Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2790/1999

1999 m. gruodžio 22 d.

dėl Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo vertikaliųjų susitarimų ir suderintų veiksmų grupėms

(tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos sutartį,

atsižvelgdama į 1965 m. kovo 2 d. Tarybos reglamentą Nr. 19/65/EEB dėl Sutarties 85 straipsnio 3 dalies taikymo tam tikroms susitarimų ir suderintų veiksmų rūšims [1] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1215/1999 [2], ypač į jo 1 straipsnį,

paskelbusi šio reglamento projektą [3],

pasikonsultavusi su Konkurenciją ribojančių veiksmų ir dominuojančių padėčių patariamuoju komitetu,

kadangi:

(1) Reglamentas Nr. 19/65/EEB įgalioja Komisiją reglamentu paskelbti, kad Sutarties 81 straipsnio 3 dalis (ex 85 straipsnio 3 dalis) taikoma kai kurioms susitarimų ir atitinkamų suderintų veiksmų rūšims, kuriems taikoma 81 straipsnio 1 dalis.

(2) Sukaupta patirtis leidžia apibrėžti vertikaliųjų susitarimų grupes, kurios gali būti laikomos paprastai atitinkančiomis 81 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas.

(3) Šios grupės apima vertikaliuosius susitarimus dėl prekių ar paslaugų pirkimo ar pardavimo tarp nekonkuruojančių įmonių, kai kurių konkurentų arba kai kurių prekių mažmenininkų asociacijų; jos taip pat apima vertikaliuosius susitarimus, kuriuose yra papildomų nuostatų dėl intelektinės nuosavybės teisių perleidimo ar naudojimo; šiame reglamente terminas "vertikalieji susitarimai" apima ir atitinkamus suderintus veiksmus.

(4) Kad galima būtų reglamentu paskelbti, jog taikoma Sutarties 81 straipsnio 3 dalis, nebūtina apibrėžti vertikaliuosius susitarimus, kuriems gali būti taikoma Sutarties 81 straipsnio 1 dalis; individualiai vertinant susitarimus, kuriems taikoma Sutarties 81 straipsnio 1 dalis, būtina atsižvelgti į keletą veiksnių, o ypač į tiekimo ir pirkimo rinkos struktūrą.

(5) Galimybė taikyti bendrąją išimtį turėtų būti numatyta tik tiems vertikaliesiems susitarimams, kurie pakankamai pagrįstai gali būti laikomi atitinkančiais 81 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas.

(6) Šiame reglamente apibrėžtos rūšies vertikalieji susitarimai, palengvinant koordinavimą tarp dalyvaujančių įmonių, gali padidinti gamybos arba paskirstymo grandinės ekonominį efektyvumą; ypač dėl to dalyvaujančios šalys gali sumažinti sandorių sudarymo ir paskirstymo kaštus ir pasiekti optimaliausius jų pardavimų ir investicijų lygius.

(7) Tikėtinumas, kad toks efektyvumą didinantis poveikis bus svaresnis nei antikonkurencinių apribojimų poveikis, priklauso nuo atitinkamos įmonės galios rinkoje, taigi ir nuo to, kaip tos įmonės konkuruoja su kitomis įmonėmis, tiekiančiomis prekes ar paslaugas, kurias, pirkėjų nuomone, dėl produktų savybių, jų kainų ir paskirties galima sukeisti arba pakeisti vieną kita.

(8) Galima preziumuoti, kad jei tiekėjo užimama rinkos dalis neviršija 30 %, vertikalieji susitarimai, kuriuose nenumatyta tam tikros rūšies antikonkurencinių apribojimų, paprastai leidžia pagerinti gamybą arba paskirstymą ir dėl to yra palankūs vartotojams; jeigu vertikaliuose susitarimuose numatyti išimtinio tiekimo įsipareigojimai, nustatant jų poveikį rinkai lemiamas veiksnys yra pirkėjo užimama rinkos dalis.

(9) Jeigu užimama rinkos dalis viršija leistiną 30 % dydį, negalima preziumuoti, kad vertikalieji susitarimai, kuriems taikoma Sutarties 81 straipsnio 1 dalis, dažniausiai teiks naudos, kurios pobūdis ir apimtis galėtų kompensuoti susitarimų daromą žalą konkurencijai.

(10) Šiuo reglamentu neturėtų būti suteikta išimtis vertikaliesiems susitarimams, numatantiems apribojimus, kurie nėra būtini aukščiau minėtam teigiamam poveikiui pasiekti; ypatingai vertikaliesiems susitarimams, numatantiems tam tikrus ženklius antikonkurencinius apribojimus, tokius kaip minimalios arba fiksuotos perpardavimo kainos, taip pat tam tikros rūšies teritorinės apsaugos priemonės, nepaisant atitinkamos įmonės užimamos rinkos dalies, neturėtų būti taikoma pagal šį reglamentą nustatyta bendroji išimtis.

(11) Norint užtikrinti galimybę patekti į rinką arba užkirsti kelią išankstiniam susitarimui, turi būti numatytos bendrosios išimties taikymo sąlygos; dėl to išimtis dėl įsipareigojimo nekonkuruoti turėtų būti taikoma tik įsipareigojimams, kurių galiojimas neviršija aiškiai apibrėžto laikotarpio; dėl tų pačių priežasčių bet kuriam tiesioginiam arba netiesioginiam pasirinktinio paskirstymo sistemos narių įsipareigojimui neparduoti tam tikros rūšies konkuruojančių tiekėjų prekių šis reglamentas neturėtų būti taikomas.

(12) Leistinos užimti rinkos dalies ribojimas, išimties netaikymas kai kuriems vertikaliesiems susitarimams ir šiame reglamente numatytos išimties taikymo sąlygos paprastai užtikrina, kad susitarimai, kuriems taikoma bendroji išimtis, neleidžia dalyvaujančioms įmonėms panaikinti konkurencijos didelei atitinkamų produktų daliai.

(13) Konkrečiais atvejais, kai susitarimai, kuriems taikomas šis reglamentas, vis dėlto daro poveikį, nesuderinamą su 81 straipsnio 3 dalimi, Komisija gali atšaukti bendrosios išimties taikymą; tikėtina, kad tai atsitiks, jeigu rinkoje, kurioje pirkėjas perparduoda prekes arba teikia paslaugas, jis turi pakankamai didelę galią arba jeigu lygiagrečiai veikiančios vertikaliųjų susitarimų grupės daro panašų poveikį ir dėl to ženkliai ribojamas patekimas į tą rinką ar konkurencija joje; toks kumuliatyvinis poveikis gali atsirasti esant pasirinktiniam paskirstymui arba įsipareigojimams nekonkuruoti.

(14) Reglamentas Nr. 19/65/EEB įgalioja valstybių narių kompetentingas institucijas atšaukti bendrosios išimties taikymą vertikaliesiems susitarimams, kurių poveikis nesuderinamas su 81 straipsnio 3 dalyje nustatytomis sąlygomis, kai toks poveikis yra jaučiamas visoje valstybės narės teritorijoje arba jos dalyje ir jeigu tokios teritorijos turi aiškios geografinės rinkos požymius; valstybės narės turėtų užtikrinti, kad naudojimasis atšaukimo teise nepažeistų Bendrijos konkurencijos taisyklių vieningo taikymo bendrojoje rinkoje arba šių taisyklių įgyvendinimui priimtų teisės aktų poveikio.

(15) Komisija, norėdama sustiprinti lygiagrečiai veikiančių vertikaliųjų susitarimų, kurie turi panašų konkurenciją ribojantį poveikį ir kurie apima daugiau nei 50 % konkrečios rinkos, grupių priežiūrą, gali paskelbti, kad šis reglamentas netaikomas vertikaliesiems susitarimams, numatantiems su atitinkama rinka susijusius specifinius apribojimus, tokiu būdu atnaujindama viso 81 straipsnio taikymą tokiems susitarimams.

(16) Šis reglamentas nepažeidžia 82 straipsnio taikymo.

(17) Remiantis Bendrijos teisės viršenybės principu, nė vienas pagal nacionalinę teisę priimtas teisės aktas dėl konkurencijos neturėtų pažeisti vieningo Bendrijos konkurencijos taisyklių taikymo bendrojoje rinkoje ar bet kurio tų taisyklių įgyvendinimui priimtų teisės aktų, įskaitant šį reglamentą, poveikio,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šiame reglamente:

a) "konkuruojančios įmonės" – tai esami ar potencialūs tiekėjai toje pačioje produktų rinkoje; produktų rinka apima prekes ar paslaugas, kurias, pirkėjo manymu, galima sukeisti arba pakeisti susitarime numatytomis prekėmis ar paslaugomis dėl jų savybių, kainos arba paskirties;

b) "įsipareigojimas nekonkuruoti" – tai tiesioginis ar netiesioginis pirkėjo įsipareigojimas negaminti, nepirkti, neparduoti ar neperparduoti prekių ar paslaugų, konkuruojančių su susitarime nurodytomis prekėmis ar paslaugomis, ar bet koks tiesioginis ar netiesioginis pirkėjo įsipareigojimas pirkti iš tiekėjo ar kitos tiekėjo nurodytos įmonės daugiau nei 80 % visų pirkėjo perkamų susitarime nurodytų prekių ar paslaugų ir jų pakaitalų, apskaičiuojant pagal visą jo pirkimų vertę praėjusiais kalendoriniais metais;

c) "išimtinio tiekimo įsipareigojimas" – tai bet kuris tiesioginis ar netiesioginis tiekėjo įsipareigojimas parduoti susitarime nurodytas prekes ar paslaugas tik vienam pirkėjui Bendrijos viduje specifiniam vartojimui ar perpardavimui;

d) "pasirinktinio paskirstymo sistema" – tai tokia paskirstymo sistema, kai tiekėjas įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti susitarime nurodytas prekes ar paslaugas išimtinai platintojams, atrinktiems pagal apibrėžtus kriterijus, kai tie platintojai įsipareigoja neparduoti tų prekių ar paslaugų pašaliniams platintojams;

e) "intelektinės nuosavybės teisės" - tai pramoninės nuosavybės teisės, autorinės teisės ir gretutinės teisės;

f) gamybine, prekybine ar moksline patirtis ("know-how") – tai iš patirties sukauptos ir tiekėjo išbandytos nepatentuotos praktinės informacijos visuma, kuri yra slapta, esminė ir identifikuota: šiame kontekste sąvoka "slapta" reiškia, kad žinios arba tiksli jų sudedamųjų dalių konfigūracija ir junginys nėra visuotinai žinomos ar lengvai prieinamos; sąvoka "esminė" reiškia, kad žinios apima informaciją, kurią būtinai privalo turėti pirkėjas, kad galėtų vartoti, parduoti arba perparduoti susitarime numatytas prekes ar paslaugas; sąvoka "identifikuota" reiškia, kad žinios turi būti aprašytos suprantamu būdu, kad galima būtų patikrinti, ar jos atitinka slaptumo ir esmingumo kriterijus;

g) "pirkėjas" apima įmonę, kuri pagal susitarimą, kuriam taikoma Sutarties 81 straipsnio 1 dalis, parduoda prekes ar paslaugas kitos įmonės vardu.

2 straipsnis

1. Pagal Sutarties 81 straipsnio 3 dalį ir šio reglamento nuostatas skelbiama, kad 81 straipsnio 1 dalis netaikoma susitarimams ar suderintiems veiksmams tarp dviejų ar daugiau įmonių, kurių kiekviena, vykdydama susitarimo sąlygas, veikia skirtingame gamybos ar paskirstymo grandinės lygyje, ir kurie yra susiję su sąlygomis, suteikiančiomis galimybę šalims pirkti, parduoti ar perparduoti tam tikras prekes ar paslaugas (toliau – "vertikalieji susitarimai").

Ši išimtis taikoma tik tada, kai tokiuose susitarimuose yra konkurencijos apribojimų, kuriems taikoma 81 straipsnio 1 dalis (toliau - "vertikalieji apribojimai").

2. 1 dalyje numatyta išimtis taikoma vertikaliesiems susitarimams tarp įmonių asociacijos ir jos narių arba tarp tokios asociacijos ir jos tiekėjų, jeigu visi jos nariai yra prekių mažmenininkai ir nėra nė vieno asociacijos nario ir su juo susijusių įmonių, kurių metinė apyvarta viršija 50 mln. eurų; vertikaliesiems susitarimams tarp tokių asociacijų taikomas šis reglamentas nepažeidžiant 81 straipsnio taikymo horizontaliesiems susitarimams, sudarytiems tarp asociacijos narių ar asociacijos priimtiems sprendimams.

3. 1 dalyje numatyta išimtis taikoma vertikaliesiems susitarimams, kuriuose yra nuostatų dėl intelektinės nuosavybės teisių perleidimo pirkėjui arba pirkėjo naudojimosi tokiomis teisėmis, su sąlyga, kad tokios nuostatos nesudaro pagrindinio tokių susitarimų objekto ir yra tiesiogiai susijusios su pirkėjo arba jo klientų galimybe naudotis, parduoti ar perparduoti prekes ar paslaugas. Išimtis taikoma tik tada, kai susitarime numatytų prekių ir paslaugų atžvilgiu tos nuostatos nenumato konkurencijos apribojimų, kurių objektas ar poveikis yra identiškas vertikaliųjų apribojimų, kuriems pagal šį reglamentą išimtis netaikoma, objektui ar poveikiui.

4. 1 dalyje numatyta išimtis netaikoma vertikaliesiems susitarimams tarp konkuruojančių įmonių; tačiau išimtis yra taikoma, jeigu konkuruojančios įmonės sudaro nedvišalį vertikalųjį susitarimą ir:

a) pirkėjo metinė apyvarta neviršija 100 mln. eurų arba

b) tiekėjas yra prekių gamintojas ir platintojas, tuo tarpu, kai pirkėjas platina, tačiau negamina prekių, konkuruojančių su susitarime numatytomis prekėmis, arba

c) tiekėjas teikia paslaugas keliuose prekybos lygmenyse, tuo tarpu, kai pirkėjas neteikia konkuruojančių paslaugų tame prekybos lygmenyje, kuriame jis perka susitarime numatytas paslaugas.

5. Šis reglamentas netaikomas vertikaliesiems susitarimams, kuriems taikomas bet kuris kitas bendrąją išimtį suteikiantis reglamentas.

3 straipsnis

1. Pagal šio straipsnio 2 dalį 2 straipsnyje numatyta išimtis taikoma tik tada, kai tiekėjo užimama rinkos dalis neviršija 30 % rinkos, kurioje jis parduoda susitarime numatytas prekes ar paslaugas.

2. Jeigu vertikaliuosiuose susitarimuose numatomi išimtinio tiekimo įsipareigojimai, pagal 2 straipsnį numatyta išimtis taikoma tik tada, kai pirkėjo užimama rinkos dalis neviršija 30 % rinkos, kurioje jis perka susitarime numatytas prekes ar paslaugas.

4 straipsnis

Pagal 2 straipsnį numatyta išimtis netaikoma vertikaliesiems susitarimams, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai, atskirai ar kartu su kitais šalių kontroliuojamais veiksniais siekiama:

a) apriboti pirkėjo galimybę nustatyti savo pardavimo kainą, nepažeidžiant tiekėjo galimybės nustatyti aukščiausią pardavimo kainą arba rekomenduoti pardavimo kainą, su sąlyga, kad dėl bet kurios iš šalių spaudimo ar paskatų, tokios kainos netampa lygios fiksuotai arba minimaliai pardavimo kainai;

b) apriboti teritoriją, kurioje pirkėjas gali parduoti ar klientus, kuriems jis gali parduoti, sutartyje numatytas prekes ar paslaugas, išskyrus:

- apriboti aktyvius pardavimus išimtinėje teritorijoje arba išskirtinei klientų grupei, rezervuotiems tiekėjui arba tiekėjo paskirtiems kitam pirkėjui, jeigu toks apribojimas neriboja pardavimų pagal pirkėjo klientus,

- apriboti pirkėjo, užsiimančio didmenine prekyba, pardavimus galutiniams vartotojams,

- apriboti pasirinktinio platinimo sistemos nario pardavimus pašaliniams platintojams,

- apriboti pirkėjo galimybę parduoti surinkimui tiekiamas sudedamąsias dalis klientams, kurie jas naudotų tokios pačios rūšies prekių, kokias gamina tiekėjas, gamybai;

c) riboti mažmenine prekyba užsiimančių pasirinktinio paskirstymo sistemos narių pardavimus galutiniams vartotojams nepažeidžiant galimybės uždrausti sistemos nariui vykdyti veiklos už nesankcionuotos įsisteigimo vietos ribų;

d) riboti kryžminį tiekimą tarp platintojų pasirinktinio paskirstymo sistemoje, taip pat tarp platintojų, veikiančių skirtingame prekybos lygmenyje;

e) apriboti sutartą tarp sudedamųjų dalių tiekėjo ir šias dalis surenkančio pirkėjo leidimą leisti tiekėjui parduoti sudedamąsias dalis kaip atsargines detales tik galutiniams vartotojams arba remontininkams arba kitiems paslaugų tiekėjams, kuriems pirkėjas nėra patikėjęs remontuoti ar aptarnauti jo prekių.

5 straipsnis

2 straipsnyje numatyta išimtis netaikoma jokiems toliau nurodytiems vertikaliuosiuose susitarimuose numatytiems įsipareigojimams:

a) bet kuriam tiesioginiam ar netiesioginiam įsipareigojimui nekonkuruoti, prisiimtam neribotam arba ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui. Įsipareigojimas nekonkuruoti, kuris automatiškai pratęsiamas po penkerių metų laikotarpio, yra laikomas neribotos trukmės įsipareigojimu. Tačiau penkerių metų galiojimo trukmės ribojimas netaikomas, jeigu pirkėjas parduoda susitarime numatytas prekes ar paslaugas tiekėjui priklausančiose arba tiekėjo iš trečiųjų, su pirkėju nesusijusių šalių išsinuomotose patalpose ir žemėje, su sąlyga, kad įsipareigojimo nekonkuruoti galiojimo trukmė neviršija laikotarpio, per kurį pirkėjas laikinai valdo patalpas ir žemę;

b) bet kuriam tiesioginiam ar netiesioginiam pirkėjo įsipareigojimui, draudžiančiam susitarimui nustojus galioti, gaminti, parduoti ar perparduoti tokias prekes ar paslaugas, išskyrus jei toks įsipareigojimas:

- yra susijęs su prekėmis ar paslaugomis, kurios konkuruoja su susitarime numatytomis prekėmis ar paslaugomis, ir

- galioja tiktai patalpoms ir žemei, kurias pirkėjas valdė sutarties galiojimo laikotarpiu, ir

- yra būtinas, kad būtų apsaugotos tiekėjo pirkėjui perduota gamybinė, prekybinė ar mokslinė patirtis (know-how),

su sąlyga, kad toks įsipareigojimas nekonkuruoti galioja ne ilgiau nei vieneri metai susitarimo galiojimo laikui pasibaigus; šis įsipareigojimas nepažeidžia galimybės neribotam laikotarpiui nustatyti apribojimą naudotis ir atskleisti žinias, kurios nebuvo viešai skelbtos;

c) bet kuriam pasirinktinio paskirstymo sistemos nario tiesioginiam ar netiesioginiam įsipareigojimui neprekiauti tam tikrų konkuruojančių tiekėjų prekėmis.

6 straipsnis

Sutinkamai su Reglamento Nr. 19/65/EEB 7 straipsnio 1 dalimi, Komisija gali atšaukti šio reglamento taikymą, jeigu konstatuoja, jog konkretus vertikalusis susitarimas, kuriam taikomas šis reglamentas, vis dėlto turi poveikį, nesuderinamą su Sutarties 81 straipsnio 3 dalyje nustatytomis sąlygomis, ir ypač jeigu konkuruojančių tiekėjų ar pirkėjų sukurtų lygiagrečiai veikiančių panašių vertikalių apribojimų grupių kumuliatyvinis poveikis ženkliai suvaržo patekimą į rinką arba konkurenciją joje.

7 straipsnis

Jeigu konkretus vertikalusis susitarimas, kuriam taikoma 2 straipsnyje numatyta išimtis, turi poveikį, nesuderinamą su Sutarties 81 straipsnio 3 dalyje nustatytomis sąlygomis valstybės narės teritorijoje arba jos dalyje, kuri turi visus aiškios geografinės rinkos požymius, kompetentingoji tos valstybės narės institucija gali atšaukti šio reglamento taikymą tomis pačiomis sąlygomis kaip nurodyta 6 straipsnyje.

8 straipsnis

1. Pagal Reglamento Nr. 19/65/EEB 1a straipsnį Komisija gali reglamentu paskelbti, kad šis reglamentas netaikomas vertikaliesiems susitarimams, numatantiems specifinius rinkos apribojimus, jeigu lygiagrečiai veikiančios panašių vertikaliųjų apribojimų grupės užima daugiau nei 50 % tos rinkos.

2. 1 dalyje minimas reglamentas įsigalioja praėjus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams nuo jo priėmimo.

9 straipsnis

1. 3 straipsnio 1 dalyje minima 30 % leistina užimti rinkos dalis paskaičiuojama pagal tiekėjo parduodamų susitarime numatytų prekių ar paslaugų, ar kitų prekių ar paslaugų, kuriomis pirkėjo nuožiūra galima susikeisti arba dėl produktų savybių, jų kainų ar paskirties pakeisti vieną kita, rinkos vertę; jeigu duomenų apie pardavimų rinkoje vertę gauti neįmanoma, tokios įmonės užimamą rinkos dalį galima nustatyti remiantis kita patikima rinkos informacija, įskaitant pardavimų rinkoje apimtis. 3 straipsnio 2 dalyje minima užimama rinkos dalis apskaičiuojama pagal pirkimo rinkoje vertę arba jos apytikrį dydį.

2. 3 straipsnyje nurodyta leistina užimti rinkos dalis paskaičiuojama pagal tokias taisykles:

a) leistinos užimti rinkos dalis paskaičiuojama pagal praėjusių kalendorinių metų duomenis;

b) rinkos dalis apima visas bendriems platintojams tiekiamas pardavimui skirtas prekes ar paslaugas;

c) jei užimama rinkos dalis iš pradžių nėra didesnė nei 30 %, tačiau vėliau padidėja, bet neviršija 35 %, 2 straipsnyje numatyta išimtis toliau taikoma dvejus kalendorinius metus iš eilės nuo tų metų, kai užimama rinkos dalis pirmą kartą viršijo 30 % ribą;

d) jei užimama rinkos dalis iš pradžių nėra didesnė nei 30 %, tačiau vėliau viršija 35 %, 2 straipsnyje numatyta išimtis ir toliau taikoma vienerius kalendorinius metus nuo tų metų, kai užimama rinkos dalis pirmą kartą viršijo 35 %;

e) c ir d punktuose nurodyti laikotarpiai negali būti sudedami tokiu būdu, kad bendras laikotarpis viršytų dviejų kalendorinių metų laikotarpį.

10 straipsnis

1. Norint paskaičiuoti bendrą metinę apyvartą taip, kaip nurodyta 2 straipsnio 2 ir 4 dalyse, vertikaliojo susitarimo šalies apyvarta per praėjusius finansinius metus yra sudedama su jos atitinkamų įmonių visų prekių ir paslaugų apyvarta atmetus visus mokesčius ir rinkliavas. Tuo tikslu sandoriai, sudaryti tarp vertikaliojo susitarimo šalies ir su ja susijusių įmonių ar tarp jos susijusių įmonių, neįskaitomi.

2. 2 straipsnyje numatyta išimtis toliau taikoma, jeigu per bet kuriuos dvejus finansinius metus iš eilės metinės apyvartos ribinis dydis nėra viršijamas daugiau nei 10 %

11 straipsnis

1. Šiame reglamente terminai "įmonė", "tiekėjas" ir "pirkėjas" apima ir atitinkamas su jais susijusias įmones.

2. "Susijusios įmonės" yra:

a) įmonės, kuriose susitarimo šalis tiesiogiai ar netiesiogiai:

- turi įgaliojimus naudotis daugiau nei puse balsavimo teisių arba

- turi įgaliojimus skirti daugiau nei pusę stebėtojų tarybos, direktorių valdybos arba organo, teisiškai atstovaujančio įmonę, narių, arba

- turi teisę tvarkyti įmonės reikalus;

b) įmonės, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai turi a punkte išvardintas teises ar įgaliojimus;

c) įmonės, kuriose b punkte paminėta įmonė tiesiogiai ar netiesiogiai susitarimo šalies atžvilgiu turi a punkte išvardintas teises ar įgaliojimus;

d) įmonės, kuriose susitarimo šalis kartu su viena ar daugiau a, b arba c punktuose minimų įmonių arba kuriose dvi ar daugiau pastarųjų įmonių bendrai turi a punkte išvardintas teises ar įgaliojimus;

e) įmonės, kuriose a punkte išvardintas teises ar įgaliojimus bendrai turi:

- susitarimo šalys arba atitinkamos su jomis susijusios įmonės, minimos a–d punktuose arba

- viena ar daugiau susitarimo šalių arba viena ar daugiau su jomis susijusių įmonių, minimų a–d punktuose, ir viena ar daugiau trečiųjų šalių.

3. 3 straipsnyje 2 dalies e punkte minimų įmonių užimama rinkos dalis paskirstoma po lygiai kiekvienai įmonei, turinčiai 2 dalies a punkte išvardytas teises ar įgaliojimus.

12 straipsnis

1. Išimtys numatytos Komisijos reglamentuose (EEB) Nr. 1983/83 [4], (EEB) Nr. 1984/83 [5] ir (EEB) Nr. 4087/88 [6], bus taikomos iki 2000 m. gegužės 31 d.

2. Nuo 2000 m. birželio 1 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d. EB Sutarties 81 straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas netaikomas susitarimams, įsigaliojusiems 2000 m. gegužės 31 d. ir netenkinantiems šiame reglamente nustatytų išimties taikymo sąlygų, tačiau tenkina Reglamentuose (EEB) Nr. 1983/83, (EEB) Nr. 1984/83 arba (EEB) Nr. 4087/88 nustatytas išimties taikymo sąlygas.

13 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2000 m. sausio 1 d.

Jis taikomas nuo 2000 m. birželio 1 d., išskyrus 12 straipsnio 1 dalį, kuri taikoma nuo 2000 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas netenka galios 2010 m. gegužės 31 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 1999 m. gruodžio 22 d.

Komisijos vardu

Mario Monti

Komisijos narys

[1] OL 36, 1965 3 6, p. 533/65.

[2] OL L 148, 1999 6 15, p. 1.

[3] OL C 270, 1999 9 24, p. 7.

[4] OL L 173, 1983 6 30, p. 1.

[5] OL L 173, 1983 6 30, p. 5.

[6] OL L 359, 1988 12 28, p. 46.

--------------------------------------------------