Tarybos sprendimas

2004 m. kovo 22 d.

patvirtinantis Tarybos darbo tvarkos taisykles

(2004/338/EB, Euratomas)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 207 straipsnio 3 dalies pirmąją pastraipą,

atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 121 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 28 straipsnio 1 dalį ir 41 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1) Pagal Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnį, "Europos Vadovų Taryba deramai skatina Sąjungos plėtotę ir nustato bendriausias jos politines gaires",

(2) Kad galėtų visiškai atlikti skatinimo ir bendriausių politinių gairių nustatymo funkciją, Europos Vadovų Taryba, posėdžiavusi 2002 m. birželio 21 ir 22 d. Sevilijoje, susitarė dėl tam tikrų savo posėdžių rengimo, vedimo ir baigimo taisyklių. Skaidrumo ir veiksmingumo dėlei Tarybos darbo tvarkos taisyklėse reiktų aiškiai paminėti tas organizacines taisykles, dėl kurių reikia imtis praktinių priemonių, kad jos būtų įgyvendinamos.

(3) Svarbu, kad Taryba laikytųsi savo darbo organizavimo taisyklių, kurios padės geriau naudoti turimą neišvengiamai ribotą laiką. Tuo tikslu 2003 m. kovo 18 d. Taryba patvirtino elgesio kodeksą, kuriuo siekiama gerinti Tarybos ir jos parengiamųjų organų posėdžių rengimą ir vedimą. Tas elgesio kodeksas turėtų būti įtrauktas į Darbo tvarkos taisykles, kad taptų teisiškai privalomas,

NUSPRENDĖ:

Vienintelis straipsnis

2002 m. liepos 22 d. Tarybos darbo tvarkos taisyklės (2002/682/EB, Euratomas) [1] pakeičiamos toliau pateikiamomis taisyklėmis, įsigaliojančiomis 2004 m. kovo 23 d. "

TARYBOS DARBO TVARKOS TAISYKLĖS

1 straipsnis

Sušaukimas ir posėdžių vieta

1. Taryba renkasi šaukiama savo pirmininko jo iniciatyva arba vieno iš jos narių ar Komisijos prašymu [1].

2. Likus septyniems mėnesiams iki kadencijos pradžios, prireikus pasitarusi su prieš tai pirmininkavusia ir po jos pirmininkausiančia valstybėmis, pirmininkaujanti valstybė paskelbia datas, kuriomis ji numato sušaukti Tarybos posėdžius, kurie reikalingi Tarybai teisės aktų leidžiamajai veiklai vykdyti arba veiklos sprendimams priimti.

3. Tarybos buveinė yra Briuselyje. Balandžio, birželio ir spalio mėnesiais Tarybos posėdžiai vyksta Liuksemburge [2].

Ypatingomis aplinkybėmis, ir esant deramai pagrįstoms priežastims, Taryba arba Nuolatinių atstovų komitetas (Coreper) gali vieningai nuspręsti sušaukti Tarybos posėdį kitoje vietoje.

2 straipsnis

Tarybos sudėtys, Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos vaidmuo ir veiklos programavimas

1. Atsižvelgiant į sprendžiamų klausimų sritį, Taryba gali susitikti įvairia sudėtimi. Taryba, sukviesta į posėdį pagal 2 dalies a punktą Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių sudėtimi (toliau – "Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių taryba"), patvirtina tokių sudėčių sąrašą, pateikiamą I priede.

2. Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių taryba užsiima šiomis dviem pagrindinėmis veiklos sritimis, dėl kurių ji rengia atskirus posėdžius su atskira darbotvarke ir, esant galimybei, kviečiamus skirtingomis datomis:

a) pasirengimu Europos Vadovų Tarybos posėdžiams ir tolesne su jais susijusia veikla, įskaitant būtiną viso parengiamojo darbo koordinavimą, bendrąjį politikos sričių koordinavimą, institucinius ir administracinius klausimus, horizontaliuosius dosjė, susijusius su keletu iš Sąjungos veiklos politikos sričių, bei bet kuriuos Europos Vadovų Tarybos jai patikėtus dosjė, atsižvelgiant į Ekonominės ir pinigų sąjungos veiklos taisykles;

b) visa Sąjungos išorinė veikla, tai yra, bendrąja užsienio ir saugumo politika, Europos saugumo ir gynybos politika, užsienio prekyba, vystymąsi remiančiu bendradarbiavimu ir humanitarine pagalba.

3. Rengdamasi Europos Vadovų Tarybos posėdžiui, Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių taryba pagal 2 straipsnio a dalį sukviestame posėdyje:

a) ne vėliau kaip likus keturioms savaitėms iki Europos Vadovų Tarybos posėdžio sudaro anotuotą darbotvarkės projektą pagal pirmininkaujančiosios valstybės pasiūlymą;

b) sušaukia paskutinį parengiamąjį posėdį Europos Vadovų Tarybos posėdžio išvakarėse ir patvirtina darbotvarkę.

Kitų Tarybos sudėčių įnašas į Europos Vadovų Tarybos veiklą persiunčiamas Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybai, sušauktai į posėdį, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalies a punkte, ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki Europos Vadovų Tarybos posėdžio.

Išskyrus atvejus, kai atsiranda neatidėliotinos svarbos ir nenumatytos priežastys, susijusios, pavyzdžiui, su einamaisiais tarptautiniais įvykiais, laikotarpiu tarp 2 dalies b punkte nurodyto paskutinio parengiamojo posėdžio ir Europos Vadovų Tarybos posėdžio negali būti šaukiamas jokios kitos Tarybos sudėties arba Tarybos parengiamojo komiteto posėdis.

Pirmininkaujančioji valstybė narė kartu su Generaliniu sekretoriatu imasi priemonių, reikalingų Europos Vadovų Tarybos posėdžių praktiniam organizavimui, pagal pačios Europos Vadovų Tarybos sutartas taisykles.

4. Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių Taryba, susirinkusi į šio straipsnio 2 dalies a punkte nurodytą posėdį, rekomenduoja Europos Vadovų Tarybai priimti daugiametę strateginę programą ateinantiems trejiems metams, paremtą bendru atitinkamų pirmininkaujančių valstybių parengtu pasiūlymu, pasikonsultavus su Komisija.

5. Atsižvelgdamos į šią daugiametę strateginę programą ir po atitinkamų konsultacijų, abi valstybės, turinčios perimti pirmininkavimą ateinančiais metais, bendrai pateikia Tarybos veiklos metinės programos projektą tiems metams. Toks programos projektas pateikiamas Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybai kiekvienų metų gruodį. Šiame programos projekte taip pat atsižvelgiama, inter alia, į atitinkamus klausimus, kylančius iš Komisijos iniciatyva surengto dialogo dėl tų metų politinių prioritetų. Abi atitinkamos pirmininkaujančios valstybės baigia rengti šią programą pasiremdamos diskusija Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių taryboje, sukviestoje į posėdį pagal šio straipsnio 2 dalies a punktą.

6. Pirmininkavimą perimančioji valstybė sudaro orientacines išankstines Tarybos posėdžių, numatytų per ateinančius šešis mėnesius, darbotvarkes, kuriose parodomas numatomas teisės aktų leidybos darbas ir veiklos sprendimai. Šios orientacinės išankstinės darbotvarkės, sudarytos metinės veiklos programos pagrindu ir pasikonsultavus su Komisija, yra parengiamos ne vėliau kaip likus savaitei iki pirmininkavimo perėmimo. Jei būtina, be iš anksto suplanuotų gali būti numatomi ir papildomi Tarybos posėdžiai.

Atitinkama pirmininkaujanti valstybė, pasikonsultavusi su Komisija ir po jos pirmininkavimą perimančia valstybe, ne vėliau kaip likus savaitei iki jos kadencijos pradžios, nustato panašias orientacines išankstines darbotvarkes Tarybos posėdžiams, kurie numatyti per kitus šešis mėnesius, einančius po pirmojoje pastraipoje numatyto laikotarpio.

Jei per šešių mėnesių laikotarpį paaiškėja, kad nebėra pagrindo kviesti kurio nors iš tuo laikotarpiu planuotų posėdžių, pirmininkaujančioji valstybė jo neberengia.

[3]

Darbotvarkė

1. Atsižvelgdama į Tarybos metinę programą, pirmininkaujančioji valstybė sudaro išankstinę kiekvieno posėdžio darbotvarkę. Darbotvarkė išsiunčiama kitiems Tarybos nariams ir Komisijai ne vėliau kaip likus 14 dienų iki posėdžio pradžios.

2. Į išankstinę darbotvarkę įtraukiami klausimai, dėl kurių įtraukimo į darbotvarkę Tarybos nario arba Komisijos prašymą, kartu su visais su juo susijusiais dokumentais, Generalinis sekretoriatas gavo ne vėliau kaip likus 16 dienų iki posėdžio pradžios. Išankstinėje darbotvarkėje taip pat žvaigždute pažymimi punktai, dėl kurių pirmininkaujančioji valstybė, Tarybos narys arba Komisija gali paprašyti balsuoti. Toks ženklas dedamas tik įvykdžius visus Sutartyse numatytus procedūrinius reikalavimus.

3. Su teisės akto arba bendrosios pozicijos dėl teisės aktų leidybos pasiūlymo priėmimu arba su pasiūlymu priimti priemonę pagal Europos Sąjungos sutarties VI antraštinę dalį susiję klausimai neįtraukiami į išankstinę darbotvarkę sprendimui priimti, kol nesibaigia šešių savaičių laikotarpis, numatytas Protokolo dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 3 punkte.

Taryba gali vieningai nutarti nukrypti nuo reikalavimo laikytis šešių savaičių laikotarpio, jei klausimo įtraukimą lemia minėto Protokolo 3 punkte skubos atvejams numatyta išlyga.

4. Į išankstinę darbotvarkę gali būti įtraukti tiktai tie punktai, dėl kurių Tarybos nariams ir Komisijai ne vėliau kaip iki tos darbotvarkės išsiuntimo datos buvo išsiųsti dokumentai.

5. Generalinis sekretoriatas perduoda Tarybos nariams ir Komisijai prašymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę ir dokumentus, dėl kurių buvo pažeisti anksčiau nurodyti terminai.

Jei iki Tarybos posėdžio likusios priešpaskutinės savaitės pabaigos Nuolatinių atstovų komitetas nebaigia nagrinėti teisės aktų leidybos klausimų, kaip apibrėžta 7 straipsnyje, pirmininkaujanti valstybė, nebent to neleistų neatidėliotinos skubos sumetimai, nepažeisdama šio straipsnio 2 dalies, išbraukia tuos punktus iš išankstinės darbotvarkės.

6. Išankstinė darbotvarkė dalijama į A ir B dalis. Klausimai, kuriems Taryba gali pritarti be diskusijos, pateikiami A dalyje, bet tai nereiškia, kad bet kuris Tarybos arba Komisijos narys negali pareikšti savo nuomonės tuo metu, kai yra pritariama šiems klausimams, ir kad tokie pareiškimai nebūtų įtraukti į posėdžio protokolą.

7. Darbotvarkę Taryba patvirtina kiekvieno posėdžio pradžioje. Norint, kad į darbotvarkę būtų įtrauktas išankstinėje darbotvarkėje nenumatytas klausimas, reikalingas vieningas Tarybos sutikimas. Tokiu būdu įtraukti klausimai gali būti pateikiami balsavimui, jei buvo įvykdyti visi Sutartyse numatyti procedūriniai reikalavimai.

8. Tačiau "A" dalyje esantis klausimas yra išbraukiamas iš darbotvarkės, jei pozicija dėl šio klausimo sukeltų tolesnę su juo susijusią diskusiją, arba jei to prašo Tarybos narys arba Komisija, nebent Taryba nuspręstų kitaip.

9. Prie kiekvieno prašymo įtraukti klausimą į punktą "Kiti reikalai" pridedamas aiškinamasis dokumentas.

4 straipsnis

Negalinčio dalyvauti Tarybos nario atstovavimas

Atsižvelgiant į 11 straipsnio nuostatas dėl balsavimo teisių perdavimo, negalintis dalyvauti posėdyje Tarybos narys gali pasirūpinti, kad jam būtų atstovaujama.

5 straipsnis

Posėdžiai

1. Tarybos posėdžiai nėra vieši, išskyrus 8 straipsnyje numatytus atvejus.

2. Komisija kviečiama dalyvauti Tarybos posėdžiuose. Tas pats taikoma Europos centriniam bankui tais atvejais, kai jis naudojasi jam suteikta iniciatyvos teise. Tačiau Taryba gali nutarti, kad svarstymai vyks nedalyvaujant Komisijai arba Europos centriniam bankui.

3. Tarybos arba Komisijos narius gali lydėti jiems talkinantys pareigūnai. Šių pareigūnų pavardės ir pareigos iš anksto pranešamos Generaliniam sekretoriatui. Taryba gali nustatyti didžiausią skaičių asmenų kiekvienoje delegacijoje, įskaitant Tarybos narius, kurie vienu metu gali būti Tarybos posėdžių salėje.

4. Į Tarybos posėdžius leidžiama įeiti pateikus Generalinio sekretoriato išduotą leidimą.

6 straipsnis

Profesinės paslapties laikymasis ir dokumentų pateikimas teismo procese

1. Nepažeidžiant 8 ir 9 straipsnių bei visuomenės teisę susipažinti su dokumentais reglamentuojančių nuostatų, Tarybos svarstymams yra taikomas profesinės paslapties laikymosi reikalavimas, išskyrus tuos atvejus, kai Taryba nusprendžia kitaip.

2. Taryba arba Nuolatinių atstovų komitetas gali leisti, kad teismo proceso reikmėms būtų padaryta Tarybos dokumentų ar jų ištraukų, dar neatskleistų visuomenei pagal visuomenės teisę susipažinti su dokumentais reglamentuojančias nuostatas, kopija.

7 straipsnis

Atvejai, kai Taryba veikia kaip teisės aktų leidėja

Taryba veikia kaip teisės aktų leidėja, kaip apibrėžta EB Sutarties 207 straipsnio 3 dalies antrojoje pastraipoje, kai ji atitinkamų sutarčių nuostatų pagrindu priima taisykles, teisiškai privalomas valstybėse narėse ar valstybėms narėms, išreikštas reglamentais, direktyvomis, pamatiniais sprendimais arba sprendimais, išskyrus diskusijas, po kurių priimamos vidinės priemonės, administraciniai arba biudžetiniai aktai, su tarpinstitucinias arba tarptautiniais santykiais susiję aktai arba neturintys privalomosios galios aktai (pavyzdžiui, išvados, rekomendacijos arba rezoliucijos).

Kai Tarybai pateikiami teisės aktų leidybos pasiūlymai arba iniciatyvos, ji susilaiko nuo sutartyse nenumatytų aktų, pavyzdžiui, 9 straipsnyje nenurodytų rezoliucijų ar deklaracijų, priėmimo.

8 straipsnis

Vieši Tarybos svarstymai ir vieši debatai

1. Tarybos svarstymai, susiję su teisės aktais, priimamais laikantis bendro sprendimo priėmimo procedūros pagal EB Sutarties 251 straipsnį, yra vieši, kaip išdėstyta toliau:

a) Svarbiausių Komisijos teisės aktų leidybos pasiūlymų pateikimas ir po jo einantys debatai Taryboje yra vieši. Tokių pasiūlymų sąrašą kiekvieno šešių mėnesių laikotarpio pradžioje priima Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių taryba, sukviesta į posėdį kaip nurodyta 2 straipsnio 2 dalies a punkte, pagal pirmininkaujančios valstybės rekomendaciją, pasikonsultavus su Komisija;

[4].

Tokiais atvejais Tarybos svarstymai yra prieinami visuomenei, transliuojant Tarybos posėdį garso ir vaizdo priemonėmis, ypač į "stebėjimo salę". Balsavimo rezultatai parodomi vaizdo priemonėmis.

Generalinis sekretoriatas kaip galima anksčiau informuoja visuomenę apie tokių vaizdo ir garso transliacijų datą ir apytikrį laiką bei imasi visų praktinių priemonių užtikrinti deramą šios straipsnio dalies įgyvendinimą.

2. Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių taryba, sukviesta į posėdį, kaip nurodyta 2 straipsnio 2 dalies a punkte, kasmet rengia viešus politinius debatus Tarybos metinės veiklos programos klausimais ir, jei reikia, Komisijos metinės darbo programos klausimais. Šie kasmetiniai politiniai debatai viešai transliuojami vaizdo ir garso priemonėmis.

3. Tarybos arba Nuolatinių atstovų komiteto kvalifikuota balsų dauguma priimtu sprendimu Taryba surengia bent vienus viešus debatus dėl svarbių naujų teisės aktų leidybos pasiūlymų, nenurodytų šio straipsnio 1 dalyje.

Taryba arba Nuolatinių atstovų komitetas kvalifikuota balsų dauguma gali kiekvienu konkrečiu atveju atskirai nuspręsti surengti kitus viešus debatus svarbiais su Sąjungos interesais susijusiais klausimais.

Klausimus arba konkrečias temas tokiems debatams gali pasiūlyti pirmininkaujančioji valstybė, bet kuris Tarybos narys arba Komisija.

Tokie debatai viešai transliuojami vaizdo ir garso priemonėmis.

9 straipsnis

Balsavimo rezultatų paskelbimas viešai, balsavimo motyvai ir posėdžio protokolas

1. Be tų atvejų, kai Tarybos svarstymai yra vieši pagal 8 straipsnio 1 dalį, Tarybai veikiant kaip teisės aktų leidėjai, kaip apibrėžta 7 straipsnyje, balsavimo rezultatai ir Tarybos narių paaiškinimai dėl balsavimo motyvų, taip pat ir pareiškimai Tarybos posėdžio protokole bei su teisės aktų priėmimu susiję šio protokolo punktai yra viešai paskelbiami.

Ta pati taisyklė galioja ir:

a) balsavimo rezultatams ir paaiškinimams dėl balsavimo motyvų bei pareiškimams Tarybos posėdžio protokole bei šio protokolo punktams, susijusiems su bendrosios pozicijos priėmimu pagal EB Sutarties 251 arba 252 straipsnį;

b) balsavimo rezultatams ir Tarybos narių arba jų atstovų Taikinimo komitete, įsteigtame pagal EB Sutarties 251 straipsnį, paaiškinimams dėl balsavimo motyvų, taip pat ir pareiškimams Tarybos posėdžio protokole bei šio protokolo punktams, susijusiems su Taikinimo komiteto posėdžiu;

c) balsavimo rezultatams ir paaiškinimams dėl balsavimo motyvų, taip pat pareiškimams Tarybos posėdžio protokole bei šio protokolo punktams, susijusiems su Tarybos pagal Europos Sąjungos sutarties VI antraštinę dalį parengta konvencija.

2. Be to, balsavimo rezultatai skelbiami viešai:

a) kai Taryba sprendžia pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį, vieningu Tarybos arba Nuolatinių atstovų komiteto sprendimu, priimtu vieno iš savo narių prašymu;

b) kai Taryba priima bendrąją poziciją pagal Europos Sąjungos sutarties VI antraštinę dalį, vieningu Tarybos arba Nuolatinių atstovų komiteto sprendimu, priimtu vieno iš savo narių prašymu;

c) kitais atvejais, vieningu Tarybos arba Nuolatinių atstovų komiteto sprendimu, priimtu vieno iš savo narių prašymu.

Kai balsavimo Taryboje rezultatai yra paskelbiami viešai pagal a, b ir c punktus, balsavimo metu pareikšti balsavimo motyvai atitinkamų Tarybos narių prašymu taip pat paskelbiami viešai, deramai atsižvelgiant į Darbo tvarkos taisykles, teisinį tikrumą bei Tarybos interesus.

Tarybos posėdžio protokole įrašyti pareiškimai bei to protokolo punktai, susiję su a, b ir c punktuose nurodytų aktų priėmimu, paskelbiami viešai Tarybos arba Nuolatinių atstovų komiteto sprendimu, priimtu vieno iš savo narių prašymu.

3. Balsavimas nėra viešas, kai po diskusijų vykdomas preliminarus balsavimas arba priimami parengiamieji teisės aktai.

10 straipsnis

Galimybė visuomenei susipažinti su Tarybos dokumentais

Konkrečios nuostatos dėl galimybės visuomenei susipažinti su Tarybos dokumentais išdėstytos II priede.

11 straipsnis

Balsavimo tvarka ir kvorumas

1. Taryba balsuoja jos pirmininko iniciatyva.

Be to, pirmininkas privalo pradėti balsavimo procedūrą Tarybos nario arba Komisijos iniciatyva, jei taip nusprendžia dauguma Tarybos narių.

2. Tarybos nariai balsuoja EB Sutarties 203 straipsnyje nustatyta valstybių narių seka, pradedant nuo to nario, kuris pagal tą seką eina po pirmininkaujančios valstybės nario.

3. Balsuojant kiekvienas Tarybos narys gali taip pat atstovauti kitam Tarybos nariui, bet ne daugiau kaip vienam [5].

4. Kad Taryba galėtų balsuoti, būtina, kad dalyvautų dauguma Tarybos narių, pagal Sutartis turinčių teisę balsuoti. Per balsavimą pirmininkas, padedamas Generalinio sekretoriato, patikrina, ar yra kvorumas.

[6]

Rašytinė procedūra

1. Neatidėliotinos skubos klausimu Taryba gali priimti teisės aktus balsuodama raštu, kai Taryba arba Nuolatinių atstovų komitetas vieningai nusprendžia taikyti šią procedūrą. Esant ypatingoms aplinkybėms Pirmininkas taip pat gali pasiūlyti naudoti šią procedūrą; tokiu atveju gali būti balsuojama raštu, jei visi Tarybos nariai su šia procedūra sutinka.

2. Balsuojant raštu dėl Komisijos Tarybai pateikto klausimo, rašytinės balsavimo procedūros taikymui reikalingas Komisijos sutikimas.

3. Generalinis sekretoriatas kiekvieną mėnesį parengia rašytine procedūra priimtų teisės aktų santrauką.

[7].

5. Rašytinės procedūros baigimą konstatuoja Generalinis sekretoriatas.

13 straipsnis

Posėdžio protokolas

1. Kiekvienam posėdžiui surašomas protokolas, kurį, jį patvirtinus, pasirašo Generalinis Sekretorius/aukštasis atstovas bendrai užsienio ir saugumo politikai (toliau – Generalinis Sekretorius) arba Generalinio Sekretoriaus pavaduotojas. Savo teisę pasirašyti jie gali perleisti Generalinio sekretoriato generaliniams direktoriams.

Posėdžio protokole kiekvienu darbotvarkės klausimu paprastai nurodoma:

- Tarybai pateikti dokumentai,

- Tarybos priimti sprendimai arba padarytos išvados,

- Tarybos padaryti pareiškimai bei pareiškimai, kuriuos prašo įtraukti Tarybos narys arba Komisija.

2. Generalinis sekretoriatas per 15 dienų surašo posėdžio protokolo projektą ir pateikia jį Tarybai arba Nuolatinių atstovų komitetui tvirtinti.

3. Kol protokolas nepatvirtintas, bet kuris Tarybos narys arba Komisija gali pareikalauti įtraukti į posėdžio protokolą daugiau informacijos bet kuriuo darbotvarkės klausimu. Tokie pageidavimai gali būti pareikšti Nuolatinių atstovų komitete.

14 straipsnis

Svarstymai ir sprendimai, paremti dokumentais ir projektais, parengtais galiojančiose taisyklėse dėl kalbų numatytomis kalbomis

1. Išskyrus tuos atvejus, kai neatidėliotinos skubos sumetimais Taryba vieningai nusprendžia kitaip, ji svarsto ir priima sprendimus remdamasi tiktai tais dokumentais ir projektais, kurie parengti kalbomis, nurodytomis galiojančiose kalbas reglamentuojančiose taisyklėse.

2. Bet kuris Tarybos narys gali nesutikti, kad vyktų diskusija, jei bet kurių siūlomų pakeitimų tekstai nėra surašyti jo ar jos nurodytomis šio straipsnio 1 dalyje minimomis kalbomis.

15 straipsnis

Teisės aktų pasirašymas

Tarybos priimtų teisės aktų tekstus, kaip ir Europos Parlamento ir Tarybos kartu priimtų teisės aktų tekstus pasirašo jų priėmimo metu pareigas ėjęs pirmininkas ir Generalinis Sekretorius arba Generalinio Sekretoriaus pavaduotojas. Savo teisę pasirašyti Generalinis Sekretorius ir Generalinio Sekretoriaus pavaduotojas gali perleisti Generalinio sekretoriato generaliniam direktoriui.

[8]

Negalėjimas dalyvauti balsuojant

Taikant šias Darbo tvarkos taisykles, pagal III priedą bus deramai atsižvelgiama į tuos atvejus, kai pagal Sutartis vienas ar daugiau Tarybos narių negali dalyvauti balsuojant.

17 straipsnis

Teisės aktų skelbimas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje

1. Generalinis sekretorius arba Generalinio Sekretoriaus pavaduotojas skelbia toliau išvardytus teisės aktus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje:

a) EB sutarties 254 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus teisės aktus;

b) Euratomo sutarties 163 straipsnio pirmojoje pastraipoje nurodytus teisės aktus;

c) Tarybos bendrąsias pozicijas, priimtas EB sutarties 251 ir 252 straipsniuose nurodyta tvarka, bei tas bendrąsias pozicijas pagrindžiančius motyvus;

d) pamatinius sprendimus ir sprendimus, nurodytus Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnio 2 dalyje;

e) Tarybos pagal Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnio 2 dalį parengtas konvencijas.

Oficialiajame leidinyje daroma nuoroda apie tokių konvencijų įsigaliojimą;

f) konvencijas, pasirašytas tarp valstybių narių pagal EB Sutarties 293 straipsnį.

Oficialiajame leidinyje daroma nuoroda apie tokių konvencijų įsigaliojimą;

g) Bendrijos sudarytus tarptautinius susitarimus.

Oficialiajame leidinyje daroma nuoroda apie tokių susitarimų įsigaliojimą;

h) tarptautinius susitarimus, sudarytus pagal Europos Sąjungos sutarties 24 straipsnį, jei Taryba, remdamasi 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais [9] 4 ir 9 straipsniais, nenusprendžia kitaip.

Oficialiajame leidinyje daroma nuoroda apie tokių susitarimų įsigaliojimą.

2. Jei Taryba arba Nuolatinių atstovų komitetas nenusprendžia kitaip, Generalinis Sekretorius arba Generalinio Sekretoriaus pavaduotojas Oficialiajame leidinyje skelbia:

a) valstybės narės iniciatyvas, pateiktas Tarybai pagal EB Sutarties 67 straipsnio 1 dalį;

b) valstybės narės iniciatyvas, pateiktas Tarybai pagal Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnio 2 dalį;

c) Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnio 2 dalyje nurodytas bendrąsias pozicijas;

d) direktyvas, išskyrus nurodytas EB Sutarties 254 straipsnio 1 ir 2 dalyse, sprendimus, išskyrus nurodytus EB Sutarties 254 straipsnio 1 dalyje, rekomendacijas ir nuomones.

3. Taryba arba Nuolatinių atstovų komitetas kiekvienu konkrečiu atveju atskirai vieningai nusprendžia, ar Generalinis Sekretorius arba Generalinio Sekretoriaus pavaduotojas turėtų skelbti Oficialiajame leidinyje bendrąsias strategijas, bendruosius veiksmus ir bendrąsias pozicijas, minimus Europos Sąjungos sutarties 12 straipsnyje.

4. Taryba arba Nuolatinių atstovų komitetas kiekvienu konkrečiu atveju atskirai ir atsižvelgdami į galimą pagrindinio teisės akto paskelbimą, sprendžia, ar turėtų Generalinis Sekretorius arba Generalinio Sekretoriaus pavaduotojas Oficialiajame leidinyje skelbti:

a) priemones, įgyvendinančias Europos Sąjungos sutarties 12 straipsnyje nurodytus bendruosius veiksmus;

b) bendruosius veiksmus, bendrąsias pozicijas ar visus kitus sprendimus, priimtus bendros strategijos pagrindu, kaip numatyta Europos Sąjungos sutarties 23 straipsnio 2 dalies pirmojoje įtraukoje;

c) bet kurias priemones, įgyvendinančias Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnio 2 dalyje nurodytus sprendimus ir bet kurias priemones, įgyvendinančias Tarybos parengtas konvencijas pagal Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnio 2 dalį;

d) kitus Tarybos teisės aktus, pavyzdžiui, sui generis sprendimus arba rezoliucijas.

5. Kai pagal susitarimą, sudarytą tarp Bendrijų ir vienos ar daugiau valstybių arba tarptautinių organizacijų, įsteigiama institucija, įgaliota priimti sprendimus, sudarius tokį susitarimą Taryba nusprendžia, ar tos institucijos priimti sprendimai turėtų būti skelbiami Oficialiajame leidinyje.

18 straipsnis

Pranešimas apie teisės aktus

1. Generalinis sekretorius, Generalinio Sekretoriaus pavaduotojas arba jų vardu veikiantis generalinis direktorius praneša adresatams apie direktyvas, išskyrus nurodytas EB Sutarties 254 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir apie sprendimus, išskyrus nurodytus EB Sutarties 254 straipsnio 1 dalyje.

2. Generalinis sekretorius, Generalinio Sekretoriaus pavaduotojas arba jų vardu veikiantis generalinis direktorius praneša adresatams apie šiuos teisės aktus, kai jie neskelbiami Oficialiajame leidinyje:

a) rekomendacijas;

b) bendrąsias strategijas, bendruosius veiksmus ir bendrąsias pozicijas, nurodytus Europos Sąjungos sutarties 12 straipsnyje;

c) bendrąsias pozicijas, nurodytas Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnio 2 dalyje;

d) priemones, įgyvendinančias teisės aktus, priimtus pagal Europos Sąjungos sutarties 12 ir 34 straipsnius.

3. Generalinis sekretorius, Generalinio Sekretoriaus pavaduotojas arba jų vardu veikiantis generalinis direktorius išsiunčia valstybių narių Vyriausybėms ir Komisijai autentiškas Tarybos direktyvų, išskyrus nurodytas EB Sutarties 254 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bei Tarybos sprendimų ir rekomendacijų kopijas.

19 straipsnis [10]

Nuolatinių atstovų komitetas, komitetai ir darbo grupės

[11] jis užtikrina Sąjungos politikos ir veiksmų nuoseklumą ir rūpinasi, kad būtų laikomasi šių principų ir taisyklių:

a) teisėtumo, subsidiarumo, proporcingumo ir teisės aktų pagrindimo principų;

b) Sąjungos institucijų ir organų įgaliojimus nustatančių taisyklių;

c) biudžetinių nuostatų;

d) darbo tvarkos taisyklių, skaidrumo ir kokybės rengiant teisės aktus.

2. Nuolatinių atstovų komitetas, jei nenusprendžia kitaip, iš anksto išnagrinėja visus Tarybos posėdžio darbotvarkės klausimus. Nuolatinių atstovų komitetas stengiasi pasiekti susitarimą savo lygiu ir pateikia jį priimti Tarybai. Jis užtikrina, kad Tarybai būtų deramai pateikiamos dosjė ir prireikus pateikia gaires, nuomones arba siūlomus sprendimus. Neatidėliotinos skubos atveju Taryba gali vieningai nutarti spręsti klausimą be šio išankstinio nagrinėjimo.

3. Tam tikram parengiamajam darbui arba iš anksto nustatytiems tyrimams atlikti Nuolatinių atstovų komitetas gali įsteigti komitetus arba darbo grupes, arba tai gali būti padaryta jo pritarimu.

Generalinis sekretoriatas nuolat atnaujina ir skelbia parengiamųjų organų sąrašus. Tiktai šiame sąraše pateikti komitetai ir darbo grupės gali posėdžiauti kaip Tarybos parengiamieji organai.

4. Nuolatinių atstovų komitetui pirmininkauja, atsižvelgiant į darbotvarkės klausimus, Taryboje pirmininkaujančios valstybės narės nuolatinis atstovas arba jo pavaduotojas. Jei Taryba nenutaria kitaip, įvairiems Sutartyse numatytiems komitetams taip pat pirmininkauja tos valstybės narės delegatas. Tas pats galioja ir 3 dalyje nurodytiems komitetams ir darbo grupėms, jei Nuolatinių atstovų komitetas nenusprendžia kitaip.

5. Rengiantis Tarybos sudėčių posėdžiams, vykstantiems kas šeši mėnesiai, jei jie kviečiami pirmojoje šio laikotarpio pusėje, komitetų posėdžiams, išskyrus Nuolatinių atstovų komiteto posėdžius ir ankstesnio pusmečio metu vykstančius darbo grupių posėdžius, pirmininkauja tos valstybės narės, kurios eilė yra pirmininkauti minimiems Tarybos posėdžiams, delegatas.

6. Kai per šešių mėnesių laikotarpį dosjė turi būti iš esmės išnagrinėta, tuo šešių mėnesių laikotarpiu pirmininkausiančios valstybės narės delegatas gali per prieš tai einantį pusmetį pirmininkauti komitetų, išskyrus Nuolatinių atstovų komitetą, ir darbo grupių posėdžiams, kuriuose aptariama ta dosjė. Praktinis šios straipsnio dalies įgyvendinimas priklauso nuo abiejų atitinkamų pirmininkaujančių valstybių susitarimo.

Bendrijos konkrečių finansinių metų biudžeto nagrinėjimo atveju, Tarybos parengiamųjų organų, išskyrus Nuolatinių atstovų komitetą, posėdžiams, skirtiems parengti Tarybos darbotvarkės punktus dėl biudžeto nagrinėjimo, pirmininkauja tos valstybės narės delegatas, kuri pirmininkaus Tarybai per antrąjį pusmetį, einantį prieš minimus finansinius metus. Tas pats galioja, pritarus kitai pirmininkaujančiai valstybei, ir pirmininkavimui Tarybos posėdžiams, kai yra aptariami minimo biudžeto klausimai. Abi atitinkamos pirmininkaujančios valstybės konsultuojasi dėl praktinės tvarkos.

[12]:

a) dėl sprendimo surengti Tarybos posėdį kitoje vietoje nei Briuselyje arba Liuksemburge (1 straipsnio 3 dalis);

b) dėl leidimo pateikti Tarybos dokumento kopiją arba jo ištrauką panaudoti teismo procese (6 straipsnio 2 dalis);

c) dėl sprendimo surengti viešus debatus Taryboje (8 straipsnio 3 dalis);

d) dėl sprendimo viešai paskelbti balsavimo rezultatus 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais atvejais;

e) dėl sprendimo naudoti rašytinę procedūrą (12 straipsnio 1 dalis);

f) dėl Tarybos posėdžio protokolo patvirtinimo arba pakeitimo (13 straipsnio 2 ir 3 dalys);

g) dėl sprendimo skelbti ar neskelbti tam tikrą tekstą arba teisės aktą Oficialiajame leidinyje (17 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys);

h) dėl sprendimo kreiptis konsultacijos į kurią nors instituciją ar organą;

i) dėl sprendimo nustatyti ar pratęsti terminą, skirtą institucijos arba organo konsultacijai;

j) dėl sprendimo pratęsti EB sutarties 251 straipsnio 7 dalyje numatytą terminą;

k) dėl pritarimo institucijai arba organui siunčiamo laiško formuluotėms.

20 straipsnis

Pirmininkavimas ir dalykiškas diskusijų vedimas

1. Pirmininkaujančios valstybės pareiga yra užtikrinti, kad būtų laikomasi šių Darbo tvarkos taisyklių ir kad diskusijos vyktų dalykiškai. Visų pirma, pirmininkaujančioji valstybė užtikrina, kad būtų laikomasi IV priedo nuostatų dėl išplėstos Tarybos darbo metodų.

Siekdama užtikrinti, kad deramai vyktų diskusijos, ji gali, jei Taryba nenusprendžia kitaip, imtis visų reikiamų priemonių, kad kuo geriau būtų panaudojamas posėdžiams skirtas laikas, visų pirma:

a) riboti vienos delegacijos narių, dalyvaujančių diskusijoje tam tikru klausimu, skaičių posėdžių salėje ir spręsti, ar gali būti atidaroma "stebėjimo salė";

b) nustatyti nagrinėtinų klausimų seką bei diskusijų kiekvienu iš jų trukmę;

c) organizuoti konkrečiam klausimui skirtą diskusijų laiką, ypač ribodama dalyvių pasisakymų laiką ir nustatydama, kokia seka dalyviai gali kalbėti;

d) prašyti, kad delegacijos iki nurodytos datos raštu pateiktų aptariamo teksto pakeitimų pasiūlymus, jei reikalinga, kartu su trumpu paaiškinimu;

e) prašyti, kad delegacijos, kurios turi tokią pačią arba panašią poziciją tam tikru klausimu arba dėl tam tikro teksto ar jo dalies, išsirinktų vieną iš jų pareikšti bendrai pozicijai posėdyje arba raštu iki posėdžio pradžios.

2. Nepažeidžiant 19 straipsnio 4–6 dalių nuostatų, pirmininkaujančios valstybės įgaliojimų ir jos visapusiškos politinės atsakomybės, jai talkina tos valstybės narės, kuri po jos perima pirmininkavimą, atstovas. Pirmininkaujančios valstybės prašymu ir veikdamas pagal jos nurodymus, pastarasis prireikus ją pavaduoja, perima, kai būtina, tam tikras užduotis ir užtikrina Tarybos darbo tęstinumą.

[14]

Komitetų ir darbo grupių ataskaitos

Neprieštaraujant kitoms šių Darbo tvarkos taisyklių nuostatoms, pirmininkaujanti valstybė taip organizuoja įvairių komitetų ir darbo grupių posėdžius, kad jų ataskaitos būtų parengtos iki Nuolatinių atstovų komiteto posėdžių, kuriuose jos bus nagrinėjamos.

Jeigu neatidėliotinos skubos reikalai nereikalauja kitaip, pirmininkaujančioji valstybė perkelia į kitą Nuolatinių atstovų komiteto posėdį bet kurį su teisės aktų leidyba pagal 7 straipsnį susijusį klausimą, jei komitetas arba darbo grupė šiuo klausimu nebaigia savo diskusijų likus mažiausiai penkioms darbo dienoms iki Nuolatinių atstovų komiteto posėdžio.

22 straipsnis

[15]

Siekiant padėti Tarybai atlikti jos užduotį užtikrinant jos priimamų teisės aktų parengimo kokybę, pagal 1998 m. gruodžio 22 d. Tarpinstitucinį susitarimą Juridinės tarnybos pareiga yra reikiamame etape tikrinti pasiūlymų ir teisės aktų projektų rengimo kokybę bei teikti su projektų rengimu susijusius pasiūlymus Tarybai ir jos organams.

Viso teisės aktų leidybos proceso metu pateikiantieji su Tarybos veikla susijusius tekstus ypatingą dėmesį skiria projektų parengimo kokybei.

23 straipsnis

Generalinis sekretorius ir Generalinis sekretoriatas

1. Tarybai padeda Generalinis sekretoriatas, už kurio veiklą yra atsakingas Generalinis Sekretorius, kuriam padeda Generalinio Sekretoriaus pavaduotojas, atsakingas už kasdienį vadovavimą Generaliniam sekretoriatui. Generalinį sekretorių ir Generalinio Sekretoriaus pavaduotoją kvalifikuota balsų dauguma skiria Taryba.

2. Taryba sprendžia dėl Generalinio sekretoriato organizavimo [16].

Jai kontroliuojant, Generalinis Sekretorius ir Generalinio Sekretoriaus pavaduotojas imasi visų reikiamų priemonių užtikrinti sklandų kasdieninį Generalinio sekretoriato darbą.

3. Generalinis sekretoriatas betarpiškai ir nuolat užsiima Tarybos darbo organizavimu, koordinavimu ir jo nuoseklumo užtikrinimu bei metinės programos įgyvendinimu. Pirmininkaujančios valstybės atsakomybe ir jai vadovaujant, jis padeda pastarajai ieškant sprendimų.

Pagal Europos Sąjungos sutarties nuostatas Generalinis Sekretorius padeda Tarybai ir pirmininkaujančiai valstybei sprendžiant bendros užsienio ir saugumo politikos klausimus, įskaitant specialiųjų atstovų darbo koordinavimą.

Prireikus Generalinis Sekretorius gali prašyti pirmininkaujančios valstybės sukviesti komitetą arba darbo grupę, ypač su bendra užsienio ir saugumo politika susijusiais klausimais, arba įtraukti klausimą į komiteto arba darbo grupės darbotvarkę.

4. Generalinis sekretorius arba Generalinio Sekretoriaus pavaduotojas laiku pateikia Tarybai Tarybos išlaidų sąmatos projektą, užtikrinant, kad būtų laikomasi finansinėse nuostatose nustatytų terminų.

5. Generalinis sekretorius, padedamas Generalinio Sekretoriaus pavaduotojo, yra visiškai atsakingas už į biudžeto II skirsnį (Taryba) įtrauktų lėšų administravimą ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jos būtų reikiamai valdomos. Jis naudoja minimas lėšas pagal Finansinio reglamento nuostatas, taikomas bendrajam Europos Bendrijų biudžetui.

24 straipsnis

Saugumas

Saugumo taisykles patvirtina Taryba kvalifikuota balsų dauguma.

25 straipsnis

Susitarimų ir konvencijų depozitaro pareigos

Paskyrus Tarybos Generalinį Sekretorių pagal Europos Sąjungos 24 straipsnį sudaryto arba tarp Bendrijos ir vienos ar daugiau valstybių arba tarptautinių organizacijų sudaryto susitarimo, tarp valstybių narių sudarytos arba pagal Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnį parengtos konvencijos depozitaru, tokių susitarimų arba konvencijų ratifikacijos, prisijungimo arba patvirtinimo dokumentai deponuojami Tarybos adresu.

Tokiais atvejais Generalinis Sekretorius atlieka depozitaro pareigas ir pasirūpina, kad tokių susitarimų arba konvencijų įsigaliojimo datos būtų skelbiamos Oficialiajame leidinyje.

26 straipsnis

Atstovavimas Europos Parlamente

Europos Parlamente arba jo komitetuose Tarybai gali atstovauti pirmininkaujančioji valstybė arba, pastarajai sutikus, pirmininkavimą perimsianti valstybė arba Generalinis Sekretorius. Šiuose komitetuose Tarybai taip pat gali atstovauti Generalinio Sekretoriaus pavaduotojas arba Generalinio sekretoriato vyresnieji pareigūnai, veikiantys pagal pirmininkaujančios valstybės nurodymus.

Taryba taip pat gali Europos Parlamentui savo požiūrį pareikšti raštu.

27 straipsnis

Nuostatos dėl teisės aktų formos

Nuostatos dėl teisės aktų formos išdėstytos V priede.

28 straipsnis

Tarybai adresuota korespondencija

Tarybai skirta korespondencija siunčiama pirmininkui Tarybos adresu:

Europos Sąjungos Taryba

Rue da la Loi/Wetstraat 175

B-1048 Brussels

I PRIEDAS

TARYBOS SUDĖČIŲ SĄRAŠAS

1. Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių [1].

2. Ekonomikos ir finansų [2].

3. Teisingumo ir vidaus reikalų [3].

4. Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų.

5. Konkurencingumo (vidaus rinkos, pramonės ir mokslinių tyrimų) [4].

6. Transporto, telekomunikacijų ir energetikos.

7. Žemės ūkio ir žuvininkystės.

8. Aplinkos.

9. Švietimo, jaunimo ir kultūros [5].

Kiekviena valstybė narė pati nusprendžia, kokiu būdu jai turi būti atstovaujama Taryboje pagal EB Sutarties 203 straipsnį.

[6].

Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos atveju, kiekvienai Vyriausybei įvairiuose šio Tarybos formacijos posėdžiuose jos nuožiūra atstovauja ministras arba valstybės sekretorius.

II PRIEDAS

SPECIALIOS NUOSTATOS DĖL GALIMYBĖS VISUOMENEI SUSIPAŽINTI SU TARYBOS DOKUMENTAIS

1 straipsnis

Taikymo sritis

Bet kuris fizinis arba juridinis asmuo turi teisę susipažinti su Tarybos dokumentais, laikantis Reglamente (EB) Nr. 1049/2001 nustatytų principų, sąlygų ir apribojimų bei šiame priede išdėstytų specialiųjų nuostatų.

2 straipsnis

Konsultacijos dėl trečiųjų šalių dokumentų

1. Taikant Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 5 dalies ir 9 straipsnio 3 dalies nuostatas, nebent, patikrinus dokumentą pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių reikalavimus, būtų akivaizdu, kad jo negalima atskleisti, su atitinkama trečiąja šalimi konsultuojamasi, jei:

a) dokumentas yra slapto pobūdžio, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 9 straipsnio 1 dalyje;

b) dokumentas kilęs iš valstybės narės ir

buvo pateiktas Tarybai iki 2001 m. gruodžio 3 d., arba

atitinkama valstybė narė išreiškė pageidavimą, kad dokumentas nebūtų atskleistas be jos išankstinio sutikimo.

2. Visais kitais atvejais, Tarybai gavus prašymą dėl jos turimo trečiosios šalies dokumento, Generalinis sekretoriatas, taikydamas Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 4 dalį, konsultuojasi su atitinkama trečiąja šalimi, nebent, patikrinus dokumentą pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių reikalavimus, būtų akivaizdu, kad jo negalima atskleisti.

3. Su trečiąja šalimi konsultuojamasi raštu (įskaitant elektroninį paštą), suteikiant jai pagrįstą terminą pateikti atsakymą, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 7 straipsnyje nustatytą terminą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais trečioji šalis prašoma pateikti savo nuomonę raštu.

4. Jei dokumentui negalima pritaikyti 1 dalies a ar b punkto ir Generalinis sekretoriatas, atsižvelgdamas į neigiamą trečiosios šalies nuomonę, nėra įsitikinęs, kad taikytinos Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 ir 2 dalys, tas klausimas perduodamas Tarybos žinion.

Jei Taryba numato dokumentą atskleisti, trečioji šalis yra nedelsiant raštu informuojama apie Tarybos ketinimą atskleisti dokumentą ne anksčiau kaip po 10 darbo dienų. Tuo pačiu trečiosios šalies dėmesys atkreipiamas į Europos bendrijos steigimo sutarties 243 straipsnį.

3 straipsnis

Iš kitų institucijų arba iš valstybių narių gauti konsultacijų prašymai

Tarybai skirti kitų institucijų arba valstybių narių prašymai konsultuotis dėl prašymų susipažinti su Tarybos dokumentais siunčiami elektroniniu paštu adresu access@consilium.eu.int arba faksu Nr. (32–2) 285 6361.

Generalinis sekretoriatas nedelsdamas Tarybos vardu pateikia savo nuomonę, atsižvelgdamas į visus terminus, kurių turi laikytis atitinkamos institucijos arba valstybės narės priimdamos sprendimą, bet ne vėliau kaip per penkias darbo dienas.

4 straipsnis

Dokumentai, kilę iš valstybių narių

Bet kurie valstybės narės pateikti prašymai pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 5 dalį raštu pateikiami Generaliniam sekretoriatui.

5 straipsnis

Valstybių narių prašymų perdavimas

Kai valstybė narė persiunčia prašymą Tarybai, šis prašymas tvarkomas pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 7 ir 8 straipsnius ir atitinkamas šio Priedo nuostatas. Tuo atveju, kai yra visiškai arba iš dalies atsisakoma suteikti galimybę susipažinti su dokumentu, prašytojui pranešama, kad pakartotinis prašymas turi būti adresuojamas tiesiogiai Tarybai.

6 straipsnis

Adresas prašymams siųsti

Prašymai dėl galimybės susipažinti su dokumentu siunčiami: Generaliniam sekretoriui/Aukštajam atstovui, Rue de la Loi/Wetstraat 175, B-1048 Brussels, elektroniniu paštu access@consilium.eu.int arba faksu Nr. (32–2) 285 6361.

7 straipsnis

Pirminių prašymų tvarkymas

Atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 9 straipsnio 2 ir 3 dalis, visus prašymus dėl galimybės susipažinti su Tarybos dokumentais tvarko Generalinis sekretoriatas.

8 straipsnis

Pakartotinių prašymų tvarkymas

Atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 9 straipsnio 2 ir 3 dalis, sprendimus dėl visų pakartotinių prašymų priima Taryba.

9 straipsnis

Mokestis

Mokestį už Tarybos dokumentų kopijų gamybą ir siuntimą nustato Generalinis Sekretorius.

10 straipsnis

Tarybos dokumentų viešasis registras

1. Už Tarybos dokumentų registro prieinamumą visuomenei atsako Generalinis sekretoriatas.

2. Be nuorodų apie dokumentus, registre taip pat nurodoma, kokie iki 2000 m. liepos 1 d. parengti dokumentai jau buvo pateikti visuomenei. Pagal 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo [1] bei Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 16 straipsnį, jų turinys yra prieinamas Internete.

11 straipsnis

Visuomenei tiesiogiai prieinami dokumentai

1. Šis straipsnis taikomas visiems Tarybos dokumentams, jeigu jie nėra įslaptinti, ir nepažeidžiant galimybės pateikti prašymą raštu pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 6 straipsnį.

2. Šiame straipsnyje:

- "išplatinti" – išdalinti galutinę dokumento versiją Tarybos nariams, jų atstovams arba delegatams;

- "teisės aktų leidybos dokumentas" – bet kuris dokumentas, susijęs su teisės aktų nagrinėjimu ir priėmimu, kaip apibrėžta Tarybos darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnyje.

3. Generalinis sekretorius užtikrina, kad šie toliau išvardyti dokumentai būtų prieinami visuomenei tuoj pat po to, kai buvo išplatinti:

a) dokumentai, kurių autoriumi nėra nei Taryba, nei valstybė narė, tapę prieinami visuomenei jų autoriaus dėka arba su jo sutikimu;

b) įvairių sudėčių Tarybos posėdžių išankstinės darbotvarkės;

c) bet kuris Tarybos priimtas tekstas, kurį ketinama skelbti Oficialiajame leidinyje.

4. Tuo atveju, jei dokumentams akivaizdžiai netaikomos jokios Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnyje nustatytos išimtys, Generalinis sekretoriatas taip pat gali leisti visuomenei susipažinti su šiais toliau išvardytais dokumentais tuoj pat po to, kai jie buvo išplatinti:

a) komitetų ir darbo grupių posėdžių išankstinėmis darbotvarkėmis;

b) kitais dokumentais, pavyzdžiui, informacinėmis pažymomis, ataskaitomis, pažangos pranešimais bei pranešimais apie diskusijų būklę Taryboje ar vienoje iš jos parengiamųjų organų, kuriuose nenurodyta atskirų delegacijų pozicija, išskyrus Juridinės tarnybos nuomones ir pasiūlymus.

5. Generalinis sekretoriatas pasirūpina, kad be šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų dokumentų, visuomenei būtų prieinami ir šie toliau išvardyti teisės aktų leidybos dokumentai tuoj pat po to, kai jie buvo išplatinti:

a) aiškinamosios pastabos ir su teisės aktų leidyba susijusių Tarybai adresuotų raštų, gautų iš kitų Europos Sąjungos institucijų arba organų arba, pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 5 dalį, iš valstybės narės, kopijos;

b) pastabos, pateiktos norint gauti Nuolatinių atstovų komiteto ir (arba) Tarybos pritarimą ("I/A" ir "A" punktų pastabos), bei teisės aktų, su kuriais jos susijusios, projektai;

c) Tarybos laikantis EB sutarties 251 straipsnyje nurodytos tvarkos priimti sprendimai bei bendri tekstai, kuriems pritarė Taikinimo komitetas.

6. Priėmus vieną iš šio straipsnio 5 dalies c punkte nurodytų sprendimų arba galutinai priėmus atitinkamą teisės aktą, Generalinis sekretoriatas užtikrina, kad visi su šiuo teisės aktu susiję teisės aktų leidybos dokumentai, surašyti prieš priimant vieną iš tokių sprendimų, kuriems netaikytinos jokios Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 2 ir 3 dalyse, antrojoje pastraipoje numatytos išimtys, pavyzdžiui, informacinės pažymos, ataskaitos, pažangos pranešimai bei pranešimai apie diskusijų būklę (posėdžių rezultatus) Taryboje ar vienoje iš jos parengiamųjų organų, išskyrus Juridinės tarnybos nuomones ir pasiūlymus, būtų prieinami visuomenei.

Valstybei narei pageidaujant, pagal šias nuostatas visuomenei nesuteikiama galimybė susipažinti su dokumentais, kuriems taikoma pirmoji pastraipa ir kurie atspindi atskirą tos valstybės narės delegacijos poziciją.

III PRIEDAS

1. Dėl sprendimų, kuriuos priimant pagal Sutartis Tarybos arba Nuolatinių atstovų komiteto nariai negali dalyvauti balsuojant, į tokių narių balsus neatsižvelgiama, taikant toliau nurodytas šių Darbo tvarkos taisyklių nuostatas:

a) 1 straipsnio 3 dalies antrąją pastraipą (sušaukti posėdį kitur nei Briuselyje arba Liuksemburge);

b) 3 straipsnio 7 dalį (įtraukti į darbotvarkę klausimus, kurie nebuvo numatyti išankstinėje darbotvarkėje);

c) 3 straipsnio 8 dalį (vietoje to, kad iš darbotvarkės būtų išbrauktas "A" punktas, palikti jį darbotvarkėje "B" punktu);

d) 5 straipsnio 2 dalį, bet tik kiek tai susiję su Europos centrinio banko dalyvavimu (svarstymai nedalyvaujant Europos centriniam bankui);

e) 9 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos b ir c punktus, antrąją ir trečiąją pastraipas (balsavimų rezultatų paskelbimas visuomenei, balsavimo motyvų paaiškinimas, pareiškimai Tarybos posėdžio protokole ir su bendros pozicijos priėmimu susiję to protokolo punktai pagal Europos Sąjungos sutarties VI antraštinę dalį; balsavimų rezultatų paskelbimas visuomenei, balsavimo motyvų paaiškinimas, pareiškimai Tarybos posėdžio protokole ir to protokolo punktai, susiję su kitais klausimais, nei nurodytieji 2 dalyje);

f) 11 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą (balsavimo procedūros pradėjimas);

g) 12 straipsnio 1 dalį (rašytinės procedūros naudojimas);

[1];

i) 17 straipsnio 2 dalies a ir b punktus (valstybės narės pagal EB Sutarties 67 straipsnio 1 dalį arba pagal Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnio 2 dalį pateiktos iniciatyvos neskelbimas Oficialiajame leidinyje);

j) 17 straipsnio 2 dalies c ir d punktus (neskelbti Oficialiajame leidinyje bendrosios pozicijos, priimtos remiantis Europos Sąjungos sutarties 34 straipsniu, arba tam tikrų direktyvų, sprendimų, rekomendacijų ir nuomonių neskelbimas Oficialiajame leidinyje);

k) 17 straipsnio 4 dalies (c) punktą (sprendimų arba konvencijų, nurodytų Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnio 2 dalyje, įgyvendinimo priemonių skelbimas Oficialiajame leidinyje);

l) 17 straipsnio 5 dalį (ar skelbti Oficialiajame leidinyje sprendimus, kuriuos priima pagal tarptautinį susitarimą įsteigta institucija).

2. Tarybos arba Nuolatinių atstovų komiteto narys negali remtis toliau nurodytomis Darbo tvarkos taisyklių nuostatomis, kai kalba eina apie tokius sprendimus, dėl kurių balsuojant tas narys pagal Sutartis negali dalyvauti:

a) 3 straipsnio 8 dalimi (Tarybos nario teisė reikalauti išbraukti punktą iš darbotvarkės "A" dalies);

b) 11 straipsnio 1 dalies antrąja pastraipa (Tarybos nario galimybė reikalauti pradėti balsavimo procedūrą);

c) 11 straipsnio 3 dalimi (Tarybos nario teisė balsuoti už kitą narį);

d) 14 straipsnio 2 dalimi (Tarybos nario galimybė nesutikti, kad vyktų diskusija, jei bet kurių siūlomų pakeitimų tekstai surašyti ne ta kalba, kurią jis yra nurodęs).

IV PRIEDAS

IŠPLĖSTOS TARYBOS DARBO METODAI

Pasirengimas posėdžiams

1. Pirmininkaujančioji valstybė užtikrina, kad darbo grupė ar komitetas Nuolatinių atstovų komitetui pateiktų bylą tik tada, kai yra pagrįsta tuo lygmeniu pasiektos pažangos ar pozicijų išaiškinimo perspektyva. Ir atvirkščiai, bylos gali būti vėl perduodamos darbo grupei ar komitetui tik tada, kai būtina ir visais atvejais tik pagal kompetenciją spręsti tiksliai suformuluotas ir gerai apibrėžtas problemas.

2. Pirmininkaujančioji valstybė imasi veiksmų, reikalingų, kad vyktų darbas tarp posėdžių. Pavyzdžiui, susitarusi su darbo grupe ar komitetu, ji gali veiksmingiausiu būdu pradėti konsultacijas konkrečiais klausimais, kad paskui atitinkamai darbo grupei ar komitetui būtų galima pranešti apie galimus sprendimus. Ji taip pat gali rengti rašytines konsultacijas prašydama delegacijas raštu reaguoti į pasiūlymą dar iki kito darbo grupės ar komiteto posėdžio.

3. Kai reikia, delegacijos raštu išdėsto savo pozicijas, kurių jos rengiasi laikytis ateinančiame posėdyje, dar iki to posėdžio. Siūlydamos teksto pakeitimus, delegacijos turi siūlyti konkrečias formuoluotes. Jei įmanoma, delegacijos, kurios laikosi tų pačių pozicijų, rašytines pastabas pateikia kartu.

4. Nuolatinių atstovų komitetas vengia dar kartą grįžti prie to, kas buvo svarstyta rengiant jo posėdžius. Ši nuostata taikoma ypač "I" klausimams, informacijai apie jo darbotvarkės organizavimą ir tvarką bei informacijai apie ateinančių Tarybos posėdžių darbotvarkę ir organizavimą. Kiek įmanoma delegacijos kelia bet kokius kitus svarstytinus klausimus, kai rengiamos Nuolatinių atstovų komiteto procedūros, o ne pačiame Nuolatinių atstovų komitete.

5. Rengdama Nuolatinių atstovų komiteto procedūras, pirmininkaujančioji valstybė kuo skubiau perduoda delegacijoms visą informaciją, reikalingą, kad būtų galima kruopščiai pasirengti Nuolatinių atstovų komiteto posėdžiams, įskaitant informaciją apie tai, ką pirmininkaujančioji valstybė tikisi pasiekti diskutuojant kiekvieną darbotvarkės klausimą. Rengdama Nuolatinių atstovų komiteto posėdžius, pirmininkaujančioji valstybė, jei reikia, skatina delegacijas pranešti kitoms delegacijoms informaciją apie pozicijas, kurių jos laikysis Nuolatinių atstovų komitete. Šiame kontekste pirmininkaujančioji valstybė parengia galutinę Nuolatinių atstovų komiteto darbotvarkę. Pirmininkaujančioji valstybė, jei reikia pagal aplinkybes, gali dažniau sušaukti grupes, rengiančias Nuolatinių atstovų komiteto posėdžius.

Posėdžių vedimas

6. Joks klausimas neįtraukiamas į Tarybos darbotvarkę vien dėl Komisijos arba Tarybos nario teikimo, išskyrus atvejus, kai yra suplanuoti debatai dėl naujų svarbių iniciatyvų.

7. Pirmininkaujančioji valstybė į Nuolatinių atstovų komiteto darbotvarkę neįtraukia vien informavimui skirtų klausimų. Tokia informacija, pavyzdžiui, apie posėdžių kitame forume arba su trečiąja valstybe ar kita institucija rezultatus, procedūrinius ar organizacinius klausimus, delegacijoms turėtų būti perduodama rengiantis Nuolatinių atstovų komiteto procedūroms, kada tik galima raštu, ir neturėtų būti kartojama Nuolatinių atstovų komitete.

8. Pradėdama posėdį, pirmininkaujančioji valstybė pateikia bet kurią papildomą informaciją apie posėdžio eigą, ypač apie tai, kiek laiko ji ketina skirti kiekvienam darbotvarkės klausimui. Ji stengiasi nedaryti ilgų įžangų ir vengia kartoti informaciją, kuri delegacijoms jau yra žinoma.

9. Pradėdama diskusijas esminiu klausimu, pirmininkaujančioji valstybė, atsižvelgdama į reikiamos diskusijos pobūdį, nurodo delegacijoms, kiek ilgiausiai jos gali kalbėti tuo klausimu. Dauguma atvejų pasisakymai neturėtų trukti ilgiau kaip dvi minutes.

10. Visų dalyvaujančių narių pasisakymo praktika iš principo atmetama; ji gali būti taikoma tik išimtinėmis aplinkybėmis konkrečiais klausimais, pirmininkaujančiajai valstybei nustačius pasisakymų trukmę.

11. Pirmininkaujančioji valstybė stengiasi sutelkti dėmesį į diskusiją, visų pirma prašydama delegacijas pareikšti pastabas dėl kompromisinių tekstų ar konkrečių pasiūlymų.

12. Per posėdžius ir jų pabaigoje pirminikaujančioji valstybė susilaiko nuo ilgų diskusijos apibendrinimų ir tik trumpai apibūdina pasiektus (esminius ir (arba) procedūrinius) rezultatus.

13. Delegacijos vengia kartoti tai, kas buvo pasakyta kitų kalbėtojų. Jų pasisakymai turi būti trumpi, turiningi ir susiję su svarstomu klausimu.

14. Panašiai manančios delegacijos skatinamos rengti konsultacijas, kad vienas bendras kalbėtojas galėtų pateikti bendrą poziciją konkrečiu klausimu.

15. Aptardamos tekstus, delegacijos konkrečius redagavimo pasiūlymus teikia raštu, o ne vien tik reiškia nepritarimą kokiam nors konkrečiam pasiūlymui.

16. Jei pirmininkaujančioji valstybė nenurodo kitaip, delegacijos neprašo žodžio, kai jos pritaria kokiam nors pasiūlymui; šiuo atveju tylėjimas iš principo reiškia pritarimą.

V PRIEDAS

TEISĖS AKTŲ FORMĄ REGLAMENTUOJANČIOS NUOSTATOS

A. Reglamentų forma:

1. Reglamentuose, kuriuos kartu priima Europos Parlamentas ir Taryba, bei Tarybos reglamentuose nurodoma:

a) pavadinime – žodis "reglamentas", po kurio eina eilės numeris, jo priėmimo data ir reguliavimo dalykas;

b) konkrečiam atvejui tinkama formuluotė "Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba" arba "Europos Sąjungos Taryba";

c) nuoroda į nuostatas, kuriomis remiantis tas reglamentas priimtas, pradedant žodžiu "atsižvelgdami" arba "atsižvelgdama";

d) nurodomoji dalis, kurioje daroma nuoroda į pateiktus pasiūlymus ir gautas nuomones bei surengtas konsultacijas;

e) reglamento pagrindimas, pradedant žodžiu "kadangi", o konstatuojamosios dalies punktus numeruojant;

f) žodžiai "priėmė šį reglamentą", po kurių eina reglamento dėstymas.

2. Reglamentas dalijamas į straipsnius, suskirstytus, jei reikia, į skyrius ir skirsnius.

3. Paskutiniame reglamento straipsnyje nustatoma jo įsigaliojimo data, jei ta data yra prieš arba po dvidešimtos dienos nuo jo paskelbimo datos.

4. Po paskutiniojo reglamento straipsnio eina:

a) i) sakinys "Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse",

arba

[1];

b) žodis "Priimta", po kurio nurodoma reglamento priėmimo vieta ir data,

ir

c) tuo atveju, jei:

i) reglamentą kartu priėmė Europos Parlamentas ir Taryba, formuluotė:

"Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas"

po kurios eina Europos Parlamento pirmininko pavardė ir reglamento priėmimo metu Tarybos pirmininko pareigas einančio asmens pavardė;

ii) reglamentą priėmė Taryba, formuluotė:

"Tarybos vardu

Pirmininkas"

po kurios eina reglamento priėmimo metu Tarybos pirmininko pareigas einančio asmens pavardė.

B. Direktyvų, sprendimų, rekomendacijų ir nuomonių forma (EB Sutartis)

1. Europos Parlamento ir Tarybos kartu priimtų direktyvų ir sprendimų bei Tarybos priimtų direktyvų ir sprendimų pavadinime nurodomas žodis "direktyva" arba "sprendimas".

2. Tarybos pareikštų rekomendacijų ir nuomonių pavadinime nurodomas žodis "rekomendacija" arba "nuomonė".

3. Pirmiau pateiktame A skirsnyje numatytos reglamentams taikomos nuostatos mutatis mutandis taikomos ir direktyvoms bei sprendimams, laikantis atitinkamų EB Sutarties nuostatų.

C. Europos Vadovų Tarybos bendrųjų strategijų, bendrųjų veiksmų ir bendrųjų pozicijų, numatytų Europos Sąjungos sutarties 12 straipsnyje, forma Bendroji strategija, bendrieji veiksmai ir bendroji pozicija, kaip apibrėžta Europos Sąjungos sutarties 12 straipsnyje, yra atitinkamai pateikiami tokiu pavadinimu:

a) "Europos Vadovų Tarybos bendroji strategija", eilės numeris (metai/numeris/BUSP), priėmimo data ir reguliavimo dalykas;

b) "Tarybos bendrieji veiksmai", eilės numeris (metai/numeris/BUSP), priėmimo data ir reguliavimo dalykas;

c) "Tarybos bendroji pozicija", eilės numeris (metai/numeris/BUSP), priėmimo data ir reguliavimo dalykas.

D. Bendrųjų pozicijų, pamatinių sprendimų, sprendimų ir konvencijų, nurodytų Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnio 2 dalyje, forma

Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos bendrosios pozicijos, pamatiniai sprendimai, sprendimai ir konvencijos yra atitinkamai pateikiami tokiu pavadinimu:

a) "Tarybos bendroji pozicija", eilės numeris (metai/numeris/TVR), priėmimo data ir reguliavimo dalykas;

b) "Tarybos pamatinis sprendimas", eilės numeris (metai/numeris/TVR), priėmimo data ir reguliavimo dalykas;

c) "Tarybos sprendimas", eilės numeris (metai/numeris/TVR), priėmimo data ir reguliavimo dalykas;

d) "Tarybos pagal Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnį parengta konvencija" ir reguliavimo dalykas.

"

Priimta Briuselyje, 2004 m. kovo 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

B. Cowen

[1] 2002 m. liepos 22 d. Tarybos sprendimas dėl Tarybos darbo tvarkos taisyklių patvirtinimo (OL L 230, 2002 8 28, p. 7).

[1] Ši straipsnio dalis pakartoja EB sutarties 204 straipsnį.

[2] Ši straipsnio dalis pakartoja Protokolo dėl Europos Bendrijų institucijų ir tam tikrų įstaigų ir padalinių bei Europolo būstinių, pridėto prie Sutarčių, vienintelio straipsnio b punktą.

[3] Dėl 1 ir 3 straipsnių:"Nepažeidžiant Europos Sąjungos sutarties 22 straipsnio 2 dalies, kuri konkrečiai nurodo, kad neeilinis Tarybos posėdis gali būti sušauktas per labai trumpą laikotarpį tais atvejais, kai reikia priimti skubų sprendimą, Taryba supranta, kad su bendra užsienio ir saugumo politika susijusius klausimus būtina spręsti greitai ir veiksmingai. 3 straipsnio nuostatos nekliudo atsižvelgti į šią būtinybę."

[4] Dėl 8 straipsnio 1 dalies b punkto"8 straipsnio 1 dalies b punktas įgyvendinamas tokiu būdu: pirmininkaujanti valstybė išankstinėje darbotvarkėje fraze "viešas svarstymas" nurodo tuos punktus, dėl kurių Taryba balsuos svarstymo pabaigoje.Šis praktinė priemonė netaikoma taisyklei, išdėstytai Tarybos darbo tvarkos taisyklių 11 straipsnio 1 dalyje."

[5] Šioje straipsnio dalyje pakartojamas EB Sutarties 206 straipsnis.

[6] Dėl 12 straipsnio:"Taryba sutinka apsvarstyti supaprastintos rašytinės procedūros panaudojimo galimybės įtraukimo į Darbo tvarkos taisykles tikslingumą tais atvejais, kai Taryba veikia pagal Europos Sąjungos sutarties VI antraštinę dalį."

[7] Dėl 12 straipsnio 4 dalies"Taryba norėtų pabrėžti, kad COREU tinklas privalo būti naudojamas pagal 1995 m. birželio 12 d. Tarybos išvadas dėl Tarybos darbo metodų."

[8] Dėl 16 straipsnio ir III priedo"Taryba sutinka, kad 16 straipsnio ir III priedo nuostatos taikomos teisės aktams, kuriuos priimant kai kurie Tarybos nariai pagal Sutartis neturi teisės balsuoti. Tačiau Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio taikymui šios nuostatos negalioja.Taikydama Europos Sąjungos sutarties 43 ir 44 straipsnius pirmą kartą, Taryba, pasiremdama kitose srityse įgyta patirtimi, apsvarstys šių Darbo tvarkos taisyklių 16 straipsnio ir jų III priedo priderinimo būtinybę."

[9] OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

[10] Šios nuostatos nepažeidžia Ekonomikos ir finansų komiteto vaidmens, nustatyto EB Sutarties 114 straipsnyje, bei su juo susijusių esamų Tarybos sprendimų (OL L 358, 1998 12 31, p.109 ir OL L 5, 1999 1 1, p.71).

[11] dėl 19 straipsnio 1 dalies:"Nuolatinių atstovų komitetas užtikrina nuoseklumą ir 1 dalyje išdėstytų principų laikymąsi, ypač tais atvejais, kai pagrindinis parengiamasis darbas yra atliekamas kituose forumuose."

[12] Dėl 19 straipsnio 7 dalies:"Jei Tarybos narys mano, kad procedūrinio sprendimo projektas, pateiktas Nuolatinių atstovų komitetui priimti pagal 19 straipsnio 7 dalį, kelia klausimą iš esmės, sprendimo projektas pateikiamas Tarybai."

[13] Šios nuostatos nepažeidžia Ekonomikos ir finansų komiteto vaidmens, nustatyto EB Sutarties 114 straipsnyje, ir dėl jo priimtiems Tarybos sprendimams (OL L 358, 1998 12 31, p.109 ir OL L 5, 1999 1 1, p.71).

[14] Dėl 21 straipsnio:"Darbo grupių ataskaitos ir visi kiti dokumentai, kurių pagrindu vyksta Nuolatinių atstovų komiteto diskusijos, turi būti išsiunčiami delegacijoms laiku, kad būtų galima su jais susipažinti."

[15] Dėl 22 straipsnio:"Tarybos nariai pateikia komentarus dėl oficialios teisinių tekstų kodifikacijos pasiūlymų per trisdešimt dienų po to, kai Generalinis sekretoriatas išplatina tokius pasiūlymus.Tarybos nariai užtikrina, kad tos pasiūlymo naujai suformuluoti teisinius tekstus nuostatos, kurios buvo paimtos iš ankstesnio teisės akto be esminių pakeitimų, būtų išnagrinėtos pagal kodifikacinių pasiūlymų nagrinėjimui taikomus principus."

[16] Straipsnio 1 dalis ir 2 dalies pirmoji pastraipa pakartoja EB Sutarties 207 straipsnio 2 dalį.

[1] Įskaitant Europos saugumo ir gynybos politiką ir plėtrą remiantį bendradarbiavimą.

[2] Įskaitant biudžetą.

[3] Įskaitant civilinę saugą.

[4] Įskaitant turizmą.

[5] Įskaitant garso ir vaizdo reikalus.

[6] Dėl I priedo antrosios pastraipos:"Pirmininkaujanti valstybė Tarybos darbotvarkes organizuoja sujungdama kartu susijusius klausimus, kad būtų patogiau dalyvauti atitinkamiems valstybių atstovams, ypač kai tam tikra Tarybos sudėtis turi spręsti aiškiai atskiriamas temų grupes."

[1] OL L 8, 2001 1 12, p.1.

[1] Dėl III priedo 1 pastraipos h punkto:"Taryba patvirtina, kad dabar galiojanti praktika, kai svarstymų pagrindu esantys dokumentai yra surašyti visomis kalbomis, bus taikoma toliau."

[1] Dėl IV priedo A skirsnio 4 pastraipos a punkto ii papunkčio:"Taryba nurodo, kad Sutartyse numatytais atvejais, kai teisės aktas nėra taikomas visoms arba visose valstybėse narėse, yra būtina aiškiai nurodyti jo teritorinį taikymą to akto priėmimo pagrindime ir jo turinyje".

--------------------------------------------------