Tarybos Direktyva 98/49/EB

1998 m. birželio 29 d.

dėl pagal darbo sutartį dirbančių asmenų ir savarankiškai dirbančių asmenų, judančių Bendrijoje, teisių į papildomą pensiją išsaugojimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 51 ir 235 straipsnius,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

(1) kadangi viena iš pagrindinių Bendrijos laisvių yra laisvas asmenų judėjimas; kadangi Sutartyje numatyta, kad Taryba socialinės apsaugos srityje vieningai patvirtina tokias priemones, kurios būtinos darbuotojų laisvam judėjimui užtikrinti;

(2) kadangi darbuotojų socialinę apsaugą užtikrina įstatymais nustatytos socialinės apsaugos sistemos, papildytos papildomomis socialinės apsaugos sistemomis;

(3) kadangi Tarybos jau priimti teisės aktai, skirti darbuotojų ir jų šeimos narių, kurie juda Bendrijoje, socialinės apsaugos teisėms apsaugoti, būtent 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir savarankiškai dirbantiems asmenims bei jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje [4], ir 1972 m. kovo 21 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 574/72, nustatantis Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir savarankiškai dirbantiems asmenims bei jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, įgyvendinimo tvarką [5], reglamentuoja tik įstatymais numatytas pensijų sistemas; kadangi minėtuose reglamentuose nustatyta koordinavimo sistema netaikoma papildomų pensijų sistemoms, išskyrus sistemas, kurioms taikoma Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 1 straipsnio j punkto pirmoje pastraipoje apibrėžta sąvoka "teisės aktai" arba apie kurias valstybė narė praneša pagal minėtą straipsnį;

(4) kadangi Taryba turi didelę laisvę pasirinkti tinkamiausias priemones Sutarties 51 straipsnio tikslams įgyvendinti; kadangi Reglamentuose (EEB) Nr. 1408/71 ir (EEB) Nr. 574/72 nustatyta koordinavimo sistema, pirmiausia – sumavimo taisyklės, netinka papildomų pensijų sistemoms, išskyrus sistemas, kurioms taikoma Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 1 straipsnio j punkto pirmoje pastraipoje apibrėžta sąvoka "teisės aktai" arba apie kurias valstybė narė praneša pagal minėtąjį straipsnį, reikėtų taikyti konkrečias priemones, o pirmiausia – šią direktyvą, kad būtų atsižvelgta į tokių sistemų ypatingą pobūdį, specifiką ir tokių sistemų skirtumus pačiose valstybėse narėse ir tarp jų;

(5) kadangi nei pensijoms, nei išmokoms neturėtų būti taikomos šios direktyvos ir Reglamentų (EEB) Nr. 1408/71 bei (EEB) Nr. 574/72 nuostatos, visoms papildomų pensijų sistemoms, kurioms minėtieji reglamentai taikomi, dėl to, kad valstybė narė tai priėmė atitinkama deklaracija pagal Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 1 straipsnio j punktą, negali būti taikomos šios direktyvos nuostatos;

(6) kadangi 1992 m. liepos 27 d. Rekomendacijoje 92/442/EEB dėl socialinės apsaugos tikslų ir politikos krypčių konvergencijos [6] Taryba rekomendavo valstybėms narėms "prireikus skatinti keisti sąlygas, reglamentuojančias teisės gauti pensiją ir ypač teisės gauti papildomą pensiją įgijimą, siekiant pašalinti kliūtis, kurios trukdo darbuotojų mobilumui";

(7) kadangi prie šio tikslo įgyvendinimo būtų prisidėta, jei darbuotojams, kurie persikelia arba kurių darbo vieta perkeliama iš vienos valstybės narės į kitą, būtų garantuotos vienodos sąlygos dėl jų teisės gauti papildomą pensiją apsaugos, kaip ir darbuotojų, kurie pasilieka toje pačioje valstybėje narėje arba kurių darbo vieta keičiama, tačiau išlieka toje pačioje valstybėje narėje;

(8) kadangi laisvas asmenų judėjimas yra viena iš Sutartyje įtvirtintų pagrindinių teisių, kuria gali naudotis ne tik pagal darbo sutartis dirbantys asmenys, bet ir savarankiškai dirbantys asmenys;

(9) kadangi Sutartyje nenumatyti kiti įgaliojimai nei tie, kurie nurodyti 235 straipsnyje, imtis priemonių, kurios būtinos savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos srityje;

(10) kadangi, kad būtų galima efektyviai naudotis teise laisvai judėti, darbuotojams ir kitiems asmenims, turintiems teisę gauti pensiją, turėtų būti suteiktos tam tikros garantijos dėl vienodų sąlygų taikymo išsaugant jiems suteiktas teises į pensiją pagal papildomų pensijų sistemas;

(11) kadangi valstybės narės turėtų imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad visose valstybėse narėse papildomų pensijų sistemų nariams, buvusiems nariams ir kitiems asmenims, turintiems teisę gauti pensijas, papildomų pensijų išmokos būtų mokamos atsižvelgiant į tai, kad pagal Sutarties 73b straipsnį draudžiami visi mokėjimų ir kapitalo judėjimo apribojimai;

(12) kadangi, kad būtų lengviau naudotis teise laisvai judėti, reikėtų patikslinti kai kuriuos nacionalinės teisės aktus, kad darbuotojai, paskirti dirbti kitoje valstybėje narėje, arba kiti asmenys jų vardu, galėtų ir toliau mokėti įmokas į vienos valstybės narės sukurtą papildomų pensijų sistemą pagal Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 II antraštinę dalį;

(13) kadangi dėl to Sutartyje reikalaujama ne tik panaikinti valstybių narių darbuotojų diskriminaciją dėl priklausymo vienai ar kitai valstybei, bet ir pašalinti visas nacionalines priemones, kurios gali trukdyti tiems darbuotojams naudotis Sutarties garantuotomis pagrindinėmis laisvėmis, kurias vėlesniuose sprendimuose išaiškino Europos Bendrijų Teisingumo Teismas, arba šias laisves sumenkinti;

(14) kadangi darbdaviai, patikėtiniai ar kiti už papildomų pensijų sistemų tvarkymą atsakingi asmenys turėtų atitinkamai informuoti darbuotojus, kurie naudojasi teise laisvai judėti, ypač apie jiems prieinamus pasirinkimus ir alternatyvas;

(15) kadangi ši direktyva nepažeidžia valstybių narių teisės aktų dėl kolektyvinių veiksmų ginti profesinių organizacijų interesus;

(16) kadangi dėl papildomų socialinės apsaugos sistemų įvairovės Bendrija turėtų nustatyti tik bendruosius tikslus, todėl direktyva yra tinkamas teisinis dokumentas;

(17) kadangi pagal Sutarties 3b straipsnyje nustatytus subsidiarumo ir proporcingumo principus valstybės narės negali deramai pasiekti šios direktyvos tikslų, o Bendrija juos pasiektų geriau; kadangi šia direktyva nesiimama jokių veiksmų, kurie nėra būtini šiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

TIKSLAS IR TAIKYMO SRITIS

1 straipsnis

Šios direktyvos tikslas – papildomų pensijų sistemų narių, kurie persikelia iš vienos valstybės narės į kitą, teisių apsauga, taip šalinant kliūtis, kurios trukdo pagal darbo sutartis dirbantiems asmenims ir savarankiškai dirbantiems asmenims laisvai judėti Bendrijoje. Tokia apsauga apima savanoriškų ir privalomų papildomų pensijų sistemų suteikiamas teises gauti pensiją, išskyrus sistemas, kurioms taikomas Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71.

2 straipsnis

Ši direktyva taikoma papildomų pensijų sistemų nariams ir kitiems asmenims, turintiems teisę gauti išmokas pagal tokias sistemas, kurie įgijo ar įgis teises vienoje ar keliose valstybėse narėse.

II SKYRIUS

SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI

3 straipsnis

Šioje direktyvoje:

a) "papildoma pensija" – ištarnauto laiko pensijos ir, jei tai numatyta papildomų pensijų sistemos taisyklėse, sudarytose laikantis nacionalinės teisės aktų ir nacionalinės praktikos, invalidumo ir maitintojo netekimo išmokos, skirtos papildyti ar pakeisti tas išmokas, kurios numatytos už tokius pačius draudiminius įvykius pagal įstatymais nustatytas socialinės apsaugos sistemas;

b) "papildomų pensijų sistema" – bet kokia pagal nacionalinės teisės aktus ir nacionalinę praktiką sukurta profesinių pensijų sistema, pvz., grupinės draudimo sutartys arba einamųjų įmokų pensinio draudimo sistema, dėl kurių susitaria viena ar kelios šakos arba sektoriai, pensijų kaupimo sistema arba pažadėta pensija, kurią garantuoja apskaitoje numatyti atidėjimai arba bet kokios kolektyvinės ar kitos panašios priemonės, skirtos pagal darbo sutartis dirbančių asmenų arba savarankiškai dirbančių asmenų papildomoms pensijoms užtikrinti;

c) "teisė gauti pensiją" – papildomų pensijų sistemos narių ir kitų asmenų, turinčių teisę gauti pensijas pagal tokias sistemas, teisė gauti pensijas, įgyta pagal papildomų pensijų sistemos taisykles ir, kur taikytina, pagal nacionalinės teisės aktus;

d) "teisėta teisė gauti pensiją" – bet kokia teisė gauti išmokas, įgyta įvykdžius papildomų pensijų sistemos taisyklėse ir, kur taikytina, nacionalinės teisės aktuose nustatytas sąlygas;

e) "į užsienį išsiųstas dirbti darbuotojas" – asmuo, kuris siunčiamas dirbti į kitą valstybę narę ir kuriam pagal Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 II antraštinės dalies sąlygas toliau taikomi kilmės valstybės narės teisės aktai, o sąvoka "siuntimas dirbti į užsienį" aiškinama atitinkamai;

f) "įmoka" – bet kokia sumokėta arba mokėtina įmoka į papildomų pensijų sistemą.

III SKYRIUS

PRIEMONĖS, PADEDANČIOS IŠLAIKYTI BENDRIJOJE JUDANČIŲ DARBUOTOJŲ TEISES GAUTI PAPILDOMĄ PENSIJĄ

4 straipsnis

Vienodų sąlygų dėl teisių į pensiją išsaugojimo taikymas

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad papildomų pensijų sistemos narių, už kuriuos įmokos į šios sistemos fondą nebemokamos dėl to, kad jie persikėlė iš vienos valstybės narės į kitą, ir šios sistemos narių, už kuriuos įmokos nebemokamos, tačiau kurie liko toje pačioje valstybėje narėje, teisėtos teisės gauti pensiją būtų vienodai išsaugotos. Šis straipsnis taip pat taikomas kitiems asmenims, turintiems teisę gauti išmokas pagal atitinkamos papildomų pensijų sistemos taisykles.

5 straipsnis

Pensijų mokėjimas į užsienį

Valstybės narės užtikrina, kad papildomų pensijų sistemų nariams ir kitiems asmenims, turintiems teisę gauti išmokas pagal tokias sistemas, papildomų pensijų sistemos į kitas valstybes nares išmokėtų visas pagal tokias sistemas priklausančias išmokas, atskaičius visus galimus mokesčius ir rinkliavas už pervedimus.

6 straipsnis

Į užsienį išsiųstų dirbti darbuotojų ir jų vardu mokamos įmokos į papildomų pensijų sistemų fondus

1. Valstybės narės patvirtina tokias priemones, kurios būtinos, kad į užsienį išsiųstas dirbti darbuotojas, kuris per komandiruotę į kitą valstybę narę yra papildomų pensijų sistemos narys, ir toliau mokėtų įmokas į valstybėje narėje sukurtą papildomų pensijų sistemą arba šios įmokos būtų mokamos tokio darbuotojo vardu.

2. Jei pagal šio straipsnio 1 dalį įmokos yra toliau mokamos į papildomų pensijų sistemą vienoje valstybėje narėje, į užsienį išsiųstas dirbti darbuotojas ir prireikus — jo darbdavys atleidžiami nuo visų įsipareigojimų mokėti įmokas į papildomų pensijų sistemą kitoje valstybėje narėje.

7 straipsnis

Informacija sistemos nariams

Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad darbdaviai, patikėtiniai ar kiti už papildomų pensijų sistemų tvarkymą atsakingi asmenys sistemos nariams, kai jie persikelia iš vienos valstybės narės į kitą, suteiktų atitinkamą informaciją apie jų teises gauti pensiją ir apie minėtos sistemos teikiamas galimybes. Tokia informacija turi atitikti bent jau tą informaciją, kuri suteikiama sistemos nariams, už kuriuos įmokos nebemokamos, tačiau kurie lieka toje pačioje valstybėje narėje.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

8 straipsnis

Valstybės narės gali numatyti, kad 6 straipsnio nuostatos būtų taikomos tik tiems siuntimams dirbti į kitas valstybes nares, kurie prasidės 2001 m. liepos 25 d. arba vėliau.

9 straipsnis

Valstybės narės savo nacionalinės teisės sistemose nustato priemones, kurios būtinos, kad visi asmenys, manantys, kad dėl šios direktyvos nuostatų netaikymo jų teisės buvo pažeistos, galėtų pateikti savo reikalavimus nagrinėti teismine tvarka, pirma pasinaudojus galimybe kreiptis į kitas kompetentingas institucijas.

10 straipsnis

1. Valstybės narės įstatymais ir kitais teisės aktais įtvirtina nuostatas, būtinas, kad šios direktyvos būtų pradėta laikytis ne vėliau kaip per 36 mėnesius nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos arba užtikrina, kad iki šios datos administracija ir darbuotojai reikiamas nuostatas įtvirtintų susitarimu. Valstybės narės imasi visų būtinų veiksmų, kurie leistų joms visuomet garantuoti, jog bus pasiekti šioje direktyvoje nustatyti rezultatai. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, tvirtindamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

Jos Komisijai nurodo, į kurias nacionalinės valdžios institucijas galima kreiptis dėl šios direktyvos taikymo.

2. Ne vėliau kaip iki 2002 m. sausio 25 d. valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

3. Remdamasi valstybių narių pateikta informacija, Komisija per šešerius metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos pateikia Europos Parlamentui, Tarybai bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ataskaitą.

Ataskaitoje aptariamas šios direktyvos taikymas ir, jei reikia, pasiūlomi visi daliniai pakeitimai, kurie gali būti reikalingi.

11 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.

12 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Liuksemburge, 1998 m. birželio 29 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

R. Cook

[1] OL C 5, 1998 1 9, p. 4.

[2] OL C 152, 1998 5 18.

[3] OL C 157, 1998 5 25, p. 26.

[4] OL L 149, 1971 7 5, p. 2. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1223/98 (OL L 168, 1998 6 13, p. 1).

[5] OL L 74, 1972 3 27, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1223/98 (OL L 168, 1998 6 13, p. 1).

[6] OL L 245, 1992 8 26, p. 49.

--------------------------------------------------