32003L0075



Oficialusis leidinys L 190 , 30/07/2003 p. 0006 - 0009


Komisijos direktyva 2003/75/EB

2003 m. liepos 29 d.

iš dalies keičianti Tarybos direktyvos 98/18/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų I priedą

(tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1998 m. kovo 17 d. Tarybos direktyvą 98/18/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų [1], ypač į jos 8 straipsnio b punktą,

kadangi:

(1) Laikantis I priedo reikalavimų, 1998 m. kovo 17 d. Tarybos direktyva 98/18/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų taikoma naujiems ir eksploatuojamiems vietines paslaugas teikiantiems laivams.

(2) Direktyvos 98/18/EB I priedo 5-1 skyriaus III dalyje reikalaujama modifikuoti gelbėjimo plaustus, greitaeigius avarinio gelbėjimo katerius, gelbėjimosi priemones ir gelbėjimosi liemenes eksploatuojamuose ro-ro laivuose ne vėliau kaip pirmo periodinio inspektavimo dieną po 2000 m. liepos 1 d.

(3) 2002 m. kovo 5 d. Komisijos direktyva 2002/25/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 98/18/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų [2], reikalavo iki 2003 m. sausio 1 d. papildomai keisti tą pačią įrangą.

(4) Atitinkami SOLAS reikalavimai leidžia modifikuoti eksploatuojamus laivus tuo metu, kai juose atliekamas gelbėjimosi priemonių kapitalinis remontas, perdirbimas ar pakeitimas.

(5) Todėl Direktyvą 98/18/EB reikia iš dalies keisti taip, kad būtų nustatytas galutinis šių konkrečių naujų reikalavimų taikymo eksploatuojamiems ro-ro laivams terminas.

(6) Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Reglamentu (EB) Nr. 2099/2002 [3] įkurto Jūrų saugumo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 98/18/EB I priedo III skyriaus 5-1 skirsnis yra pakeičiamas šios direktyvos priede pateiktu tekstu.

2 straipsnis

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję per šešis mėnesius nuo šios direktyvos įsigaliojimo, įgyvendina šia direktyvą. Jos apie tai nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva yra skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2003 m. liepos 29 d.

Komisijos vardu

Loyola De Palacio

Pirmininko pavaduotoja

[1] OL L 144, 1998 5 15, p. 1.

[2] OL L 98, 2002 4 15, p. 1.

[3] OL L 324, 2002 11 29, p. 1.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

5-1 Reikalavimai ro-ro keleiviniams laivams (26)

IKI 2003 M. SAUSIO 1 D. PASTATYTI B, C IR D KLASĖS RO-RO LAIVAI:

.1 Iki 2003 m. sausio 1 d. pastatyti ro-ro keleiviniai laivai .6.2, .6.3, .6.4, .8 ir .9 straipsnio dalių reikalavimus atitinka ne vėliau kaip pirmo periodiško inspektavimo dieną, atliekamo po 2006 m. sausio 1 d.

Iki tos dienos, iki 2003 m. sausio 1 d. pastatytiems ro-ro laivams, taikomos .2, .3, .4 ir .5 straipsnio dalys.

Nepaisant to, kas pasakyta pirmiau, tokiuose laivuose keičiant gelbėjimosi priemones arba atliekant esminį remontą, perdirbimą arba rekonstrukciją, kai pakeičiamos arba papildomos eksploatuojamos gelbėjimosi priemonės, tokios gelbėjimosi priemonės atitinka .6, .7, .8 ir .9 straipsnio dalių atitinkamus reikalavimus.

.2 Gelbėjimo plaustai

.1 Keleivinių ro-ro laivų gelbėjimo plaustai, naudojami laikantis evakuacijos jūroje sistemos, atitinkančios SOLAS konvencijos III/48.5 taisyklę, galiojančią 1998 m. kovo 17 d., arba su nuleidimo įtaisais, atitinkančiais SOLAS konvencijos III/48.6 taisyklę, galiojančią 1998 m. kovo 17 d., kurie vienodai išdėstyti abiejose laivo pusėse.

Užtikrinamas pranešimų perdavimas tarp įlaipinimo posto ir platformos.

.2 Kiekviename keleivinio ro-ro laivo gelbėjimo plauste numatomas gelbėjimo plaustą, kai laivas skęsta, automatiškai nuleidžiantis įtaisas, atitinkantis SOLAS konvencijos III/23 taisyklę, galiojančią 1998 m. kovo 17 d.

.3 Kiekviename keleivinio ro-ro laivo gelbėjimo plauste yra keleivių įlaipinimo pandusas, atitinkantis SOLAS konvencijos III/39.4.1 taisyklę arba, atitinkamai, SOLAS konvencijos III/40.4.1 taisyklę, galiojančią 1998 m. kovo 17 d.

.4 Kiekvienas keleivinių ro-ro laivų gelbėjimo plaustas — tai automatiškai išsiskleidžiantis arba dvipusis gelbėjimo plaustas su tentu, neapvirstantis banguotoje jūroje, kurį galima saugiai eksploatuoti neatsižvelgiant į tai, kuria puse jis plūduriuoja. Atviruosius dvipusius gelbėjimo plaustus galima leisti naudoti, jeigu vėliavos valstybės administracija laiko tai tinkama, atsižvelgiant į saugų plaukiojimą ir palankias oro sąlygas plaukiojimo rajone, kai jame laivas plaukioja, ir jeigu šie plaustai visiškai atitinka Greitaeigių keleivinių laivų kodekso 10 priedo reikalavimus.

Arba laive, be įprasto visų gelbėjimo plaustų rinkinio, laikomi automatiškai išsiskleidžiantys arba dvipusiai papildomi gelbėjimo plaustai su tentu, į kuriuos iš viso galima įlaipinti bent 50 % žmonių, neįsodintų į gelbėjimo valtis. Šis žmonių, papildomai sodinamų į plaustus, skaičius nustatomas remiantis skirtumu, gaunamu iš viso laivu plaukiančių žmonių skaičiaus atėmus į gelbėjimo valtis įlaipintų žmonių skaičių. Kiekvieną tokį gelbėjimo plaustą, atsižvelgdama į TJO MSC/Circ. 809 priimtas rekomendacijas, patvirtina vėliavos valstybės administracija.

.3 Greitaeigiai avarinio gelbėjimo kateriai

.1 Bent vienas iš keleivinio ro-ro laivo avarinio gelbėjimo katerių - tai greitaeigis avarinio gelbėjimo kateris, kurį, atsižvelgdama į TJO MSC/Circ. 809 priimtas rekomendacijas, tvirtina vėliavos valstybės administracija.

.2 Kiekvienas greitaeigis avarinio gelbėjimo kateris nuleidžiamas tinkamu nuleidimo įtaisu, kurį tvirtina vėliavos valstybės administracija. Tvirtindama tokį įtaisą vėliavos valstybės administracija atsižvelgia į tai, kad greitaeigis avarinio gelbėjimo kateris skirtas nuleisti į jūrą ir pakelti į laivą net labai nepalankiomis meteorologinėmis oro sąlygomis, ir į TJO priimtas rekomendacijas.

.3 Bent dvi kiekvieno greitaeigio gelbėjimo katerio įgulos parengiamos ir reguliariai mokomos atsižvelgiant į Jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (JRAB) kodekso A-VI/2 skyriaus A-VI/2-2 lentelę "Minimalaus kompetencijos standarto reikalavimai greitaeigiuose gelbėjimo kateriuose" ir į TJO A.771 (18) rezoliucija priimtas rekomendacijas su pakeitimais. Įgulų rengimas ir mokymas apima visus gelbėjimo aspektus, šių katerių priežiūrą, manevravimą jais, jų valdymą įvairiomis sąlygomis bei katerių atvertimą, jeigu jie apvirsta.

.4 Tais atvejais, kai eksploatuojamas keleivinis ro-ro laivas, įrengtas taip arba jo dydis toks, kad šiame laive pagal .3.1 dalies nuostatas būtino greitaeigio gelbėjimo katerio nėra kur statyti, tokį katerį galima statyti vietoje eksploatuojamos gelbėjimo valties, kuri laikoma avariniu gelbėjimo kateriu arba valtimi, naudojama susiklosčius avarinei padėčiai, jeigu laikomasi visų šių sąlygų:

.1 laive laikomas greitaeigis avarinio gelbėjimo kateris nuleidžiamas įtaisu, atitinkančiu .3.2 dalies nuostatas;

.2 vietų gelbėjimo priemonėse skaičiaus mažėjimas, kai atliekamas pirmiau minėtas pakeitimas, kompensuojamas laive statant gelbėjimo plaustus, galinčius plukdyti bent tokį pat žmonių, kurie būtų turėję plaukti pakeista valtimi, skaičių; ir

.3 šie gelbėjimo plaustai nuleidžiami eksploatuojamais nuleidimo įtaisais arba evakuacijos jūroje sistemomis.

.4 Gelbėjimo priemonės

.1 Kiekviename keleiviniame ro-ro laive montuojamos patikimos priemonės žmonėms, kurie išliko gyvi, iš vandens ištraukti ir iš gelbėjimo priemonių arba plūdriųjų gelbėjimo priemonių jiems perkelti į laivą.

.2 Žmonių, kurie išliko gyvi, perkėlimo į laivą priemonės gali būti evakuacijos jūroje sistemos arba gelbėjimo poreikiams skirtos sistemos dalis.

Šias priemones tvirtina vėliavos valstybė, atsižvelgdama į TJO MSC/Circ. 810 priimtas rekomendacijas.

.3 Jeigu evakuacijos jūroje sistemos tiltelis, kuriuo evakuojami žmonės, pritaikytas žmonėms, kurie išliko gyvi, perkelti į laivo denį, tiltelyje montuojamas lynas arba laipteliai, kad šiuo tilteliu būtų lengviau kopti.

.5 Gelbėjimosi liemenės

.1 Nepaisant SOLAS konvencijos III/7.2 ir III/22.2 taisyklių, prie susirinkimo postų laikomas pakankamas gelbėjimosi liemenių skaičius, kad keleiviai nebūtų priversti grįžti į savo kajutes pasiimti gelbėjimosi liemenių.

.2 Keleiviniuose ro-ro laivuose, kiekvienoje gelbėjimosi liemenėje įtaisoma lemputė, atitinkanti SOLAS konvencijos III/32.3 taisyklę, galiojančią 1998 m. kovo 17 d.

PO 2003 M. SAUSIO 1 D. PASTATYTI B, C IR D KLASĖS RO-RO LAIVAI:

.6 Gelbėjimo plaustai

.1 Keleivinių ro-ro laivų gelbėjimo plaustai naudojami laikantis evakuacijos jūroje sistemos, atitinkančios Gelbėjimosi priemonių kodekso 6.2 skyriaus reikalavimus, arba naudojami gelbėjimo plaustai su nuleidimo įtaisais, atitinkančiais Gelbėjimosi priemonių kodekso 6.1.5 punkto reikalavimus, o pačių plaustų išdėstoma po tiek pat abiejose laivo pusėse.

Užtikrinamas pranešimų perdavimas tarp įlaipinimo posto ir platformos.

.2 Visuose keleivinio ro-ro laivo gelbėjimo plaustuose numatomi gelbėjimo plaustus automatiškai nuleidžiantys įtaisai, naudojami laivui skęstant ir atitinkantys SOLAS konvencijos III/13.4 taisyklę.

.3 Visuose keleivinio ro-ro laivo gelbėjimo plaustuose yra keleivių įlaipinimo pandusai, atitinkantys Gelbėjimosi priemonių kodekso 4.2.4.1 papunkčio arba, atitinkamai, šio kodekso 4.3.4.1 papunkčio reikalavimus.

.4 Keleivinių ro-ro laivų gelbėjimo plaustas — tai toks automatiškai išsiskleidžiantis arba dvipusis gelbėjimo plaustas su tentu, neapvirstantis banguotoje jūroje, kurį galima saugiai eksploatuoti neatsižvelgiant į tai, kuria puse jis plūduriuoja. Atvirus dvipusius gelbėjimo plaustus galima leisti naudoti tuo atveju, jeigu vėliavos valstybės administracija nusprendžia, kad toks leidimas suteiktinas atsižvelgus į saugų plaukiojimą ir palankias oro sąlygas plaukiojimo rajone tuo metu, kai jame laivas plaukioja, taip pat tada, jeigu šie plaustai visiškai atitinka Greitaeigių keleivinių laivų kodekso 10 priedo reikalavimus.

Dar laive, be įprasto visų gelbėjimo plaustų rinkinio, gali būti laikomi tokie automatiškai išsiskleidžiantys arba dvipusiai papildomi gelbėjimo plaustai su tentu, į kuriuos iš viso galima įlaipinti bent 50 % žmonių, neįsodintų į gelbėjimo valtis. Šis žmonių, papildomai sodinamų į plaustus, skaičius nustatomas remiantis skirtumu, gaunamu iš viso laivu plaukiančių žmonių skaičiaus atėmus į gelbėjimo valtis įlaipintų žmonių skaičių. Kiekvieną tokį gelbėjimo plaustą, atsižvelgdama į TJO MSC/Circ. 809 priimtas rekomendacijas, tvirtina vėliavos valstybės administracija.

.7 Greitaeigiai avarinio gelbėjimo kateriai

.1 Bent vienas iš keleivinio ro-ro laivo avarinio gelbėjimo katerių — tai toks greitaeigis avarinio gelbėjimo kateris, kurį, atsižvelgdama į TJO MSC/Circ. 809 priimtas rekomendacijas, tvirtina vėliavos valstybės administracija.

.2 Visi greitaeigiai avarinio gelbėjimo kateriai nuleidžiami atitinkamais nuleidimo įtaisais, kuriuos tvirtina vėliavos valstybės administracija. Tvirtindama tokį įtaisą, vėliavos valstybės administracija atsižvelgia į tai, kad greitaeigis avarinio gelbėjimo kateris skirtas keleivius nuleisti į jūrą ir pakelti į laivą net ir labai nepalankiomis meteorologinėmis oro sąlygomis, taip pat atsižvelgia į TJO priimtas rekomendacijas.

.3 Parengiamos ir reguliariai mokomos mažiausiai dvi kiekvieno greitaeigio gelbėjimo katerio įgulos, atsižvelgiant į Jūrininkų rengimo, sertifikavimo ir budėjimo normatyvų (JRAB) kodekso A-VI skyriaus 2 dalies A-VI/2-2 lentelę "Minimalaus kompetencijos standarto reikalavimai greitaeigiuose gelbėjimo kateriuose" ir į TJO A.771 (18) rezoliucijoje priimtas rekomendacijas su pakeitimais. Įgulų rengimas ir mokymas apima visus gelbėjimo aspektus, šių katerių priežiūrą, manevravimą jais, jų valdymą įvairiomis sąlygomis bei katerių atvertimą jiems apsivertus.

.4 Tais atvejais, kai eksploatuojamas keleivinis ro-ro laivas taip įrengtas arba jo dydis toks, kad šiame laive pagal .3.1 dalies nuostatas būtino greitaeigio keleivinio katerio nėra kur statyti, tokį katerį galima statyti vietoje tos eksploatuojamos gelbėjimo valties, kuri laikoma avariniu gelbėjimo kateriu arba valtimi, naudojama susiklosčius avarinei padėčiai, ir jeigu laikomasi visų šių sąlygų:

.1 laive laikomas greitaeigis avarinio gelbėjimo kateris nuleidžiamas įtaisu, atitinkančiu .3.2 dalies nuostatas;

.2 vietų gelbėjimosi priemonėse skaičiaus sumažėjimas tuo atveju, jeigu atliekamas pirmiau minėtas pakeitimas, kompensuojamas laive statant gelbėjimo plaustus, galinčius plukdyti bent tokį pat žmonių, kurie būtų turėję plaukti pakeista valtimi, skaičių; ir

.3 šie gelbėjimo plaustai nuleidžiami eksploatuojamais nuleidimo įtaisais arba evakuacijos jūroje sistemomis.

.8 Gelbėjimo priemonės

.1 Visuose keleiviniuose ro-ro laivuose montuojamos patikimos priemonės likusiems gyviems žmonėms iš vandens ištraukti ir iš gelbėjimo priemonių arba plūdriųjų gelbėjimo priemonių jiems perkelti į laivą.

.2 Išlikusių gyvų žmonių perkėlimo į laivą priemonės gali būti evakuacijos jūroje sistemos arba gelbėjimo poreikiams skirtos sistemos dalis.

Šias priemones patvirtina vėliavos valstybė, atsižvelgdama į TJO MSC/Circ. 810 priimtas rekomendacijas.

.3 Jeigu evakuacijos jūroje sistemos tiltelis, kuriuo evakuojami žmonės, pritaikytas likusiems gyviems žmonėms perkelti į laivo denį, tiltelyje montuojamas lynas arba laipteliai, kad šiuo tilteliu būtų lengviau kopti.

.9 Gelbėjimosi liemenės

.1 Nepaisant SOLAS konvencijos III/7.2 ir III/22.2 taisyklių, prie susirinkimo postų laikoma pakankamai gelbėjimosi liemenių, kad keleiviai nebūtų priversti grįžti į savo kajutes pasiimti gelbėjimosi liemenių.

.2 Keleiviniuose ro-ro laivuose turimose gelbėjimosi liemenėse įtaisomos lemputė, atitinkanti Gelbėjimosi priemonių kodekso 2.2.3 punkto reikalavimus.

--------------------------------------------------