Tarybos Sprendimas

1999 m. balandžio 26 d.

nustatantis Bendrijos profesinio mokymo veiksmų programos "Leonardo da Vinči" antrąjį etapą

(1999/382/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 127 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2],

laikydamasi Sutarties 189c straipsnyje nustatytos tvarkos [3],

(1) kadangi Europos bendrijos steigimo sutartis nustato, kad Bendrija savo veiksmais, inter alia, padeda plėtoti kokybišką švietimą ir profesinį mokymą;

(2) kadangi Sprendimu 94/819/EB [4] Taryba patvirtino Europos bendrijos profesinio mokymo politikos įgyvendinimo veiksmų programą; kadangi, remiantis tos programos įgyta patirtimi, reikia užtikrinti jos pratęsimą atsižvelgiant į jau gautus rezultatus;

(3) kadangi 1997 m. lapkričio 20 ir 21 d. Liuksemburge susirinkusi neeilinė Europos Vadovų Taryba užimtumo klausimais pripažino, kad visą gyvenimą trunkantis švietimas ir profesinis mokymas gali būti svarus įnašas į valstybių narių užimtumo politiką siekiant didinti užimtumą, prisitaikymo galimybes ir verslumą bei skatinti lygias galimybes;

(4) kadangi visą gyvenimą trunkančio mokymosi sąlygos turėtų būti sudarytos visų amžiaus grupių ir visų profesinių kategorijų asmenims ne tik dėl technologijų raidos, bet ir dėl aktyvia darbo veikla užimtų asmenų skaičiaus sumažėjimo amžiaus grupių piramidėje;

(5) kadangi komunikate "Žinių Europos link" Komisija paskelbė pasiūlymus sukurti Europos švietimo erdvę, galinčią pasiekti visą gyvenimą trunkančio švietimo ir profesinio mokymo tikslą, kartu nustatydama Bendrijos lygmeniu plėtotinų priemonių rūšis, grindžiamas tarptautiniu bendradarbiavimu ir skirtas suteikti valstybių narių veiksmams pridėtinę vertę visiškai gerbiant subsidiarumo principą ir laikantis supaprastintos tvarkos;

(6) kadangi savo baltojoje knygoje "Mokymas ir mokymasis – besimokančios visuomenės link" Komisija teigia, jog besimokančios visuomenės atsiradimas neišvengiamai reikalauja, kad būtų skatinama įgyti naujų žinių ir dėl to didinamas suinteresuotumas kiekviena proga mokytis; kadangi savo žaliojoje knygoje "Švietimas, profesinis mokymas, moksliniai tyrimai: tarptautinio mobilumo kliūtys" Komisija pabrėžė mobilumo naudą Europos Sąjungos žmonėms ir jos konkurencingumui;

(7) kadangi šioje programoje numatytos priemonės turėtų padėti didinti kokybę, puoselėti naujoves ir remti europinį požiūrį visą gyvenimą trunkantį mokymąsi skatinančiose profesinio mokymo sistemose ir praktikoje; kadangi įgyvendinant šią programą dėmesys turėtų būti skiriamas kovai su visų formų atskirtimi, įskaitant rasizmą ir ksenofobiją; kadangi ypatingas dėmesys turėtų būti kreipiamas į tai, kaip pašalinti visas diskriminavimo ir nelygybės formas, inter alia, žmonėms su negalia, ir skatinti moterų ir vyrų lygias galimybes;

(8) kadangi, siekiant padidinti Bendrijos veiklos pridėtinę vertę, reikia visais lygiais užtikrinti pagal šį sprendimą vykdomų veiksmų ir kitų Bendrijos intervencinių priemonių darną ir papildomumą;

(9) kadangi mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) bei amatininkystė, atsižvelgiant į jų vaidmenį išlaikant ir kuriant darbo vietas bei plėtojant mokymą, turėtų būti labiau įtrauktos į šios programos įgyvendinimą;

(10) kadangi Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, siekia užtikrinti šios programos veiksmų ir kitų atitinkamų Bendrijos politikos sričių, priemonių ir veiksmų, ypač Europos socialinio fondo, darną ir papildomumą, sudarydama palankesnes sąlygas platesniu mastu perduoti ir skleisti pagal šią programą parengtus naujoviškus požiūrius ir metodus; kadangi Komisija kartu su socialiniais partneriais siekia plėtoti šios programos sąveiką su Bendrijos socialinio dialogo veikla;

(11) kadangi Europos ekonominės erdvės susitarimas (toliau – EEE susitarimas) numato glaudesnį Europos bendrijos ir jos valstybių narių bei Europos ekonominėje erdvėje dalyvaujančių Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalių (toliau – ELPA/EEE šalių) bendradarbiavimą švietimo, profesinio mokymo ir jaunimo reikalų srityje;

(12) kadangi reikėtų nustatyti, kad šioje programoje gali dalyvauti: asocijuotos Vidurio ir Rytų Europos šalys, laikydamosi Europos sutartyse, jų papildomuose protokoluose ir atitinkamų Asociacijos tarybų sprendimuose nustatytų sąlygų; Kipras – tokiomis pat sąlygomis, kurios taikomos ELPA/EEE šalims, papildomą finansavimą teikiant pagal su šia šalimi suderintą tvarką; Malta ir Turkija – papildomą finansavimą teikiant pagal Sutartį;

(13) kadangi ši programa, Komisijai ir valstybėms narėms bendradarbiaujant, turėtų būti reguliariai prižiūrima ir vertinama, kad būtų galima ją pataisyti, ypač nustatant įgyvendinamų priemonių pirmenybes;

(14) kadangi orientacinė finansinė suma, kaip apibrėžta 1995 m. kovo 6 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracijos [5] 2 punkte, į šį sprendimą įtraukta visai programos trukmei, nepažeidžiant Sutartyje nustatytų biudžeto valdymo institucijos įgaliojimų;

(15) kadangi vadovaujantis Sutarties 3b straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu ir proporcingumo principu, atsižvelgiant į profesinio mokymo partnerysčių sudėtingumą, valstybės narės negali deramai pasiekti siūlomų profesinio mokymo politikos įgyvendinimo Bendrijos lygmeniu tikslų; dėl Bendrijos veiksmų ir priemonių tarptautinio pobūdžio Bendrija tuos tikslus gali pasiekti geriau; kadangi šis sprendimas apsiriboja šiems tikslams pasiekti reikalingu minimumu ir nenumato nieko, kas nėra būtina šiems tikslams pasiekti,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Programos nustatymas

1. Šis sprendimas nustato Bendrijos profesinio mokymo politikos įgyvendinimo veiksmų programos "Leonardo da Vinči" (toliau – ši programa) antrąjį etapą.

2. Ši programa įgyvendinama nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d.

3. Ši programa padeda skatinti žinių Europą, plėtodama Europos bendradarbiavimo erdvę švietimo ir profesinio mokymo srityje. Ji remia valstybių narių visą gyvenimą trunkančio mokymosi politiką bei žinių, įgūdžių ir sugebėjimų, galinčių skatinti aktyvų pilietiškumą ir užimtumo galimybe, kaupimą.

4. Ši programa remia ir papildo veiksmus, kurių imasi valstybės narės arba kurių imamasi valstybėse narėse, visiškai gerbdama jų atsakomybę už profesinio mokymo turinį ir organizavimą bei jų kultūrų ir kalbų įvairovę.

2 straipsnis

Programos tikslai

1. Remiantis Sutarties 127 straipsnyje nustatytais tikslais, ši programa siekia tarptautinio bendradarbiavimo pagalba profesinio mokymo sistemose ir praktikoje plėtoti kokybę, naujoviškumą ir europinį požiūrį. Programos tikslai yra:

a) pagerinti žmonių, ypač jaunimo, įgūdžius ir sugebėjimus visose pirminio profesinio mokymo pakopose; tai gali būti padaryta, inter alia, darbinio profesinio mokymo ir gamybinės praktikos pagalba, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas įsidarbinti ir palengvinti profesinę integraciją bei reintegraciją;

b) pagerinti tęstinio profesinio mokymo ir visą gyvenimą trunkančio įgūdžių ir sugebėjimų ugdymo kokybę bei prieinamumą, siekiant didinti ir plėtoti prisitaikymo galimybes, ypač siekiant įtvirtinti technologinius ir organizacinius pokyčius;

įgyvendinant a ir b punktuose nustatytus tikslus ypač svarbų vaidmenį atlieka naujoviški patarimo ir konsultavimo požiūriai; jie yra remiami;

c) skatinti ir stiprinti profesinio mokymo svarbą diegiant naujoves, kartu siekiant gerinti konkurencingumą ir verslumą, taip pat naujas įsidarbinimo galimybes; ypatingas dėmesys šiuo atžvilgiu skiriamas profesinio mokymo institucijų, įskaitant universitetus, ir įmonių, ypač mažų ir vidutinių įmonių, bendradarbiavimui puoselėti.

2. Įgyvendinant šio straipsnio 1 dalyje nustatytus tikslus, ypatingas dėmesys skiriamas žmonėms, kuriems nepalanki darbo rinka, įskaitant neįgaliuosius, praktinėms priemonėms, sudarančioms palankesnes sąlygas jų profesiniam mokymui, lygybės skatinimui, moterų ir vyrų lygioms galimybėms bei kovai su diskriminacija.

3 straipsnis

Bendrijos priemonės

1. Šios programos tikslų yra siekiama toliau išvardytomis priemonėmis, kurių veiklos turinys ir taikymo procedūros yra aprašyti prieduose ir kurios gali būti derinamos tarpusavyje:

a) profesinį parengimą įgyjančių žmonių, ypač jaunimo, ir tų, kurie atsakingi už mokymą, tarptautinio mobilumo (toliau – mobilumas) rėmimu;

b) profesinio mokymo naujoviškumui ir kokybei plėtoti skirtomis tarptautinėmis partnerystėmis pagrįstų bandomųjų projektų (toliau – bandomieji projektai) rėmimu;

c) kalbų, įskaitant ne taip plačiai vartojamas ir mokomas kalbas, mokymo ir mokymosi bei skirtingų kultūrų supratimo profesinio mokymo kontekste (toliau – kalbų mokymas ir mokymasis) rėmimu;

d) tarptautinių bendradarbiavimo tinklų, palengvinančių keitimąsi patirtimi ir gera praktika (toliau – tarptautiniai tinklai), plėtojimo rėmimu;

e) tyrimų rengimu ir atnaujinimu, remiant tyrimus ir analizes, nustatant ir atnaujinant palyginamuosius duomenis, stebint ir skleidžiant gerą praktiką, plačiai keičiantis informacija (toliau – tyrimai).

2. Vykdant šio straipsnio 1 dalyje minėtas priemones, ypatinga parama teikiama tarptautiniams veiksmams, kad profesinio mokymo srityje būtų diegiamos ir naudojamos informacinės ir ryšių technologijos (IRT).

4 straipsnis

Galimybė dalyvauti programoje

Pagal prieduose nurodytas įgyvendinimo sąlygas ir tvarką dalyvauti šioje programoje gali visos su profesiniu mokymu susijusios valstybinės ir (ar) privačios įstaigos ir institucijos, pirmiausia:

a) visų pakopų profesinio mokymo įstaigos, centrai ir institucijos, įskaitant universitetus;

b) mokslinių tyrimų centrai ir institucijos;

c) įmonės, ypač mažos ir vidutinės įmonės bei amatų įmonės, arba valstybinio ar privataus sektoriaus verslo subjektai, įskaitant tuos, kurie susiję su profesiniu mokymu;

d) prekybos organizacijos, įskaitant prekybos rūmus ir kt.;

e) socialiniai partneriai;

f) vietos ir regionų institucijos ir organizacijos;

g) nepelno organizacijos, savanoriškos institucijos ir nevyriausybinės organizacijos.

5 straipsnis

Programos įgyvendinimas ir bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis

1. Komisija užtikrina šioje programoje numatytų Bendrijos veiksmų įgyvendinimą.

2. Valstybės narės:

- vadovaudamosi nacionaline praktika, imasi reikalingų veiksmų, kad atitinkamos organizacijos užtikrintų šios programos tikslams pasiekti reikalingą koordinavimą, bendrą vadybą ir paskesnę veiklą, įtraukdamos visus profesiniu mokymu suinteresuotus subjektus,

- užtikrina, kad apie šios programos veiksmus būtų teikiama atitinkama informacija ir kad jie būtų viešinami;

- imasi reikalingų veiksmų, kad būtų užtikrintas veiksmingas šios programos vykdymas;

- kiek galėdamos imasi tokių priemonių, kurios, jų manymu, reikalingos ir pageidautinos, kad būtų pašalintos kliūtys naudotis šia programa.

3. Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis Komisija:

- imasi prieduose aprašytų veiksmų, kad remtųsi šios programos pirmojo etapo ir Bendrijos iniciatyvų profesinio mokymo srityje laimejkimais,

- užtikrina sklandų perėjimą nuo veiksmų, pradėtų pagal šios programos pirmąjį etapą, prie veiksmų, kuriuos reikia įgyvendinti antrajame etape.

6 straipsnis

Jungtiniai projektai

Kaip žinių Europos kūrimo proceso dalis, šioje programoje numatytos priemonės 7 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti įgyvendinamos kaip jungtiniai projektai kartu su susijusiomis Bendrijos programomis ir veiksmais, ypač švietimo ir jaunimo reikalų srityje.

7 straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda iš dviejų kiekvienos valstybės narės atstovų sudarytas komitetas, kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas.

2. Komitetas teikia nuomonę šiais klausimais:

a) šios programos įgyvendinimo ir Bendrijos teiktinos finansinės paramos bendrosios gairės;

b) šios programos veiksmų įgyvendinimo metinis darbo planas, įskaitant pirmenybes, teminių priemonių temos ir jungtiniai projektai bei Komisijos pasiūlymai dėl projektų atrankos, įskaitant pasiūlymus dėl jungtinių projektų;

c) metiniai biudžetai ir finansavimo skirstymas atskiroms priemonėms, taip pat jungtiniai projektai, papildomos priemonės ir Europos organizacijų projektai;

d) kriterijai, taikomi nustatant lėšų padalijimą tokiems valstybių narių veiksmams, kurie vykdomi vadovaujantis atrankos tvarka A (I priedo III skirsnis);

e) programos priežiūros ir vertinimo bei rezultatų skleidimo ir perdavimo priemonės.

3. Šio straipsnio 2 dalyje minėtais klausimais Komisijos atstovas pateikia komitetui numatomų priemonių projektą. Komitetas savo nuomonę dėl projekto pareiškia per pirmininko nustatytą terminą atsižvelgiant į klausimo skubumą. Nuomonė priimama Sutarties 148 straipsnio 2 dalyje nustatytąja balsų dauguma, kurios reikia Tarybai priimti sprendimus Komisijos pasiūlymu. Valstybių narių atstovų balsai komitete yra skaičiuojami taip, kaip nustatyta minėtame straipsnyje. Pirmininkas nebalsuoja.

4. a) Komisija patvirtina priemones, kurios taikomos nedelsiant;

b) tačiau, kai numatytos priemonės neatitinka Komiteto nuomonės, Komisija nedelsdama apie jas praneša Tarybai. Tokiu atveju:

- Komisija atideda patvirtintų priemonių taikymą ne ilgiau kaip dviem mėnesiams nuo pranešimo dienos,

- Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali priimti kitokį sprendimą per pirmesnėje įtraukoje nurodytą terminą.

5. Komisijos atstovas konsultuojasi su komitetu kitais atitinkamais su šios programos įgyvendinimu susijusiais klausimais. Tuo atveju Komisijos atstovas pateikia komitetui numatomų priemonių projektą. Komitetas savo nuomonę dėl projekto pareiškia per pirmininko nustatytą terminą atsižvelgiant į klausimo skubumą, jei reikia – balsuojama.

Nuomonė protokoluojama; be to, kiekviena valstybė narė turi teisę reikalauti, kad jos pozicija būtų įrašyta į protokolą.

Komisija kiek įmanoma atsižvelgia į komiteto nuomonę. Ji informuoja komitetą, kaip buvo į jo nuomonę atsižvelgta.

6. Komitetas patvirtina darbo tvarkos taisykles.

7. Komisija, bendradarbiaudama su komitetu, nustato nuolatinio ir sistemingo bendradarbiavimo ryšius su komitetais, įsteigtais Europos bendrijos švietimo ir jaunimo reikalų programoms įgyvendinti.

8. Kad užtikrintų šios programos darnumą su kitomis 9 straipsnyje minimomis priemonėmis, Komisija reguliariai informuoja komitetą apie Bendrijos iniciatyvas švietimo, profesinio mokymo ir jaunimo reikalų srityse, įskaitant bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis.

8 straipsnis

Socialiniai partneriai

Nepažeisdama 7 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse aprašytos tvarkos, Komisija gali konsultuotis su komitetu bet kokiu klausimu, susijusiu su šio sprendimo taikymu.

Vykstant tokioms konsultacijoms, komiteto darbe kaip stebėtojai dalyvauja ne tik valstybių narių atstovai, bet ir toks pat skaičius socialinių partnerių atstovų, Komisijos paskirtų remiantis Bendrijos lygmens socialinių partnerių pasiūlymais.

Jie turi teisę reikalauti, kad jų pozicija būtų įrašyta į komiteto posėdžių protokolus.

9 straipsnis

Darnumas ir papildomumas

1. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrina bendrą darnumą ir papildomumą su kitomis atitinkamomis Bendrijos politikos sritimis, priemonėmis ir veiksmais, visų pirma su Europos socialiniu fondu, ypač tais, kuriais padedama kurti žinių Europą, ypač švietimo, profesinio mokymo, jaunimo reikalų, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtojimo bei inovacijų srityse.

2. Įgyvendindamos šios programos priemones, Komisija ir valstybės narės atsižvelgia į Tarybos priimtose užimtumo gairėse nustatytas pirmenybes kaip suderintos užimtumo strategijos dalį.

3. Kartu su Bendrijos socialiniais partneriais Komisija deda pastangas plėtoti šios programos ir socialinio dialogo Bendrijos lygmeniu koordinavimą, įskaitant sektorių lygmenis.

4. Komisija užtikrina Europos profesinio mokymo plėtros centro (Cedefop) pagalbą įgyvendinant šią programą pagal nuostatas, išdėstytas Reglamente (EEB) Nr. 337/75 [6] dėl dėl Europos profesinio mokymo plėtros centro įsteigimo. Tomis pačiomis sąlygomis ir susijusiose srityse Komisijai globojant nustatomi koordinavimo ryšiai su Europos mokymo fondu, kaip nustatyta Reglamente (EEB) Nr. 1360/90 [7].

5. Komisija apie šios programos eigą reguliariai informuoja Profesinio mokymo patariamąjį komitetą.

10 straipsnis

ELPA/EEE šalių, asocijuotų Vidurio ir Rytų Europos šalių, Kipro, Maltos ir Turkijos dalyvavimas

Šioje programoje gali dalyvauti:

- ELPA/EEE šalys EEE susitarime nustatytomis sąlygomis,

- asocijuotos Vidurio ir Rytų Europos šalys (VREŠ) Europos sutartyse, jų papildomuose protokoluose ir atitinkamų Asociacijos tarybų sprendimuose nustatytomis sąlygomis,

- Kipras tokiomis pat sąlygomis, kurios taikomos ELPA/EEE šalims, papildomą finansavimą teikiant pagal su šia šalimi suderintą tvarką,

- Malta ir Turkija, papildomą finansavimą teikiant pagal Sutarties nuostatas.

11 straipsnis

Tarptautinis bendradarbiavimas

Pagal šią programą ir 7 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka Komisija stiprina bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis.

12 straipsnis

Finansavimas

1. Orientacinė finansinė suma šiai programai įgyvendinti nuo 2000 m. iki 2006 m. yra 1150 milijonų eurų.

2. Metinius asignavimus, neviršydama finansinių planų ribų, skiria biudžeto valdymo institucija.

13 straipsnis

Priežiūra ir vertinimas

1. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, reguliariai prižiūri šią programą.

Priežiūra apima šio straipsnio 4 dalyje minimas ataskaitas ir specialią veiklą.

2. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, 7 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka ir remdamasi bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis parengtais kriterijais reguliariai vertina šios programos įgyvendinimą. Pagrindinis tikslas yra įgyvendintų veiksmų veiksmingumo ir poveikio vertinimas lyginant su 2 straipsnyje nustatytais tikslais. Vertinant taip pat atkreipiamas dėmesys į šios programos veiksmų rezultatus, gerą praktiką ir apskritai šios programos poveikį atsižvelgiant į jos tikslus.

Vertinant taip pat nagrinėjamas šios programos veiksmų ir kitų atitinkamų Bendrijos politikos sričių ir priemonių veiksmų papildomumas.

Remiantis 7 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse aprašyta tvarka nustatytais kriterijais, reguliariai atliekami Bendrijos veiksmų rezultatų nepriklausomi išoriniai vertinimai.

3. Įgyvendinant šią programą turėtų būti atsižvelgiama į priežiūros ir vertinimo išvadas.

4. Valstybės narės atitinkamai iki 2003 m. gruodžio 31 d. ir 2007 m. birželio 30 d. pateikia Komisijai ataskaitas apie šios programos įgyvendinimą ir veiksmingumą bei jos poveikį valstybėse narėse esamoms profesinio mokymo sistemoms ir tvarkai. Ataskaitose taip pat aptariamas lygybės bei moterų ir vyrų lygių galimybių skatinimas.

5. Europos Parlamentui, Tarybai bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui Komisija pateikia:

- pirmąją tarpinę ataskaitą apie pradinę veiklą įgyvendinant šią programą iki 2002 m. birželio 30 d.,

- antrąją tarpinę ataskaitą apie šios programos įgyvendinimą iki 2004 m. birželio 30 d.,

- komunikatą apie šios programos pratęsimą iki 2004 m. gruodžio 31 d.; tam tikrais atvejais tame komunikate pateikiamas tinkamas pasiūlymas,

- galutinę ataskaitą apie šios programos įgyvendinimą iki 2007 m. gruodžio 31 d.

14 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.

Priimta Liuksemburge, 1999 m. balandžio 26 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. Fischer

[1] OL C 309, 1998 10 9, p. 9.

[2] OL C 410, 1998 12 30, p. 6.

[3] 1998 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento nuomonė (OL 359, 1998 11 23, p. 59), 1998 m. gruodžio 21 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 49, 1999 2 22, p. 65) ir 1999 m. kovo 23 d. Europos Parlamento sprendimas (dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje).

[4] OL L 340, 1994 12 29, p. 8.

[5] OL C 102, 1996 4 4, p. 4.

[6] OL L 39, 1975 2 13, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 354/95 (OL L 41, 1995 2 23, p. 1).

[7] OL L 131, 1990 4 23, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1572/98 (OL L 206, 1998 7 23, p. 1).

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

BENDRIJOS VEIKSMAI IR PRIEMONĖS

I SKIRSNIS: BENDRIEJI PRINCIPAI

1. Sprendimo 2 straipsnyje nustatyti tikslai įgyvendinami tarptautinių partnerysčių principu, kai partneriai, remdamiesi 3 straipsnyje aprašytomis Bendrijos priemonėmis, pateikia projektų paraiškas dėl siūlomų veiksmų.

2. Kiekviena tarptautinės partnerystės pateikta projekto paraiška apims vieną ar daugiau programos tikslų ir nurodys, kokias priemones ketina įgyvendinti, kad būtų pasiekti jos tikslai. Projektų paraiškos gali būti teikiamos dėl veiklos, apimančios įvairias 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones ir tokia tvarka, kokią nustatys sprendimo 7 straipsnyje minimas komitetas. Išskyrus II skirsnyje aprašytas 1 (Mobilumas) ir 3 (Kalbų mokymas ir mokymasis) priemones, kiekviename siūlomame projekte turi dalyvauti partneriai bent iš trijų dalyvaujančių šalių, kurių bent viena turi būti Europos Sąjungos valstybė narė. Teikiant projektus pagal 1 ir 3 priemones, kiekviename siūlomame projekte turi dalyvauti partneriai bent iš dviejų dalyvaujančių šalių, kurių bent viena turi būti Europos Sąjungos valstybė narė.

3. Bendrijos kvietimuose teikti projektų paraiškas bus apibrėžiamos tikslų pirmenybės, tvarkaraštis, pateikimo sąlygos, bendri reikalavimų atitikimo kriterijai, ypač tarptautiškumo, projektų vertinimo ir atrankos tvarkos požiūriu. Tvarkaraštyje bus nurodomi galutiniai Bendrijos metiniai terminai projektų paraiškoms pateikti, atrinkti ir patvirtinti.

Pirmasis kvietimas teikti projektų paraiškas galios trejus metus. Antrasis kvietimas teikti projektų paraiškas bus parengtas 2002 metais dvejiems metams, o trečiasis – 2004 metais dar dvejiems metams, remiantis sprendimo 13 straipsnio 5 dalyje minimomis tarpinėmis ataskaitomis.

Bendrijos kvietimus teikti projektų paraiškas paskelbs Komisija, paprašiusi sprendimo 7 dalyje minimo komiteto nuomonės.

4. Projektų paraiškose dėl siūlomų veiksmų turi būti aiškiai apibūdinti tikslai, įgyvendinimo būdai, laukiami rezultatai, faktinių rezultatų įvertinimo tvarka, skleidimo planai, naudos gavėjai ir susiję partneriai, taip pat šių partnerių dalyvavimo pobūdis ir lygis, įskaitant jų finansinį įnašą ir darbo tvarkaraštį.

5. Projektų paraiškos gali būti siunčiami tokiais laikotarpiais, kokie nurodyti kvietime kiekvienais metais teikti projektų paraiškas. Projektų paraiškų atranka vyks bent kartą per metus III skirsnyje numatyta tvarka.

6. Valstybės narės imsis atitinkamų priemonių skatinti šioje programoje ir švietimo bei jaunimo reikalų programose dalyvaujančių veikėjų bendravimą.

7. Jokiu būdu projekto partnerių nuosavos lėšos negali būti gaunamos iš kito Bendrijos finansavimo šaltinio.

II SKIRSNIS: PRIEMONĖS

1. Mobilumas

Parama tarptautiniams mobilumo projektams, skirtiems pirminį profesinį parengimą įgyjantiems žmonėms, ypač jaunimui, ir instruktoriams.

Bendrijos parama bus teikiama šiems veiksmams:

a) tarptautiniams stažuočių projektams rengti ir vykdyti:

- pirminį profesinį parengimą įgyjantiems žmonėms (stažuotės profesinio mokymo institucijose ir įmonėse, paprastai trunkančios nuo trijų savaičių iki devynių mėnesių; šios stažuotės yra atitinkamų žmonių profesinio mokymo programos sudedamoji dalis),

- studentams (stažuotės įmonėse, trunkančios nuo trijų iki dvylikos mėnesių),

- jauniems darbuotojams ir neseniai aukštąjį mokslą baigusiems asmenims (stažuotės profesinio mokymo institucijose ir įmonėse, trunkančios nuo dviejų iki dvylikos mėnesių).

Jei galima, pagal kilmės šalies praktiką šiose stažuotėse turėtų būti patvirtinami jų metu įgyti įgūdžiai ir sugebėjimai.

Šios stažuotės taip pat gali apimti projektus, kurie yra "Europos darbinio profesinio mokymo ir gamybinės praktikos stažuočių" dalis, kaip apibrėžta Sprendime 1999/51/EB [1].

Tarptautiniai stažuočių projektai profesinį parengimą įgyjantiems žmonėms, kurie apima mažas ir vidutines įmones bei amatininkystę, gaus specialią finansinę paramą toliau aprašytomis sąlygomis;

b) tarptautiniams mainų projektams organizuoti:

- tarp įmonių ir profesinio mokymo organizacijų ar universitetų, skirtiems verslo sektoriaus žmogiškųjų išteklių vadybininkams, profesinio mokymo programų planuotojams ir vadybininkams, ypač instruktoriams, bei profesinio orientavimo specialistams,

- instruktoriams ir globėjams kalbų mokymo ir mokymosi srityje (tarp verslo sektoriaus ir specializuotų kalbos profesinio mokymo įstaigų, įskaitant universitetus, ar profesinio mokymo institucijų).

Šių tikslinių grupių mainai truks nuo vienos savaitės iki daugiausia šešių savaičių;

c) pažintines keliones tiems, kurie atsakingi už profesinį mokymą, Komisijos pasiūlytomis temomis gali rengti Cedefop.

Tarptautiniai stažuočių ir mainų projektai gali trukti iki dvejų metų. Įgyvendinant stažuočių ir mainų projektus, specifines pagalbos priemones neįgaliesiems dalyviams turi parengti sprendimo 7 straipsnyje minimas komitetas.

Finansavimas

Bendrijos finansinis įnašas tarptautiniams stažuočių ir mainų projektams kaip apibrėžta šioje priemonėje negali viršyti 5000 eurų vienam jų gavėjui stažuotei ar mainams – maksimalus šio įnašo dydis atitinka a ir b punktuose nurodytą ilgiausią trukmę. Šis maksimalus dydis gali būti viršytas tik dalyviams su negalia.

Šiai priemonei įgyvendinti Komisija kiekvienai valstybei narei skirs metinę bendrą sumą, kuri bus nustatyta II priede nustatyta tvarka.

Vadovaujantis su atitinkama vadybos organizacija suderinta tvarka iki 10 % šių lėšų bus atidedama, kad būtų galima padėti:

- mažų ir vidutinių įmonių projektų iniciatoriams pateikti savo pirmąją paraišką dalyvauti programoje. Ši suma negali viršyti 500 eurų vienam projekto iniciatoriui,

- visiems projektų iniciatoriams, rengiantiems a punkte minimą tikslinę grupę. Suma, leidžiama tos tikslinės grupės pedagoginiam, kultūriniam ir kalbiniam parengimui, negali viršyti 200 eurų vienai ne ilgesnei kaip trijų mėnesių stažuotei arba 500 eurų vienai ilgesnei kaip trijų mėnesių stažuotei, neviršijant 25000 eurų sumos vienam projekto iniciatoriui.

Į šią sumą neįeina suma, paliekama siunčiančiajai organizacijai tarptautinių stažuočių projektų vadybai ir priežiūrai.

Bet kurią nepanaudotą šių lėšų dalį vadybos organizacija gali perkelti kitam veiksmui pagal šią priemonę. Apie lėšų perkėlimo priežastis turi būti pranešama Komisijai.

2. Bandomieji projektai

Parama tarptautiniams bandomiesiems projektams, skirtiems profesinio mokymo naujovėms bei kokybei plėtoti ir perduoti, įskaitant veiksmus, kuriais siekiama profesiniame mokyme naudoti informacijos ir ryšių technologijas (IRT).

Bendrijos paramą galima gauti tarptautinių bandomųjų projektų, skirtų profesinio mokymo naujovėms plėtoti ir (ar) skleisti, kūrimui, vykdymui, tyrimui ir įvertinimui.

Tokie tarptautiniai bandomieji projektai gali būti susiję su profesinio mokymo kokybės gerinimu, naujų profesinio mokymo metodų kūrimu ir profesiniu orientavimu visą gyvenimą trunkančio mokymosi kontekste.

Tarptautiniais bandomaisiais projektais taip pat gali būti siekiama:

- plėtoti IRT naudojimą profesinio mokymo veiksmuose ir produktuose,

- skatinti IRT naudojančių naujų priemonių, paslaugų ir profesinio mokymo produktų prieinamumą profesinį parengimą įgyjantiems žmonėms,

- remti tarptautinių atviro ir nuotolinio profesinio mokymo tinklų plėtojimą naudojant IRT (daugialypės terpės produktus, tinklavietes, perdavimą tinklais ir kt.),

- kurti, išbandyti ir įteisinti naujus profesinio mokymo būdus, atsirandančius kartu su naujomis darbo situacijomis (pvz., nuotolinis darbas).

Bendrijos parama projektams pagal šią priemonę gali būti gaunama iki trejų metų.

Teminės priemonės

Speciali parama bus teikiama nedaugeliui projektų pagal Bendrijos lygmeniu ypač svarbias temas, pavyzdžiui:

- naujų skaidrumą skatinančių metodų, skirtų naujoms darbe įgytų įgūdžių ir profesinės patirties sertifikavimo ar pripažinimo formoms, kūrimas,

- veiksmai, remiantys valstybių narių politikos sritis ir iniciatyvas siekiant padėti aprūpinti atitinkamais įgūdžiais tuos, kuriems nepalanki darbo rinka, ypač kvalifikacijos neturintį jaunimą arba žmones, kurių kvalifikaciją reikia atnaujinti,

- Europos lygmens profesinio orientavimo, konsultavimo ir profesinio mokymo priemonių kūrimas su verslu susijusiose paslaugose.

Finansavimas

Bendrija gali padengti iki 75 % tarptautiniams bandomiesiems projektams reikiamų išlaidų, neviršydama 200000 eurų per metus vienam projektui. Teminėms priemonėms didžiausia suma gali siekti 300000 eurų per metus vienam projektui, jei tai pateisina atitinkamo projekto taikymo sritis.

3. Kalbų mokymas ir mokymasis

Parama projektams, skirtiems skatinti kalbinius ir kultūrinius sugebėjimus profesinio mokymo srityje

Bendrijos paramą galima gauti tarptautiniams bandomiesiems projektams, skirtiems plėtoti kalbų mokymą ir mokymąsi profesinio mokymo srityje. Ypatingas dėmesys bus skiriamas projektams, susijusiems su ne taip plačiai vartojamomis ir mokomomis kalbomis.

Šių projektų esmė yra parengti, išbandyti ir patvirtinti, įvertinti ir platinti mokomąją medžiagą bei naujoviškus pedagoginius metodus, pritaikytus specifiniams kiekvienos profesinės srities ir ekonomikos sektoriaus poreikiams, įskaitant kalbos mokėjimo tikrinimą, taip pat naujoviškus pedagoginius savarankišku mokymusi pagrįstus metodus ir jų rezultatų platinimą.

Projektų paraiškos kalbinei ir kultūrinei paramai taip pat gali būti pateikiamos pagal kitus veiksmus ir priemones, ypač siekiant tobulinti instruktorių ir globėjų, atsakingų už tarptautinėse mobilumo programose dalyvaujančių žmonių pedagoginę priežiūrą, kalbinius ir kultūrinius sugebėjimus.

Bendrijos parama taip pat gali būti gaunama tarptautinėms programoms, kuriose dalyvauja verslo sektorius ir specializuotos kalbos profesinio mokymo įstaigos ar profesinio mokymo institucijos.

Bendrijos paramą projektams pagal šią priemonę galima gauti iki trejų metų.

Finansavimas

Bendrija gali padengti iki 75 % reikiamų išlaidų, o didžiausia suma gali būti 200000 eurų vienam projektui per metus.

4. Tarptautiniai tinklai

Parama tarptautiniams Europos patirties ir sklaidos tinklams

Bendrijos paramą galima gauti daugianarių profesinio mokymo tinklų veiklai, valstybėse narėse regiono ar sektoriaus lygmeniu telkiančiai suinteresuotus valstybinius ir privačius dalyvius. Tais dalyviais gali būti vietinės valdžios institucijos, vietiniai prekybos rūmai, darbdavių ir darbuotojų organizacijos, įmonės bei mokslinių tyrimų ir profesinio mokymo centrai – įskaitant universitetus – kaip paslaugų, patarimų ir informacijos apie patvirtintų profesinio mokymo metodų ir produktų prieinamumą teikėjai. Šia veikla siekiama:

i) kaupti ir gryninti Europos patirtį ir naujoviškus požiūrius bei jais remtis;

ii) tobulinti įgūdžių reikalavimų analizę ir įžvalgą;

iii) atitinkamais ciklais visoje Sąjungoje platinti tinklų ir projektų rezultatus.

Bendrijos paramą tarptautiniams tinklams galima gauti iki trejų metų.

Finansavimas

Bendrija gali padengti iki 50 % tarptautinių tinklų veiklai reikiamų išlaidų, o didžiausia suma per metus vienam tinklui yra 150000 eurų.

5. Tyrimai

Parama tyrimų rengimo, atnaujinimo ir skleidimo veiksmams

Bendrijos paramą galima gauti veiksmams, kurių imamasi tarptautiniu mastu pagal pirmenybines bendro intereso temas. Tokiais veiksmais padedama:

- nustatyti palyginamuosius duomenis apie profesinio mokymo sistemas ir priemones, praktiką ir įvairius požiūrius į kvalifikaciją bei sugebėjimus valstybėse narėse, arba

- rengti kiekybinę ir (ar) kokybinę informaciją, analizes ir sekti visą gyvenimą trunkančio mokymosi politikos kryptis ir profesinio mokymo veiklą remiančią geriausią praktiką, kurių negali pateikti Eurostat ar Cedefop. Eurostat ir Cedefop yra glaudžiai susiję rengiant statistikos priemones pagal šiuo metu galiojančią tvarką, apibrėžtą 1997 m. vasario 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos [2], atsižvelgiant į 1998 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimą 99/126/EB dėl Bendrijos 1998-2002 metų statistikos programos [3].

Bendrijos paramą projektams pagal šią priemonę galima gauti iki trejų metų.

Komisija ir valstybės narės užtikrins, kad tokie tyrimai būtų kuo plačiau platinami, ypač siekdamos, kad jie būtų prieinami viešiesiems ir privatiems asmenims, priimantiems sprendimus profesinio mokymo srityje.

Finansavimas

Bendrijos finansinis įnašas padengs nuo 50 % iki 100 % reikiamų išlaidų, o didžiausia suma per metus vienam projektui gali būti 200000 eurų. Ši suma galėtų būti padidinta iki 300000 eurų, jei tai pateisina siūlomo projekto taikymo sritis.

6. Jungtiniai projektai

1. Bendrijos parama sprendimo 6 straipsnyje aprašytiems jungtiniams projektams gali būti teikiama jungtiniams projektams kartu su kitais Bendrijos veiksmais, skatinančiais žinių Europą, ypač su Bendrijos programomis švietimo ir jaunimo reikalų srityse.

2. Tokie jungtiniai projektai gali būti vykdomi skelbiant jungtinius kvietimus teikti paraiškas parinktomis dominančiomis temomis tokiose veiklos srityse, kurių neaprėpia viena atskira programa. Sprendimo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka atitinkami komitetai susitars dėl jungtinių projektų temų.

Jungtiniai kvietimai teikti projektų paraiškas taip pat gali būti susiję su naujais poreikiais, atsiradusiais įgyvendinant atitinkamas programas.

Bendrijos paramą projektams pagal šią priemonę galima gauti iki trejų metų.

Finansavimas

Bendrija gali padengti iki 75 % reikiamų išlaidų.

7. Papildomos priemonės

1. Kad būtų pasiekti sprendimo 2 straipsnyje nustatyti tikslai, Bendrijos parama yra teikiama:

- sprendimo 5 ir 13 straipsniuose bei šio priedo I skirsnio 6 punkte aprašytai valstybių narių vykdomai vadybos, koordinavimo, priežiūros ir vertinimo veiklai,

- valstybių narių ir Komisijos vykdomai informavimo, priežiūros, vertinimo ir skleidimo veiklai, lengvinančiai programos prieinamumą ir įtvirtinančiai parengtų metodų, produktų ir priemonių, taip pat pagal šią programą gautų rezultatų perdavimą, be kita ko, per visuomenei prieinamus duomenų bankus,

- nacionalinių profesinio orientavimo išteklių centrų tarptautiniam tinklui,

- bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis ir atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis veiklai pagal sprendimo 11 straipsnį.

2. Bendrijos finansinė parama teikiama pagal sprendimo 5 straipsnį valstybių narių įsteigtų atitinkamų organizacijų veiklai remti.

3. Vykdydama šią programą Komisija gali kreiptis į techninės pagalbos organizacijas, kurios finansuojamos iš bendros programai skirtos sumos. Ji gali tomis pačiomis sąlygomis kreiptis į ekspertus. Be to, Komisija galės organizuoti ekspertų seminarus, kolokviumus ar kitokius susitikimus, galinčius padėti įgyvendinti programą ir imtis tolesnių informavimo, skelbimo bei platinimo veiksmų.

4. Atitinkamas techninės pagalbos organizacijos (-ų) ir nacionalinių vadybos organizacijų vaidmuo ir veiklos uždaviniai turi būti aiškiai apibrėžti pagal 5 straipsnį.

III SKIRSNIS: ATRANKOS TVARKA

Pagal kvietimus teikti paraiškas projektų iniciatorių pateiktos projektų paraiškos atrenkamos vadovaujantis viena iš šių procedūrų:

1. A procedūra taikoma mobilumo veiksmams (1 priemonei).

2. B procedūra taikoma:

- bandomiesiems projektams (2 priemonei), išskyrus temines priemones,

- kalbų mokymo ir mokymosi projektams (3 priemonei),

- tarptautiniams tinklams (4 priemonei).

3. C procedūra taikoma:

- tyrimų projektams (5 priemonei),

- teminėms priemonėms (pagal 2 priemonę),

- jungtiniams projektams (6 priemonei),

- Europos organizacijų projektams (pagal visas priemones).

1. A procedūra

Šią atrankos procedūrą sudaro šie etapai:

i) Komisija, gavusi sprendimo 7 straipsnyje nurodyto komiteto nuomonę, skirs bendrą sumą kiekvienai dalyvaujančiai šaliai II priede nustatyta tvarka.

ii) Pagal kvietimuose teikti projektų paraiškas apibrėžtas taisykles projektų iniciatoriai turi pateikti projektų paraiškas valstybės narės paskirtai vadybos organizacijai.

iii) Vadybos organizacija, remdamasi Bendrijos lygmeniu nustatytais nurodymais, įvertins tas projektų paraiškas. Vadybos organizacija nustatys atrinktų mobilumo programų sąrašą ir perduos jį Komisijai bei vadybos organizacijoms kitose valstybėse narės informavimo tikslais.

iv) Valstybės narės, atitinkamų vadybos organizacijų padedamos, yra atsakingos už sutarčių sudarymą ir bendros sumos skyrimą atskiriems projektų iniciatoriams.

v) Valstybės narės pateiks Komisijai metinę ataskaitą apie mobilumo programų rezultatus. Ataskaitoje, inter alia, pateikiama tokia informacija:

- programos tikslinės žmonių kategorijos,

- turinys ir tikslai, susiję su įgūdžiais ir (ar) kvalifikacija,

- mokymo ir (arba) darbinės praktikos trukmė profesinio mokymo įstaigoje ir (ar) įmonėje,

- susiję partneriai kitoje valstybėje narėje ar valstybėse narėse.

2. B procedūra

Šią atrankos procedūrą sudaro dviejų pakopų atrankos procesas:

- projektų ketinimų paraiškų atranka,

- pilnųjų projektų paraiškų atranka.

i) Pagal kvietimuose teikti projektų paraiškas apibrėžtas taisykles projektų iniciatoriai turi pateikti projektų ketinimų paraiškas valstybės narės paskirtai vadybos organizacijai.

ii) Valstybės narės įvertins ir atrinks projektų ketinimų paraiškas. Apie šios atrankos rezultatus projektų iniciatoriai bus informuoti. Tik sėkmingų projektų ketinimų paraiškų teikėjai bus pakviesti pateikti atitinkamos valstybės narės vadybos organizacijai pilnąją projekto paraišką. Savo pilnosios projekto paraiškos kopiją projektų iniciatoriai taip pat pasiųs Komisijai.

iii) Valstybės narės įvertins pilnąsias projektų paraiškas ir nustatys jų eilę bei perduos Komisijai ataskaitą, kuriame pristatys šios parengtinės atrankos rezultatus pagal tikslus ir priemones, vertinimo procedūrą, šioje procedūroje dalyvaujančius subjektus, taip pat pateiks aprašytą ir pagrįstą projektų paraiškų, kurias galima palikti, sąrašą, išdėstytą pagal pirmumą. Šioje ataskaitoje taip pat nurodomos informavimo ir viešinimo priemonės, kurių imtasi siekiant palengvinti dalyvavimą programoje.

iv) Komisija, nepriklausomų ekspertų padedama, įvertins projektų paraiškas, kad įvertintų ir užtikrintų jų tarptautinį ir naujovišką pobūdį. Šiuos nepriklausomus ekspertus skirs Komisija, visiškai atsižvelgdama į valstybių narių ir socialinių partnerių nuomonę. Komisija išnagrinės nacionalines ataskaitas ir atitinkamai konsultuosis su kiekviena valstybe nare.

v) Komisija pateiks Komitetui pasiūlymą dėl biudžetinių lėšų paskirstymo kiekvienai priemonei ir valstybei narei bei gaus jo nuomonę sprendimo 7 straipsnyje nustatyta tvarka.

vi) Gavusi komiteto nuomonę, Komisija sudarys atrinktų projektų paraiškų sąrašą kiekvienai valstybei narei ir skirs lėšas atrinktoms projektų paraiškoms kiekvienai valstybei narei.

vii) Valstybės narės, atitinkamų vadybos organizacijų padedamos, bus atsakingos už sutarčių sudarymą ir lėšų skyrimą atskiriems projektų iniciatoriams.

viii) Projektų ketinimų paraiškų atranka turi būti atlikta per du mėnesius nuo projektų paraiškų pateikimo laikotarpio pabaigos, nurodytos kvietimuose teikti projektų paraiškas; iii-vi etapų procesas neturėtų užtrukti ilgiau kaip penkis mėnesius.

3. C procedūra

Šią procedūrą sudaro dviejų pakopų atrankos procesas:

- projektų ketinimų paraiškų atranka,

- pilnųjų projektų paraiškų atranka.

i) Pagal kvietimuose teikti projektų paraiškas apibrėžtas taisykles projektų iniciatoriai projektų ketinimų paraiškas turi pateikti Komisijai. Savo projekto ketinimo paraiškos kopiją projektų iniciatoriai taip pat pasiųs savo valstybių narių vadybos organizacijai.

ii) Komisija vertins visas projektų ketinimų paraiškas ir, gavusi programos komiteto nuomonę, darys atranką. Apie šios atrankos rezultatus projektų iniciatoriai bus informuoti.

iii) Tik sėkmingų projektų ketinimų paraiškų teikėjai bus pakviesti pateikti Komisijai pilnąsias projektų paraiškas. Projektų iniciatoriai savo pilnosios projekto paraiškos kopiją taip pat pasiųs savo valstybės narės vadybos organizacijai.

iv) Komisija, nepriklausomų ekspertų padedama, imsis gautų projektų paraiškų tarptautinio vertinimo ir sudarys sutrumpintą projektų sąrašą. Šiuos nepriklausomus ekspertus skirs Komisija, visiškai atsižvelgdama į valstybių narių ir socialinių partnerių nuomonę.

v) Sprendimo 7 straipsnyje nustatyta tvarka Komisija siekia gauti komiteto nuomonę dėl šio sutrumpinto sąrašo.

vi) Komisija sudarys galutinį atrinktų projektų paraiškų sąrašą ir informuos komitetą. Kartu su valstybių narių vadybos organizacijomis ji nustatys šių projektų priežiūros sąlygas.

vii) Komisija, gaudama deramą techninę pagalbą, bus atsakinga už sutarčių sudarymą ir lėšų skyrimą atskiriems projektų iniciatoriams.

viii) Projektų ketinimų paraiškų atranka turi būti atlikta per tris mėnesius nuo projektų paraiškų pateikimo laikotarpio pabaigos, nurodytos kvietimuose teikti projektų paraiškas; iii–vi etapų procesas neturėtų užtrukti ilgiau kaip penkis mėnesius.

[1] OL L 17, 1999 1 22, p. 45.

[2] OL L 52, 1997 2 22, p. 1.

[3] OL L 42, 1999 2 16, p. 1.

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

I SKIRSNIS: BENDRO BIUDŽETO PASKIRSTYMAS

1. Veiklos pradžioje, bet ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 1 d. Komisija pateiks komitetui ex ante biudžeto lėšų paskirstymą pagal priemonės tipą, procedūrą bei atsižvelgdama į sprendimo 2 straipsnyje nustatytus tikslus ir sieks gauti jo nuomonę. Pagal tai Komisija nustatys orientacinį biudžetą kiekvienai valstybei narei, skirtą veiksmams, kuriems taikoma I priede nurodyta A atrankos procedūra, įgyvendinti.

2. Gaunamos lėšos bus paskirstomos viduje atsižvelgiant į šiuos apribojimus:

a) mobilumo programoms skirtos lėšos negali sudaryti mažiau kaip 39 % metinio programos biudžeto;

b) tarptautinių bandomųjų projektų kūrimui, vykdymui ir tyrimui remti skirtos lėšos negali sudaryti mažiau kaip 36 % metinio programos biudžeto. Iš šios sumos lėšos, skiriamos teminėms priemonėms remti, negali viršyti 5 %;

c) kalbų mokymo ir mokymosi projektų kūrimui, vykdymui ir tyrimui remti skirtos lėšos negali sudaryti mažiau kaip 5 % metinio programos biudžeto;

d) likusios išlaidos negali sudaryti mažiau kaip 15 %. Iš šių išlaidų lėšos, skirtos papildomoms priemonėms, neturi viršyti 9 %. Lėšos, skirtos veiklai pagal sprendimo 11 straipsnį, neturi viršyti 0,2 % metinio programos biudžeto.

3. Visi pirmiau nurodyti procentiniai dydžiai yra orientacinio pobūdžio, ir komitetas juos gali koreguoti laikydamasis sprendimo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytos tvarkos.

II SKIRSNIS: YPATINGOSIOS NUOSTATOS DĖL MOBILUMUI SKIRTŲ BENDRŲ SUMŲ

1. Prieš prasidedant tarptautinių mainų ir stažuočių programoms Komisija skirs bendrą sumą, nustatytą remiantis sprendimo 7 straipsnyje apibrėžtais skaičiavimo kriterijais, atsižvelgdama į:

- gyventojų skaičių,

- pragyvenimo išlaidų skirtumą tarp siunčiančios organizacijos kilmės valstybės narės ir priimančiosios valstybės narės,

- geografinį atstumą ir transporto išlaidas,

- atitinkamos tikslinės žmonių grupės gausumą bendro gyventojų skaičiaus atžvilgiu, jei tokius duomenis galima gauti visose valstybėse narėse.

Bet kokiu atveju dėl šių kriterijų taikymo jokiai valstybei narei negali būti atsisakoma finansuoti I priede aprašytas tarptautinių stažuočių ir mainų programas.

2. Bendra suma kiekvienai valstybei narei skiriama remiantis veiklos planu, kuriame turi būti aiškiai nustatyta:

- finansinės paramos valdymo priemonės,

- veiksmai, kurių bus imtasi padedant stažuočių ir mainų organizatoriams nustatyti potencialius partnerius,

- atitinkamos priemonės, kurių bus imtasi dėl patikimo stažuočių ir mainų rengimo, organizavimo ir tąsos, taip pat dėl lygių galimybių skatinimo.

3. Pirmųjų programos įgyvendinimo metų veiklos planą valstybės narės pateiks Komisijai ne vėliau kaip iki 2000 m. kovo 31 d. Remdamasi juo Komisija skirs kiekvienai valstybei narei tam tikrą sumą, kuria remdamasi ji galės pradėti tarptautines programas. Lėšos, nepanaudotos iš šios paskirtos sumos iki 2000 m. spalio 1 d., bus įtraukiamos į galutinę bendrą skiriamą sumą.

--------------------------------------------------

III PRIEDAS

SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI

Atsižvelgiant į valstybėse narėse esamų sistemų ir priemonių skirtumus, šiame sprendime:

a) pirminis profesinis mokymas – tai bet kokia pirminio profesinio mokymo forma, įskaitant techninį ir profesinį mokymą, gamybinę praktiką ir profesiškai orientuotą švietimą, kuris prisideda siekiant valstybės narės, kurioje jis įgyjamas, kompetentingų institucijų pripažįstamos profesinės kvalifikacijos;

b) praktinis mokymas – tai bet kurios pakopos profesinis mokymas, įskaitant aukštąjį mokslą. Šis profesinis mokymas, kilmės vietos valstybės narės kompetentingų institucijų pripažįstamas ar sertifikuojamas laikantis jos teisės aktų, tvarkos ar praktikos, apima struktūrinius mokymo laikotarpius įmonėje, o tam tikrais atvejais ir profesinio mokymo įstaigoje ar centre;

c) tęstinis profesinis mokymas – tai bet koks profesinis mokymas, kurį darbuotojas gauna savo darbinės veiklos Bendrijoje metu;

d) visą gyvenimą trunkantis mokymasis – tai žmonėms per visą jų gyvenimą teikiamos mokymosi ir profesinio mokymo galimybės, leidžiančios jiems nuolat įgyti žinių, įgūdžių ir sugebėjimų bei juos atnaujinti ir pritaikyti;

e) atviras ir nuotolinis profesinis mokymas – tai bet kuri lankstaus profesinio mokymo forma, apimanti:

- IRT metodų ir paslaugų tradicine ar šiuolaikine forma naudojimą ir

- paramą individualizuoto patarimo ar prižiūrėjimo forma;

f) Europos darbinio profesinio mokymo ir gamybinės praktikos stažuotės – tai bet koks laikotarpis, asmens praleistas ne toje valstybėje narėje, kurioje vyksta pagrindinis jo darbinis profesinis mokymas, kuris yra darbinio profesinio mokymo dalis;

g) profesinis orientavimas – tai įvairios veiklos sritys, pavyzdžiui, konsultavimas, informavimas, vertinimas ir patarimai, skirtos padėti žmonėms pasirinkti pirminio ir tęstinio profesinio švietimo ir profesinio mokymo programas bei įsidarbinimo galimybes;

h) įmonė – tai bet kuri viešojo ar privataus sektoriaus įmonė, nesvarbu, koks yra jos dydis, teisinis statusas ar ekonomikos sektorius, kuriame ji veikia, ir bet kokia ekonominė veikla, įskaitant socialinę ekonomiką;

i) darbuotojai – tai visi asmenys, pagal nacionalinius teisės aktus ir praktiką esantys darbo rinkoje, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis;

j) profesinio mokymo institucijos – tai bet kokios rūšies viešoji, pusiau viešoji ar privati įstaiga, kuri pagal nacionalinius teisės aktus ir (arba) praktiką planuoja arba atlieka profesinį mokymą, tolesnį profesinį mokymą, profesinės kvalifikacijos kėlimą ar perkvalifikavimą, nepaisant jos paskirties valstybėse narėse;

k) universitetas – tai bet kokios rūšies aukštojo mokslo institucija, kuri pagal nacionalinius teisės aktus ar praktiką teikia to lygmens kvalifikaciją ar diplomus, kad ir kaip tokios institucijos būtų vadinamos valstybėse narėse;

l) studentai – tai universitetuose, kaip apibrėžta šiame priede, įregistruoti, bet kurią studijų sritį pasirinkę asmenys, siekiantys baigti aukštojo mokslo studijas, kad gautų diplomą ar laipsnį, įskaitant ir daktaro laipsnį;

m) socialiniai partneriai – nacionaliniu lygmeniu tai darbdavių ir darbuotojų organizacijos pagal nacionalinius teisės aktus ir (ar) praktiką, o Bendrijos lygmeniu – tai darbdavių ir darbuotojų organizacijos, dalyvaujančios socialiniame dialoge Bendrijos lygiu;

n) vietiniai ir regioniniai partneriai – tai bet kokie regiono ar vietos gyvenimo veikėjai – vietos valdžios institucijos, asociacijos, vietiniai prekybos rūmai ir asociacijos, konsorciumai, patariamosios institucijos, žiniasklaida – dalyvaujantys vietinio ar regioninio bendradarbiavimo veikloje, apimančioje ir profesinį mokymą;

o) Europos organizacijos – tai Bendrijos lygmens socialiniai partneriai, konkrečių sektorių Europos darbdavių ir profsąjungų federacijos, taip pat Europos statuso ar masto institucijos ir organizacijos;

p) tyrimai – tai visos analizės, studijos, tyrimai ir geros praktikos aprašymai, leidžiantys Bendrijos lygmeniu nustatyti santykinę įvairių valstybių padėtį ir tam tikru klausimu ar tam tikroje srityje pasiektą pažangą.

--------------------------------------------------