Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/24/EB

1997 m. birželio 17 d.

dėl tam tikrų dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių sudėtinių dalių ir charakteristikų

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ir ypač į jos 100a straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2],

veikdami pagal tvarką, išdėstytą Sutarties [3] 189b straipsnyje, laikantis 1997 m. vasario 4 d. Taikinimo komiteto patvirtinto bendro teksto,

(1) kadangi būtina imtis priemonių, skirtų vidaus rinkos funkcionavimui užtikrinti;

(2) kadangi kiekvienoje valstybėje narėje dviratės ar triratės motorinės transporto priemonės šioje direktyvoje minimų sudėtinių dalių ir charakteristikų atžvilgiu privalo patenkinti tam tikrus būtinus techninius reikalavimus, kurie skiriasi atskirose valstybėse narėse; kadangi dėl šių reikalavimų skirtumų atsiranda kliūtys prekybai Bendrijos viduje; kadangi šios vidaus rinkos funkcionavimo kliūtys gali būti pašalintos, jeigu visose valstybėse narėse vietoje nacionalinių taisyklių bus taikomi tie patys reikalavimai;

(3) kadangi suderintų reikalavimų dėl minėtų dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių sudėtinių dalių ir charakteristikų sudarymas yra būtinas siekiant, kad pradėtų veikti tipo patvirtinimo ir sudėtinių dalių tipo patvirtinimo tvarkos, numatytos 1992 m. birželio 30 d. Tarybos direktyvoje 92/61/EEB dėl dviračių ir triračių transporto priemonių tipo patvirtinimo [4] įgyvendinimo kiekvienai anksčiau minėtų transporto priemonių rūšiai;

(4) kadangi siekiant palengvinti priėjimą į trečiųjų šalių rinkas atsiranda būtinybė suvienodinti reikalavimus, išdėstytus šios direktyvos priedo 1 skyriuje (padangos), 2 skyriuje (žibintai ir signaliniai šviesos įtaisai), 4 skyriuje (užpakalinio vaizdo veidrodžiai) ir 11 skyriuje (saugos diržai) bei reikalavimus, išdėstytus Jungtinių Tautų EEK taisyklėse Nr. 30, 54, 64 ir 75 dėl padangų, Nr. 3, 19, 20, 37, 38, 50, 56, 57, 72 ir 82 dėl žibintų ir signalinių šviesos įtaisų, Nr. 81 dėl užpakalinio vaizdo veidrodžių ir Nr. 16 dėl saugos diržų;

(5) kadangi atsižvelgiant į aplinkos apsaugos reikalavimus, ir ypač į oro užterštumą ir triukšmą, yra būtina siekti nuolat gerinti aplinką; kadangi dėl to kuo greičiau turi būti sumažintos leistinos oro užterštumo ir triukšmo normos; kadangi iš to išplaukiantys leistinų normų sumažinimas ir testavimo tvarkos pakeitimai gali būti priimti tik remiantis tyrinėjimų rezultatais, o kad būtų leista transporto priemonių, atitinkančių sugriežtintus reikalavimus, masinė gamyba, turi būti numatyta prieinama ar įmanoma technologinė galimybė ir atlikta kaštų ir naudingumo rodiklių analizė; kadangi tam, kad pramonės įmonės galėtų įgyvendinti reikiamas priemones, kad jų produktai numatytai datai atitiktų naujas Bendrijos nuostatas, sprendimus dėl tokio paskesnio sumažinimo turi priimti Europos Parlamentas ir Taryba mažiausiai prieš trejus metus iki sumažintų normų įsigaliojimo; kadangi Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas bus grindžiamas pasiūlymais, darbo tvarka pateikiamais Komisijai;

(6) kadangi atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Direktyva 92/61/EEB šioje direktyvoje minimos sudėtinės dalys ir charakteristikos negali būti pateikiamos į rinką ir parduodamos valstybėse narėse, jei jos neatitinka šios direktyvos nuostatų; kadangi šalys narės privalo imtis visų priemonių, padedančių užtikrinti šia direktyva sąlygotų įsipareigojimų įvykdymą;

(7) kadangi valstybės narės, taikydamos muitų sistemą, turėtų galėti suaktyvinti rinką tų transporto priemonių, kurios pirmiausia atitinka Bendrijos priimtų reikalavimų lygį dėl teršalų ir triukšmo masto sumažinimo;

(8) kadangi transporto priemonių ir jų atskirų techninių mazgų elektromagnetinio spinduliavimo atsparumo matavimo metodams, kuriais siekiama patikrinti atitiktį elektromagnetinių laukų suderinamumui (žr. 8 skyrių), reikia sudėtingų ir brangių įrenginių; kadangi siekiant, kad valstybės narės būtų pajėgios apsirūpinti tokiais įrenginiais, nuostata dėl šių matavimo metodų taikymo atidėjimo turėtų būti priimta prieš trejus metus iki šios direktyvos įsigaliojimo;

(9) kadangi apibūdinta padėtis ir siūlomi veiksmai, darantys įtaką šio klausimo sprendimui, Bendrija įvertina, kurie šios direktyvos klausimai yra būtini ar net privalomi siekiant numatyto tikslo — Bendrijos transporto priemonių tipo patvirtinimo; kadangi šie tikslai negali būti vienu metu pasiekiami atskirose valstybėse narėse;

(10) kadangi techninė pažanga reikalauja, kad būtų greitai pritaikyti techniniai reikalavimai, išdėstyti šios direktyvos priede; kadangi, išskyrus triukšmo lygio ir teršalų leistinas normas, tvarkai supaprastinti ir pagreitint ši užduotis turėtų būti priskirta Komisijai; kadangi visais atvejais, kai Europos Parlamentas ir Taryba pripažįsta Komisijos įgaliojimus įgyvendinant dviratėms ir triratėms motorinėms transporto priemonėms nustatytas taisykles, yra tikslinga numatyti išankstinių konsultacijų komitete tarp Komisijos ir valstybių narių tvarką;

(11) kadangi aplinkos apsaugos reikalavimai apsunkina bandymus suklastoti atitinkamas dvirates ir trirates transporto priemones; kadangi, jei neįrodoma, kad apsunkinimas yra kliūtis savininkui tą priemonę prižiūrėti ir eksploatuoti, tokie apsunkinimai privalo griežtai apsiriboti bandymu suklastoti, ryškiai pakeičiančiu transporto priemonės charakteristikas ir teršalų išmetimo bei keliamo triukšmo parametrus;

(12) kadangi transporto priemonėms atitinkant šios direktyvos keliamus reikalavimus, jokia valstybė narė negali atsisakyti jas registruoti; kadangi šios direktyvos reikalavimų tikslas nėra įpareigoti iš dalies pakeisti savo taisykles tas valstybes nares, kurios neleidžia savo teritorijoje dviratėmis ar triratėmis transporto priemonėmis traukti priekabą,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Ši direktyva taikoma Direktyvos 92/61EEB 1 straipsnyje nurodytų visų transporto priemonių:

- padangoms,

- žibintams ir signaliniams šviesos įtaisams,

- išoriniams išsikišimams,

- užpakalinio vaizdo veidrodžiams,

- oro taršos sumažinimo priemonėms,

- degalų bakams,

- priemonėms prieš perdirbimą,

- elektromagnetinių laukų suderinamumui,

- leistinam triukšmo lygiui ir išmetamųjų dujų sistemoms,

- prikabinimo įrenginiams ir priedams,

- saugos diržų įtvirtinimams ir saugos diržams,

- langų stiklams, stiklo valytuvams, plovikliams, atitirpinimo ir aprasojimą šalinantiems įrenginiams.

2 straipsnis

Per trejus metus nuo datos, nurodytos 8 straipsnio 1 dalies trečiojoje pastraipoje, Komisija atliks išsamius tyrimus, nustatančius, ar pagal numatytus tikslus taikomos priemonės prieš transporto priemonių klastojimus, ypač A ir B kategorijose, nurodytose šios direktyvos priedo 7 skyriuje, gali būti laikomos būdingomis, neadekvačiomis ar kraštutinėmis. Tyrimų išvadų pagrindu Komisija, jei manys, kad tai būtina, pasiūlys naujas teisines priemones.

3 straipsnis

1. Tvarkos, reguliuojančios sudėtinių dalių tipo patvirtinimą dėl padangų, žibintų ir signalinių šviesos įtaisų, užpakalinio vaizdo veidrodžių, degalų bakų, išmetamųjų dujų sistemų, saugos diržų ir langų stiklų dviratėms ar triratėms transporto priemonėms ir dėl padangų, žibintų ir signalinių šviesos įtaisų, užpakalinio vaizdo veidrodžių, degalų bakų, išmetamųjų dujų sistemų, saugos diržų ir langų stiklų atskiroms sudedamosioms dalims, tokių transporto priemonių laisvo judėjimo sąlygas ir reguliuojančios laisvą pardavimą sudėtinių dalių rinkoje yra tos, kurios išdėstytos atitinkamai Direktyvos 92/61/EEB II ir III skyriuose.

2. Tvarkos, reguliuojančios sudėtinių dalių tipo patvirtinimą dėl išorinių išsikišimų, oro užterštumą mažinančių priemonių, priemonių prieš perdirbimą, elektromagnetinių laukų suderinamumo, leistino triukšmo lygio, priekabų ir motociklo priekabų prikabinimo priemonių, saugos diržų įtvirtinimo, stiklo valytuvų, ploviklių, atitirpinančių ir rasojimą šalinančių priemonių dviratėms ir triratėms transporto priemonėms, tokių transporto priemonių laisvo judėjimo sąlygas yra tos, kurios atitinkamai išdėstytos Direktyvos 92/61/EEB II ir III skyriuose.

4 straipsnis

1. Vadovaujantis Direktyvos 92/61/EEB 11 straipsnio nuostatomis, reikalavimai išdėstyti šios direktyvos priedo 1 skyriuje (padangos), 2 skyriuje (žibintai ir signaliniai šviesos įtaisai), 4 skyriuje (užpakalinio vaizdo veidrodžiai) ir 11 skyriuje (saugos diržai) turi atitikti vieni kitus bei atitikti Jungtinių Tautų EEK taisykles Nr. 30 [5], 54 [6], 64 [7], 75 [8] (dėl padangų), Nr. 3 [9], 19 [10], 20 [11], 37 [12], 38 [13], 50 [14], 56 [15], 57 [16], 72 [17] ir 82 [18] (dėl žibintų ir signalinių šviesos įtaisų), Nr. 81 [19] (dėl užpakalinio vaizdo veidrodžių) ir Nr. 16 [20] (dėl saugos diržų). Minimų taisyklių galiojančiu variantu laikomas tas, kuris galiojo šios direktyvos priėmimo dieną.

Siekiant, kad būtų galima taikyti atitikties vieni kitiems nuostatas, išdėstytas pirmojoje pastraipoje, montavimo reikalavimai, išdėstyti 1 ir 11 skyriuose, taip pat taikomi įrenginiams, patvirtintiems pagal atitinkamas Jungtinių Tautų EEK taisykles.

2. Valstybės narės valdžios institucijos, išduodančios tipo patvirtinimą, laiko galiojančiais sudėtinių dalių tipo patvirtinimus, išduotus pagal 1 pastraipoje minėtų taisyklių reikalavimus ir sudėtinių dalių tipo patvirtinimo žymenis, kurie buvo panaudoti vietoj atitinkamų sudėtinių dalių tipo patvirtinimo reikalavimų ir sudėtinių dalių tipo patvirtinimo žymų, numatytų šioje direktyvoje.

5 straipsnis

1. Per 24 mėnesius nuo šios direktyvos priėmimo dienos Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą, parengtą tyrimų ir išlaidų bei naudingumo, atsirandančio dėl leistinų normų sugriežtinimo, vertinimo pagrindu, nurodant vėlesnius etapus, kurių metu bus priimamos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti šių transporto priemonių teršalų ir triukšmo leistinas normas, kaip tai išdėstyta atitinkamai 5 skyriaus II priedo I ir II lentelėse bei 9 skyriaus I priede. Pasiūlyme Komisija įvertins ir nustatys įvairių priemonių, mažinančių teršalų išmetimą ir triukšmo lygį, ekonominį efektyvumą ir pasiūlys atitinkamas ir pagrįstas priemone numatytiems tikslams pasiekti.

2. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas, priimtas pirmojoje dalyje, įsigaliojančioje nuo 2001 m. sausio 1 d., minėto Komisijos siūlymo pagrindu, įvertins būtinumą atsižvelgti ir į kitus veiksnius, ne tik į sumažintas leistinas normas. Išlaidos ir nauda, atsirandantys dėl minėtame sprendime priimtų priemonių įgyvendinimo turi būti ištirti ir įvertinti kartu su suinteresuotomis šalimis, t. y. pramonės įmonėmis, naudotojus ir visuomenę ar vartotojus atstovaujančiomis grupėmis, užtikrinant, kad visa tai atitinka ir pagrindžia siekiamus tikslus.

6 straipsnis

1. Valstybės narės gali priimti nuostatas dėl mokesčių lengvatų tik toms motorinėms transporto priemonėms, kurios atitinka oro teršimo ir triukšmo kėlimo priemones, išdėstytas šios direktyvos atitinkamai 5 skyriaus I priedo 2.2.1.1.3 punkte ir II priedo I ir II lentelėse bei 9 skyriaus I priede.

2. Pirmojoje dalyje minėtos mokesčių lengvatos privalo atitikti Sutartį ir tenkinti tokias sąlygas:

- mokesčių lengvatos galioja visoms naujoms rinkoje atsiradusioms transporto priemonėms valstybėje narėje, kuri pirmiausia laikosi šios direktyvos pirmosios dalies reikalavimų,

- mokesčių lengvatos nustoja galios, privaloma tvarka įgyvendinus pirmojoje dalyje minėtas priemones,

- kiekvienai motorinei transporto priemonių rūšiai mokesčių lengvatos yra mažesnės apimties, negu papildomos motorinėse transporto priemonėse pritaikytų ir įdiegtų techninių sprendimų, siekiant kad tos priemonės turėtų reikalaujamas savybes, išlaidos.

3. Apie ketinimus įvesti ar panaikinti mokesčių lengvatas, paminėtas pirmojoje dalyje, Komisija informuojama tinkamu laiku taip, kad galėtų pateikti savo pastabas.

7 straipsnis

Reikalingi pakeitimai:

- turint omenyje visus Jungtinių Tautų EEK taisyklių, paminėtų 4 straipsnyje, pakeitimus,

- pritaikant šį priedą prie techninės pažangos — neskaitant leistinų oro teršimo ir keliamo triukšmo normų mažinimo, kaip numatyta atitinkamai 5 skyriaus I priedo 2.2.1.1.3 punkte ir II priedo I ir II lentelėse bei 9 skyriaus I priede,

priimami laikantis tvarkos, išdėstytos 1970 m. vasario 6 d. Tarybos direktyvoje 70/156/EEB dėl valstybių narių teisės aktų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimą, suderinimo [21].

8 straipsnis

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 1998 m. gruodžio 18 d., įgyvendina šią direktyvą. Valstybės narės nedelsdamos apie tai praneša Komisijai.

Nuo pirmojoje pastraipoje paminėtos datos valstybės narės gali nebedrausti naudotis transporto priemonėmis, atitinkančiomis šios direktyvos ar atskirų jos skyrių nuostatas.

Valstybės narės pradeda taikyti šias nuostatas nuo 1999 m. birželio 17 d.

Tačiau atskirų nuostatų, numatytų 5, 8 ir 9 skyriuose, taikymas atidedamas kaip tai nurodyta minėtuose skyriuose.

2. Valstybės narės, tvirtindamos priemones, nurodytas pirmoje pastraipoje, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma oficialiai ją skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

9 straipsnis

1. 1980 m. liepos 22 d. Tarybos direktyva 80/780/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių dviračių motorinių transporto priemonių su priekaba arba be jos galinio vaizdo veidrodžius ir jų montavimą tokiose transporto priemonėse, suderinimo [22] netenka galios, pradėjus taikyti šią direktyvą.

2. Tačiau sudėtinės dalys, minėtos pirmoje pastraipoje, kurioms patvirtinimai, kaip tai nurodyta šios direktyvos I priede, jau buvo suteikti, gali būti toliau naudojamos.

3. 1978 m. lapkričio 23 d. Tarybos direktyva 78/1015/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių leistiną triukšmo lygį ir išmetimo sistemas, suderinimo [23] nustoja galioti nuo datos, nurodytos 8 straipsnio pirmoje pastraipoje.

4. Iki datos, nurodytos 8 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje, patvirtinimai, kaip tai nurodyta Direktyvoje 78/1015/EEB gali būti suteikiami transporto priemonių, nurodytų Direktyvoje 92/61/EEB, tipo patvirtinimams. Taikomos tos leistinos keliamo triukšmo normos, kurios išdėstytos Direktyvos 78/1015/EEB I priedo 2.1.1 punkte.

Direktyvos 92/61/EEB 15 straipsnio 4 dalies c punktas taikomas, kai tokios transporto priemonės pristatomos į techninės priežiūros dirbtuves pirmą kartą.

5. Įsigaliojus šiai direktyvai, 1989 m. gegužės 3 d. Tarybos direktyva 89/336/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektromagnetiniu suderinamumu, suderinimo [24] nebetaikoma transporto priemonėms, nurodytoms šioje direktyvoje.

10 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.

11 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1997 m. birželio 17 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. M. Gil-Robles

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. Jorritsma-Lebbink

[1] OL C 177, 1994 6 29, p. 1, ir OL C 21,1996 1 25, p. 23.

[2] OL C 195, 1994 7 18, p. 77.

[3] 1995 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 151, 1995 6 19, p. 184), 1995 m. lapkričio 23 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 190, 1996 6 29, p. 1) ir 1996 m. birželio 19 d. Europos Parlamento sprendimas (OL C 198, 1996 7 9, p. 23). 1997 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento sprendimas; 1997 m. gegužės 12 d. Tarybos sprendimas.

[4] OL L 225, 1992 8 10, p. 72.

[5] E/EEK/TRANS/505/REV 1/ADD 29.

[6] E/EEK/TRANS/505/REV 1/ADD 53.

[7] E/EEK/TRANS/505/REV 1/ADD 63.

[8] E/EEK/TRANS/505/REV 1/ADD 74.

[9] E/EEK/TRANS/324/ ADD 2.

[10] E/EEK/TRANS/324/REV 1/ADD 18.

[11] E/EEK/TRANS/324/REV 1/ADD 19.

[12] E/EEK/TRANS/505/REV 1/ADD 36.

[13] E/EEK/TRANS/324/REV 1/ADD 37.

[14] E/EEK/TRANS/505/REV 1/ADD 49.

[15] E/EEK/TRANS/505/REV 1/ADD 55.

[16] E/EEK/TRANS/505/REV 1/ADD 56.

[17] E/EEK/TRANS/505/REV 1/ADD 71.

[18] E/EEK/TRANS/505/REV 1/ADD 81.

[19] E/EEK/TRANS/505/REV 1/ADD 80.

[20] E/EEK/TRANS/505/REV 1/ADD 15.

[21] OL L 42, 1970 2 23, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 96/27/EB (OL L 169, 1996 7 8, p. 1).

[22] OL L 229, 1980 8 30, p. 49. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 80/1272/EEB (OL L 375, 1980 12 31, p. 73).

[23] OL L 349, 1978 12 13, p. 21. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 89/235/EEB (OL L 98, 1989 4 11, p. 1).

[24] OL L 139, 1989 5 23, p. 19. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 93/97/EEB (OL L 290,1993 11 24, p. 1).

--------------------------------------------------

1 SKYRIUS

DVIRAČIŲ AR TRIRAČIŲ MOTORINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ PADANGOS IR JŲ MONTAVIMAS

PRIEDŲ SĄRAŠAS

| | Psl. |

I PRIEDAS | Sudėtinių dalių padangų tipo patvirtinimo administracinės nuostatos … | 39 |

1 priedėlis | Informacinis dokumentas dėl padangų rūšių, skirtų dviratėms ar triratėms motorinėms transporto priemonėms … | 41 |

2 priedėlis | Padangos, skirtos dviratei ar triratei motorinei transporto priemonei, sudėtinės dalies tipo patvirtinimo pažymėjimas … | 42 |

II PRIEDAS | Apibrėžimai, žymenys ir reikalavimai … | 43 |

1 priedėlis | Aiškinamoji diagrama … | 50 |

2 priedėlis | Padangų žymenų klasifikacija … | 51 |

3 priedėlis | Apkrovos galių indeksų ir atitinkamai didžiausių leistinų svorių sąrašas … | 52 |

4 priedėlis | Tam tikrų padangų rūšių žymėjimas ir matmenys … | 53 |

5 priedėlis | Padangų matmenų matavimo metodas … | 61 |

6 priedėlis | Apkrovos ir greičio charakteristikų bandymo tvarka … | 62 |

7 priedėlis | Apkrovos galios skirtumai atitinkamiems greičiams … | 64 |

8 priedėlis | Padangų dinaminio spindulio padidėjimo nustatymo metodas … | 65 |

III PRIEDAS | Reikalavimai transporto priemonių padangų montavimui … | 67 |

1 priedėlis | Informacinis dokumentas dėl dviračių ar triračių motorinių transporto priemonių padangų montavimo … | 69 |

2 priedėlis | Dviratės ar triratės transporto priemonės padangų montavimo patvirtinto tipo pažymėjimas … | 70 |

I PRIEDAS

ADMINISTRACINĖS NUOSTATOS DĖL SUDĖTINIŲ DALIŲ TIPO PATVIRTINIMO PADANGŲ RŪŠIMS

1. SUDĖTINIŲ DALIŲ TIPO PATVIRTINIMO PARAIŠKA

1.1. Sudėtinių dalių tipo patvirtinimo visoms padangų rūšims paraiškoje turi būti pateikti tikslūs duomenys apie padangas, kurioms suteikiamas sudėtinių dalių patvirtinto tipo žymuo.

1.2. Kiekvienos padangų rūšies paraiškoje turi būti pateikti tikslūs duomenys apie:

1.2.1. padangos dydžio žymenį, kaip nurodyta II priedo 1.16 punkte,

1.2.2. markę ar prekės pavadinimą,

1.2.3. naudojimo kategoriją: normali, speciali, žieminė ar mopedo,

1.2.4. padangos struktūrą (diagonalinė ar įstrižinė, apsauginė juosta, radialinė),

1.2.5. greičio kategorijos simbolį,

1.2.6. apkrovos galios indeksą,

1.2.7. ar padanga naudojama su kamera, ar be jos,

1.2.8. ar padanga yra "normali", ar "sustiprinta",

1.2.9. ratų skaičių motociklų deriniams,

1.2.10. išorinius matmenis: gabaritinį padangos plotį ir gabaritinį skersmenį,

1.2.11. ratlankius, į kuriuos padanga gali būti įmontuojama,

1.2.12. matavimo žiedą ir bandymo žiedą,

1.2.13. bandymo slėgį ir matavimo slėgį,

1.2.14. koeficientą x, kaip nurodyta II priedo 1.19 punkte,

1.2.15. padangoms, kurios dydžio žymenyje žymimos raidiniu kodu "V" ir tinka didesniems kaip 240 km/val. greičiams, ar padangoms, kurios dydžio žymenyje žymimos raidiniu kodu "Z" ir tinka didesniems kaip 270 km/val. greičiams, — gamintojo nustatytą leistiną maksimalų greitį ir maksimaliam greičiui leistiną apkrovos galią.

1.3. Sudėtinių dalių tipo patvirtinimo paraiškoje trimis egzemplioriais turi būti pateikti brėžiniai ar nuotraukos, apibūdinantys padangos protektoriaus pavyzdį ir parodantys pateiktos patvirtinimui sumontuotos ant matavimo žiedo ir pripūstos padangos apgaubos atitinkamus matmenis (žr. II priedo 3.1.1 ir 3.1.2 punktus). Taip pat turi būti pateikiama aprobuotos bandymo laboratorijos bandymo ataskaita arba kompetentingos instancijos nuožiūra — du padangos rūšies egzemplioriai.

1.4. Padangų gamintojas gali reikalauti, kad ES sudėtinių dalių tipo patvirtinimas būtų išplėstas kitoms modifikuotų padangų rūšims.

1.5. Ši direktyva netaikoma naujoms padangoms, kurios skirtos naudoti ne keliuose ir pažymėtoms "NHS", arba varžyboms skirtoms padangoms.

2. ŽYMĖJIMAS

Padangų rūšies pavyzdžiuose, pateiktuose sudėtinių dalių tipui patvirtinti, aiškiai, nenutrinamai turi būti pažymėta pareiškėjo markė ar prekės pavadinimas bei turi būti pakankamai vietos sudėtinės dalies tipo patvirtinimo žymeniui.

3. SUDĖTINĖS DALIES TIPO PATVIRTINIMO ŽYMUO

Visos padangos, atitinkančios rūšį, kuri yra sudėtinės dalies tipo patvirtinimas vadovaujantis šia direktyva, turi turėti sudėtinės dalies tipo patvirtinimo žymenį, aprašytą 1992 m. birželio 30 d. Direktyvos 92/61/EEB dėl dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo 5 priede.

"a" vertė, apibrėžianti stačiakampio matmenis, bei skaičiai ir raidės, sudarantys žymenį, turi būti ne mažesni kaip 2 mm dydžio.

4. PADANGOS RŪŠIES MODIFIKACIJOS

4.1. Modifikavus padangos protektorius, nebūtina pakartotiniai atlikti testus, aprašytus II priede.

1 priedėlis

+++++ TIFF +++++

2 priedėlis

Padangos, skirtos dviratei ar triratei motorinei transporto priemonei, sudėtinės dalies tipo patvirtinimo pažymėjimas

+++++ TIFF +++++

II PRIEDAS

APIBRĖŽIMAI, ŽYMENYS IR REIKALAVIMAI

1. APIBRĖŽIMAI

Šiame skyriuje:

1.1. "padangos tipas" — tai yra padangos, esmingai nesiskiriančios viena nuo kitos šiais atžvilgiais:

1.1.1. modeliu ar prekės ženklu,

1.1.2. padangos dydžio žymeniu,

1.1.3. naudojimo kategorija (paprastosios: skirtos važiuoti keliais; specialiosios: specialiosios paskirties padangos, skirtos naudoti keliuose ir ne keliuose; žieminės arba skirtos mopedams),

1.1.4. struktūra (diagonalinė, arba įžambinė, su apsaugine juosta, radialinė),

1.1.5. greičio kategorijos simboliu,

1.1.6. apkrovos rodmeniu,

1.1.7. skersinės sekcijos profilio matmeniu, užmovus padangą ant atitinkamo ratlankio;

1.2. "padangų struktūra" — tai yra padangos karkaso techninės charakteristikos. Paprastai išskiriamos šių tipų konfigūracijos:

1.2.1. "diagonalinė" — tai yra tokia padangos struktūra, kurioje kordai tęsiasi iki apsauginio žiedo ir sudaro mažesnius negu 90° kintančius kampus su centrine protektoriaus linija,

1.2.2. padangos "su apsaugine juosta" — tai yra diagonalinio tipo struktūros padangos, kurių karkasą juosia apsauginė juosta, susidedanti iš vieno ar daugiau beveik netamprių kordų sluoksnių, sudarančių kintančius kampus su prie karkaso esančiais kordais,

1.2.3. "radialinė" — tai yra tokia padangos struktūra, kurioje kordai tęsiasi iki apsauginio žiedo ir sudaro 90° laipsnių kampą su centrine protektoriaus linija, o karkasas stabilizuojamas beveik netampriu karkasą juosiančiu diržu,

1.2.4. "sutvirtinta" — tai yra tokia padangos struktūra, kurios karkasas yra atsparesnis negu atitinkamos standartinės padangos;

1.3. "apsauginis žiedas" — tai yra padangos dalis, kurios forma ir struktūra leidžia padangai prisitaikyti prie ratlankio ir ant jo laikytis [1];

1.4. "kordai" — tai gijos, sudarančios pneumatinės padangos sluoksnių pluoštą [2];

1.5. "kordų sluoksnis" — tai lygiagrečių guma dengtų kordų sluoksnis [3];

1.6. "karkasas" — tai padangos dalis be protektoriaus ir šoninių sienelių, kuris, pripūtus padangą, išlaiko apkrovą [4];

1.7. "protektorius" — tai su žeme kontaktuojanti padangos dalis [5];

1.8. "šoninės sienelės" — tai padangos dalis, esanti tarp protektoriaus ir tos dalies, kurią turi dengti ratlankis [6];

1.9. "protektoriaus griovelis" — tai erdvė tarp dviejų šalia esančių protektoriaus rašto rantelių arba blokelių [7];

1.10. "pagrindiniai grioveliai" — tai platūs grioveliai, esantys centrinėje protektoriaus zonoje;

1.11. "sekcijos plotis (S)" — tai linijinis atstumas tarp pripūstos padangos šoninių sienelių išorinių kraštų be išsikišimų, atsirandančių dėl žymenų, puošmenų arba apsauginės juostos ar rantelių [8];

1.12. "bendrasis plotis" — tai linijinis atstumas tarp pripūstos padangos šoninių sienelių išorinių kraštų su išsikišimais, atsirandančiais dėl žymenų, puošmenų arba apsauginės juostos ar rantelių [9]; padangų, kurių protektoriaus plotis didesnis už sekcijos plotį, bendrasis plotis yra lygus protektoriaus pločiui;

1.13. "sekcijos aukštis (H)" — tai atstumas, lygus pusei skirtumo tarp išorinio padangos skersmens ir ratlankio nominaliojo skersmens [10];

1.14. "nominaliosios išraiškos santykis (Ra)" — tai yra dydis, gaunamas, nominalųjį sekcijos aukštį padalijus iš nominaliojo sekcijos pločio (S1) ir padauginus iš šimto, naudojant tuos pačius matavimo mazgus;

1.15. "išorinis skersmuo (D)" — tai bendras pripūstos naujos padangos skersmuo [11];

1.16. "padangos dydžio žymuo" — tai aprašas, kuriame yra:

1.16.1. nominalusis sekcijos plotis (S1) (išreikštas milimetrais, išskyrus tam tikrų tipų padangas, kurių dydžio žymenys pateikiami šio priedo 4 priedėlyje esančių lentelių pirmajame stulpelyje,

1.16.2. nominaliosios išraiškos santykis (Ra), išskyrus tam tikrų tipų padangas, kurių dydžio žymenys pateikiami šio priedo 4 priedėlyje esančių lentelių pirmajame stulpelyje,

1.16.3. sutartiniai skaičiai, žymintys ratlankio nominalųjį skersmenį ir jį atitinkantys bei išreikšti kodu (skaičiumi, mažesniu negu 100) arba milimetrais (skaičiumi, mažesniu negu 100).

1.16.3.1. simbolio (d) milimetrinės reikšmės, išreikštos kodais:

(d) kodas, išreikštas vienu arba dviem skaičiais, žyminčiais ratlankio nominalųjį skersmenį | atitikmenys, mm |

4 | 102 |

5 | 127 |

6 | 152 |

7 | 178 |

8 | 203 |

9 | 229 |

10 | 254 |

11 | 279 |

12 | 305 |

13 | 330 |

14 | 356 |

15 | 381 |

16 | 406 |

17 | 432 |

18 | 457 |

19 | 483 |

20 | 508 |

21 | 533 |

22 | 559 |

23 | 584 |

1.17. "ratlankio nominalusis skersmuo (d)" — tai ratlankio skersmuo, prie kurio taikoma maunama padanga [12];

1.18. "ratlankis" — tai padangos su kamera arba bekamerės padangos atrama, ant kurios maunamas apsauginis žiedas [13];

1.19. "teorinis ratlankis" — tai įsivaizduojamas ratlankis, kurio plotis X kartų didesnis už padangos sekcijos nominalųjį plotį; X vertę turi nurodyti padangų gamintojas;

1.20. "matavimo ratlankis" — tai ratlankis, ant kurio padanga maunama matavimo tikslams;

1.21. "testavimo ratlankis" — tai ratlankis, ant kurio padanga maunama testavimo tikslams;

1.22. "atplaiša" — tai gumos dalių nuskėlimas nuo padangos protektoriaus;

1.23. "kordų atskyrimas" — kordų atskyrimas nuo jos dengiančios gumos;

1.24. "kordų sluoksnių atskyrimas" — šalia esančių kordų sluoksnių atskyrimas;

1.25. "protektoriaus atskyrimas" — protektoriaus atskyrimas nuo karkaso;

1.26. "apkrovos rodmuo" — tai skaičius, susijęs su didžiausia leidžiama apkrova, kurią gali išlaikyti padanga, esant greičiui, atitinkančiam greičio žymenį pagal gamintojo nurodytas naudojimo sąlygas. II priedo 3 priedėlyje nurodomi atitinkamos apkrovos rodmenys;

1.27. "apkrovos kitimas priklausomai nuo greičio" — tai nominaliosios apkrovos galios kitimas priklausomai nuo faktiško greičio duotosios greičio kategorijos ribose (žr. II priedo 7 priedėlyje pateiktą lentelę);

1.28. "greičio kategorija" — tai:

1.28.1. greitis, išreikštas greičio kategorijos žymenimis, kaip nurodyta 1.28.2,

1.28.2. šioje lentelėje nurodomos greičio kategorijos:

Greičio kategorijos žymuo | Jam atitinkantis greitis (km/val.) |

B | 50 |

F | 80 |

G | 90 |

J | 100 |

K | 110 |

L | 120 |

M | 130 |

N | 140 |

P | 150 |

Q | 160 |

R | 170 |

S | 180 |

T | 190 |

U | 200 |

H | 210 |

V | 240 |

W | 270 |

1.28.3. padangos, tinkančios važiuoti didžiausiu greičiu, viršijančiu 240 km/val., žymimos raidėmis "V" arba "Z" prie padangos dydžio žymens prieš padangos struktūros žymenį.

1.29. "žieminės padangos" — tokio tipo ir struktūros padangos, kurios visų pirma garantuoja geresnį pravažumą nei įprastinio tipo padangos, važiuojant per purvą, ką tik pasnigtą arba pažliugusį sniegą. Žieminių padangų protektoriaus raštą paprastai sudaro plačiau negu įprastinėse padangose išsidėstę grioveliai ir blokeliai;

1.30. "MST" (universalios padangos) — tai plačios paskirties padangos, arba keliuose ir ne keliuose naudojamos padangos;

1.31. "didžiausios apkrovos norma" — didžiausia leistina padangos apkrovos masė:

1.31.1. esant 130 km/val. arba mažesniam greičiui, didžiausios apkrovos norma neturi viršyti procentinės dalies, susijusios su atitinkamu padangos apkrovos rodmeniu, nurodomu apkrovos pokyčių santykio su greičiu lentelėje (žr. 1.27), atsižvelgiant į greičio kategorijos žymenį ant padangos ir transporto priemonės, į kurias montuojamos padangos, greičio galimybes,

1.31.2. esant didesniam negu 130 km/val., bet ne didesniam negu 210 km/val. greičiui, maksimalios apkrovos norma neturi viršyti masės, susijusios su apkrovos rodmeniu;

1.31.3. jeigu padanga skirta važiuoti greičiu, viršijančiu 200 km/val., bet ne didesniu negu 270 km/val., didžiausia apkrovos norma neturi viršyti masės, susijusios su toliau lentelėje pateikiamu padangos apkrovos rodmeniu, procento, atsižvelgiant į greičio kategorijos žymenį ant padangos ir transporto priemonės, į kurią montuojama padanga, didžiausią galimą greitį.

Didžiausias greitis (km/val.) [14] | Didžiausios apkrovos norma (%) |

Greičio kategorija V žymenys | Greičio kategorija sistema W [16] |

210 | 100 | 100 |

220 | 95 | 100 |

230 | 90 | 100 |

240 | 85 | 100 |

250 | (80) [15] | 95 |

260 | (75) [15] | 85 |

270 | (70) [15] | 75 |

1.31.4. Esant didesniam negu 270 km/val. greičiui, apkrovos norma neturi viršyti padangų gamintojo nurodytos masės, atsižvelgiant į padangos greičio pajėgumą.

Esant tarpiniams greičiams tarp 270 km/val. ir gamintojo nurodytam didžiausiam leistinam greičiui, taikoma apkrovos normos linijinė interpoliacija.

1.32. "mopedų padangos" — tai padangos, pritaikytos mopedams;

1.33. "motociklų padangos" — tai padangos, pritaikytos motociklams;

1.34. "riedėjimo perimetras" (Cr) — teorinis atstumas, kurį nueina judančios transporto priemonės rato centras (ašis) per vieną visą padangos apsisukimą ir kuris apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Cr = f × D, kai

D — išorinis padangos skersmuo, nustatomas pagal 3.1.2 punkte nurodytą padangos dydžio žymenį;

f =

3,02 padangoms, kurių ratlankio skersmens kodas didesnis arba lygus 13;

3,03 radialinių kordų padangoms, kurių ratlankio skersmens kodas ne didesnis negu 12;

2,99 diagonalinėms padangoms arba padangoms su apsaugine juosta, kurių ratlankio skersmens kodas ne didesnis negu 12.

2. ŽYMENYS

2.1. Bent ant vienos išorinės sienelės turi būti tokie žymenys:

2.1.1. modelis arba prekės ženklas;

2.1.2. padangos dydžio žymuo, kaip nurodyta 1.16 punkte;

2.1.3. padangos struktūros nuoroda:

2.1.3.1. esant diagonalinei padangai, žymens nereikia, arba rašoma raidė D, einanti prieš ratlankio skersmens kodą;

2.1.3.2. esant padangai su apsaugine juosta, raidė B, einanti prieš ratlankio skersmens kodą, ir pasirinktinai žodžiai "BIAS-BELTED";

2.1.3.3. esant radialinei padangai, raidė R, einanti prieš ratlankio skersmens kodą, ir pasirinktinai žodis "RADIAL";

2.1.4. padangos greičio kategorija reiškiama žymeniu, nurodytu 1.28.2 punkte;

2.1.5. apkrovos indeksas, nurodytas 1.26 punkte;

2.1.6. žodis "TUBELESS", kai padanga naudojama be kameros;

2.1.7. žymuo "REINFORCED" arba "REINF", esant sutvirtintai padangai;

2.1.8. trimis skaitmenimis išreikšta gamybos data, kur pirmaisiais dviem žymima savaitė, o trečiuoju — metai. Ši informacija turi būti nurodoma tik ant vienos sienelės;

2.1.9. žymuo "M+S" arba "M.S", arba "M & S", esant žieminėms padangoms;

2.1.10. žymuo "MST" esant universalioms padangoms;

2.1.11. žodžiai "MOPED", "CICLOMOTORE" arba "CYCLOMOTEUR", esant mopedams skirtoms padangoms;

2.1.12. padangos, tinkančios didesniam negu 240 km/val. greičiui, turi būti pažymėtos atitinkamais raidiniais kodais "V" arba "Z", kaip nurodoma (žr. 1.31.3 punktą), pagal padangų dydžio žymenį ir prieš struktūros nuorodą (žr. 2.1.3 punktą);

2.1.13. ant padangų, tinkančių didesniam negu 240 km/val. (arba atitinkamai 270 km/val.) greičiui, turi būti skliausteliuose nurodomas apkrovos rodmuo (žr. 2.1.5 punktą), taikomas esant 210 km/val. greičiui (arba atitinkamai 240 km/val.) ir greičio kategorijos žymuo (žr. 2.1.4. punktą), kaip nurodoma:

- "V", jei dydžio žymenyje padangos pažymėtos raidiniu kodu "V".

- "V", jei dydžio žymenyje padangos pažymėtos raidiniu kodu "Z".

2.2. 2 priedėlyje pateikiamas padangų žymenų modelio pavyzdys.

2.3. Ant padangų arba jų viduje turi būti 2.1 punkte nurodyti žymenys ir I priedo 3 dalyje nurodytas sudėtinių dalių tipą patvirtinantis žymuo. Šie žymenys turi būti lengvai įskaitomi.

3. PADANGOMS KELIAMI REIKALAVIMAI

3.1. Padangų matmenys

3.1.1. Sekcijos plotis

3.1.1.1. sekcijos plotis skaičiuojamas pagal šią formulę:

S = S1 + K (A − A1),

kur:

S = sekcijos plotis, išreikštas milimetrais ir matuojamas ant matavimo ratlankio

S1 = nominalusis sekcijos plotis (milimetrais), nurodomas ant padangos šoninės sienelės pateikiamame padangos dydžio žymenyje

A = gamintojo techniniame apraše nurodomas milimetrais išreikštas matavimo ratlankio plotis

A1 = milimetrais išreikštas teorinio ratlankio plotis

S1 vertė, padauginta iš gamintojo nurodyto X faktoriaus, vartojama apskaičiuoti A1, o 0,4 vertė − K.

3.1.1.2. Nepaisant to, kad padangos dydžio žymuo pateikiamas II priedo 4 priedėlyje esančių lentelių pirmajame stulpelyje, sekcijos plotį (S1) ir teorinį ratlankio plotį (A1) reikia įrašyti šiose lentelėse prieš padangos dydžio žymenį.

3.1.2. Padangos išorinis skersmuo

3.1.2.1. Padangos išorinis skersmuo skaičiuojamas pagal šią formulę:

D = d + 2H,

kur:

D = milimetrais išreikštas išorinis skersmuo

d = milimetrais išreikštas nominalusis ratlankio skersmuo

H = nominalusis padangos aukštis

H = S1 × 0,01 Ra, kur:

S1 = nominalusis sekcijos plotis

Ra = nominalusis reikšmių santykis

kaip nurodyta pagal 2.1.3 punktą reikalaujamame padangos šoninės sienelės apraše.

3.1.2.2. Tačiau tų padangų rūšių, kurių dydžių žymenys yra nurodyti II priedo 4 priedėlio lentelių pirmame stulpelyje, išorinis skersmuo yra nurodytas minėtose lentelėse šalia padangos aprašymo.

3.1.3. Padangos matavimo metodas.

Padangos matmenys matuojami, kaip tai nurodyta II priedo 5 priedėlyje;

3.1.4. Padangų sekcijos pločio specifikacijos:

3.1.4.1. Padangos gabaritinis plotis gali būti mažesnis negu apibrėžtas 3.1.1 punkte sekcijos plotis S;

3.1.4.2. Jeigu padangos dydžio žymenys nėra nurodyti II priedo 4 priedėlyje, gabaritinis plotis gali viršyti reikšmę, nurodytą 4 priedėlyje tokiais dydžiais:

3.1.4.2.1. mopedų padangoms, skirtoms važiuoti keliais, ir žieminėms padangoms, skirtoms motociklams:

+ 10 %, kai ratlankio skersmens kodo numeris 13 ir didesnis,

+ 8 %, kai ratlankio skersmens kodo numeris ne didesnis kaip 12;

3.1.4.2.2. universalioms padangoms, skirtoms važiavimui keliais ir pažymėtoms MST + 25 %.

3.1.5. Padangų gabaritinio skersmens specifikacijos:

3.1.5.1. Padangų gabaritinis skersmuo neturi viršyti maksimalios ir minimalios reikšmių, nurodytų II priedo 4 priedėlyje.

3.1.5.2. Jeigu padangos dydžio žymenys nėra nurodyti II priedo 4 priedėlyje, padangos gabaritinis skersmuo neturi viršyti minimalios ir maksimalios reikšmių, apskaičiuojamų pagal šias formules:

Dmin = d + (2H × a)

Dmax = d + (2H × b),

kur:

H ir d yra dydžiai, apibrėžti 3.1.2.1 punkte, a ir b — apibrėžti atitinkamai 3.1.5.2.1 ir 3.1.5.2.2 punktuose:

3.1.5.2.1. mopedų padangoms ir padangoms, skirtoms važiuoti keliais, žieminėms padangoms

| a |

ratlankio skersmuo yra 13 ir didesnis | 0,97 |

ratlankio skersmuo ne didesnis kaip 12 | 0,93 |

universalioms padangoms | 1,00 |

3.1.5.2.2. mopedų padangoms ir normalioms, skirtoms važiuoti keliais, motociklų padangoms

| b |

ratlankio skersmuo yra 13 ir didesnis | 1,07 |

ratlankio skersmuo ne didesnis kaip 12 | 1,10 |

žieminėms ir universalioms padangoms | 1,12 |

3.2. Apkrovos ir greičio charakteristikų bandymas

3.2.1. Apkrovos ir greičio bandymas padangoms turi būti atliktas metodu, nurodytu II priedo 6 priedėlyje

3.2.1.1. Jeigu padangos tinka greičiams, viršijantiems 240 km/val., t. y. padangoms, žymimoms kodu "V" dydžio žymens viduje, arba kai padangos tinka greičiams, viršijantiems 270 km/val., t. y. padangoms, žymimoms kodu "Z" dydžio žymens viduje (žr. I priedo 1.2.15 punktą), aukščiau minėtas apkrovos ir greičio bandymas atliekamas vienai padangai tomis apkrovos ir greičio sąlygomis, kurios pažymėtos ant padangos (žr. 2.1.13 punktą). Kitas apkrovos ir greičio bandymas turi būti atliktas antrajai padangai tokiomis pat apkrovos ir greičio sąlygomis, jei gamintojo nenurodyta kitokia didžiausia reikšmė.

3.2.2. Padangoje, kurios apkrovos ir greičio bandymas atliktas sėkmingai, neturi būti matoma protektoriaus atplaišų, atsiskyrusių rumbelių, įtrūkusių rumbelių ar nutrūkusių gumų.

3.2.3. Gabaritinis padangos skersmuo, išmatuotas praėjus mažiausiai šešioms valandoms po apkrovos ir greičio bandymo, neturi skirtis nuo reikšmės, gautos matuojant prieš bandymą, + 3,5 %.

3.2.4. Gabaritinis padangos skersmuo, išmatuotas apkrovos ir greičio bandymo pabaigoje, neturi viršyti reikšmių, numatytų 3.1.4.2 punkte.

3.3. Dinaminis padangos padidėjimas

Padangoms, minėtoms II priedo 8 priedėlio 1.1 punkte, kurių apkrovos ir greičio savybės buvo išbandytos, kaip reikalaujama punkte 3.2.1, turi būti atliktas ir dinaminio padidėjimo bandymas, kuris atliekamas praktiniu būdu, nurodytu 8 priedėlyje.

3.4. Kai gamintojas gamina daug padangų, nebūtina atlikti apkrovos ir greičio savybių bei dinaminio padidėjimo bandymų kiekvienai padangos rūšiai. Instancijoms, atsakingoms už tipo patvirtinimą, paliekama galimybė pasirinkti palankiausią būdą.

3.5. Padangos protektoriaus šablono modifikacijos nėra laikomos pagrindu bandymui, numatytam II priedo 3.2 ir 3.3 punktuose, pakartoti.

3.6. Patvirtinimo pratęsimas, kai padangos tinka greičiams viršijantiems 240 km/val., t. y. padangoms, žymimoms kodu "V" dydžio žymens viduje (arba kai padangos tinka greičiams viršijantiems 270 km/val., t. y. padangoms, žymimoms kodu "Z" dydžio žymens viduje), turint omenyje patvirtinimą skirtingiems didžiausiems greičiams ir (arba) apkrovoms, išduodamas su sąlyga, kad nauja bandymo dėl naujo didžiausio greičio ir apkrovos ataskaitą pateikia techninės tarnybos, atsakingos už bandymų atlikimą. Tokie nauji apkrovos ir greičio pajėgumai turi būti išsamiai išdėstyti I priedo 2 priedėlyje.

1 priedėlis

+++++ TIFF +++++

Aiškinamoji diagrama(žr. II priedo 1 punktą)

2 priedėlis

Padangų žymenų klasifikacija

Žymenų, kurie turi būti ant patvirtinto tipo padangų rūšių, pavyzdys

+++++ TIFF +++++

b ≥ 4 mm |

b | 100/80 B 18 | 53 S | TUBELESS M+S | 013 |

Šie žymenys apibūdina padangą:

- kurios nominalus sekcijos plotis yra 100,

- kurios nominalus krypties koeficientas yra 80,

- kurios struktūra — įžambūs ruožai,

- kurios ratlankio skersmuo yra 457 mm, ir jam suteiktas kodas yra 18,

- kurios apkrovos galia yra 206 kg, ir tai atitinka indeksą 53 (žr. sąrašą 3 priedėlyje),

- kuri greičio klasifikacijoje priskiriama S kategorijai (maksimalus greitis 180 km/val.,

- kuri gali būti montuojama be kameros,

- kuri yra žieminė (M+S),

- kuri pagaminta 1993 metų (3) pirmąją savaitę (01).

Žymenų, nurodančių padangos paskirtį, vieta ir eilės tvarka yra tokia:

a) padangos dydžio žyma, įskaitant nominalų sekcijos plotį, nominalų krypties koeficientą, ten, kur reikia — struktūros simbolis, bei nominalus ratlankio skersmuo yra sujungiami į vieną derinį taip, kaip parodyta pavyzdyje aukščiau, t.y. 100/80 B 18;

b) apkrovos galios indeksas ir greičio kategorijos simbolis rašomas greta padangos dydžio žymos. Šie žymenys gali eiti prieš ar po, būti virš ar žemiau padangos dydžio žymos;

c) apibūdinimai "TUBELESS" (be vidinės kameros), "REINFORCED" arba "REINF" (sustiprintos) bei "M.S" arba "M&S" ir "MST" ir (arba) ,"MOPED", "CICLOMOTORE" arba "CYCLOMOTEUR" gali būti toliau nuo išmatuojamus dydžius apibūdinančių duomenų.

d) Tuo atveju, kai padangos yra tinkamos greičiams virš 240 km/val., taikomi raidiniai kodai "V" arba Z turi eiti prieš struktūrą apibūdinančią žymą (pvz., 140/60ZR18). Atitinkamas apkrovos galios indeksas ir greičio kategorijos simbolis privalo būti lenktiniuose skliaustuose (žr. II priedo 2.1.13. punktą).

3 priedėlis

Apkrovos galios indeksų ir atitinkamų didžiausių leistinų masių sąrašas

A = apkrovos galios indeksas

B = atitinkama didžiausia masė (kg)

A | B |

0 | 45 |

1 | 46,2 |

2 | 47,5 |

3 | 48,7 |

4 | 50 |

5 | 51,5 |

6 | 53 |

7 | 54,5 |

8 | 56 |

9 | 58 |

10 | 60 |

11 | 61,5 |

12 | 63 |

13 | 65 |

14 | 67 |

15 | 69 |

16 | 71 |

17 | 73 |

18 | 75 |

19 | 77,5 |

20 | 80 |

21 | 82,5 |

22 | 85 |

23 | 87,5 |

24 | 90 |

25 | 92,5 |

26 | 95 |

27 | 97,5 |

28 | 100 |

29 | 103 |

30 | 106 |

31 | 109 |

32 | 112 |

33 | 115 |

34 | 118 |

35 | 121 |

36 | 125 |

37 | 128 |

38 | 132 |

39 | 136 |

40 | 140 |

41 | 145 |

42 | 150 |

43 | 155 |

44 | 160 |

45 | 165 |

46 | 170 |

47 | 175 |

48 | 180 |

49 | 185 |

50 | 190 |

51 | 195 |

52 | 200 |

53 | 206 |

54 | 212 |

55 | 218 |

56 | 224 |

57 | 230 |

58 | 236 |

59 | 243 |

60 | 250 |

61 | 257 |

62 | 265 |

63 | 272 |

64 | 280 |

65 | 290 |

66 | 300 |

67 | 307 |

68 | 315 |

69 | 325 |

70 | 335 |

71 | 345 |

72 | 355 |

73 | 365 |

74 | 375 |

75 | 387 |

76 | 400 |

77 | 412 |

78 | 425 |

79 | 437 |

80 | 450 |

81 | 462 |

82 | 475 |

83 | 487 |

84 | 500 |

85 | 515 |

86 | 530 |

87 | 545 |

88 | 560 |

89 | 580 |

90 | 600 |

91 | 615 |

92 | 630 |

93 | 650 |

94 | 670 |

95 | 690 |

96 | 710 |

97 | 730 |

98 | 750 |

99 | 775 |

100 | 800 |

101 | 825 |

102 | 850 |

103 | 875 |

104 | 900 |

105 | 925 |

106 | 950 |

107 | 975 |

108 | 1000 |

109 | 1030 |

110 | 1060 |

111 | 1090 |

112 | 1120 |

113 | 1150 |

114 | 1180 |

115 | 1215 |

116 | 1250 |

117 | 1285 |

118 | 1320 |

119 | 1360 |

120 | 1400 |

4 priedėlis

Padangų rūšių žymenys ir charakteristikos

(žr. II priedo 3.1.1.2, 3.1.2.2, 3.1.4.2 ir 3.1.5.1 punktus)

1 A LENTELĖ

Mopedų padangos

Apibūdinimas ir ratlankių skersmuo (iki kodo 12)

Padangos dydžio žymuo | Teoriškas ratlankio plotis (kodas) (A1) | Gabaritinis skersmuo (mm) | Nominalus (S1) sekcijos plotis (mm) | Maksimalus gabaritinis plotis (mm) |

Dmin | D | Dmax |

2—12 | 1.35 | 413 | 417 | 426 | 55 | 59 |

2¼—12 | 1.50 | 425 | 431 | 441 | 62 | 67 |

2½— 8 | 1.75 | 339 | 345 | 356 | 70 | 76 |

2½— 9 | 1.75 | 365 | 371 | 382 | 70 | 76 |

2¾— 9 | 1.75 | 375 | 381 | 393 | 73 | 79 |

3—10 | 2.10 | 412 | 418 | 431 | 84 | 91 |

3—12 | 2.10 | 463 | 469 | 482 | 84 | 91 |

1 B LENTELĖ

Motociklų padangos

Apibūdinimas ir ratlankių skersmuo (iki kodo 12)

Padangos dydžio žymuo | Teoriškas ratlankio plotis (kodas) (A1) | Gabaritinis skersmuo (mm) | Nominalus (S1) sekcijos plotis (mm) | Maksimalus gabaritinis plotis (mm) |

Dmin | D | Dmax |

2.50— 8 | 1.50 | 328 | 338 | 352 | 65 | 70 |

2.50— 9 | 354 | 364 | 378 |

2.50—10 | 379 | 389 | 403 |

2.50—12 | 430 | 440 | 451 |

2.75— 8 | 1.75 | 338 | 348 | 363 | 71 | 77 |

2.75— 9 | 364 | 374 | 383 |

2.75—10 | 389 | 399 | 408 |

2.75—12 | 440 | 450 | 462 |

3.00— 4 | 2.10 | 241 | 251 | 264 | 80 | 86 |

3.00— 5 | 266 | 276 | 291 |

3.00— 6 | 291 | 301 | 314 |

3.00— 7 | 317 | 327 | 342 |

3.00— 8 | 352 | 362 | 378 |

3.00— 9 | 378 | 388 | 401 |

3.00—10 | 403 | 413 | 422 |

3.00—12 | 454 | 464 | 473 |

3.25— 8 | 2.50 | 362 | 372 | 386 | 88 | 95 |

3.25— 9 | 388 | 398 | 412 |

3.25—10 | 414 | 424 | 441 |

3.25—12 | 465 | 475 | 492 |

3.50— 4 | 2.50 | 264 | 274 | 291 | 92 | 99 |

3.50— 5 | 289 | 299 | 316 |

3.50— 6 | 314 | 324 | 341 |

3.50— 7 | 340 | 350 | 367 |

3.50— 8 | 376 | 386 | 397 |

3.50— 9 | 402 | 412 | 430 |

3.50—10 | 427 | 437 | 448 |

3.50—12 | 478 | 488 | 506 |

4.00— 5 | 2.50 | 314 | 326 | 346 | 105 | 113 |

4.00— 6 | 339 | 351 | 368 |

4.00— 7 | 365 | 377 | 394 |

4.00— 8 | 401 | 415 | 427 |

4.00—10 | 452 | 466 | 478 |

4.00—12 | 505 | 517 | 538 |

4.50— 6 | 3.00 | 364 | 376 | 398 | 120 | 130 |

4.50— 7 | 390 | 402 | 424 |

4.50— 8 | 430 | 442 | 464 |

4.50— 9 | 456 | 468 | 490 |

4.50—10 | 481 | 493 | 515 |

4.50—12 | 532 | 544 | 568 |

5.00— 8 | 3.50 | 453 | 465 | 481 | 134 | 145 |

5.00—10 | 504 | 516 | 532 |

5.00—12 | 555 | 567 | 583 |

6.00— 6 | 4.00 | 424 | 436 | 464 | 154 | 166 |

6.00— 7 | 450 | 462 | 490 |

6.00— 8 | 494 | 506 | 534 |

6.00— 9 | 520 | 532 | 562 |

2 LENTELĖ

Motociklų ir mopedų padangos

Normalus tipas

Padangos dydžio žymuo | Teoriškas ratlankio plotis (kodas) (A1) | Gabaritinis skersmuo (mm) | Nominalus (S1) sekcijos plotis (mm) | Maksimalus gabaritinis plotis (mm) |

Dmin | D | Dmax [1] | Dmax [2] | [1] | [2] |

1¾—19 | 1.20 | 582 | 589 | 597 | 605 | 50 | 54 | 58 |

2—14 | 1.35 | 461 | 468 | 477 | 484 | 55 | 58 | 63 |

2—15 | 486 | 493 | 501 | 509 |

2—16 | 511 | 518 | 526 | 534 |

2—17 | 537 | 544 | 552 | 560 |

2—18 | 562 | 569 | 577 | 585 |

2—19 | 588 | 595 | 603 | 611 |

2—20 | 613 | 620 | 628 | 636 |

2—21 | 638 | 645 | 653 | 661 |

2—22 | 663 | 670 | 680 | 686 |

2¼—14 | 1.50 | 474 | 482 | 492 | 500 | 62 | 66 | 71 |

2¼—15 | 499 | 507 | 517 | 525 |

2¼—16 | 524 | 532 | 540 | 550 |

2¼—17 | 550 | 558 | 566 | 576 |

2¼—18 | 575 | 583 | 591 | 601 |

2¼—19 | 601 | 609 | 617 | 627 |

2¼—20 | 626 | 634 | 642 | 652 |

2¼—21 | 651 | 659 | 667 | 677 |

2¼—22 | 677 | 685 | 695 | 703 |

2½—14 | 1.60 | 489 | 498 | 508 | 520 | 68 | 72 | 78 |

2½—15 | 514 | 523 | 533 | 545 |

2½—16 | 539 | 548 | 558 | 570 |

2½—17 | 565 | 574 | 584 | 596 |

2½—18 | 590 | 599 | 609 | 621 |

2½—19 | 616 | 625 | 635 | 647 |

2½—20 | 641 | 650 | 660 | 672 |

2½—21 | 666 | 675 | 685 | 697 |

2½—22 | 692 | 701 | 711 | 723 |

2¾—14 | 1.85 | 499 | 508 | 518 | 530 | 75 | 80 | 86 |

2¾—15 | 524 | 533 | 545 | 555 |

2¾—16 | 549 | 558 | 568 | 580 |

2¾—17 | 575 | 584 | 594 | 606 |

2¾—18 | 600 | 609 | 621 | 631 |

2¾—19 | 626 | 635 | 645 | 657 |

2¾—20 | 651 | 660 | 670 | 682 |

2¾—21 | 676 | 685 | 695 | 707 |

2¾—22 | 702 | 711 | 721 | 733 |

3—16 | 1.85 | 560 | 570 | 582 | 594 | 81 | 86 | 93 |

3—17 | 586 | 596 | 608 | 620 |

3—18 | 611 | 621 | 633 | 645 |

3—19 | 637 | 647 | 659 | 671 |

3¼—16 | 2.15 | 575 | 586 | 598 | 614 | 89 | 94 | 102 |

3¼—17 | 601 | 612 | 624 | 640 |

3¼—18 | 626 | 637 | 651 | 665 |

3¼—19 | 652 | 663 | 675 | 691 |

3 LENTELĖ

Motociklų padangos

Normalus tipas

Padangos dydžio žymuo | Teoriškas ratlankio plotis (kodas) (A1) | Gabaritinis skersmuo (mm) | Nominalus (S1) sekcijos plotis (mm) | Maksimalus gabaritinis plotis (mm) |

Dmin | D | Dmax [3] | Dmax [4] | [5] | [6] | [7] |

2.00—14 | 1.20 | 460 | 466 | 478 | | 52 | 57 | 60 | 65 |

2.00—15 | 485 | 491 | 503 | |

2.00—16 | 510 | 516 | 528 | |

2.00—17 | 536 | 542 | 554 | |

2.00—18 | 561 | 567 | 579 | |

2.00—19 | 587 | 593 | 605 | |

2.25—14 | 1.60 | 474 | 480 | 492 | 496 | 61 | 67 | 70 | 75 |

2.25—15 | 499 | 505 | 517 | 521 |

2.25—16 | 524 | 530 | 542 | 546 |

2.25—17 | 550 | 556 | 568 | 572 |

2.25—18 | 575 | 581 | 593 | 597 |

2.25—19 | 601 | 607 | 619 | 623 |

2.50—14 | 1.60 | 486 | 492 | 506 | 508 | 65 | 72 | 75 | 79 |

2.50—15 | 511 | 517 | 531 | 533 |

2.50—16 | 536 | 542 | 556 | 558 |

2.50—17 | 562 | 568 | 582 | 584 |

2.50—18 | 587 | 593 | 607 | 609 |

2.50—19 | 613 | 619 | 633 | 635 |

2.50—21 | 663 | 669 | 683 | 685 |

2.75—14 | 1.85 | 505 | 512 | 524 | 530 | 75 | 83 | 86 | 91 |

2.75—15 | 530 | 537 | 549 | 555 |

2.75—16 | 555 | 562 | 574 | 580 |

2.75—17 | 581 | 588 | 600 | 606 |

2.75—18 | 606 | 613 | 625 | 631 |

2.75—19 | 632 | 639 | 651 | 657 |

2.75—21 | 682 | 689 | 701 | 707 |

3.00—14 | 1.85 | 519 | 526 | 540 | 546 | 80 | 88 | 92 | 97 |

3.00—15 | 546 | 551 | 565 | 571 |

3.00—16 | 569 | 576 | 590 | 596 |

3.00—17 | 595 | 602 | 616 | 622 |

3.00—18 | 618 | 627 | 641 | 647 |

3.00—19 | 644 | 653 | 667 | 673 |

3.00—21 | 694 | 703 | 717 | 723 |

3.00—23 | 747 | 754 | 768 | 774 |

3.25—14 | 2.15 | 531 | 538 | 552 | 560 | 89 | 98 | 102 | 108 |

3.25—15 | 556 | 563 | 577 | 585 |

3.25—16 | 581 | 588 | 602 | 610 |

3.25—17 | 607 | 614 | 628 | 636 |

3.25—18 | 630 | 639 | 653 | 661 |

3.25—19 | 656 | 665 | 679 | 687 |

3.25—21 | 708 | 715 | 729 | 737 |

3.50—14 | 2.15 | 539 | 548 | 564 | 572 | 93 | 102 | 107 | 113 |

3.50—15 | 564 | 573 | 589 | 597 |

3.50—16 | 591 | 598 | 614 | 622 |

3.50—17 | 617 | 624 | 640 | 648 |

3.50—18 | 640 | 649 | 665 | 673 |

3.50—19 | 666 | 675 | 691 | 699 |

3.50—21 | 716 | 725 | 741 | 749 |

3.75—16 | 2.15 | 601 | 610 | 626 | 634 | 99 | 109 | 114 | 121 |

3.75—17 | 627 | 636 | 652 | 660 |

3.75—18 | 652 | 661 | 677 | 685 |

3.75—19 | 678 | 687 | 703 | 711 |

4.00—16 | 2.50 | 611 | 620 | 638 | 646 | 108 | 119 | 124 | 130 |

4.00—17 | 637 | 646 | 664 | 672 |

4.00—18 | 662 | 671 | 689 | 697 |

4.00—19 | 688 | 697 | 715 | 723 |

4.25—16 | 2.50 | 623 | 632 | 650 | 660 | 112 | 123 | 129 | 137 |

4.25—17 | 649 | 658 | 676 | 686 |

4.25—18 | 674 | 683 | 701 | 711 |

4.25—19 | 700 | 709 | 727 | 737 |

4.50—16 | 2.75 | 631 | 640 | 658 | 665 | 123 | 135 | 141 | 142 |

4.50—17 | 657 | 666 | 684 | 694 |

4.50—18 | 684 | 691 | 709 | 719 |

4.50—19 | 707 | 717 | 734 | 745 |

5.00—16 | 3.00 | 657 | 666 | 686 | 698 | 129 | 142 | 148 | 157 |

5.00—17 | 683 | 692 | 710 | 724 |

5.00—18 | 708 | 717 | 735 | 749 |

5.00—19 | 734 | 743 | 761 | 775 |

4 LENTELĖ

Motociklų padangos

Žemas tipas

Padangos dydžio žymuo | Teoriškas ratlankio plotis (kodas) (A1) | Gabaritinis skersmuo (mm) | Nominalus (S1) sekcijos plotis (mm) | Maksimalus gabaritinis plotis (mm) |

Dmin | D | Dmax [8] | Dmax [9] | [10] | [11] | [12] |

3.60—18 | 2.15 | 605 | 615 | 628 | 633 | 93 | 102 | 108 | 113 |

3.60—19 | 631 | 641 | 653 | 658 |

4.10—18 | 2.50 | 629 | 641 | 654 | 663 | 108 | 119 | 124 | 130 |

4.10—19 | 655 | 667 | 679 | 688 |

5.10—16 | 3.00 | 615 | 625 | 643 | 651 | 129 | 142 | 150 | 157 |

5.10—17 | 641 | 651 | 670 | 677 |

5.10—18 | 666 | 676 | 694 | 702 |

4.25/85—18 | 2.50 | 649 | 659 | 673 | 683 | 112 | 123 | 129 | 137 |

4.60—16 | 2.75 | 594 | 604 | 619 | 628 | 117 | 129 | 136 | 142 |

4.60—17 | 619 | 630 | 642 | 654 |

4.60—18 | 644 | 654 | 670 | 678 |

5 LENTELĖ

Motociklų padangos

Padangos dydžio žymuo | Teoriškas ratlankio plotis (kodas) (A1) | Gabaritinis skersmuo (mm) | Nominalus (S1) sekcijos plotis (mm) | Maksimalus gabaritinis plotis (mm) |

Dmin | D | Dmax |

3.00— 8C | 2.10 | 359 | 369 | 379 | 80 | 86 |

3.00—10C | 410 | 420 | 430 |

3.00—12C | 459 | 471 | 479 |

3.50— 8C | 2.50 | 376 | 386 | 401 | 92 | 99 |

3.50—10C | 427 | 437 | 452 |

3.50—12C | 478 | 488 | 513 |

4.00— 8C | 3.00 | 405 | 415 | 427 | 108 | 117 |

4.00—10C | 456 | 466 | 478 |

4.00—12C | 507 | 517 | 529 |

4.50— 8C | 3.50 | 429 | 439 | 453 | 125 | 135 |

4.50—10C | 480 | 490 | 504 |

4.50—12C | 531 | 541 | 555 |

5.00— 8C | 3.50 | 455 | 465 | 481 | 134 | 145 |

5.00—10C | 506 | 516 | 532 |

5.00—12C | 555 | 567 | 581 |

6 LENTELĖ

Žemo slėgio padangos motociklams

Padangos dydžio žymuo | Teoriškas ratlankio plotis (kodas) (A1) | Gabaritinis skersmuo (mm) | Nominalus (S1) sekcijos plotis (mm) | Maksimalus gabaritinis plotis (mm) |

Dmin | D | Dmax |

5.4— 6 | 4.00 | 373 | 379 | 395 | 135 | 146 |

5.4—10 | 474 | 481 | 497 |

5.4—12 | 525 | 532 | 547 |

5.4—14 | 576 | 582 | 598 |

5.4—16 | 626 | 633 | 649 |

6.7—10 | 5.00 | 532 | 541 | 561 | 170 | 184 |

6.7—12 | 583 | 592 | 612 |

6.7—14 | 633 | 642 | 662 |

7 LENTELĖ

Motociklų padangos

Amerikietiškų padangų matmenys ir apibūdinimas

Padangos dydžio žymuo | Teoriškas ratlankio plotis (kodas) (A1) | Gabaritinis skersmuo (mm) | Nominalus (S1) sekcijos plotis (mm) | Maksimalus gabaritinis plotis (mm) |

Dmin | D | Dmax |

MH90—21 | 1.85 | 682 | 686 | 700 | 80 | 89 |

MJ90—18 | 2.15 | 620 | 625 | 640 | 89 | 99 |

MJ90—19 | 2.15 | 645 | 650 | 665 |

ML90—18 | 2.15 | 629 | 634 | 650 | 93 | 103 |

ML90—19 | 2.15 | 654 | 659 | 675 |

MM90—19 | 2.15 | 663 | 669 | 685 | 95 | 106 |

MN90—18 | 2.15 | 656 | 662 | 681 | 104 | 116 |

MP90—18 | 2.15 | 667 | 673 | 692 | 108 | 120 |

MR90—18 | 2.15 | 680 | 687 | 708 | 114 | 127 |

MS90—17 | 2.50 | 660 | 667 | 688 | 121 | 134 |

MT90—16 | 3.00 | 642 | 650 | 672 | 130 | 144 |

MT90—17 | 3.00 | 668 | 675 | 697 |

MU90—15M/C | 3.50 | 634 | 642 | 665 | 142 | 158 |

MU90—16 | 3.50 | 659 | 667 | 690 |

MV90—15M/C | 3.50 | 643 | 651 | 675 | 150 | 172 |

MP85—18 | 2.15 | 654 | 660 | 679 | 108 | 120 |

MR85—16 | 2.15 | 617 | 623 | 643 | 114 | 127 |

MS85—18 | 2.50 | 675 | 682 | 702 | 121 | 134 |

MT85—18 | 3.00 | 681 | 688 | 709 | 130 | 144 |

MV85—15M/C | 3.50 | 627 | 635 | 658 | 150 | 172 |

5 Priedėlis

Padangų matmenų matavimo metodas

Kitos padangų rūšys turi būti pripučiamos iki gamintojo nurodyto slėgio.

1. [1].

2. Įmontuota į žiedą padanga mažiausiai 24 val. paliekama laboratorijoje, kurios temperatūra atitinka lauko temperatūrą.

3. Nuolat palaikomas 1 punkte nurodytas slėgis.

4. Gabaritinis plotis nustatomas naudojantis skriestuvu, matuojant šešiuose vienodai vienas nuo kito nutolusiuose taškuose, pradedant nuo briaunos ar ruožo.

Didžiausias gautas matavimo rezultatas laikomas gabaritiniu pločiu.

5. Išorinis skersmuo nustatomas išmatuojant visą didžiausią perimetrą ir gautą skaičių dalijant iš π (3,1416).

6 priedėlis

Apkrovos ir greičio charakteristikų išbandymo tvarka

1. PADANGŲ PARUOŠIMAS

1.1. Nauja padanga įmontuojama į gamintojo nurodytą išbandymo žiedą.

1.2. Padanga pripučiama iki slėgio, kaip nurodyta toliau esančioje lentelėje:

PRIPŪTIMO SLĖGIS IŠBANDANT |

Padangos rūšis | Greičio kategorija | Slėgis |

| | barai | kPa |

MOPEDAMS | | |

standartinės | B | 2,25 | 225 |

sustiprintos | B | 3,00 | 300 |

MOTOCIKLAMS standartinės | F, G, J, K | 2,50 | 250 |

L, M, N, P | 2,50 | 250 |

Q, R, S | 3,00 | 300 |

T, U, H, V [1] | 3,50 | 350 |

sustiprintos | F, G, J, K, L, M, N, P | 3,30 | 330 |

Q, R, S, T, U, H | 3,90 | 390 |

SLUOKSNIŲ SKAIČIUS | 4PR | F, G, J, K, L, M | 3,70 | 370 |

6PR | 4,50 | 450 |

8PR | 5,20 | 520 |

Kitos padangų rūšys turi būti pripučiamos iki gamintojo nurodyto slėgio.

1.3. Nurodęs priežastis, padangų gamintojas gali reikalauti naudoti kitokį pripūtimo slėgį, negu nurodyta 1.2. punkte. Tokiais atvejais padangos pripučiamos iki reikalaujamo slėgio (žr. I priedo 1.12.13 punktą).

1.4. Padanga su ratlankiu laikoma badomosios kameros aplinkos temperatūroje mažiausiai tris valandas.

1.5. Slėgis padangoje palaikomas toks, koks nurodytas 1.2 ar 1.3 punktuose.

2. IŠBANDYMO VEIKSMŲ EILĖS TVARKA

2.1. Padanga su ratlankiu įmontuojama į bandymo ašį ir prispaudžiama iki lygaus smagračio išorinio paviršiaus. Smagračio skersmuo − 1,7 m ± 1 % arba 2,0 m ± 1 %.

2.2. 65 % nurodytos apkrovos taikoma bandymo ašiai kai:

2.2.1. apkrovos pajėgumas atitinka apkrovos galios indeksą padangoms, kurių greičio simboliai iki "H" imtinai,

2.2.2. apkrovos pajėgumas susijęs su maksimaliu 240 km/val. greičiu padangoms, kurių greičio simbolis "V" (žr. šio priedo 1.31.3 punktą),

2.2.3. apkrovos pajėgumas susijęs su maksimaliu 270 km/val. greičiu padangoms, kurių greičio simbolis "W" (žr. šio priedo 1.31.3 punktą),

2.2.4. apkrovos pajėgumas, susijęs su maksimaliu gamintojo nurodytu greičiu, padangoms, tinkamoms greičiams virš 240 km/val. (arba kaip galiojantis 270 km/val.) (žr. 3.2.1.1 punktą),

2.2.5. jei išbandomos mopedų padangos (greičio kategorija B), bandymo apkrova yra 65 % ant 1,7 m skersmens išbandymo cilindro ir 67 % ant 2,0 m skersmens išbandymo cilindro.

2.3. Bandymo metu slėgis padangoje neatnaujinamas, o apkrova palaikoma vienoda.

2.4. Patalpos temperatūra bandymo metu palaikoma tarp 20 °C ir 30 °C arba aukštesnė, jei tai priimtina gamintojui.

2.5. Bandymas turi vykti nenutrūkstamai ir pagal šiuos kriterijus:

2.5.1. perėjimo laikas nuo nulinio iki pradinio bandymo greičio — 20 min.,

2.5.2. pradinis bandymo greitis lygus numatomam padangos tipo greičiui, atėmus 30 km/val., jei bandymas atliekamas ant 2,0 m skersmens cilindro, arba, atėmus 40 km/val., jei bandymas atliekamas ant 1,7 m skersmens cilindro,

2.5.2.1. tais atvejais, kai padangos tinka greičiams virš 240 km/val., t. y. padangoms, žymimoms kodu "V" dydžio žymens viduje (arba kai padangos tinka greičiams virš 270 km/val., t. y. padangoms, žymimoms kodu "Z" dydžio žymens viduje) antrajam bandymui numatomas maksimalus greitis yra padangos gamintojo nurodytas didžiausias greitis (žr. 1 priedo 1.2.15 punktą).

2.5.3. nuoseklus greičio padidėjimas — 10 km/val.,

2.5.4. bandymo trukmė kiekviename greičio intervale — 10 min.,

2.5.5. visas bandymo laikas — 1 val.,

2.5.6. maksimalus bandymo greitis: maksimalus greitis numatomas padangų rūšiai, jei bandymas atliekamas ant 2 m skersmens cilindro ir numatomas maksimalus greitis padangų rūšiai yra sumažinamas 10 km/val., jei bandymas atliekamas ant 1,7 m skersmens cilindro,

2.5.7. tuo atveju, kai bandomos mopedų padangos (greičio kategorija žymima simboliu B), bandymo greitis turi būti 50 km/val., įsibėgėjimo nuo 0 iki 50 km/val. laikas yra 10 min., o po to 30 min. palaikomas pastovus vienodas greitis. Visa bandymo trukmė — 40 minučių.

2.6. Jei siekiant įvertinti maksimalias padangų, tinkamų greičiams virš 240 km/val., charakteristikas atliekamas antrasis bandymas, taikoma tokia tvarka:

2.6.1. dvidešimt minučių skiriama pasiekti pradiniam bandymo greičiui nuo nulio,

2.6.2. dvidešimt minučių leidžiamas pradinis bandymo greitis,

2.6.3. dešimt minčių skiriama pasiekti maksimaliam greičiui,

2.6.4. penkias minutes leidžiamas maksimalus bandymo greitis.

3. LYGIAVERČIAI BANDYMO METODAI

Jei naudojamas kitoks, negu aprašyta 2 punkte, bandymo metodas, turi būti pademonstruotas jo lygiavertiškumas.

7 priedėlis

Apkrovos galios kaita priklausomai nuo greičio

Greitis (km/val.) | Apkrovos galios kitimas (%) |

Mopedas | ratlankio skersmens kodas ≤ 12 | ratlankio skersmens kodas ≥ 13 |

greičio simbolis | greičio simbolis | greičio simbolis |

B | J | K | L | J | K | L | M | N | P ir daugiau |

30 | + 30 | + 30 | + 30 | + 30 | + 30 | + 30 | + 30 | + 30 | + 30 | + 30 |

50 | 0 | + 30 | + 30 | + 30 | + 30 | + 30 | + 30 | + 30 | + 30 | + 30 |

60 | | + 23 | + 23 | + 23 | + 23 | + 23 | + 23 | + 23 | + 23 | + 23 |

70 | | + 16 | + 16 | + 16 | + 16 | + 16 | + 16 | + 16 | + 16 | + 16 |

80 | | + 10 | + 10 | + 10 | + 10 | + 10 | + 10 | + 10 | + 10 | + 14 |

90 | | + 5 | + 5 | + 7,5 | + 5 | + 5 | + 7,5 | + 7,5 | + 7,5 | + 12 |

100 | | 0 | 0 | + 5 | 0 | 0 | + 5 | + 5 | + 5 | + 10 |

110 | | − 7 | 0 | + 2,5 | | 0 | + 2,5 | + 2,5 | + 2,5 | + 8 |

120 | | − 15 | − 6 | 0 | | | 0 | 0 | 0 | + 6 |

130 | | − 25 | − 12 | − 5 | | | | 0 | 0 | + 4 |

140 | | | | | | | | | 0 | 0 |

8 priedėlis

Padangos dinaminio padidėjimo apibūdinimo metodas

1. APIMTIS IR MASTAS

1.1. Šis bandymo metodas taikomas toms motociklų padangų rūšims, kurios nurodytos šio priedo 3.4.1 punkte.

1.2. Šiuo bandymu numatoma apibūdinti maksimalų padangos padidėjimą, atsirandantį dėl išcentrinės jėgos poveikio didžiausio leistino greičio metu.

2. BANDYMO TVARKOS APRAŠYMAS

2.1. Patikrinama, ar bandymo ašies ir ratlankio padėtis užtikrina, kad spindulio ekscentricitetas yra mažesnis kaip ± 0,5 mm ir kad horizontalus poslinkis yra mažesnis kaip ± 0,5 mm, matuojant nuo padangos briaunos paviršiaus išorinio pakraščio.

2.2. Kontūrų nubrėžimo prietaisas

Bet koks prietaisas (projekcinė kamera, žibintai ir kt.), įgalinantys, kad statmenai nuo padangos pusiaujo būtų ryškiai nubrėžiamas padangos skerspjūvio išorinis kontūras arba suformuojama gaubiamoji kreivė iki maksimalaus protektoriaus transformacijos taško.

Šis įrenginys minimizuoja bet kokią deformaciją ir užtikrina stabilų santykį (K) tarp nubrėžtos kreivės ir faktinių padangos išmatavimų.

Šis įrenginys įgalina apibrėžti padangos kontūrą ratlankio ašies atžvilgiu.

3. BANDYMO ATLIKIMAS

3.1. Bandymo metu oro temperatūra bandymo patalpoje palaikoma 20 °C-30 °C temperatūra, arba aukštesnė, jei tai leidžia padangos gamintojas.

3.2. Padangos, kurios bandomos, jau turi būti praėjusios apkrovos ir greičio charakteristikų bandymą pagal priede išdėstytas taisykles. Bandomos tik tos padangos, kurioms ankstesnio bandymo metu defektai nebuvo nustatyti.

3.3. Padanga, kuri bus bandoma, įmontuojama į ratlankį, kuris atitinka nustatytus standartus.

3.4. Padangos pripūtimo slėgis (pripūtimo slėgis bandant) turi atitikti reikalavimus, nurodytus 3.4.1 punkte.

3.4.1. Diagonalinės arba padangos su apsaugine juosta.

Greičio kategorijos simbolis | Padangos versija | Pripūtimo slėgis bandant |

barai | kPa |

P/Q/R/S | standartinė | 2,50 | 250 |

T ir paskesni | standartinė | 2,90 | 290 |

3.5. Padanga su ratlankiu laikoma bandymo patalpos temperatūroje mažiausiai tris valandas.

3.6. Pasibaigus minėtam laikymo laikui, pripūtimo slėgis koreguojamas pagal 3.4.1. punkte nurodytus reikalavimus.

3.7. Padanga su ratlankiu sumontuojama ant bandymų ašies, patikrinant, kad lengvai suktųsi. Padanga gali būti įsukama varikliu, veikiančiu ant bandymų ašies ar kaip nors kitaip spaudžiant bandymų cilindrą.

3.8. Visas agregatas taip įsukamas, kad nedarant pertrūkių per penkias minutes pasiekiamas maksimaliai galimas padangos greitis.

3.9. Sumontuojamas kontūrą nubrėžiantis įrenginys žiūrint, kad jis būtų statmenai bandomos padangos protektoriaus sukimosi krypčiai.

3.10. Patikrinama, kad šalutinis protektoriaus paviršiaus greitis nebūtų nukrypęs nuo maksimalaus padangos greičio ± 2 %. Mažiausiai penkias minutes palaikomas pastovus įrenginio greitis, o po to padangos skerspjūvyje pažymimos maksimalios deformacijos vietos arba nustatoma, kad padanga nepasiekia gaubiamosios kreivės kontūrų.

4. REZULTATŲ ĮVERTINIMAS

4.1. Padangos ir ratlankio rinkinys turi atrodyti taip, kaip parodyta paveikslėlyje.

+++++ TIFF +++++

Atsižvelgiant į priedo II 3.1.4 ir 3.1.5 punktus, mažiausi leistini gaubiamosios kreivės parametrai yra tokie:

Padangos greičio kategorija | dyndinH (mm)H (mm) |

Naudojimo kategorija: normalios | Naudojimo kategorija: žieminės ir specialios |

P/Q/R/S | H × 1,10 | H × 1,15 |

T/U/H | H × 1,13 | H × 1,18 |

Daugiau kaip 210 km/val. | H × 1,16 | — |

4.1.1. Pagrindiniai gaubiamosios kreivės matmenys turi būti pritaikyti, jei reikia, įvertinant koeficientą K (žr. pirmiau minėtą punktą 2.2).

4.2. Padangos kontūro deformacija esant maksimaliam greičiui negali būti didesnė negu gaubiamosios kontūras, jei tai siejama su padangos ašimi.

4.3. Kiti bandymai su padangomis neatliekami.

5. LYGIAVERČIAI BANDYMŲ METODAI

Jei naudojamas kitoks, negu aprašyta 2 punkte, bandymo metodas, turi būti įrodytas jo lygiavertiškumas.

III PRIEDAS

REIKALAVIMAI TRANSPORTO PRIEMONĖMS DĖL PADANGŲ MONTAVIMO

1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

1.1. Priklausomai nuo sąlygų, išdėstytų 2 punkte, kiekviena padanga, kuri yra montuojama į transporto priemonę (įskaitant atsarginę padangą), turi turėti tipo patvirtinimą pagal šios direktyvos sąlygas.

1.2. Padangos montavimas

1.2.1. Visos padangos, montuojamos į transporto priemonę, turi būti vienodos visais atžvilgiais, nurodytais II priedo 1.1.5 punkte.

1.2.2. Ant tos pačios ašies sumontuotos padangos turi būti tos pačios rūšies (žr. II priedo 1.1 punktą).

1.2.3. Transporto priemonės gamintojas turi nurodyti padangos žymenis pagal šio skyriaus reikalavimus. Tokia padanga ar padangos, pagamintos padangų gamintojo, prisilaikant II priede 3.1.4, 3.1.5 ir 3.3 punktuose išdėstytų leistinų nukrypimų, turi laisvai judėti numatytoje pozicijoje. Erdvė, kurioje ratas sukasi, privalo būti tokia, kad leistų nevaržomai judėti didžiausio leistino dydžio padangai transporto priemonės gamintojo numatytais pakabinimo, vairavimo ir ratų blokavimo atvejais.

1.3. Apkrova

1.3.1. Maksimali apkrova, kaip tai nurodyta II priedo 1.31 punkte, ir reikalavimų taikymo pradžia, kaip tai nurodyta II priedo 7 priedėlyje, kiekvienai įmontuojamai į transporto priemonę padangai turi būti lygi mažiausiai:

- maksimaliai leidžiamai ašies masei ten, kur ant ašies yra tik viena padanga,

- pusei maksimaliai leidžiamos ašies masės, kai ant ašies yra dvi padangos ir tai sudaro vientisą darinį,

- 0,54 karto nuo maksimaliai leidžiamos ašies masės ten, kur ant ašies yra dvi padangos ir tai yra dvigubo darinio viena dalis,

- 0,27 karto nuo maksimaliai leidžiamo ašies svorio ten, kur ant ašies yra po dvi poras padangų ir tai yra dvigubo darinio dalis.

1.4. Greičio pajėgumai

1.4.1. Kiekviena padanga, įmontuojama į transporto priemonę, turi turėti greičio kategorijos spindulį (žr. II priedo 1.28 straipsnį), atitinkantį maksimalų projektinį transporto priemonės greitį (kaip tai nurodo transporto priemonės gamintojas, įskaitant serijinėms bandomosioms laidoms leistinus nukrypimus), leidžiamą apkrovos ir greičio derinį (žr. II priedo 1.27 punktą).

1.4.2. Aukščiau minėta specifikacija netaikoma tais atvejais, kai transporto priemonėje sumontuojamos įprastos padangos, ir labai retai — žieminės ar universalios padangos.

Tačiau ir šiuo atveju greičio kategorijos simbolis ant žieminių ar universalių padangų turi atitikti greitį ar būti didesnis, negu maksimalus projektinis transporto priemonės greitis (kaip nurodo transporto priemonės gamintojas) ar ne mažesnis kaip 130 km/val. padangoms ir transporto priemonei.

Jei, nepaisant to, maksimalus projektinis transporto priemonės greitis (kaip nurodo transporto priemonės gamintojas) yra didesnis, negu ant žieminių ar universalių padangų užrašyto simbolio leidžiamas greitis, transporto priemonėje aiškiai matomoje vairuotojui vietoje turi būti pritvirtinta įspėjamoji lentelė dėl žieminių padangų greičio parametrų.

2. YPATINGI ATVEJAI

2.1. Padangos, turinčios tipo patvirtinimą pagal Direktyvą 92/23/EEB, gali būti montuojamos į motociklus su šonine priekaba, triračius mopedus, trirates ir keturrates transporto priemones.

2.2. Motociklų padangos gali būti montuojamos į mopedus.

2.3. Tais atvejais, kai į transporto priemonę įmontuojamos padangos nėra motociklų, keleivinių automobilių ar komercinių transporto priemonių padangos, dėl specifinių naudojimo sąlygų (pvz., žemės ūkio padangos, pramoninių priekabų padangos, visureigių padangos) II priedo reikalavimai nėra taikomi, su sąlyga, kad aprobuojančią instanciją tenkina tai, kad įmontuotos padangos yra tinkamos transporto priemonei dirbti.

2.4. Dėl specialių naudojimo sąlygų padangos, įmontuotos į mažatūrius mopedus, kaip tai nurodyta Direktyvos 92/61/EEB dėl dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo I priede, gali būti kitokios rūšies, negu apibūdintos pagal šiame skyriuje keliamus reikalavimus, su sąlyga, kad instancija, atsakinga už transporto priemonės tipo patvirtinimą, gauna garantiją, kad įmontuotos padangos tinka transporto priemonei pagal naudojimo paskirtį.

1 priedėlis

+++++ TIFF +++++

2 priedėlis

Transporto priemonės tipo patvirtinimas, atsižvelgiant į padangų montavimą į dvirates ir trirates motorines transporto priemones

+++++ TIFF +++++

2 skyrius

DVIRAČIŲ IR TRIRAČiŲ TRAMSPORTO PRIEMONIŲ ŽIBINTAI IR ŠVIESOS SIGNALIZAVIMO ĮRENGINAI

PRIEDŲ SĄRAŠAS

| | Puslapis |

I PRIEDAS | Bendrieji reikalavimai dviračių ir triračių transporto priemonių žibintų ir šviesos signalizavimo įrenginių sudėtinės dalies tipui patvirtinti … | 73 |

1 priedėlis | Skleidžiamos šviesos spalvos. Spalvinės koordinatės … | 79 |

2 priedėlis | Atitikties ženklų išdėstymo pavyzdžiai … | 80 |

II PRIEDAS | Priekinių gabaritinių žibintų, galinių žibintų, stabdymo signalo žibintų, posūkio rodiklio žibintų, galinio numerio ženklo apšvietimo įrenginių, priekinių rūko žibintų, galinių rūko žibintų, atbulinės eigos žibintų ir atšvaitų, įtaisytų ant dviračių arba triračių transporto priemonių, tipo patvirtinimo reikalavimai … | 88 |

1 priedėlis | Mažiausieji horizontalūs (H) ir vertikalūs (V) erdvinio šviesos pasiskirstymo kampai … | 91 |

2 priedėlis | Fotometriniai matavimai … | 92 |

3 priedėlis | Galinio numerio ženklo apšvietimo įrenginio fotometriniai matavimai … | 93 |

4 priedėlis | Informacinis dokumentas … | 94 |

5 priedėlis | Sudėtinės dalies tipo patvirtinimo pažymėjimas … | 95 |

III PRIEDAS | Įrenginių (priekinių žibintų), kuriuose naudojamos kaitrinės arba halogeninės kaitrinės lempos, skleidžiančios artimąją ir/arba tolimąją šviesą, ir kurie tvirtinami ant dviračių arba triračių transporto priemonių, sudėtinių dalių tipo patvirtinimo reikalavimai … | 96 |

III-A PRIEDAS | Priekiniai mopedų žibintai … | 98 |

1 priedėlis | Žibintų su S3 ir S4 kategorijos lempomis fotometriniai bandymai … | 99 |

2 priedėlis | Žibintų su HS2 kategorijos halogeninėmis lempomis fotometriniai bandymai … | 101 |

3 priedėlis | Mopedų priekinio žibinto tipo informacijos dokumentas … | 103 |

4 priedėlis | Mopedų priekinio žibinto sudėtinės dalies tipo patvirtinimo pažymėjimas … | 104 |

III-B PRIEDAS | Motociklų ir triračių transporto priemonių priekiniai žibintai su kaitrinėmis lempomis, skleidžiantys artimosios ir tolimosios šviesos simetriškus spindulius … | 105 |

1 priedėlis | Fotometriniai bandymai … | 107 |

2 priedėlis | Veikiančių priekinių žibintų fotometrinių savybių stabilumo tikrinimas … | 109 |

3 priedėlis | Žibintų su sklaidytuvais, pagamintais iš plastikinių medžiagų, ir sklaidytuvų arba medžiagos bandinių bei surinktų žibintų tikrinimo reikalavimai … | 110 |

4 priedėlis | Motociklų ir triračių transporto priemonių priekinių žibintų su kaitrinėmis lempomis, skleidžiančių simetrišką artimosios šviesos spindulį ir tolimosios šviesos spindulį, tipo informacijos dokumentas … | 111 |

5 priedėlis | Motociklų ir triračių transporto priemonių priekinių žibintų su kaitrinėmis lempomis, skleidžiančių simetrišką artimosios šviesos spindulį ir tolimosios šviesos spindulį, sudėtinės dalies tipo patvirtinimo pažymėjimas … | 112 |

III-C PRIEDAS | Motociklų ir triračių transporto priemonių priekiniai žibintai su kaitrinėmis halogeninėmis lempomis (HS1 lempomis) arba R2 kategorijos kaitrinėmis lempomis, skleidžiantys artimosios ir tolimosios asimetriškus šviesos spindulius … | 113 |

1 priedėlis | Matavimo ekranas … | 117 |

2 priedėlis | Veikiančių priekinių žibintų fotometrinių savybių stabilumo tikrinimas … | 118 |

3 priedėlis | Žibintų su sklaidytuvais, pagamintais iš plastikinių medžiagų, ir sklaidytuvų arba medžiagos bandinių bei surinktų žibintų tikrinimo reikalavimai … | 119 |

4 priedėlis | Motociklų ir triračių transporto priemonių priekinių žibintų su kaitrinėmis halogeninėmis lempomis (HS1 lempomis) arba R2 kategorijos kaitrinėmis lempomis, skleidžiančių asimetriškus ir tolimosios artimosios šviesos spindulius, tipo informacijos dokumentas … | 120 |

5 priedėlis | Motociklų ir triračių transporto priemonių priekinių žibintų su kaitrinėmis halogeninėmis lempomis (HS1 lempomis) arba R2 kategorijos kaitrinėmis lempomis, skleidžiančių asimetriškus šviesos ir tolimosios artimosios šviesos spindulius, sudėtinės dalies tipo patvirtinimo pažymėjimas … | 121 |

III-D PRIEDAS | Motociklų ir triračių transporto priemonių priekiniai žibintai su kaitrinėmis halogeninėmis lempomis, nepriklausančiomis HS1kategorijai, skleidžiantys asimetriškus ir tolimosios artimosios šviesos spindulius … | 122 |

1 priedėlis | Matavimo ekranas … | 127 |

2 priedėlis | Veikiančių priekinių žibintų fotometrinių savybių stabilumo tikrinimas … | 130 |

3 priedėlis | Žibintų su sklaidytuvais, pagamintais iš plastikinių medžiagų, ir sklaidytuvų arba medžiagos bandinių bei surinktų žibintų tikrinimo reikalavimai … | 133 |

4 priedėlis | Motociklų ir triračių transporto priemonių priekinių žibintų su kaitrinėmis halogeninėmis lempomis, skleidžiančių asimetriškus ir tolimosios artimosios šviesos spindulius, tipo informacijos dokumentas … | 142 |

5 priedėlis | Motociklų ir triračių transporto priemonių priekinių žibintų su kaitrinėmis halogeninėmis lempomis, skleidžiančių asimetriškus ir tolimosios artimosios šviesos spindulius, sudėtinės dalies tipo patvirtinimo pažymėjimas … | 143 |

IV PRIEDAS | Kaitrinės lempos, skirtos naudoti mopedų, motociklų ir triračių transporto priemonių sudėtinės dalies tipo patvirtintuose žibintuose … | 144 |

1-22 priedėliai | (Žr. IV priedą) … | 146 |

23 priedėlis | Patvirtinimo ženklo išdėstymo pavyzdys … | 211 |

24 priedėlis | Lempų kaitinimo siūlelių šviesos centras ir forma … | 212 |

I PRIEDAS

BENDRIEJI REIKALAVIMAI DVIRAČIŲ IR TRIRAČIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ ŽIBINTŲ IR ŠVIESOS SIGNALIZAVIMO TIPO ĮRENGINIŲ SUDĖTINĖS DALIES TIPUI PATVIRTINTI

1. Šiame skyriuje:

"įrenginio tipas" — tai yra įrenginiai, kuriems būdingos šios esminės vienodos ypatybės:

1.1. gaminio ar prekės pavadinimas;

1.2. optinės sistemos savybės;

1.3. Priedėlis naujomis sudėtinėmis dalimis arba jų pašalinimas, galintis pakeisti optinius rezultatus dėl atspindžio, refrakcijos arba sugerties ir (arba) deformacijos naudojant įrenginį;

1.4. paskirtis naudoti kairiojoje ar dešiniojoje eismo sistemoje arba šiose abiejose sistemose;

1.5. sklaidytuvų ir jų dangos medžiagos (jei naudojamos).

2. PARAIŠKA ĮRENGINIO SUDĖTINĖS DALIES TIPUI PATVIRTINTI

2.1. Pagal 1992 m. birželio 30 d. Tarybos direktyvos 92/61/EEB dėl dviračių ir triračių transporto priemonių tipo patvirtinimo 3 skirsnio reikalavimus, įrenginio tipo sudėtinės dalies tipo patvirtinimo paraiškoje turi būti pateikiama ši informacija:

2.1.1. įrenginio paskirties funkcija (funkcijos);

2.1.2. jei įrenginys yra žibintas, ar jis skirtas ir kairiajai, ir dešiniajai eismo sistemai, ar tik vienai iš jų;

2.1.3. jei įrenginys yra posūkio rodiklio žibintas, jo kategorija.

2.2. Prie paraiškos turi būti pridėti šie priedai kiekvienam įrenginio, kurio sudėtinės dalies tipo patvirtinimo prašoma:

2.2.1. brėžiniai (3 egz.), kurie turi būti pakankamai detalūs, kad būtų galima identifikuoti tipą ir nustatyti geometrines jo tvirtinimo prie transporto priemonės sąlygas; turi būti nurodyta stebėjimo kryptis, kuri bandymų metu turi būti laikoma atskaitos ašimi (horizontalusis kampas H = 0, vertikalusis kampas V = 0), bei taškas, kuris bandant turi būti laikomas atskaitos tašku; jei įrenginys yra žibintas, brėžinyje turi būti pavaizduotas vertikalusis (ašinis) pjūvis ir vaizdas iš priekio su sklaidytuvo tvirtinimo grioveliais, jei yra; brėžiniuose turi būti nurodyta vieta, skirta privalomajam sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklinimui bei prireikus papildomiems šio ženklinimo ženklams pagrindinio ženklo keturkampio atžvilgiu;

2.2.2. trumpas techninis aprašymas, be kitų detalių nurodantis kaitrinės lempos kategoriją arba kategorijas (išskyrus žibintus su nekeičiamais šviesos šaltiniais).

2.3. Pareiškėjas taip pat privalo pateikti du įrenginio, kurio sudėtinės dalies tipo patvirtinimo prašoma, pavyzdžius.

2.4. Plastmasių, iš kurių pagaminti priekinių žibintų [1] ir priekinių rūko žibintų sklaidytuvai, bandymams turi būti pateikta:

2.4.1. trylika sklaidytuvų:

2.4.1.1. šeši iš šių sklaidytuvų gali būti pakeisti šešiais medžiagos bandiniais, ne mažesniais kaip 60 mm × 80 mm, turinčiais plokščią arba išgaubtą paviršių ir ne mažesnę kaip 15 mm × 15 mm pakankamai plokščią sritį (kreivio spindulys ne mažesnis kaip 300 mm) viduryje;

2.4.1.2. kiekvienas sklaidytuvas ar medžiagos bandinys turi būti pagamintas tokiu būdu, kuris bus naudojamas serijinėje gamyboje;

2.4.2. reflektorius, prie kurio pagal gamintojo instrukciją gali būti tvirtinami sklaidytuvai.

2.5. Jei pateikiamos jau išbandytos sklaidytuvų ir dangų medžiagos, su jomis turi būti pateikta šių medžiagų ir dangų savybių bandymų ataskaita.

2.6. Prieš patvirtinant tipą, kompetentinga įstaiga turi patikrinti, ar egzistuoja patenkinamos priemonės, skirtos efektyviai produkcijos atitikimo kontrolei užtikrinti.

3. PAPILDOMI REIKALAVIMAI, SUSIJĘ SU ŽENKLINIMU IR ĮRENGINIŲ ŽENKLAIS

3.1. Ant įrenginių turi būti šie aiškiai matomi ir nenutrinami ženklai:

3.1.1. gaminio ar prekės pavadinimas;

3.1.2. nurodyta kaitrinės lempos (lempų) paskirties kategorija arba kategorijos; tai netaikoma žibintams su nekeičiamais šviesos šaltiniais;

3.1.3. jeigu lempos yra su nekeičiamais šviesos šaltiniais, tai turi būti pažymėta nominalioji įtampa ir nominalioji galia;

3.1.4. sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklas pagal Direktyvos 92/61/EEB 8 straipsnio reikalavimus. Jei įrenginys yra priekinis žibintas, ženklas turi būti dedamas ant žibinto sklaidytuvo arba pagrindinio korpuso (veidrodis irgi laikomas pagrindiniu korpusu). Jei sklaidytuvo neįmanoma atkirti nuo pagrindinio korpuso, ženklas gali būti dedamas ant sklaidytuvo. Ši padėtis turi būti pavaizduota 2.2.1 punkte aprašomuose brėžiniuose. Pavyzdžius žr. šio priedo 2 priedėlyje.

4. ĮRENGINIO SUDĖTINĖS DALIES TIPO PATVIRTINIMAS

4.1. Jei ne mažiau kaip du įrenginiai sudaro to paties įrenginio dalį, sudėtinės dalies tipas gali būti patvirtintas tik tuomet, jei kiekvienas iš šių įrenginių atitinka šiame skyriuje apibrėžiamus reikalavimus.

5. MAŽIAUSI GAMYBOS KONTROLĖS TVARKOS ATITIKIMO REIKALAVIMAI

5.1. Bendroji dalis

5.1.1. Mechaniniai ir geometriniai atitikimo reikalavimai tenkinami, jei skirtumai neviršija neišvengiamų gamybos nuokrypių, apibrėžtų šioje direktyvoje.

5.1.2. Fotometrinių dydžių atžvilgiu serijiniu būdu pagamintų įrenginių atitikimas negali būti ginčijamas, jeigu, tikrinant bet kurio atsitiktiniu būdu pasirinkto įrenginio fotometriniu dydžius, nė viena išmatuotoji reikšmė nenukrypsta daugiau kaip 20 % nepalankiąja kryptimi nuo mažiausiųjų šioje direktyvoje nustatytų reikšmių, o įrenginys yra signalinis žibintas, priekinis žibintas arba priekinis rūko žibintas su standartinėmis kaitrinėmis lempomis.

5.1.3. Jei aukščiau aprašytojo bandymo rezultatai neatitinka reikalavimų, o bandomasis įrenginys yra signalinis žibintas, priekinis žibintas arba priekinis rūko žibintas, įrenginys turi būti bandomas pakartotiniai, naudojant kitą standartinę kaitrinę lempą.

5.1.4. Įrenginiai su akivaizdžiais defektais yra atmetami.

5.1.5. Jei signaliniuose žibintuose, priekiniuose žibintuose ir priekiniuose rūko žibintuose naudojamos kaitrinės lempos su standarto A spalvine temperatūra, būtina laikytis spalvos koordinačių.

5.2. Mažiausi reikalavimai gamintojo atliekamai atitikimo tikrinimo tvarkai

Patvirtinimo ženklo savininkas privalo nustatytu tam tikru laiku atlikti žemiau aprašomus bandymus su kiekvieno tipo įrenginiais. Bandymai turi būti atliekami laikantis šios direktyvos nuostatų.

Jei bandymo su bet kuriais bandiniais rezultatai neatitinka tam bandymui nustatytų reikalavimų, turi būti patikrinami kiti bandiniai. Gamintojas turi imtis priemonių, kad produkcija reikalavimus atitiktų.

5.2.1. Bandymų pobūdis

Atitikties šiai direktyvai bandymai turi aprėpti motociklų ir triračių transporto priemonių priekinių žibintų fotometrines ir kolorimetrines savybes bei ribinės linijos vertikaliosios padėties pokytį veikiant šilumai.

5.2.2. Bandymų metodai

5.2.2.1. Bendruoju atveju bandymai turi būti atliekami taikant šioje direktyvoje apibrėžtus metodus.

5.2.2.2. Jei kuriuos nors atitikties bandymus atlieka pats gamintojas, jis turi teisę, gavęs už atitikties bandymus atsakingos kompetentingos institucijos sutikimą, taikyti kitus analogiškus metodus. Tokiu atveju gamintojo atsakomybė yra įrodyti, kad taikomieji metodai yra analogiški metodams, apibrėžtiems šioje direktyvoje.

5.2.2.3. Taikant punktų 5.2.2.1 ir 5.2.2.2 nurodymus, būtina reguliariai kalibruoti bandymų aparatūrą ir ją reguliuoti sutinkamai su kompetentingos institucijos atliekamų matavimų rezultatais.

5.2.2.4. Visais atvejais galima taikyti tik šioje direktyvoje apibrėžtus atskaitos metodus, ypač administracinio verifikavimo ir bandinių ėmimo tikslams.

5.2.3. Bandinių ėmimas

Įrenginių bandiniai pasirenkami atsitiktine tvarka iš vienos įrenginių serijos. Viena serija reiškia to paties tipo, apibrėžto pagal gamintojo taikomus gamybos metodus, prietaisų grupę.

Bendruoju atveju vertinimo tvarka turi aprėpti atskirų gamyklų serijiniu būdu pagamintą produkciją, tačiau gamintojas gali grupuoti su vienodu tipu susijusius įrašus iš keleto gamyklų su sąlyga, kad jose taikoma ta pati kokybės sistema ir kokybės valdymo mechanizmas.

5.2.4. Išmatuotosios ir užrašytosios fotometrinės bei kolorimetrinės charakteristikos

Su bandymams atrinktuoju įrenginiu atliekami fotometriniai matavimai atitinkamuose prieduose apibrėžtuose taškuose. Būtina laikytis spalvos koordinačių.

5.2.5. Priimtinumo kriterijai

Gamintojas yra atsakingas už bandymų rezultatų statistinį apdorojimą ir už kompetentingos institucijos patvirtintą jo produktų priimtinumą apsprendžiančių kriterijų apibrėžimą, kad būtų tenkinamos gaminių atitikties verifikavimo specifikacijos, aprašomos Direktyvos 92/61/EEB VI priede.

Priimtinumą apsprendžiantys kriterijai turi būti tokie, kad esant 95 % patikimumo koeficientui mažiausia tikimybė pereiti dėmės bandymą pagal 6 skyriaus reikalavimus (pirmasis bandinių ėmimas) būtų 0,95.

6. MAŽIAUSI GAMYBOS KONTROLĖS TVARKOS ATITIKIMO REIKALAVIMAI

6.1. Bendroji dalis

6.1.1. Mechaniniai ir geometriniai atitikties reikalavimai tenkinami, jei skirtumai neviršija neišvengiamų gamybos nuokrypių, apibrėžtų šioje direktyvoje.

6.1.2. Fotometrinio našumo atžvilgiu serijiniu būdu pagamintų įrenginių atitiktis negali būti ginčijama, jeigu, tikrinant bet kurio atsitiktiniu būdu pasirinkto įrenginio fotometrinius dydžius, nė viena išmatuotoji reikšmė nenukrypsta daugiau kaip 20 % nepalankiąja kryptimi nuo mažiausiųjų šioje direktyvoje nustatytų reikšmių, o įrenginys yra signalinis žibintas, priekinis žibintas arba priekinis rūko žibintas su standartinėmis kaitrinėmis lempomis.

6.1.3. Jei signaliniuose žibintuose, priekiniuose žibintuose ir priekiniuose rūko žibintuose naudojamos kaitrinės lempos su standarto A spalvine temperatūra, būtina laikytis spalvos koordinačių.

6.2. Pirmasis bandinių ėmimas

Pirmojo bandinių ėmimo tvarkos metu atsitiktine tvarka pasirenkami keturi įrenginių pavyzdžiai. Pirmasis bandinys iš dviejų pažymimas raide A, antrasis iš dviejų — bandinys pažymimas raide B.

6.2.1. Atvejai, kuomet atitiktis neginčijama.

6.2.1.1. Atlikus šio priedėlio 1 pav. pavaizduotą bandinių ėmimo tvarką, serijinės gamybos būdu pagamintų įrenginių atitiktis yra neginčijama, jeigu įrenginių išmatuotųjų reikšmių nuokrypiai nepalankiąja kryptimi yra tokie:

6.2.1.1.1. Bandinys A

A1: | vienas įrenginys | 0 %, |

vienas įrenginys ne daugiau kaip | 20 %; |

A2: | abu įrenginiai daugiau kaip | 0 %, |

bet ne daugiau kaip | 20 %, |

pereiti prie bandinio B.

6.2.1.1.2. Bandinys B

B1: | abu įrenginiai | 0 %. |

6.2.2. Atvejai, kuomet atitiktis ginčijama.

6.2.2.1. Atlikus šio priedėlio 1 pav. pavaizduotą bandinių ėmimo tvarką, serijinės gamybos būdų pagamintų įrenginių atitiktis yra ginčijama ir gamintojas įpareigojamas pasiekti, kad jo produkcija atitiktų reikalavimus (suderinti), jeigu įrenginių išmatuotųjų reikšmių nuokrypiai yra tokie:

6.2.2.1.1. Bandinys A

A3: | vienas įrenginys ne daugiau kaip | 20 %, |

vienas įrenginys daugiau kaip | 20 %, |

bet ne daugiau kaip | 30 %. |

6.2.2.1.2. Bandinys B

B2: | A2 atveju | |

vienas įrenginys daugiau kaip | 0 %, |

bet ne daugiau kaip | 20 %, |

vienas įrenginys ne daugiau kaip | 20 %; |

B3: | A2 atveju | |

vienas įrenginys | 0 %, |

vienas įrenginys daugiau kaip | 20 %, |

bet ne daugiau kaip | 30 %. |

6.2.3. Patvirtinimo atšaukimas

Atitiktis turi būti ginčijama ir taikomas Direktyvos 92/61/EEB 10 straipsnis, jeigu atlikus šio priedėlio 1 pav. pavaizduotą bandinių ėmimo tvarką įrenginių išmatuotųjų reikšmių nuokrypiai yra tokie:

6.2.3.1. Bandinys A

A4: | vienas įrenginys ne daugiau kaip | 20 %, |

vienas įrenginys daugiau kaip | 30 %; |

A5: | abu įrenginiai daugiau kaip | 20 %. |

6.2.3.2. Bandinys B

B4: | A2 atveju | |

vienas įrenginys daugiau kaip | 0 %, |

bet ne daugiau kaip | 20 %, |

vienas įrenginys daugiau kaip | 20 %; |

B5: | A2 atveju | |

abu įrenginiai daugiau kaip | 20 %; |

B6: | A2 atveju | |

vienas įrenginys | 0 %, |

vienas įrenginys daugiau kaip | 30 %. |

6.3. Pakartotinio bandinių ėmimo tvarka

Atvejais A3, B2 ir B3 per du mėnesius po pranešimo būtina atlikti pakartotinio bandinių ėmimo tvarką. Iš gaminių, pagamintų atlikus derinimo tvarkas, paimamas trečiasis bandinys C, kurį sudaro du įrenginiai, ir ketvirtasis bandinys D, kurį sudaro du specialūs įspėjamieji žibintai.

6.3.1. Atvejai, kuomet atitiktis neginčijama.

6.3.1.1. Atlikus šio priedėlio 1 pav. pavaizduotą bandinių ėmimo tvarką, serijinės gamybos būdu pagamintų įrenginių atitiktis yra neginčijama, jeigu įrenginių išmatuotųjų reikšmių nuokrypiai nepalankiąja kryptimi yra tokie:

6.3.1.1.1. Bandinys C

C1: | vienas įrenginys | 0 %, |

vienas įrenginys ne daugiau kaip | 20 %; |

C2: | abu įrenginiai daugiau kaip | 0 %, |

bet ne daugiau kaip | 20 %, |

pereiti prie bandinio D.

6.3.1.1.2. Bandinys D

D1: | C2 atveju | |

abu įrenginiai | 0 %. |

6.3.2. Atvejai, kuomet atitiktis ginčijama.

6.3.2.1. Atlikus šio priedėlio 1 pav. pavaizduotą bandinių ėmimo tvarką, serijinės gamybos būdu pagamintų įrenginių atitiktis yra ginčijama ir gamintojas įpareigojamas pasiekti, kad jo produkcija atitiktų reikalavimus (suderinti), jeigu įrenginių išmatuotųjų reikšmių nuokrypiai yra tokie:

6.3.2.1.1. Bandinys D

D2: | C2 atveju | |

vienas įrenginys ne daugiau kaip | 0 %, |

bet ne daugiau kaip | 20 %, |

vienas įrenginys ne daugiau kaip | 20 %. |

6.3.3. Patvirtinimo atšaukimas

Atitiktis turi būti ginčijama ir taikomas Direktyvos 92/61/EEB 10 straipsnis, jeigu atlikus šio priedėlio 1 pav. pavaizduotą bandinių ėmimo tvarką įrenginių išmatuotųjų reikšmių nuokrypiai yra tokie:

6.3.3.1. Bandinys C

C3: | vienas įrenginys ne daugiau kaip | 20 %, |

vienas įrenginys daugiau kaip | 20 %; |

C4: | abu įrenginiai daugiau kaip | 20 %. |

6.3.3.2. Bandinys D

D3: | C2 atveju | |

vienas įrenginys lygus arba daugiau kaip | 0 %, |

vienas įrenginys daugiau kaip | 20 %. |

+++++ TIFF +++++

1 paveikslas

1 priedėlis

Skleidžiamos šviesos spalvos

Spalvinės koordinatės

RAUDONA: | riba geltonos spalvos kryptimi | y ≤ 0,335 |

riba purpurinės spalvos kryptimi | z ≤ 0,008 |

BALTA: | riba mėlynos spalvos kryptimi | x ≥ 0,310 |

riba geltonos spalvos kryptimi | x ≤ 0,500 |

riba žalios spalvos kryptimi | y ≤ 0,150 + 0,640 × |

riba žalios spalvos kryptimi | y ≤ 0,440 |

riba purpurinės spalvos kryptimi | y ≥ 0,050 + 0,750 × |

riba raudonos spalvos kryptimi | y ≥ 0,382 |

GINTARINĖ: | riba geltonos spalvos kryptimi | y ≤ 0,429 |

riba raudonos spalvos kryptimi | y ≥ 0,398 |

riba baltos spalvos kryptimi | z ≤ 0,007 |

Tikrinant pirmiau nurodytas ribas, gali būti naudojamas 2865 K spalvinės temperatūros šviesos šaltinis (Tarptautinės apšvietimo komisijos (CIE) šviesos šaltinis A) su tinkamais filtrais.

Tikrinant atšvaitus, įrenginį apšvietus CIE standartiniu šviesos šaltiniu A 1/3° sklaidos kampu ir V = H = 0° apšvietimo kampu arba, jeigu gaunamas bespalvis atspindys nuo paviršiaus, V = ± 5°, H = 0° kampu, atspindėto šviesos srauto spalvinės koordinatės turi neviršyti pirmiau nurodytų ribų.

2 priedėlis

Atitikties ženklų išdėstymo pavyzdžiai

+++++ TIFF +++++

1 paveikslas

Pavaizduotas įrenginys, pažymėtas EB įrenginio sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklu, yra 11 kategorijos posūkio rodiklio žibintas, patvirtintas Nyderlanduose (e4) numeriu 00243. Pirmieji du patvirtinimo numerio skaitmenys reiškia, kad įrenginys buvo patvirtintas pagal šios direktyvos originaliojo varianto II priedo reikalavimus.

Ant posūkio rodiklio žibinto esanti rodyklė reiškia, kad šviesa horizontalioje plokštumoje paskirstoma asimetriškai ir kad fotometrinių reikšmių reikalavimai tenkinami ne mažesniu kaip 80° kampu į dešinę pusę, žiūrint į įrenginį kryptimi, priešinga jo skleidžiamam šviesos spindulio krypčiai. Pavyzdyje pavaizduotas transporto priemonės dešinėje pusėje tvirtinamas posūkio rodiklio žibintas.

Supaprastintas sugrupuotųjų, kombinuotųjų arba vienas kitą papildančiųjų žibintų žymėjimas, jeigu du arba daugiau žibintų sudaro vieną bloką.

+++++ TIFF +++++

1a paveikslas(Vertikalios ir horizontalios linijos žymi scheminius šviesos signalizavimo įrenginio kontūrus. Jos nėra atitikties ženklo dalis.)

Pastaba:

Šie trys atitikties ženklų pavyzdžiai (modeliai A, B ir C) vaizduoja tris galimus apšvietimo įrenginio, kurio du arba daugiau žibintų sudaro vieno sugrupuotųjų, kombinuotųjų arba vienas kitą papildančiųjų žibintų bloko dalį, ženklinimo būdus.

Ženklai rodo, kad įrenginį, kuris buvo pavirtintas Nyderlanduose (e4) patvirtinimo numeriu 3333, sudaro šios dalys:

- 1 klasės atšvaitas, patvirtintas pagal originalųjį Direktyvos 76/757/EEB variantą;

- raudonas galinis gabaritinis žibintas (R), patvirtintas pagal šios direktyvos originaliojo varianto II priedą;

- galinis rūko žibintas (F), patvirtintas pagal originalųjį Direktyvos 77/538/EEB variantą;

- atbulinės eigos žibintas (AR), patvirtintas pagal originalųjį Direktyvos 77/539/EEB variantą;

- stabdymo signalo žibintas (S), patvirtintas pagal šios direktyvos originaliojo varianto II priedą.

EB įrenginio sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklų pavyzdžiai

+++++ TIFF +++++

1b paveikslas |

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

1c paveikslas | 1d paveikslas |

Pavaizduotasis EB įrenginio sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklu pažymėtas atšvaitas yra 1 klasės reflektorius, patvirtintas Nyderlanduose (e4) numeriu pagal Direktyvą 76/757/EEB; šios direktyvos II priedo 9.1 punkte išdėstyti atšvaitų reikalavimai galioja tik tuomet, jeigu a ≥ 4 mm.

+++++ TIFF +++++

2 paveikslas

Pirmiau pavaizduotu EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklu pažymėtas priekinis žibintas buvo patvirtintas Nyderlanduose (e4) šios direktyvos originaliojo varianto III-A priedu, patvirtinimo Nr. 00243. Pirmieji du patvirtinimo numerio skaitmenys reiškia, kad įrenginys buvo patvirtintas pagal šios direktyvos originaliojo varianto reikalavimus.

+++++ TIFF +++++

3 paveikslas

Pirmiau pavaizduotu EB įrenginio sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklu pažymėtas priekinis žibintas atitinka šios direktyvos originaliojo varianto III-A priedo reikalavimus ir yra skirtas tik dešiniajai eismo sistemai.

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

4 paveikslas | 5 paveikslas |

Pirmiau pavaizduotu EB įrenginio sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklu pažymėtas priekinis žibintas atitinka šios direktyvos originaliojo varianto III-B priedo reikalavimus ir yra skirtas: |

Tik kairiajai eismo sistemai | Abiem eismo sistemoms, tinkamai sureguliavus optinio bloko arba žibinto padėtį ant transporto priemonės. |

+++++ TIFF +++++

6 paveikslas

Pirmiau pavaizduotu EB įrenginio sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklu pažymėtas priekinis žibintas yra įrenginys su įmontuotu plastikiniu sklaidytuvu ir atitinka šios direktyvos originaliojo varianto III-C priedo reikalavimus.

Žibinto konstrukcija tokia, kad artimosios šviesos kaitinimo siūlelis gali būti naudojamas vienu metu su tolimosios šviesos šaltiniu ir/arba kita abipusiškai papildančia apšvietimo funkcija.

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

7 paveikslas | 8 paveikslas |

Pirmiau pavaizduotu EB įrenginio sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklu pažymėtas priekinis žibintas atitinka šios direktyvos originaliojo varianto III-D priedo reikalavimus. |

Tik artimosios šviesos atžvilgiu ir skirtas tik kairiajai eismo sistemai. | Tik tolimosios šviesos atžvilgiu. |

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

9 paveikslas | 10 paveikslas |

Pirmiau pavaizduotu EB įrenginio sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklu pažymėtas priekinis žibintas yra įrenginys su įmontuotu plastikiniu sklaidytuvu, kurio artimosios šviesos sistema atitinka šios direktyvos originaliojo varianto III-D priedo reikalavimus ir kuris yra skirtas: |

Abiem eismo sistemoms. | Tik dešiniajai eismo sistemai. |

Supaprastintas sugrupuotųjų, kombinuotųjų arba vienas kitą papildančiųjų žibintų žymėjimas.

+++++ TIFF +++++

11 paveikslas(Vertikaliosios ir horizontaliosios linijos žymi scheminius šviesos signalizavimo įrenginio kontūrus. Jos nėra atitikties ženklo dalis.)

Pastaba:

Šie keturi pavyzdžiai vaizduoja apšvietimo įrenginį, paženklintą EB įrenginio sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklu, kuris suteikia tokią informaciją:

- priekinis gabaritinis žibintas (A), patvirtintas pagal šios direktyvos originaliojo varianto II priedą,

- priekinis žibintas (HCR), kurio artimoji šviesa skirta kairiajai arba dešiniajai eismo sistemai, o didžiausia tolimosios šviesos intensyvumas nuo 86.250 ir 101.250 kandelų (tai nurodo skaičius 30), patvirtintas pagal šios direktyvos originaliojo varianto III-D priedą, su įmontuotu plastikiniu sklaidytuvu,

- priekinis rūko žibintas B, patvirtintas pagal originalųjį Direktyvos 76/762/EEB variantą, su įmontuotu plastikiniu sklaidytuvu,

- 11 kategorijos priekinis posūkio rodiklio žibintas, patvirtintas pagal šios direktyvos originaliojo varianto II priedą.

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

12 paveikslas | 13 paveikslas |

Pirmiau pavaizduotu EB įrenginio sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklu pažymėtas priekinis žibintas atitinka Direktyvos 76/761/EEB reikalavimus. |

Tik artimosios šviesos atžvilgiu ir skirtas tik kairiajai eismo sistemai. | Tik tolimosios šviesos atžvilgiu. |

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

14 paveikslas | 15 paveikslas |

Pirmiau pavaizduotu EB įrenginio sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklu pažymėtas priekinis žibintas yra įrenginys su įmontuotais plastikiniais sklaidytuvais, kurio artimosios šviesos sistema atitinka Direktyvos 76/761/EEB atitinkamai pagal šios direktyvos III-D priedo 3 priedėlį. |

Artimosios ir tolimosios šviesos žibintas, skirtas tik dešiniajai eismo sistemai. | Tik artimosios šviesos žibintas, skirtas tik kairiajai eismo sistemai |

Žibinto konstrukcija tokia, kad artimosios šviesos lempos kaitinimo siūlelis negali būti naudojamas vienu metu su tolimosios šviesos kaitinimo siūleliu ir/arba kitu abipusiškai papildančiu priekiniu žibintu. |

II PRIEDAS

PRIEKINIŲ GABARITINIŲ ŽIBINTŲ, GALINIŲ ŽIBINTŲ, STABDYMO SIGNALO ŽIBINTŲ, POSŪKIO RODIKLIO ŽIBINTŲ, GALINIO NUMERIO ŽENKLO APŠVIETIMO ĮRENGINIŲ, PRIEKINIŲ RŪKO ŽIBINTŲ, GALINIŲ RŪKO ŽIBINTŲ, ATBULINĖS EIGOS ŽIBINTŲ IR ATŠVAITŲ, ĮTAISYTŲ ANT DVIRAČIŲ ARBA TRIRAČIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ, TIPO PATVIRTINIMO REIKALAVIMAI

1. TERMINAI

Turi būti laikomasi reikiamų šviesos ir šviesos signalizavimo įrenginių tvirtinimo prie dviračių arba triračių transporto priemonių terminų, apibrėžtų 1993 m. spalio 29 d. Tarybos direktyvos 93/92/EEB I priede.

1.1. "Sklaidytuvas" yra labiausiai išorėje esanti žibinto (įrenginio) dalis, praleidžianti šviesą per šviečiantį paviršių.

1.2. "Danga" yra bet koks produktas arba produktai, kurių vienu arba keliais sluoksniais padengtas sklaidytuvo išorinis paviršius.

1.3. "Skirtingo tipo įrenginiai" yra įrenginiai, kuriems būdingos skirtingos šios esminės ypatybės:

1.3.1. gaminio ar prekės pavadinimas;

1.3.2. optinės sistemos savybės;

1.3.3. priedėlis naujomis sudėtinėmis dalimis arba jų pašalinimas, galintis pakeisti optinius rezultatus dėl atspindžio, refrakcijos arba sugerties ir (arba) deformacijos naudojant įrenginį;

1.3.4. kaitrinės lempos tipas;

1.3.5. sklaidytuvų ir jų dangos medžiagos (jei naudojamos).

2. POSŪKIO RODIKLIO ŽIBINTŲ SUDĖTINĖS DALIES TIPO PATVIRTINIMO ŽENKLINIMO PAPILDOMA INFORMACIJA

2.1. Bendruoju posūkio rodiklio žibintų atveju greta sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklo stačiakampio, priešingoje pusėje nei sudėtinės dalies tipo patvirtinimo numeris, turi būti įrašytas skaičius, reiškiantis, kad įrenginys yra priekinis posūkio rodiklio žibintas (11 kategorija) arba galinis posūkio rodiklio žibintas (12 kategorija).

2.2. Jei posūkio rodiklio žibinto skleidžiamos šviesos intensyvumas iš vienos pusės, kampui esant mažesniam nei H = 80°, nesiekia mažiausio reikiamo intensyvumo, nurodyto 4.7.1 punkte, žemiau sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklo stačiakampio turi būti nubrėžta horizontali rodyklė, nukreipta kryptimi, kuria pasiekiamas mažiausiasis 4.7.1 punkte nustatytas šviesos intensyvumas, kampui esant ne mažesniam kaip H = 80°.

3. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

Įrenginiai turi būti projektuojami ir konstruojami taip, kad įprastinėmis jų naudojimo sąlygomis ir nepaisant juos veikiančios vibracijos, jie tinkamai veiktų ir išlaikytų šiame priede pateiktas charakteristikas.

4. SKLEIDŽIAMOS ŠVIESOS INTENSYVUMAS

Atskaitos ašyje kiekvieno iš dviejų įrenginių skleidžiamos šviesos intensyvumas turi būti ne mažesnis už dvi mažiausiąsias lentelėje pateikiamas reikšmes ir ne didesnis už didžiausiąją lentelėje pateikiamą reikšmę. Didžiausioji reikšmė negali būti viršyta jokia kryptimi.

| | Ne mažiau kaip (cd) | Ne daugiau kaip (cd) |

4.1. | Galiniai gabaritiniai žibintai | 4 | 12 |

4.2. | Priekiniai gabaritiniai žibintai | 4 | 60 |

4.3. | Stabdymo signalo žibintai | 40 | 100 |

4.4. | Posūkio rodiklio žibintai | | |

4.4.1. | Priekiniai (11 kategorija) (žr. 1 priedėlį) | 90 | 700 [1] |

4.4.2. | Galiniai (12 kategorija) (žr. 1 priedėlį) | 50 | 200 |

4.5. Už atskaitos ašies ribų, 1 priedėlyje pateikiamų diagramų apibrėžtuose kampiniuose laukuose, skleidžiamos šviesos intensyvumas visomis kryptimis, atitinkančiomis 2 priedėlio šviesos paskirstymo lentelės taškus, turi būti ne mažesnis kaip 4.1-4.4 punktuose apibrėžtų mažiausiosios leistinos reikšmės ir nagrinėjamąją kryptį atitinkančios lentelėje nurodytos procentinės reikšmės sandaugai.

4.6. Jei galinis gabaritinis žibintas ir stabdymo signalo žibintas vienas kitą papildo, leidžiamas didžiausias skleidžiamos šviesos intensyvumas žemiau plokštumos, sudarančios 5° kampą su horizontaliąja plokštuma, yra 60 cd.

4.7. Taip pat:

4.7.1. 1 priedėlyje apibrėžtuose laukuose gabaritinių žibintų skleidžiamos šviesos intensyvumas turi būti ne mažesnis kaip 0,05 cd, o stabdymo signalo ir posūkio rodiklio žibintų — mažiausiai 0,3 cd.

4.7.2. Jei gabaritinis žibintas yra grupuojamas su stabdymo signalo žibintu arba jie vienas kitą papildo, vienu metu įžiebtų šių žibintų skleidžiamo išmatuotojo šviesos intensyvumo santykis turi būti mažiausiai 5:1 2 priedėlyje apibrėžtų vienuolikoje matavimo taškų, esančių tarp dviejų vertikalių linijų, einančių per taškus V = 0°/H = ± 10°, ir dviejų horizontalių linijų, einančių per taškus V = ± 5°/H = 0°, pavaizduotų šviesos pasiskirstymo lentelėje.

4.7.3. Turi būti tenkinami vietinių intensyvumo pokyčių reikalavimai, išdėstyti 2 priedėlio 2.2 punkte.

4.8. Šviesos intensyvumas matuojamas, žibintui nuolat šviečiant. Jei žibintas šviečia su pertrūkiais, būtina stebėti, kad įrenginys neperkaistų.

4.9. 4.5. punkte minimame 2 priedėlyje pateikiama išsami informacija apie taikytinus matavimo metodus.

4.10. Galinio numerio ženklo apšvietimo įrenginys turi atitikti 3 priedėlyje išdėstytas sąlygas.

4.11. Žibintų su keliais šviesos šaltiniais fotometriniai dydžiai turi būti tikrinamas laikantis 2 priedėlio nuostatų.

5. BANDYMŲ ATLIKIMO TVARKA

5.1. Visi matavimai atliekami naudojant standartinę bespalvę lempą, kurios kategorija atitinka tikrinamą prietaisą ir kuri suderinta taip, kad skleistų reikiamą atskaitos šviesos srautą. Tačiau jei tikrinamame žibinte įmontuotas nekeičiamas šviesos šaltinis, visi matavimai atliekami esant atitinkamai 6,75 ir 13,5 V įtampai.

5.2. Įrenginio šviesą skleidžiančiojo paviršiaus vertikaliosios ir horizontaliosios ribos nustatomos ir matuojamos jo atskaitos centro atžvilgiu.

6. SKLEIDŽIAMOS ŠVIESOS SPALVA

Stabdymo signalo žibintai ir galiniai gabaritiniai žibintai turi skleisti raudoną šviesą, priekiniai gabaritiniai žibintai turi skleisti baltą, o posūkio rodiklio žibintai — geltoną šviesą.

Skleidžiamos šviesos spalva, matuojama naudojant gamintojo nurodytosios kategorijos kaitrinę lempą, turi neviršyti I priedo 1 priedėlyje nurodytųjų spalvinių koordinačių, šią kaitrinę lempą prijungus prie IV priede nustatytosios bandymų įtampos.

Tačiau jei žibintuose įmontuoti nekeičiami šviesos šaltiniai, kolorimetrinės charakteristikos matuojamos šviesos šaltinių neišimant iš žibintų ir esant 6,75 V, 13,5 V arba 28,0 V įtampai.

7. PRIEKINIAI IR GALINIAI RŪKO ŽIBINTAI

Taikomi Direktyvos 76/762/EEB reikalavimai priekiniams rūko žibintams ir Direktyvos 77/538/EEB reikalavimai galiniams rūko žibintams.

8. ATBULINĖS EIGOS ŽIBINTAI

Taikomi Direktyvos 76/539/EEB reikalavimai atbulinės eigos žibintams.

9. ATŠVAITAI

9.1. Pedalų atšvaitai

9.1.1. Atšvaitų forma turi būti tokia, kad juos būtų galima įbrėžti į stačiakampyį, kurio šoninių kraštinių matmenų santykis neviršija 8.

9.1.2. Pedalų atšvaitai turi atitikti Direktyvos 76/757/EEB VIII priedo reikalavimus geltonai šviesai.

9.1.3. Kiekvieno iš keturių pedalų atšvaitų naudingojo atspindinčiojo paviršiaus plotas turi būti ne mažesnis kaip 8 cm2.

9.2. Kiti atšvaitai

Taikomi Direktyvos 76/757/EEB reikalavimai atšvaitams.

1 priedėlis

Mažiausieji horizontalūs (H) ir vertikalūs (V) erdvinio šviesos pasiskirstymo kampai

+++++ TIFF +++++

2 priedėlis

Fotometriniai matavimai

1. MATAVIMO METODAI

1.1. Matavimų metu turi būti imtasi tinkamų maskavimo metodų nepageidautiniems atspindžiams išvengti.

1.2. Jei matavimų rezultatai gali būti ginčijami, matavimai turi būti atliekami tokiu būdu:

1.2.1. matavimo atstumas turi būti toks, kad galiotų atvirkščiojo kvadrato dėsnis;

1.2.2. matavimo įrenginys turi būti toks, kad imtuvo kampinė apertūra, žiūrint iš žibinto atskaitos centro, būtų ne mažesnė kaip dešimt minučių ir ne didesnė kaip vienas laipsnis;

1.2.3. laikoma, kad įrenginys atitinka šviesos intensyvumo duotąja stebėjimo kryptimi reikalavimus, jei jis atitinka šviesos intensyvumo reikalavimus kryptimi, nuo stebėjimo krypties nenukrypstančia daugiau kaip ketvirčiu laipsnio.

2. STANDARTIZUOTA LENTELĖ, VAIZDUOJANTI ERDVINĮ ŠVIESOS PASISKIRSTYMĄ

+++++ TIFF +++++

2.1. Kryptis H = 0° ir V = 0° atitinka atskaitos ašį (transporto priemonėje ši ašis yra horizontali ir lygiagreti transporto priemonės medianinei išilginei plokštumai bei nukreipta reikiamo stebėjimo taško kryptimi). Ši ašis kerta atskaitos centrą. Lentelėje nurodytos mažiausiosios leistinos intensyvumo reikšmės įvairiomis matavimo kryptimis, išreikštos mažiausiojo leistino lempos intensyvumo išilgai ašies (H = 0° ir V = 0°) procentinėmis reikšmėmis.

2.2. 2 punkto diagramoje koordinačių tinkleliu pavaizduotame šviesos pasiskirstymo lauke šviesos pasiskirstymas turi būti faktiškai vientisas, t. y. koordinačių tinklelio akyje šviesos intensyvumas visomis kryptimis turi būti ne mažesnis kaip šį plotelį supančių koordinačių linijų procentais arba skaičiumi išreikšta mažiausioji leistina reikšmė.

3. ŽIBINTŲ SU KELETU ŠVIESOS ŠALTINIŲ FOTOMETRINIAI MATAVIMAI

Fotometrinis dydis turi būti tikrinamas:

3.1. Nekeičiamoms kaitrinėms lempoms arba kitiems šviesos šaltiniams:

esant gamintojo nurodytajai įtampai; techninės priežiūros atstovai gali pareikalauti iš gamintojo specialaus įtampos šaltinio, tinkančio tokioms lempoms.

3.2. Keičiamoms kaitrinėms lempoms:

jei naudojamos 6,75 V, 13,5 V arba 28,0 V masinės gamybos kaitrinės lempos, gautosios šviesos intensyvumo reikšmės turi būti tarp šiame priedėlyje nurodytų mažiausiųjų ir didžiausiųjų leistinų reikšmių, atsižvelgiant į IV priede nurodytus leistinus masinės gamybos kaitrinių lempų šviesos srauto nuokrypius; kaip alternatyvus metodas, gali būti naudojama viena standartinė kaitrinė lempa, paeiliui įstatoma į kiekvieno iš šviesos šaltinių padėčių ir veikianti atskaitinio šviesos srauto režimu; padėčių matavimo rezultatai sumuojami.

3 priedėlis

Galinio numerio ženklo apšvietimo įrenginio fotometriniai matavimai

1. APŠVIEČIAMAS PLOTAS

Įrenginiai gali būti 1 arba 2 kategorijos. 1 kategorijos įrenginiai turi būti projektuojami taip, kad apšviestų ne mažesnį kaip 130 × 240 mm plotą, o 2 kategorijos įrenginiai — ne mažesnį kaip 200 × 280 mm plotą.

2. SKLEIDŽIAMOS ŠVIESOS SPALVA

Įrenginyje naudojamos lempos skleidžiama šviesa turi būti balta, tačiau pakankamai neutrali, kad nesukeltų jokių pastebimų numerio ženklo spalvos pokyčių.

3. ŠVIESOS KRITIMO KAMPAS

Apšvietimo įrenginio gamintojas turi nurodyti įrenginio montavimo sąlygas numerio ženklo padėties atžvilgiu. Šis įrenginys turi būti tokioje padėtyje, kad nei į vieną apšviečiamo paviršiaus tašką krintančios šviesos kampas su plokštelės paviršiumi neviršytų 82°. Šis kampas matuojamas toliausiai nuo plokštelės paviršiaus esančio apšvietimo įrenginio šviesą skleidžiančiojo paviršiaus taško atžvilgiu. Jei įrenginį sudaro daugiau negu viena optinė sudėtinė dalis, šis reikalavimas taikomas tik tai plokštelės daliai, kurią apšviečia atitinkama sudėtinė dalis.

Įrenginys turi būti projektuojamas taip, kad atbuline kryptimi nesklistų joks tiesioginis šviesos spindulys, išskyrus raudonos šviesos spindulius tais atvejais, kuomet įrenginys derinamas arba grupuojamas su galiniu žibintu.

4. MATAVIMO METODAI

Skaisčio lygiai matuojami ant švaraus balto sugeriamojo popieriaus, kurio mažiausias difuzinio atspindžio koeficientas lygus 70 %. Popieriaus lapas turi būti vienodų matmenų su numerio ženklu ir pastatomas numerio ženklo įprastinėje vietoje, 2 mm atstumu nuo jo atramų.

Skaisčio lygis matuojama stačiu kampu popieriaus paviršiui, taškuose, pavaizduotuose 5 punkto diagramoje. Kiekvieną tašką atitinka 25 mm skersmens skritulys.

5. FOTOMETRINĖS CHARAKTERISTIKOS

Kiekviename iš žemiau pavaizduotų taškų išmatuotas skaistis B turi būti ne mažesnis kaip 2 cd/m2.

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

1 paveikslas1 kategorijos įrenginio matavimo taškai | 2 paveikslas2 kategorijos įrenginio matavimo taškai |

Skaisčio gradientas tarp reikšmių B1 ir B2, išmatuotas bet kuriuose taškuose 1 ir 2, pasirinktuose iš pirmiau nurodytų, negali viršyti 2 × B0/cm, kur B0 — mažiausias įvairiuose matavimo taškuose užregistruotas skaistis, kitaip tariant,

B

−B

.

≤ 2 × B

/cm

4 priedėlis

Informacinis dokumentas šio tipo įrenginiui:

+++++ TIFF +++++

5 priedėlis

+++++ TIFF +++++

III PRIEDAS

ĮRENGINIŲ (PRIEKINIŲ ŽIBINTŲ), KURIUOSE NAUDOJAMOS KAITRINĖS ARBA HALOGENINĖS KAITRINĖS LEMPOS, SKLEIDŽIANČIOS ARTIMĄJĄ IR (ARBA) TOLIMĄJĄ ŠVIESĄ, IR KURIE TVIRTINAMI ANT DVIRAČIŲ ARBA TRIRAČIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ, SUDĖTINIŲ DALIŲ TIPO PATVIRTINIMO REIKALAVIMAI

1. TERMINAI

Taikomi atitinkami apibrėžimai, apibrėžti Direktyvos 93/92/EEB I priede.

1.1. "Sklaidytuvas" yra labiausiai išorėje esanti žibinto (įrenginio) dalis, praleidžianti šviesą per šviečiantį paviršių.

1.2. "Danga" yra bet koks produktas arba produktai, kurių vienu arba keliais sluoksniais padengtas sklaidytuvo išorinis paviršius.

1.3. "Skirtingo tipo įrenginiai" yra įrenginiai, kuriems būdingos skirtingos šios esminės ypatybės:

1.3.1. gaminio ar prekės pavadinimas;

1.3.2. optinės sistemos savybės;

1.3.3. Priedėlis naujomis sudėtinėmis dalimis arba jų pašalinimas, galintis pakeisti optinius rezultatus dėl atspindžio, refrakcijos arba sugerties ir/arba deformacijos naudojant įrenginį, tačiau filtrų, kurių paskirtis pakeisti šviesos spindulio spalvą, bet ne šviesos paskirstymo pobūdį, pridėjimas arba pašalinimas nelaikomas įrenginio tipo pakeitimu;

1.3.4. tinkamumas kairiajai, dešiniajai arba abiem eismo sistemoms;

1.3.5. skleidžiama šviesa (artimoji šviesa, tolimoji šviesa ar šie abu tipai);

1.3.6. laikiklis, skirtas vienos iš atitinkamų kategorijų kaitrinei lempai (arba lempoms) įtaisyti;

1.3.7. sklaidytuvų ir jų dangos medžiagos (jei naudojamos).

2. PRIEKINIAI ŽIBINTAI

Priekiniai žibintai skirstomi į šias grupes:

2.1. Mopedų priekiniai žibintai

(žr. III-A priedą)

2.1.1. | su vieno kaitinimo siūlelio lempa | 15 W (S3 kategorija) |

2.1.2. | su dviejų kaitinimo siūlelių lempa | 15/15 W (S4 kategorija) |

2.1.3. | su vieno kaitinimo siūlelio halogenine lempa. | 15 W (HS2 kategorija) |

2.2. Motociklų ir triračių transporto priemonių priekiniai žibintai

(žr. IIIB ir IIIC priedus)

2.2.1. | su dviejų kaitinimo siūlelių lempa | 25/25 W (S1 kategorija) |

2.2.2. | su dviejų kaitinimo siūlelių lempa | 35/35 W (S2 kategorija) |

2.2.3. | su dviejų kaitinimo siūlelių halogenine lempa | 35/35 W (HS1 kategorija) |

2.2.4. | su dviejų kaitinimo siūlelių lempa | 40/45 W (R2 kategorija) |

2.3. Motociklų ir triračių transporto priemonių priekiniai žibintai

(žr. III-D priedą — priekiniai žibintai su ne HS1 kategorijos halogeninėmis kaitrinėmis lempomis)

2.3.1. | su vieno kaitinimo siūlelio lempa | 55 W (H1 kategorija) |

2.3.2. | su vieno kaitinimo siūlelio lempa | 55 W (H2 kategorija) |

2.3.3. | su vieno kaitinimo siūlelio lempa | 55 W (H3 kategorija) |

2.3.4. | su vieno kaitinimo siūlelio lempa | 60 W (HB3 kategorija) |

2.3.5. | su vieno kaitinimo siūlelio lempa | 51 W (HB4 kategorija) |

2.3.6. | su vieno kaitinimo siūlelio lempa | 55 W (H7 kategorija) |

2.3.7. | su dviejų kaitinimo siūlelių lempa | 55/60 W (H4 kategorija) |

III-A PRIEDAS

PRIEKINIAI MOPEDŲ ŽIBINTAI

1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

1.1. Priekiniai žibintai turi būti projektuojami ir konstruojami taip, kad įprastinėmis jų naudojimo sąlygomis ir nepaisant juos veikiančios vibracijos, jie tinkamai veiktų ir išlaikytų šiame priede apibrėžtąsias charakteristikas.

1.2. Žibinto tvirtinimo elementai turi būti sukonstruoti taip, jog netgi tamsoje žibintą būtų galima tinkamai įtvirtinti reikiamoje padėtyje.

2. SPECIFINIAI REIKALAVIMAI

2.1. Teisinga sklaidytuvo padėtis optinės sistemos atžvilgiu turi būti aiškiai pažymėta ir užfiksuota, kad įrenginio naudojimo metu sklaidytuvas nesisukiotų.

2.2. Tikrinant žibinto skleidžiamą šviesos pluoštą, naudojamas 1 arba 2 priedėliuose aprašytas matavimo ekranas ir standartinis žibintas su lygia bespalve kaitrine lempa, atitinkančia vieną iš 2.1 punkte ir III priede aprašytų kategorijų.

Standartinės lempos turi būti sureguliuotos, kad skleistų tinkamą atskaitos šviesos srautą, atitinkantį naudojamų lempų techninėje dokumentacijoje pateikiamas reikšmes (žr. IV priedą).

2.3. Artimosios šviesos pluošto riba turi būti pakankamai aiškiai apibrėžta, kad šviesos pluoštą būtų praktiškai įmanoma reguliuoti esamomis priemonėmis. Riba turi būti aiškiai horizontali ir kiek galima tiesesnė horizontalioje atkarpoje, kurios ilgis mažiausiai ± 900 mm matuojant 10 m atstumu (halogeninėms lempoms: mažiausiai ± 2250 mm matuojant 25 m atstumu; žr. 2 priedėlį). Suderinti pagal 1 priedėlio reikalavimus, priekiniai žibintai turi tenkinti šiuos reikalavimus.

2.4. Šviesos pasiskirstymas šoninėmis kryptimis negali kisti taip, kad dėl to būtų sunkiau matyti.

2.5. 2.2 punkte aprašomo ekrano apšviestumas matuojamas šviesos jutikliu, naudingasis plotas iki 65 kvadratinių milimetrų.

3. PAPILDOMI REIKALAVIMAI, SUSIJĘ SU BET KOKIA APŽIŪRA, KURIĄ GALI ATLIKTI KOMPETENTINGOS INSTITUCIJOS PRODUKCIJOS ATITIKČIAI TIKRINTI PAGAL I PRIEDO 5.2.4 PUNKTĄ

Bet kurie priekinių žibintų fotometrinių charakteristikų matavimai, atliekami pagal bendruosius atitikties tikrinimo reikalavimus, turi būti ribojami taškais HV — LH — RH — L600 — R600 (žr. 1 priedėlį).

1 priedėlis

Žibintų su S3ir S4kategorijos lempomis fotometriniai bandymai

1. Matuojant matavimo ekranas pastatomas 10 m atstumu nuo žibinto, stačiu kampu lempos tolimosios šviesos kaitinimo siūlelio ir taško HV (žr. piešinį toliau) jungiamosios linijos atžvilgiu; linija H-H turi būti horizontali.

2. ARTIMOSIOS ŠVIESOS PLUOŠTO REIKALAVIMAI

2.1. Žibintas turi būti sureguliuotas horizontaliąja kryptimi taip, kad spindulys būtų kuo simetriškesnis linijai V-V.

2.2. Žibintas turi būti sureguliuotas vertikaliąja kryptimi taip, kad šviesos pluošto viršutinė riba būtų 100 mm žemiau už liniją H-H.

2.3. Žibintą sureguliavus pagal 2.1 ir 2.2 punktų reikalavimus, apšviestumo reikšmės turi būti tokios:

2.3.1. linijoje H-H ir virš jos — ne daugiau kaip 2 liuksai;

2.3.2. linijoje, esančioje 300 mm žemiau linijos H-H ir besitęsiančioje po 900 mm į abi puses nuo vertikaliosios linijos V-V — mažiausiai 8 liuksai;

2.3.3. linijoje, esančioje 600 mm žemiau linijos H-H ir besitęsiančioje po 900 mm į abi puses nuo vertikaliosios linijos V-V — mažiausiai 4 liuksai.

3. TOLIMOSIOS ŠVIESOS PLUOŠTO (JEI YRA) REIKALAVIMAI

3.1. Žibintą sureguliavus pagal 2.1 ir 2.2 punktų reikalavimus, tolimosios šviesos spindulys turi tenkinti tokius reikalavimus:

3.1.1. Linijų H-H ir V-V sankirtos taškas (HV) turi būti izoliuksės, žyminčios 80 % didžiausio apšviestumo, viduje.

3.1.2. Tolimosios šviesos spindulio didžiausias apšviestumas (Emax) turi būti ne mažesnis kaip 50 liuksų.

3.1.3. Tolimosios šviesos spindulio sukuriamas apšviestumas į kairę ir į dešinę nuo taško HV atstumu, neviršijančiu 0,90 m, turi būti ne mažesnis kaip Emax/4.

MATAVIMO EKRANAS

(matmenys milimetrais 10 m atstumu)

+++++ TIFF +++++

Paveikslas

2 priedėlis

Žibintų su HS2kategorijos halogeninėmis lempomis fotometriniai bandymai

1. Matuojant matavimo ekranas pastatomas 25 m atstumu nuo žibinto, stačiu kampu lempos kaitinimo siūlelio ir taško HV (žr. piešinį toliau) jungiamosios linijos atžvilgiu; linija H-H turi būti horizontali.

2. Žibintas turi būti sureguliuotas horizontaliąja kryptimi taip, kad spindulys būtų simetriškas linijai V-V.

3. Žibintas turi būti sureguliuotas vertikaliąja kryptimi taip, kad šviesos pluošto viršutinė riba būtų 250 mm žemiau už liniją H-H. Riba taip pat turi būti kuo horizontalesnė.

4. Žibintą sureguliavus pagal 2 ir 3 punktų reikalavimus, turi būti tenkinamos šios sąlygos:

Matavimo taškas | Apšviestumas E, liuksais |

Kiekviename linijos H-H taške ir virš jos | ≤ 0,7 |

Kiekviename linijos 35L-35R taške, išskyrus 35V | ≥ 1 |

Taške 35V | ≥ 2 |

Kiekviename linijos 25L-25R taške | ≥ 2 |

Kiekviename linijos 15L-15R taške | ≥ 0,5 |

5. Matavimo ekranas

MATAVIMO EKRANAS

(matmenys milimetrais 25 m atstumu)

+++++ TIFF +++++

Paveikslas

3 priedėlis

Mopedų priekinio žibinto tipo informacijos dokumentas

+++++ TIFF +++++

4 priedėlis

+++++ TIFF +++++

III-B PRIEDAS

MOTOCIKLŲ IR TRIRAČIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ PRIEKINIAI ŽIBINTAI SU KAITRINĖMIS LEMPOMIS, SKLEIDŽIANTYS SIMETRIŠKUS ARTIMOSIOS IR TOLIMOSIOS ŠVIESOS SPINDULIUS

1. PAPILDOMI REIKALAVIMAI KONKREČIŲ ĮRENGINIŲ ŽENKLAMS IR ŽENKLINIMUI

1.1. Priekiniai žibintai turi būti pažymėti aiškiai matomomis ir nepanaikinamomis raidėmis "MB" (reiškiančiomis tolimosios šviesos priekinį žibintą) priešingoje pusėje negu sudėtinės dalies tipo patvirtinimo numeris.

1.2. Visi priekiniai žibintai, sukonstruoti taip, kad neįmanoma vienu metu įjungti artimosios šviesos kaitinimo siūlelio ir bet kurio kito kartu integruoto šviesos šaltinio, turi būti pažymėti įstrižu brūkšneliu (/), rašomu po sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklo artimosios šviesos žymens "MB".

1.3. Jei žibinte įtaisytas iš plastikinių medžiagų pagamintas sklaidytuvas, greta 1.1 punkte nurodyto ženklo įrašomos raidės "PL".

2. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

2.1. Visi bandiniai turi atitikti šio priedo 3 punkte išdėstytus reikalavimus.

2.2. Priekiniai žibintai turi būti projektuojami ir konstruojami taip, kad įprastinėmis jų naudojimo sąlygomis ir nepaisant juos veikiančios vibracijos, jie tinkamai veiktų ir išlaikytų reikiamas charakteristikas.

2.2.1. Priekiniuose žibintuose turi būti įtaisas, kuriuo galima reguliuoti prie transporto priemonės pritvirtintus žibintus pagal galiojančias taisykles. Toks įrenginys nebūtinas, jei priekinis žibintas sudarytas iš reflektoriaus ir sklaidytuvo, kurių negalima atskirti; tokio tipo žibintai gali būti naudojami tik tokiose transporto priemonėse, kurių priekiniai žibintai reguliuojami kitomis priemonėmis.

Jie žibintai, specifiškai sukonstruoti skleisti artimajai šviesai arba specifiškai sukonstruoti skleisti tolimajai šviesai, kurių kiekvienas turi atskirą lempą, yra grupuojami arba vienas kitą papildo viename įrenginyje, reguliavimo įrenginiu turi būti įmanoma kiekvieną optinę sistemą reguliuoti atskirai, kad būtų laikomasi oficialiai reikalaujamų nuostatų.

2.2.2. Šios nuostatos netaikomos priekiniams žibintams, kurių reflektoriai yra nedalomi. Tokio tipo įrenginiams taikomi reikalavimai, išdėstyti 3.3 punkte. Jei tolimosios šviesos spinduliui sukurti naudojamas daugiau kaip vienas šviesos šaltinis, didžiausiajai apšviestumo reikšmei (Emax) apskaičiuoti taikomos kombinuotosios funkcijos.

2.3. Priekinio žibinto tvirtinimo elementai turi būti sukonstruoti taip, jog netgi tamsoje žibintą būtų galima tinkamai įtvirtinti reikiamoje padėtyje.

2.4. Siekiant įsitikinti, kad žibinto naudojimo metu jo fotometrinė geba žymiai nekinta, pagal 2 priedėlio reikalavimus atliekami papildomi bandymai.

2.5. Jei žibinto sklaidytuvai pagaminti iš plastikinių medžiagų, pagal 3 priedėlio reikalavimus atliekami papildomi bandymai.

3. SPECIFINIAI REIKALAVIMAI

3.1. Teisinga sklaidytuvo padėtis optinės sistemos atžvilgiu turi būti aiškiai pažymėta ir užfiksuota, kad įrenginio naudojimo metu sklaidytuvas nesisukiotų.

3.2. Tikrinant žibinto skleidžiamą šviesos pluoštą, naudojamas 1 priedėlyje aprašymas matavimo ekranas ir standartinis žibintas su standartine kaitrine lempa (S1 ir (arba) S2 — žr. IV priedą).

Standartinės lempos turi būti sureguliuotos, kad skleistų tokioms lempos reikalaujamą atskaitos šviesos srautą.

3.3. Artimosios šviesos pluošto riba turi būti pakankamai aiškiai apibrėžta, kad šviesos pluoštą būtų praktiškai įmanoma reguliuoti esamomis priemonėmis. Riba turi būti aiškiai horizontali ir kiek galima tiesesnė mažiausiai ± 5° horizontalioje atkarpoje. Suderinti pagal 1 priedėlio reikalavimus, priekiniai žibintai turi tenkinti šiame punkte išvardytus reikalavimus.

3.4. Šviesos pasiskirstymas šoninėmis kryptimis negali kisti taip, kad dėl to būtų sunkiau matyti.

3.5. 2.2 punkte aprašomo ekrano apšviestumas matuojamas šviesos jutikliu, naudingasis plotas iki 65 kvadratinių milimetrų.

4. PAPILDOMI REIKALAVIMAI, SUSIJĘ SU BET KOKIA APŽIŪRA, KURIĄ GALI ATLIKTI KOMPETENTINGOS INSTITUCIJOS PRODUKCIJOS ATITIKČIAI TIKRINTI PAGAL I PRIEDO 5.1 PUNKTĄ

4.1. Didžiausi leistini nuokrypiai nepalankiąja puse III zonoje gali būti tokie:

- 0,3 liukso, atitinkantys 20 %,

- 0,45 liukso, atitinkantys 30 %.

4.2. Jei tolimosios šviesos spindulio atveju HV yra 0,75 Emax atitinkančios izoliuksės viduje, bet kuriame šios direktyvos 1 priedėlio 4.3 ir 4.4 punktuose nurodytame matavimo taške leistinas didžiausių reikšmių nuokrypis yra + 20 %, o mažiausių reikšmių nuokrypis − 20 %.

4.3. Tikrinant viršutinės spindulio ribos vertikaliosios padėties pokytį dėl šilumos poveikio taikoma tokia tvarka:

Tris kartus paeiliui atlikus 2 priedėlio 2.2.2 punkte aprašytą ciklą, vienas iš priekinių žibinto bandinių bandomas atliekant 2 priedėlio 2.1 punkte aprašytą tvarką.

Rezultatai priimtini, jei Δr neviršija 1,5 mrad.

Jei ši reikšmė yra didesnė už 1,5 mrad, bet mažesnė už 2,0 mrad, bandomas antras priekinis žibintas. Abiejų žibintų reikšmių modulių vidurkis negali viršyti 1,5 mrad.

1 priedėlis

Fotometriniai bandymai

1. Reguliavimo tikslais tinkamas ekranas turi būti pastatytas 10 m atstumu nuo žibinto, kad linija h-h būtų horizontali. Matuojant šviesos daviklis turi būti 25 m atstumu nuo žibinto ir sudaryti statų kampą su kaitrinės lempos ir taško HV jungiamąja linija.

2. Žibintas turi būti sureguliuotas horizontaliąja kryptimi taip, kad tolimosios šviesos spindulys būtų simetriškas linijos v-v atžvilgiu.

3. Žibintas turi būti sureguliuotas vertikaliąja kryptimi taip, kad artimosios šviesos spindulio viršutinė riba būtų 250 mm žemiau už liniją h-h (25 m atstumu).

4. Žibintą sureguliavus pagal 2 ir 3 punktų reikalavimus, kurių sąlygos panašios į tolimosios šviesos spindulio sąlygas, turi būti tenkinami tokie reikalavimai:

4.1. tolimosios šviesos spindulio centras turi būti ne daugiau kaip 0,6° aukščiau arba žemiau nuo linijos h-h;

4.2. tolimosios šviesos spindulio sukuriamas apšviestumas turi pasiekti didžiausiąją reikšmę (Emax) šviesos pasiskirstymo ploto centre ir mažėti šio ploto kraštų kryptimi;

4.3. tolimosios šviesos spindulio didžiausias apšviestumas (Emax) turi būti ne mažesnis kaip 32 liuksai;

4.4. tolimosios šviesos spindulio sukuriamas apšviestumas turi atitikti šias reikšmes:

4.4.1. linijų h-h ir v-v sankirtos taškas HV turi būti izoliuksės, žyminčios 90 % didžiausio apšviestumo, viduje;

4.4.2. judant horizontaliąja kryptimi nuo taško HV į kairę arba į dešinę, tolimosios šviesos spindulio sukuriamas apšviestumas turi būti ne mažesnis kaip 12 liuksų atstumu, neviršijančiu 1,125 m, ir ne mažesnis kaip 3 liuksai atstumu, neviršijančiu 2,25 m.

4.5. Artimosios šviesos spindulio sukuriamas apšviestumas turi atitikti šias reikšmes:

Kiekviename linijos h-h taške ir virš jos | ≤ 0,7 liukso |

Kiekviename linijos 50 L-50 R taške, išskyrus 50 V [1] | ≥ 1,5 liukso |

Taške 50 V | ≥ 3,0 liukso |

Kiekviename linijos 25 L-25 R taške | ≥ 3,0 liukso |

Kiekviename IV zonos taške | ≥ 1,5 liukso |

5. MATAVIMO EKRANAS

(matmenys milimetrais 25 m atstumu)

+++++ TIFF +++++

2 priedėlis

Veikiančių priekinių žibintų fotometrinių savybių stabilumo tikrinimas

Šio priedėlio reikalavimų tenkinimas nėra adekvatus žibintų su plastikiniais sklaidytuvais sudėtinės dalies tipo patvirtinimo kriterijus.

Žr. III-D priedo 2 priedėlį.

3 priedėlis

Žibintų su sklaidytuvais, pagamintais iš plastikinių medžiagų, ir sklaidytuvų arba medžiagos bandinių bei surinktų žibintų tikrinimo reikalavimai

Žr. III-D priedo 3 priedėlį.

4 priedėlis

Motociklų ir triračių transporto priemonių priekinių žibintų su kaitrinėmis lempomis, skleidžiančių artimosios šviesos simetrišką spindulį ir tolimosios šviesos spindulį, tipo informacijos dokumentas

+++++ TIFF +++++

5 priedėlis

+++++ TIFF +++++

III-C PRIEDAS

MOTOCIKLŲ IR TRIRAČIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ PRIEKINIAI ŽIBINTAI SU KAITRINĖMIS HALOGENINĖMIS LEMPOMIS (HS1LEMPOMIS) ARBA R2KATEGORIJOS KAITRINĖMIS LEMPOMIS, SKLEIDŽIANTYS ARTIMOSIOS ASIMETRIŠKUS IR TOLIMOSIOS ŠVIESOS SPINDULIUS

1. PAPILDOMI REIKALAVIMAI ĮRENGINIŲ ŽENKLAMS IR ŽENKLINIMUI

1.1. Jei priekinis žibintas skirtas tik kuriai nors vienai eismo sistemai (kairiajai arba dešiniajai), ant sklaidytuvo turi būti aiškiai pažymėtos plotelio, kurį gali prireikti uždengti, ribos, kad nebūtų trukdoma kitiems eismo dalyviams, jei žibintas naudojamas valstybėje, kurios eismo sistema neatitinka sistemos, kuriai pritaikytas žibintas. Jei šis plotas dėl žibinto konstrukcinių ypatumų yra aiškiai identifikuojamas, toks žymėjimas nebūtinas.

1.2. Priekiniai žibintai, atitinkantys ir kairiosios, ir dešiniosios eismo sistemų reikalavimus, turi būti pažymėti ženklais, nurodančiais dvi žibinto bloko tvirtinimo prie transporto priemonės arba lempos tvirtinimo prie reflektoriaus padėtis; šiuos ženklus sudaro raidės "R/D", nurodančios tvirtinimo padėtį, skirtą važiuoti dešiniąja kelio puse, ir raidės "L/G", nurodančios tvirtinimo padėtį, skirtą važiuoti kairiąja kelio puse.

1.3. Visi priekiniai žibintai, sukonstruoti taip, kad neįmanoma vienu metu įjungti artimosios šviesos kaitinimo siūlelį ir bet kurį kitą kartu integruotą šviesos šaltinį, turi būti pažymėtos įstrižu brūkšneliu (/), rašomu po įrenginio sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklo artimosios šviesos žymens.

1.4. Jei priekinis žibintas pritaikytas naudoti važiuojant tik kairiąja kelio puse, žemiau įrenginio sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklo turi būti horizontali rodyklė, nukreipta į dešinę pusę stebėtojo, žiūrinčio į žibintą iš priekio, atžvilgiu, t. y. į kelio pusę, kuria važiuojama.

1.5. Jei atitinkamai sureguliavus žibinto bloko arba lempos padėtį žibintas atitinka abiejų eismo sistemų reikalavimus, žemiau įrenginio sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklo turi būti horizontali dvipusė rodyklė, rodanti į kairę ir į dešinę.

1.6. Jei žibinte naudojamos lempos HS1, priešingoje pusėje, negu įrenginio sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklas, įrašomos raidės "MBH".

1.7. Minėtieji ženklai ir raidės turi būti aiškiai matomos ir nepanaikinamos.

1.8. Jei žibinte įtaisytas iš plastikinių medžiagų pagamintas sklaidytuvas, greta 1.2-1.7 punktuose numatytų ženklų įrašomos raidės "PL".

2. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

2.1. Visi bandiniai turi atitikti šio priedo 3-5 punktuose išdėstytus reikalavimus.

2.2. Priekiniai žibintai turi būti projektuojami ir konstruojami taip, kad įprastinėmis jų naudojimo sąlygomis ir nepaisant juos veikiančios vibracijos, jie tinkamai veiktų ir išlaikytų reikiamas charakteristikas.

2.2.1. Priekiniuose žibintuose turi būti įtaisas, kuriuo pagal galiojančias taisykles būtų galima reguliuoti prie transporto priemonės pritvirtintus žibintus. Toks įrenginys nebūtinas, jei priekinio žibinto reflektoriaus ir difuzoriaus sklaidytuvo negalima atskirti vienas nuo kito; tokio tipo žibintai gali būti naudojami tik tokiose transporto priemonėse, kurių priekiniai žibintai reguliuojami kitomis priemonėmis.

Jei žibintai, skleidžiantys artimąją šviesą, ir žibintai, skleidžiantys tolimąją šviesą, ir turintys atskirą lempą, yra grupuojami viename bloke, reguliavimo įrenginiu turi būti įmanoma kiekvieną optinę sistemą reguliuoti atskirai.

2.2.2. Šios nuostatos netaikomos priekiniams žibintams, kurių reflektoriai yra nedalomi. Tokio tipo įrenginiams taikomi reikalavimai, išdėstyti šio priedo 2 skyriuje. Jei tolimosios šviesos spinduliui sukurti naudojamas daugiau kaip vienas šviesos šaltinis, didžiausiajai apšviestumo reikšmei (Emax) apskaičiuoti šių šaltinių apšviestumas sudedamas.

2.3. Priekinio žibinto tvirtinimo elementai turi būti sukonstruoti taip, jog netgi tamsoje žibintą būtų galima tinkamai įtvirtinti reikiamoje padėtyje.

2.4. Reikiama sklaidytuvo padėtis optinės sistemos atžvilgiu turi būti aiškiai pažymėta ir užfiksuota, kad įrenginio naudojimo metu sklaidytuvas nesisukiotų.

2.5. Jei priekinis žibintas atitinka ir kairiosios, ir dešiniosios eismo sistemų reikalavimus, jis turi būti suderintas reikiamai eismo sistemai, nustatant atitinkamus pradinius parametrus transporto priemonės komplektavimo metu arba pačiam vartotojui atliekant reikiamą tvarką. Pradinius parametrus arba vartotojo tvarką gali sudaryti, pavyzdžiui, tam tikra kampinė neardomo žibinto bloko padėtis transporto priemonėje arba lempos padėtis šio bloko atžvilgiu. Visais atvejais turi būti įmanoma sureguliuoti žibintą tik dviem aiškiai nustatytoms padėtims, skirtoms dviem eismo sistemoms (kairiajai ir dešiniajai), ir neįmanoma sureguliuoti bet kuriai tarpinei padėčiai. Jei žibinto lempa gali būti įtaisyta į dvi skirtingas padėtis, lempos tvirtinimo prie reflektoriaus detalės turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad kiekvienoje iš šių padėčių lempa būtų įtvirtinama tuo pačiu tikslumu, koks nustatytas lempoms, skirtoms tik vienai eismo sistemai. Atitiktis tikrinama vizualiai arba, reikiamais atvejais, naudojant bandomąjį įrenginį.

2.6. Siekiant įsitikinti, kad žibinto naudojimo metu jo fotometrinė geba žymiai nekinta, pagal 2 priedėlio reikalavimus atliekami papildomi bandymai.

2.7. Jei žibinto sklaidytuvai pagaminti iš plastikinių medžiagų, pagal 3 priedėlio reikalavimus atliekami papildomi bandymai.

3. APŠVIESTUMO REIKALAVIMAI

3.1. Bendrieji reikalavimai

3.1.1. Priekiniai žibintai turi būti projektuojami taip, kad, naudojant tinkamas lempas HS1 arba R2, skleistų neakinantį, bet pakankamo ryškumo artimosios šviesos spindulį ir gerai apšviečiantį tolimosios šviesos spindulį.

3.1.2. Priekinio žibinto sukuriamam apšviestumui matuoti naudojamas vertikalus ekranas, pastatytas 25 m atstumu nuo žibinto, kaip pavaizduota 1 priedėlyje.

3.1.3. Tikrinant priekinius žibintus, naudojama 12 V projektinės įtampos bespalvė atskaitos lempa. Tyrimų metu lempų gnybtuose tekančios srovės stiprumas turi būti toks, kad būtų tenkinamos šios sąlygos:

HS1 kategorija | Galingumas vatais | Šviesos srautas liumenais |

+++++ TIFF +++++

Artimosios šviesos kaitinimo siūlelis | 35 | 450 |

+++++ TIFF +++++

Tolimosios šviesos kaitinimo siūlelis | 35 | 700 |

R2 kategorija | Galingumas vatais | Šviesos srautas liumenais |

+++++ TIFF +++++

Artimosios šviesos kaitinimo siūlelis | 40 | 450 |

+++++ TIFF +++++

Tolimosios šviesos kaitinimo siūlelis | 45 | 700 |

Žibintas laikomas priimtinu, jei 3 punkte išdėstytieji reikalavimai tenkinami bent su viena iš atskaitos lempų, kurios gali būti pateiktos kartu su žibintu.

3.1.4. Kaitinimo siūlelių padėtis lempose HS1 ar R2 lempose apibrėžiantys matmenys pateikti IV priede.

3.1.5. Kaitrinės atskaitos lempos baliono forma ir optinės savybės turi būti tokios, kad šviesos pasiskirstymą neigiamai galintys paveikti atspindžiai ir refrakcija būtų kuo mažesni.

3.2. Reikalavimai artimosios šviesos spinduliui

3.2.1. Artimosios šviesos spindulio viršutinė riba turi būti pakankamai aiškiai apibrėžta, kad šviesos pluoštą būtų praktiškai įmanoma reguliuoti esamomis priemonėmis, atskaitai naudojant šią ribą. Pusėje, priešingoje eismo sistemos, kuriai žibintas skirtas, važiuojamajai kelio pusei, ši riba turi būti tiesi horizontali linija. Kitoje pusėje riba negali būti žemiau laužtės HV-H1 ir H4, sudarytos iš atkarpos HV-H1, sudarančios 45° kampą su horizontaliąja linija, ir atkarpos H1-H4, paslinktos 1 % atkarpos h-h atžvilgiu, arba atkarpos HV-H3, su horizontaliąja linija sudarančios 15° kampą (žr. 1 priedėlį). Bet kuriuo atveju riba, esanti žemiau linijos HV-H2 ir linijos H2-H4, ir gauta iš dviejų ankstesnių galimybių derinio, yra nepriimtina.

3.2.2. Priekinis žibintas turi būti taip sureguliuotas, kad atitiktų šiuos reikalavimus:

3.2.2.1. jei žibintas pritaikytas važiuoti dešiniąja kelio puse, viršutinė spindulio riba kairėje ekrano pusėje turi būti horizontali, o jei žibintas pritaikytas važiuoti kairiąja kelio puse, viršutinė spindulio riba dešinėje ekrano pusėje turi būti horizontali. Reguliavimo ekrano plotis turi būti pakankamas spindulio viršutinei ribai tirti mažiausiai 5° kampu į abi linijos v-v puses;

3.2.2.2. ekrane ši horizontalioji viršutinės spindulio ribos dalis turi būti 25 cm žemiau, negu horizontalioji plokštuma, kertanti žibinto židinio tašką (žr. 1 priedėlį);

3.2.2.3. spindulio viršutinės ribos viršūnė turi būti ant atkarpos v-v. Jei spindulys neturi viršutinės ribos, turi būti pateiktas toks aiškus "alkūninis" lateralinis parametras, kad būtų geriausiai tenkinami apšvietimo reikalavimai taškuose 75 R ir 50 R, jei važiuojama dešiniąja kelio puse, ir taškuose 75 L ir 50 L, jei važiuojama kairiąja kelio puse.

3.2.3. Taip sureguliuotas žibintas turi atitikti 3.2.5-3.2.7 ir 3.3 punktuose išdėstytus reikalavimus.

3.2.4. Jei pagal šias taisykles sureguliuotas žibintas neatitinka 3.2.5-3.2.7 ir 3.3 punktuose išdėstytų reikalavimų, leidžiama keisti reguliavimo parametrus su sąlyga, kad spindulio ašies padėtis šonine kryptimi nepakinta daugiau kaip 1° (= 44 cm) į kairę arba į dešinę. Ši neteisingų parametrų 1° į kairę arba į dešinę riba nėra suderinama su vertikaliąja neteisingų parametrų riba į viršų arba į apačią, kurią riboja tik 3.3 punkte išdėstyti reikalavimai. Bet kuriuo atveju spindulio viršutinės ribos horizontalioji dalis negali būti žemiau linijos h-h. Kad žibintą būtų lengviau reguliuoti remiantis spindulio viršutine riba, žibintą galima iš dalies pridengti, kad spindulio riba būtų aiškesnė.

3.2.5. Artimosios šviesos spindulio ekrane sukuriamas apšviestumas turi tenkinti šioje lentelėje pateikiamus reikalavimus:

Matavimo ekrano taškai | Reikalaujamas apšviestumas, liuksais |

Priekiniai žibintai, skirti važiuoti dešiniąja kelio puse | Priekiniai žibintai, skirti važiuoti kairiąja kelio puse |

| | | |

Taškas | B 50 L | Taškas | B 50 R | ≤ 0,3 |

Taškas | B 75 R | Taškas | B 75 L | ≥ 6 |

Taškas | B 50 R | Taškas | B 50 L | ≥ 6 |

Taškas | B 25 L | Taškas | B 25 R | ≥ 1,5 |

Taškas | B 25 R | Taškas | B 25 L | ≥ 1,5 |

Visi III zonos taškai | ≤ 0,7 |

Visi IV zonos taškai | ≥ 2 |

Visi I zonos taškai | ≤ 20 |

3.2.6. I, II, II ir IV zonose šviesos pasiskirstymas šoninėmis kryptimis negali kisti taip, kad dėl to būtų sunkiau matyti.

3.2.7. Žibintai, pritaikyti tiek kairiosios, tiek dešiniosios eismo sistemų reikalavimams, kiekvienoje iš dviejų neišardomo šviesos spindulio bloko arba lempos padėčių turi atitikti pirmiau išdėstytus reikalavimus eismo sistemai, kurią atitinka nagrinėjamoji padėtis.

3.3. Reikalavimai tolimosios šviesos spinduliui

3.3.1. Tolimosios šviesos spindulio ekrane sukuriamas apšviestumas matuojamas, esant tiems patiems reguliavimo parametrams, kaip ir 3.2.5-3.2.7 punktuose.

3.3.2. Tolimosios šviesos spindulio ekrane sukuriamas apšviestumas turi atitikti šiuos reikalavimus:

3.3.2.1. linijų h-h ir v-v sankirtos taškas HV turi būti izoliuksės, atitinkančios 90 % didžiausiojo apšviestumo, viduje. Didžiausioji reikšmė Em turi būti ne mažesnė kaip 32 liuksai ir ne didesnė kaip 240 liuksų;

3.3.2.2. judant horizontaliąja kryptimi nuo taško HV į kairę arba į dešinę, tolimosios šviesos spindulio sukuriamas apšviestumas turi būti ne mažesnis kaip 16 liuksų atstumu, neviršijančiu 1,125 m, ir ne mažesnis kaip 4 liuksai atstumu, neviršijančiu 2,25 m.

3.4. 3.2.5-3.2.7 ir 3.3 punktuose aprašomas ekrano apšviestumas matuojamas šviesos jutikliu, kurio naudingasis plotas iki 65 kvadratinių milimetrų.

4. PRIEKINIS ATSKAITOS ŽIBINTAS

Priekinis žibintas, kuris:

4.1. atitinka toliau išdėstytus įrenginio sudėtinės dalies tipo patvirtinimo reikalavimus;

4.2. yra mažiausiai 160 mm naudingojo skersmens;

4.3. naudojant atskaitos lempą, įvairiuose 3.2.5 punkte aprašytų plotų taškuose sukuria apšviestumą, kuris:

4.3.1. yra lygus mažiausiai 90 % didžiausios leistinos reikšmės ir

4.3.2. mažiausiai 120 % mažiausios leistinos reikšmės, nurodytos 3.2.5 punkto lentelėje, laikomas atskaitos priekiniu žibintu.

5. PAPILDOMI REIKALAVIMAI, SUSIJĘ SU BET KOKIA APŽIŪRA, KURIĄ GALI ATLIKTI KOMPETENTINGOS INSTITUCIJOS PRODUKCIJOS ATITIKČIAI TIKRINTI PAGAL I PRIEDO 5.1 PUNKTĄ

5.1. Taške B 50 L (arba R) ir III zonoje didžiausias leistinas nuokrypis yra toks:

—B 50 L (arba R): | 0,2 liukso, atitinkančio 20 %, 0,3 liukso, atitinkančio 30 %, |

—III zona: | 0,3 liukso, atitinkančio 20 %, 0,45 liukso, atitinkančio 30 %. |

5.2. Artimosios šviesos spindulio atveju šioje direktyvoje numatytos reikšmės turi būti tenkinamos taške HV (su 0,2 liukso leistinu nuokrypiu) ir šio taško atžvilgiu — ne mažiau kaip viename taške plotelių, matavimo ekrane (25 m atstumu) ribojamų 15 cm spindulio apskritimu ir esančių aplink taškus B 50 L (arba R) (0,1 liukso leistinu nuokrypiu), 75 R (arba L), 50 R (arba L), 25 R, 25 L ir visame IV zonos plote, ne aukščiau kaip 22,5 cm nuo atkarpos 25 R ir 25 L.

5.2.1. Jei tolimosios šviesos spindulio taškas HV yra izoliuksės, atitinkančios 0,75 Emax, viduje, bet kuriame šio priedo 3.2.5 punkte nurodytuose taškuose išmatuotų fotometrinių dydžių didžiausiųjų reikšmių nuokrypis ne didesnis kaip + 20 %, o mažiausiųjų reikšmių nuokrypis neviršija − 20 %, į atskaitos žymą neatsižvelgiama.

5.3. Jei aprašytų bandymų rezultatai neatitinka reikalavimų, leidžiama keisti priekinio žibinto reguliavimo parametrus su sąlyga, kad spindulio ašies padėtis šonine kryptimi nepakinta daugiau kaip 1° į kairę arba į dešinę.

5.4. Priekiniai žibintai su akivaizdžiais defektais netikrinami.

5.5. Į atskaitos žymą neatsižvelgiama.

1 priedėlis

Matavimo ekranas

VIENTISAS EUROPIETIŠKAS SPINDULYS

Priekinis žibintas, skirtas važiuoti dešiniąja kelio puse [1]

(matmenys mm)

+++++ TIFF +++++

2 priedėlis

Veikiančių priekinių žibintų fotometrinių savybių stabilumo tikrinimas

Šio priedėlio reikalavimų tenkinimas nėra pakankamas žibintų su plastikiniais sklaidytuvais sudėtinės dalies tipo patvirtinimo kriterijus.

Žr. III-D priedo 2 priedėlį.

3 priedėlis

Žibintų su sklaidytuvais, pagamintais iš plastikinių medžiagų, ir sklaidytuvų arba medžiagos bandinių bei surinktų žibintų tikrinimo reikalavimai

Žr. III-D priedo 3 priedėlį.

4 priedėlis

Motociklų ir triračių transporto priemonių priekinių žibintų su kaitrinėmis halogeninėmis lempomis (HS1lempomis) arba R2kategorijos kaitrinėmis lempomis, skleidžiančių artimosios asimetriškus ir tolimosios šviesos spindulius, tipo informacijos dokumentas

+++++ TIFF +++++

5 priedėlis

+++++ TIFF +++++

III-D PRIEDAS

MOTOCIKLŲ IR TRIRAČIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ PRIEKINIAI ŽIBINTAI SU KAITRINĖMIS HALOGENINĖMIS LEMPOMIS, NEPRIKLAUSANČIOMIS HS1KATEGORIJAI, SKLEIDŽIANTYS ARTIMOSIOS ASIMETRIŠKUS IR TOLIMOSIOS ŠVIESOS SPINDULIUS

1. PAPILDOMI REIKALAVIMAI ĮRENGINIŲ ŽENKLAMS IR ŽENKLINIMUI

1.1. Jei priekinis žibintas skirtas tik kuriai nors vienai eismo sistemai (kairiajai arba dešiniajai), ant sklaidytuvo turi būti aiškiai pažymėtos plotelio, kurį gali reikėti uždengti, ribos, kad nebūtų trukdoma kitiems eismo dalyviams, jei žibintas naudojamas valstybėje, kurios eismo sistema neatitinka sistemos, kuriai pritaikytas žibintas. Jei šis plotas dėl žibinto konstrukcinių ypatumų yra aiškiai identifikuojamas, toks žymėjimas nebūtinas.

1.2. Priekiniai žibintai, atitinkantys ir kairiosios, ir dešiniosios eismo sistemų reikalavimus, turi būti pažymėti ženklais, nurodančiais dvi žibinto bloko tvirtinimo prie transporto priemonės arba lempos tvirtinimo prie reflektoriaus padėtis; šiuos ženklus sudaro raidės "R/D", nurodančios tvirtinimo padėtį, skirtą važiuoti dešiniąja kelio puse, ir raidės "L/G", nurodančios tvirtinimo padėtį, skirtą važiuoti kairiąja kelio puse.

1.3. Visi priekiniai žibintai, sukonstruoti taip, kad neįmanoma vienu metu įjungti artimosios šviesos kaitinimo siūlelį ir bet kurį kitą kartu integruotą šviesos šaltinį, turi būti pažymėtos įstrižu brūkšneliu (/), rašomu po įrenginio sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklo artimosios šviesos žymens.

1.4. Jei priekinis žibintas pritaikytas naudoti važiuojant tik kairiąja kelio puse, žemiau įrenginio sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklo turi būti horizontali rodyklė, nukreipta į dešinę pusę stebėtojo, žiūrinčio į žibintą iš priekio, atžvilgiu, t. y. į kelio pusę, kuria važiuojama.

1.5. Jei, atitinkamai sureguliavus žibinto bloko arba lempos padėtį, žibintas atitinka abiejų eismo sistemų reikalavimus, žemiau įrenginio sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklo turi būti horizontali dvipusė rodyklė, rodanti į kairę ir į dešinę.

1.6. Taip pat naudojami šie ženklai:

1.6.1. jei priekinis žibintas pritaikytas naudoti važiuojant tik kairiąja kelio puse — horizontali rodyklė, nukreipta į dešinę pusę stebėtojo, žiūrinčio į žibintą iš priekio, atžvilgiu, t. y. į kelio pusę, kuria važiuojama;

1.6.2. jei, atitinkamai sureguliavus žibinto bloko arba lempos padėtį, žibintas atitinka abiejų eismo sistemų reikalavimus — horizontali dvipusė rodyklė, rodanti į kairę ir į dešinę;

1.6.3. jei tik priekinio žibinto artimosios šviesos spindulys atitinka šios direktyvos reikalavimus — raidės "HC";

1.6.4. jei tik priekinio žibinto tolimosios šviesos spindulys atitinka šios Direktyvos reikalavimus — raidės "HR";

1.6.5. jei priekinio žibinto ir artimosios, ir tolimosios šviesos spindulys atitinka šios direktyvos reikalavimus — raidės "HCR";

1.6.6. Jei žibinte įtaisytas iš plastikinių medžiagų pagamintas sklaidytuvas, greta 1.6.3-1.6.5 punktuose numatytų ženklų įrašomos raidės "PL".

2. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

2.1. Visi bandiniai turi atitikti 6-8 punktuose išdėstytas specifikacijas.

2.2. Priekiniai žibintai turi būti projektuojami ir konstruojami taip, kad įprastomis jų naudojimo sąlygomis ir nepaisant juos veikiančios vibracijos, jie tinkamai veiktų ir išlaikytų reikiamas fotometrines charakteristikas.

2.2.1. Priekiniuose žibintuose turi būti įdiegtas įrenginys, kuriuo pagal galiojančias taisykles būtų galima reguliuoti prie transporto priemonės pritvirtintus žibintus. Toks įrenginys nebūtinas, jei priekinio žibinto reflektoriaus ir difuzoriaus sklaidytuvo negalima atskirti vienas nuo kito; tokio tipo žibintai gali būti naudojami tik tokiose transporto priemonėse, kurių priekiniai žibintai reguliuojami kitomis priemonėmis. Jei žibintai, skleidžiantys artimąją šviesą, ir žibintai, skleidžiantys tolimąją šviesą, ir turintys atskirą lempą, yra grupuojami viename bloke, reguliavimo įrenginiu turi būti įmanoma kiekvieną optinę sistemą reguliuoti atskirai, tačiau šis reikalavimas netaikomas žibintams su nedalomais reflektoriais; tokiu atveju taikomi 6 punkte išdėstyti reikalavimai.

2.3. Tvirtinimo elementai, kuriais kaitrinė lempa arba lempos tvirtinamos prie reflektoriaus, turi būti sukonstruoti taip, jog netgi tamsoje lempą arba lempas būtų galima įtvirtinti tik reikiamoje, o ne bet kurioje kitoje padėtyje [1] [2].

Kaitrinės lempos laikiklis turi atitikti šias Europos apšvietimo komisijos publikacijos 61-2 specifikacijas:

Kaitrinės lempos | Laikiklis | Specifikacija |

H1 | P 14.5s | 7005.46.3 |

H2 | X 5111 | 7005.99.2 |

H3 | PK 22s | 7005.47.1 |

HB3 | P 20d | 7005.31.1 |

HB4 | P 22d | 7005.32.1 |

H7 | PX 26d | 7005.5.1 |

H4 | P43t-38 | 7005.39.2 |

2.4. Jei priekinis žibintas atitinka ir kairiosios, ir dešiniosios eismo sistemų reikalavimus, jis turi būti suderintas reikiamai eismo sistemai, nustatant atitinkamus pradinius parametrus transporto priemonės komplektavimo metu arba pačiam vartotojui atliekant reikiamą tvarką. Tokius pradinius arba vartotojo pasirenkamus parametrus gali sudaryti, pavyzdžiui, tam tikra kampinė žibinto bloko padėtis transporto priemonėje arba kaitrinės lempos padėtis šio bloko atžvilgiu. Visais atvejais turi būti įmanoma sureguliuoti žibintą tik dviem aiškiai nustatytoms padėtims, skirtoms dviem eismo sistemoms (kairiajai ir dešiniajai), ir neįmanoma sureguliuoti bet kuriai tarpinei padėčiai bei netyčia pereiti iš vienos padėties į kitą. Jei žibinto lempa gali būti įtaisyta į dvi skirtingas padėtis, lempos tvirtinimo prie reflektoriaus detalės turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad kiekvienoje iš šių padėčių lempa būtų įtvirtinama tuo pačiu tikslumu, koks nustatytas lempoms, skirtoms tik vienai eismo sistemai. Atitiktis tikrinama vizualiai arba, jei reikia, naudojant bandomąjį įrenginį.

2.5. Taikoma tik priekiniams žibintams, kuriuose naudojamos kaitrinės lempos su vienu kaitinimo siūleliu. Jei žibintas yra skirtas pakaitomis sukurti artimosios arba tolimosios šviesos spindulį, bet koks jame įmontuotas mechaninis, elektromechaninis ar kitoks įrenginys, skirtas spinduliams perjungti [3], turi būti sukonstruotas taip, kad:

2.5.1. būtų pakankamai atsparus, kad atlaikytų 50000 darbo ciklų, nepaisant vibracijos, kurios jis gali būti veikiamas įprastinio naudojimo metu;

2.5.2. esant gedimui būtų įmanoma automatiškai įjungti artimosios šviesos spindulį;

2.5.3. būtų visuomet įjungtas arba artimosios, arba tolimosios šviesos spindulys, neleidžiant mechanizmui sustoti tarpinėje padėtyje;

2.5.4. naudodamasis įprastiniais įrankiais, vartotojas negalėtų pakeisti judančių dalių formos arba padėties.

2.6. Siekiant įsitikinti, kad žibinto naudojimo metu jo fotometrinė geba žymiai nekinta, pagal 2 priedėlio reikalavimus atliekami papildomi bandymai.

2.7. Jei žibinto sklaidytuvai pagaminti iš plastikinių medžiagų, pagal 3 priedėlio reikalavimus atliekami papildomi bandymai.

3. APŠVIESTUMO REIKALAVIMAI

3.1. Bendrieji reikalavimai

3.1.1. Priekiniai žibintai turi būti projektuojami taip, kad naudojant tinkamas lempas H1, H2, H3, HB3, HB4, H7 ir (arba) H4 skleistų neakinantį, bet pakankamo ryškumo artimosios šviesos spindulį ir gerai apšviečiantį tolimosios šviesos spindulį.

3.1.2. Priekinio žibinto sukuriamam apšviestumui matuoti naudojamas vertikalus ekranas, pastatytas 25 m atstumu nuo žibinto (žr. 1 priedėlį).

3.1.3. Tikrinant priekinius žibintus naudojama 12 V projektinės įtampos standartinė (atskaitos) bespalvė kaitrinė lempa. Tyrimų metu lempų gnybtuose įjungta įtampa turi būti reguliuojama taip, kad būtų tenkinamos šios sąlygos:

Kaitrinės lempos | Apytikslė maitinimo įtampa (V) matavimams | Šviesos srautas liumenais |

H1 | 12 | 1150 |

H2 | 12 | 1300 |

H3 | 12 | 1100 |

HB3 | 12 | 1300 |

HB4 | 12 | 825 |

H7 | 12 | 1100 |

H4 artimoji šviesa tolimoji šviesa | 12 12 | 7501250 |

Žibintas laikomas priimtinu, jei 3 punkte išdėstytieji reikalavimai tenkinami bent su viena iš standartinių (atskaitos) 12 V kaitrinių lempų, kurios gali būti pateiktos kartu su žibintu.

3.1.4. Kaitinimo siūlelių padėtis lempose HS1 ar R2 lempose apibrėžiantys matmenys pateikti atitinkamose IV priedo specifikacijose.

3.1.5. Kaitrinės atskaitos lempos baliono forma ir optinės savybės turi būti tokios, kad šviesos pasiskirstymą neigiamai galintys paveikti atspindžiai ir refrakcija būtų kuo mažesni. Atitiktis šiam reikalavimui tikrinama, matuojant šviesos pasiskirstymą, gautą naudojantis standartiniu priekiniu žibintu, kuriam įstatyta standartinė (atskaitos) kaitrinė lempa.

3.2. Reikalavimai artimosios šviesos spinduliui

3.2.1. Artimosios šviesos spindulio viršutinė riba turi būti pakankamai aiškiai apibrėžta, kad šviesos pluoštą būtų praktiškai įmanoma reguliuoti esamomis priemonėmis, atskaitai naudojant šią ribą. Pusėje, priešingoje eismo sistemos, kuriai žibintas skirtas, važiuojamajai kelio pusei, ši riba turi būti tiesi horizontali linija. Kitoje pusėje riba negali būti žemiau laužtės H-V, H1-H4, sudarytos iš atkarpos HV-H1, sudarančios 45° kampą su horizontaliąja linija, ir atkarpos H1-H4, esančios 25 cm aukščiau atkarpos h-h, arba atkarpos HV-H3, su horizontaliąja linija sudarančios 15° kampą (žr. 1 priedėlį). Bet kuriuo atveju riba, esanti ir už linijos HV-H2, ir už linijos H2-H4 ir gauta iš dviejų ankstesnių galimybių derinio, yra nepriimtina.

3.2.2. Priekinis žibintas turi būti taip sureguliuotas, kad atitiktų šiuos reikalavimus:

3.2.2.1. jei žibintas pritaikytas važiuoti dešiniąja kelio puse, viršutinė spindulio riba kairėje ekrano pusėje [4] turi būti horizontali, o jei žibintas pritaikytas važiuoti kairiąja kelio puse, viršutinė spindulio riba dešinėje ekrano pusėje turi būti horizontali;

3.2.2.2. ekrane ši horizontalioji viršutinės spindulio ribos dalis turi būti 25 cm žemiau negu linija h-h (žr. 1 priedėlį);

3.2.2.3. spindulio viršutinės ribos lūžis turi būti atkarpoje v-v [5].

3.2.3. Taip sureguliuotas žibintas, jei patvirtinimo paraiška taikoma tik artimosios šviesos spinduliui [6], turi atitikti tik 3.2.5-3.2.7 ir 3.3 punktuose išdėstytus reikalavimus.

3.2.4. Jei pagal šias taisykles sureguliuotas žibintas neatitinka 3.2.5-3.2.7 ir 3.3 punktuose išdėstytų reikalavimų, leidžiama keisti reguliavimo parametrus su sąlyga, kad spindulio ašies padėtis šonine kryptimi nepakinta daugiau kaip 1° (= 44 cm) į kairę arba į dešinę [7]. Kad žibintą būtų lengviau reguliuoti remiantis spindulio viršutine riba, žibintą galima iš dalies pridengti, kad spindulio riba būtų aiškesnė.

3.2.5. Artimosios šviesos spindulio ekrane sukuriamas apšviestumas turi tenkinti šioje lentelėje pateikiamus reikalavimus:

Matavimo ekrano taškai | Reikalaujamas apšviestumas, liuksais |

Priekiniai žibintai, skirti važiuoti dešiniąja kelio puse | Priekiniai žibintai, skirti važiuoti kairiąja kelio puse |

| | | |

Taškas | B 50 L | Taškas | B 50 R | ≤ 0,4 |

Taškas | B 75 R | Taškas | B 75 L | ≥ 12 |

Taškas | B 75 L | Taškas | B 75 R | ≤ 12 |

Taškas | B 50 L | Taškas | B 50 R | ≤ 15 |

Taškas | B 50 R | Taškas | B 50 L | ≥ 12 |

Taškas | B 50 V | Taškas | B 50 V | ≥ 6 |

Taškas | B 25 L | Taškas | B 25 R | ≥ 2 |

Taškas | B 25 R | Taškas | B 25 L | ≥ 2 |

Visi zonos III taškai | ≤ 0,7 |

Visi zonos IV taškai | ≥ 3 |

Visi zonos I taškai | ≤ 2 × (E50 R ir E50 L) [8] |

3.2.6. I, II, II ir IV zonose šviesos pasiskirstymas šoninėmis kryptimis negali kisti taip, kad dėl to būtų sunkiau matyti.

3.2.7. Apšviestumo reikšmės zonose A ir B, kaip pavaizduota IV priedo C pav., turi būti patikrintos, matuojant apšviestumą šiame brėžinyje pavaizduotuose 1-8 taškuose; šios reikšmės turi būti tokiame intervale:

- 0,7 liukso ≥ 1, 2, 3, 7 ≥ 0,1 liukso,

- 0,7 liukso ≥ 4, 5, 6, 8 ≥ 0,2 liukso.

3.2.8. Žibintai, pritaikyti tiek kairiosios, tiek dešiniosios eismo sistemų reikalavimams, kiekvienoje iš dviejų neišardomo šviesos spindulio bloko arba lempos padėčių turi atitikti aukščiau išdėstytus reikalavimus eismo sistemai, kurią atitinka nagrinėjamoji padėtis.

3.3. Reikalavimai tolimosios šviesos spinduliui

3.3.1. Jei priekinis žibintas skirtas skleisti ir artimosios, ir tolimosios šviesos spindulį, tolimosios šviesos spindulio ekrane sukuriamas apšviestumas matuojamas, esant tiems patiems reguliavimo parametrams, kaip ir 3.2.5-3.2.7 punktuose. Jei žibintas skirtas skleisti tik tolimosios šviesos spinduliui, jis turi būti sureguliuotas taip, kad didžiausiojo apšviestumo ploto centras atitiktų linijų h-h ir v-v sankirtos tašką. Toks žibintas turi atitikti tik 3.3 punkte išdėstytus reikalavimus.

3.3.2. Tolimosios šviesos spindulio ekrane sukuriamas apšviestumas turi atitikti šiuos reikalavimus:

3.3.2.1. Linijų h-h ir v-v sankirtos taškas HV turi būti izoliuksės, atitinkančios 90 % didžiausio apšviestumo, viduje. Didžiausia reikšmė Em turi būti ne mažesnė kaip 48 liuksai ir ne didesnė kaip 240 liuksų; be to, jei tiriamasis žibintas yra skirtas skleisti ir artimosios, ir tolimosios šviesos spindulius, ši didžiausioji reikšmė negali būti daugiau kaip 16 kartų didesnė už artimosios šviesos spindulio sukuriamo apšviestumo reikšmę, išmatuotą taške 75 R (arba 75 L);

3.3.2.1.1. tolimosios šviesos spindulio didžiausiasis šviesos stiprumas, išreikštas tūkstančiais kandelų, skaičiuojamas pagal formulę:

lmax = 0,625 Emax;

3.3.2.1.2. šį didžiausiąjį šviesos stiprumą nurodanti ir 1.6 punkte minima atskaitos žyma (l'max) skaičiuojama pagal formulę:

l

=

l

= 0,208 E

;

ši reikšmė apvalinama iki artimiausiosios iš šių reikšmių: 7,5, 10, 12,5, 17,5, 20, 25, 27,5, 30, 37,5, 40, 45, 50.

3.3.2.2. Judant horizontaliąja kryptimi nuo taško HV į kairę arba į dešinę, tolimosios šviesos spindulio sukuriamas apšviestumas turi būti ne mažesnis kaip 24 liuksai atstumu, neviršijančiu 1,125 m, ir ne mažesnis kaip 6 liuksai atstumu, neviršijančiu 2,25 m.

3.4. 3.2.5-3.2.7 ir 3.3 punktuose aprašomas ekrano apšviestumas matuojamas šviesos jutikliu, kurio naudingasis plotas iki 65 kvadratinių milimetrų.

4. DISKOMFORTO ĮVERTIS

Įvertinamas priekinio žibinto artimosios šviesos srauto sukeliamas diskomfortas.

5. STANDARTINIS PRIEKINIS ŽIBINTAS

5.1. Priekinis žibintas laikomas standartiniu (atskaitos) priekiniu žibintu, jeigu jis:

5.1.1. atitinka toliau išdėstytus įrenginio sudėtinės dalies tipo patvirtinimo reikalavimus;

5.1.2. yra mažiausiai 160 mm naudingojo skersmens;

5.1.3. naudojant atskaitos lempą, įvairiuose 3.2.5 punkte aprašytų plotų taškuose sukuria apšviestumą, kuris:

5.1.3.1. yra lygus mažiausiai 90 % didžiausiosios leistinos reikšmės

5.1.3.2. ir mažiausiai 120 % mažiausiosios leistinos reikšmės, nurodytos 3.2.5 punkto lentelėje.

6. PAPILDOMI REIKALAVIMAI, SUSIJĘ SU BET KOKIA APŽIŪRA, KURIĄ GALI ATLIKTI KOMPETENTINGOS INSTITUCIJOS PRODUKCIJOS ATITIKČIAI TIKRINTI PAGAL I PRIEDO 5.1 PUNKTĄ

6.1. Taške B 50 L (arba R) ir III zonoje didžiausiasis leistinas nuokrypis yra toks:

—B 50 L (arba R): | 0,2 liukso, atitinkančio 20 %, 0,3 liukso, atitinkančio 30 %, |

—III zona: | 0,3 liukso, atitinkančio 20 %, 0,45 liukso, atitinkančio 30 %. |

6.2. Artimosios šviesos spindulio atveju šioje direktyvoje numatytos reikšmės turi būti tenkinamos taške HV (su 0,2 liukso leistinu nuokrypiu) ir, šio taško atžvilgiu, ne mažiau kaip viename taške plotelių, matavimo ekrane (25 m atstumu) ribojamų 15 cm spindulio apskritimu ir esančių aplink taškus B 50 L (arba R) (0,1 liukso leistinu nuokrypiu), 75 R (arba L), 50 R (arba L), 25 R, 25 L ir visame IV zonos plote, ne aukščiau kaip 22,5 cm nuo atkarpos 25 R ir 25 L.

6.2.1. Jei tolimosios šviesos spindulio taškas HV yra izoliuksės, atitinkančios 0,75 Emax, viduje, bet kuriame šio priedo 3.2.5 punkte nurodytuose taškuose išmatuotų fotometrinių dydžių didžiausių reikšmių nuokrypis ne didesnis kaip + 20 %, o mažiausiųjų reikšmių nuokrypis neviršija − 20 %, į atskaitos žymą neatsižvelgiama.

6.3. Jei aprašytų bandymų rezultatai neatitinka reikalavimų, leidžiama keisti priekinio žibinto reguliavimo parametrus su sąlyga, kad spindulio ašies padėtis šonine kryptimi nepakinta daugiau kaip 1° į kairę arba į dešinę.

6.4. Priekiniai žibintai su akivaizdžiais defektais netikrinami.

6.5. Į atskaitos žymą neatsižvelgiama.

1 priedėlis

Matavimo ekranas

Vientisas europietiškas spindulys

A. Priekinis žibintas, skirtas važiuoti dešiniąja kelio puse

(matmenys mm)

+++++ TIFF +++++

B. Priekinis žibintas, skirtas važiuoti kairiąja kelio puse

(matmenys mm)

+++++ TIFF +++++

C. Apšviestumo reikšmių matavimo taškai

+++++ TIFF +++++

Pastaba:

C paveiksle pavaizduoti dešiniosios eismo sistemos matavimo taškai. Kairiosios eismo sistemos atveju 7 ir 8 taškas perkeliamas į atitinkamą padėtį dešinėje pusėje.

2 priedėlis

Veikiančių priekinių žibintų fotometrinių savybių stabilumo tikrinimas

SURINKTŲ PRIEKINIŲ ŽIBINTŲ TIKRINIMAS

Pagal šios direktyvos reikalavimus išmatavus fotometrines reikšmes, taške Emax matuojamas veikiančio surinkto bandomojo žibinto tolimosios šviesos spindulio, o taškuose HV, 50 R, B 50 L (arba taškuose HV, 50 L, B 50 R, jei žibintas pritaikytas kairiajai eismo sistemai) — artimosios šviesos spindulio fotometrinių savybių stabilumas. "Surinktas žibintas" reiškia visiškai sukomplektuotą patį žibintą su visomis aplinkinėmis korpuso dalimis ir lempomis, galinčiomis veikti šiluminę sklaidą.

1. FOTOMETRINIŲ SAVYBIŲ STABILUMO TIKRINIMAS

Bandymai atliekami sausu ir nevėjuotu oru 23 °C ± 5 °C aplinkos temperatūroje, surinktą žibintą pritvirtinus prie pagrindo, atitinkančio tinkamą žibinto įtaisymą transporto priemonėje.

1.1. Švarus priekinis žibintas

Įjungtas žibintas paliekamas 12 valandų, kaip aprašyta 1.1.1 punkte, ir tikrinamas, kaip aprašyta 1.1.2 punkte.

1.1.1. Bandymų tvarka

Žibintas paliekamas įjungtas tokiam laikui, kad būtų įvykdytos šios sąlygos:

1.1.1.1. a) jei tvirtinama tik viena apšvietimo funkcija (artimosios arba tolimosios šviesos), atitinkamas kaitinimo siūlelis yra įjungtas reikiamą laikotarpį [1];

b) vienas kitą papildančių artimosios šviesos ir tolimosios šviesos žibintų atveju (naudojama lempa su dviem kaitinimo siūleliais arba dvi kaitrinės lempos):

- pareiškėjui deklaravus, jog žibintas skirtas naudoti, esant įjungtam tik vienam kaitinimo siūleliui [2], bandymas atliekamas, įjungiant [3] kiekvieną nurodytą funkciją pusei 1.1 punkte nustatyto laikotarpio,

- visais kitais atvejais [4] [5] žibintas veikia šiuo ciklu tol, kol praeina nustatytas laikotarpis:

- 15 minučių įjungiamas artimosios šviesos kaitinimo siūlelis,

- 5 minutėms įjungiami visi kaitinimo siūleliai;

c) grupuotųjų apšvietimo funkcijų atveju visos atskiros funkcijos turi būti vienu metu įjungtos atskiroms funkcijoms nurodytajam laikotarpiui, a) taip pat atsižvelgiant į viena kitą papildančių apšvietimo funkcijų naudojimą ir b) į gamintojo specifikacijas.

1.1.1.2. Bandymų įtampa

Bandymų įtampa turi būti lygi 90 % IV priede nurodytos didžiausios leistinos įtampos. Įjungta galia visais atvejais turi atitikti 12 V nominaliosios įtampos kaitrinės lempos galią, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas nurodo, jog žibintas gali būti prijungiamas prie kitokios įtampos; tuomet bandymai atliekami su kaitrine lempa, kurios galia yra pati didžiausia, kokia gali būti naudojama.

1.1.2. Bandymų rezultatai

1.1.2.1. Vizuali apžiūra

Žibintui ataušus iki aplinkos temperatūros, žibinto sklaidytuvas ir, jei yra, išorinis sklaidytuvas nuvalomi švaria drėgnos medžiagos skiaute. Žibintas apžiūrimas vizualiai; neturi būti jokių matomų žibinto ir, jei yra, išorinio sklaidytuvo iškrypimo, deformacijos, skilimo arba spalvos pokyčių.

1.1.2.2. Fotometrinis bandymas

Pagal šios direktyvos reikalavimus fotometrinės reikšmės tikrinamos šiuose taškuose:

Artimosios šviesos spindulys:

- 50 R — B 50 L — HV, jei žibintas pritaikytas dešiniajai eismo sistemai,

- 50 L — B 50 R — HV, jei žibintas pritaikytas kairiajai eismo sistemai.

Tolimosios šviesos spindulys:

- taške Emax.

Gali būti atliekama papildoma reguliavimo tvarka, kurios tikslas — kompensuoti šilumos sukeltas žibinto deformacijas (spindulio viršutinės ribos padėties pokytis aprašytas šio priedėlio 2 skyriuje).

Leistinas 10 % nuokrypis nuo fotometrinių savybių ir reikšmių, išmatuotų prieš bandymus, įskaitant leistinus fotometrinės tvarkos nuokrypius.

1.2. Purvinas žibintas

Atlikus 1.1 punkte aprašytus bandymus, pagal 1.2.1 punkto nurodymus paruoštas žibintas įjungiamas 1 valandai pagal 1.1.1 punkto nurodymus ir tikrinamas pagal 1.1.2 punkto nurodymus.

1.2.1. Žibinto paruošimas

1.2.1.1. Bandymo mišinys

Bandymui naudojamą teršalų ir vandens mišinį, kuriuo apdorojamas žibintas, sudaro devynios dalys (pagal masę) silikatinio smėlio, kurio smilčių dydis pasiskirstęs nuo 0 iki 100 µm, viena dalis (pagal masę) augalinių anglies dulkių, kurių dalelių dydis pasiskirstęs nuo 0 iki 100 µm, 0,2 dalies (pagal masę) NaCMC [6] ir reikiamo kiekio distiliuoto vandens, kurio laidumas mažesnis kaip 1 mS/m.

Mišinys turi būti pagamintas ne anksčiau kaip prieš 14 dienų.

1.2.1.2. Žibinto apdorojimas teršalų mišiniu

Visas žibinto šviesą skleidžiantysis paviršius tolygiai padengiamas mišiniu ir išdžiovinamas. Ši tvarka kartojama tol, kol apšviestumo reikšmės, išmatuotos pagal 1 punkte apibrėžtas sąlygas, sumažėja 15-20 %:

- tolimosios šviesos spindulio taške Emax tolimosios/artimosios šviesos lempai,

- tolimosios šviesos spindulio taške Emax tik tolimosios šviesos lempai,

- taškuose 50 R ir 50 V [7] tik artimosios šviesos lempai, skirtai dešiniajai eismo sistemai,

- taškuose 50 L ir 50 V tik artimosios šviesos lempai, skirtai kairiajai eismo sistemai.

1.2.1.3. Matavimų įranga

Matavimų įranga turi atitikti įrangą, naudotą žibinto patvirtinimo bandymams. Fotometriniam verifikavimui naudojama standartinė (atskaitos) kaitrinė lempa.

2. SPINDULIO VIRŠUTINĖS RIBOS VERTIKALIOSIOS PADĖTIES POKYČIO DĖL ŠILUMOS POVEIKIO BANDYMAS

Šio bandymo paskirtis — nustatyti, ar šilumos sukeliamas spindulio viršutinės ribos poslinkis vertikaliąja kryptimi neviršija veikiančiam artimosios šviesos žibintui nustatytos didžiausios leistinos ribos.

Pagal 1 punkto nurodymus patikrintas priekinis žibintas tikrinamas pagal 2.1 punkto nurodymus, nenuėmus nuo pagrindo, ant kurio jis pritvirtintas, ir nereguliavus jo padėties.

2.1. Bandymas

Bandymai atliekami sausu ir nevėjuotu oru 23 °C ± 5 °C aplinkos temperatūroje.

Naudojant serijinės gamybos kaitrinę lempą, kuri prieš bandymą jau buvo naudojama mažiausiai vieną valandą, įjungiama žibinto artimoji šviesa, žibinto nenuimant nuo pagrindo, ant kurio jis pritvirtintas, ir nereguliuojant jo padėties. (Šio bandymo tikslams įtampa turi būti reguliuojama pagal 1.1.1.2 punkto nurodymus). Spindulio viršutinės ribos padėtis jos horizontaliojoje dalyje (tarp taško VV ir vertikaliosios linijose, kertančios tašką B 50 R, jei žibintas pritaikytas kairiajai eismo sistemai, ir tašką B 50 L, jei žibintas pritaikytas dešiniajai eismo sistemai) tikrinama 3 minutes (r3) ir 60 minučių (r60) po įjungimo.

Spindulio viršutinės ribos padėties kitimo matavimai atliekami taikant bet kokį metodą, kuriam būdingas priimtinas tikslumas ir pakartojami rezultatai.

2.2. Bandymo rezultatai

Δr

=

r3 − r60 yra ne didesnis kaip 1,0 mrad (Δr1 ≤ 1,0 mrad).

2.2.1. Tačiau, jei šis dydis yra didesnis kaip 1,0 mrad, bet mažesnis kaip 1,5 mrad (1,0 mrad < Δr1 ≤ 1,5 mrad), su antruoju žibintu atliekamas 2.1 punkte aprašytas bandymas, prieš tai tris kartus iš eilės atlikus žemiau aprašytų veiksmų seką; šio pakartotinio bandymo tikslas — stabilizuoti žibinto mechaninių dalių padėtį ant pagrindo, naudojamo vietoje tinkamo įtaisymo transporto priemonėje:

- vienai valandai įjungiama artimoji šviesa (įtampa reguliuojama pagal 1.1.1.2 punkto reikalavimus),

- vienai valandai žibintas išjungiamas.

Žibinto tipas laikomas priimtinu, jei pirmojo bandinio išmatuotojo dydžio Δr1 ir antrojo bandinio išmatuotojo dydžio Δr11 vidurkis neviršija 1,0 mrad.

Δr

+ Δr

≤ 1,0 mrad

3 priedėlis

Žibintų su sklaidytuvais, pagamintais iš plastikinių medžiagų, ir sklaidytuvų arba medžiagos bandinių bei surinktų žibintų tikrinimo reikalavimai

1. BENDROJI INFORMACIJA

1.1. Pagal I priedo 2.4 punkto reikalavimus pateikti bandiniai turi atitikti šio priedėlio 2.1-2.5 punktuose pateikiamas specifikacijas.

1.2. Du surinktų žibintų su plastikiniais sklaidytuvais bandiniai, pateikti pagal I priedo 2.3 punkto reikalavimus, turi atitikti šio priedėlio 2.6 punkte išdėstytas sklaidytuvų medžiagos specifikacijas.

1.3. Su plastikinių sklaidytuvų arba sklaidytuvų medžiagos bandiniais bei reflektoriumi, prie kurio jie pritvirtinti (jei tinka), chronologine tvarka atliekami 3.1 priedėlio A lentelėje išvardyti patvirtinimo bandymai.

1.4. Tačiau jei žibintų gamintojas įrodo, jog gaminiui jau buvo atlikti toliau pateikiami 2.1-2.5 punktuose išvardyti bandymai arba analogiški bandymai pagal kitos direktyvos reikalavimus, šie bandymai nekartojami; tokiu atveju privalomai atliekami tik 3.1 priedėlio B lentelėje išvardyti bandymai.

2. BANDYMAI

2.1. Atsparumas temperatūros pokyčiams

2.1.1. Bandymai

Trys nauji bandiniai (sklaidytuvai) yra veikiami penkių temperatūros ir drėgnumo kitimo ciklų (SOD — santykinis oro drėgnumas) pagal šią programą:

- 3 valandos 40 °C ± 2 °C temperatūroje, esant 85 %-95 % SOD,

- 1 valanda 23 °C ± 5 °C temperatūroje, esant 60 %-75 % SOD,

- 15 valandų — 30 °C ± 2 °C temperatūroje,

- 1 valanda 23 °C ± 5 °C temperatūroje, esant 60 %-75 % SOD,

- 3 valandos 80 °C ± 2 °C temperatūroje,

- 1 valanda 23 °C ± 5 °C temperatūroje, esant 60 %-75 % SOD.

Prieš atliekant šį bandymą, bandiniai turi būti mažiausiai keturias valandas laikomi 23 °C ± 5 °C temperatūroje, esant 60 %-75 % SOD.

Pastaba:

Vienos valandos trukmės periodų 23 °C ± 5 °C temperatūroje metu būtini pereinamieji periodai iš vienos temperatūros į kitą, kad būtų išvengta šiluminio šoko efektų.

2.1.2. Fotometriniai matavimai

2.1.2.1. Metodas

Bandinių fotometriniai matavimai atliekami prieš ir po bandymo.

Matavimai atliekami, naudojant standartinę lempą, šiuose taškuose:

artimosios arba artimosios ir tolimosios šviesos žibinto artimosios šviesos spindulio — B 50 L ir 50 R (jei žibintas pritaikytas kairiajai eismo sistemai, matuojama taškuose B 50 R ir 50 L), simetrinio artimosios šviesos spindulio — taškuose B 50 ir 50 R/L;

tolimosios arba artimosios ir tolimosios šviesos žibinto tolimosios šviesos spindulio — taške Emax;

priekinio rūko žibinto — taške HV ir Emax zonoje D.

2.1.2.2. Rezultatai

Prieš bandymą ir po jo išmatuotųjų dydžių reikšmės turi skirtis ne daugiau kaip 10 %, įskaitant fotometrijos tvarkos leistinus nuokrypius.

2.2. Atsparumas atmosferos ir cheminių medžiagų poveikiui

2.2.1. Atsparumas atmosferos poveikiui

Trys nauji bandiniai (sklaidytuvai arba medžiagos bandiniai) yra veikiami spinduliuotės iš šaltinio, kurio spektrinis energijos pasiskirstymas panašus į 5500 K ir 6000 K temperatūros juodojo kūno spektrinį energijos pasiskirstymą. Kad būtų kiek įmanoma sumažinta bangų, kurių ilgis mažesnis kaip 295 nm ir didesnis kaip 2500 nm, spinduliuotė, tarp spinduliuotės šaltinio ir bandinių turi būti įtaisyti reikiami filtrai. Bandiniai veikiami 1200 W/m2 ± 200 W/m2 energijos srautu tiek laiko, kad jų gautas šviesos energijos kiekis būtų 4500 MJ/m2 ± 200 MJ/m2. Bandymo įrenginio viduje, vienodu lygiu su bandiniais padėto juodo skydelio išmatuota temperatūra turi būti 50 °C ± 5 °C. Kad bandiniai būtų veikiami tolygiai, jie turi suktis aplink spinduliuotės šaltinį 1-5 min−1 dažniu.

Bandiniai apipurškiami 23 °C ± 5 °C temperatūros distiliuotu vandeniu, kurio laidumas mažesnis kaip 1 mS/m pagal šią tvarką:

—purškiama: | — 5 minutes, |

—džiovinama: | — 25 minutes. |

2.2.2. Atsparumas cheminėms medžiagoms

Atlikus 2.2.1 punkte aprašytą bandymą ir 2.2.3.1 punkte aprašytuosius matavimus, minėtųjų trijų bandinių išorinis paviršius veikiamas 2.2.2.1 punkte aprašytuoju mišiniu pagal 2.2.2.2 punkte pateikiamą tvarką.

2.2.2.1. Bandymų mišinys

Bandymo mišinį sudaro: 61,5 % n-heptano; 12,5 % toluolo; 7,5 % etilo tetrachlorido; 12,5 % trichloretileno ir 6 % ksilolo (nurodyti tūrio procentai).

2.2.2.2. Bandymo eiga

Medvilninio audinio skiautė įmirkoma (pagal ISO 105) 2.2.2.1 punkte aprašytame mišinyje iki prisisotinimo ir ne vėliau kaip per 10 sekundžių dešimčiai minučių prispaudžiama prie bandinio išorinio paviršiaus 50 N/cm2 slėgiu (toks slėgis pasiekiamas 14 × 14 mm bandomąjį paviršių veikiant 100 N jėga).

Per šias 10 minučių audinys pakartotiniai įmirkomas mišiniu, kad bandinį veikiančio skysčio sudėtis būtų identiška reikiamai bandymų mišinio sudėčiai.

Bandymo metu leidžiama kompensuoti bandinį veikiantį slėgį, kad bandinys nesuskiltų.

2.2.2.3. Valymas

Baigus bandinius veikti bandymų mišiniu, jie išdžiovinami atvirame ore ir nuplaunami 23 °C ± 5 °C temperatūros tirpalu, aprašytu 2.3 punkte (Atsparumas valikliams).

Po to bandiniai kruopščiai išskalaujami 23 °C ± 5 °C temperatūros distiliuotu vandeniu, kuriame turi būti ne daugiau kaip 0,2 % priemaišų, ir nušluostomi minkštos medžiagos skiaute.

2.2.3. Rezultatai

2.2.3.1. Po atmosferos poveikio bandymo bandinių išoriniai paviršiai turi būti nesuskilinėję, nesubraižyti, nenuskelti ir nedeformuoti, o šviesos perdavimo vidurkis

Δt =

T

− T

T

,

gautas matuojant tris bandinius pagal šio priedo 3.2 priedėlyje aprašytą tvarką, turi būti ne didesnis kaip 0,020 (Δtm ≤ 0,020).

2.2.3.2. Po cheminių medžiagų poveikio bandymo ant bandinių turi nesimatyti jokių cheminės kilmės dėmių, galinčių pakeisti šviesos srauto sklaidą, o šviesos perdavimo vidurkis

Δd =

T

− T

T

,

gautas matuojant tris bandinius pagal šio priedo 3.2 priedėlyje aprašytą tvarką, turi būti ne didesnis kaip 0,020 (Δdm ≤ 0,020).

2.3. Atsparumas valikliams ir angliavandeniliams

2.3.1. Atsparumas valikliams

Trijų bandinių (sklaidytuvų arba medžiagos bandinių) išorinis paviršius įkaitinamas iki 50 °C ± 5 °C temperatūros, po to 5 minutėms pamerkiamas į mišinį, kurį sudaro 99 dalys distiliuoto vandens su ne daugiau kaip 0,02 % priemaišų, ir viena dalis alkilarilo sulfonato. Palaikoma pastovi 23 °C ± 5 °C mišinio temperatūra.

Bandymui pasibaigus, bandiniai išdžiovinami 50 °C ± 5 °C temperatūroje, jų paviršius nuvalomas drėgno audinio skiaute.

2.3.2. Atsparumas angliavandeniliams

Šių trijų bandinių išorinis paviršius vieną minutę nestipriai trinamas medvilninės medžiagos skiaute, įmirkyta mišinyje, sudarytame iš 70 % n-heptano ir 30 % toluolo (nurodyti tūrio procentai), po to džioviname atvirame ore.

2.3.3. Rezultatai

Vieną po kito atlikus abu aprašytus bandymus, vidutinis šviesos perdavimo pokytis

Δt =

T

− T

T

,

gautas matuojant tris bandinius pagal šio priedo 3.2 priedėlyje aprašytą tvarką, turi būti ne didesnis kaip 0,010 (Δt ≤ 0,010).

2.4. Atsparumas mechaniniam poveikiui

2.4.1. Mechaninio poveikio metodas

Su trijų naujų bandinių (sklaidytuvų) išoriniu paviršiumi atliekamas tolygaus mechaninio poveikio bandymas pagal šio priedo 3.3 priedėlyje aprašytą metodą.

2.4.2. Rezultatai

Po šio bandymo pagal šio priedo 3.2 priedėlyje aprašytą tvarką 2.2.4 punkte nurodytame plotelyje matuojamas

šviesos perdavimo pokytis

Δt =

T

− T

T

ir šviesos sklaidos pokytis

Δd =

T

− T

T

,

trijų bandinių vidutinės reikšmės turi būti tokios:

- Δtm ≤ 0,100

- Δdm ≤ 0,050.

2.5. Dangos (jei yra) sukibimo bandymas

2.5.1. Bandinio paruošimas

20 mm × 20 mm dydžio sklaidytuvo dangos plotelis skustuvo ašmenimis arba adata padalijamas į apytiksliai 2 mm × 2 mm dydžio tinklelį. Ašmenų arba adatos slėgis turi būti toks, kad perpjautų bent dangą.

2.5.2. Bandymo aprašymas

Naudojama lipni juostelė, kurios sukibimo jėga, išmatuota šio priedo 3.4 priedėlyje aprašytomis standartinėmis sąlygomis, yra lygi 2 N (pločio cm) ± 20 %. Ne mažiau kaip 25 mm pločio juostelė mažiausiai 5 minutes laikoma prispausta prie paviršiaus, paruošto pagal 2.5.1 punkto reikalavimus.

Lipnios juostelės galas apkraunamas taip, kad sukibimo su paviršiaus jėgą išlygintų šiam paviršiui statmena jėga. Tuomet juostelė nuplėšiama, traukiant vienodu 1,5 m/s ± 0,2 m/s greičiu.

2.5.3. Rezultatai

Į tinklelį padalytame plotelyje neturi būti jokių žymių pažeidimų. Leistini pažeidimai tinklelio linijų sankirtose arba pjūvių kraštuose, tačiau jie neturi viršyti 15 % tinklelio paviršiaus ploto.

2.6. Surinkto žibinto su plastikiniu sklaidytuvu bandymai

2.6.1. Atsparumas sklaidytuvo paviršiaus mechaniniam dilimui

2.6.1.1. Bandymai

Su žibinto bandinio Nr. 1 sklaidytuvu atliekamas 2.4.1 punkte aprašytas bandymas.

2.6.1.2. Rezultatai

Atlikus bandymą pagal šios direktyvos reikalavimus, atliktų fotometrinių matavimų rezultatai neturi daugiau kaip 30 % viršyti didžiausių leistinų reikšmių taškuose B 50 L ir HV bei būti daugiau kaip 10 % mažesni už mažiausias leistinas reikšmes taške 75 R (jei žibintas pritaikytas kairiajai eismo sistemai, atitinkamai matuojama taškuose B 50 R, HV ir 75 L). Simetriškojo artimosios šviesos spindulio atveju matuojama taškuose B 50 ir H.

2.6.2. Dangos (jei yra) sukibimo bandymas

Su žibinto bandinio Nr. 2 sklaidytuvu atliekamas 2.5 punkte aprašytas bandymas.

3. GAMYBOS ATITIKTIES VERIFIKAVIMAS

3.1. Žibintų serija atitinka šios direktyvos reikalavimus sklaidytuvų gamyboje naudojamai medžiagai, jei:

3.1.1. Atlikus atsparumo cheminėms medžiagoms ir atsparumo valikliams bei angliavandeniliams bandymus, išoriniame bandinių paviršiuje nėra plika akimi matomų skilimų, įbrėžimų, nuskilimų ir deformacijų (žr. 2.2.2, 2.3.1 ir 2.3.2 punktus);

3.1.2. Atlikus 2.6.1.1 punkte aprašytą bandymą, 2.6.1.2 punkte nurodytuose taškuose išmatuotos fotometrinės reikšmės neviršija šios direktyvos nustatytų gamybos atitikties leistinų ribų.

3.2. Jei bandymų rezultatai neatitinka reikalavimų, atliekami pakartotiniai bandymai su atsitiktinai parinktu žibinto bandiniu.

3.1 priedėlis

Patvirtinimo bandymų chronologinė tvarka

A. Plastikinių medžiagų (sklaidytuvų arba bandinių, pateiktų pagal I priedo 1.2.4 punkto reikalavimus) bandymai

Bandiniai | Sklaidytuvai arba medžiagos bandiniai | Sklaidytuvai |

Bandinio Nr. | Bandinio Nr. |

1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 |

1.1.Ribotoji fotometrija (2.1.2) | | | | | | | | | | × | × | × | |

1.1.1.Temperatūros pokyčiai (2.1.1) | | | | | | | | | | × | × | × | |

1.2.Ribotoji fotometrija (2.1.2) | | | | | | | | | | × | × | × | |

1.2.1.Perdavimo matavimai | × | × | × | × | × | × | × | × | × | | | | |

1.2.2.Sklaidos matavimai | × | × | × | | | | × | × | × | | | | |

1.3.Atmosferos poveikis (2.2.1) | × | × | × | | | | | | | | | | |

1.3.1.Perdavimo matavimai | × | × | × | | | | | | | | | | |

1.4.Cheminių medžiagų poveikis (2.2.2) | × | × | × | | | | | | | | | | |

1.4.1.Sklaidos matavimai | × | × | × | | | | | | | | | | |

1.5.Valikliai (2.3.1) | | | | × | × | × | | | | | | | |

1.6.Angliavandeniliai (2.3.2) | | | | × | × | × | | | | | | | |

1.6.1.Perdavimo matavimai | | | | × | × | × | | | | | | | |

1.7.Mechaninis poveikis (2.4.1) | | | | | | | × | × | × | | | | |

1.7.1.Perdavimo matavimai | | | | | | | × | × | × | | | | |

1.7.2.Sklaidos matavimai | | | | | | | × | × | × | | | | |

1.8.Sukibimas (2.5) | | | | | | | | | | | | | × |

B. Surinktų žibintų (pateiktų pagal I priedo 1.2.3 punkto reikalavimus) bandymai

Bandymai | Surinktas žibintas |

Bandinio Nr. |

1 | 2 |

2.1.Mechaninis poveikis (2.6.1.1) | × | |

2.2.Fotometrija (2.6.1.2) | × | |

2.3.Sukibimas (2.6.2) | | × |

3.2 priedėlis

Šviesos sklaidos ir perdavimo matavimo metodas

1. ĮRANGA (žr. pav.)

Kolimatoriaus K spindulį, kurio pusinis divergencijos koeficientas

= 17,4 × 10

rd

,

riboja diafragma DT su 6 mm skersmens anga, prieš kurią pastatytas stovas su bandiniu.

Glaudžiamasis achromatinis sklaidytuvas L2 su sferinės aberacijos korekcija sieja diafragmą DT su imtuvu R; sklaidytuvo L2skersmuo turi būti toks, kad neribotų bandinio sklaidomos šviesos kūgio, kurio pusinis viršūnės kampas

= 14

α

= 1°

ir

α

= 12°

.

Neskaidrios centrinės diafragmos dalies paskirtis — pašalinti tiesiogiai iš šviesos šaltinio sklindančią šviesą. Centrinę diafragmos dalį turi būti įmanoma patraukti iš šviesos spindulio sklidimo kelio taip, kad ją būtų galima grąžinti tiksliai į tą pačią vietą.

Atstumas L2 DT ir sklaidytuvo L2 židinio nuotolis F2 [1] parenkamas taip, kad DT atvaizdas visiškai uždengtų imtuvą R.

Jei pradinio krintančio srauto stiprumas yra 1000 mazgų, kiekvieno matavimo absoliutusis tikslumas turi būti geresnis negu 1 mazgas.

2. MATAVIMAS

Matuojami šie dydžiai:

Dydis | Bandinys įstatytas | Centrinė DD dalis įstatyta | Prasmė |

T1 | Ne | Ne | Krintantis pradinis srautas |

T2 | Taip (prieš bandymą) | Ne | Per naują medžiagą sklindantis srautas 24 °C lauke |

T3 | Taip (po bandymo) | Ne | Per ištirtą medžiagą sklindantis srautas 24 °C lauke |

T4 | Taip (prieš bandymą) | Taip | Naujos medžiagos išsklaidytas srautas |

T5 | Taip (po bandymo) | Taip | Išbandytos medžiagos išsklaidytas srautas |

+++++ TIFF +++++

3.3 priedėlis

Smėlio srovės metodas

1. BANDYMŲ ĮRANGA

1.1. Purkštuvas

Purkštuvo žiotys turi būti 1,3 mm skersmens ir skleisti 0,24 ± 0,02 l/min skystos medžiagos srautą, esant 6,0 bar − 0, + 0,5 bar darbiniam slėgiui.

Šiomis darbinėmis sąlygomis, ant bandomojo paviršiaus, esančio 380 mm ± 10 mm atstumu nuo purkštuvo žiočių, turi susidaryti 170 mm ± 50 mm vėduoklinis pasiskirstymas.

1.2. Bandymų mišinys

Bandymų mišinio sudėtis:

- silikatinis smėlis, kurio kietumas 7 pagal Moho skalę, smilčių dydis nuo 0 iki 0,2 mm, kuriam būdingas beveik normalus pasiskirstymas, kampinis koeficientas 1,8-2;

- vanduo, kurio kietumas ne didesnis kaip 205 g/m3; į litrą vandens dedama 25 g smėlio.

2. BANDYMAS

Žibinto sklaidytuvo išorinis paviršius vieną arba daugiau kaip vieną kartą veikiamas aprašytojo purkštuvo skleidžiamos smėlio srovės. Srovė turi būti beveik statmena bandomajam paviršiui.

Paviršiaus dilimas tikrinamas naudojantis vienu ar keliais stikliniais atskaitos bandiniais, esančiais netoli bandomojo sklaidytuvo. Mišinys purškiamas tol, kol 2 priedėlyje aprašytaisiais metodais išmatuotosios bandinio arba bandinių šviesos sklaidos pokytis tampa lygus:

Δd =

T

− T

T

= 0,0250 ± 0,0025

.

Tikrinant, ar visas bandomasis paviršius nudilo vienodai, gali būti naudojami keli atskaitos bandiniai.

3.4 priedėlis

Lipnios juostelės sukibimo bandymas

1. TIKSLAS

Šis metodas leidžia standartinėmis sąlygomis išmatuoti lipnios juostelės sukibimo su stiklo plokštele linijinę jėgą.

2. PRINCIPAS

Matuojama jėga, reikalinga atplėšti lipnią juostelę nuo stiklo plokštelės 90° kampu.

3. ATMOSFEROS SĄLYGOS

Aplinkos temperatūra turi būti 23 °C ± 5 °C, santykinis oro drėgnumas − 65 % ± 15 %.

4. BANDOMOSIOS ATKARPOS

Prieš atliekant bandymą bandomasis lipnios juostelės ritinėlis turi būti 24 valandas laikomas nurodytomis atmosferos sąlygomis (žr. 3 punktą).

Iš kiekvieno ritinėlio bandomos penkios 400 mm ilgio juostelės atkarpos. Pirmosios trys ritinėlio atkarpos išmetamos.

5. TVARKA

Bandymas atliekamas 3 punkte nurodytomis aplinkos sąlygomis.

Ritinėlį išvyniojant spindulio kryptimi apytiksliai 300 mm/s greičiu, paimamos penkios bandomosios atkarpos, kurios ne vėliau kaip per 15 sekundžių prilipinamos šiuo būdu:

- juostelė lipinama prie stiklo plokštelės palaipsniui, nestipriai patrinant pirštu išilgine kryptimi, pernelyg nespaudžiant ir tarp juostelės bei stiklo plokštelės nepaliekant oro burbuliukų,

- bandinys paliekamas nurodytomis aplinkos sąlygomis 10 minučių,

- apytiksliai 25 mm bandomosios atkarpos atplėšiama nuo plokštelės plokštumoje, statmenoje bandomosios atkarpos ašiai,

- plokštelė įtvirtinama, o laisvasis juostelės galas atlenkiamas atgal 90° kampu. Jėga naudojama taip, kad juostelės ir plokštelės skiriamoji linija būtų statmena šios jėgos vektoriui ir statmena plokštelei,

- juostelė plėšiama nuo plokštelės 300 mm/s greičiu ir registruojama jėga, reikalinga juostelei nuplėšti.

6. REZULTATAI

Matavimo rezultatas yra apskaičiuotasis penkių gautųjų reikšmių vidurkis. Ši reikšmė išreiškiama niutonais juostelės pločio centimetrui.

4 priedėlis

Motociklų ir triračių transporto priemonių priekinių žibintų su kaitrinėmis halogeninėmis lempomis, skleidžiančių artimosios asimetriškus ir tolimosios šviesos spindulius, tipo informacijos dokumentas

+++++ TIFF +++++

5 priedėlis

+++++ TIFF +++++

IV PRIEDAS

KAITRINĖS LEMPOS, SKIRTOS NAUDOTI MOPEDŲ, MOTOCIKLŲ IR TRIRAČIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ SUDĖTINĖS DALIES TIPO PATVIRTINTUOSE ŽIBINTUOSE

1. priedėlis. | R2 kategorijos kaitrinės lempos |

2. priedėlis. | H1 kategorijos kaitrinės lempos |

3. priedėlis. | H2 kategorijos kaitrinės lempos |

4. priedėlis. | H3 kategorijos kaitrinės lempos |

5. priedėlis. | H4 kategorijos kaitrinės lempos |

6. priedėlis. | HS1 kategorijos kaitrinės lempos |

7. priedėlis. | HB3 kategorijos kaitrinės lempos |

8. priedėlis. | HB4 kategorijos kaitrinės lempos |

9. priedėlis. | H7 kategorijos kaitrinės lempos |

10. priedėlis. | HS2 kategorijos kaitrinės lempos |

11. priedėlis. | S1 ir S2 kategorijos kaitrinės lempos |

12. priedėlis. | S3 kategorijos kaitrinės lempos |

13. priedėlis. | S4 kategorijos kaitrinės lempos |

14. priedėlis. | P21W kategorijos kaitrinės lempos |

15. priedėlis. | P21/5W kategorijos kaitrinės lempos |

16. priedėlis. | R5W kategorijos kaitrinės lempos |

17. priedėlis. | R10W kategorijos kaitrinės lempos |

18. priedėlis. | T4W kategorijos kaitrinės lempos |

19. priedėlis. | C5W kategorijos kaitrinės lempos |

20. priedėlis. | C21W kategorijos kaitrinės lempos |

21. priedėlis. | W3W kategorijos kaitrinės lempos |

22. priedėlis. | W5W kategorijos kaitrinės lempos |

23. priedėlis. | Patvirtinimo ženklo išdėstymo ant kaitrinių lempų pavyzdžiai |

24. priedėlis. | Lempų kaitinimo siūlelio šviesos centras ir forma |

1. KAITRINĖS LEMPOS SUDĖTINĖS DALIES TIPO PATVIRTINIMO PARAIŠKA

1.1. Kaitrinės lempos sudėtinės dalies tipo patvirtinimo paraiškoje, pateikta vadovaujantis Direktyva 92/61/EEB, turi būti nurodyta ir ši informacija:

1.1.1. pakankamai detalūs, kad būtų galima nustatyti tipą, brėžiniai trimis egzemplioriais;

1.1.2. trumpas techninis aprašymas;

1.1.3. penki kiekvienos spalvos lempos, kuriai prašoma patvirtinimo, bandiniai.

1.2. Jei kaitrinės lempos tipas nuo jau patvirtintojo tipo skiriasi tik gaminio ar prekės pavadinimu, pakanka pateikti:

1.2.1. lempos gamintojo deklaraciją, kad pateiktasis tipas yra gaminamas to paties gamintojo ir identiškas (išskyrus gaminio ar prekės pavadinimą) jau patvirtintajam tipui, kurio patvirtinimo kodas nurodomas;

1.2.2. du bandinius su naujuoju gaminio ar prekės pavadinimu.

2. PAPILDOMI KAITRINIŲ LEMPŲ ŽENKLINIMO IR ŽENKLŲ REIKALAVIMAI

2.1. Ant patvirtinimui pateiktų kaitrinių lempų cokolio arba baliono (šiuo atveju negali būti neigiamai paveiktos lempos šviesos ypatybės) turi būti:

2.1.1. pareiškėjo gaminio arba prekės pavadinimas;

2.1.2. projektinė įtampa;

2.1.3. atitinkamos kategorijos tarptautinis žymėjimas;

2.1.4. projektinė galia (jei lempoje yra du kaitinimo siūleliai, galia žymima taip: pagrindinio kaitinimo siūlelio/antrinio kaitinimo siūlelio); šios reikšmės atskirai žymėti nereikia, jei ji yra tarptautinio lempos kategorijos žymėjimo dalis;

2.1.5. laisvas plotelis, pakankamo dydžio, kad tilptų patvirtinimo ženklas.

2.2. 2.1.5 punkte minėtasis plotelis turi būti pažymėtas brėžiniuose, pateikiamuose kartu su tipo patvirtinimo paraiška.

2.3. Be 2.1 punkte nurodytų žymėjimų, leistini kiti papildomi žymėjimai, jei jie neigiamai neveikia lempos šviesos ypatybių.

3. KAITRINĖS LEMPOS SUDĖTINĖS DALIES TIPO PATVIRTINIMAS

3.1. Jei visi kaitrinės lempos bandiniai, pateikti pagal 1.1.3 arba 1.2.2 punkto reikalavimus, atitinka šio priedo reikalavimus, jos tipas patvirtinamas.

3.2. Pagal Direktyvos 92/61/EEB 8 straipsnio nuostatas 2.1.5 punkte nurodytame plotelyje įrašomas sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklas.

3.3. Šio priedo 23 priedėlyje pateikiamas patvirtinimo ženklo išdėstymo pavyzdys.

4. TECHNINIAI REIKALAVIMAI

4.1. Techniniai reikalavimai atitinka reikalavimus, išdėstytus Jungtinių Tautų EEK 37 reglamente, kuris buvo pakeistas šiuo dokumentu:

- 2-oji redakcija su pakeitimų serija 02 ir 03, klaidų sąrašu 2 ir 03 serijos pakeitimų 1-9 papildymais.

5. GAMYBOS ATITIKTIS

5.1. Pagal šio priedo reikalavimus patvirtintos kaitrinės lempos turi būti gaminamos taip, kad atitiktų patvirtintąjį tipą, tenkindamos ženklinimo ir techninius reikalavimus, išdėstytus šio priedo 2.1, 3.2 ir 4 punktuose ir atitinkamuose priedėliuose.

5.2. Siekiant patikrinti, ar tenkinami 5.1 punkto reikalavimai, produkcija tikrinama pagal 4.1 punkte minimo Jungtinių Tautų 37 reglamento 4-ojo straipsnio dalyje ir 6, 7, 8 bei 9 prieduose išdėstytus reikalavimus.

5.3. Pagal šio priedo reikalavimus suteiktas kaitrinės lempos tipo patvirtinimas gali būti panaikintas, jei netenkinami 5.1 ir 5.2 punkto reikalavimai arba jei patvirtinimo ženklu pažymėta kaitrinė lempa neatitinka patvirtinto tipo.

[1] Atskaitos ašis yra statmena atskaitos plokštumai ir kerta 45 mm cokolio skersmens centrą. [2] Skleidžiamos šviesos spalva turi būti balta. [3] Jokia cokolio dalis neturi skleisti atspindėto artimosios šviesos kaitinimo siūlelio skleidžiamos šviesos spindulio, kaitrinei lempai esant įprastinėje darbo padėtyje transporto priemonėje. 1 priedėlis

R2 kategorijos lempos

Specifikacija R2/1

+++++ TIFF +++++

Brėžiniuose tik vaizduojami svarbiausi lempos matmenys

Elektrinės ir fotometrinės savybės |

| Įprastinės gamybos kaitrinės lempos | Standartinė kaitrinė lempa |

Projektinės reikšmės | Voltai | 6 [4] | 12 [4] | 24 [4] | 12 [4] |

Vatai | 45 | 40 | 45 | 40 | 55 | 50 | 45 | 40 |

Bandymo įtampa | Voltai | 6,3 | 13,2 | 28 | 13,2 |

Tikrosios reikšmės | Vatai | daug. 53 | daug. 47 | daug. 57 | daug. 51 | daug. 76 | daug. 69 | 52 + 0 % − 10 % | 46 ± 5 % |

Šviesos srautas lm | maž. 720 | 570 ± 15 % | maž. 860 | 675 ± 15 % | maž. 1000 | 860 ± 15 % | | |

Atskaitos šviesos srautas, esant apytiksliai 12 V įtampai | 700 | 450 |

SPECIFIKACIJA R2/2

Ekrano ir kaitinimo siūlelių padėtis ir matmenys

+++++ TIFF +++++

Brėžiniai nevaizduoja privalomos ekrano ir kaitinimo siūlelių konstrukcijos.

SPECIFIKACIJA R2/3

[5]Ekrano ir kaitinimo siūlelių padėtis ir matmenys |

Matmenys mm | Leistinas nuokrypis |

| | Įprastinės gamybos kaitrinė lempa | Standartinė kaitrinė lempa |

| | 6 V | 12 V | 24 V | 12 V |

a | 0,60 | ± 0,35 | ± 0,15 |

b1/30,0 [6] b1/33,0 | 0,20 b1/30,0 mv [7] | ± 0,35 | ± 0,15 |

b2/30,0 [6] b2/33,0 | 0,20 b2/30,0 ir [7] | ± 0,35 | ± 0,15 |

c/30,0 [6] c/33,0 | 0,50 c/30,0 ir [7] | ± 0,30 | ± 0,15 |

e | 6 V, 12 V 24 V | 28,5 28,8 | ± 0,35 | ± 0,15 |

f | 6 V, 12 V 24 V | 1,8 2,2 | ± 0,40 | ± 0,20 |

g | 0 | ± 0,50 | ± 0,30 |

h/30,0 [6] h/33,0 | 0 h/30,0 ir [7] | ± 0,50 | ± 0,30 |

½ (p-q) | 5,5 | ± 1,50 | ± 0,50 |

lc | 15° proj. | | | | |

γ [8] | | | | | |

Cokolis P45t-41 pagal publikaciją 61 (specifikacija 7004-95-4) |

2 priedėlis

H1 kategorijos lempos

SPECIFIKACIJA H1/1

(Matmenys mm)

+++++ TIFF +++++

Brėžiniuose tik vaizduojami svarbiausi kaitrinės lempos matmenys.

SPECIFIKACIJA H1/2

Matmenys mm | Leistinas nuokrypis |

| | Įprastinės gamybos kaitrinė lempa | Standartinė kaitrinė lempa |

| | 6 V | 12 V | 24 V |

b | 0,7 f | | | |

E (5), (9) | 25,0 | 1 | ± 0,15 |

f (5), (9) | 6 V | 4,5 | ± 1,0 | |

12 V | 5,0 | ± 0,5 | + 0,5 0 |

24 V | 5,5 | ± 1,0 | |

g (1) | 0,5 d (7) | ± 0,5 d | ± 0,25 d |

h1 | 0 | (8) | ± 0,20 (4) |

h2 | (8) | ± 0,25 (4) |

g | 45° | ± 12° | ± 3° |

Cokolis P 14,5s pagal IEC publikaciją 61 (specifikacija 7004-46-1) |

ELEKTRINĖS IR FOTOMETRINĖS SAVYBĖS |

Projektinės reikšmės | Voltai | 6 | 12 | 24 | 12 |

Vatai | 55 | 70 | 55 |

Bandymo įtampa | Voltai | 6,3 | 13,2 | 28,0 | |

Tikrosios reikšmės | Vatai | daug. 63 | daug. 68 | daug. 84 | daug. 68, esant 12 V |

Šviesos srautas lm | 1350 | 1550 | 1900 | |

± % | 15 | |

Atskaitos šviesos srautas lempų bandymams: 1150 lm, esant apytiksliai 12 V įtampai. |

SPECIFIKACIJA H1/3

() Atskaitos ašis yra statmena atskaitos plokštumai ir kerta tašką, apibrėžiamą matmenų, pažymėtų (1).

() Abu srovės įvesties elektrodai turi būti išdėstyti balione, ilgesnysis elektrodas turi būti virš kaitinimo siūlelio (lempai esant brėžinyje pavaizduotoje padėtyje). Vidinė lempos konstrukcija turi būti tokia, kad būtų kuo mažiau parazitinių šviesos darinių ir atspindžių, pavyzdžiui, ant nesusuktų kaitinio siūlelio dalių galima uždėti aušinimo gaubtelius.

() Cilindrinė baliono dalis ilgiu f turi būti tokia, kad kaitinimo siūlelio projekcinis vaizdas nebūtų iškraipomas tiek, kad gelėtų žymiai paveikti optinius rezultatus.

() Ekscentrisitetas matuojamas tik kaitrinės lempos horizontaliąja ir vertikaliąja kryptimis, kaip pavaizduota brėžinyje. Matuotini tie taškai, kurių išorinės galų dalies projekcija yra arčiausiai arba toliausiai nuo atskaitos plokštumos ir kaitinimo siūlelio ašies sankirtos taško.

() Žiūrėjimo kryptis yra statmena atskaitos ašiai ir priklauso plokštumai, apibrėžiamai atskaitos ašimi ir cokolio antrojo kaiščio centro tašku.

() Kaitinimo siūlelio poslinkis baliono atžvilgiu yra 27,5 mm nuo atskaitos plokštumos.

() d — kaitinimo siūlelio skersmuo.

() Tikrinama, naudojantis "dėžės sistema", žr. specifikaciją H1/4.

() Kaitinimo siūlelio galai apibrėžiami kaip taškai, kuriuose, žiūrint 5 išnašoje apibrėžtąja kryptimi, išorinės galų dalies projekcija yra arčiausiai arba toliausiai nuo atskaitos plokštumos ir atskaitos ašies sankirtos taško (susuktos spiralės formos kaitinimo siūleliams taikomi specialūs apibrėžimai).

SPECIFIKACIJA H1/4

Ekrano projekcijos reikalavimai

Šiuo bandymu tikrinant, ar kaitinimo siūlelis tinkamai išdėstytas atskaitos ašies ir atskaitos plokštumos atžvilgiu, nustatoma, ar kaitrinė lempa atitinka reikalavimus.

(Matmenys mm)

+++++ TIFF +++++

| a1 | a2 | b1 | b2 | c1 | c2 |

6 V | 1,4 d | 1,9 d | 0,25 | 6 | 3,5 |

12 V | 6 | 4,5 |

24 V | 7 | 4,5 |

d = kaitinimo siūlelio skersmuo

Specifikacijos H1/2 2 išnašoje apibrėžtasis kaitinimo siūlelio pradžios taškas turi būti tarp linijų Z1 ir Z2.

Kaitinimo siūlelio padėtis tikrinama tik kryptimis FH ir FV, kaip pavaizduota specifikacijos H1/1 brėžinyje.

Visas kaitinimo siūlelis turi neperžengti pavaizduotų ribų.

3 priedėlis

H2 kategorijos lempos

SPECIFIKACIJA H2/1

(Matmenys mm)

+++++ TIFF +++++

Brėžiniuose tik vaizduojami svarbiausieji kaitrinės lempos matmenys.

SPECIFIKACIJA H2/2

Matmenys mm | Leistinas nuokrypis |

| | Įprastinės gamybos kaitrinė lempa | Standartinė kaitrinė lempa |

| | 6 V | 12 V | 24 V |

e (6) | 12,25 | (5) | ± 0,15 |

f (6) | 6 V | 4,5 | ± 1,0 | ± 0,50 |

12 V | 5,5 | |

24 V | |

g (1) (2) | 0,5 d | ± 0,5 d | ± 0,25 d |

h1 (2) | 7,1 | (5) | ± 0,20 |

h2 (4) | (5) | ± 0,25 |

h3 (1) (2) | 0,5 d | (5) | ± 0,20 |

h4 (1) (4) | (5) | ± 0,25 |

Cokolis X 511 pagal IEC publikaciją 61 (specifikacija 7004-99-2) |

ELEKTRINĖS IR FOTOMETRINĖS SAVYBĖS |

Projektinės reikšmės | Voltai | 6 | 12 | 24 | 12 |

Vatai | 55 | 70 | 55 |

Bandymo įtampa | Voltai | 6,3 | 13,2 | 28,0 | |

Tikrosios reikšmės | Vatai | daug. 63 | daug. 68 | daug. 84 | daug. 68, esant 13,2 V |

Šviesos srautas lm ± % | 1300 | 1800 | 2150 | |

15 | |

Atskaitos šviesos srautas lempų bandymams: 1300 lm, esant apytiksliai 12 V įtampai. |

SPECIFIKACIJA H2/3

() d — kaitinimo siūlelio skersmuo.

() Šie poslinkiai matuojami pjūvyje, statmename kolbos ašiai ir kertančiame kaitinimo siūlelio galo tašką [1], mažiausiai nutolusį nuo cokolio.

() Trys kryželiai atramos plokštumoje žymi šią plokštumą apibrėžiančių trijų laikiklio atramų padėtį. 3 mm skersmens skrituliuose, kurių centrai sutampa su šiais taškais, negali būti akivaizdžių deformacijų ar įrantų, galinčių paveikti į lizdą įstatytos kaitrinės lempos padėtį.

() Šie poslinkiai matuojami pjūvyje, statmename kolbos ašiai ir kertančiame kaitinimo siūlelio galo tašką [2], labiausiai nutolusį nuo cokolio.

() Tikrinama, naudojantis "dėžės sistema", žr. specifikaciją H2/4.

() Kaitinimo siūlelio galai apibrėžiami kaip taškai, kuriuose, žiūrint D brėžinyje (žr. specifikaciją H2/1) apibrėžtąja kryptimi, išorinės galų dalies projekcija yra arčiausiai arba toliausiai nuo cokolio ir linijos, lygiagrečios su linija ZZ ir nuo jos nutolusios 7,1 mm atstumu, sankirtos taško (susuktos spiralės formos kaitinimo siūleliams taikomi specialūs apibrėžimai).

SPECIFIKACIJA H2/4

Ekrano projekcijos reikalavimai

Šiuo bandymu tikrinant, ar kaitinimo siūlelis tinkamai išdėstytas atskaitos ašių x-x, y-y ir z-z [3] atžvilgiu, nustatoma, ar kaitrinė lempa atitinka reikalavimus.

(Matmenys mm)

+++++ TIFF +++++

Kaitinimo siūlelio galinis taškas [4] turi būti tarp linijų b1 ir b2. Visas kaitinimo siūlelis turi neperžengti pavaizduotų ribų.

| 6 V | 12 V | 24 V |

a1 | d + 0,50 | d + 1,0 |

a2 | d + 1,0 |

b1, b2 | 0,25 |

d1 | 7,1 |

d2 | 0,5 d − 0,35 |

h | 6 | 7 |

d = kaitinimo siūlelio skersmuo

4 priedėlis

H3 kategorijos lempos

SPECIFIKACIJA H3/1

(Matmenys mm)

+++++ TIFF +++++

Skleidžiamos šviesos spalva turi būti balta.

SPECIFIKACIJA H3/2

Apibrėžimas: žiedo centras ir atskaitos ašis(2)

Standartinių kaitrinių lempų kaitinimo siūlelio matmenis ir leistinus nuokrypius žr. specifikacijoje H3/3

(Matmenys mm)

+++++ TIFF +++++

SPECIFIKACIJA H3/3

Matmenys mm | Įprastinės gamybos kaitrinė lempa | Standartinė kaitrinė lempa |

| | 6 V | 12 V | 24 V |

E | 18,0 (5) | 18,0 |

f (7) | maž. 3,0 | maž. 4,0 | 5,0 ± 0,50 |

k | (5) | 0 ± 0,20 |

h1 | | 0 ± 0,15 (6) |

h3 | |

h2 | | 0 ± 0,25 (6) |

h4 | |

Cokolis PK 22s pagal IEC publikaciją 61 (specifikacija 7004-47-2) |

ELEKTRINĖS IR FOTOMETRINĖS SAVYBĖS |

Projektinės reikšmės | Voltai | 6 | 12 | 24 | 12 |

Vatai | 55 | 70 | 55 |

Bandymo įtampa | Voltai | 6,3 | 13,2 | 28,0 | |

Tikrosios reikšmės | Vatai | daug. 63 | daug. 68 | daug. 84 | daug. 68, esant 13,2 V |

Šviesos srautas | 1050 | 1450 | 1750 | |

| 1m ± % | 15 | |

Atskaitos šviesos srautas lempų bandymams: 1100 lm, esant apytiksliai 12 V įtampai. |

SPECIFIKACIJA H3/4

() Prie pagrindo esančios baliono dalies iškraipymai negali būti matomi, žiūrint iš bet kurio taško, esančio už 80° uždengties kampo ribų. Ekranai negali sukurti jokių trukdančių atspindžių. Kampas tarp atskaitos ašies ir kiekvieno ekrano plokštumos, išmatuotas iš baliono pusės, negali viršyti 90°.

() Leistinas žiedo centro nuokrypis nuo atskaitos ašies — 0,5 mm kryptimi, statmena linijai Z-Z ir 0,05 mm kryptimi, lygiagrečia linijai Z-Z.

() Mažiausiasis ilgis virš šviesos skleidimo centro ("e"), kuriuo balionas turi būti cilindro formos.

() Jokia spyruoklės dalis ar lempos laikiklio sudėtinė dalis negali remtis į flanšo žiedą brūkšnine linija apbrėžto stačiakampio viduje.

() Šie įprastinės gamybos lempų matmenys tikrinami, naudojantis "dėžės sistema", žr. specifikaciją H3/5.

() Standartinių kaitrinių lempų atveju matuotini taškai, kurių išorinės galų dalies projekcija kerta kaitinimo siūlelio ašį.

() Pirmosios ir paskutinės kaitinimo siūlelio vijos padėtis nustatoma kaip pirmosios ir paskutiniosios šviesą skleidžiančios vijos išorės sankirtos su plokštuma, lygiagrečia atskaitos plokštumai ir nutolusia nuo jos 13 mm atstumu, taškai (susuktos spiralės formos kaitinimo siūleliams taikomi specialūs apibrėžimai).

SPECIFIKACIJA H3/5

Ekrano projekcijos reikalavimai

Šiuo bandymu tikrinant, ar kaitinimo siūlelis tinkamai išdėstytas atskaitos ašies ir atskaitos plokštumos atžvilgiu, nustatoma, ar kaitrinė lempa atitinka reikalavimus.

(Matmenys mm)

+++++ TIFF +++++

| a | c | k | g |

6 V | 1,8 d | 1,6 d | 1,0 | 2,0 |

12 V | 2,8 |

24 V | 2,9 |

d = kaitinimo siūlelio skersmuo

Visas kaitinimo siūlelis turi neperžengti pavaizduotų ribų.

Kaitinimo siūlelio centras turi neperžengti k matmens ribų.

5 priedėlis

H4 kategorijos lempos

SPECIFIKACIJA H4/1

(Matmenys mm)

+++++ TIFF +++++

Šie brėžiniai nėra privalomi; vienintelė jų paskirtis — parodyti, kurie matmenys turi būti tikrinami.

Atskaita | Matmenys | Leistinas nuokrypis |

12 V | 24 V | 12 V | 24 V |

| | + 0,45 | |

e | 28,5 | 29,0 | − 0,25 | ± 0,35 |

p | 28,95 | 29,25 | — | — |

m (1) | daug. 60,0 | — |

n (1) | daug. 34,5 | — |

s (2) | 45,0 | — |

α (3) | daug. 40° | — |

SPECIFIKACIJA H4/2

Savybės

| | Įprastinės gamybos kaitrinės lempos | Standartinė kaitrinė lempa |

| | | | | |

Projektinės reikšmės | Voltai | 12 (4) | 24 (4) | 12 (4) |

Vatai | 60 | 55 | 75 | 70 | 60 | 55 |

Bandymo įtampa | Voltai | 13,2 | 28 | | |

Tikrosios reikšmės | Vatai | daug. 75 | daug. 68 | daug. 85 | daug. 80 | daug. 75, esant 13,2 V | daug. 68, esant 13,2 V |

Šviesos srautas lm | 1650 | 1000 | 1900 | 1200 | | |

± % | 15 | | |

Atskaitos šviesos srautas lm, esant apytiksliai 12 V įtampai. | 1250 | 750 |

Cokolis P43t-38 pagal IEC publikaciją 61 (specifikacija 7004-39-2). |

SPECIFIKACIJA H4/3

+++++ TIFF +++++

SPECIFIKACIJA H4/4

+++++ TIFF +++++

SPECIFIKACIJA H4/5

PAPILDOMI SPECIFIKACIJŲ H4/3 IR H4/4 PAAIŠKINIMAI

Pateiktieji matmenys matuojami trimis kryptimis:

+++++ TIFF +++++

matmenys a, b1, c, d, e, f, lR un lC;

+++++ TIFF +++++

matmenys g, h, p ir q;

+++++ TIFF +++++

matmuo b2.

Matmenys p ir q matuojami plokštumoje, kuri lygiagreti su atskaitos plokštuma ir nuo jos nutolusi 33 mm atstumu.

Matmenys b1, b2, c ir h matuojami plokštumose, kurios lygiagrečios su atskaitos plokštuma ir nuo jos nutolusios 29,5 mm (24 V lempoms 30,0 mm) ir 33 mm atstumu.

Matmenys a ir g matuojami plokštumose, kurios lygiagrečios su atskaitos plokštuma ir nuo jos nutolusios 26,0 mm ir 23,5 mm atstumu.

Pastaba:

Matavimų metodą žr. IEC publikacijos 809 E priedėlyje.

SPECIFIKACIJA H4/6

Specifikacijose H4/3 ir H4/4 pateikiamų matmenų lentelė (mm)

Atskaita | Matmuo | Leistini nuokrypiai |

12 V | 24 V | 12 V | 24 V | Įprastinės gamybos kaitrinės lempos | Standartinė kaitrinė lempa |

12 V | 24 V | 12 V |

a/26 [1] | 0,8 | ± 0,35 | ± 0,2 |

a/23,5 [1] | 0,8 | ± 0,60 | ± 0,2 |

b1/29,5 [1] | 30,0 [1] | 0 | ± 0,30 | ± 0,35 | ± 0,2 |

b1/33 [1] | b1/29,5 ir [2] | 30,0 ir [2] | ± 0,30 | ± 0,35 | ± 0,15 |

b2/29,5 [1] | 30,0 [1] | 0 | ± 0,30 | ± 0,35 | ± 0,2 |

b2/33 [1] | b2/29,5 ir [2] | 30,0 ir [2] | ± 0,30 | ± 0,35 | ± 0,15 |

c/29,5 [1] | 30,0 [1] | 0,6 | 0,75 | ± 0,35 | ± 0,2 |

c/33 [1] | c/29,5 ir [2] | 30,0 ir [2] | ± 0,35 | ± 0,15 |

d | maž. 0,1 | — | — |

e (7) | 28,5 | 29,0 | + 0,35 − 0,25 | ± 0,35 | + 0,2 − 0,0 |

f (5) (6) (8) | 1,7 | 2,0 | + 0,50 − 0,30 | ± 0,40 | + 0,3 − 0,1 |

g/26 [1] | 0 | ± 0,5 | ± 0,3 |

g/23,5 [1] | 0 | ± 0,7 | ± 0,3 |

h/29,5 [1] | 30,0 [1] | 0 | ± 0,5 | ± 0,3 |

h/33 [1] | h/29,5 ir [2] | 30,0 ir [2] | ± 0,35 | ± 0,2 |

lR (5) (8) | 4,5 | 5,25 | ± 0,8 | ± 0,4 |

lC (5) (6) | 5,5 | 5,25 | ± 0,5 | ± 0,8 | ± 0,35 |

p/33 [1] | Priklauso nuo lauko formos | — | — |

q/33 [1] | p + q2 | ± 0,6 | ± 0,3 |

SPECIFIKACIJA H4/7

() "m" ir "n" reiškia didžiausius lempos matmenis.

() Turi būti įmanoma įstatyti lempą į s skersmens cilindrą, koncentrišką atskaitos ašiai, viename gale ribojamą plokštumos, lygiagrečios su atskaitos plokštuma ir nuo jos nutolusios 20 mm atstumu, kitame gale — puse spindulio sferos,

s2

.

() Uždengties zona turi tęstis mažiausiai tiek pat, kiek cilindrinė baliono dalis. Ji taip pat turi apimti vidinį ekraną, į jį žiūrint atskaitos ašiai statmena kryptimi. Uždengties efektas taip pat gali būti pasiektas ir kitomis priemonėmis.

() Kairiajame stulpelyje pateikiami tolimosios šviesos spinduliui būdingi dydžiai, dešiniajame stulpelyje — artimosios šviesos spinduliui būdingi dydžiai.

() Kaitinimo siūlelių pradinėmis ir galinėmis vijomis laikomos pirmoji ir paskutinė šviesą skleidžiančios vijos, didžiąja dalimi išdėstytos tinkamu pokrypio kampu. Susuktos spiralės formos kaitinimo siūlelių pradinei ir galinė vijai nustatyti naudojama pirminės apvijos gaubtinė.

() Artimosios šviesos kaitinimo siūlelio matuotini taškai yra

+++++ TIFF +++++

kryptimi matoma ekrano šoninio krašto ir galinių vijų, apibrėžtų 5 išnašoje, išorinės pusės sankirtos taškai.

() "e" reiškia atstumą nuo atskaitos plokštumos iki aukščiau apibrėžtos artimosios šviesos kaitinimo siūlelio pradžios.

() Tolimosios šviesos kaitinimo siūlelio matuotini taškai yra

+++++ TIFF +++++

kryptimi matoma plokštumos, lygiagrečios su plokštuma HH ir esančios 0,8 mm žemiau jos, ir galinių vijų, apibrėžtų 5 išnašoje, sankirtos taškai.

() Atskaitos ašis yra linija, statmena atskaitos plokštumai ir kertanti M skersmens apskritimo centrą (žr. specifikaciją H4/1).

() Plokštuma VV yra plokštuma, statmena atskaitos plokštumai ir kertanti atskaitos ašį bei M skersmens skritulio ir atskaitos kaiščio ašies sankirtos tašką.

() Plokštuma HH yra plokštuma, statmena atskaitos plokštumai ir plokštumai VV bei kertanti atskaitos ašį.

6 priedėlis

HS1 kategorijos lempos

SPECIFIKACIJA HS1/1

(Matmenys mm)

+++++ TIFF +++++

Šie brėžiniai nėra privalomi; vienintelė jų paskirtis — parodyti, kurie matmenys turi būti tikrinami.

Atskaita | Matmenys | Leistinas nuokrypis |

6 V | 12 V | 6 V | 12 V |

o | 28,5 | + 0,45 − 0,25 |

p | 28,95 | — |

m (1) | daug. 60,0 | — |

n (1) | daug. 34,5 | — |

s (2) | 45,0 | — |

α (3) | daug. 40° | — |

SPECIFIKACIJA HS1/2

Savybės

| Įprastinės gamybos kaitrinės lempos | Standartinė kaitrinė lempa |

Projektinės reikšmės | Voltai | 6 (4) | 12 (4) | 12 (4) |

Vatai | 35 | 35 | 35 | 35 | 35 | 35 |

Bandymo įtampa | Voltai | 6,3 | 13,2 | | |

Tikrosios reikšmės | Vatai | 35 | 35 | 35 | 35 | 35, esant 13,2 V | 35, esant 13,2 V |

± % | 5 | 5 | 5 | 5 | 5 | 5 |

Šviesos srautas lm | 700 | 440 | 825 | 525 | | |

± % | 15 | | |

Atskaitos šviesos srautas, esant apytiksliai 12 V lm. | 700 | 450 |

Cokolis PX43t-38 pagal IEC publikaciją 61 (specifikacija 7004-34-1). |

SPECIFIKACIJA HS1/3

Specifikacijose HS1/4 ir HS1/5 pateikiamų matmenų lentelė (mm)

Atskaita | Matmuo | Leistini nuokrypiai |

6 V | 12 V | 6 V | 12 V | Įprastinės gamybos kaitrinės lempos | Standartinė kaitrinė lempa |

6 V | 12 V | 12 V |

a/26 [1] | 0,8 | ± 0,35 | ± 0,2 |

a/25 [1] | 0,8 | ± 0,55 | ± 0,2 |

b1/29,5 [1] | 0 | ± 0,35 | ± 0,2 |

b1/33 [1] | b1/29,5 ir | ± 0,35 | ± 0,15 |

b2/29,5 [1] | 0 | ± 0,35 | ± 0,2 |

b2/33 [1] | b2/29,5 ir | ± 0,35 | ± 0,15 |

c/29,5 [1] | 0,5 | ± 0,35 | ± 0,2 |

c/31 [1] | c/29,5 ir | ± 0,30 | ± 0,15 |

d | maž. 0,1 daug. 1,5 | — | — |

e (7) | 28,5 | + 0,45 − 0,25 | + 0,2 − 0,0 |

f (5) (6) (8) | 1,7 | + 0,50 − 0,30 | + 0,3 − 0,1 |

g/25 [1] | 0 | ± 0,5 | ± 0,3 |

g/25 [1] | 0 | ± 0,7 | ± 0,3 |

h/29,5 [1] | 0 | ± 0,5 | ± 0,3 |

h/31 [1] | h/29,5 | ± 0,30 | ± 0,2 |

lR (5) (8) | 3,5 | 4,0 | ± 0,8 | ± 0,4 |

lC (5) (6) | 3,3 | 4,5 | ± 0,8 | ± 0,35 |

p/33 [1] | Priklauso nuo lauko formos | — | — |

q/33 [1] | p + q2 | ± 0,6 | ± 0,3 |

SPECIFIKACIJA HS1/4

Kaitinimo siūlelių padėtis [2]

(Matmenys mm)

+++++ TIFF +++++

SPECIFIKACIJA HS1/5

Ekrano padėtis [3]

(Matmenys mm)

+++++ TIFF +++++

SPECIFIKACIJA HS1/6

PAPILDOMI SPECIFIKACIJŲ H4/3 IR H4/4 PAAIŠKINIMAI

Pateiktieji matmenys matuojami trimis kryptimis:

+++++ TIFF +++++

matmenys a, b1, c, d, e, f, lR ir lC;

+++++ TIFF +++++

matmenys g, h, p ir q;

+++++ TIFF +++++

matmuo b2.

Matmenys p ir q matuojami plokštumoje, kuri lygiagreti su atskaitos plokštuma ir nuo jos nutolusi 33 mm atstumu.

Matmenys b1 ir b2 matuojami plokštumose, kurios lygiagrečios su atskaitos plokštuma ir nuo jos nutolusios 29,5 mm ir 33 mm atstumu.

Matmenys a ir g matuojami plokštumose, kurios lygiagrečios su atskaitos plokštuma ir nuo jos nutolusios 25 mm ir 36 mm atstumu.

Matmenys c ir h matuojami plokštumose, kurios lygiagrečios su atskaitos plokštuma ir nuo jos nutolusios 29,5 mm ir 31 mm atstumu.

SPECIFIKACIJA HS1/7

() "m" ir "n" reiškia didžiausiuosius lempos matmenis.

() Turi būti įmanoma įstatyti lempą į s skersmens cilindrą, koncentrišką atskaitos ašiai, viename gale ribojamą plokštumos, lygiagrečios su atskaitos plokštuma ir nuo jos nutolusios 20 mm atstumu, kitame gale — puse spindulio sferos,

s2

.

() Uždengties zona turi tęstis mažiausiai tiek pat, kiek cilindrinė baliono dalis. Ji taip pat turi apimti vidinį ekraną, į jį žiūrint atskaitos ašiai statmena kryptimi. Uždengties sudaromas efektas taip pat gali būti pasiektas ir kitomis priemonėmis.

() Kairiajame stulpelyje pateikiami tolimosios šviesos spinduliui būdingi dydžiai, dešiniajame stulpelyje — artimosios šviesos spinduliui būdingi dydžiai.

() Kaitinimo siūlelių pradinėmis ir galinėmis vijomis laikomos pirmoji ir paskutinė šviesą skleidžiančios vijos, didžiąja dalimi išdėstytos tinkamu pokrypio kampu. Susuktos spiralės formos kaitinimo siūlelių pradinei ir galinė vijai nustatyti naudojama pirminės apvijos gaubtinė.

() Artimosios šviesos kaitinimo siūlelio matuotini taškai yra

+++++ TIFF +++++

kryptimi matoma ekrano šoninio krašto ir galinių vijų, apibrėžtų 5 išnašoje, išorinės pusės sankirtos taškai.

() "e" reiškia atstumą nuo atskaitos plokštumos iki aukščiau apibrėžtos artimosios šviesos kaitinimo siūlelio pradžios.

() Tolimosios šviesos kaitinimo siūlelio matuotini taškai yra

+++++ TIFF +++++

kryptimi matoma plokštumos, lygiagrečios plokštumai HH ir esančios 0,8 mm žemiau jos, ir galinių vijų, apibrėžtų 5 išnašoje, sankirtos taškai.

() Atskaitos ašis yra linija, statmena atskaitos plokštumai ir kertanti M skersmens apskritimo centrą (žr. specifikaciją HS1/1).

() Plokštuma VV yra plokštuma, statmena atskaitos plokštumai ir kertanti atskaitos ašį bei M skersmens skritulio ir atskaitos kaiščio ašies sankirtos tašką.

() Plokštuma HH yra plokštuma, statmena atskaitos plokštumai ir plokštumai VV bei kertanti atskaitos ašį.

7 priedėlis

HB3 kategorijos lempos

SPECIFIKACIJA HB3/1

(Matmenys mm)

+++++ TIFF +++++

Šių brėžinių paskirtis tėra pavaizduoti svarbiausius kaitrinės lempos matmenis.

SPECIFIKACIJA HB3/2

11Matmenys mm () | Leistinas nuokrypis |

| | Įprastinės gamybos kaitrinės lempos | Standartinė kaitrinė lempa |

e (8) (4) | 31,5 | (7) | ± 0,16 |

f (8) (4) | 5,1 | (7) | ± 0,16 |

h1, h2 | 0 | (7) | ± 0,15 (3) |

h3 | 0 | (7) | ± 0,08 (3) |

γ1 (5) | maž. 45° | — | — |

γ2 (5) | maž. 52° | — | — |

Cokolis P 20d pagal IEC publikaciją 61 (specifikacija 7004-31-1) |

ELEKTRINĖS IR FOTOMETRINĖS SAVYBĖS |

Projektinės reikšmės | Voltai | 12 | 12 |

Vatai | 60 | 60 |

Bandymo įtampa | Voltai | 13,2 | 13,2 |

Tikrosios reikšmės | Vatai | daug. 73 | daug. 73 |

Šviesos srautas lm ± % | 1860 | |

12 | |

Atskaitos šviesos srautas lempų bandymams: 1300 lm, esant apytiksliai 12 V įtampai. |

SPECIFIKACIJA HB3/3

() Atskaitos plokštuma yra plokštuma, apibrėžiama trijų cokolio laikiklio atramos taškų, į kuriuos atsiremia įstatyta lempa.

() Atskaitos ašis yra ašis, statmena atskaitos plokštumai ir koncentriška 17,46 mm cokolio skersmeniui.

() Ekscentrisitetas matuojamas tik žiūrėjimo kryptimis [1] A ir B, kaip pavaizduota specifikacijos HB3/1 brėžinyje. Matuotini taškai, kurių galų išorės projekcija yra toliausiai arba arčiausiai nuo atskaitos plokštumos ir kaitinimo siūlelio ašies sankirtos taško.

() Žiūrėjimo kryptis yra kryptis [2] B, kaip pavaizduota specifikacijos HB3/1 brėžinyje.

() Stiklo baliono pakraštys aplink sukimo ašį kampų γ1 ir γ2 ribose turi būti be iškraipymų. Šis reikalavimas taikomas visam baliono paviršiui kampų γ1 ir γ2 ribose. Skleidžiamos šviesos spalva turi būti balta.

() Stiklo kolba ir atraminės detalės neturi išsikišti už pavaizduotosios gaubtinės arba trukdyti, įstatant lempą. Pavaizduotoji gaubtinė yra koncentriška atskaitos ašiai.

() Tikrinama, naudojantis "dėžės sistema", žr. specifikaciją HB3/4 [3].

() Kaitinimo siūlelio galiniais taškais laikomi galinių apvijų išorinės pusės projekcijos, žiūrint 4 išnašoje apibrėžtąja kryptimi [4], ir kaitinimo siūlelio ašies sankirtos taškai.

() Padėties fiksavimo išpjova yra būtina.

() Kaitrinė lempa sukama matavimo laikiklyje tol, kol atskaitos kumštelis susiliečia su laikiklio plokštuma C.

() Matmenys tikrinami numovus žiedą.

SPECIFIKACIJA HB3/4

Ekrano projekcijos reikalavimai

Šiuo bandymu tikrinant, ar kaitinimo siūlelis tinkamai išdėstytas atskaitos ašies ir atskaitos plokštumos atžvilgiu, nustatoma, ar kaitrinė lempa atitinka reikalavimus.

(Matmenys mm)

+++++ TIFF +++++

| p | q | r | s | t | u | v |

12 V | 1,3 d | 1,6 d | 3,0 | 2,9 | 0,9 | 0,4 | 0,7 |

d = kaitinimo siūlelio skersmuo

Kaitinimo siūlelio padėtis tikrinama vien kryptimis A ir B, pavaizduotomis specifikacijos HB3/1 brėžinyje.

Specifikacijos HB3/3 8 išnašoje apibrėžtasis kaitinimo siūlelio pradžios taškas turi būti plotelyje B, o pabaigos taškas — plotelyje C.

Visas kaitinimo siūlelis turi neperžengti pavaizduotųjų ribų. Kaitinimo siūlelio centras nebūtinai turi būti plotelyje A.

8 priedėlis

HB4 kategorijos lempos

SPECIFIKACIJA HB4/1

(Matmenys mm)

+++++ TIFF +++++

Šių brėžinių paskirtis tėra pavaizduoti svarbiausius kaitrinės lempos matmenis.

SPECIFIKACIJA HB4/2

11Matmenys mm () | Leistinas nuokrypis |

| | Įprastinės gamybos kaitrinės lempos | Standartinė kaitrinė lempa |

e (4) (9) | 31,5 | (8) | ± 0,16 |

f (4) (9) | 5,1 | (8) | ± 0,16 |

h1, h2 | 0 | (8) | ± 0,15 (3) |

h3 | 0 | (8) | ± 0,08 (3) |

g (4) | 0,75 | ± 0,5 | ± 0,3 |

γ1 (5) | maž. 50° | — | — |

γ2 (5) | maž. 52° | — | — |

γ3 (7) | 45° | ± 5° | ± 5° |

Cokolis P 22d pagal IEC publikaciją 61 (specifikacija 7004-32-1) |

ELEKTRINĖS IR FOTOMETRINĖS SAVYBĖS |

Projektinės reikšmės | Voltai | 12 | 12 |

Vatai | 51 | 51 |

Bandymo įtampa | Voltai | 13,2 | 13,2 |

Tikrosios reikšmės | Vatai | daug. 62 | daug. 62 |

Šviesos srautas lm ± % | 1095 | |

15 | |

Atskaitos šviesos srautas lempų bandymams: 825 lm, esant apytiksliai 12 V įtampai. |

SPECIFIKACIJA HB4/3

() Atskaitos plokštuma yra plokštuma, apibrėžiama trijų cokolio laikiklio atramos taškų, į kuriuos atsiremia įstatyta lempa.

() Atskaitos ašis yra ašis, statmena atskaitos plokštumai ir koncentriška 19,46 mm cokolio skersmeniui.

() Ekscentrisitetas matuojamas tik žiūrėjimo kryptimis [1] A ir B, kaip pavaizduota specifikacijos HB4/1 brėžinyje. Matuotini taškai, kurių galų išorės projekcija yra toliausiai arba arčiausiai nuo atskaitos plokštumos ir kaitinimo siūlelio ašies sankirtos taško.

() Žiūrėjimo kryptis yra kryptis [2] B, kaip pavaizduota specifikacijos HB4/1 brėžinyje.

() Stiklo baliono pakraštys aplink sukimo ašį kampų γ1 ir γ2 ribose turi būti be iškraipymų. Šis reikalavimas taikomas visam baliono paviršiui kampų γ1 ir γ2 ribose. Skleidžiamos šviesos spalta turi būti balta.

() Stiklo balionas ir atraminės detalės neturi išsikišti už pavaizduotosios gaubtinės arba trukdyti, įstatant lempą. Pavaizduotoji gaubtinė yra koncentriška atskaitos ašiai.

() Uždengtis turi tęstis mažiausiai kampu γ3 ir mažiausiai iki kampu γ1 apibrėžtos neiškraipytos baliono dalies.

() Tikrinama, naudojantis "dėžės sistema", žr. specifikaciją HB4/4 [3].

() Kaitinimo siūlelio galiniais taškais laikomi galinių apvijų išorinės pusės projekcijos, žiūrint 4 išnašoje apibrėžtąja kryptimi [4], ir kaitinimo siūlelio ašies sankirtos taškai.

() Padėties fiksavimo išpjova yra būtina.

() Kaitrinė lempa sukama matavimo laikiklyje tol, kol atskaitos kumštelis susiliečia su laikiklio plokštuma C.

() Matmenys tikrinami, numovus žiedą.

SPECIFIKACIJA HB4/4

Ekrano projekcijos reikalavimai

Šiuo bandymu tikrinant, ar kaitinimo siūlelis tinkamai išdėstytas atskaitos ašies ir atskaitos plokštumos atžvilgiu, nustatoma, ar kaitrinė lempa atitinka reikalavimus.

(Matmenys mm)

+++++ TIFF +++++

| p | q | r | s | t | u | v |

12 V | 1,3 d | 1,6 d | 3,0 | 2,9 | 0,9 | 0,4 | 0,7 |

d = kaitinimo siūlelio skersmuo

Kaitinimo siūlelio padėtis tikrinama vien kryptimis A ir B, pavaizduotomis specifikacijos HB4/1 brėžinyje.

Specifikacijos HB4/3 9 išnašoje apibrėžtasis kaitinimo siūlelio pradžios taškas turi būti plotelyje B, o pabaigos taškas — plotelyje C.

Visas kaitinimo siūlelis turi neperžengti pavaizduotųjų ribų. Kaitinimo siūlelio centras nebūtinai turi būti plotelyje A.

9 priedėlis

Kategorija H7

SPECIFIKACIJA H7/1

+++++ TIFF +++++

1 paveikslas: Pagrindinis brėžinys(Matmenys mm)

Šių brėžinių paskirtis tėra pavaizduoti svarbiausius kaitrinės lempos matmenis.

SPECIFIKACIJA H7/2

+++++ TIFF +++++

Projektinė įtampa 12 V |

Matmenys mm | Leistinas nuokrypis |

| | Įprastinės gamybos kaitrinės lempos | Standartinė kaitrinė lempa |

e (7) | 25,0 | (8) | ± 0,1 |

f (7) | 4,1 | (8) | ± 0,1 |

g (10) | 0,5 | maž. | u. c. |

h1 (9) | 0 | (8) | ± 0,1 |

h2 (9) | 0 | (8) | ± 0,15 |

γ1 (4) | maž. 40° | — | — |

γ2 (4) | maž. 50° | — | — |

γ3 (5) | maž. 30° | — | — |

Cokolis PX 26d pagal IEC publikaciją 61 (specifikacija 7004-5-1) |

ELEKTRINĖS IR FOTOMETRINĖS SAVYBĖS |

Projektinės reikšmės | Voltai | 12 | 12 |

Vatai | 55 | 55 |

Bandymo įtampa | Voltai | 13,2 | 13,2 |

Tikrosios reikšmės | Vatai | daug. 58 | daug. 58 |

Šviesos srautas lm | 1500 | |

± % | 10 | |

Atskaitos šviesos srautas lempų bandymams: 1100 lm, esant apytiksliai 12 V įtampai. |

SPECIFIKACIJA H7/2

() Atskaitos plokštumą apibrėžia laikiklio paviršiaus taškai, kuriuose remiasi trys cokolio žiedo atramos taškai.

() Atskaitos ašis yra statmena atskaitos plokštumai ir kerta dviejų statmenų linijų, pavaizduotų specifikacijos H7/1 3 pav., sankirtos tašką.

() Stiklo balionas ir atraminės detalės neturi išsikišti už specifikacijos H7/1 2 pav. pavaizduotosios gaubtinės. Pavaizduotoji gaubtinė yra koncentriška atskaitos ašiai.

() Stiklo balionas kampų γ1 ir γ2 ribose turi būti be optinių iškraipymų. Šis reikalavimas taikomas visam baliono paviršiui kampų γ1 ir γ2 ribose.

() Uždengtis turi tęstis mažiausiai kampu γ3 ir mažiausiai iki stiklo baliono cilindrinės dalis visu jos viršūnes apskritimu.

() Vidinė lempos konstrukcija turi būti tokia, kad parazitiniai šviesos dariniai ir atspindžiai būtų išsidėstę tik aukščiau kaitinimo siūlelio, žiūrint horizontalioje plokštumoje (vaizdas

+++++ TIFF +++++

, kaip pavaizduota specifikacijos H7/1 1 pav.). Specifikacijos H7/1 5 pav. pažymėtuose ploteliuose negali būti joki metalinių dalių, išskyrus kaitinimo siūlelio vijas.

() Galiniais kaitinimo siūlelio taškais laikomi taškai, kuriuose, žiūrint kryptimi

+++++ TIFF +++++

, kaip pavaizduota specifikacijos H7/1 1 pav., galinių apvijų išorinės dalies projekcija kerta kaitinimo siūlelio ašį.

() Tikrinama, naudojantis "dėžės sistema", žr. specifikaciją H7/4.

() Kaitinimo siūlelio poslinkis atskaitos ašies atžvilgiu matuojamas tik specifikacijos H7/1 1 pav. pavaizduotomis kryptimis

+++++ TIFF +++++

ir

+++++ TIFF +++++

. Matuotini kaitinimo siūlelio galinių apvijų išorinės pusės projekcijos taškai, esantys toliausiai arba arčiausiai atskaitos plokštumos ir kaitinimo siūlelio ašies sankirtos taško.

() Kaitinimo siūlelio poslinkis baliono ašies atžvilgiu matuojamas dviejose plokštumose, lygiagrečiose atskaitos plokštumai, kaitinimo siūlelio galinių apvijų išorinės pusės projekcijos taškuose, esančiuose toliausiai arba arčiausiai atskaitos plokštumos ir kaitinimo siūlelio ašies sankirtos taško.

() Skleidžiamos šviesos spalva turi būti balta.

() Pastabos dėl kaitinimo siūlelio skersmens:

- nėra konkrečių skersmens ribojimo reikalavimų, tačiau ateities tikslas būtų pasiekti, kad būtų tenkinama sąlyga dmax = 1,3 mm;

- to paties gamintojo standartinių (etaloninių) kaitrinių lempų ir įprastinės gamybos kaitrinių lempų kaitinimo siūlelių skersmenys turi būti vienodi.

SPECIFIKACIJA H7/4

Ekrano projekcijos reikalavimai

Šiuo bandymu tikrinant, ar kaitinimo siūlelis tinkamai išdėstytas atskaitos ašies ir atskaitos plokštumos atžvilgiu, nustatoma, ar kaitrinė lempa atitinka reikalavimus.

(Matmenys mm)

+++++ TIFF +++++

| a1 | a2 | b1 | b2 | c1 | c2 |

12 V | d + 0,30 | d + 0,50 | 0,2 | 4,6 | 4,0 |

d = kaitinimo siūlelio skersmuo

Specifikacijos H7/3 7 išnašoje apibrėžtieji kaitinimo siūlelio galiniai taškai turi būti tarp linijų Z1 ir Z2 bei tarp Z3 ir Z4.

Kaitinimo siūlelio padėtis tikrinama atžvilgiu tik specifikacijos H7/1 1 pav. pavaizduotomis kryptimis

+++++ TIFF +++++

ir

+++++ TIFF +++++

.

Visas kaitinimo siūlelis turi neperžengti pavaizduotųjų ribų.

10 priedėlis

Kategorija HS2

SPECIFIKACIJA HS2/1

+++++ TIFF +++++

Matmenys mm | Įprastinės gamybos kaitrinės lempos | Standartinė kaitrinė lempa |

Mažiausias | Projektinis | Didžiausias |

e | | 11,0 (3) | | 11,0 ± 0,15 |

f (6 V) (6) | 1,5 | 2,5 | 3,5 | 2,5 ± 0,15 |

f (12 V) (6) | 2,0 | 3,0 | 4,0 | |

h1, h2 | | (3) | | 0 ± 0,15 |

α (4) | | | 40 | |

β (5) | − 15° | 90° | + 15° | 90° ± 5° |

γ1 (7) | 15° | | | maž. 15° |

γ2 (7) | 40° | | | maž. 40° |

Cokolis P × 13,5s pagal IEC publikaciją 61 (specifikacija 7004-35-1) |

ELEKTRINĖS IR FOTOMETRINĖS SAVYBĖS |

Projektinės reikšmės | Voltai (6) | 6 | 12 | 6 |

Vatai | 15 | 15 | 15 |

Bandymo įtampa | Voltai | 6,75 | 13,5 | |

Tikrosios reikšmės | Vatai | 15 | 15 | 15,0, esant 6,75 V |

± % | 6 | 6 | 6 |

Šviesos srautas lm | 320 | 320 | |

± % | 15 | 15 | |

Atskaitos šviesos srautas lempų bandymams: 320 lm, esant apytiksliai 6,75 V įtampai. |

Skleidžiamos šviesos spalva turi būti balta.

SPECIFIKACIJA HS2/2

() Atskaitos ašis yra statmena atskaitos plokštumai ir kerta šios plokštumos ir cokolio žiedo ašies sankirtos tašką.

() Rezervuota.

() Tikrinama, naudojantis "dėžės sistema", žr. specifikaciją HS2/3.

() Visos dalys, galinčios užstoti šviesą ar veikti šviesos spindulį, turi būti kampo α ribose.

() Kampas β žymi per vidinius įvadus einančios plokštumos padėtį atskaitos įpjovos atžvilgiu.

() Kad lempa greitai nesugestų, 6 V lempų maitinimo įtampa negali viršyti 8,5 V, o 12 V lempų — 15 V.

() Plote tarp kampus γ1 ir γ2 apibrėžiančių spindulių baliono paviršius turi būti be optinių iškraipymų, o baliono kreivio spindulys turi būti ne mažesnis kaip 50 % tikrojo baliono skersmens.

SPECIFIKACIJA HD2/3

Ekrano projekcijos reikalavimai

Šiuo bandymu tikrinant, ar kaitinimo siūlelis tinkamai išdėstytas atskaitos ašies ir atskaitos plokštumos atžvilgiu, nustatoma, ar kaitrinė lempa atitinka reikalavimus.

(Matmenys mm)

+++++ TIFF +++++

Vaizdas A + B

| a1 | a2 | b1 | b2 | c1 (6 V) | c1 (12 V) | c2 |

12 V | d + 1,0 | d + 1,4 | 0,25 | 0,25 | 4,0 | 4,5 | 1,75 |

d = kaitinimo siūlelio skersmuo

Visas kaitinimo siūlelis turi neperžengti pavaizduotųjų ribų.

Kaitinimo siūlelio pradžia turi būti tarp linijų Z1 ir Z2.

11 priedėlis

Kategorijos S1 ir S2

SPECIFIKACIJA S1/S2/1

(Matmenys mm)

+++++ TIFF +++++

Pastaba

Plokštumoje V-V yra atskaitos ašis ir kumštelių centro linija.

Plokštuma H-H (įprastinės ekrano padėtys) yra statmena plokštumai V-V; joje yra atskaitos ašis.

SPECIFIKACIJA S1/S2/2

S1 ir S2 kategorijos kaitrinių lempų matmenys

Matmenys mm | 5Įprastinės gamybos kaitrinės lempos () | Standartinė kaitrinė lempa |

Mažiausias | Projektinis | Didžiausias |

e | 32,35 | 32,70 | 33,05 | 32,7 ± 0,15 |

f | 1,4 | 1,8 | 2,2 | 1,8 ± 0,2 |

l | 4 | 5,5 | 7 | 5,5 ± 0,5 |

c (3) | 0,2 | 0,5 | 0,8 | 0,5 ± 0,15 |

b (3) | − 0,15 | 0,2 | 0,55 | 0,2 ± 0,15 |

a (3) | 0,25 | 0,6 | 0,95 | 0,6 ± 0,15 |

h | − 0,5 | 0 | 0,5 | 0 ± 0,2 |

g | − 0,5 | 0 | 0,5 | 0 ± 0,2 |

β (3) (4) | − 2° 30′ | 0° | 2° 30′ | 0° ± 1° |

Cokolis BA 20d pagal IEC publikaciją 61 (specifikacija 7004-12-5). |

SPECIFIKACIJA S1/S2/3

ELEKTRINĖS IR FOTOMETRINĖS SAVYBĖS

S1 kategorijos kaitrinė lempa

| 5Įprastinės gamybos kaitrinės lempos () | Standartinė kaitrinė lempa | |

Projektinės reikšmės | Voltai | 6 | 12 | 6 | |

Vatai | 25 | 25 | 25 | 25 | 25 | 25 | |

Bandymo įtampa | Voltai | 6,75 | 13,5 | — | |

Tikrosios reikšmės | Vatai | 25 | 25 | 25 | 25 | 25 | 25 | |

| | | | | esant 6,75 V | |

± % | 5 | 5 | 5 | |

Liumenai | 435 | 315 | 435 | 315 | — | |

± % | | 20 | 20 | — |

Atskaitos šviesos srautas: atitinkamai 398 lm ir 284 lm, esant apytiksliai 6 V įtampai. | |

S2 kategorijos kaitrinė lempa

| 5Įprastinės gamybos kaitrinės lempos () | Standartinė kaitrinė lempa | |

Projektinės reikšmės | Voltai | 6 | 12 | 12 | |

Vatai | 35 | 35 | 35 | 35 | 35 | 35 | |

Bandymo įtampa | Voltai | 6,3 | 13,5 | — | |

Tikrosios reikšmės | Vatai | 35 | 35 | 35 | 35 | 35 | 35 | |

| | | | | esant 6,75 V | |

± % | 5 | 5 | 5 | |

Liumenai | 650 | 465 | 650 | 465 | — | |

± % | | 20 | 20 | — |

Atskaitos šviesos srautas: atitinkamai 568 lm ir 426 lm, esant apytiksliai 6 V įtampai. | |

Pastabos

() Skleidžiamos šviesos spalva turi būti balta.

() Atskaitos plokštuma yra statmena atskaitos ašiai ir liečia 4,5 mm pločio kumštelio viršutinį paviršių.

() Matmenys a, b, c ir β skaičiuojami nuo plokštumos, lygiagrečios su atskaitos plokštuma ir kertančios du ekrano kraštus atstumu e + 1,5 mm.

() Leistinas ekrano plokštumos kampinis nuokrypis nuo normaliosios padėties.

() Tipo patvirtinimo reikalavimai. Gamybos atitikimo reikalavimai svarstomi.

12 priedėlis

Kategorija S3

SPECIFIKACIJA S3/1

(Matmenys mm)

+++++ TIFF +++++

Matmenys mm | Įprastinės gamybos kaitrinės lempos | Standartinė kaitrinė lempa |

Mažiausias | Projektinis | Didžiausias |

e (2) | 19,0 | 19,5 | 20,0 | 19,5 ± 0,25 |

f (6 V) | | | 3,0 | 2,5 ± 0,5 |

f (12 V) | | | 4,0 | |

d1, d2 (3) | − 0,5 | 0 | + 0,5 | ± 0,3 |

Cokolis P26s pagal IEC publikaciją 61 (specifikacija 7004-36-1). |

ELEKTRINĖS IR FOTOMETRINĖS SAVYBĖS

| | | |

| |

Projektinės reikšmės | Voltai | 6 | 12 | 6 |

Vatai | 15 | 15 |

Bandymo įtampa | Voltai | 6,75 | 13,5 | — |

Tikrosios reikšmės | Vatai | 15 | 15, esant 6,75 V |

± % | 6 | 6 |

Liumenai | 240 | — |

± % | 15 | — |

Atskaitos šviesos srautas: atitinkamai 240 lm, esant apytiksliai 6,75 V įtampai. |

Pastabos

() Skleidžiamos šviesos spalva turi būti balta.

() Atstumas šviesos svorio centro atžvilgiu.

() Kaitinio siūlelio ašies kampinis nuokrypis nuo atskaitos ašies. Pakanka patikrinti šį nuokrypį dviejose viena kitai statmenose plokštumose.

13 priedėlis

Kategorija S4

SPECIFIKACIJA S4/1

(Matmenys mm)

+++++ TIFF +++++

Pastabos

Atskaitos ašis ir atskaitos kaiščio centrinė linija yra plokštumoje VV.

Atskaitos ašis yra plokštumoje HH, kuri yra statmena plokštumai VV.

Siekiama plokštumos SS, jungiančios ekrano kraštus, padėtis yra lygiagreti su plokštuma HH.

SPECIFIKACIJA S4/2

Kaitinimo lempa S4 mopedų priekiniams žibintams

Matmenys mm | Įprastinės gamybos kaitrinės lempos | Standartinė kaitrinė lempa |

| | Mažiausias | Projektinis | Didžiausias | | |

| | | |

| |

e | 33,25 | 33,6 | 33,95 | 33,6 ± 0,15 |

f | 1,45 | 1,8 | 2,15 | 1,8 ± 0,2 |

lC, lR | 2,5 | 3,5 | 4,5 | 3,5 ± 0,5 |

c (2) | 0,05 | 0,4 | 0,75 | 0,4 ± 0,15 |

b (2) | − 0,15 | 0,2 | 0,55 | 0,2 ± 0,15 |

a (2) | 0,25 | 0,6 | 0,95 | 0,6 ± 0,15 |

h | − 0,5 | 0 | 0,5 | 0 ± 0,2 |

g | − 0,5 | 0 | 0,5 | 0 ± 0,2 |

β (2) (5) | − 2° 30′ | 0 | 2° 30′ | 0 ± 1° |

BAX 15d (1) |

ELEKTRINĖS IR FOTOMETRINĖS SAVYBĖS |

Projekt. Įtampa | Voltai | 6 | 12 | 6 |

Projekt. galia (6) | Vatai | 15 | 15 | 15 | 15 | 15 | 15 |

Bandymo įtampa | Voltai | 6,75 | 13,5 | | |

Tikrasis galingumas (6) | Vatai | 15 | 15 | 15 | 15 | 15 | 15 |

| | | | | | esant 6,75 V |

Leistinas nuokr. | ± % | 6 | 6 | 6 |

Tikrosios reikšmės | Šv. srautas lm (4) (6) | 180 | 125 | 190 | 180 | 125 | 190 | | |

maž. | maž. | daug. | maž. | maž. | daug. | | |

Atskaitos šviesos srautas: atitinkamai 240 lm (tolimosios šviesos spindulys), 160 lm (artimosios šviesos spindulys), esant apytiksliai 6 V įtampai (4). |

SPECIFIKACIJA S4/3

Pastabos

() Cokoliui taikomi šiuo metu rengiami IEC publikacijos 61 reikalavimai.

() Matmenys a, b, c ir β matuojami plokštumos, lygiagrečios atskaitos plokštumai ir kertančiai du ekrano kraštus atstumu e + 1,5 mm.

() Atskaitos plokštuma yra statmena atskaitos ašiai ir liečia 2 mm ilgio kaiščio viršutinį paviršių.

() Skleidžiamos šviesos spalva turi būti balta.

() Leistinas per ekrano briaunas einančios plokštumos nuokrypis nuo siekiamos padėties.

() Kairiajame stulpelyje pateikiami tolimosios šviesos kaitinimo siūlelio duomenys, dešiniajame — artimosios šviesos kaitinimo siūlelio duomenys.

14 priedėlis

Kategorija P21W

SPECIFIKACIJA P21W/1

+++++ TIFF +++++

Matmenys mm | Įprastinės gamybos kaitrinės lempos | Standartinė kaitrinė lempa |

| | Mažiausias | Projektinis | Didžiausias |

e (2) | | 31,8 [1] | | 31,8 ± 0,3 |

f | 12 V | 5,5 | 6,0 | 7,0 | 6,0 ± 0,5 |

6, 24 V [4] | | | 7,0 | |

β | 75° | 90° | 105° | 90° ± 5° |

Šoninis nuokrypis [1] | | | [3] | daug. 0,3 |

Cokolis BA 15s pagal IEC publikaciją 61 (specifikacija 7004-11A-7) [2] |

ELEKTRINĖS IR FOTOMETRINĖS SAVYBĖS |

Projektinės reikšmės | Voltai | 6 | 12 | 24 | 12 |

Vatai | 21 | 21 |

Bandymo įtampa | Voltai | 6,75 | 13,5 | 28,0 | |

Tikrosios reikšmės | Vatai | 26 | 25 | 28 | 25, esant 13,5 V |

± % | 6 | 6 |

Šviesos srautas lm | 460 | |

± % | 15 | |

Atskaitos šviesos srautas: atitinkamai 240 lm, esant apytiksliai 6,75 V įtampai. |

Skleidžiamos šviesos spalva turi būti balta.

SPECIFIKACIJA P21W/2

Ekrano projekcijos reikalavimai

Šiuo bandymu tikrinant, ar kaitinimo siūlelis tinkamai išdėstytas atskaitos ašies ir atskaitos plokštumos atžvilgiu, o jo ašis — ±15° tikslumu statmena plokštumai, kertančiai kaiščių cento taškus ir einančiai per atskaitos ašį, nustatoma, ar kaitrinė lempa atitinka reikalavimus.

(Matmenys mm)

+++++ TIFF +++++

atskaita | A | b | h | k |

matmenys | 3,5 | 3,0 | 9,0 | 1,0 |

Bandymų tvarka ir reikalavimai

1. Lempa įstatoma į laikiklį (lizdą), galintį suktis apie savo ašį ir turintį sugraduotą skalę arba fiksuotus ribotuvus, atitinkančius kampinio nuokrypio leistinas ribas, t. y. ± 15°. Laikiklis sukamas taip, kad ekrane, į kurį projektuojamas kaitinimo siūlelio atvaizdas, matytųsi kaitinimo siūlelio vaizdas iš galo. Šis vaizdas turi būti pasiekiamas, neperžengiant leistinų kampinio nuokrypio ribų (± 15°).

2. Šoninis pakilimas

Lempą pastačius cokoliu žemyn taip, kad atskaitos ašis būtų vertikali, o kaitinimo siūlelis matomas iš galo, visa kaitinimo siūlelio projekcija turi būti stačiakampyje, kurio aukštis a, plotis b, o centras sutampa su teorine kaitinimo siūlelio centro padėtimi.

3. Priekinis pakilimas

Lempą pastačius cokoliu žemyn taip, kad atskaitos ašis būtų vertikali, ir žiūrint į lempą kryptimi, sudarančia statųjį kampą su kaitinimo siūlelio ašimi:

3.1. visa kaitinimo siūlelio projekcija turi būti stačiakampyje, kurio aukštis "a", plotis "b", o centras sutampa su teorine kaitinimo siūlelio centro padėtimi; ir

3.2. kaitinimo siūlelio centras nuo atskaitos ašies gali būti nutolęs ne daugiau kaip atstumu "k".

15 priedėlis

Kategorija P21/5W

SPECIFIKACIJA P21/5W/1

+++++ TIFF +++++

Matmenys mm | Įprastinės gamybos kaitrinės lempos | Standartinė kaitrinė lempa |

| | Mažiausias | Projektinis | Didžiausias |

| | | | | |

e | | | 31,8 [1] | | | 31,8 ± 0,3 |

f | | | | | 7,0 [1] | 7,0 − 0 − 2 |

Šoninis nuokrypis | | | | | [1] | daug. 0,3 [2] |

x, y | [1] | 2,8 ± 0,3 |

β | 75° [1] | 90° | 105° [1] | 90° ± 5° |

Cokolis BAY 15d pagal IEC publikaciją 61 (specifikacija 7004-11B-5) |

ELEKTRINĖS IR FOTOMETRINĖS SAVYBĖS |

Projektinės reikšmės | Voltai | 6 | 12 | 24 [3] | 12 |

Vatai | 21 | 5 | 21 | 5 | 21 | 5 | 21/5 |

Bandymo įtampa | Voltai | 6,75 | 13,5 | 28,0 | |

Tikrosios reikšmės | Vatai | 26 | 6 | 25 | 6 | 28 | 10 | 25 ir 6, esant 13,5 V |

± % | 6 | 10 | 6 | 10 | 6 | 10 | 6 ir 10 |

Šviesos srautas lm | 440 | 35 | 440 | 35 | 440 | 40 | |

± % | 15 | 20 | 15 | 20 | 15 | 20 | |

Atskaitos šviesos srautas: 240 lm ir 35 lm, esant apytiksliai 13,5 V įtampai. |

Skleidžiamos šviesos spalva turi būti balta.

SPECIFIKACIJA P21/5W/2

Ekrano projekcijos reikalavimai

Šio bandymo paskirtis, patikrinus:

a) ar kaitinimo siūlelis tinkamai išdėstytas atskaitos ašies ir atskaitos plokštumos atžvilgiu, o jo ašis - ±15° tikslumu statmena plokštumai, kertančiai kaiščių cento taškus ir einančiai per atskaitos ašį; ir

b) ar tinkama pagalbinio (mažo galingumo) kaitinimo siūlelio padėtis pagrindinio (didelio galingumo) kaitinimo siūlelio atžvilgiu;

nustatyti, ar kaitrinė lempa atitinka reikalavimus.

Bandymų tvarka ir reikalavimai

1. Lempa įstatoma į laikiklį (lizdą), galintį suktis apie savo ašį ir turintį sugraduotą skalę arba fiksuotus ribotuvus, atitinkančius kampinio nuokrypio leistinas ribas, t. y. ± 15°. Laikiklis sukamas taip, kad ekrane, į kurį projektuojamas kaitinimo siūlelio atvaizdas, matytųsi vaizdas iš galo. Šis pagrindinio (didelės galios) kaitinimo siūlelio vaizdas turi būti pasiekiamas, neperžengiant leistinų kampinio nuokrypio ribų (± 15°).

2. Šoninis pakilimas

Lempą pastačius cokoliu žemyn taip, kad atskaitos ašis būtų vertikali, o pagrindinis (didelės galios) kaitinimo siūlelis matomas iš galo:

2.1. visa pagrindinio (didelės galios) kaitinimo siūlelio projekcija turi būti stačiakampyje, kurio aukštis "a", plotis "b", o centras sutampa su teorine kaitinimo siūlelio centro padėtimi;

2.2. visa pagalbinio (mažos galios) kaitinimo siūlelio projekcija turi būti:

2.2.1. stačiakampyje, kurio plotis "c", aukštis "d", o centras nuo teorinės pagrindinio (didelės galios) kaitinimo siūlelio centro padėties nutolęs atstumu v į dešinę ir atstumu u į viršų;

2.2.2. virš pagrindinio (didelės galios) kaitinimo siūlelio projekcijos viršutinės ribos liestinės, kylančios iš kairės į dešinę 25° kampu;

2.2.3. dešiniau pagrindinio (didelės galios) kaitinimo siūlelio projekcijos.

3. Priekinis pakilimas

Lempą pastačius cokoliu žemyn taip, kad atskaitos ašis būtų vertikali, ir žiūrint į lempą kryptimi, sudarančia statųjį kampą su pagrindinio (didelės galios) kaitinimo siūlelio ašimi:

3.1. visa pagrindinio (didelės galios) kaitinimo siūlelio projekcija turi būti stačiakampyje, kurio aukštis "a", plotis "h", o centras sutampa su teorine kaitinimo siūlelio centro padėtimi; ir

3.2. pagrindinio (didelės galios) kaitinimo siūlelio centras nuo atskaitos ašies gali būti nutolęs ne daugiau kaip atstumu "k";

3.3. pagalbinio (mažos galios) kaitinimo siūlelio centras nuo atskaitos ašies gali būti nutolęs ne daugiau kaip ± 2 mm (± 0,4 mm standartinių kaitrinių lempų atveju).

SPECIFIKACIJA P21/5W/3

Šoninis pakilimas

(Matmenys mm)

+++++ TIFF +++++

Atskaita | a | b | c | d | u | v |

Matmenys | 3,5 | 3,0 | 4,8 | 2,8 |

Priekinis pakilimas

+++++ TIFF +++++

Atskaita | a | h | k |

Matmenys | 3,5 | 9,0 | 1,0 |

16 priedėlis

Kategorija R5W

SPECIFIKACIJA R5W/1

+++++ TIFF +++++

Matmenys mm | Įprastinės gamybos kaitrinės lempos | Standartinė kaitrinė lempa |

| | Mažiausias | Projektinis | Didžiausias |

e | 17,5 | 19,0 | 20,5 | 19,0 ± 0,3 |

Šoninis nuokrypis (2) | | | 1,5 | daug. 0,3 |

β | 60° | 90° | 120° | 90° ± 5° |

Cokolis BA 15s pagal IEC publikaciją 61 (specifikacija 7004-11A-6) (1) |

ELEKTRINĖS IR FOTOMETRINĖS SAVYBĖS |

Projektinės reikšmės | Voltai | 6 | 12 | 24 (3) | 12 |

Vatai | 5 | 5 |

Bandymo įtampa | Voltai | 6,75 | 13,5 | 28,0 | |

Tikrosios reikšmės | Vatai | 5 | 7 | 5, esant 13,5 V |

± % | 10 | 10 |

Šviesos srautas lm | 50 | |

± % | 20 | |

Atskaitos šviesos srautas: 50 lm, esant apytiksliai 13,5 V įtampai. |

Skleidžiamos šviesos spalva turi būti balta.

() Specialiems tikslams gali būti naudojamos lempos su cokoliu BA 15d: jų matmenys tokie pat.

() Didžiausias šoninis kaitinimo siūlelio centro nuokrypis nuo dviejų viena kitai statmenų plokštumų, kurių kiekvienoje yra cokolio atskaitos ašis, o vienoje - kaiščių ašis.

() 24 V intensyvaus naudojimo lempų su kitokios formos kaitinimo siūleliais papildomos specifikacijos svarstomos.

() Žr. 24 priedėlį.

17 priedėlis

Kategorija R10W

SPECIFIKACIJA R10W/1

+++++ TIFF +++++

Matmenys mm | Įprastinės gamybos kaitrinės lempos | Standartinė kaitrinė lempa |

| | Mažiausias | Projektinis | Didžiausias |

e | 17,5 | 19,0 | 20,5 | 19,0 ± 0,3 |

Šoninis nuokrypis (2) | | | 1,5 | daug. 0,3 |

β | 60° | 90° | 120° | 90° ± 5° |

Cokolis BA 15s pagal IEC publikaciją 61 (specifikacija 7004-11A-6) (1) |

ELEKTRINĖS IR FOTOMETRINĖS SAVYBĖS |

Projektinės reikšmės | Voltai | 6 | 12 | 24 (3) | 12 |

Vatai | 10 | 10 |

Bandymo įtampa | Voltai | 6,75 | 13,5 | 28,0 | |

Tikrosios reikšmės | Vatai | 10 | 12,5 | 10, esant 13,5 V |

± % | 10 | 10 |

Šviesos srautas lm | 125 | |

± % | 20 | |

Atskaitos šviesos srautas: 125 lm, esant apytiksliai 13,5 V įtampai. |

Skleidžiamos šviesos spalva turi būti balta.

() Specialiems tikslams gali būti naudojamos lempos su cokoliu BA 15d: jų matmenys tokie pat.

() Didžiausias šoninis kaitinimo siūlelio centro nuokrypis nuo dviejų viena kitai statmenų plokštumų, kurių kiekvienoje yra cokolio atskaitos ašis, o vienoje - kaiščių ašis.

() 24 V intensyvaus naudojimo lempų su kitokios formos kaitinimo siūleliais papildomos specifikacijos svarstomos.

() Žr. 24 priedėlį.

18 priedėlis

Kategorija T4W

SPECIFIKACIJA T4W/1

+++++ TIFF +++++

Matmenys mm | Įprastinės gamybos kaitrinės lempos | Standartinė kaitrinė lempa |

| | Mažiausias | Projektinis | Didžiausias |

e | 13,5 | 15,0 | 16,5 | 15,0 ± 0,3 |

Šoninis nuokrypis (1) | | | 1,5 | daug. 0,5 |

β | | 90° | | 90° ± 5° |

Cokolis BA 9s pagal IEC publikaciją 61 (specifikacija 7004-14-6) (3) |

ELEKTRINĖS IR FOTOMETRINĖS SAVYBĖS |

Projektinės reikšmės | Voltai | 6 | 12 | 24 | 12 |

Vatai | 4 | 4 |

Bandymo įtampa | Voltai | 6,75 | 13,5 | 28,0 | |

Tikrosios reikšmės | Vatai | 4 | 5 | 4, esant 13,5 V |

± % | 10 | 10 |

Šviesos srautas lm | 35 | |

± % | 20 | |

Atskaitos šviesos srautas: 35 lm, esant apytiksliai 13,5 V įtampai. |

() Didžiausias šoninis kaitinimo siūlelio centro nuokrypis nuo dviejų viena kitai statmenų plokštumų, kurių kiekvienoje yra cokolio atskaitos ašis, o vienoje - kaiščių ašis.

() Žr. 24 priedėlį.

() Visu cokolio ilgiu negali būti projekcijų ar lituojant susidariusių kauburėlių, išsikišančių už didžiausiojo leistino cokolio skersmens ribos.

19 priedėlis

Kategorija C5W

SPECIFIKACIJA C5W/1

+++++ TIFF +++++

Matmenys mm | Įprastinės gamybos kaitrinės lempos | Standartinė kaitrinė lempa |

| | Mažiausias | Projektinis | Didžiausias |

b [1] | 34,0 | 35,0 | 36,0 | 35 ± 0,5 |

f [2] [3] | 7,5 [4] | | 15 [5] | 9 ± 1,5 |

Cokolis SV 8,5 pagal IEC publikaciją 61 (specifikacija 7004-81-3) |

ELEKTRINĖS IR FOTOMETRINĖS SAVYBĖS |

Projektinės reikšmės | Voltai | 6 | 12 | 24 | 12 |

Vatai | 5 | 5 |

Bandymo įtampa | Voltai | 6,75 | 13,5 | 28,0 | |

Tikrosios reikšmės | Vatai | 5 | 7 | 5, esant 13,5 V |

± % | 10 | 10 |

Šviesos srautas lm | 45 | |

± % | 20 | |

Atskaitos šviesos srautas: 45 lm, esant apytiksliai 13,5 V įtampai. |

Skleidžiamos šviesos spalva turi būti balta.

20 priedėlis

Kategorija C21W

SPECIFIKACIJA C21W/1

+++++ TIFF +++++

Matmenys mm | Įprastinės gamybos kaitrinės lempos | Standartinė kaitrinė lempa |

| | Mažiausias | Projektinis | Didžiausias |

b [1] | 40,0 | 41,0 | 42,0 | 41 ± 0,5 |

f [2] | 7,5 | | 10,5 | 8 ± 1 |

Cokolis SV 8,5 pagal IEC publikaciją 61 (specifikacija 7004-81-3) |

ELEKTRINĖS IR FOTOMETRINĖS SAVYBĖS |

Projektinės reikšmės | Voltai | 12 | 12 |

Vatai | 21 | 21 |

Bandymo įtampa | Voltai | 13,5 | |

Tikrosios reikšmės | Vatai | 25 | 25, esant 13,5 V |

± % | 6 | 6 |

Šviesos srautas lm | 460 | |

± % | 15 | |

Atskaitos šviesos srautas: 460 lm, esant apytiksliai 13,5 V įtampai. |

Skleidžiamos šviesos spalva turi būti balta.

SPECIFIKACIJA C21W/2

Ekrano projekcijos reikalavimai

Šiuo bandymu tikrinant, ar kaitinimo siūlelis tinkamai išdėstytas atskaitos ašies ir lempos ilgio centro taško atžvilgiu, nustatoma, ar kaitrinė lempa atitinka reikalavimus.

(Matmenys mm)

+++++ TIFF +++++

| a | h | k |

12 V | 4,0 + d | 14,5 | 2,0 |

d = gamintojo nurodytas projektinis kaitinimo siūlelio skersmuo

Standartinės kaitrinės lempos atveju: a = 2,0 + d, k = 0,5

Bandymų tvarka ir reikalavimai

1. Lempa įstatoma į laikiklį (lizdą), galintį suktis 360° apie atskaitos ašį. Laikiklis sukamas taip, kad ekrane, į kurį projektuojamas kaitinimo siūlelio atvaizdas, matytųsi kaitinimo siūlelio vaizdas iš galo. Siekiama centro ašis ekrane turi sutapti su lempos ilgio centro tašku.

2. Šoninis pakilimas

2.1. Visa kaitinimo siūlelio projekcija, lempą sukant 360° kampu, turi likti stačiakampyje.

2.2. kaitinimo siūlelio centras nuo siekiamos centro ašies gali būti nutolęs ne daugiau kaip atstumu "k".

21 priedėlis

Kategorija W3W

SPECIFIKACIJA W3W/1

+++++ TIFF +++++

Matmenys mm | Įprastinės gamybos kaitrinės lempos | Standartinė kaitrinė lempa |

| | Mažiausias | Projektinis | Didžiausias |

e | 11,2 | 12,7 | 14,2 | 12,7 ± 0,3 |

Šoninis nuokrypis (2) | | | 1,5 | daug. 0,5 |

β | − 15° | 0° | + 15° | 0° ± 5° |

Cokolis W 2,1 × 9,5d pagal IEC publikaciją 61 (specifikacija 7004-91-2) (1) |

ELEKTRINĖS IR FOTOMETRINĖS SAVYBĖS |

Projektinės reikšmės | Voltai | 6 | 12 | 24 | 12 |

Vatai | 3 | 3 |

Bandymo įtampa | Voltai | 6,75 | 13,5 | 28,0 | |

Tikrosios reikšmės | Vatai | 3 | 4 | 3, esant 13,5 V |

± % | 15 | 15 |

Šviesos srautas lm | 22 | |

± % | 30 | |

Atskaitos šviesos srautas: 22 lm, esant apytiksliai 13,5 V įtampai. |

Skleidžiamos šviesos spalva turi būti balta.

() Šis tipas saugomas patentais; taikomos ISO/IEC sąlygos.

() Didžiausias šoninis kaitinimo siūlelio centro nuokrypis nuo dviejų viena kitai statmenų plokštumų, kurių kiekvienoje yra cokolio atskaitos ašis, o vienoje - ašis X-X.

() Žr. 24 priedėlį.

22 priedėlis

Kategorija W5W

SPECIFIKACIJA W5W/1

+++++ TIFF +++++

Matmenys mm | Įprastinės gamybos kaitrinės lempos | Standartinė kaitrinė lempa |

| | Mažiausias | Projektinis | Didžiausias |

e | 11,2 | 12,7 | 14,2 | 12,7 ± 0,3 |

Šoninis nuokrypis (2) | | | 1,5 | daug. 0,5 |

β | − 15° | 0° | + 15° | 0° ± 5° |

Cokolis W 2,1 × 9,5d pagal IEC publikaciją 61 (specifikacija 7004-91-2) (1) |

ELEKTRINĖS IR FOTOMETRINĖS SAVYBĖS |

Projektinės reikšmės | Voltai | 6 | 12 | 24 | 12 |

Vatai | 5 | 5 |

Bandymo įtampa | Voltai | 6,75 | 13,5 | 28,0 | |

Tikrosios reikšmės | Vatai | 5 | 7 | 5, esant 13,5 V |

± % | 10 | 10 |

Šviesos srautas lm | 50 | |

± % | 20 | |

Atskaitos šviesos srautas: 50 lm, esant apytiksliai 13,5 V įtampai. |

Skleidžiamos šviesos spalva turi būti balta.

() Šis tipas saugomas patentais; taikomos ISO/IEC sąlygos.

() Didžiausias šoninis kaitinimo siūlelio centro nuokrypis nuo dviejų viena kitai statmenų plokštumų, kurių kiekvienoje yra cokolio atskaitos ašis, o vienoje - ašis X-X.

() Žr. 24 priedėlį.

23 priedėlis

Patvirtinimo ženklo išdėstymo pavyzdys

+++++ TIFF +++++

Ant kaitrinės lempos pažymėtas pavaizduotasis EB įrenginio sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklas reiškia, kad lempa buvo patvirtinta Vokietijoje (e1), patvirtinimo numeris A3. Pirmasis patvirtinimo kodo ženklas (0) reiškia, kad patvirtinta buvo pagal šios direktyvos originaliojo varianto IV priedo reikalavimus.

24 priedėlis

Lempų kaitinimo siūlelių šviesos centras ir forma

Jei lempų specifikacijose nenurodyta kitaip, šis standartas taikomas įvairių formų kaitinio siūlelių šviesos centrui nustatyti, jei kaitinimo siūlelis vaizduojamas kaip taškas bent viename iš specifikacijoje pateikiamų lempos brėžinių.

Šviesos centro padėtis priklauso nuo kaitinimo siūlelio formos.

Nr. | Kaitinimo siūlelio forma | Pastabos |

+++++ TIFF +++++

1 | | Jei b > 1,5 h, kaitinimo siūlelio ašies nuokrypis atskaitos ašiai statmenos plokštumos atžvilgiu negali viršyti 15°. |

+++++ TIFF +++++

2 | | Taikoma tik tais atvejais, jei kaitinimo siūlelis gali būti įbrėžtas į stačiakampį b > 3 h. |

+++++ TIFF +++++

3 | | Taikoma tik tais atvejais, jei kaitinimo siūlelis gali būti įbrėžtas į stačiakampį b < 3 h su sąlyga, kad k < 2 h. |

2 ir 3 punktuose stačiakampio, į kurį įbrėžtas kaitinimo siūlelis, šoninės kraštinės yra lygiagrečios ir atitinkamai statmenos atskaitos ašiai.

Šviesos centras yra brūkšninių - taškinių linijų sankirtos taške.

3 SKYRIUS

DVIRAČIŲ ARBA TRIRAČIŲ MOTORINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ IŠORINIAI IŠSIKIŠIMAI

PRIEDŲ SĄRAŠAS

| | Puslapis |

I PRIEDAS | Reikalavimai, taikomi dviračių arba triračių motorinių transporto priemonių be kėbulo išoriniams išsikišimams … | 214 |

Priedėlis | Bandymų įrenginys ir bandymų sąlygos … | 217 |

II PRIEDAS | Reikalavimai, taikomi triračių motorinių transporto priemonių su kėbulu išoriniams išsikišimams … | 218 |

Priedėlis | Išorinių išsikišimų ir tarpų matavimas … | 222 |

III PRIEDAS | … | 224 |

1 priedėlis | Informacinis dokumentas apie tipinės dviratės arba triratės motorinės transporto priemonės išorinius išsikišimus … | 224 |

2 priedėlis | Tipinės dviratės arba triratės motorinės transporto priemonės išorinių išsikišimų sudėtinės dalies tipo patvirtinimo pažymėjimas … | 225 |

I PRIEDAS

REIKALAVIMAI, TAIKOMI DVIRAČIŲ ARBA TRIRAČIŲ MOTORINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ BE KĖBULO IŠORINIAMS IŠSIKIŠIMAMS

1. APIBRĖŽIMAI

Šiame priede:

1.1. "Išorinės transporto priemonės dalys" - tai yra transporto priemonės dalys, kurios, susidūrimo atveju, gali susiliesti su išorinėmis kliūtimis.

1.2. "Užkliudymas" - tai yra bet koks kontaktas, kurio metu, esant tam tikroms aplinkybėms, galimi plėštiniai sužeidimai.

1.3. "Susidūrimas" - tai yra bet koks kontaktas, kurio metu, esant tam tikroms aplinkybėms, galimi sunkūs sužeidimai.

1.4. "Transporto priemonės tipas išorinių išsikišimų dalių atžvilgiu" - tai yra transporto priemonės, viena nuo kitos nesiskiriančios iš esmės, ypač formos, matmenų, judėjimo krypties ir transporto priemonės išorinių dalių tvirtumo atžvilgiu.

1.5. "Suapvalinimo spindulys" - tai yra aptariama kėbulo elemento lanko dalis, geriausiai atitinkanti apskritimo spinduliui "r".

2. SKIRTUMO TARP "UŽKLIUDYMO" IR "SUSIDŪRIMO" KRITERIJAI

2.1. Kai bandymų įrenginys (parodytas priedėlyje, A paveikslėlyje) stumiamas išilgai transporto priemonės taip, kaip aprašyta toliau 4.2 punkte, laikoma, kad transporto priemonės dalys, kurias tas įrenginys paliečia, priskiriamos:

2.1.1. 1 grupei: jeigu transporto priemonės dalys kliudo bandymų įrenginį, arba

2.1.2. 2 grupei: jeigu transporto priemonės dalys susiduria su bandymų įrenginiu.

2.1.3. Tam, kad būtų galima aiškiai atskirti pirmos ir antros grupės dalis ar sudėtines dalis, bandymų įrenginį reikia naudoti taip, kaip parodyta šioje schemoje:

+++++ TIFF +++++

3. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

3.1. Nepaisant 3.2 punkto reikalavimų, visų tipų transporto priemonių išorėje neturi būti smailių, aštrių ar kyšančių dalių, nukreiptų į išorę, turinčių tokią formą, dydį, pokrypio kampą ar tokių kietų, kad avarijos atveju dėl jų padidėtų rizika su transporto priemone susidūrusiam ar jos užkliudytam asmeniui patirti kūno sužalojimų arba dėl jų sužalojimai būtų didesni.

3.2. Transporto priemonės turi būti konstruojamos taip, kad dalys, su kuriomis kiti eismo dalyviai gali susiliesti, tenkintų 5 ir 6 punktų reikalavimus, kada tai tikslinga.

3.3. Laikoma, kad visi išoriniai išsikišimai, kuriems taikomas šis priedas, pagaminti iš ar padengti minkšta guma arba plastmase, kurios kietumas mažesnis negu 60 pagal Šoro A skalę, tenkina 5 ir 6 punktuose išdėstytus reikalavimus.

3.4. Tačiau tolesni reikalavimai netaikomi erdvei tarp priekabos ir motociklo motocikluose su priekaba.

3.5. Kai mopeduose yra montuojami pedalai, pedalų atžvilgiu neprivaloma laikytis visų reikalavimų ar jų dalių, išdėstytų šioje direktyvoje. Kai reikalavimai netenkinami, gamintojai turi informuoti apie tai valdžios institucijas, gaunančias prašymą tipinės transporto priemonės išorinių išsikišimų sudėtinės dalies tipo patvirtinimui ir tuo pačiu nurodyti priemones, kurių buvo imtasi saugumui užtikrinti.

4. BANDYMŲ BŪDAI

4.1. Bandymų įrenginys ir bandymų sąlygos.

4.1.1. Bandymų įrenginys aprašytas priedėlyje, A pav.

4.1.2. Bandomoji transporto priemonė įtvirtinama išilgai tiesiosios vertikalioje taip, kad abu ratai liestų žemę. Vairo mechanizmui niekas neturi trukdyti laisvai sukiotis iki kraštinių padėčių.

50 procentų AM antropomorfinis manekenas arba panašių fizinių duomenų asmuo pasodinamas ant bandomosios transporto priemonės taip, kaip normaliomis sąlygomis sėdi vairuotojas, jis turi netrukdyti laisvai judėti vairo mechanizmui.

4.2. Bandymas

Bandymų įrenginys stumiamas nuo bandomosios transporto priemonės priekio iki galo ir (jeigu transporto priemonė atsitrenkia į bandomąjį įrenginį) vairas pasisuka į tokią padėtį, kurioje jis užsirakina. Bandymų įrenginys turi likti susilietęs su transporto priemone (žr. B pav. priedėlyje). Bandymas atliekamas abiejose transporto priemonės pusėse.

5. TECHNINIAI REIKALAVIMAI

5.1. Šiame poskyryje nustatytos sąlygos netaikomos dalims, kurioms taikomi toliau 6 punkte išdėstyti reikalavimai.

5.2. Be 3.3 punkte nustatytos lengvatos, taikomi tokie minimalūs reikalavimai:

5.2.1. Reikalavimai, taikomi 1 grupės dalims:

5.2.1.1. Lakštams:

- atskiros lakšto kampai turi turėti mažiausiai 3 mm suapvalinimo spindulį,

- atskiros plokštelės briaunos turi turėti mažiausiai 0,5 mm suapvalinimo spindulį.

5.2.1.2. Atramoms:

- kojelių skersmuo turi būti mažiausiai 10 mm,

- Kojelės galo briaunos turi turėti mažiausiai 2 mm suapvalinimo spindulį.

5.2.2. Reikalavimai, taikomi 2 grupės dalims:

5.2.2.1. Lakštams:

- briaunos ir kampai turi turėti mažiausiai 2 mm suapvalinimo spindulį.

5.2.2.2. Atramoms:

- neturi būti ilgesnės negu pusė atramos skersmens, jeigu tas skersmuo mažesnis negu 20 mm,

- briaunų suapvalinimo spindulys kojelės gale turi būti mažiausiai 2 mm, jeigu kojelės skersmuo yra ne mažesnis negu 20 mm.

6. SPECIFINIAI REIKALAVIMAI

6.1. Viršutinės aptakaus priekinio stiklo briaunos suapvalinimo spindulys turi būti mažiausiai 2 mm, kitu atveju briauna turi būti padengta apsaugine medžiaga, tenkinančia 3.3 punkto reikalavimus.

6.2. Sankabos ir stabdžių svirčių galai ir išorinės briaunos turi būti apčiuopiamai apvalios, jų suapvalinimo spindulys turi būti mažiausiai 7 mm.

6.3. Priekinio sparno priešakinės briaunos suapvalinimo spindulys turi būti mažiausiai 2 mm.

6.4. Bet koks degalų bako dangtelis, esantis ant viršutinio degalų bako paviršiaus ir kurį, dėl to, susidūrimo atveju gali kliudyti vairuotojas, neturi iškilti virš pagrindo aukščiau kaip 15 mm. Bet kokia jungtis su pagrindu turi būti glotni arba juntamai sferiška. Jei 15 mm reikalavimas negali būti įvykdytas, reikia imtis kitų priemonių, pvz., apsauginis įtaisas aplink dangtelį (žr., pavyzdžiui, čia pateikiamą schemą).

+++++ TIFF +++++

6.5. Uždegimo rakteliai turi turėti apsauginį dangtelį. Šis reikalavimas netaikomas suvertiniams rakteliams arba tokiems rakteliams, kurie įlenda lygiai sulig paviršiumi.

1 priedėlis

Bandymų įrenginys ir bandymų sąlygos

+++++ TIFF +++++

A paveikslas

+++++ TIFF +++++

B paveikslas

II PRIEDAS

REIKALAVIMAI, TAIKOMI TRIRAČIŲ MOTORINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ SU KĖBULU IŠORINIAMS IŠSIKIŠIMAMS

BENDROJI DALIS

Direktyvos 74/483/EEB [1] reikalavimai, skirti transporto priemonių išoriniams išsikišimams dalims (M1 kategorijos), taikomi kėbulą turinčioms triratėms transporto priemonėms, skirtoms keleiviams vežti.

Toliau pateikiami reikalavimai taikomi kėbulą turinčioms triratėms transporto priemonėms, skirtoms prekėms vežti.

1. TAIKYMO SRITIS

1.1. Šis priedas taikomas išoriniams išsikišimams, esantiems prieš užpakalinę kabinos pertvarą, prekėms vežti skirtose transporto priemonėse, apsiribojant tik išorinio paviršiaus, kurio apibrėžimas bus pateiktas vėliau, išoriniais išsikišimais. Jis netaikomas išoriniams užpakalinio vaizdo veidrodžiams, įskaitant jų tvirtinimo laikiklius, arba pridėtinėms dalims, pavyzdžiui, radijo antenoms arba bagažo laikikliams.

1.2. Tikslas - sumažinti riziką susidūrimo metu į transporto priemonės išorę atsitrenkusiam asmeniui patirti sužalojimus arba sumažinti tuos sužalojimus.

2. APIBRĖŽIMAI

Šiame priede:

2.1. "Išorinis paviršius" - tai yra transporto priemonės dalis, esanti prieš užpakalinę kabinos pertvarą, kaip apibrėžta toliau 2.4 punkte, išskyrus pačią užpakalinę pertvarą, tačiau įskaitant tokias sudėtines dalis, kaip bet koks priekinis (-iai) sparnas (-ai) ir priekinis buferis bei priekinis (-iai) ratas (-ai) (jei yra).

2.2. "Transporto priemonės tipas pagal išorinius išsikišimus" - tai yra transporto priemonės, viena nuo kitos nesiskiriančios iš esmės, ypač formos, matmenų, judėjimo krypties ir transporto priemonės išorinių dalių paviršiaus standumo atžvilgiu.

2.3. "Kabina" - tai yra kėbulo dalis, sudaranti vairuotojo ir keleivio skyrių, įskaitant jo dureles.

2.4. "Užpakalinė kabinos pertvara" - tai yra tolimiausia užpakalinė vairuotojo ir keleivio skyriaus išorinio paviršiaus dalis.

2.5. "Atskaitos plokštuma" - horizontali plokštuma, išvesta per priekinio (-ių) rato (-ų) centrą, arba horizontali plokštuma, esanti 50 cm virš kėbulo grindų paviršiaus, žiūrint, kuri yra žemiau. Ši plokštuma apibrėžiama pakrautai transporto priemonei.

2.6. "Dugno linija" - tai yra linija, kuri nustatoma tokiu būdu: neapibrėžto aukščio, vertikalias, pusės 15 % kampo kūgis stumiamas aplink visą išorinį transporto priemonės korpusą taip, kad visą laiką kuo žemiau liestų išorinį kėbulo paviršių. Dugno linija yra geometrinis lietimosi taškų pėdsakas.

Nustatant dugno liniją nereikia atsižvelgti į išmetimo vamzdžius, ratus ar prie dugno tvirtinamas dalines mechanines sudėtines dalis, pavyzdžiui, atramas domkratams, pakabas, vilkimo ar gabenimo priemonių tvirtinimo įtaisus. Laikoma, kad visi tarpai virš ratų lankų yra užpildyti įsivaizduojamu paviršiumi, tiesiogiai pratęsiančiu gretutinį išorinį paviršių. Nustatant dugno liniją, priklausomai nuo nagrinėjamos transporto priemonės tipo, reikia atsižvelgti į kėbulo sienelių tolimiausias iškyšas, bet kokį sparną ar sparnus (jei yra) ir visus buferio (jei yra) išorinius kampus. Jei tuo pat metu yra du ar daugiau lietimosi taškų, dugno linijai priklauso žemiau ar žemiausiai esantis lietimosi taškas.

2.7. "Suapvalinimo spindulys" - tai yra aptariamos dalies apvalią formą tiksliausiai atitinkančio apskritimo spindulys "r".

2.8. "Pakrauta transporto priemonė" - tai yra transporto priemonė su maksimaliu techniškai leistinu kroviniu, kai apkrova paskirstyta ašims pagal gamintojo instrukcijas.

3. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

3.1. Šio priedo sąlygos netaikomos toms transporto priemonės "išorinio paviršiaus" dalims, kurios, kai transporto priemonė nepakrauta, o kabinos durelės, langai ir angos ir t. t. uždaryti, yra kitoje vietoje negu vidinė ertmė:

3.1.1. kuri nepatenka į zoną, kurios viršutinė riba yra horizontali plokštuma, esanti virš žemės paviršiaus, o apatinė riba, gamintojo nuožiūra, yra arba atskaitos plokštuma, apibrėžta 2.5 punkte, arba dugno linija, apibrėžta 2.6 punkte,

arba

3.1.2. kur jų, kai niekas nejuda, negali paliesti 100 mm skersmens rutulys.

3.1.3. Kai apatinė ertmės riba yra atskaitos plokštuma, taip pat atsižvelgiama į žemiau atskaitos plokštumos esančias transporto priemonės dalis, patenkančias tarp dviejų vertikalių plokštumų - viena liečia išorinį transporto priemonės paviršių, o kita jai lygiagreti ir yra 80 mm toliau į transporto priemonės vidų nuo taško, kuriame atskaitos plokštuma liečia transporto priemonės kėbulą.

3.2. Transporto priemonės "išoriniame paviršiuje" neturi būti jokios į išorę nukreiptos detalės, kuri galėtų užkabinti pėsčiuosius, dviratininkus ar motociklininkus.

3.3. Nė viena iš sudėtinių dalių, aprašytų toliau, 4 poskyryje, negali turėti jokių smailių ar aštrių dalių, nukreiptų į išorę, taip pat jokių iškyšų, kurių forma, matmenys, pokrypio kryptis ar paviršiaus kietumas galėtų padidinti riziką susidūrimo atveju į išorinį paviršių atsitrenkusiam ar jo kliudytam asmeniui patirti kūno sužalojimų arba juos apsunkinti.

3.4. Išorinio paviršiaus išsikišimai, kurių kietumas pagal Šoro skalę (A) yra 60, gali turėti mažesnius suapvalinimo spindulius, negu reikalaujama toliau, 4 punkte.

3.5. Jei, priešingai 4 punkto reikalavimams, bet kurio išorinio išsikišimo suapvalinimo spindulys trumpesnis negu 2,5 mm, tas išsikišimas turi būti padengtas apsaugine priemone, turinčia 3.4 punkte nurodytas charakteristikas.

4. SPECIFINIAI REIKALAVIMAI

4.1. Dekoratyvinės detalės, prekių ženklai, organizacijos emblemos raidės ir skaitmenys

4.1.1. Dekoratyvinių detalių, prekių ženklų, organizacijos emblemų raidžių ir skaitmenų suapvalinimo spinduliai neturi būti mažesni negu 2,5 mm. Šie reikalavimai netaikomi sudėtinėms dalims, kurios virš gretutinio paviršiaus iškyla ne daugiau kaip 5 mm su sąlyga, kad jie neturi į išorę nukreiptų aštrių briaunų.

4.1.2. Dekoratyvinės detalės, prekių ženklai, organizacijos emblemos raidės ir skaitmenys, virš aplinkinio paviršiaus iškylantys daugiau kaip 10 mm turi įsispausti, atsiskirti arba atsilenkti, kai labiausiai išsikišusią jų dalį bet kuria kryptimi plokštumoje, apytikriai lygiagrečioje paviršiui, kuriame jie yra, veikia 10 dN jėga.

10 dN jėga sukeliama panaudojant plokščią pramuštuvą, kurio skersmuo neviršija 50 mm. Jeigu nėra pramuštuvo, reikia naudoti lygiavertį būdą. Kai visos dekoratyvinės detalės įsispaudė, atsiskyrė ar susiglaudė, likusios dalys neturi išsikišti daugiau kaip 10 mm ar turėti kokių nors smailių, aštrių ar pjaunančių briaunų.

4.2. Priekinių žibintų smailumos ir apvadai

4.2.1. Priekinių žibintų išsikišančios smailumos ir apvadai leistini, jeigu jie neišsikiša daugiau kaip 30 mm nuo išorinio permatomo priekinio žibinto paviršiaus ir jeigu jų suapvalinimo spindulys niekur nėra mažesnis kaip 2,5 mm.

4.2.2. Iš korpuso iškylantys priekiniai žibintai turi tenkinti 4.2.1 punkto reikalavimus būdami abiejose padėtyse: darbinėje ir nedarbinėje.

4.2.3. Reikalavimai, išdėstyti 4.2.1 punkte, netaikomi tiems priekiniams žibintams, kurie įmontuoti arba atitraukti į kėbulo gilumą, jei tokiu atveju tenkinami 3.2 punkto reikalavimai.

4.3. Grotelės

Grotelių sudėtinės dalys turi turėti tokius suapvalinimo spindulius

- mažiausiai 2,5 mm, jeigu atstumas tarp iš eilės einančių sudėtinių dalių didesnis negu 40 mm,

- mažiausiai 1 mm, jeigu tas atstumas yra nuo 25 mm iki 40 mm,

- mažiausiai 0,5 mm, jeigu tas atstumas mažesnis negu 25 mm.

4.4. Priekinio stiklo ir priekinių žibintų plovimo - valymo įrenginiai

4.4.1. Paminėti įtaisai turi būti montuojami taip, kad valytuvo ašelę dengtų apsauginis dangtelis, kurio suapvalinimo spindulys būtų ne mažesnis kaip 2,5 mm, o minimalus plotas, ribojamas virš pjūvio, nutolusio ne daugiau kaip 6,5 mm nuo aukščiausio taško, išsikišančios dalies formos - 150 mm2.

4.4.2. Priekinio stiklo ir priekinių žibintų plovimo purkštukai turi turėti savo briaunų suapvalinimo spindulį, ne mažesnį kaip 2,5 mm. Jei jie išsikiša mažiau, negu 5 mm, jų aštrios briaunos, nukreiptos į išorę, turi būti glotniai nupoliruotos.

4.5. Sparnas (jei yra)

Jei sparnas yra toliausiai į priekį nuo kabinos esanti transporto priemonės dalis, jo sudedamosios dalys turi būti konstruojamos taip, kad visos standžios išorinės dalys turėtų suapvalinimo spindulį, ne mažesnį kaip 5 mm.

4.6. Apsauginiai įtaisai (buferiai) (jei yra)

4.6.1. Didžiausios priekinio apsauginio įrenginio iškyšos turi būti atkreiptos į išorinį kėbulo paviršių.

4.6.2. Priekinių apsauginių įtaisų sudėtinės dalys turi būti sukonstruotos taip, kad visi standūs paviršiai, nukreipti į išorę, turėtų suapvalinimo spindulį, ne mažesnį kaip 5 mm.

4.6.3. Pridėtiniai įtaisai, pavyzdžiui, vilkimo kabliai ir suktuvai neturi išsikišti toliau už tolimiausią buferio paviršių. Tačiau suktuvai gali išsikišti toliau už tolimiausią buferio paviršių, jeigu, kai nenaudojami, yra uždengti tinkamu dangčiu, kurio kraštų suapvalinimo spindulys ne mažesnis kaip 2,5 mm.

4.6.4. Reikalavimai, išdėstyti 4.6.1 punkte, netaikomi sudėtinėms dalims, susijusioms su buferiais arba esančiais jų dalimi, arba į juos įmontuotiems ir neišsikišantiems daugiau kaip 5 mm. Įtaisų, išsikišančių mažiau kaip 5 mm, briaunos turi būti glotniai nupoliruotos. Specifiniai reikalavimai, susiję su įtaisais, tvirtinamais prie buferių ir minimais kituose šio priedo punktuose, lieka galioti.

4.7. Durelių, bagažinės ir variklio dangčių rankenėlės, vyriai ir mygtukai, užraktai ir skydeliai bei ranktūriai

4.7.1. Mygtukai neturi išsikišti daugiau kaip 30 mm, ranktūriai ir variklio dangčio laikikliai - daugiau kaip 70 mm, visos kitos sudėtinės dalys - daugiau kaip 50 mm. Jų briaunų suapvalinimo spindulys turi būti ne mažesnis kaip 2,5 mm.

4.7.2. Jei šoninių durelių rankenėlės yra sukiojamos, jos turi tenkinti vieną iš šių dviejų sąlygų:

4.7.2.1. Kai rankenėlės sukasi lygiagrečiai durelių plokštumai, iki galo nulenkta rankenėlė turi būti nukreipta atgal. Tokioje padėtyje rankenėlė turi glusti prie durelių plokštumos ir būti įtaisyta apsauginėje išėmoje ar nišoje.

4.7.2.2. Rankenėlės, atsilenkiančios į išorę kryptimi, kuri nėra lygiagreti durelių plokštumai, neatlenktoje padėtyje turi būti įtaisytos apsauginėje išėmoje ar nišoje. Iki galo atlenkta rankenėlė turi būti nukreipta arba atgal, arba žemyn. Tačiau rankenėlės, kurios netenkina pastarojo reikalavimo, gali būti priimtinos, jeigu:

- jos turi nepriklausomą grąžinimo mechanizmą,

- kai grąžinimo mechanizmai neveikia, jos neišsikiša daugiau kaip 15 mm,

- atlenktų rankenėlių kraštų suapvalinimo spindulys ne mažesnis kaip 2,5 mm (ši sąlyga netaikoma, jeigu visiškai atlenktos rankenėlės išsikiša ne daugiau kaip 5 mm - šiuo atveju į išorę atgręžtos dalys turi būti glotniai nupoliruotos),

- jų laisvojo galo plotas, matuojamas ne toliau kaip 6,5 mm nuo toliausiai išsikišusio taško, turi būti ne mažesnis kaip 150 mm2.

4.8. Šoninės oro ir lietaus sklendės ir langų purvo kreiptuvai

Briaunos, kurios gali būti nukreiptos į išorę, turi turėti ne mažesnį kaip 1 mm suapvalinimo spindulį.

4.9. Skardos lakštų briaunos

Skardos lakštų briaunos leistinos, jeigu jos padengtos apsaugine danga, kurios suapvalinimo spindulys ne mažesnis kaip 2,5 mm arba medžiaga, kuri tenkina 3.4 punkte išdėstytus reikalavimus.

4.10. Ratų veržlės, stebulės gaubtai ir apsauginės priemonės

4.10.1. Ratų veržlėse, stebulės gaubtuose ir apsauginėse priemonėse neturi būti jokių iškylančių briaunų.

4.10.2. Kai transporto priemonė juda tiesia linija, nei viena rato dalis, esanti virš horizontalios plokštumos, išvestos per jų sukimosi ašį, išskyrus padangas, neturi išsikišti už kėbulo sienelės krašto virš rato vertikalios projekcijos horizontalioje plokštumoje. Tačiau, kai tą pagrindžia eksploataciniai reikalavimai, apsauginės priemonės, dengiančios rato veržles ir stebulę gali išsikišti už to krašto vertikalios projekcijos, jeigu išsikišusio paviršiaus suapvalinimo spindulys ne mažesnis negu 5 mm ir jeigu matuojant nuo kėbulo sienelės vertikalios projekcijos sudėtinė dalis jokiu atveju neišsikiša daugiau kaip 30 mm.

4.10.3. Kai veržlės ir varžtai išsikiša už padangų (tos padangų dalies, kuri yra virš horizontalios plokštumos, išvestos per rato sukimosi ašį) išorinio paviršiaus projekcijos plokštumoje, turi būti parūpinta apsauginis skydas ar kitokia priemonė, tenkinanti 4.10.2 punkto reikalavimus.

4.11. Atramos domkratams ir išmetimo vamzdis (-iai)

4.11.1. Atramos domkratams ir išmetimo vamzdis (-iai), jei tokių yra, neturi išsikišti daugiau kaip 10 mm arba už dugno linijos vertikalios projekcijos, arba už atskaitos plokštumos ir išorinio transporto priemonės paviršiaus susikirtimo linijos vertikalios projekcijos.

4.11.2. Jei šio reikalavimo galima nesilaikyti, išmetimo vamzdis gali išsikišti daugiau kaip 10 mm, jeigu aštrūs galai yra suapvalinti, o jų suapvalinimo spindulys ne mažesnis kaip 2,5 mm.

4.12. Išsikišančios dalys ir atstumai turi būti matuojami laikantis priedėlyje nurodytų reikalavimų.

Priedėlis

Išorinių išsikišimų ir tarpų matavimas

1. ANT IŠORINIO PAVIRŠIAUS SUMONTUOTOS SUDĖTINĖS DALIES IŠSIKIŠIMO IŠORĖN MATAVIMO BŪDAS

1.1. Ant išgaubtos sienelės sumontuotos sudėtinės dalies išsikišimas gali būti išmatuotas arba tiesiogiai, arba pasinaudojus atitinkamos tos sudėtinės dalies, sumontuotos jai skirtoje vietoje, brėžiniu.

1.2. Jeigu sudėtinės dalies, sumontuotos ant ne išgaubtos, o kitokios formos sienelės, išsikišimo negalima išmatuoti paprastai, jis nustatomas matuojant maksimalų atstumo tarp 100 mm skersmens rutulio centro ir formalaus sienelės paviršiaus pokytį, kai rutulys stumiamas taip, kad visą laiką liestų tą sudėtinę dalį. 1 pav. parodyta, kaip pritaikyti šį būdą.

1.3. Išsikišanti ranktūrių dalis turi būti matuojama nuo plokštumos, išvestos per tų ranktūrių tvirtinimo taškus. Pavyzdys matomas 2 pav.

2. PRIEKINIŲ ŽIBINTŲ IŠKYŠŲ IR APVADŲ IŠSIKIŠIMŲ MATAVIMO BŪDAS

2.1. Už priekinio žibinto išorinio paviršiaus išsikišančios dalys matuojamos horizontalia kryptimi nuo taško, kuriame 100 mm skersmens rutulys liečia žibinto išorinį paviršių, kaip pavaizduota 3 pav.

3. TARPO TARP GROTELIŲ SUDĖTINIŲ DALIŲ MATAVIMO BŪDAS

3.1. Bet koks tarpas tarp grotelių sudėtinių dalių nustatomas išmatuojant atstumą tarp dviejų plokštumų, išvestų per taškus, kuriuose rutulys liečia tas sudėtines dalis, ir vertikalių lietimosi taškus jungiančiai linijai. 4 ir 5 pav. pateikti būdo pritaikymo pavyzdžiai.

+++++ TIFF +++++

III PRIEDAS

1 priedėlis

+++++ TIFF +++++

2 priedėlis

+++++ TIFF +++++

4 SKYRIUS

DVIRAČIŲ ARBA TRIRAČIŲ MOTORINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ UŽPAKALINIO VAIZDO VEIDRODŽIAI

PRIEDŲ SĄRAŠAS

| | Puslapis |

I PRIEDAS | Apibrėžimai … | 227 |

Priedėlis | Užpakalinio vaizdo veidrodžio atspindinčio išgaubto paviršiaus spindulio "r" nustatymas … | 229 |

II PRIEDAS | Konstrukciniai ir bandymų reikalavimai, taikomi užpakalinio vaizdo veidrodžių sudėtinės dalies tipo patvirtinimui … | 231 |

1 priedėlis | Bandymo būdas atspindimajai gebai nustatyti … | 236 |

2 priedėlis | Užpakalinio vaizdo veidrodžių sudėtinės dalies tipo patvirtinimas ir ženklinimas … | 240 |

3 priedėlis | Informacinis dokumentas apie dviratei ar triratei motorinei transporto priemonei skirtą tipinį užpakalinio vaizdo veidrodį … | 241 |

4 priedėlis | Dviratei ar triratei motorinei transporto priemonei skirto tipinio užpakalinio vaizdo veidrodžio sudėtinės dalies tipo patvirtinimo pažymėjimas … | 242 |

III PRIEDAS | Reikalavimai užpakalinio vaizdo veidrodžių tvirtinimui prie transporto priemonių … | 243 |

1 priedėlis | Informacinis dokumentas apie užpakalinio vaizdo veidrodžio (-ių) tvirtinimą prie tipinės dviratės arba triratės motorinės transporto priemonės … | 247 |

2 priedėlis | Užpakalinio vaizdo veidrodžio (-ių) tvirtinimo prie tipinės dviratės arba triratės motorinės transporto priemonės sudėtinės dalies tipo patvirtinimo pažymėjimas … | 248 |

I PRIEDAS

APIBRĖŽIMAI

1. "Užpakalinio vaizdo veidrodis" - tai yra įtaisas, kuris nėra sudėtinga optinė sistema, kaip, pavyzdžiui, periskopas, ir kuris leidžia aiškiai matyti, kas yra už transporto priemonės galo.

2. "Vidinis užpakalinio vaizdo veidrodis" - tai yra įtaisas, apibrėžtas 1 punkte ir kuris, kai įmanoma, tvirtinamas transporto priemonės keleivių kabinos viduje.

3. "Išorinis užpakalinio vaizdo veidrodis" - tai yra įtaisas, apibrėžtas 1 punkte ir kuris tvirtinamas ant išorinio transporto priemonės paviršiaus.

4. "Užpakalinio vaizdo veidrodžio tipas" - tai yra įtaisai, kurie toliau išvardytomis pagrindinėmis charakteristikomis iš esmės nesiskiria:

4.1. Užpakalinio vaizdo veidrodžio atspindinčiojo paviršiaus matmenimis ir jo išgaubimo spinduliu;

4.2. Užpakalinio vaizdo veidrodžių tvirtinimu prie transporto priemonės bei detalių konstrukcija, forma ar medžiaga.

5. "Užpakalinio vaizdo veidrodžių klasė" - tai yra visi įtaisai su tam tikromis bendromis charakteristikomis. Veidrodžiai toliau skirstomi taip:

I klasė: vidiniai veidrodžiai,

L klasė: "pagrindiniai" išoriniai veidrodžiai.

6. "r" - tai yra atspindinčiojo paviršiaus išgaubimo spindulių, išmatuotų 1 priedėlio 2 punkte aprašytu būdu, vidutinis dydis.

7. "Pagrindinis atspindinčiojo paviršiaus išgaubimo spindulys" - yra vidutinis dydis, gautas pasinaudojant 1 priedėlyje aprašytu prietaisu išmatavus didžiojo atspindinčiojo paviršiaus lanko, išvesto per to paviršiaus centrą ir esančio vertikalioje plokštumoje, išvestoje per to paviršiaus centrą ir esančioje horizontalioje plokštumoje, spindulį ri, bei didžiojo lanko, vertikalaus tai atkarpai, spindulį r′i.

8. "Išgaubimo spindulys centro taške ant atspindinčiojo paviršiaus rp" - tai yra pagrindinių išgaubimo spindulių ir r′i aritmetinis vidurkis:

r

=

r

+ r′

9. "Atspindinčio paviršiaus centras" - tai yra atspindinčio paviršiaus matomo lauko baricentras.

10. "Užpakalinio vaizdo veidrodžio sudedamosios dalies išgaubimo spindulys" - tai yra aptariamos dalies apvalią formą geriausiai atitinkančio apskritimo lanko spindulys c.

11. "Transporto priemonės tipas užpakalinio vaizdo veidrodžių atžvilgiu" - tai yra transporto priemonės, kurios iš esmės nesiskiria šiais pagrindiniais atžvilgiais:

11.1. Transporto priemonės savybėmis, dėl kurių gali sumažėti apžvalgos laukas ir kurios gali turėti įtakos tvirtinant užpakalinio vaizdo veidrodžius;

11.2. Privalomų ir pasirenkamai tvirtinamų (kai jie yra) užpakalinio vaizdo veidrodžių padėtimis ir tipais.

12. "Vairuotojo akių padėtis" - tai yra du taškai, nutolę vienas nuo kito 65 mm ir esantys 635 mm tiesiai virš taško R, susijusio su vairuotojo padėtimi, apibrėžta šio priedo priedėlyje. Šiuos du taškus jungianti tiesi linija yra vertikali transporto priemonės vertikaliai išilginei vidurio plokštumai.

Atkarpos, kurios galai yra abiejų akių padėtys, centras yra vertikalioje išilginėje plokštumoje, kuri turi būti išvesta per gamintojo apibrėžtos vairuotojo sėdimosios vietos centrą.

13. "Išplėstinis abiejų akių regėjimo laukas" - tai yra visas regėjimo laukas, gaunamas sudedant vieną ant kito dešinės ir kairės akies vienakio regėjimo laukus (žr. pateikiamą brėžinį).

+++++ TIFF +++++

Priedėlis

Užpakalinio vaizdo veidrodžio atspindinčio paviršiaus išgaubimo spindulio "r" nustatymas

1. MATAVIMAI

1.1. Prietaisas

Naudojamas 1 pav. pavaizduotas prietaisas, vadinamasis sferometras.

1.2. Matavimo taškai

1.2.1. Pagrindiniai išgaubimo spinduliai matuojami trijuose taškuose, kiek įmanoma arčiau prie vienos trečiosios, vienos antrosios ir dviejų trečiųjų atspindinčiojo paviršiaus pagrindinio lanko, išvesto per to paviršiaus centrą vertikalioje plokštumoje, ilgio atžymų, arba pagrindinio lanko, išvesto per to paviršiaus centrą horizontalioje plokštumoje, ilgio atžymų, jei pastaroji dalis yra ilgesnė.

1.2.2. Tačiau jeigu dėl atspindinčiojo paviršiaus matmenų neįmanoma atlikti 7 punkte aprašytų matavimų, tikrinančios institucijos, atsakingos už bandymus, šiuo atveju gali matuoti dviem vertikaliomis kryptimis, kurios turi būti kiek galima arčiau pirma nurodytų krypčių.

2. IŠGAUBIMO SPINDULIO "r" APSKAIČIAVIMAS

"r" išreikštas milimetrais, apskaičiuojamas pagal formulę:

r =

r

+ r

+ r

kur

rp1 = išgaubimo spindulys pirmajame matavimo taške,

rp2 = išgaubimo spindulys antrajame matavimo taške,

rp3 = išgaubimo spindulys trečiajame matavimo taške.

+++++ TIFF +++++

1 paveikslas

II PRIEDAS

KONSTRUKCINIAI IR BANDYMŲ REIKALAVIMAI, TAIKOMI UŽPAKALINIO VAIZDO VEIDRODŽIŲ SUDĖTINĖS DALIES TIPO PATVIRTINIMUI

1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

1.1. Visi veidrodžiai turi būti reguliuojami.

1.2. Atspindinčiojo paviršiaus išorinės briaunos turi būti paslėptos apsauginiame korpuse (dubenėlio formos ir t. t.), kurio visame perimetre ir visomis kryptimis dydis "c" neturi būti mažesnis kaip 2,5 milimetrų. Jei atsispindintysis paviršius išsikiša už apsauginio korpuso, išsikišimo išorinio krašto suapvalinimo spindulys "c" turi būti ne mažesnis kaip 2,5 mm, o pats atspindintysis paviršius turi nusileisti į apsauginio korpuso vidų, jeigu labiausiai išsikišusią apsauginio korpuso atžvilgiu dalį horizontalia kryptimi, apytiksliai lygiagrečia transporto priemonės vidurinei išilginei plokštumai, veikia 50 niutonų jėga.

1.3. Kai užpakalinio vaizdo veidrodis sumontuotas ant plokščio paviršiaus, visos jo judamos ir nejudamos dalys, įtaisui esant bet kokioje reguliuojamoje padėtyje atlikus 4.2 punkte aprašytą bandymą, kurias transporto priemonei nejudant gali užkliudyti arba 165 mm skersmens rutulys vidinių užpakalinio vaizdo veidrodžių atveju, arba 100 mm skersmens rutulys, išorinių užpakalinio vaizdo veidrodžių atveju, turi turėti ne mažesnį kaip 2,5 mm išgaubimo spindulį "c".

1.3.1. Tvirtinimo angoms ar plyšiams, kurių didžiausias įstrižainė yra mažesnė kaip 12 mm, netaikomas spindulio dydžio kriterijus, paminėtas 1.3 punkte, jeigu jų briaunos suapvalintos.

1.4. Įtaisas, naudojamas pritvirtinti užpakalinio vaizdo veidrodį prie transporto priemonės turi būti sukonstruotas taip, kad 50 mm spindulio cilindras, kurio ašis yra viena iš šarnyrinių ar sukimosi ašių, leidžiančių visam užpakalinio vaizdo veidrodžiui smūgio atveju atsilenkti reikiama kryptimi, turi nors iš dalies kirsti paviršių, prie kurio įtaisas tvirtinamas.

1.5. Išorinių veidrodžių dalims, minėtoms 1.2 ir 1.3 punktuose, kurių kietumas pagal Šoro A skalę neviršija 60, atitinkami reikalavimai netaikomi.

1.6. Vidinių veidrodžių dalims, kurių kietumas pagal Šoro A skalę yra mažesnis negu 50 ir kurios pritvirtintos prie kietų atramų, netaikomi 1.2 ir 1.3. punktų reikalavimai, išskyrus tas atramas.

2. MATMENYS

2.1. Vidiniai veidrodžiai (I klasė)

a = 150 mm ×

1 +

1000r

2.2. "Pagrindiniai" išoriniai veidrodžiai (L klasė)

2.2.1. Minimalūs atspindinčio paviršiaus matmenys turi būti tokie, kad:

2.2.1.1. To paviršiaus plotas nebūtų mažesnis kaip 6900 mm2;

2.2.1.2. Apvalių veidrodžių skersmuo nebūtų mažesnis kaip 94 mm;

2.2.1.3. Jeigu užpakalinio vaizdo veidrodžiai nėra apvalūs, ant jų atspindinčio paviršiaus būtų galima nubrėžti 78 mm skersmens apskritimą.

2.2.2. Maksimalūs paviršiaus matmenys turi būti tokie, kad:

2.2.2.1. Bet kurio apvalaus užpakalinio vaizdo veidrodžio skersmuo nebūtų didesnis kaip 150 mm;

2.2.2.2. Bet kurio neapvalaus užpakalinio veidrodžio atspindintysis paviršius tilptų į stačiakampį, kurio kraštinių matmenys - 120 mm × 200 mm.

3. ATSPINDINTYSIS PAVIRŠIUS IR ATSPINDŽIO KOEFICIENTAI

3.1. Veidrodžio atspindintysis paviršius turi būti sferiškai išgaubtas.

3.2. Dydis "r" neturi būti mažesnis negu:

3.2.1. 1200 mm vidinių veidrodžių atveju (I klasė);

3.2.2. L klasės užpakalinio vaizdo veidrodžių atveju išmatuoto atspindinčiojo paviršiaus išgaubimo spindulio "r" vidutinis dydis neturi būti mažesnis kaip 1000 mm arba didesnis kaip 1500 mm.

3.3. Normalaus atspindžio koeficiento, nustatyto šio priedo 1 priedėlyje aprašytu būdu, dydis neturi būti mažesnis kaip 40 %. Jei atspindintysis paviršius žiūrint skirtingu kampu formuoja du atvaizdus (turi "dienos" ir "nakties" padėtis), "dienos" padėtyje esančio veidrodžio atspindimame vaizde turi būti galima skirti spalvas ir atpažinti kelio ženklus. "Nakties" padėtyje normalaus atspindžio koeficiento dydis neturi būti mažesnis kaip 4 %.

3.4. Atspindintysis paviršius turi išsaugoti 3.3 punkte reikalaujamas savybes net ir po ilgalaikio blogo oro poveikio esant normalioms eksploatacijos sąlygoms.

4. BANDYMAI

4.1. Su užpakalinio vaizdo veidrodžiais atliekami bandymai, aprašyti 4.2 ir 4.3 punktuose.

4.1.1. Bandymas, aprašytas 4.2 punkte, nereikalingas visiems išoriniams veidrodžiams, kurių visos dalys, nesvarbu, kaip būtų pasuktas pats veidrodis, yra aukščiau kaip 2 m nuo žemės paviršiaus, kai transporto priemonė pakrauta iki techniškai leistinos maksimalios ribos.

Ką tik paminėta išimtis taip pat taikoma, kai užpakalinio vaizdo veidrodžių tvirtinimo detalės (tvirtinimo plokštelės, laikikliai, rutuliniai šarnyrai) yra ne žemiau kaip 2 m nuo žemės paviršiaus ir telpa į bendrą transporto priemonės plotį. Plotis turi būti matuojamas skersinėje vertikalioje plokštumoje, išvestoje per žemiausiai esančias veidrodžio tvirtinimo detales arba per bet kurį kitą tašką, esantį pirmiau tos plokštumos, jei pastaruoju atveju bendras plotis yra didesnis.

Šiuo atveju turi būti pateiktas aprašymas, nurodantis, kad užpakalinio vaizdo veidrodį reikia pritvirtinti taip, kad jo tvirtinimo taškas būtų pirmiau nurodytoje transporto priemonės vietoje.

Kai taikoma ši išimtis, laikiklis turi būti pažymėta neištrinamu ženklu

+++++ TIFF +++++

, kas taip pat turi būti paminėta sudėtinės dalies tipo patvirtinimo pažymėjime.

4.2. Smūgio bandymas

4.2.1. Bandymų įrenginio aprašymas.

4.2.1.1. Bandymų įrenginį sudaro švytuoklė, kuri gali suktis apie dvi, viena kitai vertikalias ašis, kurių viena yra vertikali plokštumai, kurioje yra laisvai paleistos švytuoti švytuoklės brėžiama trajektorija.

Švytuoklės gale yra prikabintas svarstis, sudarytas iš 165 ± 1 mm skersmens kieto rutulio, padengto 5 mm storio gumos sluoksniu, kurio kietumo indeksas pagal Šoro A skalę yra 50.

Įrenginyje yra įtaisai, leidžiantys švytuoklės paleidimo plokštumoje nustatyti didžiausią nuokrypio kampą.

Atramos, nejudamai pritvirtintos prie švytuoklės korpuso, sukūrus smūgio aplinkybes, aprašytas 4.2.2.6 punkte, yra virš bandomojo modelio.

Toliau pateikiamame 1 pav. nurodyti bandymų įrenginio matmenys ir specifinės konstrukcinės savybės.

+++++ TIFF +++++

1 paveikslas

4.2.1.2. m

= m

dl).

4.2.2. Bandymo aprašymas

4.2.2.1. Užpakalinio vaizdo veidrodis tvirtinamas prie savo pagrindo tokiu būdu, kurį pripažįsta įtaiso gamintojas arba, tam tikrais atvejais, transporto priemonės gamintojas.

4.2.2.2. Užpakalinio vaizdo veidrodžio padėties nustatymas prieš bandymą.

4.2.2.2.1. Veidrodis bandymų įrenginyje su švytuokle įstatomas taip, kad ašys, kurios pritvirtinus veidrodį pagal pareiškėjo instrukcijas prie transporto priemonės nukreipiamos horizontalia ir vertikalia kryptimis, būtų pastebimai nukreiptos tomis pačiomis kryptimis.

4.2.2.2.2. Jeigu užpakalinio vaizdo veidrodis reguliuojamas savo pagrindo atžvilgiu, bandymą reikia atlikti, veidrodį atlenkus į mažiausiai priimtiną padėtį, kai ribines veidrodžio padėtis nustato pareiškėjas.

4.2.2.2.3. Jeigu užpakalinio vaizdo veidrodį galima priartinti arba nutolinti nuo pagrindo, reikia pasirinkti tokią padėtį, kad atstumas tarp korpuso ir pagrindo būtų mažiausias.

4.2.2.2.4. Jeigu atspindintysis paviršius gali būti judinamas pačiame korpuse, jis orientuojamas taip, kad viršutinis ir toliausiai nuo transporto priemonės esantis kraštas korpuso atžvilgiu išsikištų labiausiai.

4.2.2.3. Išskyrus bandymo Nr. 2 su vidiniais užpakalinio vaizdo veidrodžiais (žr. 4.2.2.6.1 punktą) atvejį, švytuoklė yra vertikalioje padėtyje, o horizontali ir vertikali išilginės plokštumos, išvestos per svarelio centrą, turi eiti per atspindinčiojo paviršiaus centrą, kaip nurodyta 1 priedėlio 9 punkte. Švytuoklės išilginio švytavimo kryptis turi būti lygiagreti transporto priemonės vidurio išilginei plokštumai.

4.2.2.4. Jeigu nustačius užpakalinio vaizdo veidrodį pagal 4.2.2.1 ir 4.2.2.2 reikalavimus veidrodžio sudėtinės dalys kliudo svareliui grįžti atgal, smūgio tašką reikia pastumti vertikaliai atitinkamai sukimosi krypčiai.

Pastumti galima tik tiek, kiek būtinai reikia, kad būtų galima atlikti bandymą. Postūmio dydį riboja tokios sąlygos:

- sfera, supanti svarelį turi liesti cilindrą, apibrėžtą 1.4 punkte,

- arba svarelio smūgio taškas turi būti ne arčiau, kaip 10 mm nuo atspindinčiojo paviršiaus taško.

4.2.2.5. Bandymo metu svarelį paleidžiamas iš aukščio, į kurį jį pakelia 60° kampą su vertikalia linija sudaranti švytuoklė. Švytuoklei pasiekus vertikalią padėtį, kūjelis turi trenktis į užpakalinio vaizdo veidrodį.

4.2.2.6. Į veidrodžius smūgiuojama tokiomis skirtingomis aplinkybėmis:

4.2.2.6.1. Vidiniai veidrodžiai (I klasė)

Bandymas Nr. 1: Smūgio taškas nurodytas 4.2.2.3 punkte, svarelis trenkiasi tą užpakalinio vaizdo veidrodžio pusę, kurioje yra atspindintysis paviršius.

Bandymas Nr. 2: Smūgis į apsauginio korpuso briauną, smūgio krypties vektorius su atspindinčiojo paviršiaus plokštuma turi sudaryti 45° kampą ir būti horizontalioje plokštumoje, išvestoje per to paviršiaus centrą. Smūgis turi būti nukreiptas į tą pusę, kurioje yra atspindintysis paviršius.

4.2.2.6.2. Išoriniai veidrodžiai (L klasė)

Bandymas Nr. 1: Smūgio taškas nurodytas 4.2.2.3 arba 4.2.2.2 punktuose, svarelis trenkiasi tą užpakalinio vaizdo veidrodžio pusę, kurioje yra atspindintysis paviršius.

Bandymas Nr. 2: Smūgio taškas nurodytas 4.2.2.3 arba 4.2.2.4 punktuose, svarelis trenkiasi užpakalinio vaizdo veidrodžio pusę, priešingą tai, kurioje yra atspindintysis paviršius.

4.3. Apsauginio korpuso, pritvirtinto ant laikiklio, lenkimo bandymas

4.3.1. Bandymo aprašymas

Apsauginis korpusas įtaise bandymų įrenginyje paguldomas horizontaliai ir taip, kad būtų galima nejudamai fiksuoti tvirtinimo atramų varžtus. Galas, didžiausio korpuso matmens kryptimi esantis arčiausiai tvirtinimo atramos varžtu vietos, apsaugomas 15 mm pločio standžiu ribotuvu, kurio ilgis ne trumpesnis už visą korpuso plotį.

Kitame gale ant korpuso uždedamas analogiškas ribotuvas, kad korpusą galimą būtų paveikti bandomąja apkrova (2 pav.).

Korpuso galas, kurio neveikia jėga, gali būti įtvirtinamas, užuot atrėmus jį taip, kad nekeistų padėties, kaip parodyta 2 pav.

+++++ TIFF +++++

Užpakalinio vaizdo veidrodžio lenkimo bandymo priemonės

4.3.2. Bandymo apkrova sveria 25 kilogramus ir laikomas vieną minutę.

5. BANDYMO REZULTATAI

5.1. Bandymų, aprašytų 4.2 punkte metu, švytuoklės svyravimo pokytis turi būti toks, kad jos projekcija judėjimo plokštumoje ir naujoji švytuoklės padėtis su vertikalia tiesia sudarytų ne mažesnį kaip 20 laipsnių kampą.

Kampas turi matuojamas su ± 1 laipsnio paklaida.

5.1.1. Šis reikalavimas netaikomas užpakalinio vaizdo veidrodžiams, tvirtinamiems prie priekinio stiklo. Šiuo atveju, atlikus bandymą, taikomi 5.2 punkto reikalavimai.

5.2. Atliekant 4.2 punkte aprašytą bandymą ta užpakalinio vaizdo veidrodžio dalis, kuri liko priklijuota prie priekinio stiklo, lūžus atramai, neturi išsikišti virš pagrindo daugiau, kaip 1 cm, o jos forma po bandymo turi tenkinti 1.3 punkte išvardintas sąlygas.

5.3. Bandymų, aprašytų 4.2 ir 4.3 punktuose, metu atspindintysis paviršius neturi subyrėti. Tačiau net ir atspindinčiajam paviršiui sudužus laikoma, kad bandymo rezultatas teigiamas, jeigu išpildoma kuri nors iš šių sąlygų:

5.3.1. Šukės laikosi prilipusios prie korpuso dugno arba prie su tuo dugnu glaudžiai besiliečiančio paviršiaus. Stiklo šukės gali ir nebūti visiškai prilipusios prie minėtų paviršių, tačiau neprilipęs gali būti tik 2,4 mm pločio ruožas abiejose įskilimo pusėse. Smūgio vietoje mažos šukelės gali atsiskirti nuo stiklo paviršiaus.

5.3.2. Atspindintysis paviršius pagamintas iš beskeveldrio stiklo.

1 priedėlis

Bandymo būdas atspindimajai gebai nustatyti

1. APIBRĖŽIMAI

1.1. Standartinis CIE A [1]: kolorimetrinis apšvietimo prietaisas, kuris, esant T68 = 2855,6 K temperatūrai, imituoja juodą kūną.

1.2. Standartinis CIE A [2]: dujomis užpildyta lempa su volframiniu kaitinimo siūleliu, įkaistančiu iki spalvinės temperatūros, artimos T68 = 2855,6 K.

1.3. CIE 1931 [3] lyginamasis kolorimetras: spinduoliuotės imtuvas, kurio kolorimetrinės savybės atitinka trichromatinio spektro komponentus

x

(λ)

,

y

(λ)

z

(λ)

(žr. lentelę).

1.4. CIE trichromatinio spektro komponentai: trichromatiniai komponentai vienodos energijos spektro monochromatinių dalių CIE (XYZ) sistemoje.

1.5. Fotopinis regėjimas [4]: normalios akies regėjimas, prisitaikęs prie ne mažiau kaip kelių kandelų viename kvadratiniame metre apšvietimo.

2. PRIETAISAS

2.1. Bendroji dalis

Prietaise yra šviesos šaltinis, atrama bandiniui, imtuvas su fotoelektriniu elementu ir matavimo skalė (žr. 1 pav.), taip pat priemonės šviesos trukdžių poveikiui pašalinti.

Imtuve turi būti Ulbrichto sfera, kad galima būtų lengviau išmatuoti neplokščių (t. y. išgaubtų) užpakalinio vaizdo veidrodžių atspindžio koeficientus.

2.2. Šviesos šaltinio ir imtuvo spektrinės savybės

Šviesos šaltinis yra standartinis CIE A šaltinis susietas su optine sistema, leidžiančia išgauti beveik lygiagrečius šviesos spindulius. Rekomenduojama, kad būtų naudojamas įtampos stabilizatorius, kad prietaisui veikiant visą laiką išliktų pastovi įtampa.

Imtuve yra fotoelektrinis elementas, kurio spektrinis jautris proporcingas CIE (1931) lyginamojo kolorimetro fotopinio šviesingumo funkcijai (žr. lentelę). Galima pasinaudoti ir kitu apšvietimo prietaiso, filtro, imtuvo deriniu, jeigu bendros tokio derinio apšvietimo prietaiso ir fotopinio vaizdo savybės sutampa. Jei imtuve yra Ulbrichto sfera, vidinis sferos paviršius turi būti padengtas matiniais (šviesą sklaidančiais) baltais neselektyviais dažais.

2.3. Geometrinės sąlygos

Pageidautina, kad krentančių spindulių pluoštas su bandomajam paviršiui vertikali plokštuma sudarytų 0,44 ± 0,09 radianų (25 ± 5°) kampą Θ, tačiau šis kampas neturi būti didesnis negu viršutinė paklaidos riba, t. y. 0,53 radiano arba 30°. Imtuvo ašis su minėta vertikali plokštuma turi sudaryti kampą Θ, lygų kampui, kurį su ta plokštuma sudaro krintančių spindulių pluoštas (žr. 1 pav.). Ant bandomojo paviršiaus krentančio pluošto skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 19 mm. Atspindėtas pluoštas neturi būti platesnis, negu jautrusis fotoelektrinio elemento paviršius, neturi padengti daugiau kaip 50 % to paviršiaus ir turi, jei įmanoma, padengti tokį pat plotą, kaip ir prietaiso kalibravimui naudotas pluoštas.

Jei imtuve yra Ulbrechto sfera, jos minimalus skersmuo yra 127 mm. Sferos sienelėse padarytos angos bandiniui ir krentančiam spindulių pluoštui turi būti pakankamai didelės, kad krentančios ir atspindėtos šviesos pluoštai praeitų nekliudomai. Fotoelektrinis elementas turi būti orientuotas taip, kad ant jo nekristų tiesioginė krentančio ar atspindėto pluošto šviesa.

2.4. Elektrinės elemento ir matavimo skalės derinio savybės

Matavimo skalėje rodomos srovės, kurią sukuria fotoelektrinis elementas, stipris turi būti tiesiogiai proporcingas šviesos, krintančios ant fotosensibilaus paviršiaus, intensyvumui. Turi būti priemonės (elektrinės arba optinės, arba abiejų rūšių), leidžiančios paslinkti, pareguliuoti kalibracinius nustatymus arba sukalibruoti prietaisą iš naujo. Šios priemonės neturi pakeisti prietaiso tiesinės reakcijos arba spektrinių savybių. Imtuvo ir matavimo skalės derinio tikslumas turi būti ± 2 % nuo visos skalės arba ± 10 % nuo mažiausio išmatuoto dydžio.

2.5. Bandinio atrama

Atramos mechanizmas turi leisti bandinį įtvirtinti taip, kad šaltinio peties ašis ir imtuvo peties ašis susikirstų atspindinčiojo paviršiaus lygyje. Atspindintis paviršius gali būti bandomajame užpakalinio vaizdo veidrodyje arba jo dviejuose šonuose, priklausomai nuo to, ar tai yra pirminio ar antrinio paviršiaus veidrodis, ar prizminis "vartomas" veidrodis.

3. BANDYMO EIGA

3.1. Tiesioginės patikros būdas

Kai naudojamasi tiesioginės patikros būdu, lyginamasis mėginys yra oras. Šiuo būdu galima naudotis, kai turimų prietaisų konstrukcija leidžia sukalibruoti visą skalę pastatant imtuvą tiesiog sklindančios šviesos pluošto ašyje (žr. 1 pav.).

Tam tikrais atvejais (pavyzdžiui, kai reikia išmatuoti mažai atspindinčių paviršių atspindžio koeficientus) pasinaudojant šiuo būdu galima nustatyti tarpinį patikros tašką (tarp 0 ir 100 %). Tokiais atvejais šviesos sraute reikia įstatyti neutralaus tankio filtrą su žinomu pralaidumo koeficientu ir reguliuoti patikros sistemą tol, kol skalė parodys procentinį pralaidumo dydį, atitinkantį neutralaus tankio filtro pralaidumą. Prieš pradedant atspindžio koeficiento matavimus, filtrą reikia pašalinti.

3.2. Netiesioginiai patikros matavimai

Šiuo patikros būdu naudojamais, kai turimuose prietaisuose yra pastovios geometrinės formos šaltinis ir imtuvas. Tada reikia turėti tinkamai sutikrintą ir išlaikomą atspindžio etaloną. Pageidautina, kad etalonu būtu plokščias užpakalinio vaizdo veidrodis, kurio atspindžio koeficientas yra kiek įmanoma panašesnis į bandomų veidrodžių atspindžio koeficientus.

3.3. Plokščio užpakalinio vaizdo veidrodžio matavimai

Bandomųjų plokščių veidrodžių atspindžio koeficientus galima matuoti prietaisais, pritaikytais tiek tiesioginei, tiek netiesioginei patikrai. Atspindžio koeficiento dydis nustatomas pagal prietaiso skalės rodmenis.

3.4. Neplokščio (išgaubto) užpakalinio vaizdo veidrodžio matavimai

Neplokščių (išgaubtų) užpakalinio vaizdo veidrodžių atspindžio koeficientų matavimui reikia prietaisų su imtuvuose įtaisyta Ulbrichto sfera (žr. 2 pav.). Jei matuojant etaloninį veidrodį, kurio atspindžio koeficientas yra E %, sfera parodo ne padalų, tai matuojant bandomąjį veidrodį nx padalų atitiks atspindžio koeficientą X %, apskaičiuojamą pagal formulę:

X = E

n

n

.

+++++ TIFF +++++

1 brėžinys: Atspindžio koeficientų matavimo prietaiso, pasinaudojant dviem patikros būdais, bendras brėžinys

+++++ TIFF +++++

2 brėžinys: Atspindžio koeficiento matavimo prietaiso su Ulbrechto sfera imtuve bendras brėžinys

CIE 1931 [5] lyginamojo kolorimetro spektrinių trichromatinių komponentų dydžiai

Ši lentelė perspausdinta iš CIE 50 (45) - 1970 leidinio

λ pm | x-(λ) | y-(λ) | z-(λ) |

380 | 0,001 4 | 0,000 0 | 0,006 5 |

390 | 0,004 2 | 0,000 1 | 0,020 1 |

400 | 0,014 3 | 0,000 4 | 0,067 9 |

410 | 0,043 5 | 0,001 2 | 0,207 4 |

420 | 0,134 4 | 0,004 0 | 0,645 6 |

430 | 0,283 9 | 0,011 6 | 1,385 6 |

440 | 0,348 3 | 0,023 0 | 1,747 1 |

450 | 0,336 2 | 0,038 0 | 1,772 1 |

460 | 0,290 8 | 0,060 0 | 1,669 2 |

470 | 0,195 4 | 0,091 0 | 1,287 6 |

480 | 0,095 6 | 0,139 0 | 0,813 0 |

490 | 0,032 0 | 0,208 0 | 0,465 2 |

500 | 0,004 9 | 0,323 0 | 0,272 0 |

510 | 0,009 3 | 0,503 0 | 0,158 2 |

520 | 0,063 3 | 0,710 0 | 0,078 2 |

530 | 0,165 5 | 0,862 0 | 0,042 2 |

540 | 0,290 4 | 0,954 0 | 0,020 3 |

550 | 0,433 4 | 0,995 0 | 0,008 7 |

560 | 0,594 5 | 0,995 0 | 0,003 9 |

570 | 0,762 1 | 0,952 0 | 0,002 1 |

580 | 0,916 3 | 0,870 0 | 0,001 7 |

590 | 1,026 3 | 0,757 0 | 0,001 1 |

600 | 1,062 2 | 0,631 0 | 0,000 8 |

610 | 1,002 6 | 0,503 0 | 0,000 3 |

620 | 0,854 4 | 0,381 0 | 0,000 2 |

630 | 0,642 4 | 0,265 0 | 0,000 0 |

640 | 0,447 9 | 0,175 0 | 0,000 0 |

650 | 0,283 5 | 0,107 0 | 0,000 0 |

660 | 0,164 9 | 0,061 0 | 0,000 0 |

670 | 0,087 4 | 0,032 0 | 0,000 0 |

680 | 0,046 8 | 0,017 0 | 0,000 0 |

690 | 0,022 7 | 0,008 2 | 0,000 0 |

700 | 0,011 4 | 0,004 1 | 0,000 0 |

710 | 0,005 8 | 0,002 1 | 0,000 0 |

720 | 0,002 9 | 0,001 0 | 0,000 0 |

730 | 0,001 4 | 0,000 5 | 0,000 0 |

740 | 0,000 7 | 0,000 2 [6] | 0,000 0 |

750 | 0,000 3 | 0,000 1 | 0,000 0 |

760 | 0,000 2 | 0,000 1 | 0,000 0 |

770 | 0,000 1 | 0,000 0 | 0,000 0 |

780 | 0,000 0 | 0,000 0 | 0,000 0 |

2 priedėlis

Sudėtinės dalies tipo patvirtinimas ir užpakalinio vaizdo veidrodžių ženklinimas

1. ŽENKLINIMAS

Užpakalinio vaizdo veidrodžių tipiniai pavyzdžiai, pateikiami sudėtinės dalies tipo patvirtinimui, turi būti pažymėti lengvai įskaitomais ir neištrinamais gamintojo prekybiniu arba prekės ženklu, taip pat turi būti palikta pakankamai vietos sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklui. Ta vieta turi būti pažymėta brėžiniuose, pateikiamuose kartu su sudėtinės dalies tipo patvirtinimo prašymu.

2. SUDĖTINĖS DALIES TIPO PATVIRTINIMAS

2.1. Kartu su sudėtinės dalies tipo patvirtinimo prašymu reikia pateikti keturis užpakalinio vaizdo veidrodžius: trys bus naudojami bandymuose, o vienas laikomas laboratorijoje vėlesniems patikrinimams, jei tokių prireiktų. Laboratorijai paprašius, gali reikėti pristatyti daugiau pavyzdžių.

2.2. Jeigu tipinis užpakalinio vaizdo veidrodžio pavyzdys, pateiktas laikantis 1 punkto nuostatas, tenkina II priede išdėstytus reikalavimus, sudėtinės dalies tipas patvirtinamas ir suteikiamas sudėtinės dalies tipo patvirtinimo numeris.

2.3. Šis numeris nebebus suteikiamas kitokio tipo užpakalinio vaizdo veidrodžiui.

3. ŽENKLAI

3.1. Visi užpakalinio vaizdo veidrodžiai, kuriems, laikantis šio skyriaus reikalavimų, buvo suteiktas sudėtinės dalies tipo patvirtinimas, turi būti paženklinti sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklu, aprašytu V priede prie 1992 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvos 92/61/EEB dėl dviračių ar triračių transporto priemonių tipo patvirtinimo. Dydis "a", apibrėžiantis ženklą sudarančių stačiakampio bei skaitmenų ir raidžių matmenis, turi būti ne mažesnis kaip 6 mm.

3.2. Sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženkle papildomai prirašomi simboliai I arba L, nurodantys užpakalinio vaizdo veidrodžio klasę. Papildomas simbolis prirašomas šalia stačiakampio, supančio raidę "e", nesvarbu kurioje pusėje.

3.3. Sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklas ir papildomas simbolis dedamas ant svarbios užpakalinio vaizdo veidrodžio dalies taip, kad jų nebūtų galima nutrinti ir, kad pritvirtinus užpakalinio vaizdo veidrodį prie transporto priemonės, jie būtų aiškiai matomi.

3 priedėlis

Informacinis dokumentas apie dviratei ar triratei motorinei transporto priemonei skirtą tipinį užpakalinio vaizdo veidrodį

+++++ TIFF +++++

4 priedėlis

Dviratei ar triratei motorinei transporto priemonei skirto tipinio užpakalinio vaizdo veidrodžio sudėtinės dalies tipo patvirtinimo pažymėjimas

+++++ TIFF +++++

III PRIEDAS

UŽPAKALINIO VAIZDO VEIDRODŽIŲ TVIRTINIMO PRIE TRANSPORTO PRIEMONIŲ REIKALAVIMAI

1. PADĖTIS

1.1. Visi užpakalinio vaizdo veidrodžiai turi būti tvirtinami taip, kad esant normalioms transporto priemonės judėjimo sąlygoms liktų stabilioje padėtyje.

1.2. Užpakalinio vaizdo veidrodis (-iai) transporto priemonėse be kėbulo turi būti pritvirtinti ar įtaisyti taip, kad atspindinčiojo paviršiaus centras būtų nutolęs ne mažiau kaip 280 mm nuo transporto priemonės vidurio išilginės plokštumos. Prieš matuojant šį atstumą, vairo rankenas reikia pasukti taip, kad judanti transporto priemonė važiuotų tiesia linija, o užpakalinio vaizdo veidrodį (-ius) nustatyti į normalaus naudojimo padėtį.

1.3. Užpakalinio vaizdo veidrodžiai turi būti išdėstyti tokiose vietose, kad vairuotojas, įprastine vairuotojo poza sėdėdamas vairuotojo sėdynėje aiškiai matytų kelio vaizdą už transporto priemonės galo ir šalia jos.

1.4. Išoriniai užpakalinio vaizdo veidrodžiai turi būti matomi pro šoninius langus arba pro valytuvų valomą priekinio stiklo dalį.

1.5. Jeigu reikia išmatuoti matymo lauką iš kurios nors transporto priemonės, turinčios šasi/kabiną, gamintojas turi pateikti minimalaus ir maksimalaus kėbulo pločio duomenis ir, jeigu reikia, imituoti situaciją panaudojant manekenus. Visos bandymuose naudotos transporto priemonės ir veidrodžių konfigūracijos turi būti parodytos EB užpakalinio vaizdo veidrodžių tvirtinimo prie transporto priemonės tipo patvirtinimo pažymėjime (žr. 2 priedėlį).

1.6. Nurodytas išorinis užpakalinio vaizdo veidrodis transporto priemonės vairuotojo pusėje turi būti pritvirtintas tokioje vietoje, kad susidarytų ne didesnis kaip 55° kampas tarp transporto priemonės vertikalios išilginės vidurio plokštumos ir vertikalios plokštumos, išvestos per užpakalinio vaizdo veidrodžio centrą ir 65 mm ilgio tiesios linijos, jungiančios vairuotojo akis, centrą.

1.7. Užpakalinio vaizdo veidrodžiai neturi išsikišti už transporto priemonės kėbulo išorės žymiai daugiau, negu kad yra būtina norint patenkinti 4 punkte matymo laukams keliamus reikalavimus.

1.8. Jeigu apatinis išorinio užpakalinio vaizdo veidrodžio kraštas yra žemiau negu 2 m nuo žemės paviršiaus, kai transporto priemonė pakrauta iki techniškai leistinos maksimalios ribos, toks užpakalinio vaizdo veidrodis neturi išsikišti daugiau, kaip 0,20 m už bendrų transporto priemonės skersinių matmenų, išmatuotų neįvertinant užpakalinio vaizdo veidrodžių.

1.9. Jeigu tenkinami 1.7 ir 1.8 punktai, užpakalinio vaizdo veidrodžiai gali išsikišti už leistinų transporto priemonės maksimalaus pločio.

2. KIEKIS

2.1. Minimalus užpakalinio vaizdo veidrodžių kiekis, reikalingas transporto priemonėse be kėbulo

Transporto priemonės kategorija | Pagrindinis (-iai) išorinis (-iai) veidrodis (-iai)L klasė |

Mopedas | 1 |

Motociklas | 2 |

Trìratis | 2 |

2.2. Minimalus užpakalinio vaizdo veidrodžių kiekis, reikalingas transporto priemonėse su kėbulu

Transporto priemonės kategorija | Vidinis veidrodis I klasė | Pagrindinis (-iai) išorinis (-iai) veidrodis (-iai) L klasė |

Trirãčiai mopedai (įskaitant lengvus keturračius) ir trìračiai | 1 [1] | 1, jeigu yra vidinis veidrodis 2, jeigu vidinio veidrodžio nėra |

2.3. Jeigu pritvirtinamas tik vienas išorinis užpakalinio vaizdo veidrodis, jis turi būti kairėje transporto priemonės pusėje tose valstybėse narėse, kuriose eismas vyksta dešine kelio puse ir dešinėje transporto priemonės pusėje tose valstybėse narėse, kuriose eismas vyksta kaire kelio puse.

2.4. I ir III klasių užpakalinio vaizdo veidrodžius, kurių sudėtinės dalies tipas buvo patvirtintas pagal direktyvos 71/127/EEB dėl motorinių transporto priemonių užpakalinio vaizdo veidrodžių sąlygas, taip pat galima montuoti mopeduose, motocikluose ir triračiuose.

2.5. Maksimalus pasirenkamų užpakalinio vaizdo veidrodžių kiekis

2.5.1. Mopedo šone, priešingame tam, kur pritvirtintas privalomas užpakalinio vaizdo veidrodis, minimas 2.1 punkte, leidžiama pritvirtinti išorinį užpakalinio vaizdo veidrodį.

2.5.2. Transporto priemonės su kėbulu šalia, priešingame tam, kur pritvirtintas privalomas užpakalinio vaizdo veidrodis, minimas 2.2 punkte, leidžiama pritvirtinti išorinį užpakalinio vaizdo veidrodį.

2.5.3. Užpakalinio vaizdo veidrodžiai, minimi 2.5.1 ir 2.5.2 punktuose, turi tenkinti šiame skyriuje išdėstytus reikalavimus.

3. SUREGULIAVIMAS

3.1. Vairuotojai turi pajėgti reguliuoti užpakalinio vaizdo veidrodžius, sėdėdami savo vietoje. Triratės transporto priemonės su kėbulu veidrodį turi būti įmanoma reguliuoti, kai durelės uždarytos, tačiau langas gali būti atidarytas. Bet kuriuo atveju veidrodį turi būti galima įtvirtinti tam tikroje padėtyje iš išorės.

3.2. Užpakalinio vaizdo veidrodžiams, kuriuos galima grąžinti į pirminę, nesureguliuotą padėtį stumtelėjus atgal, 3.1 punkto reikalavimai netaikomi.

4. MATYMO LAUKAS SĖDINT KĖBULE

4.1. Vidinis užpakalinio vaizdo veidrodis

4.1.1. Vidinis užpakalinio vaizdo veidrodis (I klasė).

Matymo laukas turi būti toks, kad vairuotojas galėtų matyti ne mažiau kaip 20 m pločio plokščią, horizontalią kelio dalį, besitęsiančią nuo 60 m atžymos už vairuotojo akių (1 pav.) iki horizonto ir kurios centras sutampa su transporto priemonės vertikalia išilgine vidurio plokštuma.

4.2. Išoriniai užpakalinio vaizdo veidrodžiai

4.2.1. Pagrindiniai išoriniai užpakalinio vaizdo veidrodžiai (L ir III klasės).

4.2.1.1. Išorinis kairysis užpakalinio vaizdo veidrodis transporto priemonėse, pritaikytose važiuoti dešine kelio puse ir išorinis dešinys užpakalinio vaizdo veidrodis transporto priemonėse, pritaikytose važiuoti kaire kelio puse.

4.2.1.1.1. Matymo laukas turi būti toks, kad vairuotojas galėtų matyti ne mažiau kaip 2,50 m pločio plokščią, horizontalią kelio dalį, besitęsiančią nuo 10 m atžymos už vairuotojo akių (2 pav.) iki horizonto ir iš dešinės (jeigu transporto priemonė pritaikyta dešinės pusės eismui) arba iš kairės (jeigu transporto priemonė pritaikyta kairės pusės eismui) ribojamą vidurinei išilginei vertikaliai plokštumai lygiagrečios plokštumos, išvestos per toliausiai į kairę (jeigu transporto priemonė pritaikyta dešinės pusės eismui) arba į dešinę (jeigu transporto priemonė pritaikyta kairės pusės eismui) nutolusį transporto priemonės tašką.

4.2.1.2. Išorinis dešinys užpakalinio vaizdo veidrodis transporto priemonėse, pritaikytose važiuoti dešine kelio puse ir išorinis kairysis užpakalinio vaizdo veidrodis transporto priemonėse, pritaikytose važiuoti kaire kelio puse.

4.2.1.2.1. Matymo laukas turi būti toks, kad vairuotojas galėtų matyti ne mažiau kaip 4 m pločio plokščią, horizontalią kelio dalį, besitęsiančią nuo 20 m žymos už vairuotojo akių (2 pav.) iki horizonto ir iš kairės (jeigu transporto priemonė pritaikyta dešinės pusės eismui) arba iš dešinės (jeigu transporto priemonė pritaikyta kairės pusės eismui) ribojamą vidurinei išilginei vertikaliai plokštumai lygiagrečios plokštumos, išvestos per toliausiai į dešinę (jeigu transporto priemonė pritaikyta dešinės pusės eismui) arba į kairę (jeigu transporto priemonė pritaikyta kairės pusės eismui) nutolusį transporto priemonės tašką.

4.3. Kliuviniai

4.3.1. Vidinis užpakalinio vaizdo veidrodis (I klasė)

4.3.1.1. Matymo lauką mažinantys įtaisai, pavyzdžiui, galvos atramos, saulės skydeliai, užpakalinio lango valytuvai ir šildymo priemonės leistini, jeigu visi šie įtaisai kartu neužstoja daugiau kaip 15 % matymo lauko.

4.3.1.2. Kliuvinio dydis matuojamas kaip galima žemiau nuleidus galvos atramas ir sulanksčius saulės skydelius.

4.3.2. Išoriniai užpakalinio vaizdo veidrodžiai (L ir III klasės)

Kai kėbulas ir kai kurios jo dalys, pavyzdžiui, durelių rankenėlės, gabaritiniai žibintai, posūkio žibintai ir užpakalinio buferio galai, taip pat atspindinčio paviršiaus valymo įtaisų dalys kartu užstoja mažiau negu 10 % kurio nors iš pirmiau aprašytų matymo laukų, tų kliuvinių galima nepaisyti.

+++++ TIFF +++++

1 paveikslas

+++++ TIFF +++++

2 paveikslas

1 priedėlis

+++++ TIFF +++++

2 priedėlis

+++++ TIFF +++++

5 SKYRIUS

PRIEMONĖS, MAŽINANČIOS DVIRAČIŲ ARBA TRIRAČIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ SKLEIDŽIAMĄ ORO TARŠĄ

PRIEDŲ SĄRAŠAS

| | | puslapis |

I PRIEDAS | Reikalavimai priemonėms, mažinančioms mopedų skleidžiamą oro taršą … | 250 |

1 priedėlis | I tipo bandymas … | 254 |

—1 įdėklas: | darbo ant dinamometro ciklas (I tipo bandymas) … | 263 |

—2 įdėklas: | 1 pavyzdys: išmetamųjų dujų surinkimo sistema … | 264 |

—3 įdėklas: | 2 pavyzdys: išmetamųjų dujų surinkimo sistema … | 265 |

—4 įdėklas: | dinamometro patikros būdas … | 266 |

2 priedėlis | II tipo bandymas … | 268 |

II PRIEDAS | Reikalavimai priemonėms, mažinačioms motociklų ir motorinių triračių skleidžiamą oro tarša … | 270 |

1 priedėlis | I tipo bandymas … | 273 |

—1 įdėklas: | variklio darbo ciklas I tipo bandyme … | 285 |

—2 įdėklas: | 1 pavyzdys: išmetamųjų dujų surinkimo sistema … | 286 |

—3 įdėklas: | 2 pavyzdys: išmetamųjų dujų surinkimo sistema … | 287 |

—4 įdėklas: | dinamometro patikros būdas motociklų arba motorinių triračių kelyje sunaudojamai galiai matuoti … | 288 |

2 priedėlis | II tipo bandymas … | 290 |

III PRIEDAS | Reikalavimai priemonėms, mažinančioms dviračių arba triračių motorinių transporto priemonių su kompresinio degimo varikliu keliamos skleidžiamą oro tarša … | 291 |

1 priedėlis | Pastovaus darbo režimo visa apkrova bandymas … | 293 |

2 priedėlis | Laisvo įsibėgėjimo bandymas … | 295 |

3 priedėlis | Ribiniai dydžiai, taikomi atliekant pastovaus darbo režimo bandymus … | 297 |

4 priedėlis | Reikalavimai dūmomačiams … | 298 |

5 priedėlis | Dūmomačio paruošimas ir naudojimas … | 301 |

IV PRIEDAS | Reikalavimai standartiniam kurui … | 303 |

V PRIEDAS | Informacinis dokumentas apie priemones, mažinančias tipinių dviračių arba triračių motorinių transporto priemonių skleidžiamą oro taršą … | 305 |

VI PRIEDAS | Priemonių, mažianančių tipinių dviračių arba triračių motorinių transporto priemonių skleidžiamą oro taršą, sudėtinės dalies tipo patvirtinimo pažymėjimas … | 306 |

I PRIEDAS

REIKALAVIMAI PRIEMONĖMS, MAŽINANČIOMS MOPEDŲ SKELIDŽIAMĄ ORO TARŠĄ

1. APIBRĖŽIMAI

Šiame skyriuje:

1.1. "Transporto priemonės tipas pagal variklio išmetamus dujinius teršalus" - tai yra mopedai, kurie nesiskiria iš esmės šiais atžvilgiais:

1.1.1. Inercijos ekvivalentu, nustatomu standartinės masės atžvilgiu, kaip aprašyta 1 priedėlio 5.2. punkte;

1.1.2. Variklio ir mopedo ypatybėmis, nurodytomis V priede.

1.2. "Standartinė masė" - tai yra tvarkingo mopedo masė, padidinta nekintamu 75 kg svorio kroviniu. Tvarkingo mopedo masė yra bendra nepakrauto mopedo masė, kai visi degalų bakai užpildyti ne mažiau kaip iki 90 % jų talpos.

1.3. Dujiniai teršalai

"Dujiniai teršalai" - tai yra anglies viendeginis, angliavandeniliai ir azoto oksidai, išreikšti azoto dvideginio (NO2) ekvivalentu.

2. BANDYMO SĄLYGOS

2.1. Bendroji dalis

Sudėtinės dalys, darančios įtaką dujinių teršalų išmetimui, turi būti suprojektuotos, sukonstruotos ir surinktos taip, kad normalios eksploatacijos sąlygomis, nepaisant tas sudėtines dalis veikiančios vibracijos, mopedas tenkintų šiame priede keliamus reikalavimus.

2.2. Bandymų aprašymas

2.2.1. Su mopedu reikia atlikti toliau aprašomus I ir II tipo bandymus.

2.2.1.1. I tipo bandymas (vidutinio išmetamų dujinių teršalų kiekio matavimas tankiai gyvenamoje miesto zonoje).

2.2.1.1.1. Transporto priemonė pastatoma ant dinamometro su stabdžiu ir smagračiu. Atliekamas 448 sekundžių trukmės nepertraukiamas bandymas, susidedantis iš keturių ciklų.

Kiekvieną ciklą sudaro septynios fazės (tuščioji eiga, greitėjimas, pastovus greitis, lėtėjimas ir t. t.). Bandymo metu į deginių srautą įmaišomas papildomas oro srautas, išlaikant pastovią mišinio išeigą. Bandymo metu:

- į maišą turi būti nukreipiamas nuolatinis mišinio mėginių srautas, kad paskui būtų galima nustatyti anglies viendeginio, nesudegusių angliavandenilių ir azoto oksidų koncentracijas (vidutinius bandomuosius dydžius),

- išmatuojamas visas mišinio tūris.

Bandymo pabaigoje pagal voleliu sukamo priglaudžiamo sukimosi dažnio skaitiklio parodymus nustatomas tikrasis nuvažiuotas kelias.

2.2.1.1.2. Bandymas atliekamas laikantis 1 priedėlyje aprašytos tvarkos. Naudojami pateikti dujų surinkimo ir tyrimo būdai.

2.2.1.1.3. Bandymas atliekamas tris kartus, jeigu netenkinamos 2.2.1.1.4 punkto sąlygos. Anglies viendeginio, angliavandenilių ir azoto oksidų kiekiai, nustatyti kiekvieno bandymo metu turi neviršyti ribinių dydžių, pateiktų šioje lentelėje

| Sudėtinės dalies tipo patvirtinimas ir gaminio atitiktis |

Etapai | CO (g/km) L1 | HC + NOx (g/km) L2 |

24 mėnesiai nuo šios direktyvos priėmimo datos [1] | 6 [1] | 3 [1] |

36 mėnesiai nuo šios direktyvos priėmimo datos [1] | 1 [2] | 1,2 |

2.2.1.1.3.1. Vieno iš trijų bandymų metu išmatuotas vienos iš minėtų teršalų rūšies kiekis gali viršyti nagrinėjamam mopedui nustatytą ribinį dydį 10 %, jeigu tų trijų bandymo duomenų aritmetinis vidurkis yra mažesnis už nustatytą ribinį dydį. Jeigu išmatuotus ribinius dydžius viršija ne daugiau negu vienas teršalas, neturi reikšmės, ar tai atsitinka per tą patį, ar per skirtingus bandymus.

2.2.1.1.4. Bandymų kiekis, nurodytas 2.2.1.1.3 punkte mažinamas, jeigu išpildomos toliau pateikiamos sąlygos, kai V1 yra pirmojo bandymo duomenys, o V2 - antrojo bandymo duomenys kiekvieno teršalo, minimo 2.2.1.1.3 punkte, atžvilgiu.

2.2.1.1.4.1. Jeigu visų minėtų teršalų V1 ≤ 0,70 L, reikalingas tik vienas bandymas.

2.2.1.1.4.2. Jeigu visų minėtų teršalų V1 ≤ 0,85 L ir, jeigu bent vieno teršalo V1 > 0,70 L, reikalingi tik du bandymai. Be to, kiekvieno minėto teršalo V2 turi būti toks, kad V1 + V2 < 1,70 L ir V2 < L.

2.2.1.2. II tipo bandymas (variklio, dirbančio tuščiąja eiga, išmetamo anglies viendeginio ir nesudegusių angliavandenilių kiekio matavimas).

2.2.1.2.1. Anglies viendeginio ir nesudegusių angliavandenilių, išmetamų tuščiąja eiga dirbančio variklio, kiekis matuojamas vieną minutę.

2.2.1.2.2. Šį bandymą reikia atlikti 2 priedėlyje aprašytu būdu.

3. GAMINIO ATITIKTIS

3.1. Tikrinant gaminio atitiktį taikomos 1992 m birželio 30 d. Tarybos direktyvos 92/61/EEB VI priedo 1 straipsnio dalies sąlygos.

3.1.1. Tikrinant atitiktį I tipo bandymu, reikia laikytis tokios tvarkos:

3.1.1.1. Iš gamybos linijos pasirenkama transporto priemonė ir su ja atliekamas 2.2.1.1 punkte aprašytas bandymas. Ribiniai dydžiai randami 2.2.1.1.3 punkte pateiktoje lentelėje.

3.1.2. x

- bei bandomojo rinkinio S tipo divergencija.

Laikoma, kad serijinis gaminys tenkina atitikties reikalavimus, jeigu tenkinama tokia sąlyga:

x

- + k · S ≤ L [3],

kai:

L : išmetamo anglies viendeginio kiekio ir bendro išmetamų angliavandenilio ir azoto oksidų kiekio ribinis dydis, nustatytas 2.2.1.1.3 punkto lentelėje;

k : statistinis koeficientas, priklausantis nuo n ir nurodytas žemiau pateiktoje lentelėje:

n | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 |

k | 0,973 | 0,613 | 0,489 | 0,421 | 0,376 | 0,342 | 0,317 | 0,296 | 0,279 |

n | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 |

k | 0,265 | 0,253 | 0,242 | 0,233 | 0,224 | 0,216 | 0,210 | 0,203 | 0,198 |

k =

n

.

4. PATVIRTINIMO TAIKYMO SRITIES IŠPLĖTIMAS

4.1. Skirtingų standartinių masių transporto priemonių tipai

Patvirtinimas gali būti taikomas ir tų tipų transporto priemonėms, kurios nuo patvirtinto tipo transporto priemonių skiriasi tik savo standartine mase, jeigu dėl naujo tipo, kuriam reikalingas patvirtinimas, transporto priemonių standartinės masės reikia taikyti gretimus didesnius arba mažesnius inercinės masės ekvivalentus.

4.2. Transporto priemonių tipai su skirtingu bendru perdavimo skaičiumi

4.2.1. Patvirtinimas gali būti taikomas ir tų tipų transporto priemonėms, kurios nuo patvirtinto tipo transporto priemonių skiriasi tik bendru transmisijos skaičiumi, jeigu tenkinami tokie reikalavimai:

4.2.1.1. Kiekvienai pavarai, panaudotai per I tipo bandymus, turi būti nustatytas santykis

E =

V

− V

V

,

kai V1 ir V2 yra patvirtinto tipo transporto priemonės ir transporto priemonės, kurios tipui tą patvirtinimą reikia išplėsti, greičiai, atitinkantys variklio apsukas, lygias 1000 aps/min.

4.2.2. Jeigu dydis E ≤ 8 % tinka kiekvienai pavarai, patvirtinimas turi būti išplėstas nekartojant I tipo bandymų.

4.2.3. Jeigu bent vienai pavarai E > 8 %, o kiekvienai pavarai - E ≤ 13 %, I tipo bandymus reikia pakartoti, tačiau, sutikus sudėtinės dalies patvirtinimą suteikiančiai institucijai, jie gali būti atlikti gamintojo pasirinktoje laboratorijoje. Bandymų ataskaita turi būti perduota techninei tarnybai.

4.3. Transporto priemonių tipai su skirtingomis standartinėmis masėmis ir skirtingais bendrais perdavimo skaičiais

Patvirtinimas gali būti taikomas ir tų tipų transporto priemonėms, kurios nuo patvirtinto tipo transporto priemonių skiriasi tik standartine mase ir bendru perdavimo skaičiumi, jeigu tenkinami 4.1 ir 4.2 punktų reikalavimai.

4.4. Triračiai mopedai ir lengvieji keturračiai

Patvirtinimas, suteiktas dviračiams mopedams, gali būti taikomas ir triračiams mopedams bei lengviesiems keturračiams, jeigu juose yra toks pats variklis ir tokia pati išmetimo sistema bei tokia pati transmisija, kuri skiriasi tik perdavimo skaičiumi, jeigu dėl naujo tipo, kuriam reikalingas patvirtinimas, transporto priemonių standartinėms masėms reikia taikyti gretimus didesnius arba mažesnius inercinės masės ekvivalentus.

4.5. Išplėstų pagal 4.1-4.4 punktų sąlygas patvirtinimų daugiau nebegalima plėsti.

1 priedėlis

I tipo bandymas

(vidutinio išmetamų dujinių teršalų kiekio matavimas tankiai gyvenamoje miesto dalyje)

1. ĮVADAS

I tipo bandymo atlikimas aprašytas I priedo 2.2.1.1 punkte.

2. DARBO SU DINAMOMETRU CIKLAS

2.1. Ciklo aprašymas

Darbo su dinamometru ciklas pateikiamas šioje lentelėje ir pavaizduotas 1 įdėkle.

Darbo su dinamometru ciklas

Bandymai | Režimas | Pagreitis | Greitis | Trukmė | viso ciklo trukmė |

| | m/s2 | km/h | sek. | sek. |

1 | Tuščioji eiga | — | — | 8 | 8 |

2 | Greitėjimas | visu greičiu | 0-maks. | 57 | — |

3 | Pastovus greitis | visu greičiu | maks. | — |

4 | Lėtėjimas | − 0,56 | maks.-20 | 65 |

5 | Pastovus greitis | — | 20 | 36 | 101 |

6 | Lėtėjimas | − 0,93 | 20-0 | 6 | 107 |

7 | Tuščioji eiga | — | — | 5 | 112 |

2.2. Bendrosios bandymo ciklo sąlygos

Pirmiausia reikia atlikti keletą bandomųjų ciklų, jeigu reikia nustatyti, kaip geriausiai nuspausti akceleratorių ar stabdžius bei perjunginėti pavaras.

2.3. Naudojimasis pavarų dėže

Pavarų dėže reikia naudotis pagal gamintojo nurodymus. Jei gamintojo nurodymų nėra, taikomos tokios taisyklės:

2.3.1. Mechaninė pavarų dėžė

Esant pastoviam 20 km/h greičiui, variklio sukimosi dažnis turi kiek galima išlikti tarp 50 % ir 90 % maksimalaus sukimosi dažnio skaičiaus. Jei šį greitį galima pasiekti perjungus daugiau negu vieną pavarą, mopedas išbandomas įjungus aukščiausią pavarą.

Greitėjimo metu mopedas išbandomas įjungus pavarą, kuri leidžia pasiekti didžiausią pagreitį. Gretimą aukštesnę pavarą reikia įjungti vėliausiai tada, kai variklio sūkiai pasiekia 110 % projektinio sukimosi dažnio. Lėtėjimo metu gretimą žemesnę pavarą reikia įjungti prieš varikliui pradedant vibruoti, vėliausiai tada, kai variklio sūkiai nukrenta iki 30 % projektinio sukimosi dažnio. Lėtėjimo metu neturi būti įjungta pirma pavara.

2.3.2. Automatinė pavarų dėžė ir sukimo momento keitiklis

Įjungiamas "važiavimo" režimas.

2.4. Paklaidos

2.4.1. Kiekvienoje fazėje leidžiama paklaida sudaro 1 km/h daugiau arba mažiau teoriškai reikalaujamo dydžio.

Pereinant nuo vienos fazės prie kitos leistinas greičio paklaidas galima viršyti, jeigu nė vienu atveju tai netrunka ilgiau kaip 0,5 sekundės.

Jeigu mopedas jo nestabdant lėtėja greičiau, negu tikėtasi, taikoma 6.2.6.3 punkte aprašyta tvarka.

2.4.2. Leistinos teorinės trukmės paklaidos sudaro 0,5 s į vieną ar į kitą pusę.

2.4.3. Greičio ir trukmės paklaidų deriniai turi būti tokie, kaip parodyta 1 įdėkle.

3. MOPEDAS IR DEGALAI

3.1. Bandomasis mopedas

3.1.1. Pristatytas mopedas turi būti geros techninės būklės. Prieš bandymą jis turi būti nuvažiavęs ne mažiau kaip 250 km.

3.1.2. Išmetimo sistemoje neturi būti jokių nuotėkių, dėl kurių gali sumažėti surenkamų dujų kiekis, kuris turi sutapti su dujų kiekiu, pašalinamu iš variklio.

3.1.3. Reikia patikrinti įleidimo sistemos sandarumą, kad karbiuracijos proceso nepaveiktų atsitiktinai įsiurbtas oras.

3.1.4. Variklis turi būti sureguliuotas pagal gamintojo nurodymus, mopedo valdymo prietaisai taip pat turi atitikti gamintojo nurodymus. Šis reikalavimas taip pat taikomas tuščiosios eigos režimui (sukimosi dažniui ir anglies viendeginio kiekiui deginiuose), automatinei oro sklendei ir deginių nukenksminimo sistemai.

3.1.5. Laboratorija gali patikrinti, ar mopedo eksploatacinės savybės yra tokios, kokias nurodo jo gamintojas, ar juo galima važiuoti įprastomis aplinkybėmis ir, tiksliau, ar variklis pasileidžia būdamas šaltas arba karštas ir ar jis gali veikti tuščiąja eiga neužgesdamas.

3.2. Degalai

Bandymo metu reikia naudoti standartinius degalus, kurių savybės nurodytos IV priede. Jei variklio tepimui naudojamas mišinys, alyvos, įmaišomos į standartinius degalus, jų kiekis bei kokybė turi atitikti gamintojo rekomendacijas.

4. BANDYMŲ ĮRANGA

4.1. Dinamometras

Pagrindinės dinamometro charakteristikos yra tokios:

- apkrovos kreivės lygtis: esant pradiniam 12 km/h greičiui dinamometras turi sudaryti sąlygas varikliui išvystyti su ± 15 % paklaida tokią galią, kuri pasiekiama mopedui važiuojant lygiu keliu, kai vėjo greitis praktiškai lygus nuliui.

Be to, stabdžių ir vidinės trinties stende sunaudojama galia PA turi būti:

kai greitis | 0 < V ≤ 12 km/h: |

0 ≤ PA ≤ kV123 + 5 % kV123 + 5 % PV50 [1], |

kai greitis | V > 12 km/h: |

PA = kV3 ± 5 % kV3 ± 5 % PV50 [1], |

ir šie dydžiai negali būti neigiami (patikros būdas turi tenkinti 4 įdėklo sąlygas),

- pagrindinis stendo inertiškumas: 100 kg,

- papildomas stendo inertiškumas [2]: nuo 10 kg ir 10 kg,

- stendo volas turi būti su sūkių skaitikliu, kurį būtų galima nustatyti į nulinę padėtį ir išmatuoti realiai nuvažiuotą atstumą.

4.2. Dujų surinkimo įranga

Dujų surinkimo įrangą turi sudaryti tokios sudėtinės dalys (žr. 2 ir 3 įdėklus):

4.2.1. Įtaisas, surenkantis visas bandymo metu pasigaminusias deginius, tačiau mopedo išmetimo vamzdyje (-iuose) nuolat išlaikantis atmosferos slėgį.

4.2.2. Vamzdelis, jungiantis išmetamųjų dujų surinkimo įrangą ir išmetamųjų dujų mėginių ėmimo sistemą. Šis jungiamasis vamzdelis ir deginių surinkimo įranga turi būti pagaminti iš nerūdijančio plieno arba iš kitos medžiagos, kuri nekeičia surenkamų dujų sudėties ir yra atspari jų temperatūrai.

4.2.3. Įtaisas dujų ir oro mišiniui susiurbti. Šis įtaisas turi sukurti pastovų srautą, užtikrinantį visų deginių įsiurbimą.

4.2.4. Mėginio zondas, pritvirtintas prie dujų surinkimo įtaiso išorės, aprūpintas siurbliu, filtru ir srauto matuokliu, bandymo metu įsiurbiantis vienodo tūrio įmaišomo oro mėginius.

4.2.5. Mėginio ėmiklis, nukreiptas priešinga dujų ir oro mišinio srautui kryptimi, bandymo metu imantis mišinio mėginius, panaudodamas, jei reikia, filtrą, srauto matuoklį ir siurblį. Dujų srauto debitas pro minėtus ėmiklius turi būti ne mažesnis kaip 150 l/h.

4.2.6. Trijų krypčių vožtuvai aprašytose mėginių ėmimo linijose, bandymo metu galintys nukreipti mėginių srautą arba į atmosferą, arba į atitinkamus mėginių maišus.

4.2.7. Sandarūs mėginių maišai, kuriuose surenkamas įmaišomas oras bei oro ir dujų mišinys. Maišai turi būti pakankamai talpūs, kad netrikdytų normalaus mėginių ėmimo proceso, o jų medžiaga neturi reaguoti su teršalais. Mėginių maišai turi būti su automatiniais sandarinimo įtaisais, kurie, bandymui pasibaigus, greitai ir sandariai užsivertų, nesvarbu, ar maišai būtų prijungti prie mėginių ėmimo linijos, ar analizės įrangos linijos.

4.2.8. Turi būti būdas, leidžiantis išmatuoti visą oro ir dujų mišinio, bandymo metu pratekėjusio per mėginių ėmimo įtaisą, tūrį.

4.3. Tyrimų įranga

4.3.1. Mėginių ėmiklį gali sudaryti mėginio ėmimo vamzdelis, einantis į surinkimo maišus, arba išleidimo iš maišų vamzdelis. Ėmiklis turi būti pagamintas iš nerūdijančio plieno arba iš tokios medžiagos, kuri nepakeičia dujų sudėties. Mėginių ėmiklio ir vamzdelio, jungiančio jį su analizatoriumi, temperatūra turi būti lygi aplinkos temperatūrai.

4.3.2. Analizatorių tipai turi būti tokie:

- nedispersinis, absorbuojantis infraraudonuosius spindulius - anglies viendeginiui tirti,

- jonizacijos liepsnoje - angliavandeniliams tirti,

- chemoiliuminescencinis - azoto oksidams tirti.

4.4. Prietaisų ir matavimų tikslumas

4.4.1. Kadangi stendo stabdžiai patikruojami atskiro bandymo metu (5.1), nėra būtina nurodyti dinamometro tikslumą. Bendra besisukančių kūnų, įskaitant velenus ir besisukančią stabdžių dalį, inercija turi būti nustatyta su ne didesne kaip ± 5 kg paklaida.

4.4.2. Mopedo nuvažiuotas atstumas nustatomas pagal stendo veleno sukimosi dažnį su ne didesne paklaida kaip ± 10 m.

4.4.3. Mopedo greitis nustatomas pagal stendo volo sukimosi greitį. Kai mopedo greitis viršija 10 km/h, jo matavimo paklaida neturi būti didesnė kaip ± 1 km/h.

4.4.4. Aplinkos temperatūros matavimo paklaida turi neviršyti ± 2 °C.

4.4.5. Atmosferos slėgio matavimo paklaida turi neviršyti ± 0,2 kPa.

4.4.6. Santykinės aplinkinio oro drėgmės matavimo paklaida turi neviršyti ± 5 %.

4.4.7. Nepriklausomai nuo mėginyje esančių dujų kiekio nustatymo tikslumo, matuojant įvairių teršalų kiekį paklaida turi neviršyti ± 3 %. Visas laikas, per kurį tyrimų įranga pateikia matavimo rodmenis, turi būti trumpesnis negu viena minutė.

4.4.8. Standartinių (patikros) dujų kiekis neturi skirtis daugiau kaip ± 2 % nuo kiekvienų dujų etaloninio kiekio. Anglies viendeginis maišomas su azotu, o angliavandeniliai (propanas) - su azoto oksidais ir oru.

4.4.9. Aušinimo oro greičio matavimo paklaida neturi viršyti ± 5 km/h.

4.4.10. Dujų mėginių ėmimo ciklų ir operacijų trukmės paklaida neturi būti didesnė negu 1 s. Šias trukmes reikia išmatuoti su ne didesne kaip 0,1 s paklaida.

4.4.11. Bendros sumaišytų dujų tūrio matavimo paklaida turi neviršyti ± 3 %.

4.4.12. Bendro srauto ir mėginių srauto paklaida turi neviršyti ± 5 %.

5. PASIRUOŠIMAS BANDYMUI

5.1. Stabdžių sureguliavimas

Stabdžiai turi būti sureguliuoti taip, kad stende įtvirtinto mopedo akceleratoriaus rankeną pasukus iki galo, jis išvystytų didžiausią greitį, kokį tik gali pasiekti važiuodamas keliu, su ± 1 km/h paklaida. Šis didžiausias greitis neturi skirtis nuo gamintojo nurodomo didžiausio greičio daugiau kaip ± 2 km/h. Jeigu mopede yra įmontuotas greičio ribotuvas, reikia atsižvelgti į jo poveikį.

Stabdžius galima sureguliuoti ir kitokiu būdu, jei gamintojas įrodo, jog tas būdas yra lygiavertis.

5.2. Inercijos ekvivalentų suderinimas su konvertuotomis mopedo inercijomis

Bendra besisukančių kūnų inercija, panaudojant vieną ar daugiau smagračių, suderinama taip, kad būtų proporcinga standartinėms mopedo masėms toliau pateikiamų intervalų ribose:

Standartinė mopedo masė SM (kg) | Inercijos ekvivalentai (kg) |

SM ≤ 105 | 100 |

105 < SM ≤ 115 | 110 |

115 < SM ≤ 125 | 120 |

125 < SM ≤ 135 | 130 |

135 < SM ≤ 145 | 140 |

145 < SM ≤ 165 | 150 |

165 < SM ≤ 185 | 170 |

185 < SM ≤ 205 | 190 |

205 < SM ≤ 225 | 210 |

225 < SM ≤ 245 | 230 |

245 < SM ≤ 270 | 260 |

270 < SM ≤ 300 | 280 |

300 < SM ≤ 330 | 310 |

330 < SM ≤ 360 | 340 |

360 < SM ≤ 395 | 380 |

395 < SM ≤ 435 | 410 |

435 < SM ≤ 475 | — |

5.3. Mopedo aušinimas

5.3.1. Bandymo metu priešais mopedą pastatomas dirbtinės oro traukos įrenginys, į variklį nukreipiantis aušinantį oro srautą. Oro srauto greitis turi būti 25 ± 5 km/h. Orapūtės išleidžiamosios angos pjūvio, kurio plokštuma vertikali išilginei mopedo ašiai, plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,2 m2, o pati anga nuo priekinio mopedo rato tiesia kryptimi turi būti nutolusi 30-45 cm. Sukuriamo oro srauto greičio matuoklį reikia pastatyti srauto viduryje 20 cm atstumu nuo išleidžiamosios angos. Oro srautas visą laiką turi būti kuo tolygesnis.

5.3.2. Mopedą galima aušinti ir kitu, čia aprašomu būdu. Į mopedą nukreipiamas kintamo greičio oro srautas. Orapūtę reikia sureguliuoti taip, kad greičio rėžyje tarp 10 ir 45 km/h imtinai, tiesinis oro srauto greitis prie orapūtės išleidimo angos būtų lygus volelių sukuriamam greičiui su ne didesne kaip ± 5 km/h paklaida. Kai volu sudaromas mopedo greitis yra mažesnis negu 10 km/h, oro srauto greitis gali būti lygus nuliui. Orapūtės išleidimo angos skersinio pjūvio plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,2 m2, o jos apatinis kraštas turi būti pakilęs nuo žemės paviršiaus 15-20 cm. Išleidimo angos plokštuma turi būti vertikali išilginei mopedo ašiai ir nutolusi nuo priekinio mopedo rato 30-45 cm.

5.4. Mopedo paruošimas

5.4.1. Prieš pradedant pirmąjį bandymo ciklą, su mopedu reikia atlikti keturis bandomuosius ciklus, kiekvienas 112 sekundžių trukmės, kad sušiltų variklis.

5.4.2. Slėgis padangose turi būti toks, kokį normalios eksploatacijos sąlygoms nurodo gamintojas. Tačiau, jeigu volų skersmuo yra mažesnis negu 500 mm, slėgį padangose galima padidinti 30-50 %.

5.4.3. Varomojo rato apkrova: varomajam ratui tenkanti apkrova, neviršijanti ± 3 kg paklaidos, turi sutapti su apkrova, tenkančia jam normaliomis eksploatacijos sąlygomis, kai ant mopedo vertikaliai sėdi 75 kg ± 5 kg svorio vairuotojas.

5.5. Pasipriešinimo slėgio patikrinimas

5.5.1. Išankstinių bandymų metu reikia patikrinti ir įsitikinti, kad mėginių ėmimo įrenginys nesukuria pasipriešinimo slėgio, nukrypstančio nuo atmosferos slėgio daugiau kaip ± 0,75 kPa.

5.6. Tyrimų įrangos patikra

5.6.1. Analizatorių patikra.

Į analizatorių per srauto matuoklį ir deginių išmetimo matuoklį, pritvirtintus juos prie kiekvieno baliono, įleidžiamas tam tikras dujų kiekis, išlaikant tokį slėgį, kuris nepakenktų visai įrangai. Prietaisas turi būti sureguliuotas taip, kad jo rodmenys atitiktų standartinio dujų baliono slėgio duomenis. Pradedant dydžiu, gautu su didžiausios užpildos balionu, brėžiama analizatoriaus rodmenų nuokrypių kreivė priklausomai nuo naudojamų įvairių standartinių dujų balionų užpildos slėgio.

5.6.2. Bendras prietaiso reakcijos laikas.

Dujos iš didžiausios užpildos baliono įleidžiamos pro mėginio ėmiklio galą. Reikia patikrinti ir įsitikinti, kad didžiausią nuokrypį atitinkantis rodmuo būtų pasiekiamas mažiau negu per vieną minutę. Jei laiko trukmė ilgesnė, būtin apžiūrėti visas jungtis ir vamzdelius nuo pradžios iki galo ir patikrinti, ar niekur nėra nutekėjimo.

6. BANDYMŲ SU DINAMOMETRU TVARKA

6.1. Specialios bandymo sąlygos

6.1.1. Bandymo metu toje vietoje, kur yra dinamometras, temperatūra turi būti tarp 20 °C ir 30 °C.

6.1.2. Bandymo metu mopedas turi stovėti kuo horizontaliau, kad būtų išvengta nenormalaus degalų arba alyvos pasiskirstymo.

6.1.3. Bandymo metu braižoma greičio priklausomybės nuo laiko trukmės kreivė, kad būtų galima įvertinti atliekamų ciklų tikslumą.

6.2. Variklio paleidimas

6.2.1. Atlikus parengiamuosius darbus su dujų surinkimo, maišymo, analizės ir matavimo įranga (žr. 7.1), pasinaudojant tam tikslui skirtomis priemonėmis, pavyzdžiui, droseliu, starterio sklende ir pan., ir laikantis gamintojo nurodymų paleidžiamas variklis.

6.2.2. Imti mėginius ir matuoti dujų srautą, tekantį pro įsiurbimo įrenginį, reikia pradėti pirmo ciklo pradžioje.

6.2.3. Tuščioji eiga

6.2.3.1. Mechaninė pavarų dėžė:

Kad transporto priemonė įsibėgėtų normaliai, likus penkioms sekundėms iki prasidedant įsibėgėjimui po darbo tuščiąja eiga fazės, nuspaudus sankabos svirtį, reikia įjungti pirmą pavarą.

6.2.3.2. Automatinė pavarų dėžė ir sukimo momento keitiklis:

Selektorius įjungiamas prasidedant bandymui. Jeigu yra dvi padėtys - "miestas" ir "plentas" - reikia pasirinkti padėtį "plentas".

6.2.4. Greitėjimas

Baigiantis kiekvienai tuščiąja eiga darbo fazei, reikia pradėti greitėjimo fazę iki galo pasukant greičio rankeną ir, jei būtina, pasinaudojant pavarų dėže, kad kuo greičiau būtų pasiektas maksimalus greitis.

6.2.5. Pastovus greitis

Akceleratoriaus rankeną laikant pasuktą iki galo palaikomas pastovus maksimalus greitis, kol ateina laikas lėtėjimo fazei. Fazės, kai reikia išlaikyti pastovų 20 km/h greitį, metu akceleratoriaus rankeną reikia laikyti kiek įmanoma toje pačioje padėtyje.

6.2.6. Lėtėjimas

6.2.6.1. Lėtėjimas visada vyksta pasukus greičio rankeną atgal į pradinę padėtį ir nenuspaudus sankabos svirties. Variklį reikia išjungti uždegimo rakteliu, neliečiant pavarų svirties, esant 10 km/h greičiui.

6.2.6.2. Jei lėtėjimo periodas trunka ilgiau, negu tai fazei skirta laiko, reikia pasinaudoti mopedo stabdžiais, kad būtų suspėta laiku užbaigti ciklą.

6.2.6.3. Jei lėtėjimo periodas trunka trumpiau, negu tai fazei skirta laiko, teorinę ciklo trukmę reikia išlaikyti pailginant paskesnę darbo tuščiąja eiga fazę. Tokiu atveju 2.4.3 punktas netaikomas.

6.2.6.4. Antrojo lėtėjimo periodo pabaigoje (mopedo ant volų sustabdymo metu) įjungiama neutrali pavara, sankabos svirtis nenuspaudžiama.

7. MĖGINIŲ ĖMIMO IR JŲ ANALIZĖS TVARKA

7.1. Mėginių ėmimas

7.1.1. Mėginiai pradedami imti tuojau pat, kai tik prasideda bandymas, kaip nurodyta 6.2.2 punkte.

7.1.2. Prisipildę maišai turi būti tučtuojau sandariai uždaromi.

7.1.3. Baigiantis paskutiniam ciklui, deginių ir oro mišinį bei įmaišomą orą surenkantis įrenginys turi būti uždarytas, o variklio gaminamas išmetamąsias dujas reikia nukreipti į lauką.

7.2. Analizė

7.2.1. Kiekviename maiše esančias dujas reikia ištirti kuo greičiau, bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per dvidešimt minučių nuo maišo užpildymo pradžios momento.

7.2.2. Jei mėginių ėmiklis nepaliekamas maiše visam laikui, ėmiklį įkišant į maišą reikia neleisti patekti ten orui, o ėmiklį ištraukiant, iš maišo neturi išeiti dujos.

7.2.3. Analizatoriaus rodmenys turi stabilizuotis per vieną minutę nuo matavimo pradžios.

7.2.4. HC, CO ir NOx koncentracijos deginių ir oro mišinio mėginiuose ir maišuose, renkančiuose įmaišomą orą, nustatomos pagal analizatoriaus rodmenis ir įrangos teikiamus lapelius, pritaikius teisingas patikros kreives.

7.2.5. Dydis, laikomas dujinių teršalų kiekiu tiriamosiose dujose, yra tas, kurį parodo nusistovėjęs matavimo prietaisas.

8. IŠMETAMŲ DUJINIŲ TERŠALŲ KIEKIO NUSTATYMAS

8.1. Anglies viendeginio, išmesto bandymo metu, kiekis nustatomas pagal formulę:

CO

=

· V · d

·

CO

10

,

kai:

8.1.1. COM yra anglies viendeginio, išmesto bandymo metu, kiekis, išreikštas g/km.

8.1.2. S yra realiai nuvažiuotas atstumas kilometrais, gaunamas padauginus sūkių skaitiklio parodytą skaičių iš volo apskritimo ilgio.

8.1.3. dCO yra anglies viendeginio tankis esant 0 °C temperatūrai ir 101,33 kPa (1,250 kg/m3) slėgiui.

8.1.4. COc yra anglies viendeginio tūrinė koncentracija dujų ir oro mišinyje, išreiškiama dalelių, esančių viename milijone atitinkamo mišinio dalelių, skaičiumi su pataisa, atsižvelgiant į įmaišomo oro užterštumą:

CO

= CO

− CO

,

kai:

8.1.4.1. COe yra anglies viendeginio koncentracija dujų ir oro mišinio mėginyje, surinktame maiše Sa, išreiškiama dalelių, esančių viename milijone mišinio dalelių, skaičiumi;

8.1.4.2. COd yra anglies viendeginio koncentracija įmaišomo oro mėginyje, surinktame maiše Sb, išreiškiama dalelių, esančių viename milijone mišinio dalelių, skaičiumi;

8.1.4.3. DF yra koeficientas, apibrėžtas punkte 8.4.

8.1.5. V yra visas deginių ir oro mišinio kiekis, išreiškiamas m3 per bandymą, kai atskaitos temperatūra yra 0 °C (273 °K), o atskaitos slėgis - 101,33 kPa:

V = Vo ·

N

· 273

101,33 ·

,

kai:

8.1.5.1. V0 yra dujų kiekis, kurį išstumia siurblys P1 per vieną veleno apsisukimą ir išreiškiamas m3. Šis kiekis yra slėgių skirtumo tarp paties siurblio įleidimo ir išleidimo eigų funkcija;

8.1.5.2. N yra sūkių skaičius, kurias siurblys P1 išvysto per keturis bandymo ciklus;

8.1.5.3. Pa yra atmosferos slėgis, išreikštas kPa;

8.1.5.4. Pi yra slėgio kritimo keturių ciklų metu siurblio P1 įleidimo dalyje vidutinis dydis, išreikštas kPa;

8.1.5.5. Tp yra dujų ir oro mišinio temperatūra, matuojama keturių ciklų metu siurblio P1 įleidimo antvamzdyje.

8.2. Nesudegusių angliavandenilių, kuriuos bandymo metu išmeta mopedas, kiekis apskaičiuojamas pagal formulę:

HC

=

· V · d

·

HC

10

,

kai:

8.2.1. HCM yra angliavandenilių, išmestų bandymo metu, kiekis, išreikštas g/min;

8.2.2. S yra atstumas, apibrėžtas 8.1.2 punkte;

8.2.3. dHC yra angliavandenilių tankis esant 0 °C temperatūrai ir 101,33 kPa slėgiui (kai vidutinis anglies ir vandenilio santykis yra 1:1,85) (0,619 kg/m3);

8.2.4. HCc yra dujų ir oro mišinio koncentracija, išreiškiama ekvivalentinių anglies dalelių (pavyzdžiui: propano koncentracija padauginus ją iš 3), esančių viename milijone atitinkamo mišinio dalelių, skaičiumi su pataisa, atsižvelgiant į įmaišomą orą:

HC

= HC

− HC

,

kai:

8.2.4.1. HCe yra angliavandenilių koncentracija deginių ir oro mišinio mėginyje, paimtame maiše Sa, išreiškiama ekvivalentinių anglies dalelių, esančių viename milijone mišinio dalelių, skaičiumi;

8.2.4.2. HCd yra angliavandenilių koncentracija įmaišomo oro mėginyje, paimtame maiše Sb, išreiškiama ekvivalentinių anglies dalelių, esančių viename milijone mišinio dalelių, skaičiumi;

8.2.4.3. DF yra koeficientas, apibrėžtas punkte 8.4;

8.2.5. V yra visas kiekis (žr. 8.1.5.).

8.3. Azoto oksidų, kuriuos bandymo metu išmeta mopedas, kiekis apskaičiuojamas pagal formulę:

NO

=

· V · d

·

NO

· K

10

,

kai:

8.3.1. NOxM yra azoto oksidų, išmestų bandymo metu, masė, išreikšta g/km;

8.3.2. S yra atstumas, apibrėžtas 8.1.2 punkte;

8.3.3. dNO2 yra azoto oksidų tankis deginiuose, išreikštas NO2 tankio ekvivalentu, esant 0 °C temperatūrai ir 101,33 kPa (2,05 kg/m3) slėgiui;

8.3.4. NOxc yra azoto oksidų koncentracija deginių ir oro mišinyje, išreikšta dalelių, esančių viename milijone mišinio dalelių, skaičiumi su pataisa, atsižvelgiant į įmaišomą orą:

NO

= NO

− NO

,

kai:

8.3.4.1. NOxe yra azoto oksidų koncentracija deginių ir oro mišinio mėginyje, surinktame maiše Sa, išreiškiama dalelių, esančių viename milijone mišinio dalelių, skaičiumi.

8.3.4.2. NOxd yra azoto oksidų koncentracija įmaišomo oro mėginyje, surinktame maiše Sb, išreiškiama dalelių, esančių viename milijone mišinio dalelių, skaičiumi.

8.3.4.3. DF yra koeficientas, apibrėžtas punkte 8.4.

8.3.5. Kh yra drėgmės korekcijos koeficientas

Kh =

1 − 0,0329

,

kai:

8.3.5.1. H yra absoliuti drėgmė, išreiškiama gramais vandens viename sauso oro kilograme:

H =

Pa − Pd

,

kai:

8.3.5.1.1. U yra procentinė drėgmės išraiška;

8.3.5.1.2. Pd yra sočiųjų vandens garų slėgis, išreiškiamas kPa, esant bandymo metu išmatuotai temperatūrai;

8.3.5.1.3. Pa yra atmosferos slėgis, išreiškiamas kPa.

8.4. DF yra koeficientas, išreiškiamas formule:

DF =

CO

+ 0,5 CO + HC

,

kai:

8.4.1. CO, CO2 ir HC yra anglies viendeginio, anglies dvideginio ir angliavandenilių procentinės dalys deginių ir oro mišinio mėginyje, surinktame maiše Sa.

9. BANDYMO DUOMENŲ PATEIKIMAS

Bandymo duomenys išreiškiami g/km:

HC kiekis g/km = HC masė/S,

CO kiekis g/km = CO masė/S,

NOx kiekis g/km = NOx masė/S,

kai:

HC masė: žr. apibrėžimą 8.2 punkte,

CO masė: žr. apibrėžimą 8.1 punkte,

NOx masė: žr. apibrėžimą 8.3 punkte,

S: atstumas, kurį bandymo metu realiai nuvažiavo mopedas.

1 priedėlio įdėklas

Darbo su dinamometru ciklas (I tipo bandymas)

+++++ TIFF +++++

2 priedėlio įdėklas

1 pavyzdys: deginių surinkimo sistema

+++++ TIFF +++++

3 priedėlio įdėklas

2 pavyzdys: deginių surinkimo sistema

+++++ TIFF +++++

4 priedėlio įdėklas

Dinamometro patikros būdas

1. TIKSLAS

Šiame įdėkle aprašomas būdas, kuriuo tikrinama, ar dinamometro sunaudojamos galios kreivė sutampa su galios absorbcijos kreive, aprašyta 1 priedėlio 4.1 punkte.

Sunaudojama galia matuojama įvertinant dėl trinties ir stabdžių sunaudojamą galią, tačiau neįvertinant galios, kuri išsisklaido dėl trinties tarp padangų ir volelio.

2. PRINCIPAS

Sunaudojama galia šiuo būdu nustatoma išmatuojant volo lėtėjimo trukmę. Įrenginio kinetinę energiją sklaido stabdžiai ir trintis dinamometre. Šis būdas neatsižvelgia į vidinę volų trintį dėl mopedo masės.

3. TVARKA

3.1. Panaudojamas inercijos jėgos imitavimo įrenginys, atitinkantis bandomo mopedo masę.

3.2. Stabdžiai nustatomi pagal 1 priedėlio 5.1 punkto reikalavimus.

3.3. Volas sukamas v + 10 km/h greičiu.

3.4. Volą varantis įrenginys atjungiamas ir voleliui leidžiama laisvai sulėtėti.

3.5. Išmatuojamas laikas, per kurį volas sulėtėja nuo greičio v + 0,1v iki v − 0,1v.

3.6. Sunaudojama galia apskaičiuojama pagal formulę:

P

= 0,2 ×

Mv

× 10

,

kai:

PA — dinamometro sunaudota galia, išreiškiama kW,

M — inercijos ekvivalentas, išreiškiamas kg,

v — bandymo greitis, nurodytas 3.3 punkte, išreiškiamas m/s,

t — laiko trukmė, išreiškiamas sekundėmis, per kurį volelis sulėtėjo nuo v + 0,1v iki v − 0,1v.

3.7. 3.3-3.6 punktuose aprašytos operacijos kartojamos greičių intervale nuo 10 iki 50 km/h kas 10 km/h.

3.8. Nubrėžiama kreivė, vaizduojanti sunaodojamos galios priklausomybę nuo greičio.

3.9. Kreivė turi neviršyti leistinų paklaidų, nurodytų 1 priedėlio 4.1 punkte.

+++++ TIFF +++++

2 priedėlis

II tipo bandymas

(išmetamų anglies viendeginio ir angliavandenilių matavimas varikliui dirbant tuščiąja eiga)

1. ĮVADAS

II tipo bandymo tvarka aprašyta I priedo 2.2.1.2 dalyje.

2. MATAVIMO SĄLYGOS

2.1. Naudojami degalai, aprašytas 1 priedėlio 3.2 dalyje.

2.2. Naudojama alyva taip pat turi tenkinti 1 priedėlio 3.2 dalies reikalavimus.

2.3. Anglies viendeginio ir angliavandenilių išmetami kiekiai turi būti matuojami tuojau pat po I tipo bandymo, aprašyto 1 priedėlio 2.1 dalyje, kai tik rodmenys nusistovi, varikliui veikiant tuščiąja eiga.

2.4. Jeigu mopedas turi mechaninę pavarų dėžę, bandymas atliekamas pavarų svirtį pastačius į neutralią padėtį ir nenuspaudus sankabos svirties.

2.5. Jeigu mopedas turi automatinę pavarų dėžę, bandymas atliekamas, kai krumpliaračiai susikabinę, o varomasis ratas nejuda.

2.6. Tuščiąja eiga dirbančio variklio apsukas reikia nustatyti pagal gamintojo nurodymus.

3. DEGINIŲ MĖGINIŲ ĖMIMAS IR TYRIMAS

3.1. Elektromagnetiniai vožtuvai turi būti nustatyti taip, kad būtų galima atlikti tiesioginę deginių ir oro mišinio bei įmaišomo oro analizę.

3.2. Prijungto prie ėmiklio analizatoriaus rodmenys turi nusistovėti per vieną minutę.

3.3. HC ir CO koncentracijos išmetamųjų dujų ir oro mišinio bei įmaišomo oro mėginiuose nustatomos pagal rodmenis, kuriuos parodo ar užregistruoja matavimo prietaisai, pritaikius etalonines patikros kreives.

3.4. Rodmuo, laikomas dujinių teršalų kiekiu tiriamosiose dujose, yra tas, kurį parodo nusistovėjęs matavimo prietaisas.

4. IŠMETAMŲ DUJINIŲ TERŠALŲ KIEKIO NUSTATYMAS

4.1. Anglies viendeginio, išmesto bandymo metu, masė nustatoma pagal formulę:

CO

= V · d

·

CO

10

,

kai:

4.1.1. COM yra anglies viendeginio, išmesto bandymo metu, masė, išreikšta g/min;

4.1.2. dCO yra anglies viendeginio tankis esant 0 °C temperatūrai ir 101,33 kPa (1,250 kg/m3) slėgiui;

4.1.3. COc yra anglies viendeginio tūrinė koncentracija dujų ir oro mišinyje, išreiškiama dalelių, esančių viename milijone atitinkamo mišinio dalelių, skaičiumi su pataisa, atsižvelgiant į įmaišomo oro užterštumą:

CO

= CO

− CO

,

kai:

4.1.3.1. COe yra anglies viendeginio koncentracija dujų ir oro mišinio mėginyje, išreiškiama dalelių, esančių viename milijone mišinio dalelių, skaičiumi;

4.1.3.2. COd yra anglies viendeginio koncentracija įmaišomo oro mėginyje, išreiškiama dalelių, esančių viename milijone mišinio dalelių, skaičiumi;

4.1.3.3. DF yra koeficientas, apibrėžtas punkte 4.3;

4.1.4. V yra visas dujų ir oro mišinio kiekis, išreiškiamas m3/min, kai atskaitos temperatūra yra 0 °C (273 °K), o atskaitos slėgis - 101,33 kPa:

V = V

·

N

· 273

101,33 ·

,

kai:

4.1.4.1. Vo yra dujų kiekis, kurį išstumia siurblys P1 per vieną veleno sūkį ir išreiškiamas m3 per vieną apsisukimą. Šis kiekis yra slėgių skirtumo tarp paties siurblio įleidimo ir išleidimo taktų funkcija;

4.1.4.2. N yra sūkių skaičius, kuriuos siurblys P1 padaro per tuščiosios eigos bandymą, padalintas iš laiko trukmės, išreikštos minutėmis;

4.1.4.3. Pa yra atmosferos slėgis, išreikštas kPa;

4.1.4.4. Pi yra slėgio kritimo viso bandymo metu siurblio P1 įleidimo dalyje vidutinis, išreikštas kPa;

4.1.4.5. Tp yra dujų ir oro mišinio temperatūra, keturių ciklų metu matuojama siurblio P1 siurbimo dalyje.

4.2. Nesudegusių angliavandenilių, kuriuos bandymo metu išmeta mopedas, kiekis apskaičiuojamas pagal formulę:

HC

=

· d

·

HC

10

,

kai:

4.2.1. HCM yra angliavandenilių, išmestų bandymo metu, kiekis, išreikštas g/min;

4.2.2. dHC yra angliavandenilių tankis esant 0 °C temperatūrai ir 101,33 kPa slėgiui (kai vidutinis anglies ir vandenilio santykis yra 1:1,85) (= 0,619 kg/m3);

4.2.3. HCc yra angliavandenilių koncentracija dujų ir oro mišinyje, išreiškiama ekvivalentinių anglies dalelių (pavyzdžiui: propano koncentracija padauginta iš 3), esančių viename milijone atitinkamo mišinio dalelių, skaičiumi su pataisa, atsižvelgiant į įmaišomą orą:

HC

= HC

− HC

,

kai:

4.2.3.1. HCe yra angliavandenilių koncentracija dujų ir oro mišinio mėginyje, išreiškiama ekvivalentinių anglies dalelių, esančių viename milijone mišinio dalelių, skaičiumi;

4.2.3.2. HCd yra angliavandenilių koncentracija įmaišomo oro mėginyje, išreiškiama ekvivalentinių anglies dalelių, esančių viename milijone mišinio dalelių, skaičiumi;

4.2.3.3. DF yra koeficientas, apibrėžtas punkte 4.3;

4.2.4. V yra visas kiekis (žr. 4.1.4.).

4.3. DF yra koeficientas, išreiškiamas formule:

DF =

CO

+ 0,5 CO + HC

,

kai:

4.3.1. CO, CO2 ir HC yra anglies viendeginio, anglies dvideginio ir angliavandenilių procentinės koncentracijos dujų ir oro mišinio mėginyje.

II PRIEDAS

REIKALAVIMAI PRIEMONĖMS, MAŽINANČIOMS MOTOCIKLŲ IR MOTORINIŲ TRIRAČIŲ SKLEIDŽIAMĄ ORO TARŠĄ

1. APIBRĖŽIMAI

Šiame skyriuje:

1.1. "Transporto priemonės tipas pagal variklio išmetamų dujinių teršalų kiekio apribojimus" - tai yra motociklai ir motoriniai triračiai, kurie nesiskiria iš esmės šiais atžvilgiais:

1.1.1. Inercijos ekvivalentu, nustatomu standartinės masės atžvilgiu, kaip aprašyta 1 priedėlio 5.2. dalyje;

1.1.2. Variklio ir transporto priemonės savybėmis, nurodytomis V priede.

1.2. "Standartinė masė" - tai yra tvarkingos transporto priemonės masė, padidinta nekintamu 75 kg svorio kroviniu. Tvarkingo motociklo ar motorinio triračio masė yra bendra nepakrautos transporto priemonės masė, kai visi kuro bakai užpildyti ne mažiau kaip iki 90 % jų talpos.

1.3. "Karteris" - tai yra ertmės variklyje arba už jo ribų, kurios vidiniais arba išoriniais kanalais, per kuriuos gali išeiti dujos ir garai, sujungtos su alyvos rinktuve.

1.4. "Dujiniai teršalai" - tai yra anglies viendeginis, angliavandeniliai ir azoto oksidai, išreikšti azoto dvideginio (NO2) ekvivalentu.

2. BANDYMO SĄLYGOS

2.1. Bendroji dalis

Sudėtinės dalys, darančios įtaką dujinių teršalų išmetimui, turi būti suprojektuotos, sukonstruotos ir surinktos taip, kad normalios eksploatacijos sąlygomis, nepaisant tas sudėtines dalis veikiančios vibracijos, motociklas ar motorinis triratis tenkintų šiame priede keliamus reikalavimus.

2.2. Bandymų aprašymas

2.2.1. Priklausomai nuo kategorijos ir pagal toliau pateikiamus nurodymus su motociklu ar motoriniu triračiu reikia atlikti I ir II tipo bandymus.

2.2.1.1. I tipo bandymas (vidutinio išmetamų dujinių teršalų kiekio matavimas tankiai gyvenamoje miesto vietoje).

2.2.1.1.1. Bandymas atliekamas laikantis 1 priedėlyje aprašytos tvarkos. Naudojami aprašyti dujų surinkimo ir tyrimo būdai.

2.2.1.1.2. Bandymas atliekamas tris kartus, jeigu netenkinamos 2.2.1.1.3 punkto sąlygos. Anglies viendeginio, angliavandenilių ir azoto oksidų kiekiai, nustatyti kiekvieno bandymo metu turi neviršyti ribinių dydžių, pateiktų lentelėse Nr. 1 ir Nr. 2.

2.2.1.1.2.1. Vieno iš trijų bandymų metu išmatuotas vienos iš minėtų teršalų rūšies kiekis gali viršyti nagrinėjamam motociklui ar motoriniam triračiui nustatytą ribinį kiekį 10 %, jeigu tų trijų bandymo rodmenų aritmetinis vidurkis yra mažesnis už nustatytą ribinį dydį. Jeigu nustatytus ribinius dydžius viršija ne daugiau negu vienas teršalas, neturi reikšmės, ar tai atsitinka per tą patį, ar per skirtingus bandymus.

2.2.1.1.3. Bandymų kiekis, nurodytas 2.2.1.1.2 punkte mažinamas, jeigu patenkinamos toliau pateikiamos sąlygos, kai V1 yra pirmojo bandymo rezultatas, o V2 - antrojo bandymo rezultatas kiekvieno teršalo, minimo 2.2.1.1.2 punkte, atžvilgiu.

2.2.1.1.3.1. Jeigu visų minėtų teršalų V1 ≤ 0,70 L, atliekamas tik vienas bandymas.

2.2.1.1.3.2. Jeigu visų minėtų teršalų V1 ≤ 0,85 L ir, jeigu bent vieno teršalo V1 > 0,70 L, reikalingi tik du bandymai. Be to, kiekvieno minėto teršalo kiekis V2 turi būti toks, kad V1 + V2 < 1,70 L ir V2 < L.

2.2.1.2. II tipo bandymas (variklio, dirbančio tuščiąja eiga, išmetamo anglies viendeginio kiekio matavimas).

2.2.1.2.1. Anglies viendeginio tūrinė procentinė koncentracija deginiuose varikliui veikiant tuščiąja eiga neturi būti didesnė kaip 4,5 %.

2.2.1.2.2. Ši sąlyga turi būti patikrinama atliekant 2 priedėlyje aprašytą bandymą.

LENTELĖ Nr. 1

Apribojimai motociklams ir motoriniams triračiams su dviejų taktų varikliu ir tų apribojimų įsigaliojimo datos

| Sudėtinės dalies tipo patvirtinimas ir gaminio atitiktis |

24 mėnesiai nuo šios direktyvos priėmimo datos [1] | CO = 8 g/km HC = 4 g/km NOx = 0,1 g/km |

LENTELĖ Nr. 2

Apribojimai motociklams ir motoriniams triračiams su keturių taktų varikliu ir tų apribojimų įsigaliojimo datos

| Sudėtinės dalies tipo patvirtinimas ir gaminio atitiktis |

24 mėnesiai nuo šios direktyvos priėmimo datos [2] | CO = 13 g/km HC = 3 g/km NOx = 0,3 g/km |

3. GAMINIO ATITIKTIS

3.1. Tikrinant gaminio atitiktį taikomos Direktyvos 92/61/EEB VI priedo 1 punkto sąlygos.

3.1.1. x

- bei bandomojo rinkinio standartinis nuokrypis S [3]. Laikoma, kad serijinis gaminys tenkina atitikties reikalavimus, jeigu tenkinama tokia sąlyga:

x

- + k · S ≤ L [4],

kai:

L — kiekvieno dujinio teršalo ribinis dydis, nustatytas 2.2.1.1.2 punkto lentelėse, skiltyje "gaminio atitiktis";

n | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 |

k | 0,973 | 0,613 | 0,489 | 0,421 | 0,376 | 0,342 | 0,317 | 0,296 | 0,279 |

n | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 |

k | 0,265 | 0,253 | 0,242 | 0,233 | 0,224 | 0,216 | 0,210 | 0,203 | 0,198 |

k —

k =

n

.

4. PATVIRTINIMO TAIKYMO SRITIES IŠPLĖTIMAS

4.1. Skirtingų standartinių masių transporto priemonių tipai

Patvirtinimas gali būti taikomas ir tų tipų transporto priemonėms, kurios nuo patvirtinto tipo transporto priemonių skiriasi tik savo standartine mase, jeigu dėl naujo tipo, kuriam reikalingas patvirtinimas, transporto priemonės standartinės masės reikia taikyti gretimus didesnius arba mažesnius inercinės masės ekvivalentus.

4.2. Transporto priemonių tipai su skirtingu bendru perdavimo skaičiumi

4.2.1. Patvirtinimas gali būti taikomas ir tų tipų transporto priemonėms, kurios nuo patvirtinto tipo transporto priemonių skiriasi tik bendru perdavimo skaičiumi, jeigu tenkinami tokie reikalavimai:

4.2.1.1. Kiekvienai pavarai, panaudotai per I tipo bandymus,

E =

V

− V

V

turi būti nustatytas santykis;

čia V1 ir V2 yra patvirtinto tipo transporto priemonės ir transporto priemonės, kurios tipui tą patvirtinimą reikia išplėsti, greičiai, atitinkantys variklio sūkius, lygias 1000 aps/min.

4.2.2. Jeigu E ≤ 8 % tinka kiekvienai pavarai, patvirtinimas turi būti išplėstas nekartojant I tipo bandymų.

4.2.3. Jeigu bent vienai pavarai E > 8 %, o kiekvienai pavarai - E ≤ 13 %, I tipo bandymus reikia pakartoti, tačiau sutikus sudėtinės dalies patvirtinimą suteikiančiai institucijai jie gali būti atlikti gamintojo pasirinktoje laboratorijoje. Bandymų ataskaita turi būti perduota techninei tarnybai.

4.3. Transporto priemonių tipai su skirtingomis standartinėmis masėmis ir skirtingais bendrais perdavimo skaičiais

Patvirtinimas gali būti taikomas ir tų tipų transporto priemonėms, kurios nuo patvirtinto tipo transporto priemonių skiriasi tik standartine mase ir bendru perdavimo skaičiumi, jeigu tenkinami 4.1 ir 4.2 punktų reikalavimai.

4.4. Triračiai ir keturračiai, išskyrus lengvuosius keturračius

Patvirtinimas, suteiktas dviračiams mopedams gali būti taikomas ir triračiams bei keturračiams, išskyrus lengvuosius keturračius, jeigu juose yra toks pats variklis ir tokia pati išmetimo sistema bei tokia pati transmisija, kuri skiriasi tik perdavimo skaičiumi, jeigu dėl naujo tipo, kuriam reikalingas patvirtinimas, transporto priemonių standartinės masės reikia taikyti gretimus didesnius arba mažesnius inercinės masės ekvivalentus.

4.5. Apribojimas

Išplėstų pagal 4.1-4.4 punktų sąlygas patvirtinimų daugiau nebegalima plėsti.

1 priedėlis

I tipo bandymas

(vidutinio išmetamų dujinių teršalų kiekio matavimas tankiai gyvenamoje miesto vietoje)

1. ĮVADAS

I tipo bandymo tvarka aprašyta II priedo 2.2.1.1 punkte.

1.1. Motociklas arba motorinis triratis pastatomas ant dinamometro, turinčio stabdžius ir smagratį. Atliekamas 13 minučių trukmės nepertraukiamas bandymas, susidedantis iš keturių ciklų. Kiekvieną ciklą sudaro 15 fazių (tuščioji eiga, greitėjimas, pastovus greitis, lėtėjimas ir t. t.). Bandymo metu į deginių srautą įmaišomas papildomas oro srautas, išlaikant pastovią mišinio išeigą. Bandymo metu į maišą turi būti nukreipiamas nepertraukiamas dujų mišinio mėginių srautas, kad paskui paeiliui būtų galima nustatyti anglies viendeginio, nesudegusių angliavandenilių ir azoto oksidų koncentracijas (vidutinius bandomuosius dydžius).

2. DARBO ANT DINAMOMETRO CIKLAS

2.1. Ciklo aprašymas

Darbo ant dinamometro ciklas pateikiamas lentelėje toliau ir pavaizduotas 1 įdėkle.

2.2. Bendros ciklo įvykdymo sąlygos

Pirmiausia reikia atlikti keletą bandomųjų ciklų, jeigu reikia nustatyti, kada geriausiai nuspausti akceleratorių ar stabdžius, bei perjunginėti pavaras, kad darbo ciklo trukmė ir eiga geriausiai sutaptų su teoriniu ciklo aprašymu.

2.3. Naudojimasis pavarų dėže

2.3.1. Pavarų dėže naudojamasi taip:

2.3.1.1. Esant pastoviam greičiui, variklio sūkiai turi kiek galima išlikti tarp 50 % ir 90 % maksimalaus sukimosi dažnio. Jei šį greitį galima pasiekti perjungus daugiau, negu vieną pavarą, transporto priemonė išbandoma įjungus aukščiausią pavarą.

2.3.1.2. Greitėjimo metu transporto priemonė išbandoma įjungus pavarą, kuri įgalina pasiekti didžiausią pagreitį. Gretimą aukštesnę pavarą reikia įjungti vėliausiai tada, kai variklio sukimosi dažnis pasiekia 110 % projektinių sūkių. Jeigu motociklas arba motorinis triratis pasiekia 20 km/h greitį važiuodamas pirma pavara arba 35 km/h - antra pavara, gretima aukštesnė pavara turi būti įjungta esant tiems greičiams.

Tokiais atvejais įjungti aukštesnių pavarų kitaip neleidžiama. Jeigu greitėjimo fazės metu pavaros perjungiamos esant pastoviems motociklo ar motorinio triračio greičiams, tolesnės pastovaus greičio fazės metu turi likti įjungta ta pavara, kuria motociklas ar motorinis triratis važiavo prasidedant pastovaus greičio fazei, nepriklausomai nuo variklio sūkių.

2.3.1.3. Lėtėjimo metu gretimą žemesnę pavarą reikia įjungti prieš varikliui faktiškai pereinant į tuščiosios eigos režimą, vėliausiai tada, kai variklio sukimosi dažnis sumažėja iki 30 % projektinių sūkių, žiūrint, kas įvyks pirmiau. Lėtėjimo metu pirma pavara neįjungiama.

2.3.2. Motociklai ir motoriniai triračiai su automatine pavarų dėže išbandomi įjungus aukščiausią pavarą ("važiavimas"). Akceleratorių reikia pasukti taip, greitėjimas būtų kuo tolygesnis ir pavaros įsijungtų nuoseklia seka. Leidžiamos 2.4 punkte nurodytos paklaidos.

2.4. Paklaidos

2.4.1. Kiekvienoje fazėje leidžiama paklaida yra 1 km/h daugiau arba mažiau teoriškai reikalaujamo greičio. Pereinant nuo vienos fazės prie kitos leistinas greičio paklaidas galima viršyti, jeigu nė vienu atveju tai netrunka ilgiau kaip 0,5 sekundės ir, jeigu tenkinami 6.5.2 ir 6.6.3 punktų reikalavimai.

2.4.2. Leistinos teorinės trukmės paklaidos sudaro 0,5 s į vieną ar į kitą pusę.

2.4.3. Greičio ir trukmės paklaidų deriniai turi būti tokie, kaip parodyta 1 įdėkle.

2.4.4. Per ciklą nuvažiuotas atstumas turi būti išmatuojamas su ne didesne kaip ± 2 % paklaida.

Darbo su dinamometru ciklas

Proceso Nr. | Procesas | Fazė | Pagreitis (m/s2) | Greitis (km/h) | Kiekvienos fazės trukmė | Bandymo trukmė (s) | Pavara, kurią reikia įjungti, jei yra mechaninė pavarų dėžė |

(s) | (s) |

1 | Tuščioji eiga | 1 | 11 | 11 | 11 | 6 s PM/5 s K [1] |

2 | Greitėjimas | 2 | 1,04 | 0 - 15 | 4 | 4 | 15 | žr. 2.3 |

3 | Pastovus greitis | 3 | | 15 | 8 | 8 | 23 |

4 | Lėtėjimas | 4 | − 0,69 | 15 - 10 | 2 | 5 | 25 |

5 | Lėtėjimas, sankabos svirtis išjungta | − 0,92 | 10 - 0 | 3 | 28 | K |

6 | Tuščioji eiga | 5 | | | 21 | 21 | 49 | 16 sPM/5 s K |

7 | Greitėjimas | 6 | 0,74 | 0 - 32 | 12 | 12 | 61 | žr. 2.3 |

8 | Pastovus greitis | 7 | | 32 | 24 | 24 | 85 |

9 | Lėtėjimas | 8 | − 0,75 | 32 - 10 | 8 | 11 | 93 |

10 | Lėtėjimas, sankabos svirtis išjungta | − 0,92 | 10 - 0 | 3 | 96 | K |

11 | Tuščioji eiga | 9 | | | 21 | 21 | 117 | 16 sPM/5 s K |

12 | Greitėjimas | 10 | 0,53 | 0 - 50 | 26 | 26 | 143 |

13 | Pastovus greitis | 11 | | 50 | 12 | 12 | 155 | žr. 2.3 |

14 | Lėtėjimas | 12 | − 0,52 | 50 - 35 | 8 | 8 | 163 |

15 | Pastovus greitis | 13 | | 35 | 13 | 13 | 176 |

16 | Lėtėjimas | 14 | − 0,68 | 35 - 10 | 9 | 12 | 185 | K |

17 | Lėtėjimas, sankabos svirtis išjungta | − 0,92 | 10 - 0 | 3 | 188 |

18 | Tuščioji eiga | 15 | | | 7 | 7 | 195 | 7 sPM/5 sK |

PM K 3. MOTOCIKLAS ARBA MOTORINIS TRIRATIS IR DEGALAI

3.1. Bandomasis motociklas arba motorinis triratis

3.1.1. Pristatytas motociklas arba motorinis triratis turi būti geros techninės būklės. Prieš bandymą jis turi būti nuvažiavęs ne mažiau kaip 1000 km. Laboratorija gali nuspręsti, ar motociklas arba motorinis triratis, kuris prieš bandymą nuvažiavo mažiau kaip 1000 km gali būti priimtas bandymams.

3.1.2. Išmetimo sistemoje neturi būti jokių nuotėkių, dėl kurių gali sumažėti surenkamų dujų kiekis, kuris turi sutapti su dujų kiekiu, pašalinamu iš variklio.

3.1.3. Reikia patikrinti siurbimo sistemos sandarumą, kad karbiuracijos proceso nepaveiktų atsitiktinai įsiurbtas oras.

3.1.4. Variklis turi būti sureguliuotas pagal gamintojo nurodymus.

3.1.5. Laboratorija gali patikrinti, ar motociklo arba motorinio triračio eksploatacinės savybės yra tokios, kokias nurodo jo gamintojas, ar juo galima važiuoti įprastomis aplinkybėmis ir, konkrečiau, ar variklis pasileidžia būdamas šaltas arba karštas.

3.2. Degalai

Bandymo metu reikia naudoti standartinius degalus, kurio savybės nurodytos IV priede. Jei variklio tepimui naudojamas mišinys, alyvos, įmaišomos į etaloninius degalus, kiekis bei kokybė turi atitikti gamintojo rekomendacijas.

4. BANDYMŲ ĮRANGA

4.1. Dinamometras

Pagrindinės dinamometro charakteristikos yra tokios:

Kontaktas tarp volo ir kiekvieno varomojo rato padangos:

- volo skersmuo ≥ 400 mm,

- galios sunaudojimo kreivės lygtis: esant pradiniam 12 km/h greičiui dinamometras turi sudaryti sąlygas varikliui išvystyti su ± 15 % paklaida tokią galią, kuri pasiekiama motocikliui arba motoriniam triračiui važiuojant lygiu keliu, kai vėjo greitis praktiškai lygus nuliui. Galia, kurią sunaudoja stabdžiai ir vidinė trintis stende, arba turi būti apskaičiuojama pagal 1 priedėlio 4 įdėklo 11 dalies sąlygas, arba toji galia yra tokia:

kV3 ± 5 % nuo kV3 ± 5 % nuo PV50,

- Papildomas inertiškumas: nuo 10 kg ir 10 kg [2].

4.1.1. Tikrasis nuvažiuotas atstumas išmatuojamas pasinaudojant sūkių skaitiklį, kurį suka volas, varantis stabdžius ir smagračius.

4.2. Dujų mėginių ėmimo ir jų kiekio matavimo įranga

4.2.1. 2 ir 3 įdėkluose yra schemos, kuriose pavaizduotas išmetamųjų dujų surinkimo, maišymo ir jų kiekio matavimo bandymo metu principas.

4.2.2. Tolesniuose punktuose aprašomos sudėtinės bandymų įrangos dalys (kiekviena sudėtinė dalis pažymėta santrumpa, kuri panaudota 2 ir 3 įdėklo brėžiniuose). Techninė tarnyba gali leisti naudoti kitokią įrangą, jeigu su ja galima gauti lygiaverčius duomenis:

4.2.2.1. Įtaisas, surenkantis visas bandymo metu pasigaminusius deginius. Paprastai tai būna atviras įtaisas, prie išmetimo vamzdžių palaikantis atmosferos slėgį. Tačiau gali būti naudojama ir uždara įranga, jeigu tik patenkinami prešslėgiui keliami reikalavimai (su ± 1,25 kPa paklaida). Dujos turi būti surenkamos taip, kad nesusidarytų toks kondensato kiekis, kuris galėtų pastebimai paveikti išmetamųjų dujų sudėtį esant bandymo metu nusistovėjusiai temperatūrai.

4.2.2.2. Vamzdelis (Tu), jungiantis deginių surinkimo įrangą ir išmetamųjų dujų mėginių ėmimo sistemą. Šis jungiamasis vamzdelis ir išmetamųjų dujų surinkimo įranga turi būti pagaminti iš nerūdijančio plieno arba iš kitos medžiagos, kuri nepakeis surenkamų dujų sudėties ir bus atsparios jų temperatūrai.

4.2.2.3. Radiatorius (Sc), bandymo metu palaikantis dujų ir oro mišinio temperatūros svyravimus siurblio įleidimo angoje ± 5 °C intervale. Šis radiatorius turi turėti išankstinio pašildymo įrangą, kuri prieš prasidedant bandymui sušildytų dujas iki darbinės temperatūros (su ± 5 °C paklaida).

4.2.2.4. Tūrinis siurblys (P1), įsiurbiantis dujų ir oro mišinį, yra varomas variklio, kuris gali suktis įvairiais, griežtai nustatytais kampiniais greičiais. Siurblys turi tiekti pastovų, pakankamo debito srautą, kad būtų susiurbtos visos išmetamosios dujos. Taip pat galima panaudoti prietaisą su Venturi plūdė.

4.2.2.5. Prietaisas, nuolat registruojantis į siurblį patenkančio dujų ir oro mišinio temperatūrą.

4.2.2.6. Mėginio ėmiklis (S3), pritvirtintas prie dujų surinkimo įtaiso išorės, aprūpintas siurbliu, filtru ir srauto matuokliu, bandymo metu įsiurbiantis vienodo tūrio įmaišomo oro mėginius.

4.2.2.7. Mėginio ėmiklis S2, pastatytas prieš tūrinį siurblį ir nukreiptas priešinga dujų ir oro mišinio srautui kryptimi, bandymo metu imantis mišinio mėginius, panaudodamas, jei reikia, filtrą, srauto matuoklį ir siurblį. Dujų srauto debitas pro minėtus zondus turi būti ne mažesnis kaip 150 l/h.

4.2.2.8. Du filtrai (F2 ir F3), įstatyti už ėmiklių S2ir S3 atitinkamai, skirti sulaikyti kietas daleles, skriejančias mėginio, surenkamo maišuose, sraute. Būtinai reikia pasirūpinti, kad jie nepakeistų dujų, sudarančių mėginį, koncentracijų.

4.2.2.9. Du siurbliai (P2 ir P3) mėginiams iš ėmiklių S2 ir S3 paimti ir maišams Sa ir Sb pripildyti.

4.2.2.10. Du rankinio reguliavimo vožtuvai (V2 ir V3), montuojami kartu su siurbliais P2 ir P3, kad būtų galima reguliuoti mėginio, tiekiamo į maišą, srautą.

4.2.2.11. Du sąnaudų matuokliai (R2 ir R3), nuosekliai sumontuojami linijoje "ėmiklis, filtras, siurblys, vožtuvas, maišas" (S2, F2, P2,V2, Sa ir S3, F3, P3,V3, Sb atitinkamai), kad srauto tėkmę bet kuriuo momentu būtų galima stebėjimu patikrinti.

4.2.2.12. Sandarūs mėginių maišai, kuriuose surenkamas įmaišomas oras bei oro ir deginių mišinys. Maišai turi būti pakankamai talpūs, kad netrikdytų normalaus mėginių ėmimo proceso. Mėginių maišų šonuose turi būti automatiniai sandarinimo įtaisai, kurie, bandymui pasibaigus greitai ir sandariai užsivertų, nesvarbu, ar maišai būtų prijungti prie mėginių ėmimo linijos, ar analizės įrangos linijos.

4.2.2.13. Du slėgių skirtumo manometrai (g1 ir g2), sumontuoti:

g1: | prieš siurblį P1, kad galima būtų išmatuoti skirtumą tarp deginių ir oro mišinio slėgio ir atmosferos slėgio; |

g2: | prieš ir už siurblio P1, kad galima būtų išmatuoti slėgio padidėjimą dujų sraute. |

4.2.2.14. Sūkių skaitiklis, rodantis rotacinio tūrinio siurblio P1 apsisukimus.

4.2.2.15. Trijų krypčių vožtuvai aprašytose mėginių ėmimo linijose, bandymo metu galintys nukreipti mėginių srautą arba į atmosferą, arba į atitinkamus mėginių maišus. Reikia naudoti greitaveikius vožtuvus. Jie turi būti pagaminti iš medžiagos, kuri nekeistų dujų sudėties, jų išleidimo angų pjūviai ir formos turi būti tokios konfigūracijos, kad kuo labiau, kiek tai techniškai įmanoma, sumažintų hidraulinius nuostolius.

4.3. Tyrimų įranga

4.3.1. Angliavandenilių koncentracijos matavimas.

4.3.1.1. Bandymo metu maišuose Sa ir Sb surinktuose mėginiuose esančių nesudegusių angliavandenilių koncentracija matuojama jonizacijos liepsnoje analizatoriumi.

4.3.2. CO ir CO2 koncentracijos matavimas.

4.3.2.1. Bandymo metu maišuose Sa ir Sb surinktuose mėginiuose esančio anglies viendeginio CO ir anglies dvideginio CO2 koncentracijos matuojamos nedispersiniu, infraraudonuosius spindulius absorbuojančiu analizatoriumi.

4.3.3. NOx koncentracijos matavimas.

4.3.3.1. Bandymo metu maišuose Sa ir Sb surinktuose mėginiuose esančių azoto oksidų (NOx) koncentracijos matuojamos chemoiliuminescenciniu analizatoriumi.

4.4. Prietaisų ir matavimų tikslumas

4.4.1. Kadangi stabdžiai patikruojami atskiro bandymo metu, nėra būtina nurodyti dinamometro tikslumą. Bendra besisukančių kūnų, įskaitant volus ir besisukančią stabdžių dalį (žr. 5.2), inercija turi būti nustatyta su ne didesne kaip ± 2 % paklaida.

4.4.2. Motociklo arba motorinio triračio greitis nustatomas pagal volelių, sujungtų su stabdžiais ir smagračiais, sukimosi dažnį. Kai transporto priemonės greitis yra nuo 0 iki 10 km/h, jo matavimo paklaida turi būti ne didesnė kaip ± 2 km/h, o kai tas greitis viršija 10 km/h, jo matavimo paklaida turi būti ne didesnė kaip ± 1 km/h.

4.4.3. Temperatūra, paminėta 4.2.2.5 punkte turi būti matuojama su ne didesne kaip ± 1 °C paklaida. Temperatūra, paminėta 6.1.1 punkte turi būti matuojama su ne didesne kaip ± 2 °C paklaida.

4.4.4. Atmosferos slėgio matavimo paklaida turi neviršyti ± 0,133 kPa.

4.4.5. Į siurblį P1 patenkančių dujų ir oro mišinio slėgio kritimas, palyginti su atmosferos slėgiu, turi būti matuojamas su ne didesne kaip ± 0,4 kPa paklaida. Skirtumas tarp dujų ir oro mišinio, patenkančio į prieš ir už siurblio P1 esančias linijos atkarpas (žr. 4.2.2.13), slėgių turi būti matuojamas su ne didesne kaip ± 0,4 kPa paklaida.

4.4.6. Per vieną visą siurblio P1 apsisukimą išstumiamas dujų tūris ir siurblio našumas siurbliui veikiant mažiausiu įmanomu sukimosi dažniu, sprendžiant pagal sūkių skaitiklio parodymus, turi būti tokie, kad visą bandymo metu išmetamų dujų ir oro mišinio tūrį, įsiurbtą siurblio P1 būtų galima apskaičiuoti su ne didesne kaip ± 2 % paklaida.

4.4.7. Nepriklausomai nuo standartinių dujų nustatymo tikslumo, analizatorių matavimo intervalas turi būti tinkamas nustatyti įvairių teršalų kiekį su ne didesne kaip ± 3 % paklaida.

Jonizacijos liepsnoje analizatorius, kuriuo matuojama angliavandenilių koncentracija, turi išmatuoti ir rodyti 90 % skalės dydžio rodmenį greičiau negu per 1 sekundę.

4.4.8. Standartinių (patikros) dujų kiekis neturi skirtis daugiau kaip ± 2 % nuo kiekvienų dujų etaloninio kiekio. Įmaišomos dujos turi būti azotas.

5. PASIRUOŠIMAS BANDYMUI

5.1. Stabdžių sureguliavimas

5.1.1. Stabdžiai turi būti sureguliuoti taip, kad motociklo arba motorinio triračio greitis pastovaus greičio fazės metu ant lygaus sauso kelio būtų tarp 45 km/h ir 55 km/h.

5.1.2. Stabdžiai sureguliuojami taip:

5.1.2.1. Prie degalų tiekimo įrenginio pritvirtinamas reguliuojamas ribotuvas, kad maksimalų greitį būtų galima apriboti intervale tarp 45 km/h ir 55 km/h. Motociklo arba motorinio triračio greitis išmatuojamas tiksliu tachometru arba apskaičiuojamas išmatavus laiką, per kurį abiem kryptimis įveikiamas nustatytas atstumas lygiu sausu keliu, atjungus ribotuvą.

Matavimus reikia pakartoti ne mažiau kaip tris kartus važiuojant abiem kryptimis ne mažiau kaip 200 m, pakankamai ilgai greitėjant. Apskaičiuojamas vidutinis greitis.

5.1.2.2. Galima naudoti kitą įrangą išmatuoti galią, kurios reikia transporto priemonei judinti (pavyzdžiui., matuojančią sukimo momentą transmisijoje, lėtėjimą ir t. t.).

5.1.2.3. Paskui motociklą arba motorinį triratį reikia pastatyti ant dinamometro, o stabdžius sureguliuoti taip, kad būtų galima išvystytį greitį, kuris buvo pasiektas per bandymus kelyje (atjungus degalų tiekimo ribotuvą ir įjungus tą pačią pavarą). Sureguliuoti stabdžiai turi išlikti nustatytoje padėtyje per visą bandymo laiką. Sureguliavus stabžius, reikia nuimti kuro ribotuvą.

5.1.2.4. Stabdžius reguliuoti remiantis bandymų kelyje rezultatais galima tik tada, jeigu skirtumas tarp barometrinio slėgio lauke ir slėgio patalpoje, kurioje yra dinamometras neviršija ± 1,33 kPa, o oro temperatūrų skirtumas ne didesnis kaip ± 8 °C.

5.1.3. Jeigu ką tik minėto būdo taikyti negalima, dinamometrą reikia sureguliuoti remiantis 5.2 punkte pateiktoje lentelėje esančiais duomenimis. Lentelėje pateikiami galios dydžiai priklausomai nuo standartinės masės, kai greitis yra 50 km/h. Galia nustatoma 4 įdėkle aprašytu būdu.

5.2. Inercijos ekvivalentų suderinimas su sąlygine mopedo inercija.

Bendra besisukančių kūnų inercija, panaudojant vieną ar daugiau smagračių, suderinama taip, kad būtų proporcinga standartinėms motociklo arba motorinio triračio masėms toliau pateikiamų intervalų ribose:

Standartinė masė (SM) (kg) | Inercijos ekvivalentai (kg) | Absorbuojama galia (kW) |

SM ≤ 105 | 100 | 0,88 |

105 < SM ≤ 115 | 110 | 0,90 |

115 < SM ≤ 125 | 120 | 0,91 |

125 < SM ≤ 135 | 130 | 0,93 |

135 < SM ≤ 150 | 140 | 0,94 |

150 < SM ≤ 165 | 150 | 0,96 |

165 < SM ≤ 185 | 170 | 0,99 |

185 < SM ≤ 205 | 190 | 1,02 |

205 < SM ≤ 225 | 210 | 1,05 |

225 < SM ≤ 245 | 230 | 1,09 |

245 < SM ≤ 270 | 260 | 1,14 |

270 < SM ≤ 300 | 280 | 1,17 |

300 < SM ≤ 330 | 310 | 1,21 |

330 < SM ≤ 360 | 340 | 1,26 |

360 < SM ≤ 395 | 380 | 1,33 |

395 < SM ≤ 435 | 410 | 1,37 |

435 < SM ≤ 480 | 450 | 1,44 |

480 < SM ≤ 540 | 510 | 1,50 |

540 < SM ≤ 600 | 570 | 1,56 |

600 < SM ≤ 650 | 620 | 1,61 |

650 < SM ≤ 710 | 680 | 1,67 |

710 < SM ≤ 770 | 740 | 1,74 |

770 < SM ≤ 820 | 800 | 1,81 |

820 < SM ≤ 880 | 850 | 1,89 |

880 < SM ≤ 940 | 910 | 1,99 |

940 < SM ≤ 990 | 960 | 2,05 |

990 < SM ≤ 1050 | 1 020 | 2,11 |

1050 < SM ≤ 1110 | 1 080 | 2,18 |

1110 < SM ≤ 1160 | 1 130 | 2,24 |

1160 < SM ≤ 1220 | 1 190 | 2,30 |

1220 < SM ≤ 1280 | 1 250 | 2,37 |

1280 < SM ≤ 1330 | 1 300 | 2,42 |

1330 < SM ≤ 1390 | 1 360 | 2,49 |

1390 < SM ≤ 1450 | 1 420 | 2,54 |

1450 < SM ≤ 1500 | 1 470 | 2,57 |

1500 < SM ≤ 1560 | 1 530 | 2,62 |

1560 < SM ≤ 1620 | 1 590 | 2,67 |

1620 < SM ≤ 1670 | 1 640 | 2,72 |

1670 < SM ≤ 1730 | 1 700 | 2,77 |

1730 < SM ≤ 1790 | 1 760 | 2,83 |

1790 < SM ≤ 1870 | 1 810 | 2,88 |

1870 < SM ≤ 1980 | 1 930 | 2,97 |

1980 < SM ≤ 2100 | 2 040 | 3,06 |

2100 < SM ≤ 2210 | 2 150 | 3,13 |

2210 < SM ≤ 2320 | 2 270 | 3,20 |

2320 < SM ≤ 2440 | 2 380 | 3,34 |

2440 < SM | 2 490 | 3,48 |

5.3. Motociklo arba motorinio triračio paruošimas

5.3.1. Prieš bandymą, motociklą arba motoriniį triratį reikia laikyti patalpoje, kurioje temperatūra visą laiką išlieka palyginti pastovi tarp 20 °C ir 30 °C. Laukiama, kol variklio alyvos ir, jeigu yra, aušinimo skysčio temperatūros susilygina su patalpos temperatūra su ± 2 K paklaida. Varikliui 40 sekundžių veikus tuščiąja eiga, atliekami du vientisi ciklai ir tik tada galima pradėti rinkti deginius.

5.3.2. Slėgis padangose turi būti toks, kokį normalios eksploatacijos sąlygoms nurodo gamintojas. Tačiau jeigu volų skersmuo yra mažesnis negu 500 mm, slėgį padangose galima padidinti 30-50 %.

5.3.3. Varomajam ratui tenkanti apkrova turi sutapti su apkrova, tenkančia jam normaliomis eksploatacijos sąlygomis, kai ant motociklo arba motorinio triračio vertikalia poza sėdi 75 kg svorio vairuotojas.

5.4. Tyrimų įrangos patikra

5.4.1. Analizatorių patikra

Į analizatorių per srauto matuoklį ir išmetimo matuoklį, pritvirtintus prie kiekvieno baliono, įpučiamas tam tikras dujų kiekis, išlaikant tokį slėgį, kuris nesugadintų visos įrangos. Prietaisas turi būti sureguliuotas taip, kad parodytų pastovų slėgio rodmenį, nurodytą ant standartinio dujų baliono. Pradedant dydžiu, gautu su didžiausios užpildos balionu brėžiama analizatoriaus nuokrypių kreivė priklausomai nuo naudojamų įvairių standartinių dujų balionų užpildos. Tolygaus jonizacijos liepsnoje analizatoriaus patikros, atliekamos ne rečiau kaip kartą per mėnesį, metu naudojami oro ir propano (arba heksano) dujų mišiniai, kuriuose santykinės angliavandenilių koncentracijos sudaro 50 % ir 90 % viso skalės dydžio. Tolygaus nedispersinio, infraraudonuosius spindulius sugeriančio analizatoriaus patikros metu tiriami azoto ir CO bei azoto ir CO2 dujų mišiniai, kuriuose santykinės anglies oksidų koncentracijos sudaro 10 %, 40 %, 60 %, 85 % ir 90 % viso skalės dydžio. Tolygaus chemoiliuminescencinio NOx analizatoriaus patikros metu tiriami azoto ir azoto oksidų (NOx) mišiniai, kuriuose santykinės anglies oksidų koncentracijos sudaro 50 % ir 90 % viso skalės dydžio. Prieš kiekvieną bandymų seriją kiekvieną analizatorių reikia atlikti jo patikrą naudojant mišinius, kuriuose tiriamųjų dujų koncentracija sudaro 80 % viso skalės dydžio. Norint gauti reikiamos koncentracijos mišinį, galima panaudoti dujų maišymo įrenginį, kuris į 100 % koncentracijos patikrai naudojamas dujas įmaišo kitokių dujų.

6. BANDYMŲ SU DINAMOMETRU TVARKA

6.1. Ypatingos bandymo sąlygos

6.1.1. Bandymo metu toje vietoje, kur yra dinamometras, temperatūra turi būti tarp 20 °C ir 30 °C ir kuo artimesnė patalpos, kurioje motociklas arba motorinis triratis buvo laikomas, temperatūrai.

6.1.2. Bandymo metu motociklas arba motorinis triratis turi stovėti kuo horizontaliau, kad būtų išvengta netinkamo degalų pasiskirstymo.

6.1.3. Pirmojo 40 sekundžių trukmės darbo tuščiąja eiga laikotarpio pabaigoje (žr. 6.2.2 punktą) į motociklą arba motorinį triratį nukreipiamas kintamo greičio oro srautas. Paskui atliekami du ištisi ciklai, kurių metu deginiai nerenkami. Variklio aušinimo įrangoje turi būti mechanizmas, kurį valdo stendo volas ir kuris užtikrintų, kad kai transporto priemonės greitis yra tarp 10 km/h ir 50 km/h, tiesinis oro srauto greitis orapūtės išleidimo angoje sutaptų su santykiniu volo greičiu neviršijant 10 % leistinos paklaidos. Kai volo greitis mažesnis negu 10 km/h, oro srauto greitis gali būti lygus nuliui. Orapūtės oro išėjimo dalies charakteristikos turi būti tokios:

i) paviršiaus plotas ne mažesnis kaip 0,4 m2;

ii) apatinis kraštas pakilęs 0,15-0,2 m virš žemės;

iii) atstumas iki priekinės motociklo arba motorinio triračio briaunos - 0,3-0,45 m.

6.1.4. Bandymo metu braižoma greičio priklausomybės nuo laiko kreivė, kad būtų galima patikrinti, ar ciklai buvo atlikti tiksliai.

6.1.5. Turi būti registruojamos aušinimo vandens ir karteryje esančios alyvos temperatūros.

6.2. Variklio paleidimas

6.2.1. Atlikus parengiamąsias operacijas su dujų surinkimo, maišymo, analizės ir matavimo įranga (žr. 7.1), pasinaudojant tam tikslui skirtomis priemonėmis, pavyzdžiui, droseliu, starterio sklende ir pan., ir laikantis gamintojo nurodymų paleidžiamas variklis.

6.2.2. Varikliui reikia leisti veikti tuščiąja eiga ne ilgiau kaip 40 sekundžių. Pirmasis ciklas prasideda tada, kai pradedami imti mėginiai ir ima veikti siurblys.

6.3. Rankinė oro sklendė

Sklendę reikia atidaryti kuo greičiau, teoriškai prieš įsibėgėjant nuo 0 iki 50 km/h. Jei šio reikalavimo patenkinti negalima, reikia nurodyti tikrąjį sklendės atidarymo momentą. Sklendė turi būti reguliuojama laikantis gamintojo nurodymų.

6.4. Tuščioji eiga

6.4.1. Mechaninė pavarų dėžė:

6.4.1.1. Kai variklis dirba tuščiąja eiga, sankabos valdymo svirtis turi būti atleista ir įjungta tuščioji pavara.

6.4.1.2. Kad transporto priemonė įsibėgėtų įprastai, likus penkioms sekundėms iki įsibėgėjimo pradžios po darbo tuščiąja eiga fazės, nuspaudus sankabos svirtį reikia įjungti pirmąją pavarą.

6.4.1.3. Pirmoji darbo tuščiąja eiga fazė ciklo pradžioje susideda iš 6 sekundžių trukmės darbo tuščiąja eiga fazės neutralia pavara, atleidus sankabos svirtį bei 5 sekundžių darbo fazės pirma pavara, išjungus sankabą.

6.4.1.4. Darbo tuščiąja eiga fazių metu per kiekvieną ciklą atitinkamos trukmės yra 16 sekundžių darbo neutralia pavara ir 5 sekundės darbo pirma pavara, nuspaudus sankabos svirtį.

6.4.1.5. Paskutinę darbo tuščiąja eiga fazę sudaro septynios sekundės darbo tuščiąja pavara, atleidus sankabos svirtį.

6.4.2. Pusiau automatinės pavarų dėžės:

Reikia laikytis gamintojo instrukcijų, skirtų vairavimui mieste, o, jeigu jų nėra, reikia laikytis taisyklių, skirtų mechaninėms pavarų dėžėms.

6.4.3. Automatinės pavarų dėžės:

Bandymo metu selektoriaus negalima perjungti, jeigu gamintojas nenurodo kitaip. Pastaruoju atveju reikia laikytis mechaninėms pavarų dėžėms skirtų nurodymų.

6.5. Greitėjimas

6.5.1. Greitėti reikia tolygiai, visos fazės metu išlaikant pastovų pagreitį.

6.5.2. Jei motociklo arba motorinio triračio įsibėgėjimo savybių nepakanka, kad greitėjimo ciklas būtų atliktas neviršijant numatytų paklaidų, motociklo arba motorinio triračio akceleratoriaus rankeną reikia pasukti iki galo ir laikyti tol, kol bus pasiektas numatytas greitis, tada ciklą galima toliau tęsti įprastomis sąlygomis.

6.6. Lėtėjimas

6.6.1. Lėtėjimas visada vyksta atsukus akceleratoriaus rankeną į pradinę padėtį ir nenuspaudus sankabos svirties. Variklį reikia išjungti esant 10 km/h greičiui.

6.6.2. Jei lėtėjimo periodas trunka ilgiau, negu tai fazei skirta laiko, reikia pasinaudoti transporto priemonės stabdžiais, kad būtų suspėta laiku užbaigti ciklą.

6.6.3. Jei lėtėjimo periodas trunka trumpiau, negu tai fazei skirta laiko, teorinę ciklo trukmę reikia išlaikyti pailginant paskesnę darbo tuščiąja eiga arba pastovių sūkių būklės fazę. Tokiu atveju 2.4.3 punktas netaikomas.

6.6.4. Lėtėjimo pabaigoje (motociklo arba motorinio triračio ant volų sustabdymas) įjungiama neutrali pavara, sankabos svirtis nenuspaudžiama.

6.7. Pastovus greitis

6.7.1. Pereinant iš greitėjimo į pastovaus greičio fazę reikia vengti akceleratoriaus rankenos sūkiojimo į priekį arba atgal.

6.7.2. Pastovaus greičio fazių metu akceleratoriaus rankenos reikia nejudinti.

7. DEGINIŲ MĖGINIŲ ĖMIMO, ANALIZĖS IR KIEKIO MATAVIMO TVARKA

7.1. Veiksmai, kuriuos reikia atlikti prieš paleidžiant motociklą arba motorinį triratį.

7.1.1. Išvėdinami ir užsandarinami maišai mėginiams rinkti Sa ir Sb.

7.1.2. Neįjungiant sukimosi dažnio skaitiklio paleidžiamas rotacinis tūrinis siurblys P1.

7.1.3. Nustačius vožtuvus taip, kad deginiai būtų nukreipiamos į aplinką, įjungiami siurbliai P2 ir P3, įsiurbiantys mėginius, sureguliuojamas srautas pro vožtuvus V2 ir V3.

7.1.4. Įjungiami prietaisai, registruojantys temperatūrą t ir slėgius g1 ir g2.

7.1.5. Sūkių skaitiklis CT ir volo sūkių skaitiklis nustatomi į nulinę padėtį.

7.2. Mėginių ėmimo ir kiekio matavimo pradžia.

7.2.1. Pasibaigus paruošiamajai 40 sekundžių trukmės variklio veikimo tuščiąja eiga fazei ir po dviejų paruošiamųjų ciklų (pirma pirmojo ciklo akimirka) vienu metu atliekami 7.2.2-7.2.5 punktuose aprašyti veiksmai.

7.2.2. Kreipiamieji vožtuvai nustatomi taip, kad mėginiai, kurie pirma buvo nukreipiami į aplinką, dabar pro ėmiklius S2 ir S3 patektų į maišus Sa ir Sb.

7.2.3. Bandymų pradžios momentas pažymimas analoginiuose grafikuose, kuriuose registruojami temperatūros matuoklio T ir slėgių skirtumo matuoklių g1 ir g2 rodmenys.

7.2.4. Paleidžiamas skaitiklis, registruojantis siurblio P1 sūkius.

7.2.5. Įjungiamas 6.1.3 punkte minimas įrenginys, į motociklą arba motorinį triratį pučiantis oro srautą.

7.3. Mėginių ėmimo pabaiga ir kiekio matavimo pradžia

7.3.1. Ketvirto bandymo ciklo pabaigoje vienu metu atliekami 7.3.2-7.3.5 punktuose aprašyti veiksmai.

7.3.2. Kreipiamaisiais vožtuvais antvamzdis į maišus Sa ir Sb uždaromas, o dujos, pro ėmiklius S2 ir S3 įsiurbiamos siurbliais P2 ir P3, nukreipiamos į aplinką.

7.3.3. Bandymo pabaigos momentas turi būti pažymėtas 7.2.3 punkte minimuose analoginiuose grafikuose.

7.3.4. Sustabdomas siurblio P1 apsukų skaitiklis.

7.3.5. Išjungiamas 6.1.3 punkte minimas įrenginys, į motociklą arba motorinį triratį pučiantis oro srautą.

7.4. Mėginių, surinktų maišuose, analizė

Kiekviename maiše esančias dujas reikia ištirti kuo greičiau, bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per dvidešimt minučių nuo maišo užpildymo pradžios momento ir nustatyti:

- angliavandenilių, anglies viendeginio, azoto oksidų ir anglies dvideginio koncentracijas įmaišomo oro mėginyje, surinktame maiše Sb,

- angliavandenilių, anglies viendeginio, azoto oksidų ir anglies dvideginio koncentracijas išmetamųjų dujų ir oro mišinio mėginyje, surinktame maiše Sa.

7.5. Nuvažiuoto atstumo matavimas

Realiai nuvažiuotas atstumas S, išreikštas kilometrais, apskaičiuojamas padauginus visą sukimosi skaičių, kurį parodo sūkių skaitiklis, iš volo apskritimo ilgio (žr. 4.1.1 punktą).

8. IŠMETAMŲ DUJINIŲ TERŠALŲ KIEKIO APSKAIČIAVIMAS

8.1. Anglies viendeginio, išmesto bandymo metu, kiekis apskaičiuojamas pagal formulę:

CO

=

· V · d

·

CO

10

,

kai:

8.1.1. COM yra anglies viendeginio, išmesto bandymo metu, kiekis, išreikštas g/km;

8.1.2. S yra atstumas, apibrėžtas 7.5 punkte;

8.1.3. dCO yra anglies viendeginio tankis esant 0 °C temperatūrai ir 101,33 kPa (1,250 kg/m3) slėgiui;

8.1.4. COc yra anglies viendeginio tūrinė koncentracija dujų ir oro mišinyje, išreiškiama dalelių, esančių viename milijone atitinkamo mišinio dalelių, skaičiumi su pataisa atsižvelgiant į įmaišomo oro užterštumą:

CO

= CO

− CO

,

kai:

8.1.4.1. COe yra anglies viendeginio koncentracija dujų ir oro mišinio mėginyje, surinktame maiše Sb, išreiškiama dalelių, esančių viename milijone mišinio dalelių, skaičiumi;

8.1.4.2. COd yra anglies viendeginio koncentracija įmaišomo oro mėginyje, surinktame maiše Sa, išreiškiama dalelių, esančių viename milijone mišinio dalelių, skaičiumi;

8.1.4.3. DF yra koeficientas, apibrėžtas punkte 8.4.

8.1.5. V yra visas dujų ir oro mišinio kiekis, išreiškiamas m3 per bandymą, kai atskaitos temperatūra yra 0 °C (273 °K), o atskaitos slėgis - 101,33 kPa:

V = V

·

N

· 273

101,33 ·

,

kai:

8.1.5.1. Vo yra dujų kiekis, kurį išstumia siurblys P1 per vieną apsisukimą ir išreiškiamas m3 per vieną apsisukimą. Šis kiekis yra slėgių skirtumo tarp pačios grupės įleidimo ir išleidimo dalių funkcija;

8.1.5.2. N yra apsukų skaičius, kurias siurblys P1 padaro per keturis bandymo ciklus;

8.1.5.3. Pa yra atmosferos slėgis, išreikštas kPa;

8.1.5.4. Pi yra slėgio kritimo keturių ciklų metu siurblio P1 įleidimo dalyje vidutinis dydis, išreikštas kPa;

8.1.5.5. Tp yra vidutinė dujų ir oro mišinio temperatūra, keturių ciklų metu matuojama siurblio P1 įleidimo dalyje.

8.2. Nesudegusių angliavandenilių, kuriuos bandymo metu išmeta motociklas arba motorinis triratis, kiekis apskaičiuojamas pagal formulę:

HC

=

· V · d

·

HC

10

,

kai:

8.2.1. HCM yra angliavandenilių, išmestų bandymo metu, kiekis, išreikštas g/km;

8.2.2. S yra atstumas, apibrėžtas 7.5 punkte;

8.2.3. dHC yra angliavandenilių tankis esant 0 °C temperatūrai ir 101,33 kPa slėgiui (kai vidutinis anglies ir vandenilio santykis yra 1:1,85) (= 0,619 kg/m3);

8.2.4. HCc yra dujų ir oro mišinio koncentracija, išreiškiama ekvivalentinių anglies dalelių (pavyzdžiui: propano koncentracija padauginta iš 3), esančių viename milijone atitinkamo mišinio dalelių, skaičiumi su pataisa, atsižvelgiant į įmaišomą orą:

HC

= HC

− HC

,

kai:

8.2.4.1. HCe yra angliavandenilių koncentracija dujų ir oro mišinio mėginyje, surinktame maiše Sb, išreiškiama ekvivalentinių anglies dalelių, esančių viename milijone mišinio dalelių, skaičiumi;

8.2.4.2. HCd yra angliavandenilių koncentracija įmaišomo oro mėginyje, surinktame maiše Sa, išreiškiama ekvivalentinių anglies dalelių, esančių viename milijone mišinio dalelių, skaičiumi;

8.2.4.3. DF yra koeficientas, apibrėžtas 8.4.punkte;

8.2.5. V yra visas kiekis (žr. 8.1.5.).

8.3. Azoto oksidų, kuriuos bandymo metu išmeta motociklas arba motorinis triratis, kiekis apskaičiuojamas pagal formulę:

NO

=

· V · d

·

NO

· K

10

,

kai:

8.3.1. NOxM yra azoto oksidų, išmestų bandymo metu, masė, išreikšta g/km;

8.3.2. S yra atstumas, apibrėžtas 7.5 punkte;

8.3.3. dNO2 yra azoto oksidų tankis deginiuose, išreikštas NO2 tankio ekvivalentu, esant 0 °C temperatūrai ir 101,33 kPa (2,05 kg/m3) slėgiui;

8.3.4. NOxc yra azoto oksidų koncentracija dujų ir oro mišinyje, išreikšta dalelių, esančių viename milijone mišinio dalelių, skaičiumi su pataisa, atsižvelgiant į įmaišomą orą:

NO

= NO

− NO

,

kai:

8.3.4.1. NOxe yra azoto oksidų koncentracija dujų ir oro mišinio mėginyje, surinktame maiše Sa, išreiškiama dalelių, esančių viename milijone mišinio dalelių, skaičiumi;

8.3.4.2. NOxd yra azoto oksidų koncentracija įmaišomo oro mėginyje, surinktame maiše Sb, išreiškiama dalelių, esančių viename milijone mišinio dalelių, skaičiumi;

8.3.4.3. DF yra koeficientas, apibrėžtas 8.4 punkte;

8.3.5. Kh yra drėgmės korekcijos koeficientas

Kh =

1 − 0,0329

,

kai:

8.3.5.1. H yra absoliuti drėgmė, išreiškiama gramais vandens viename sauso oro kilograme:

H =

Pa − Pd

,

kai:

8.3.5.1.1. U yra procentinis drėgmės kiekis;

8.3.5.1.2. Pd yra sočiųjų vandens garų slėgis, išreiškiamas kPa, esant bandymo metu išmatuotai temperatūrai;

8.3.5.1.3. Pa yra atmosferos slėgis, išreiškiamas kPa;

8.4. DF yra koeficientas, apskaičiuojamas formule:

DF =

CO

+ 0,5 CO + HC

,

kai:

8.4.1. CO, CO2 ir HC yra anglies viendeginio, anglies dvideginio ir angliavandenilių procentinės koncentracijos dujų ir oro mišinio mėginyje, surinktame maiše Sa.

1 priedėlio įdėklas

Variklio darbo ciklas I tipo bandyme

+++++ TIFF +++++

2 priedėlio įdėklas

1 pavyzdys: išmetamųjų dujų surinkimo sistema

+++++ TIFF +++++

3 priedėlio įdėklas

2 pavyzdys: išmetamųjų dujų surinkimo sistema

+++++ TIFF +++++

4 priedėlio įdėklas

Dinamometro patikros būdas motociklų arba motorinių triračių kelyje sunaudojamai galiai matuoti

Šiame priedėlio įdėkle aprašomas būdas, kaip panaudojant dinamometrą išmatuoti kelyje sunaudoją galią.

Matuojamajai kelyje sunaudojamai galiai priklauso dėl trinties sunaudojama galia ir galios sunaudojimo įrenginio subaudojama galia. Dinamometras sukamas didesniais, negu bandymo metu, sūkiais. Po to dinamometrą sukęs įrenginys atjungiamas nuo stendo ir volų sukimasis ima lėtėti.

Įrenginio kinetinę energija sunaudoja dinamometro galios absorbcijos įrenginys ir trintis dinamometre. Šis būdas neatsižvelgia į vidinę volų trintį dėl besisukančių motociklo arba motorinio triračio dalių masės. Jeigu dinamometras turi du volus, galima nekreipti dėmesio į skirtumą tarp laiko, per kurį sustoja laisvas galinis volas ir laiko, per kurį sustoja variklio varomas priekinis volas.

Tvarka:

1. Išmatuojamas volo sukimosi dažnis, jei to dar nebuvo padaryta. Galima pasinaudoti papildomu skaitiklio ratuku, sukimosi dažnio skaitikliu arba kitokiu būdu.

2. Motociklas arba motorinis triratis pastatomas ant dinamometro arba dinamometras prijungiamas veikti kitu būdu.

3. Panaudojamas smagratis arba kitoks inercijos jėgos imitavimo įrenginys, paprastai naudojamas dirbant su dinamometru ir atitinkantis duotos kategorijos motociklo arba motorinio triračio masę.

4. Dinamometras įsukamas iki 50 km/h greičio.

5. Užregistruojama sudaudojama galia.

6. Dinamometras įsukamas iki 60 km/h greičio.

7. Atjungiamas dinamometrą sukantis įrenginys.

8. Išmatuojamas laikas, per kurį dinamometras sulėtėja nuo 55 km/h iki 45 km/h greičio.

9. Galios sunaodojimo įrenginys nustatomas kitokiai apkrovai.

10. Veiksmai, aprašyti 4-9 punktuose pakartojami tiek kartų, kiek reikia, kad būtų ištirtas visas kelyje sunaudojamų galių intervalas.

11. Sunaudota galia apskaičiuojama pagal formulę:

P

=

M

=

0,03858 M

1t

,

kai:

Pd — galia, kW,

M1 — inercijos ekvivalentas, kg,

V1 — pradinis greitis, m/s (55 km/h = 15,28 m/s)

V2 — galutinis greitis, m/s (45 km/h = 12,5 m/s)

t — laikas sekundėmis, per kurį volelis sulėtėjo nuo 55 km/h iki 45 km/h.

12. Grafikas, vaizduojantis dinamometro sunaudotos galios santykį su galia, kuri turi būti išvystoma esant 50 km/h greičiui (efektyvioji galia), kaip paminėta 4 punkte.

+++++ TIFF +++++

2 priedėlis

II tipo bandymas

(išmetamų anglies viendeginio ir angliavandenilių matavimas varikliui dirbant tuščiąja eiga)

1. ĮVADAS

II tipo bandymo tvarka aprašyta II priedo 2.2.1.2 punkte.

2. MATAVIMO SĄLYGOS

2.1. Naudojami degalai, aprašyti IV priede.

2.2. Anglies viendeginio tūrinės koncentracijos turi būti matuojamos tuojau pat po I tipo bandymo, varikliui veikiant tuščiąja eiga.

2.3. Jeigu motociklas arba motorinis triratis turi mechaninę arba pusiau automatinę pavarų dėžę, bandymas atliekamas pavarų svirtį pastačius į neutralią padėtį ir neišjungus sankabos svirties.

2.4. Jeigu motociklas arba motorinis triratis turi automatinę pavarų dėžę, bandymas atliekamas kai selektorius nustatytas į padėtį "0" arba "stovėjimas".

3. IŠMETAMŲJŲ DUJŲ MĖGINIŲ ĖMIMAS

3.1. Prie išmetamosios angos turi būti pritvirtintas pakankamai sandarus ilgintuvas, kad išmetamųjų dujų mėginio ėmiklį būtų galima įkišti vidun 60 cm, nepadidinant ištekėjimo slėgio daugiau kaip 1,25 kPa ir netrukdant motociklo arba motorinio triračio darbui. Be to, ilgintuvo pavidalas turi neleisti į deginių srautą patekti orui toje vietoje, kur yra zondas. Jeigu motociklas arba motorinis triratis turi daugiau negu vieną išmetimo angą, tada arba tos angos turi būti sujungtos su vienu vamzdžiu, arba anglies viendeginio koncentracijas reikia matuoti kiekvienoje angoje. Tokiu atveju bandymo duomenys bus taip išmatuotų koncentracijų aritmetinis vidurkis.

3.2. CO ir CO2 koncentracijos (CCO ir CCO2) nustatomos pagal prietaisų rodmenis ir atitinkamas patikros lenteles.

3.3. Sutikslinta anglies viendeginio koncentracija dviejų taktų variklių atveju yra:

C

corr = C

C

+ C

(% tūrio)

.

3.4. Sutikslinta anglies viendeginio koncentracija keturių taktų variklių atveju yra:

C

corr = C

C

+ C

( % tūrio)

.

3.5. Nebūtina taisyti CCO koncentracijos (3.2), apskaičiuotos pagal formules, pateiktas 3.3 arba 3.4 punktuose, jeigu išmatuotų koncentracijų suma (CCO+ CCO2) yra 10 ir daugiau dviejų taktų variklių atveju arba 15 ir daugiau keturių taktų variklių atveju.

III PRIEDAS

REIKALAVIMAI PRIEMONĖMS, MAŽINANČIOMS DVIRAČIŲ ARBA TRIRAČIŲ MOTORINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ SU KOMPRESINIO UŽDEGIMO VARIKLIU SKLEIDŽIAMĄ MATOMOS ORO TARŠĄ

1. APIBRĖŽIMAS

Šiame skyriuje:

1.1. "Transporto priemonės tipas" - tai yra motorinės transportopriemonės, kurios nesiskiria iš esmės V priede apibrėžtomis transporto priemonės ir variklio charakteristikomis.

2. BANDYMO SĄLYGOS

2.1. Bendrieji reikalavimai

Sudėtinės dalys, darančios įtaką matomų teršalų išmetimui, turi būti suprojektuotos, sukonstruotos ir surinktos taip, kad įprastinės eksploatacijos sąlygomis, nepaisant tas sudėtines dalis veikiančios vibracijos, transporto priemonė tenkintų šiame priede keliamus reikalavimus.

2.2. Reikalavimai šalto variklio paleidimo įtaisui

2.2.1. Šalto variklio paleidimo įtaisas turi būti suprojektuotas ir sukonstruotas taip, kad negalėtų toliau veikti arba būti įjungtas, kai variklis veikia normaliomis sąlygomis.

2.2.2. 2.2.1. punkto reikalavimai netaikomi, jeigu tenkinama viena arba kelios iš žemiau pateiktų sąlygų:

2.2.2.1. Kol veikia šalto variklio paleidimo įtaisas, pastovios būklės režimu dirbančio variklio deginių šviesos sugerties koeficientas, išmatuotas laikantis 1 priedelyje nustatytos tvarkos, turi išlikti 3 priedėlyje nustatytose ribose.

2.2.2.2. Ilgai veikiant šalto variklio paleidimo įtaisui, po tam tikro laiko variklis sustoja.

2.3. Reikalavimai išmetamų matomų teršalų kiekiams

2.3.1. Kiekvieno tipo transporto priemonės, pristatytos tipo patvirtinimo tvarkai, išmetami matomų teršalų kiekiai matuojami dviem būdais, aprašytais 1 ir 2 priedėliuose, kuriuose aprašomi bandymai varikliui veikiant pastovios būklės režimu ir bandymai laisvai didinant apsukas.

2.3.2. Išmetamų matomų teršalų kiekis, išmatuotas pagal 1 priedėlyje aprašytą būdą, neturi viršyti 3 priedėlyje nustatytų apribojimų.

2.3.3. Kai variklyje yra turbokompresorius, sugerties koeficientas, išmatuotas didinant sūkius, kai įjungta neutrali pavara, neturi viršyti 3 priedėlyje nustatyto apribojimo nominalaus srauto sugerties koeficientui, kuris atitinka maksimalų sugerties koeficientą, išmatuotą veikiant pastovių sūkių režimui bandymus, pridėjus 0,5 m−1.

2.3.4. Galima naudoti lygiavertę matavimų įrangą. Jei naudojama kitokia įranga, negu aprašyta 4 priedėlyje, turi būti įrodytas jos lygiavertiškumas tiriamo variklio atžvilgiu.

3. GAMINIO ATITIKTIS

3.1. Tikrinant gaminio atitiktį taikomos Direktyvos 92/61/EEB VI priedo 1 punkto sąlygos.

3.2. Norint patikrinti gaminio atitiktį pagal 3.1 punkto reikalavimus, iš gamybos linijos pasirenkama transporto priemonė.

3.3. Patvirtinto tipo transporto priemonės atitiktis patikrinama remiantis aprašymu, pateiktu patvirtinimo formoje. Be to, esant toliau išvardintoms aplinkybėms, reikia atlikti patikrinimo bandymus:

3.3.1. Su neįvažinėta transporto priemone atliekamas 2 priedėlyje aprašytas laisvo greitėjimo bandymas.

Laikoma, kad transporto priemonė atitinka patvirtintą tipą, jeigu nustatytas sugerties koeficientas neviršija patvirtinimo formoje pateikto ištaisyto absorbcijos koeficiento dydžio daugiau kaip 0,5 m−1. Gamintojo pageidavimu vietoje standartinių degalų galima naudoti rinkoje parduodamus degalus. Iškilus nesutarimams, reikia naudoti standartinius degalus.

3.3.2. Jeigu bandymo metu nustatytas 3.3.1 punkte minimas dydis viršija patvirtinimo formoje nurodytą dydį daugiau kaip 0,5 m−1, transporto priemonės variklis išbandomas pastovaus sukimosi dažnio režimais esant maksimaliai apkrovai, kaip aprašyta 1 priedėlyje. Išmetamų matomų teršalų kiekis neturi viršyti 3 priedėlyje nustatytų apribojimų.

1 priedėlis

Pastovaus sukimosi dažnio režimo visa apkrova bandymas

1. ĮVADAS

1.1. Skirtingų pastovaus sukimosi dažnio režimų visa apkrova metu išmetamų matomų teršalų kiekių nustatymo tvarka.

1.2. Bandymą galima atlikti arba su varikliu, arba su transporto priemone.

2. MATAVIMO PRINCIPAS

2.1. Matuojamas pastovaus sukimosi dažnio režimu visa apkrova veikiančio variklio deginių skaidrumas šviesai.

2.2. Atliekami mažiausiai šeši bandymai keičiant greitį nuo didžiausio leistino iki mažiausio leistino. Ribiniai matavimai atliekami esant ką tik nurodytiems sukimosi dažniams, o vienas matavimas atliekamas esant tokiiems sūkiams, kada variklis išvysto didžiausią galią ir tokiems sūkiams, kada jis išvysto didžiausią sukimo momentą.

3. BANDYMO SĄLYGOS

3.1. Motorinė transporto priemonė

3.1.1. Pristatytas variklis arba transporto priemonė turi būti geros techninės būklės. Variklis turi būti kurį laiką veikęs.

3.1.2. Variklis bandomas panaudojant V priede aprašytą įrangą.

3.1.3. Bandomojo variklio galia matuojama pagal atskiros direktyvos dėl maksimalios galios reikalavimus, atsižvelgiant į paklaidas, nurodytas 3.1.4 punkte. Bandant transporto priemonę, reikia patikrinti, ar degalų sąnaudos ne mažesnės, negu nurodo gamintojas.

3.1.4. Dinamometru matuojant pastoviu režimu ir visa apkrova veikiančio variklio galią, leistini tokie nuokrypiai nuo gamintojo nurodomų dydžių:

- maksimali galia ± 2 %;

- kiti matavimai + 6 %/−2 %.

3.1.5. Išmetimo vamzdžiuose neturi būti jokių plyšių, pro kuriuos į deginius galėtų patekti oras. Jei variklis turi daugiau negu vieną išmetamąją angą, jos turi būti sujungtos su vienintele anga, kur ir matuojamas neskaidrumas šviesai.

3.1.6. Variklis turi būti sureguliuotas pagal gamintojo nurodymus įprasto darbo sąlygoms. Ypač svarbu, kad aušinimo skysčio ir alyvos temperatūros būtų tokios, kokias gamintojas nurodo kaip darbines.

3.2. Degalai

Bandymui naudojamas standartinis dyzelinas, atitinkantis IV priede išvardytas charakteristikas.

3.3. Bandymų laboratorija

3.3.1. Absoliutinė oro [1], patenkančio į variklį, temperatūra T, matuojama išreikšta kelvinais (K), matuojama ne toliau kaip 15 cm nuo oro filtro, arba, jeigu oro filtro nėra, ne toliau kaip 15 cm nuo oro įsiurbimo angos. Taip pat išmatuojamas sausas atmosferos slėgis ps, išreikštas kilopaskaliais (kPa), ir pagal pateikiamą formulę apskaičiuojamas atmosferos koeficientas fa:

fa =

·

,

kai:

ps = pb − pµ

pb = barometrinis slėgis,

pµ = vandens garų slėgis.

3.3.2. Tam, kad bandymas būtų pripažintas galiojančiu, parametras fa turi tenkinti tokią nelygybę: 0,98 < fa < 1,02.

3.4. Mėginių ėmimo ir matavimo įranga

Išmetamųjų dujų šviesos sugerties koeficientas matuojamas dūmomačiu, kuris tenkina 4 priedėlio reikalavimus ir sumontuojamas pagal 5 priedėlio nurodymus.

4. ŠVIESOS SUGERTIES KOEFICIENTO ĮVERTINIMAS

4.1. Kiekvienam sukimosi dažniui, kuriam pagal 2.2 punkto sąlygas matuojamas sugerties koeficientas, pasinaudojant toliau pateikta formule apskaičiuojamas vardinis dujų debitas:

- G =

Vn60,

- G =

Vn120,

kai:

G = vardinis dujų debitas litrais per sekundę (l/s),

V = cilindro tūris litrais (l),

n = sukimosi dažnis per minutę (aps./min).

4.2. Jeigu vardinis debitas nesutampa su vienu iš 3 priedėlyje esančioje lentelėje pateiktų dydžių, taikytinas ribinis dydis randamas proporcinės interpoliacijos būdu.

2 priedėlis

Laisvo įsibėgėjimo bandymas

1. BANDYMO SĄLYGOS

1.1. Bandymai atliekami su varikliu, prijungtu prie dinamometro arba ant jo pastatyta transporto priemone.

1.1.1. Jei išbandomas variklis prijungtas prie dinamometro, bandymą reikia atlikti tuojau pat po bandymo, kurio metu buvo matuojamas neskaidrumas šviesai varikliui dirbant pastoviu režimu, visa apkrova. Ypač svarbu, kad aušinimo skysčio ir alyvos temperatūros būtų tokios, kokias gamintojas nurodo kaip darbines.

1.1.2. Jei išbandomas variklis jau sumontuotas nejudamai įtvirtintoje transporto priemonėje, variklis iš pradžių turi kurį laiką veikti įprastinėmis darbo sąlygomis kelyje arba atliekant galios bandymą. Reikalingus matavimus reikia atlikti kuo greičiau po šio parengiamojo laikotarpio.

1.2. Degimo kamera prieš bandymą neturi būti ataušinta arba užteršta per ilgai leidus varikliui veikti tuščiąja eiga.

1.3. Taikomos 1 priedėlio 3.1, 3.2 ir 3.3 dalyse pateiktos bandymo sąlygos.

1.4. Mėginių ėmimo ir matavimo įrangai taikomos 1 priedėlio 3.4. punkte išdėstytos sąlygos.

2. BANDYMŲ TVARKA

2.1. Kai bandymas atliekamas ant dinamometro, variklis atjungiamas nuo stabdžių, jie pakeičiami arba varomomis besisukančiomis dalimis, kai įjungta tuščioji pavara, arba tokios masės dalimis, kurių inercija pastebimai sutampa su tų besisukančių dalių inercija.

2.2. Kai bandoma visa transporto priemonė, turi būti įjungta neutrali pavara, o sankabos svirtis nenuspausta.

2.3. Varikliui veikiant tuščiąja eiga, akceleratoriaus rankena greitai, tačiau švelniai pasukama taip, kad įpurškimo siurblys tiektų degalus našiausiai. Tokį režimą reikia išlaikyti tol, kol variklis pasieks maksimalų sukimosi dažnį ir suveiks ribotuvas. Kai tik tokie sūkiai pasiekiami, akceleratoriaus rankena pasukama atgal ir variklis grąžinamas į tuščiosios eigos režimą, o dūmomatis užregistruoja atitinkamus duomenis.

2.4. 2.3 punkte aprašyta operacija pakartojama ne mažiau kaip šešis kartus, kad išsivalytų išmetimo sistema ir, jeigu būtina, kad būtų galima iš naujo nustatyti matavimo prietaisus. Vienas po kito einančių įsibėgėjimų metu registruojami neskaidrumo šviesai duomenys, kol gaunami vienodi duomenys. Į rodmenis, išmatuotus varikliui dirbant tuščiąja eiga po kiekvieno įsibėgėjimo periodo, neatsižvelgiama. Laikoma, kad dydžiai stabilizavosi, jeigu keturi dydžiai paeiliui nesiskiria daugiau kaip 0,25 m−1 ir jų seka nėra mažėjanti. Išmatuotas sugerties koeficientas XM yra šių keturių dydžių aritmetinis vidurkis.

2.5. Varikliams su turbokompresoriumi tam tikrais atvejais taikomi tokie ypatingi reikalavimai:

2.5.1. Tuo atveju, kai variklyje yra turbokompresorius, kurį varo arba jungiamoji mova, arba mechanine jungtimi pats variklis, atliekami du ištisi matavimų ciklai su pirminio įsibėgėjimo faze - vieno ciklo metu kompresorius turi būti prijungtas, kito - atjungtas. Užskaitomas didesnis iš dviejų išmatuotų dydžių.

2.5.2. Jei variklis turi daugiau negu vieną išmetamąją angą, bandymai atliekami sujungus visas angas su vienu įrenginiu, kuriame jos sumaišomos ir išleidžiamos pro vieną angą, tačiau laisvo įsibėgėjimo bandymų metu matuoti galima kiekvienoje angoje. Tokiu atveju sutikslinto sugerties koeficiento dydis yra kiekvienoje angoje išmatuotų dydžių aritmetinis vidurkis, o bandymo duomenys pripažįstami tikrais tik tada, jeigu skirtumas tarp didžiausio ir mažiausio išmatuoto dydžio neviršija 0,15 m−1.

3. SUGERTIES KOEFICIENTO SUTIKSLINTO DYDŽIO APSKAIČIAVIMAS

Šios nuostatos taikomos tada, kai sugerties koeficientas varikliui dirbant pastovias sūkiais buvo išmatuotas bandant to paties tipo variklį.

3.1. Žymenys

XM = sugerties koeficientas, išmatuotas pagal 2.4 punkto nurodymus, esant laisvo įsibėgėjimo režimui ir neutraliai pavarai;

XL = sutikslintas sugerties koeficientas, išmatuotas esant laisvo įsibėgėjimo režimui;

SM = sugerties koeficiento, išmatuoto esant pastovios būsenos režimui (žr. 1 priedėlio 2.1 punktą), dydis, artimiausias nustatytam ribiniam dydžiui, kai vardinis debitas toks pats;

SL = sugerties koeficientas, aprašytas 1 priedėlio 4.2 punkte, kai vardinis debitas toks pats, kaip ir matuojant SM dydį.

3.2. Kadangi sugerties koeficiento dimensija yra m−1, sutikslintas dydis XL yra mažesnis iš šių dviejų:

X

=

S

· X

S

arba

XL = XM + 0,5.

3 priedėlis

Ribiniai dydžiai, taikomi atliekant pastovaus darbo režimo bandymus

Vardinis debitas G litrais per sekundę | Absorbcijos koeficientas k m−1 |

< 42 | 2,26 |

45 | 2,19 |

50 | 2,08 |

55 | 1,985 |

60 | 1,90 |

65 | 1,84 |

70 | 1,775 |

75 | 1,72 |

80 | 1,665 |

85 | 1,62 |

90 | 1,575 |

95 | 1,535 |

100 | 1,495 |

105 | 1,465 |

110 | 1,425 |

115 | 1,395 |

120 | 1,37 |

125 | 1,345 |

130 | 1,32 |

135 | 1,30 |

140 | 1,27 |

145 | 1,25 |

150 | 1,225 |

155 | 1,205 |

160 | 1,19 |

165 | 1,17 |

170 | 1,155 |

175 | 1,14 |

180 | 1,125 |

185 | 1,11 |

190 | 1,095 |

195 | 1,08 |

> 200 | 1,065 |

Pastaba:

nors čia pateikti dydžiai suapvalinti iki artimiausio 0,01 arba 0,005, tai nereiškia, kad matavimus reikia atlikti tokiu tikslumu.

4 priedėlis

Reikalavimai dūmomačiams

1. APIMTIS

Šiame priedėlyje aprašomos sąlygos, kurias turi tenkinti dūmomatis, naudojamas atliekant bandymus, aprašytus 1 ir 2 priedėliuose.

2. PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI DŪMOMAČIAMS

2.1. Tiriamosios dujos turi būti įleidžiamos į kamerą su neatspindinčiu vidiniu paviršiumi.

2.2. Tikrasis šviesos spindulių kelio ilgis pro tiriamąsias dujas išmatuojamas atsižvelgiant į galimą apsauginių šviesos šaltinio ir fotoelemento priemonių poveikį. Šis kelio ilgis turi būti nurodytas ant prietaiso.

2.3. Dūmomatyje turi būti dvi parodymų skalės: viena sugraduota absoliučiais šviesos sugerties matavimo dydžiais nuo 0 iki

+++++ TIFF +++++

(m−1), o kita - tiesinės gradacijos skalė su dydžiais nuo 0 iki 100. Abiejose skalėse 0 reiškia netrukdomai praleidžiamą šviesą, o maksimalus rodmuo - visiškai nepraleidžiamą šviesą.

3. REIKALAVIMAI KONSTRUKCIJAI

3.1. Bendroji dalis

Dūmomatis turi būti tokios konstrukcijos, kad pastovių sūkių režimo metu dūmų kamera prisipildytų dūmais tolygiai, be sutankėjimų ar praretėjimų.

3.2. Dūmų kamera ir dūmomačio korpusas

3.2.1. Reikia kuo labiau apriboti galimybę nepageidautiniems vidiniams atspindžiams arba išsklaidytai šviesai patekti į fotoelementą (pvz., nudažant vidinius paviršius matine juoda spalva ir tinkamai juos išdėstant).

3.2.2. Optinės charakteristikos turi būti tokios, kad bendras išsklaidytos ir atspindėtos šviesos poveikis nepakeistų parodymų daugiau kaip viena padala, kai kamera pripildyta dūmų, kurių sugerties koeficientas yra apie 1,7 m−1.

3.3. Šviesos šaltinis

Šviesos šaltinis turi būti kaitinimo lempa, kurios spalvinė temperatūra yra tarp 2800 ir 3250 K.

3.4. Imtuvas

3.4.1. Imtuvą sudaro fotoelementas, kurio spektrinio jautrio kreivė panaši į žmogaus akies fotopinę kreivę (maksimalus jautris 550/570 nm juostoje ir mažiau negu 4 % šio maksimalaus jautrio mažiau 430 nm ir daugiau 680 nm).

3.4.2. Elektrinė daviklio grandinė tori būti tokios konstrukcijos, kad fotoelemento sužadinama elektros srovė darbiniame fotoelemento intervale tiesiškai priklausytų nuo krentančios šviesos intensyvumo.

3.5. Matavimų skalė

3.5.1. Šviesos absorbcijos koeficientas k apskaičiuojamas pagal formulę Ø = Øo · e−KL, kai L yra tikrasis šviesos spindulių kelio ilgis pro tiriamąsias dujas, Øo yra krentančios šviesos intensyvumas, o Ø - praėjusios šviesos intensyvumas. Kai dūmomačio tikrojo kelio ilgio L negalima išmatuoti tiesiogiai, pagal jo geometrinę formą, tada jis nustatomas:

- arba 4 dalyje aprašytu būdu, arba

- palyginant su kito tipo dūmomačiu, kurio tikrasis kelio ilgis yra žinomas.

3.5.2. Sąryšį tarp tiesinės skalės nuo 0 iki 100 ir sugerties koeficiento k nusako tokia formulė:

k =

log

,

čia N yra rodmuo tiesinėje skalėje, o k - atitinkamas sugerties koeficiento dydis.

3.5.3. Dūmomatis turi nustatyti sugerties koeficientą, lygų 1,7 m−1 su ne didesne kaip 0,025 paklaida m−1.

3.6. Matavimo prietaisų sureguliavimas ir išbandymas

3.6.1. Elektrinė fotoelemento ir skalės grandinė turi būti reguliuojama, kad rodyklę galima būtų nustatyti ties nuline padala, kai šviesos srautas pereina per oro pripildytą arba analogiškų charakteristikų dūmų kamerą.

3.6.2. Kai lempa išjungta, o elektros grandinė pertraukta arba trumpai sujungta, skalės parodymas turi būti ∞, sujungus grandinę šis rodmuo turi nepasikeisti.

3.6.3. Tarpinis patikrinimas atliekamas įstatant į dūmų kamerą filtrą, imituojantį dujas, kurių sugerties koeficientas k, matuojamas 3.5.1 punkte aprašytu būdu, žinomas ir yra tarp 1,6 m−1 ir 1,8 m−1. k dydis turi būti nustatomas 0,025 m−1 tikslumu. Bandymu siekiama įsitikinti, kad, tarp šviesos šaltinio ir fotoelemento įstačius filtrą, skalėje rodomas dydis nesiskiria daugiau kaip 0,05 m−1 nuo žinomojo dydžio.

3.7. Dūmomačio reakcija

3.7.1. Elektrinės matavimo grandinės reakcijos laikas, kurį sudaro laiko trukmė, reikalingas rodyklei parodyti dydį, lygų 90 % didžiausio skalės parodymo, kai įstatomas visiškai fotoelementą užstojanti plokštelė, turi būti tarp 0,9 ir 1,1 sekundės.

3.7.2. Elektros grandinės svyravimų slopinimo stiprumas turi būti toks, kad pirminis nuokrypis nuo pastovaus rodmens po bet kokio staigaus įeinančio signalo pokyčio (pvz., įstačius kontrolinį filtrą) nebūtų didesnis negu 4 % to stabilaus parodymo dydžio, matuojant tiesinės skalės padalomis.

3.7.3. Dūmomačio reakcijos į fizinius reiškinius dūmų kameroje laikas, t. y. laiko tarpas tarp momento, kai dujos ima tekėti į matavimo prietaisą ir momento, kai jos visiškai pripildo dūmų kamerą, neturi būti ilgesnis kaip 0,4 sekundės.

3.7.4. Šios nuostatos taikomos tik tiems dūmomačiams, kurie skirti matuoti dūmuotumą varikliui dirbant laisvo įsibėgėjimo režimu.

3.8. Tiriamųjų dujų ir prapūtimo oro slėgis

3.8.1. Deginių slėgis dujų kameroje neturi skirtis nuo aplinkinio oro slėgio daugiau kaip 0,75 kPa.

3.8.2. Dėl tiriamųjų dujų ir prapūtimo oro slėgio sugerties koeficientas neturi keistis daugiau kaip 0,05 m−1, jeigu tų dujų sugerties koeficientas artimas 1,7 m−1.

3.8.3. Dūmomatyje turi būti prietaisai, kuriais galima išmatuoti slėgį dūmų kameroje.

3.8.4. Prietaiso gamintojas turi nurodyti tiriamųjų dujų ir prapūtimo oro slėgio dujų kameroje ribinius dydžius.

3.9. Tiriamųjų dujų temperatūra

3.9.1. Dujų kameroje matavimų metu dujų temperatūra turi būti tarp 70 °C ir dūmomačio gamintojo nurodytos maksimalios temperatūros. Kai dūmų kamera pripildyta dujomis, kurių sugerties koeficientas 1,7 m−1, parodymų svyravimai temperatūrai kintant minėtame intervale neturi viršyti 1,7 m−1.

3.9.2. Dūmomatyje turi būti prietaisai, kuriais galima išmatuoti temperatūrą dūmų kameroje.

4. TIKRASIS KELIO ILGIS "L" DŪMOMATYJE

4.1. Bendroji dalis

4.1.1. Tam tikrų tipų dūmomačiuose dujos tarp šviesos šaltinio ir fotoelemento arba tarp skaidrios apsauginės šviesos šaltinio detalės ir fotoelemento nėra vienodai nepralaidžios šviesai. Tokiais atvejais tikrasis kelio ilgis L yra lygus vienodai nepralaidžių šviesai dujų stulpo, sugeriančio tokį patį šviesos kiekį, kaip ir normaliai pro dūmomatį praeinančios dujos, ilgiui.

4.1.2. Tikrasis šviesos spindulių kelio ilgis nustatomas palyginant tinkamai sureguliuoto dūmomačio parodymą N su dydžiu No,kurį parodo dūmomatis, patobulintas taip, kad dujos užpildytų kruopščiai išmatuotą atstumą Lo.

4.1.3. Siekiant tiksliai nustatyti nulinę padėtį, palyginamuosius matavimus reikia atlikti tuojau pat vieną po kito.

4.2. Dydžio L įvertinimo būdas

4.2.1. Tiriamosios dujos yra deginiai su pastovia skaidrumo šviesai charakteristika arba sugeriamųjų savybių turinčios dujos, kurių tankis panašus į išmetamųjų dujų tankį.

4.2.2. Reikia kruopščiai nustatyti cilindro Lo, kuris gali būti tolygiai užpildomas tiriamosiomis dujomis ir kurio pagrindas turėtų būti statmenas šviesos spindulių sklidimo krypčiai, dūmomatyje ilgį. Šis ilgis Lo turi būti artimas numanomam tikrojo kelio dūmomatyje ilgiui.

4.2.3. Išmatuojama vidutinė tiriamųjų dujų dūmų kameroje temperatūra.

4.2.4. Jei būtina, mėginių ėmimo linijoje kuo arčiau ėmiklio galima įstatyti pakankamos talpos nedidelių matmenų plėtimosi indą, sušvelninantį staigius tekančio srauto pokyčius. Taip pat galima įstatytį aušintuvą. Plėtimosi indas ir aušintuvas neturi pakeisti išmetamųjų deginių sudėties.

4.2.5. Per bandymą, kurio metu nustatinėjamas tikrasis kelio ilgis, tiriamosios dujos pakaitomis leidžiamos pro tinkamai sureguliuotą dūmomatį ir pro dūmomatį, patobulintą pagal 4.1.2 punkte pateiktą aprašymą.

4.2.5.1. Dūmomačio rodmenis nuolat registruoja įrašymo įrenginys, kurio reakcijos laiko trukmė turi būti kuo panašesnė į dūmomačio reakcijos laiką.

4.2.5.2. Kai dūmomatis sureguliuotas tinkamai, jo parodymai tiesinėje skalėje yra N, vidutinė dujų temperatūra, išreikšta kelvinais, yra T.

4.2.5.3. Kai tos pačios tiriamosios dujos užpildo žinomą atstumą Lo, parodymas tiesinėje skalėje žymima No, o vidutinė dujų temperatūra, išreikšta kelvinais, yra To.

4.2.6. Tikrasis kelio ilgis apskaičiuojamas taip:

L = L

T

log

log

N

4.2.7. Bandymas pakartojamas su ne mažiau kaip keturių rūšių tiriamosiomis dujomis, kad tiesinėje skalėje tarp 20 ir 80 būtų galima gauti vienodai pasiskirsčiusius rodmenis.

4.2.8. Tikrasis kelio ilgis L dūmomatyje yra 4.2.6 punkte aprašytu būdu nustatytų tikrųjų kelio ilgių aritmetinis vidurkis kiekvienoms bandomosioms dujoms.

5 priedėlis

Dūmomačio paruošimas ir naudojimas

1. APIMTIS

Šiame priedėlyje yra dūmomačių, naudojamų 1 ir 2 priedėliuose aprašytuose bandymuose, paruošimo ir naudojimo nurodymai.

2. MĖGINIŲ ĖMIMO DŪMOMATIS

2.1. Paruošimas pastovaus darbo režimo bandymams

2.1.1. Ėmiklio skersinio pjūvio paviršiaus ploto ir išmetimo vamzdžio skersinio pjūvio paviršiaus ploto santykis turi būti ne mažesnis kaip 0,05. Hidraulinės varžos slėgis, išmatuotas toje išmetimo vamzdžio vietoje, kur įleistas ėmiklis, neturi viršyti 0,75 kPa.

2.1.2. Ėmiklis yra vamzdelis, atviru galu nukreiptas į priekį pagal išmetimo vamzdžio ašį arba ilgintuvo, jei jis panaudotas, ašį. Jis įstatomas tokioje vietoje, kur dujos pasiskirsčiusios daugiau ar mažiau tolygiai. Kad šis reikalavimas būtų tenkinamas, ėmiklį reikia įtvirtinti kuo arčiau išmetimo vamzdžio arba jo ilgintuvo galo tokioje vietoje, kad, jeigu raide D pažymėsime išmetimo vamzdžio angos skersmenį, tai ėmiklio galas būtų ne mažesniu kaip 6D atstumu nutolęs nuo vamzdžio atkarpos su lygiagrečiomis sienelėmis pradžios ir ne mažesniu kaip 3D atstumu nuo tos atkarpos galo. Jei naudojamas išmetimo vamzdžio ilgintuvas, sujungimo vietoje neturi prasiskverbti oras.

2.1.3. Slėgis išmetimo vamzdyje ir slėgio kritimas mėginio ėmimo vietoje turi būti tokie, kad ėmiklio paimtas mėginys būtų tapatus mėginiui, paimtam izokinetiniu būdu.

2.1.4. Jeigu reikia, mėginių ėmimo vietoje kuo arčiau ėmiklio galima įstatyti pakankamos talpos nedidelių matmenų plėtimosi indą, sušvelninantį staigius tekančio srauto pokyčius. Taip pat galima įstatytį aušintuvą. Plėtimosi indas ir aušintuvas neturi pakeisti išmetamųjų dujų sudėties.

2.1.5. Išmetimo vamzdžio viduje, ne arčiau kaip 3D atstumu nuo ėmiklio dujų tekėjimo kryptimi, galima įstatyti droselinį vožtuvą arba kitokią priemonė, mėginio slėgiui padidinti.

2.1.6. Vamzdeliai, jungiantys ėmiklį, aušintuvą, plėtimosi indą (jei jis yra) ir dūmomatį, turi būti kuo trumpesni ir tenkinti reikalavimus slėgiui ir temperatūrai, išdėstytus 4 priedėlio 3.8 ir 3.9 punktuose. Vamzdeliai nuo mėginio ėmimo vietos iki dūmomačio turi palaipsniui kilti aukštyn be staigių alkūnių, kur galėtų kauptis suodžiai. Priešais dūmomatį reikia įstatyti apylankos vožtuvą, jei jo nėra pačiame prietaise.

2.1.7. Bandymų metu reikia tikrinti, kad bandymų kameroje būtų tenkinami 4 priedėlio 3.8 punkto reikalavimai slėgiui ir 4 priedėlio 3.9 punkto reikalavimai temperatūrai.

2.2. Paruošimas darbo laisvo įsibėgėjimo režimu bandymams

2.2.1. Ėmiklio skersinio pjūvio paviršiaus ploto ir išmetimo vamzdžio skersinio pjūvio paviršiaus ploto santykis turi būti ne mažesnis kaip 0,05. Priešslėgis, išmatuotas toje išmetimo vamzdžio vietoje, kur įleistas ėmiklis, neturi viršyti 0,75 kPa.

2.2.2. Ėmiklis yra vamzdelis, atviru galu nukreiptas į priekį pagal išmetimo vamzdžio ašį arba ilgintuvo, jei jis panaudotas, ašį. Jis įstatomas tokioje vietoje, kur dujos pasiskirsčiusios daugiau ar mažiau tolygiai. Kad šis reikalavimas būtų tenkinamas, ėmiklį reikia įtaisyti kuo arčiau išmetimo vamzdžio arba jo ilgintuvo galo tokioje vietoje, kad, jeigu raide D pažymėsime išmetimo vamzdžio angos skersmenį, tai ėmiklio galas būtų ne mažesniu kaip 6D atstumu nutolęs nuo vamzdžio atkarpos su lygiagrečiomis sienelėmis pradžios ir ne mažesniu kaip 3D atstumu nuo tos atkarpos galo. Jei naudojamas išmetimo vamzdžio ilgintuvas, sujungimo vietoje neturi prasiskverbti oras.

2.2.3. Mėginių ėmimo įranga turi būti tokia, kad esant bet kokiems variklio sūkiams mėginio dujų slėgis dūmomatyje neviršytų 4 priedėlio 3.8.2 punkte nurodytų apribojimų. Tai galima patikrinti užsirašant mėginio dujų slėgį kai variklis dirba tuščiąja eiga ir kai sūkiai yra didžiausios, bet nėra apkrovos. Priklausomai nuo dūmomačio tipo, mėginio dujų slėgį galima keisti išmetimo vamzdyje arba ilgintuve įstačius droselinę plokštelę arba droselinį vožtuvą. Nesvarbu, koks būdas bus pasirinktas, pasipriešinimo slėgis išmetimo vamzdyje prie ėmiklio neturi viršyti 0,75 kPa.

2.2.4. Vamzdeliai, jungiantys ėmiklį, aušintuvą, plėtimosi indą (jei jis yra) ir dūmomatį, turi būti kuo trumpesni ir tenkinti reikalavimus slėgiui ir temperatūrai, išdėstytus 4 priedėlio 3.8 ir 3.9 punktuose. Vamzdeliai nuo mėginio ėmimo taško iki dūmomačio turi palaipsniui kilti aukštyn be staigių alkūnių, kur galėtų kauptis suodžiai. Priešais dūmomatį galima įstatyti apylankos vožtuvą, kuris, kai nematuojama, nukreipia deginius šalin.

3. VISO SRAUTO DŪMOMATIS

Vienintelės bendros atsargumo priemonės, kurių reikia laikytis pastovių sūkių režimo bandymų ir darbo laisvo įsibėgėjimo režimu bandymų metu, yra šios:

3.1. Išmetamąją sistemą ir dūmomatį jungiantys vamzdžiai neturi praleisti vidun oro iš išorės.

3.2. Dūmomačio jungiamieji vamzdžiai turi būti kuo trumpesni, kaip ir mėginių ėmimo atveju. Vamzdeliai nuo mėginio ėmimo taško iki dūmomačio turi palaipsniui kilti aukštyn be staigių alkūnių, kur galėtų kauptis suodžiai. Priešais dūmomatį galima įstatyti apylankos vožtuvą, kuris, kai nematuojama, nukreipia deginius šalin.

3.3. Linijoje prieš dūmomatį gali reikėti įstatyti aušintuvą.

IV PRIEDAS

REIKALAVIMAI STANDARTINIAMS DEGALAMS (BENZINUI)

Techninės standartinių degalų charakteristikos: bandymuose su dviratėmis arba triratėmis transporto priemonėmis naudotinas CEC 08-A-85 ("aukščiausios" rūšies bešvinis benzinas) kuras

Charakteristikos | Ribiniai dydžiai ir matavimo mazgai | ASTM metodas [1] |

Minimalus | Maksimalus |

Oktaninis skaičius, nustatytas tyriamuoju būdu (RON) | 95,0 | | D 2699 |

Oktaninis skaičius, nustatytas motoriniu būdu (MON) | 85,0 | | D 2700 |

Tankis, esant 15 °C | 0,748 | 0,762 | D 1298 |

Garų slėgis (Reido) | 0,56 bar | 0,64 bar | D 323 |

Distiliacija | | | |

Pradinis virimo taškas | 24 °C | 40 °C | D 86 |

—10 % tūrio | 42 °C | 58 °C | D 86 |

—50 % tūrio | 90 °C | 110 °C | D 86 |

—90 % tūrio | 155 °C | 180 °C | D 86 |

Galinis virimo taškas | 190 °C | 215 °C | D 86 |

Nuosėdos | | 2 % | D 86 |

Angliavandenilių analizė | | | |

—alkenai | | 20 % tūrio | D 1319 |

—aromatinės medžiagos | (iš kurių 5 % tūrio - benzolas) [2] | 45 % tūrio | [2]D 3606/D 2267 |

Parafinai | | 45 % tūrio papildomai | D 1319 |

Angliavandenilių/vandenilio | santykis | |

Atsparumas oksidacijai | 480 min. | | D 525 |

Dervos | | 4 mg/100 ml | D 381 |

Sieros kiekis | | 0,04 % masės | D 1266/D 2622/D 2785 |

Vario juostelės korozija, esant 50 °C | | 1 | D 130 |

Švino kiekis | | 0,005 g/l | D 3237 |

Fosforo kiekis | | 0,0013 g/l | D 3231 |

IV PRIEDAS

REIKALAVIMAI STANDARTINIAMS DEGALAMS (DYZELINUI)

(CEC RF 73-A-93)

Charakteristikos | Ribiniai dydžiai ir matavimo mazgai | ASTM metodas |

Tankis, esant 15 °C | min. 0,835 kg/l | D 1298 |

maks. 0,845 kg/l | |

Cetano skaičius | min. 49 | D 613 |

maks. 53 | |

Distiliacijos taškas | | D 86 |

—50 % tūrio | min. 245 °C | |

—90 % tūrio | min. 320 °C | |

maks. 340 °C | |

—galinis virimo taškas | maks. 370 °C | |

Klampumas, esant 40 °C | min. 2,5 mm2/s | D 445 |

maks. 3,5 mm2/s | |

Sieros kiekis | min. perkelti | D 1266, D 2622 |

maks. 0,05 % (masės) | arba D 2785 |

Pliūpsnio temperatūra | min. 55 °C | D 93 |

Šaltas filtras užkemšamas | maks. − 5 °C | (CEN) EN116 arba IP309 |

Kondradsono anglis (liekanos) | maks. 0,20 % (masės) | D 189 |

Pelenų kiekis | maks. 0,01 % (masės) | D 482 |

Vandens kiekis | maks. 0,05 % (masės) | D 95 arba D 1744 |

Vario juostelės korozija, esant 100 °C | maks. 1 | D 130 |

Neutralizacijos skaičius | maks. 0,20 mg KOH/g | D 974 |

Atsparumas oksidacijai | maks. 2,5 mg/100 ml | D 2274 |

Pastabos:

1. Visoms išvardintoms charakteristikoms turi būti nurodyti ISO būdai, jeigu jie buvo paskelbti.

2. Dydžiai, pateikti prie "Distiliacijos" skirti visam išgarintam kiekiui (įskaitant nuostolius).

3. Šie degalai gali būti pagaminti iš tiesioginio varymo distiliatų ir krekingo būdu gautų distiliatų. Jame gali nebūti sieros. Jame gali nebūti metalinių priemaišų.

4. Lentelėse pateikti dydžiai yra "faktiniai". Ribinius dydžius apibrėžiančios sąlygos nurodytos ASTM standarte D 3244 "Pagrindo disputui dėl naftos produktų kokybės apibrėžimas". Maksimalios dydžių reikšmės nustatytos paėmus mažiausią skirtumą arba 2R virš nulio, maksimumas ir minimumas nustatyti paėmus mažiausią 4R skirtumą (R - atgaminamumas).

Nors ši priemonė būtina dėl statistinių priežasčių, degalų gamintojas turi siekti nulinės vertės, kai nustatytas maksimumas yra 2R ir vidutinio dydžio, kai yra minimumas ir maksimumas. Nustatant, ar degalai atitinka šiuos reikalavimus, reikia taikyti ASTM standarto D 3244 sąlygas.

5. Jeigu reikia apskaičiuoti variklio arba transporto priemonės šiluminio naudingumo koeficientą, degalų šilumingumą galima apskaičiuoti pagal tokią formulę:

Apatinis šilumingumas (MJ/kg) = (46,423 − 8,792d2 + 3,170d) (1− (x + y + s)) + 9,420s − 2,499x

čia

d = tankis, esant 15 °C

x = vandens kiekis pagal masę (% padalinta iš 100),

y = pelenų kiekis pagal masę (% padalinta iš 100),

s = sieros kiekis pagal masę (% padalinta iš 100).

V PRIEDAS

+++++ TIFF +++++

VI PRIEDAS

+++++ TIFF +++++

6 SKYRIUS

DVIRAČIŲ ARBA TRIRAČIŲ MOTORINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ DEGALŲ BAKAI

PRIEDŲ SĄRAŠAS

| | puslapis |

I PRIEDAS | Reikalavimai gamybai … | 308 |

1 priedėlis | Bandymų įranga … | 310 |

2 priedėlis | Informacinis dokumentas apie dviratės arba triratės motorinės transporto priemonės degalų baką … | 313 |

3 priedėlis | Sudėtinės dalies tipo patvirtinimo pažymėjimas dviratės arba triratės motorinės transporto priemonės degalų bako modeliui … | 314 |

II PRIEDAS | Reikalavimai degalų bakų ir degalų tiekimo sistemų montavimui dviratėse arba triratėse motorinėse transporto priemonėse … | 315 |

1 priedėlis | Informacinis dokumentas apie degalų bako arba bakų montavimą dviratėje arba triratėje transporto priemonėje … | 316 |

2 priedėlis | Transporto priemonės tipo patvirtinimo pažymėjimas degalų bako arba bakų tvirtinimui dviratėje arba triratėje motorinėje transporto priemonėje … | 317 |

I PRIEDAS

REIKALAVIMAI GAMYBAI

1. BENDROJI DALIS

1.0. Šiame skyriuje "degalų bako tipas" yra degalų bakai, kuriuos gamina tas pats gamintojas ir kurie savo išvaizda, konstrukcija ir medžiagomis iš esmės nesiskiria.

1.1. Degalų bakai turi būti pagaminti iš tokių medžiagų, kurių šiluminės, mechaninės ir cheminės savybės atitinka numatomas naudojimo sąlygas.

1.2. Degalų bakai ir susijusios dalys turi būti taip suprojektuotos, kad nesusidarytų elektrostatinis krūvis, kuris galėtų sukelti kibirkščiavimą tarp bako ir transporto priemonės rėmo, dėl ko galėtų užsidegti degalų ir oro mišinys.

1.3. Degalų bakai turi būti pagaminti atsparūs korozijai. Būtina išbandyti jų sandarumą esant tokiam slėgiui, kuris lygus dvigubam santykiniam slėgiui darbo metu ir bet kuriuo atveju lygus bent 130 kPa absoliučiam slėgiui. Per didelį slėgį arba slėgį, kuris yra didesnis nei slėgis darbo metu, būtina automatiškai sumažinti atitinkamais įtaisais (sklendėmis, apsauginiais vožtuvais ir kt.). Vėdinimo angos turi būti taip suprojektuotos, kad būtų išvengta užsidegimo pavojaus. Degalai negali ištekėti pro bako kamštį ar bet kurį kitą slėgio mažinimo įtaisą net bakui visiškai apsivertus; leistinas lašėjimas didžiausia 30 g/min sparta.

2. BANDYMAI

Jeigu degalų bakai pagaminti ne iš metalo, jie yra tikrinami toliau aprašytu būdu ir nurodyta tvarka.

2.1. Pasiskverbimo bandymas

2.1.1. Bandymo metodas

Degalų bakas bandomas esant 313 ± 2 K temperatūrai. Bandymui naudoti tokius degalus, kokie nurodyti 5 skyriuje, kuriame rašoma apie priemones, mažinančias atmosferos teršimą dviratėmis arba triratėmis motorinėmis transporto priemonėmis.

Bakas pripildomas bandymų degalų iki 50 % jo vardinės talpos ir paliekamas aplinkos temperatūroje 313 ± 2 K, kol bus vienodas svorio praradimas. Šis laikotarpis turi būti bent keturios savaitės (išankstinio laikymo laikotarpis). Bakas ištuštinamas, ir į jį iš naujo pripilama bandymų degalų iki 50 % vardinės talpos.

Tada bakas laikomas pastovioje būsenoje esant 313 ± 2 K temperatūrai, kol jo turinys pasiekia bandymų temperatūrą. Po to bakas uždaromas. Slėgio didėjimą bake bandymo metu galima išlyginti. Svorio sumažėjimą nuo difuzijos reikia nustatyti per aštuonias bandymo savaites. Šio bandymo metu vidutiniškai daugiausia gali ištekėti 20 g per 24 valandas. Jeigu difuziniai praradimai yra didesni, degalų praradimą būtina nustatyti ir esant 296 ± 2 K temperatūrai, o kitoms sąlygoms esant toms pačioms (išankstinis laikymas esant 313 ± 2 K temperatūrai). Tokiomis sąlygomis nustatytas degalų ištekėjimas negali būti didesnis nei 10 g per 24 valandas.

Kai bandoma kompensuojant vidinį slėgį (tai būtina paminėti bandymo ataskaitoje), nustatant difuzinį degalų praradimą būtina atsižvelgti į jų praradimą dėl slėgio kompensavimo.

2.2. Smūgių bandymas

2.2.1. Bandymo metodas

Į degalų baką iki jo vardinės talpos pripilama mišinio, sudaryto iš 50 % vandens ir etileno glikolio arba kito aušalo, kuris netirpina bako medžiagos ir kurio užšalimo temperatūra yra žemesnė nei 243 ± 2 K.

Degalų bake esančių skysčių temperatūra bandymo metu turi būti 253 ± 5 K. Bakas atšaldomas esant atitinkamai aplinkos temperatūrai. Degalų baką taip pat galima pripildyti tinkamo atšaldyto skysčio, jeigu jis paliekamas bandymo temperatūroje bent vieną valandą.

Bandymui naudojama svyruoklė. Jos smūginė galvutė turi būti lygiakraštės trikampės piramidės pavidalo, kurios smaigalių ir kraštų suapvalinimo spindulys lygus 3,0 mm. Esant svyruoklės masei 15 kg, jos energija negali būti mažesnė nei 30,0 J.

Bandomi bako taškai parenkami atsižvelgiant į riziką, susijusią su bako montavimu transporto priemonėje, ir galimą jo vietą transporto priemonėje. Skystis negali pradėti tekėti po vieno smūgio į kurį nors iš tų taškų.

2.3. Mechaninis stiprumas

2.3.1. Bandymo metodas

Degalų bakas pripildomas iki vardinės talpos bandymų skysčio, t. y. 326 ± 2 K temperatūros vandens. Santykinis vidinis slėgis negali būti mažesnis nei 30 kPa. Jeigu degalų bakas suprojektuotas išlaikyti eksploatacijos metu santykinį slėgį didesnį nei 15 kPa, santykinis bandymo slėgis turi būti dvigubai didesnis nei projektinis eksploatacijos santykinis slėgis. Bakas turi likti sandarus 5 valandas.

Dėl jokios galinčios atsirasti deformacijos bakas negali tapti nenaudotinas. (Pavyzdžiui, bake negali atsirasti skylučių). Įvertinant bako deformaciją, būtina atsižvelgti į konkrečias jo tvirtinimo sąlygas.

2.4. Atsparumo degalams bandymas

2.4.1. Bandymo metodas

Iš plokščių dalių paimami šeši maždaug vienodo storio gabalai tempimo bandymams. Jų tempimo stiprumas ir tamprumo riba nustatomi esant 296 ± 2 K temperatūrai ir pailgėjimo greičiui 50 mm/s. Šias vertes reikia palyginti su tempimo stiprumu ir tamprumo riba, gautais iš panašių bandymų, naudojant degalų baką, kuris jau yra išbandytas. Medžiaga laikoma priimtina, jeigu tempimo stiprumas skiriasi ne daugiau nei 25 %

2.5. Atsparumo ugniai bandymas

2.5.1. Bandymo metodas

1 priedėlyje nurodytame bandyme bako medžiaga negali degti didesniu nei 0,64 mm/s liepsnos greičiu.

2.6. Aukštos temperatūros bandymas

2.6.1. Bandymo metodas

Degalų bakas, pripildytas vandens iki 50 % vardinės talpos esant 293 ± 2 K temperatūrai, negali būti plastiškai deformavęsis arba praleisti skystį po vienos valandos laikymo 343 ± 2 K temperatūros aplinkoje. Po bandymo bakas turi būti visiškai tinkamas naudoti. Parenkant bandymų įrangą reikia atsižvelgti į bako tvirtinimo sąlygas.

1 priedėlis

1. BANDYMŲ ĮRANGA

1.1. Bandymų kamera

Visiškai uždara laboratorinė traukos spinta su karščiui atspariu langu bandymams stebėti. Užpakaliniam bandinio vaizdui pateikti kai kuriose spintose galima naudoti veidrodį.

Bandymo metu ventiliatorius dūmams ištraukti išjungiamas, o po bandymo nedelsiant įjungiamas nuodingiems degimo produktams pašalinti.

Bandyti galima ir metalinėje dėžėje traukos spintoje esant įjungtam traukos ventiliatoriui.

Dėžės viršutinėje ir apatinėje sienelėse turi būti ventiliacijos angos, pro kurias įeitų pakankamai oro degimui, tačiau oras neištrauktų degančio bandinio.

1.2. Stovas

Laboratorinis stovas su dviem griebtuvais, kuriuos galima pasukti į bet kokią padėtį lankstais su šerdesais.

1.3. Degiklis

Dujinis "Bunsen" (arba "Tirill") tipo degiklis su 10 mm tūta.

Prie tūtos negalima tvirtinti jokių priedų.

1.4. Metalinis tinklelis

Akučių dydis 20. Tinklelis kvadratinis 100 × 100 mm.

1.5. Laikmatis

Laikmatis arba kitas panašus įtaisas su ne didesnėmis nei 1 sekundės padalomis.

1.6. Vandens vonelė

1.7. Liniuotė

Padalos kas milimetrą.

2. BANDINYS

2.1. Reikia paimti bent 10 bandinių tiesiog iš tipinio degalų bako. Bandinių ilgis 125 ± 5 mm, o plotis 12,5 ± 0,2 mm.

Jeigu degalų bako forma neleidžia paimti nurodytų bandinių, bako dalį reikia suformuoti į 3 mm storio plokštelę, kurios plotas būtų pakankamas reikiamiems bandiniams paimti.

2.2. Bandinius paprastai reikia bandyti tipo patvirtinimo būsenos, nebent būtų kitaip nurodyta.

2.3. Kiekviename bandinyje reikia įpjauti vieną liniją 25 mm atstumu nuo galo, o kitą 100 mm atstumu nuo to paties galo.

2.4. Bandinių kraštai turi būti lygūs. Pjovimu gautus kraštus reikia nušveisti smulkiagrūde švitrine priemone lygiam paviršiui gauti.

3. BANDYMO METODAS

3.1. Prie vieno iš stovo griebtuvų pritvirtinamas bandinys tuo galu, kuris yra arčiau 100 mm žymės. Bandinio išilginė ašis turi būti horizontali, o skersinė ašis - 45° kampu į horizontą. Po bandinio 10 mm atstumu jo krašto horizontaliai tvirtinamas pintas (maždaug 100 × 100 mm) metalinis ekranas taip, kad bandinys maždaug 13 mm išsikištų už ekrano krašto (žr. 1 pav.). Prieš kiekvieną bandymą visas liekanas ant metalinio tinklelio reikia nudeginti arba tinklelį pakeisti.

Vonelę pilną vandens reikia padėti ant traukos spintos stalo taip, kad surinktų visas nedegias daleles, kurios gali kristi bandymo metu.

3.2. Oro tiekimą į degiklį reikia taip sureguliuoti, kad būtų gaunama žydra maždaug 25 mm aukščio liepsna.

3.3. Degiklis padedamas taip, kad jo liepsna liestų bandinio išorinį kraštą kaip parodyta 1 pav. Tuo pačiu metu paleidžiamas laikmatis.

Liepsna turi 30 sekundžių liesti bandinį. Jeigu bandinys deformuojasi, išsilydo arba susitraukia - pasitraukia nuo liepsnos - liepsną reikia taip pastumti, kad būtų išlaikomas kontaktas su bandiniu.

Esant didelei bandinio deformacijai jį bandant rezultatus galima laikyti niekiniais. Degiklį reikia patraukti po 30 sekundžių arba kai liepsnos priekinė dalis pasiekia 25 mm žymę. Jeigu liepsna žymę pasiekia anksčiau, degiklį reikia pastumti bent 450 mm nuo bandinio, o traukos spintą uždaryti.

3.4. Kai priekinė liepsnos dalis pasiekia 25 mm žymę, reikia pasižymėti laikmačio rodomą laiką t1 sekundėmis.

3.5. Laikmatis sustabdomas, kai degimas (su liepsna arba be jos) baigiasi arba pasiekia 100 mm žymę nuo laisvojo galo.

3.6. Laikmačio rodomas laikas sekundėmis pažymimas t.

3.7. Jeigu degimas nepasiekia 100 mm žymės, išmatuojamas nesudegęs galas nuo 100 mm žymės išilgai žemesniojo bandinio krašto. Matavimo duomenys apvalinami iki artimiausio sveiko milimetro.

Sudegusio galo ilgis milimetrais gaunamas iš 100 mm atimant nesudegusio galo ilgį.

3.8. Jeigu bandinys sudegė iki 100 mm žymės arba už jos, degimo greitis yra:

t − t

in mm/s

3.9. Bandymas kartojamas (nuo 3.1 iki 3.8 punkto), kol trys bandiniai sudega iki 100 mm žymės arba už jos arba išbandomi visi dešimt bandinių.

Jeigu vienas iš 10 bandinių sudega iki 100 mm žymės arba už jos, bandymas (nuo 3.1 iki 3.8 punkto) kartojamas su 10 naujų bandinių.

4. BANDYMO DUOMENŲ IŠRAIŠKA

4.1. Jeigu bent du bandiniai sudegė iki 100 mm žymės, vidutinis būtinas nurodyti degimo greitis (mm/s) yra lygus visų iki tos žymės sudegusių bandinių degimo greičių vidurkiui.

4.2. Jeigu nė vienas iš dešimties bandinių nesudegė iki 100 mm žymės arba ne daugiau nei vienas iš 20 bandinių sudegė iki tos žymės, būtina nurodyti vidutinę degimo trukmę ir sudegusį ilgį.

4.2.1. Sekundėmis išreikšta vidutinė degimo trukmė (VDT) yra lygi:

VDT = ∑

·

t

− 30

Čia n yra bandinių skaičius.

VDT apvalinama į didesniąją arba mažesniąją pusę iki artimiausio skaičiaus, kurio kartotinumas 5. Tokiu būdu, jeigu patraukus degiklį bandinys dar dega mažiau nei 3 sekundes, reikia nurodyti "mažiau nei 5 sekundės".

Jokiu atveju negalima nurodyti VDT lygią nuliui.

4.2.2. Milimetrais išreikštas vidutinis sudegęs ilgis (VSI) yra lygus:

VSI = ∑

·

100 − nesudegęs ilgis

Čia n yra bandinių skaičius.

VSI apvalinamas į didesniąją arba mažesniąją pusę iki artimiausio skaičiaus, kurio kartotinumas 5 mm. Jeigu sudegęs ilgis mažesnis nei 3 mm, reikia nurodyti "mažiau nei 5 milimetrai".

Jokiu atveju negalima nurodyti VSI lygų nuliui.

Jeigu bent vienas bandinys sudega iki 100 mm žymės, sudegęs ilgis laikomas lygus 100 mm.

4.3. Galutiniuose duomenyse turi būti tokia pateikiama informacija:

4.3.1. Bandinio tapatybę apibūdinanti informacija, įskaitant jo paruošimo metodą ir laikymo sąlygas.

4.3.2. Vidutinis bandinio storis su ± 1 % nuokrypiu.

4.3.3. Bandytų bandinių skaičius.

4.3.4. Degimo trukmių verčių dispersija.

4.3.5. Sudegusių ilgių verčių dispersija.

4.3.6. Jeigu bandinys nesudega iki žymės, kadangi laša, tirpsta arba suyra į apdegusias daleles, tai reikia nurodyti.

4.3.7. Jeigu bandinys vėl užsidega nuo degančios ant pinto metalinio ekrano nusėdusios medžiagos, tai reikia nurodyti.

+++++ TIFF +++++

Bandymų įtaisas

2 priedėlis

+++++ TIFF +++++

3 priedėlis

+++++ TIFF +++++

II PRIEDAS

REIKALAVIMAI DEGALŲ BAKŲ IR DEGALŲ TIEKIMO SISTEMŲ MONTAVIMUI DVIRATĖSE ARBA TRIRATĖSE MOTORINĖSE TRANSPORTO PRIEMONĖSE

1. DEGALŲ BAKAS

Tvirtinimo sistemos turi būti taip suprojektuotos, pagamintos ir sumontuotos, kad atliktų savo paskirtį bet kokiomis vairavimo sąlygomis.

2. DEGALŲ TIEKIMO SISTEMA

Variklio degalų sistemos sudėtinės dalys turi būti reikiamai apsaugotos rėmo arba korpuso dalimi, kad negalėtų trenktis į ant žemės esančias kliūtis. Šios apsaugos nereikia, jeigu atitinkama po transporto priemone esanti sudėtinė dalis yra toliau nuo žemės nei rėmo arba korpuso dalis, kuri yra tiesiai prieš tą sudėtinę dalį.

Degalų tiekimo sistema turi būti taip suprojektuota, pagaminta ir sumontuota, kad išlaikytų ją veikiančios vidinės ir išorinės korozijos poveikį. Joks transporto priemonės konstrukcijos, variklio ir transmisijos sukimasis, lenkimasis ar vibracija neturi sukelti degalų sistemos sudėtinių dalių nenormalios trinties ar įtempimo.

1 priedėlis

Informacinis dokumentas apie degalų bako ar bakų montavimą dviratėje arba triratėje transporto priemonėje

+++++ TIFF +++++

2 priedėlis

+++++ TIFF +++++

7 SKYRIUS

PRIEMONĖS PRIEŠ DVIRAČIŲ MOPEDŲ IR MOTOCIKLŲ NETEISĖTĄ PERDIRBIMĄ

PRIEDAS

1. APIBRĖŽIMAI

Šiame skyriuje:

1.1. "Priemonės prieš dviračių mopedų ir motociklų netetisėtą perdirbimą" - tai yra techniniai reikalavimai ir specifikacijos, kurių tikslas kiek įmanoma užkirsti kelią neteisėtoms modifikacijoms ypač gerinant transporto priemonės savybes, dėl kurių gali pablogėti sauga ir iškilti pavojus aplinkai.

1.2. "Transporto priemonės savybės" - tai yra didžiausias mopedų greitis ir motociklų variklių galia.

1.3. "Transporto priemonių kategorijos" - tai yra transporto priemonės, suskirstytos į šias kategorijas:

1.3.1. A kategorijos transporto priemonės - mopedai.

1.3.2. B kategorijos transporto priemonės - motociklai, kurių cilindrų darbinis tūris ne didesnis nei 125 cm3, o galia ne didesnė nei 11 kW.

1.3.3. C kategorijos transporto priemonės - motociklai, kurių galia ne didesnė nei 25 kW bei galios ir masės santykis ne didesnis nei 0,16 kW/kg; tvarkingos transporto priemonės masė apibrėžta Direktyvos 92/61/EEB II priedo d pastabos 2 punkte.

1.3.4. D kategorijos transporto priemonės - motociklai, kurių neapima B ir C kategorijos.

1.4. "Neteisėta modifikacija" - tai yra modifikacija, kuri yra neleistina vadovaujantis šiuo skyriumi.

1.5. "Dalių sukeičiamumas" - tai yra galimybė sukeisti nevienodas dalis.

1.6. "Įleidimo vamzdynas" - tai yra įleidimo kanalo ir įsiurbimo vamzdžio kombinacija.

1.7. "Įleidimo kanalas" - tai yra oro įsiurbimo kanalas cilindre, cilindro galvutėje ir karteryje.

1.8. "Įsiurbimo vamzdis" - tai yra dalis, prijungta prie karbiuratoriaus arba oro valdymo sistemos ir cilindro, cilindro galvutės ar karterio.

1.9. "Įleidimo sistema" - tai yra įleidimo vamzdyno ir įsiurbimo triukšmo slopintuvo derinys.

1.10. "Dujų išmetimo sistema" - tai yra dujų išmetimo vamzdžio, plėtimosi bakelio ir išmetimo slopintuvo, kuris reikalingas variklio keliamam triukšmui sugerti, derinys.

1.11. "Specialūs įrankiai" - tai yra įrankiai, kurie prieinami tik transporto priemonės gamintojo įgaliotiems platintojams, tačiau neprieinami visuomenei.

2. BENDROSIOS NUOSTATOS

2.1. Nevienodų dalių sukeitimas tarp transporto priemonių, turinčių sudėtinių dalių tipų patvirtinimą:

2.1.1. Neleistina sukeisti A arba B kategorijos transporto priemonės šių sudėtinių dalių arba jų komplektų:

a) transporto priemonių su dvitakčiu varikliu: cilindrų ir stūmoklių komplekto, karbiuratoriaus, įsiurbimo vamzdžio, dujų išmetimo sistemos;

b) transporto priemonių su keturtakčiu varikliu: cilindrų galvutės, skirstymo veleno, cilindrų ir stūmoklių komplekto, karbiuratoriaus, įsiurbimo vamzdžio, dujų išmetimo sistemos,

tarp šios transporto priemonės ir kitos to paties gamintojo transporto priemonės neleistinas, jeigu taip sukeitus A kategorijos transporto priemonės didžiausias projektinis greitis padidėja daugiau nei 5 km/val. arba B kategorijos transporto priemonės galia padidėja daugiau nei 10 %. Jokiu atveju negalima viršyti atitinkamos kategorijos transporto priemonės didžiausio projektinio greičio arba didžiausios naudingosios variklio galios.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Direktyvos 92/61/EEB I priede nurodytų žemų eksploatacinių parametrų mopedų didžiausias projektinis greitis yra 25 km/val.

2.1.1.1. B kategorijos transporto priemonių, turinčių pagal Direktyvos 92/61/EEB 2 straipsnį įvairių modifikacijų, kurios skiriasi didžiausiu greičiu arba didžiausia naudingąja galia ir kurias lemia įvairių papildomų apribojimų, kuriuos nustato šalys narės vadovaudamosi 1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyvos 91/439/EEB 3 straipsniu 5 dalimi dėl vairuotojo liudijimų [1], atveju 2.1.1 punkto a ir b papunkčiuose pateikti reikalavimai netaikomi sudėtinių dalių sukeičiamumui, jeigu dėl sukeitimo galia nepasidaro didesnė nei 11 kW.

2.1.2. Tais atvejais, kai galimas sudėtinių dalių sukeičiamumas, gamintojas turi užtikrinti reikalingos informacijos ir, jeigu taikytina, reikalingų transporto priemonių pateikimą kompetentingoms institucijoms patikrinti, ar vykdomi šiame skyriuje suformuluoti reikalavimai.

2.2. Gamintojas turi deklaruoti, kad toliau nurodytų parametrų modifikacijos nepadidins motociklo didžiausios galios daugiau nei 10 % arba mopedo didžiausio greičio daugiau nei 5 km/val. ir kad jokiu būdu nebus galima viršyti nagrinėjamos kategorijos transporto priemonės didžiausio projektinio greičio arba didžiausios naudingosios galios.

2.3. B kategorijos motociklai turi atitikti 2.3.1 arba 2.3.2, arba 2.3.3 ir 2.3.4 bei 2.3.5 punktuose pateiktus reikalavimus.

2.3.1. Įleidimo vamzdyne turi būti įmontuota nepašalinama mova. Jeigu tokia mova yra įsiurbimo vamzdyje, tai pastarasis turi būti pritvirtintas prie cilindrų bloko sraigtiniais varžtais arba tokiais varžtais, kuriuos galima išsukti tik specialiais įrankiais.

Mova turi būti ne mažesnio nei 60 HRC kietumo. Riboto priėjimo sekcijoje jos storis negali būti didesnis nei 4 mm.

Ką nors darant su mova, siekiant pašalinti ją arba modifikuoti, turi suirti mova ir jos atrama arba visiškai ir negrįžtamai sugesti variklis kol nebus atstatyta jo patvirtinta būsena.

1.3 punkte apibrėžtos transporto priemonės kategorijos arba kategorijų ženklas turi būti aiškiai įskaitomas movos paviršiuje arba netoli movos.

2.3.2. Kiekvienas įsiurbimo vamzdis turi būti pritvirtintas sraigtiniais varžtais arba tokiais varžtais, kuriuos galima išsukti tik specialiais įrankiais. Išorėje pažymėta riboto priėjimo sekcija turi būti vamzdyje; toje vietoje sienelės storis turi būti mažesnis nei 4 mm arba, jeigu naudojama lanksti medžiaga, pavyzdžiui, guma, 5 mm.

Ką nors darant su vamzdžiais, siekiant modifikuoti riboto priėjimo sekciją, turi suirti vamzdžiai arba visiškai ir negrįžtamai sugesti variklis kol nebus atstatyta jo patvirtinta būsena.

1.3 punkte apibrėžtos transporto priemonės kategorijos arba kategorijų ženklas turi būti aiškiai įskaitomas ant vamzdžio.

2.3.3. Cilindro galvutėje esanti įleidimo vamzdyno dalis turi turėti riboto priėjimo sekciją. Visame įleidimo kanale negali būti daugiau riboto priėjimo sekcijų (išskyrus vožtuvo lizdo sekciją).

Ką nors darant su kanalu, siekiant modifikuoti riboto priėjimo sekciją, turi suirti vamzdžiai arba visiškai ir negrįžtamai sugesti variklis kol nebus atstatyta jo patvirtinta būsena.

1.3 punkte apibrėžtos transporto priemonės kategorijos ženklas turi būti aiškiai įskaitomas ant cilindro galvutės.

2.3.4. Riboto priėjimo sekcijos, minimos 2.3.1, 2.3.2 ir 2.3.3 punktuose, skersmuo priklauso nuo konkretaus motociklo.

2.3.5. Gamintojas turi pateikti riboto priėjimo sekcijos skersmenį ir įrodyti kompetentingai institucijai, kad ši riboto priėjimo sekcija daro didžiausią įtaką dujų tekėjimui ir kad nėra jokios kitos sekcijos, kurią modifikavus būtų galima pagerinti transporto priemonės savybes 10 %.

Po ketverių metų nuo šios direktyvos įdiegimo įvairių tipų motociklų riboto priėjimo sekcijų skersmenys turi būti nustatyti skaitmeniškai, taikant 6 straipsnyje nustatytą tvarką ir remiantis gamintojų pateiktais riboto priėjimo sekcijų skersmenimis.

2.4. Nuėmus oro filtrą, mopedo greitis negali padidėti daugiau nei 10 %

3. YPATINGI REIKALAVIMAI A IR B KATEGORIJŲ TRANSPORTO PRIEMONĖMS

Šiame punkte išdėstyti reikalavimai nėra privalomi, nebent iš atskiro reikalavimo arba reikalavimų derinio sektų, kad būtina neleisti ką nors daryti, dėl ko padidėtų A kategorijos transporto priemonės didžiausias projektinis greitis daugiau nei 5 km/val. arba B kategorijos transporto priemonės galia daugiau nei 10 % Jokiu atveju negalima viršyti atitinkamos kategorijos transporto priemonės didžiausio projektinio greičio arba didžiausios naudingosios variklio galios.

3.1. Cilindro galvutės tarpiklis: sumontavus didžiausias cilindrų galvutės tarpiklio (jeigu jis yra) storis negali būti didesnis nei

- 1,3 mm - mopeduose ir

- 1,6 mm - motocikluose.

3.2. Dvitakčių variklių tarpiklis tarp cilindro ir karterio: sumontavus didžiausias tarpiklio (jeigu jis yra) tarp cilindro pagrindo ir karterio storis negali būti didesnis nei 0,5 mm.

3.3. Dvitakčių variklių stūmokliai: stūmoklis viršutiniame rimties taške negali uždengti praleidimo angos. Šis reikalavimas netaikomas toms prapūtimo angos dalims, kurios sutampa su praleidimo anga tose transporto priemonėse, kuriose variklis turi įleidimo sistemą su plokšteliniu (-ais) vožtuvu (-ais).

3.4. Dvitakčiuose varikliuose stūmoklio pasukimas 180° kampu negali pagerinti variklio savybių.

3.5. Nepakenkiant 2.3 punkto nuostatoms, joks dirbtinis apribojimas neleidžiamas dujų išmetimo sistemoje. Keturtakčio variklio vožtuvo kreipiančiosios įvorės nelaikomos dirbtiniais apribojimais.

3.6. Dujų išmetimo vamzdžio efektyvųjį ilgį lemianti (-ios) dujų išmetimo sistemos dalis (-ys) slopintuve (-uose) turi būti pritvirtinta (-os) prie duslintuvo (-ų) arba plėtimosi bakelio (-ių) taip, kad nebūtų įmanoma jas pašalinti.

3.7. Bet kokios sudėtinės dalys (mechaninės, elektrinės, konstrukcinės ir t. t.), kurios riboja visišką variklio apkrovimą (pvz., droselinės sklendės valdymo ribotuvas arba sukamos rankenėlės ribotuvas) draudžiamos.

3.8. Jeigu A kategorijos transporto priemonėje yra elektrins ar elektroninis greičio ribojimo įtaisas, transporto priemonės gamintojas turi pateikti institucijoms duomenis ir įrodymus, parodydamas, kad įtaiso modifikavimas arba atjungimas nepadidins mopedo didžiausio greičio daugiau nei 10 %.

Elektriniai ar elektroniniai įtaisai, kurie nutraukia kibirkštinį uždegimą ir/arba jam trukdo, draudžiami, jeigu jiems veikiant daugiau suvartojama degalų arba išmetama nesudegusių angliavandenilių.

Kibirkšties ankstinimą keičiantys elektriniai ar elektroniniai įtaisai turi būti taip suprojektuoti, kad variklio galia, išmatuota tam įtaisui veikiant, nesiskirtų daugiau nei 10 % nuo galios, išmatuotos atjungus įtaisą ir esat tokiam kibirkšties paankstinimui, kuris atitinka didžiausią eksploatacinį greitį.

Didžiausias eksploatacinis greitis turi būti pasiekiamas esant kibirkšties paankstinimui nustatytam ± 5° ribose nuo didžiausiam greičiui nurodytos vertės.

3.9. Jeigu variklis turi plokštelinį vožtuvą, jį reikia pritvirtinti sraigtiniais varžtais, kurie neleidžia dar kartą panaudoti atramą, arba tokiais varžtis, kurie išsukami tik specialiais įrankiais.

3.10. Reikalavimai transporto priemonės variklio tipui identifikuoti.

3.10.1. Originalių detalių ar sudėtinių dalių ženklinimas:

3.10.1.1. Toliau išvardytas detales ar sudėtinės dalis jų gamintojas arba transporto priemonės gamintojas turi ilgam laikui ir nenutrinamai paženklinti identifikavimui skirtais kodo numeriu (-ais) ir ženklais. Ženklinti galima etiketėmis, užtikrinant, kad jos išlieka įskaitomos reikiamai eksploatuojant ir jų negalima nuimti nesugadinant.

Bendru atveju šis ženklinimas turi būti matomas neišmontuojant konkrečios detalės ar kitų transporto priemonės detalių. Tačiau, jeigu transporto priemonės korpusas ar kitos detalės uždengia ženklą, transporto priemonės gamintojas turi pateikti kompetentingoms institucijoms nurodymus, kaip atidaryti ar išmontuoti detales, dėl kurių kyla klausimas, ir informaciją apie ženklų vietą.

3.10.1.2. Raidės, skaičiai ar simboliai turi būti bent 2,5 mm aukščio ir lengvai įskaitomi. Tačiau, ženklinant 3.10.1.3.7 ir 3.10.1.3.8 punktuose nurodytas detales, mažiausias aukštis nurodytas 9 skyriuje.

3.10.1.3. 3.10.1.1 punkte minėtos detalės ir sudėtinės dalys yra šios:

3.10.1.3.1. oro filtras;

3.10.1.3.2. karbiuratorius ar jam ekvivalentus įtaisas;

3.10.1.3.3. įsiurbimo vamzdis (jeigu liejamas atskirai nuo karbiuratoriaus, cilindro, ar karterio);

3.10.1.3.4. cilindras;

3.10.1.3.5. cilindro galvutė;

3.10.1.3.6. karteris;

3.10.1.3.7. dujų išmetimo vamzdis (-iai) (jeigu atskiri nuo duslintuvo);

3.10.1.3.8. duslintuvas (-ai);

3.10.1.3.9. pavaros priekinė varančioji žvaigždutė/skriemulys;

3.10.1.3.10. pavaros galinė varančioji žvaigždutė/skriemulys;

3.10.1.3.11. bet kokie elektriniai ar elektroniniai įtaisai varikliui valdyti (uždegimui, įpurškimui ir t. t.) ir visos įvairios elektroninės kortelės, jeigu suprojektuotas įtaisas atidaromas;

3.10.1.3.12. riboto priėjimo sekcijos (movos ar kitos panašios dalys).

3.10.2. Ardymo kontrolės plokštelė

3.10.2.1. Ilgalaikė ne mažesnė nei 60 mm × 40 mm plokštelė turi būti pritvirtinta prie kiekvienos transporto priemonės (ją galima klijuoti, tačiau taip, kad būtų neįmanoma ją nuimti nesugadinant) lengvai prieinamoje vietoje.

Šioje plokštelėje gamintojas nurodo:

3.10.2.1.1. savo pavadinimą arba prekės ženklą;

3.10.2.1.2. transporto priemonės kategoriją atitinkančią raidę;

3.10.2.1.3. varančiųjų ir varomųjų detalių krumplių skaičių (žvaigždutėms) arba skersmenį (mm; skriemuliams);

3.10.2.1.4. kodo numerį (-ius) arba simbolį (-ius), pagal kuriuos galima identifikuoti detales arba sudėtines dalis, paženklintas vadovaujantis 3.10.1 punktu.

3.10.2.2. Raidės, skaičiai ar simboliai turi būti ne mažesnio nei 2,5 mm aukščio ir lengvai įskaitomis. Paprasta schema, rodanti dalių ar sudėtinių dalių ir jų kodų numerių ar simbolių atitikimą, pateiktas 1 pav.

3.10.3. Neoriginalių dalių ar sudėtinių dalių ženklinimas.

3.10.3.1. Sudėtinių dalių, kurių tipas patvirtintas transporto priemonei vadovaujantis šiuo skyriumi ir kurios yra alternatyvios 3.10.1.3 punkte nurodytoms dalims ir jas parduoda transporto priemonės gamintojas, kodo numeris (-iai) ar simbolis (-iai) rašomas (-i) ant kontrolinės plokštelės arba lipduko (kuris turi išlikti įskaitomas tinkamai eksploatuojant ir jo negalima nuimti nesugadinant), pateikiamo kartu su sudėtine dalimi priklijuoti šalia kontrolinės plokštelės.

3.10.3.2. Keičiant slopintuvą neoriginaliu, tokių atskirų techninių mazgų kodo numeris (-iai) ar simbolis (-iai) rašomas (-i) ant lipduko (kuris turi išlikti įskaitomas reikiamai eksploatuojant ir jo negalima nuimti nesugadinant), pateikiamo kartu su sudėtine dalimi priklijuoti šalia kontrolinės plokštelės.

3.10.3.3. Jeigu, vadovaujantis 3.10.3.1 ir 3.10.3.2 punktais, reikia paženklinti neoriginalias dalis ar sudėtines dalis, ženklinimas turi atitikti 3.10.1.1-3.10.2.2 punktų nuostatas.

+++++ TIFF +++++

1 paveikslas

1 priedėlis

Informacinis dokumentas apie priemones prieš dviračių mopedų ar motociklų neteisėtą perdirbimą

+++++ TIFF +++++

2 priedėlis

+++++ TIFF +++++

8 SKYRIUS

DVIRAČIŲ ARBA TRIRAČIŲ MOTORINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ ELEKTROMAGNETINIS SUDERINAMUMAS IR ELEKTRINIAI ARBA ELEKTRONINIAI ATSKIRI TECHNINIAI MAZGAI

PRIEDŲ SĄRAŠAS

| | puslapis |

I PRIEDAS | Transporto priemonėms ir elektriniams arba elektroniniams atskiriems techniniams mazgams taikomos sąlygos … | 328 |

II PRIEDAS | Transporto priemonių plačiajuostės elektromagnetinės spinduliuotės matavimo metodas … | 339 |

III PRIEDAS | Transporto priemonių siaurajuostės elektromagnetinės spinduliuotės matavimo metodas … | 345 |

IV PRIEDAS | Transporto priemonių atsparumo elektromagnetinei spinduoliuotei bandymo metodai … | 347 |

V PRIEDAS | Atskirų techninių mazgų (ATM) plačiajuostės elektromagnetinės spinduliuotės matavimo metodai … | 353 |

VI PRIEDAS | Atskirų techninių mazgų (ATM) siaurajuostės elektromagnetinės spinduliuotės matavimo metodai … | 356 |

VII PRIEDAS | Atskirų techninių mazgų (ATM) atsparumo elektromagnetinei spinduoliuotei bandymo metodai … | 358 |

VIII PRIEDAS | Informacinio dokumento (1 priedėlis) ir sudėtinės dalies tipo patvirtinimo pažymėjimo (2 priedėlis) pavyzdžiai … | 371 |

IX PRIEDAS | Atskiro techninio mazgo (ATM) modelio informacinio dokumento (1 priedėlis) ir sudėtinės dalies tipo patvirtinimo pažymėjimo (2 priedėlis) pavyzdžiai … | 373 |

I PRIEDAS

TRANSPORTO PRIEMONĖMS IR ELEKTRINIAMS ARBA ELEKTRONINIAMS ATSKIRIEMS TECHNINIAMS MAZGAMS TAIKOMOS SĄLYGOS

1. APIBRĖŽIMAI

Šiame skyriuje:

1.1. "elektromagnetinis suderinamumas" - tai yra transporto priemonės ar vienos iš jos elektrinių arba elektroninių sistemų galimybė patenkinamai veikti savo elektromagnetinėje aplinkoje niekam toje aplinkoje nesukeliant neleistinų elektromagnetinių trukdžių.

Sudėtingos sudedamosios dalys ir mazgai (elektros varikliai, termostatai, elektroninių grandinių plokštės ir t. t.), kurie parduodami tiesiogiai galutiniam vartotojui ir nėra skirti tik dviratėms arba triratėms motorinėms transporto priemonėms, turi atitikti šios direktyvos arba 1989 m. gegužės 3 d. Tarybos direktyvos 89/336/EEB nuostatas dėl šalių narių įstatymų, reglamentuojančių elektromagnetinį suderinamumą, suderinimo.

1.2. "elektromagnetiniai trukdžiai" - tai yra bet kokie elektromagnetiniai reiškiniai, kurie gali pabloginti transporto priemonės arba vienos iš jos elektroninių ar elektrinių sistemų savybes. Elektromagnetiniai trukdžiai gali būti elektromagnetinis triukšmas, nereikalingas signalas arba sklidimo terpės pakitimas.

1.3. "atsparumas trukdžiams" - tai yra transporto priemonės arba vienos iš jos elektrinių ar elektroninių sistemų galimybė veikti tam tikroje elektromagnetinių trukdžių aplinkoje neblogėjant veikimo kokybei.

1.4. "elektromagnetinė aplinka" - tai yra visi elektromagnetiniai reiškiniai nurodytoje situacijoje.

1.5. "ribinė atskaitos vertė" - tai yra vardinis lygis, iki kurio galioja transporto priemonės modelio sudėtinių dalių tipo patvirtinimas ir gaminio atitikimo ribinė vertė.

1.6. "atskaitos antena" - tai yra subalansuotas pusės bangos dipolis, suderintas matuojamajam dažniui.

1.7. "plačiajuostis spinduliavimas" - tai yra spinduliavimas platesnėje nei konkretaus imtuvo ar matavimo įtaiso dažnių juosta.

1.8. "siaurajuostis spinduliavimas" - tai yra spinduliavimas siauresnėje nei konkretaus imtuvo ar matavimo įtaiso dažnių juosta.

1.9. "elektroninis ar elektrinis atskiras techninis mazgas (ATM)" - tai yra transporto priemonėje montuoti skirtaa elektroninis ir/arba elektrinė sudėtinė dalis arba sudėtinių dalių rinkinys kartu su visomis elektros jungtimis ir atitinkamais laidais kelioms konkrečioms funkcijoms atlikti.

1.10. "ATM" - tai yra vieno ar kelių specifinių ATM bandymas.

1.11. "transporto priemonės modelis elektromagnetinio suderinamumo požiūriu", jeigu nėra jokio esminio skirtumo tarp transporto priemonių inter alia reiškia:

1.11.1. bendrą elektroninių ir/arba elektrinių sudėtinių dalių išdėstymą,

1.11.2. variklio pakabos gabaritinius matmenis, išdėstymą ir pavidalą bei aukštos įtampos laidų (jeigu jie yra) išdėstymą,

1.11.3. žaliavas, iš kurių pagaminta transporto priemonės važiuoklė ir kėbulas (pvz., važiuoklė ar kėbulas pagaminti iš stiklo pluošto, aliuminio arba plieno).

1.12. "ATM modelis elektromagnetinio suderinamumo požiūriu" - tai yra atskiras techninis mazgas, kuris iš esmės nesiskiria nuo kitų mazgų, pavyzdžiui,

1.12.1. ATM atliekama funkcija,

1.12.2. bendruoju elektroninių ir (arba) elektrinių sudėtinių dalių išdėstymu.

1.13. "tiesioginis transporto priemonės valdymas" - motociklininko atliekamas transporto priemonės valdymas, veikiant vairą, stabdžius ir akceleratorių.

2. PARAIŠKA SUDĖTINIŲ DALIŲ TIPAMS PATVIRTINTI

2.1. Prie paraiškos transporto priemonės modelio sudėtinių dalių tipams patvirtinti elektromagnetinio suderinamumo požiūriu reikia pridėti ne tik VIII priede (1 priedėlis) nurodytą informaciją, bet ir tai, kas nurodyta toliau:

2.1.1. Katalogą, kuriame aprašytos visos konkrečios elektroninių ar elektrinių sistemų arba atskirų techninių mazgų kombinacijos, transporto priemonės modelio, kurio sudėtinių dalių tipus reikia patvirtinti, kėbulų tipai ir siūlomi tarpuračių variantai. Elektroninės ar elektrinės sistemos ir ATM aprašomos kaip ypatingos, jeigu jos gali stipriai spinduliuoti plačiame ar siaurame dažnių intervale ir (arba) paveikti tiesioginį transporto priemonės valdymą (žr. šio priedo 5.4.2.2 punktą).

2.1.2. Suderinamumo bandymo požiūriu būdingą ATM, pasirinktą iš įvairių serijinei gamybai skirtų elektroninių ar elektrinių sistemų kombinacijų.

2.2. Paraiška ATM modelio sudėtinių dalių tipams patvirtinti elektromagnetinio suderinamumo požiūriu:

2.2.1. Dokumentai, kuriuose aprašytos ATM techninės charakteristikos.

2.2.2. Modeliui būdingas ATM. Prireikus kompetentinga institucija gali pareikalauti kito pavyzdžio.

3. ŽENKLINIMAS

3.1. Ant visų ATM, išskyrus ne uždegimo jungiamuosius laidus, turi būti:

3.1.1. ATM ir jų sudėtinių dalių markė arba gamintojo pavadinimas;

3.1.2. prekės pavadinimas.

3.2. Šie ženklai turi būti nenutrinami ir gerai įskaitomi.

4. TRANSPORTO PRIEMONĖS MODELIO SUDĖTINIŲ DALIŲ TIPO PATVIRTINIMAS

4.1. Jeigu bandymui pateikta transporto priemonė atitinka šio skyriaus reikalavimus, turi būti gaunamas sudėtinių dalių tipo patvirtinimas, galiojantis visoms konkrečioms kombinacijoms, įtrauktoms į 2.1.1 punkte nurodytą sąrašą.

4.2. Tačiau už sudėtinių dalių tipo patvirtinimo bandymus atsakingos bandymų institucijos gali nevykdyti 5.4 punkte nurodyto atsparumo bandymo tik tada, jei elektrinius ar elektroninius įtaisus turinčioje transporto priemonėje jokiu būdu neblogėja stabdžiais, signalinėmis šviesomis, garsiniu signalu ir vairavimo sistemomis atliekamos saugos funkcijos. Tokias išimtis su reikiamai pagrįstomis priežastimis reikia aiškiai paminėti bandymų ataskaitoje.

4.3. Transporto priemonės sudėtinių dalių tipo patvirtinimas

Galimi tokie transporto priemonės sudėtinių dalių tipo patvirtinimo būdai:

4.3.1. Visos įrangos sudėtinių dalių tipo transporto priemonėje patvirtinimas.

Sudėtinių dalių tipo patvirtinimą galima gauti visai transporto priemonės įrangai, tiesiogiai atlikus bandymus vadovaujantis 5 punkte nurodytomis ribinėmis vertėmis ir tvarka. Jeigu šį būdą pasirenka transporto priemonės gamintojas, atskirų ATM bandymų nereikia.

4.3.2. Transporto priemonės modelio sudėtinių dalių tipo patvirtinimas per ATM bandymus.

Transporto priemonės gamintojas gali gauti sudėtinių dalių tipo patvirtinimą transporto priemonei, parodęs tvirtinimo institucijai, kad visi svarbūs ATM (žr. 2.1.1) yra atskirai patvirtinti vadovaujantis šiuo skyriumi ir sumontuoti pagal tam tikras pridedamas sąlygas.

4.4. ATM sudėtinų dalių tipo patvirtinimas

ATM gali turėti sudėtinių dalių tipo patvirtinimą, jeigu jis išbandomas vadovaujantis 5 punkte nurodytomis ribinėmis vertėmis ir tvarka. Gamintojo reikalavimu patvirtinimą galima duoti ATM montuoti į bet kokią transporto priemonę arba į konkretaus modelio ar modelių transporto priemones.

5. REIKALAVIMAI

5.1. Bendrieji reikalavimai

Visos transporto priemonės ir ATM turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad įprastinėmis naudojimo sąlygomis atitiktų šiame skyriuje nurodytus reikalavimus.

Tačiau matavimo metodai, naudojami transporto priemonių ir ATM atsparumui elektromagnetinei spinduliuotei tikrinti, aprašyti atitinkamai IV ir VII prieduose, įsigaliojus šiam skyriui nėra būtini dar trejus metus.

5.2. Reikalavimai plačiajuosčiam transporto priemonių spinduliavimui

5.2.1. Matavimo metodas

Bandymams pateiktos transporto priemonės generuojamą elektromagnetinę spinduliuotę reikia matuoti taikant II priede aprašytą metodą.

5.2.2. Ribinės atskaitos vertės transporto priemonei (platus dažnių intervalas)

5.2.2.1. Jeigu matuojama taikant II priede aprašytą metodą, kai atstumas tarp transporto priemonės ir antenos yra 10,0 ± 0,2 m, spinduliuotės ribinė atskaitos vertė yra 34 dB (50 µV/m) 30-75 MHz dažnių intervale ir 34-45 dB (50-180 µV/m) 75-400 MHz dažnių intervale. Šio priedo 1 priedėlyje parodyta, kad ribinė vertė proporcingai didėja dažnio logaritmo atžvilgiu, kai dažnis yra aukštesnis nei 75 MHz. Dažnių intervale nuo 400 iki 1000 MHz ribinė vertė išlieka vienoda ir lygi 45 dB (180 µV/m).

5.2.2.2. Jeigu matuojama taikant II priede aprašytą metodą, kai atstumas tarp transporto priemonės ir antenos yra 3,0 ± 0,5 m, spinduliuotės ribinė atskaitos vertė yra 44 dB (160 µV/m) 30-75 MHz dažnių intervale ir 44-55 dB (160-546 µV/m) 75-400 MHz dažnių intervale. Šio priedo 2 priedėlyje parodyta, kad ši ribinė vertė proporcingai didėja dažnio logaritmo atžvilgiu, kai dažnis yra aukštesnis nei 75 MHz. Dažnių intervale nuo 400 iki 1000 MHz ribinė vertė išlieka vienoda ir lygi 55 dB (546 µV/m).

5.2.2.3. Bandymams pateiktos transporto priemonės decibelais (mikrovoltais metrui) išreikštos išmatuotosios vertės turi būti bent 2,0 dB mažesnės nei ribinės atskaitos vertės.

5.3. Reikalavimai siaurajuosčiam transporto priemonių spinduliavimui

5.3.1. Matavimo metodas

Bandymams pateiktos transporto priemonės generuojamą elektromagnetinę spinduliuotę reikia matuoti taikant III priede aprašytą metodą.

5.3.2. Ribinės atskaitos vertės transporto priemonei siaurame dažnių intervale

5.3.2.1. Jeigu matuojama III priede aprašytu metodu, kai atstumas tarp transporto priemonės ir antenos yra 10,0 ± 0,2 m, spinduliuotės ribinė atskaitos vertė yra 24 dB (16 µV/m) 30-75 MHz dažnių intervale ir 24-35 dB (16-56 µV/m) 75-400 MHz dažnių intervale. Šio priedo 3 priedėlyje parodyta, kad ribinė vertė proporcingai didėja dažnio logaritmo atžvilgiu, kai dažnis yra aukštesnis nei 75 MHz. Dažnių intervale nuo 400 iki 1000 MHz ribinė vertė išlieka vienoda ir lygi 35 dB (56 µV/m).

5.3.2.2. Jeigu matuojama taikant III priede aprašytą metodą, kai atstumas tarp transporto priemonės ir antenos yra 3,0 ± 0,05 m, spinduliuotės ribinė atskaitos vertė yra 34 dB (50 µV/m) 30-75 MHz dažnių intervale ir 34-45 dB (50-180 µV/m) 75-400 MHz dažnių intervale. Šio priedo 4 priedelyje parodyta, kad ši ribinė vertė proporcingai didėja dažnio logaritmo atžvilgiu, kai dažnis yra aukštesnis nei 75 MHz. Dažnių intervale nuo 400 iki 1000 MHz ribinė vertė išlieka vienoda ir lygi 45 dB (180 µV/m).

5.3.2.3. Bandymams pateiktos transporto priemonės decibelais (mikrovoltais metrui) išreikštos išmatuotosios vertės turi būti bent 2,0 dB mažesnės nei ribinės atskaitos vertės.

5.4. Reikalavimai transporto priemonių atsparumui elektromagnetinei spinduliuotei

5.4.1. Matavimo metodas

Transporto priemonės modelio atsparumo elektromagnetinei spinduliuotei bandymai turi būti atliekami taikant IV priede aprašytą metodą.

5.4.2. Transporto priemonės atsparumo ribinės atskaitos vertės

5.4.2.1. Jeigu matuojama IV priede aprašytu metodu, atskaitos efektinis lauko stipris turi būti 24 V/m dažnių intervalo 20-1000 MHz devyniasdešimtyje procentų ir 20 V/m visame 20-1000 MHz dažnių intervale.

5.4.2.2. Negali blogėti modelį atitinkančios bandymams pateiktos transporto priemonės tiesioginis valdymas, ką galėtų pastebėti vairuotojas ar kitas eismo dalyvis, kai tos transporto priemonės būsena yra tokia, kaip apibrėžta IV priedo 4 punkte, ir kai ją veikiantis lauko stipris, išreikštas voltais metrui, yra 25 % didesnis, nei pirmiau nurodytas atskaitos lygis.

5.5. Reikalavimai plačiajuosčiam ATM spinduliavimui

5.5.1. Matavimo metodas

Elektromagnetinę spinduliuotę, kurią generuoja bandymams sudėtinių dalių tipams patvirtinti pateiktas ATM, reikia matuoti taikant V priede aprašytą metodą.

5.5.2. Atskiro techninio mazgo ribinės atskaitos vertės plačiame dažnių intervale

5.5.2.1. Jeigu matuojama taikant V priede aprašytą metodą, spinduliuotės ribinė atskaitos vertė yra 64-54 dB (µV/m) 30-75 MHz dažnių intervale ir ji proporcingai mažėja dažnio logaritmo atžvilgiu, bei 54-65 dB (µV/m) 75-400 MHz dažnių intervale ir ši ribinė vertė proporcingai didėja dažnio logaritmo atžvilgiu, kaip parodyta šio priedo 5 priedelyje. Dažnių intervale nuo 400 iki 1000 MHz ribinė vertė išlieka vienoda ir lygi 65 dB (1 800 µV/m).

5.5.2.2. Bandymams pateikto ATM decibelais (mikrovoltais metrui) išreikštos išmatuotosios vertės turi būti bent 2,0 dB mažesnės nei ribinės atskaitos vertės.

5.6. Reikalavimai siaurajuosčiam ATM spinduliavimui

5.6.1. Matavimo metodas

Elektromagnetinę spinduliuotę, kurią generuoja bandymams sudėtinų dalių tipams patvirtinti pateiktas ATM, reikia matuoti taikant VI priede aprašytą metodą.

5.6.2. Atskiro techninio mazgo ribinės atskaitos vertės siaurame dažnių intervale

5.6.2.1. Jeigu matuojama taikant VI priede aprašytą metodą, spinduliuotės ribinė atskaitos vertė yra 54-44 dB (µV/m) 30-75 MHz dažnių intervale ir ji proporcingai mažėja dažnio logaritmo atžvilgiu, bei 44-55 dB (µV/m) 75-400 MHz dažnių intervale ir ši ribinė vertė proporcingai didėja dažnio logaritmo atžvilgiu, kaip parodyta šio priedo 6 priedėlyje. Dažnių intervale nuo 400 iki 1000 MHz ribinė vertė išlieka vienoda ir lygi 55 dB (1 800 µV/m).

5.6.2.2. Bandymams sudėtinių dalių tipams patvirtinti pateikto ATM decibelais (mikrovoltais metrui) išreikštos išmatuotosios vertės turi būti bent 2,0 dB mažesnės nei ribinės atskaitos vertės.

5.7. Reikalavimai ATM atsparumui elektromagnetinei spinduliuotei

5.7.1. Matavimo metodas

Sudėtinių dalių tipams patvirtinti pateikto ATM atsparumas elektromagnetinei spinduliuotei bandomas taikant vieną iš VII priede aprašytų metodų.

5.7.2. ATM atsparumo ribinės atskaitos vertės

5.7.2.1. Jeigu matuojama taikant VII priede aprašytus metodus, atskaitos lauko stipris bandant atsparumą 150 mm juostinės linijos metodu turi būti 48 V/m, 800 mm juostinės linijos bandymo metodu - 12 V/m, taikant TEM narvelio metodą - 60 V/m, tūrinės srovės injekcijos metodą - 48 V/m ir taikant laisvojo lauko metodą - 24 V/m.

5.7.2.2. Negali atsirasti jokio modelį atitinkančio bandymams pateikto ATM gedimo, dėl kurio pablogėtų transporto priemonės tiesioginis valdymas, ką galėtų pastebėti vairuotojas ar kitas eismo dalyvis, kai tos transporto priemonės būsena yra tokia, kaip apibrėžta IV priedo 4 punkte, esant lauko stipriui arba srovei, išreikštiems atitinkamais tiesiniais mazgais, 25 % didesniems, nei pirmiau nurodytas atskaitos lygis.

6. GAMINIŲ ATITIKIMAS

6.1. Būtina imtis gaminių atitikimą užtikrinančių priemonių vadovaujantis Direktyvos 92/61/EEB 4 straipsnyje nurodytomis nuostatomis.

6.2. Gaminių atitikimą transporto priemonių arba sudėtinių dalių arba atskirų techninių mazgų požiūriu reikia patikrinti vadovaujantis duomenimis, esančiais tipo patvirtinimo pažymėjime (-uose) ir atitinkamai apibrėžtais šios direktyvos VIII ir (arba) IX prieduose.

6.3. Jeigu institucijos netenkina gamintojo audito tvarka, taikomi Direktyvos 92/61/EEB VI priedo 1.2.2 ir 1.2.3 punktai bei tolesni - 6.3.1 ir 6.3.2 punktai.

6.3.1. Tikrinant iš partijos paimtos transporto priemonės, sudėtinės dalies arba ATM atitikimą, gaminys laikomas atitinkančiu šios direktyvos reikalavimus plačiajuosčiam ir siaurajuosčiam spinduliavimui, jei išmatuotoji vertė nėra didesnė už atskaitos ribinę vertę, kuri nurodyta atitinkamai 5.2.2.1, 5.2.2.2, 5.3.2.1 ir 5.3.2.2 punktuose, daugiau kaip dviem decibelais (25 %).

6.3.2. Tikrinant iš partijos paimtos transporto priemonės, sudėtinės dalies arba ATM atitikimą, gaminys laikomas atitinkančiu šios direktyvos reikalavimus dėl atsparumo elektromagnetinei spinduliuotei, jei transporto priemonės, sudėtinės dalies arba ATM savybės, susijusios su tiesioginiu transporto priemonės valdymu, nepablogėjo, ką gali pastebėti vairuotojas arba kitas eismo dalyvis, kai tos transporto priemonės būsena yra tokia, kaip apibrėžta IV priedo 4 punkte, ir kai ją veikiantis lauko stipris, išreikštas voltais metrui, yra mažesnis arba lygus 80 % atskaitos ribinės vertės, nurodyto 5.4.2.1 punkte.

7. IŠIMTYS

7.1. Transporto priemonės, turinčios variklius su slėginiu uždegimu, laikomos atitinkančiomis 5.2.2 punkte pateiktus reikalavimus.

7.2. Transporto priemonės arba elektriniai ar elektroniniai ATM, neturintys elektroninio generatoriaus, kurio darbinis dažnis būtų didesnis nei 9 kHz, laikomi atitinkančiais 5.3.2 punkte ir III priede pateiktus reikalavimus.

7.3. Transporto priemonėms, neturinčioms jokių jautrių elektroninių įtaisų, taikoma išimtis - neatliekami IV priede nurodyti bandymai.

7.4. ATM, kurių funkcijos nėra svarbios tiesioginiam transporto priemonės valdymui, atsparumo bandymų atlikti nebūtina.

1 priedėlis

+++++ TIFF +++++

Dažnis (MHz), logaritminė skalė

(žr. 5.2.2.1 punktą)

2 priedėlis

+++++ TIFF +++++

Dažnis (MHz), logaritminė skalė

(žr. 5.2.2.2 punktą)

3 priedėlis

+++++ TIFF +++++

Dažnis (MHz), logaritminė skalė

(žr. 5.3.2.1 punktą)

4 priedėlis

+++++ TIFF +++++

Dažnis (MHz), logaritminė skalė

(žr. 5.3.2.2 punktą)

5 priedėlis

+++++ TIFF +++++

Dažnis (MHz), logaritminė skalė

(žr. 5.5.2.1 punktą)

6 priedėlis

+++++ TIFF +++++

Dažnis (MHz), logaritminė skalė

(žr. 5.6.2.1 punktą)

II PRIEDAS

TRANSPORTO PRIEMONIŲ PLAČIAJUOSTĖS ELEKTROMAGNETINĖS SPINDULIUOTĖS MATAVIMO METODAS

1. BENDROJI DALIS

1.1. Matavimo įranga

Matavimo įranga turi atitikti Tarptautinio radijo trukdžių specialiojo komiteto (CISPR) publikacijos Nr. 16 antrojo leidimo reikalavimus.

Plačiajuostei elektromagnetinei spinduliuotei matuoti reikia naudoti kvaziamplitudinį detektorių.

1.2. Bandymo metodas

Bandymas skirtas matuoti plačiajuostę spinduliuotę, kurią skleidžia kibirkštinio uždegimo sistemos ir elektros varikliai nuolatinio naudojimo sistemose (pvz., elektros traukos varikliai, šildymo ar stiklo apipūtimo sistemų varikliai ir degalų siurbliai).

Atskaitos antena pasirenkama bendru gamintojo ir bandymų institucijos sutarimu: atstumas iki transporto priemonės gali būti 10 arba 3 metrai. Abiem atvejais 3 punkte toliau nurodytas sąlygas būtina patenkinti.

2. REZULTATŲ IŠRAIŠKA

Išmatuotosios vertės išreiškiamos decibelais (mikrovoltais metrui) esant 120 kHz dažnių juostai. Jeigu matavimo įrangos tikroji dažnių juosta B (išreikšta kilohercais) nėra lygi tiksliai 120 kHz, rodmenis reikia paversti į atitinkančius 120 kHz juostą. Paverčiama pridedant 20 log (120/B), kur B turi būti siauresnė nei 120 kHz.

3. BANDYMŲ SĄLYGOS

3.1. Bandymų paviršius turi būti horizontalus ir neapribotas, jame negali būti jokių elektromagnetines bangas atspindinčių paviršių mažiausiai 30 m spinduliu, matuojant nuo vidurinio taško tarp transporto priemonės ir antenos (žr. 1 priedėlio 1 pav.). Kitais atvejais bandymų paviršius gali būti bet kokia vieta, atitinkanti 1 priedėlio 2 pav. parodytas sąlygas.

3.2. Matavimo įranga ir bandymų kabina arba transporto priemonė, kurioje yra matavimo įranga, išdėstomos bandymų paviršiuje, kaip parodyta 1 priedėlio 1 pav. Jeigu bandymų paviršius atitinka 1 priedėlio 2 pav. nurodytas sąlygas, matavimo įranga turi būti už 2 pav. parodytos dalies ribų.

3.3. Bandymams galima naudoti uždarą patalpą, jeigu parodoma, kad ta patalpa koreliuoja su išoriniu bandymų paviršiumi.

Tokiai patalpai netaikomi 1 priedėlio 1 paveiksle ir 2 paveiksle nurodyti matmenų reikalavimai, išskyrus atstumo tarp transporto priemonės ir antenos bei pastarosios aukščio reikalavimą.

3.4. Siekiant įsitikinti, kad nėra kokio nors triukšmo arba pašalinių, galinčių labai paveikti matavimus signalų, tokius matavimus reikia atlikti prieš pagrindinį bandymą ir po jo. Reikia imtis priemonių, užtikrinančių, kad jokia transporto priemonės spinduliuotė negalėtų labai paveikti matavimų (pvz., uždegimo raktą reikia ištraukti arba atjungti akumuliatorių, kai transporto priemonė pašalinta nuo bandymų paviršiaus). Abiejų matavimų atvejais triukšmas arba pašalinis signalas turi būti bent 10 dB mažesnis nei I priede nurodytos ribinės vertės (5.2.2.1 arba 5.2.2.2 punktas, priklausomai nuo atvejo), išskyrus laisvas siaurajuostes spinduliuotes aplinkoje.

4. TRANSPORTO PRIEMONĖS BŪSENA BANDYMO METU

4.1. Variklis

Variklis turi veikti esant jo normaliai darbinei temperatūrai ir, jeigu yra pavarų dėžė, ji turi būti neutralioje padėtyje. Jeigu praktiškai tai neįmanoma, reikia ieškoti alternatyvių sprendimų sutariant su gamintoju ir institucijomis, atsakingomis už bandymus. Reikia įsitikinti, kad pavarų perjungimo mechanizmai neturi įtakos transporto priemonės elektromagnetiniam spinduliavimui. Kiekvieno matavimo metu variklis turi veikti taip:

Variklio tipas | Matavimo metodai |

Kibirkštinis uždegimas | Kvaziamplitudinis |

Vienas cilindras | 2500 aps./min ± 10 % |

Daugiau nei vienas cilindras | 1500 aps./min ± 10 % |

Elektros variklis | ¾ didžiausios gamintojo nurodytos darbinės galios |

4.2. Vairuotojo valdoma įranga

Vairuotojo valdoma įranga (įskaitant tokias sudėtines dalis, kaip šildymo ventiliatorius ir oro kondicionavimo varikliai, bei išskyrus kitas sudėtines dalis, pavyzdžiui, sėdynių arba priekinio stiklo šluostiklio varikliai) yra skirta nuolat veikti 100 %, veikimo metu ji turi sunaudoti daugiausiai srovės.

4.3. Bandyti negalima lietui lyjant ir 10 minučių nustojus lyti.

4.4. Vairuotojas turi būti jam skirtoje vairavimo vietoje, jeigu bandymų institucijos sprendimu tokios aplinkybės yra blogiausios elektromagnetinio spinduliavimo požiūriu.

5. ANTENOS TIPAS, VIETA IR ORIENTACIJA

5.1. Antenos tipas

Leistina bet kokia tiesinės poliarizacijos antena, jeigu ją galima standartizuoti pagal atskaitos anteną.

5.2. Matavimų aukštis ir atstumas

5.2.1. Aukštis

5.2.1.1. Bandymai 10 m atstumu

Antenos fazinis centras turi būti 3,0 ± 0,05 virš transporto priemonės plokštumos.

5.2.1.2. Bandymai 3 m atstumu

Antenos fazinis centras turi būti 1,8 ± 0,05 virš transporto priemonės plokštumos.

5.2.1.3. Jokia antenos priimančioji dalis negali būti žemiau nei 0,25 m nuo transporto priemonės plokštumos.

5.2.2. Matavimo atstumas

5.2.2.1. Bandymai 10 m atstumu

Horizontalus atstumas nuo antenos fazinio centro iki transporto priemonės išorinio paviršiaus turi būti 10,0 ± 0,2 m.

5.2.2.2. Bandymai 3 m atstumu

Horizontalus atstumas nuo antenos fazinio centro iki transporto priemonės išorinio paviršiaus turi būti 3,0 ± 0,05 m.

5.2.2.3. Jeigu bandymas atliekamas uždaroje patalpoje, siekiant sudaryti elektromagnetinį ekraną radijo dažniams, antenos priimančiosios dalys negali būti arčiau nei 0,5 m iki kokios nors radijo dažnius sugeriančios medžiagos arba arčiau nei 1,5 m iki patalpos sienos. Tarp priimančios antenos ir bandomosios transporto priemonės negali būti jokių sugeriančių medžiagų.

5.3. Antenos vieta transporto priemonės atžvilgiu

Anteną reikia pastatyti paeiliui abiejose transporto priemonės pusėse lygiagrečiai su išilgine vidurine transporto priemonės plokštuma vienoje tiesėje su variklio viduriniu tašku (žr. 1 priedėlio 3 pav.).

5.4. Antenos padėtis

Rodmenys registruojami kiekviename matavimo taške pirmiausia esant vertikaliai antenos poliarizacijai, o paskui - horizontaliai (žr. 1 priedėlio 3 pav.).

5.5. Matavimai

Keturių matavimų, atliktų vadovaujantis 5.3 ir 5.4 punktais ties kiekvienu dažniu, didžiausia vertė laikoma būdinga verte esant tam dažniui.

6. DAŽNIAI

6.1. Matavimas

Matuojama dažnių intervale nuo 30 iki 1000 MHz. Transporto priemonė laikoma atitinkančia ribines vertes visame dažnių intervale, jeigu ji atitinka nurodytas ribines vertes 11 dažnių: 45, 65, 90, 150, 180, 220, 300, 450, 600, 750 ir 900 MHz. Jeigu bandymų metu ribinės vertės viršijamos, reikia įsitikinti, kad tai yra dėl transporto priemonės, o ne dėl aplinkos spinduliuotės.

6.2. Leistini nuokrypiai

Pavieniai dažniai, MHz | Leistinas nuokrypis, MHz |

45, 65, 90, 150, 180 ir 220 | ± 5 |

300, 450, 600, 750 ir 900 | ± 20 |

Nurodytiems dažniams taikomi leistini nuokrypiai siekiant išvengti trukdymų radijo bangų perdavimui veikiant vardiniais dažniais arba arti jų.

1 priedėlis

+++++ TIFF +++++

Transporto priemonių bandymų paviršius

+++++ TIFF +++++

Transporto priemonių bandymų paviršius

+++++ TIFF +++++

Antenos vieta transporto priemonės atžvilgiu

III PRIEDAS

TRANSPORTO PRIEMONIŲ SIAURAJUOSTĖS ELEKTROMAGNETINĖS SPINDULIUOTĖS MATAVIMO METODAS

1. BENDROJI DALIS

1.1. Matavimo įranga

Matavimo įranga turi atitikti Tarptautinio radijo trukdžių specialiojo komiteto (CISPR) publikacijos Nr. 16 antrojo leidimo reikalavimus.

Siaurajuostei elektromagnetinei spinduliuotei matuoti reikia naudoti vidutinės vertės detektorių.

1.2. Bandymo metodas

Bandymas skirtas matuoti siaurajuostę elektromagnetinę spinduliuotę, kurią gali generuoti mikroprocesorinės sistemos arba kitas siaurajuostės spinduliuotės šaltinis.

Antena pasirenkama bendru gamintojo ir bandymų institucijos sutarimu; atstumas iki transporto priemonės gali būti 10 arba 3 metrai. Abiem atvejais 3 punkte toliau nurodytas sąlygas būtina patenkinti. Didžiausiam spinduliuojamam dažniui nustatyti pradiniame etape (2-3 minutes), parinkus antenos vietą ir poliarizaciją, galima spektro analizatoriumi arba automatiniu imtuvu skenuoti 6.1 punkte nurodytų dažnių intervale (žr. 6 punktą).

2. REZULTATŲ IŠRAIŠKA

Išmatuotosios vertės išreiškiamos decibelais (mikrovoltais metrui).

3. BANDYMŲ SĄLYGOS

3.1. Bandymų paviršius turi būti horizontalus ir neapribotas, jame negali būti jokių elektromagnetines bangas atspindinčių paviršių mažiausiai 30 m spinduliu, matuojant nuo vidurinio taško tarp transporto priemonės ir antenos (žr. II priedo 1 priedėlio 1 pav.). Kitais atvejais bandymų paviršius gali būti bet kokia vieta, atitinkanti II priedo 1 priedėlio 2 pav. parodytas sąlygas.

3.2. Matavimo įranga ir bandymų kabina arba transporto priemonė, kurioje yra matavimo įranga, išdėstomos bandymų paviršiuje, bet tik II priedo 1 priedėlio 1 pav. parodytoje dalyje. Jeigu bandymų paviršius atitinka II priedo 1 priedėlio 2 pav. nurodytas sąlygas, matavimo įranga turi būti už tame paveikslėlyje parodytos dalies ribų.

3.3. Bandymams galima naudoti uždarą patalpą, jeigu parodoma, kad ta patalpa koreliuoja su išoriniu bandymų paviršiumi. Tokiai patalpai netaikomi II priedo 1 priedėlio 1 pav. ir 2 pav. nurodyti matmenų reikalavimai, išskyrus atstumo tarp transporto priemonės ir antenos bei pastarosios aukščio reikalavimą.

3.4. Siekiant įsitikinti, kad nėra kokio nors triukšmo arba pašalinių, galinčių labai paveikti matavimus signalų, tokius matavimus reikia atlikti prieš pagrindinį bandymą ir po jo. Reikia imtis priemonių, užtikrinančių, kad jokia transporto priemonės spinduliuotė negalėtų labai paveikti matavimų (pvz., uždegimo raktą reikia ištraukti arba išjungti akumuliatorių, kai transporto priemonė pašalinta nuo bandymų paviršiaus). Abiejų matavimų atvejais triukšmas arba pašalinis signalas turi būti bent 10 dB mažesnis nei I priede nurodytos ribinės vertės (5.3.2.1 arba 5.3.2.2 punktas, priklausomai nuo atstumo tarp transporto priemonės ir antenos), išskyrus laisvas siaurajuostes spinduliuotes aplinkoje.

4. TRANSPORTO PRIEMONĖS BŪSENA BANDYMO METU

4.1. Transporto priemonės elektroninės sistemos turi normaliai veikti, o transporto priemonė neturi judėti.

4.2. Degimas turi būti įjungtas. Variklis neturi veikti.

4.3. Bandyti negalima lietui lyjant ir 10 minučių nustojus lyti.

5. ANTENOS TIPAS, VIETA IR ORIENTACIJA

5.1. Antenos tipas

Leistina bet kokia tiesinės poliarizacijos antena, jeigu ją galima standartizuoti pagal atskaitos anteną.

5.2. Matavimų aukštis ir atstumas

5.2.1. Aukštis

5.2.1.1. Bandymai 10 m atstumu

Antenos fazinis centras turi būti 3,0 ± 0,05 virš transporto priemonės plokštumos.

5.2.1.2. Bandymai 3 m atstumu

Antenos fazinis centras turi būti 1,8 ± 0,05 virš transporto priemonės plokštumos.

5.2.1.3. Jokia antenos priimančioji dalis negali būti žemiau nei 0,25 m nuo transporto priemonės plokštumos.

5.2.2. Matavimo atstumas

5.2.2.1. Bandymai 10 m atstumu

Horizontalus atstumas nuo antenos fazinio centro iki transporto priemonės išorinio paviršiaus turi būti 10,0 ± 0,2 m.

5.2.2.2. Bandymai 3 m atstumu

Horizontalus atstumas nuo antenos fazinio vidurinio taško iki transporto priemonės išorinio paviršiaus turi būti 3,0 ± 0,05 m.

5.2.2.3. Jeigu bandymas atliekamas uždaroje patalpoje, siekiant sudaryti elektromagnetinį ekraną radijo dažniams, antenos priimančioji dalis negali būti arčiau nei 0,5 m iki kokios nors radijo dažnius sugeriančios medžiagos arba arčiau nei 1,5 m iki patalpos sienos. Tarp priimančios antenos ir bandomosios transporto priemonės negali būti jokių sugeriančių medžiagų.

5.3. Antenos vieta transporto priemonės atžvilgiu

Anteną reikia pastatyti paeiliui abiejose transporto priemonės pusėse lygiagrečiai su išilgine vidurine transporto priemonės plokštuma vienoje tiesėje su variklio viduriniu tašku (žr. II priedo 1 priedėlio 1, 2 ir 3 pav.).

5.4. Antenos padėtis

Rodmenys registruojami kiekviename matavimo taške esant vertikaliai ir horizontaliai antenos poliarizacijai (žr. II priedo 1 priedėlio 3 pav.).

5.5. Matavimai

Keturių matavimų, atliktų vadovaujantis 5.3 ir 5.4 punktais esant kiekvienu dažniu, didžiausia vertė laikoma būdinga verte esant tam dažniui.

6. DAŽNIAI

6.1. Matavimai

Matuojama dažnių intervale nuo 30 iki 1000 MHz. Šis intervalas dalijamas į 11 juostų. Kiekvienoje juostoje bandymas atliekamas tuo dažniu, kuriuo yra didžiausi rodmenys — patikrinama, ar jie yra reikalingose ribose. Transporto priemonė laikoma atitinkančia ribines vertes visame dažnių intervale, jeigu ji atitinka nurodytas ribines vertes pasirinktais dažniais šiose 11 dažnių juostų: 30-45, 45-80, 80-130, 130-170, 170-225, 225-300, 300-400, 400-525, 525-700, 700-850 ir 850-1000 MHz. Jeigu bandymų metu ribinės vertės viršijamos, reikia įsitikinti, kad tai yra dėl transporto priemonės, o ne dėl aplinkos spinduliuotės.

6.2. Jeigu pirmojo bandymo, atliekamo taikant 1.2 punkte aprašytą metodą, metu siaurajuostė spinduliuotė bet kurioje juostoje, apibrėžtoje 6.1 punkte, yra bent 10 dB mažesnė nei atskaitos ribinė vertė, tai transporto priemonė laikoma atitinkančia šiame priede apibrėžtas sąlygas konkrečiai dažnių juostai. Šiuo atveju visas bandymas nereikalingas.

IV PRIEDAS

TRANSPORTO PRIEMONIŲ ATSPARUMO ELEKTROMAGNETINEI SPINDUOLIUOTEI BANDYMO METODAI

1. BENDROJI DALIS

1.1. Bandymo metodai

Šie bandymai skirti parodyti transporto priemonės nejautrumą kokiems nors veiksniams, galintiems pakeisti jos tiesioginio valdymo kokybę. Bandymų metu transporto priemonę turi veikti šiame priede aprašyti elektromagnetiniai laukai ir ji turi būti stebima.

2. REZULTATŲ IŠRAIŠKA

Visuose šiame priede aprašomuose bandymuose lauko stipris išreiškiamas voltais metrui.

3. BANDYMŲ SĄLYGOS

Bandymų įranga turi generuoti reikiamo stiprio laukus šiame priede nurodytais dažniais ir turi atitikti (nacionalinius) teisinius reikalavimus, keliamus elektromagnetiniams signalams. Valdymo ir stebėjimo įranga negali būti jautri spinduliuotės laukams, nes priešingu atveju bandymai bus negaliojantys.

4. TRANSPORTO PRIEMONĖS BŪSENA BANDYMŲ METU

4.1. Transporto priemonės masė turi būti lygi jos masei darbinėje būsenoje.

4.1.1. Variklis turi sukti varančiuosius ratus vienodu dažniu, kurį iš anksto nustato bandymus atliekančioji institucija, susitarusi su transporto priemonės gamintoju. Transporto priemonė turi būti pastatyta ant tinkamai apkrauto dinamometro arba, jeigu jo nėra, ant elektriškai izoliuotos ašies atramos mažiausiu atstumu nuo žemės.

4.1.2. Turi būti įjungti artimosios šviesos priekiniai žibintai.

4.1.3. Turi būti įjungti kairiojo arba dešiniojo posūkio rodikliai.

4.1.4. Visos kitos transporto priemonės sistemos turi reikiamai veikti.

4.1.5. Negali būti elektrinio kontakto tarp transporto priemonės ir bandymų paviršiaus bei tarp transporto priemonės ir įrangos, išskyrus tuos atvejus, kai to reikia pagal 4.1.1 arba 4.2 punktus. Transporto priemonės ir bandymų paviršiaus sąlytis nėra laikomas elektriniu kontaktu.

4.2. Jeigu atskiri techniniai mazgai įtraukti į tiesioginį transporto priemonės valdymą ir jeigu tos sistemos neveikia 4.1.1 punkte aprašytomis sąlygomis, bandymų institucija gali atskirai išbandyti tas sistemas tokiomis sąlygomis, dėl kurių susitarta su transporto priemonės gamintoju.

4.3. Transporto priemonės bandymo metu galima naudoti tik nedarančią įtakos generuojančią įrangą (žr. 8 punktą).

4.4. Įprastinėmis sąlygomis transporto priemonė turi būti atgręžta į anteną.

5. LAUKO GENERATORIAUS TIPAS, VIETA IR ORIENTACIJA

5.1. Lauko generatoriaus tipas

5.1.1. Lauko generatoriaus modelio pasirinkimo kriterijus yra galimybė pasiekti nurodytą lauko stiprį atskaitos taške (žr. 5.4 punktą) ties atitinkamu dažniu.

5.1.2. Lauką generuojantis įtaisas gali būti antena arba perdavimo linijos sistema (PLS).

5.1.3. Lauko generatoriaus konstrukcija ir orientacija turi būti tokie, kad laukas būtų poliarizuotas horizontaliai ir vertikaliai esant 20-1000 MHz dažniams.

5.2. Matavimo aukštis ir atstumas

5.2.1. Aukštis

5.2.1.1. Visų antenų fazinis centras turi būti ne žemiau nei 1,5 m virš transporto priemonės plokštumos.

5.2.1.2. Jokia antenos spinduliuojančiųjų elementų dalis negali būti arčiau nei 0,25 m iki transporto priemonės plokštumos.

5.2.2. Matavimo atstumas

5.2.2.1. Didesnis lauko vienalytiškumas pasiekiamas pastačius lauko generatorių kiek techniškai įmanoma toliau nuo transporto priemonės. Atstumas paprastai yra 1-5 m.

5.2.2.2. Jeigu bandymai atliekami uždaroje patalpoje, lauko generatoriaus spinduliuojantieji elementai turi būti ne arčiau nei 0,5 m iki bet kokios radijo dažnius sugeriančios medžiagos ir ne arčiau nei 1,5 m iki tos patalpos sienos. Tarp spinduliuojančios antenos ir bandomosios transporto priemonės negali būti jokių sugeriančių medžiagų.

5.3. Antenos vieta transporto priemonės atžvilgiu

5.3.1. Lauko generatorių reikia pastatyti transporto priemonės vidurinėje išilginėje plokštumoje.

5.3.2. Jokios PLS dalys, išskyrus transporto priemonės plokštumą, negali būti arčiau nei 0,5 m iki bet kurios transporto priemonės dalies.

5.3.3. Bet kuris virš transporto priemonės esantis lauko generatorius turi apimti bent 75 % transporto priemonės ilgio.

5.4. Atskaitos taškas

5.4.1. Atskaitos taškas yra toks taškas, kuriame nustatomas lauko stipris ir kuris apibrėžiamas taip:

5.4.1.1. horizontaliai bent du metrai nuo antenos fazinio centro arba vertikaliai bent vienas metras nuo PLS spinduliuojančiųjų elementų;

5.4.1.2. transporto priemonės vidurinėje išilginėje plokštumoje;

5.4.1.3. 1,0 ± 0,05 m virš transporto priemonės plokštumos;

5.4.1.4. arba:

1,0 ± 0,2 m už transporto priemonės priekinio rato vertikalios ašinės linijos (C taškas 1 priedėlyje) triračio motociklo atveju,

arba:

0,2 ± 0,2 m už transporto priemonės priekinio rato vertikalios ašinės linijos (D taškas 2 priedėlyje) dviračio motociklo atveju.

5.5. Jeigu bandančioji institucija nutaria spinduliavimu paveikti transporto priemonės užpakalinę dalį, atskaitos tašką reikia nustatyti kaip nurodyta 5.4 punkte. Šiuo atveju transporto priemonė pastatoma priekine dalimi, nukreipta į priešingą nuo antenos pusę taip, lyg ji būtų horizontaliai pasukta 180 laipsnių apie vidurinį tašką. Atstumas tarp antenos ir artimiausios transporto priemonės išorinio paviršiaus dalies turi išlikti tas pats (žr. 3 priedėlį).

6. BŪTINOS BANDYMŲ SĄLYGOS

6.1. Dažnių intervalas, bandymų trukmė, poliarizacija

Transporto priemonę turi veikti elektromagnetinė spinduliuotė 20-1000 MHz dažnių intervale.

6.1.1. Bandyti reikia šiais 12 dažnių: 27, 45, 65, 90, 150, 180, 220, 300, 450, 600, 750 ir 900 MHz ± 10 %. Bandymų trukmė po 2 s ± 10 % kiekvienu dažniu.

6.1.2. Gamintojo ir bandymus atliekančios institucijos sutarimu reikia pasirinkti vieną iš 5.1.3 punkte nurodytų poliarizacijų.

6.1.3. Visi kiti bandymų parametrai nurodyti šiame priede.

6.2. Bandymai, kuriais tikrinamas tiesioginio valdymo pablogėjimas

6.2.1. Transporto priemonė laikoma atitinkančia atsparumo reikalavimus, jeigu šiame priede nurodytu būdu atliekant bandymus nenormaliai nepasikeičia transporto priemonės varančiojo rato greitis, nėra jokių veikimo pablogėjimo požymių, kurie galėtų suklaidinti kitus eismo dalyvius, ir nėra jokių kitų pastebimų reiškinių, kurie galėtų pabloginti transporto priemonės tiesioginį valdymą.

6.2.2. Transporto priemonei stebėti galima naudoti tik 8 punkte minėtą įrangą.

6.2.3. Jeigu transporto priemonė neatitinka 6.2 punkte nurodytų reikalavimų, reikia patikrinti, ar gedimas atsirado įprastinėmis sąlygomis ir ar nėra susijęs su parazitiniais laukais.

7. REIKIAMO LAUKO STIPRIO GENERAVIMAS

7.1. Bandymo metodas

7.1.1. Bandymų lauko sąlygoms sudaryti taikomas keitimo metodas.

7.1.2. Keitimo metodas

Kiekvienu reikiamu dažniu reikia nustatyti lauko generatoriaus radijo dažnio galią reikalingam lauko stipriui gauti bandymų zonos atskaitos taške, kai nėra transporto priemonės. Radijo dažnio signalo galią bei kitas svarbias lauko generatoriaus nuostatas reikia registruoti bandymų ataskaitoje (kalibravimo kreivė). Užregistruota informacija naudojama tipui patvirtinti. Jeigu bandymų vietoje keičiama įranga, keitimo metodą būtina pakartoti.

7.1.3. Tada į bandymų vietą atgabenama transporto priemonė ir pastatoma vadovaujantis 5 punkte nurodytomis sąlygomis. Į lauko generatorių paduodamas 7.1.2 punkte nurodytos galios signalas, kurio dažniai nurodyti 6.1.1 punkte.

7.1.4. Koks lauką apibūdinantis parametras bebūtų pasirinktas vadovaujantis 7.1.2 punkte nurodytomis sąlygomis, tą patį parametrą reikia naudoti nustatant lauko stiprį viso bandymo metu.

7.1.5. Šiame bandyme būtina naudoti tą pačią lauką generuojančią įrangą ir tą pačią įrangos konfigūraciją, kaip ir atliekant 7.1.2 punkte nurodytus veiksmus.

7.1.6. Lauko stiprį matuojantis įtaisas

Keitimo metodo kalibravimo etape naudojamas prietaisas lauko stipriui nustatyti turi būti kompaktiško izotropinio zondo lauko stipriui matuoti arba kalibruotos priimančios antenos pavidalo.

7.1.7. Taikant keitimo metodą, kalibravimo etape lauko stiprio matavimo įtaiso fazinis vidurinis taškas turi sutapti su atskaitos tašku.

7.1.8. Jeigu lauko stipriui matuoti naudojama kalibruota priimančioji antena, rodmenys gaunami trimis tarpusavyje statmenomis kryptimis. Tuos matavimus atitinkanti ekvivalenti izotropinė vertė laikoma lauko stipriu.

7.1.9. Siekiant atsižvelgti į transporto priemonių geometrijos skirtumus, reikia nustatyti keletą atskaitos taškų konkrečioje bandymų vietoje.

7.2. Lauko stiprio kontūras

7.2.1. Kalibravimo etape (prieš pastatant transporto priemonę ant bandymų paviršiaus) lauko stipris turi būti ne mažesnis nei 50 % vardinės lauko stiprio vertės šiose vietose:

i) visų lauką generuojančių įtaisų atveju 1,0 ± 0,02 m atstumu nuo atskaitos taško bet kurioje jo pusėje, tiesėje, einančioje per tą tašką statmenai vidurinei išilginei transporto priemonės plokštumai;

ii) PLS atveju 1,5 ± 0,02 m atstumu nuo atskaitos taško tiesėje, einančioje per atskaitos tašką vidurinėje išilginėje transporto priemonės plokštumoje.

7.3. Generuojamo bandymų signalo charakteristikos

7.3.1. Moduliuoto bandymų lauko stiprio maksimali vertė

Moduliuoto bandymų lauko stiprio maksimali vertė turi atitikti nemoduliuoto bandymų lauko stiprį, kurio tikroji vertė, išreikšta voltais metrui, nurodyta I priedo 5.4.2 punkte.

7.3.2. Bandymų signalo forma

Bandymų signalas turi būti radijo dažnio sinusinės bangos formos su amplitudine moduliacija 1 kHz dažniu esant moduliacijos gyliui m 0,8 ± 0,04.

7.3.3. Moduliacijos gylis

Moduliacijos gylis nustatomas tokiu būdu:

m =

Gaubiamoji atitinka kreivę, kurią sudaro oscilografo ekrane matomo moduliuotojo nešlio kraštai.

8. TIKRINIMO IR STEBĖJIMO ĮRANGA

8.1. Transporto priemonės išorinei daliai ir keleivio vietai stebėti bei nustatyti, ar 6.2 punkte nurodytos sąlygos yra tenkinamos, naudojama vaizdo kamera arba kameros.

1 priedėlis

+++++ TIFF +++++

2 priedėlis

+++++ TIFF +++++

3 priedėlis

+++++ TIFF +++++

V PRIEDAS

ATSKIRŲ TECHNINIŲ MAZGŲ (ATM) PLAČIAJUOSTĖS ELEKTROMAGNETINĖS SPINDULIUOTĖS MATAVIMO METODAS

1. BENDROJI DALIS

1.1. Matavimo įranga

Matavimo įranga turi atitikti Tarptautinio radijo trukdžių specialiojo komiteto (CISPR) publikacijos Nr. 16 antrojo leidimo reikalavimus.

Plačiajuostei elektromagnetinei spinduliuotei matuoti reikia naudoti kvaziamplitudinį detektorių.

1.2. Bandymo metodas

Bandymas skirtas matuoti plačiajuostę spinduliuotę, kurią skleidžia kibirkštinio uždegimo sistemos arba elektros varikliai nuolatinio naudojimo sistemose (pvz., elektros traukos varikliai, šildymo ar stiklo apipūtimo sistemų varikliai ir degalų siurbliai).

2. REZULTATŲ IŠRAIŠKA

Išmatuotos vertės išreiškiamos decibelais (mikrovoltais metrui) esant 120 kHz dažnių juostai. Jeigu matavimo įrangos tikroji dažnių juosta B (išreikšta kilohercais) nėra lygi tiksliai 120 kHz, rodmenis reikia paversti į atitinkančius 120 kHz juostą. Paverčiama pridedant 20 log (120/B), kur B turi būti siauresnė nei 120 kHz.

3. BANDYMŲ SĄLYGOS

3.1. Bandymų paviršius turi atitikti Tarptautinio radijo trukdžių specialiojo komiteto (CISPR) publikacijos Nr. 16 antrojo leidimo reikalavimus (žr. šio priedo 1 priedėlio 1 pav.).

3.2. Matavimo įranga ir bandymų kabina arba transporto priemonė, kurioje yra matavimo įranga, išdėstomos už šio priedo 1 priedėlio 1 pav. parodytos zonos ribų.

3.3. Bandymams galima naudoti uždaroje patalpoje esančią įrangą, jeigu parodoma, kad yra koreliacija tarp šitaip gautų rezultatų ir rezultatų, gautų išoriniame paviršiuje, kuris yra patvirtintas bandymams. Uždaros bandymų patalpos pranašumas yra tai, kad bandymus galima atlikti bet kokiu oru, kontroliuojamoje aplinkoje ir esant geresniam matavimų rezultatų pasikartojimui, nes elektrinės charakteristikos yra stabilesnės. Tokiai patalpai netaikomi šio priedo 1 priedėlio 1 pav. nurodyti matmenų reikalavimai, išskyrus atstumo tarp ATM ir antenos bei pastarosios aukščio reikalavimą.

3.4. Siekiant įsitikinti, kad nėra pašalinio triukšmo arba signalų, kurie galėtų labai paveikti matavimus, foninė spinduliuotė išmatuojama prieš pagrindinį bandymą ir po jo. Abiejų matavimų atvejais triukšmas ir pašalinis signalas turi būti bent 10 dB mažesnis nei I priedo 5.5.2.1 punkte nurodytos ribinės vertės, išskyrus laisvas siaurajuostes spinduliuotes aplinkoje.

4. ATM BŪSENA BANDYMO METU

4.1. ATM turi reikiamai veikti.

4.2. Matuoti negalima lietui lyjant ir 10 minučių nustojus lyti.

4.3. ATM ir jo laidų pynę reikia padėti ant izoliuojančios atramos 50 + 10/-0 mm virš žemės plokštės. Tačiau, jeigu viena iš ATM dalių turi būti elektriškai prijungta prie metalinio transporto priemonės korpuso, ta dalis turi būti ant žemės plokštės ir elektriškai prijungta prie jos.

Žemės plokštė turi būti metalinis lakštas ne mažesnio nei 0,25 mm storio. Mažiausias žemės plokštės dydis priklauso nuo ATM matmenų, tačiau turi būti pakankamai didelė, kad tilptų laidų pynės ir transporto priemonės sistemų sudėtinės dalys. Žemės plokštė turi būti prijungta prie žemės laido, einančio 1,0 ± 0,1 m atstumu virš žemės lygiagrečiai su ja.

ATM turi būti paruošta veikti ir prijungta vadovaujantis nurodytomis sąlygomis. Elektros maitinimo paskirstymo laidų pynė turi eiti lygiagrečiai su žemės plokštės pakraščiais ir turi būti ne toliau nei 100 mm nuo arčiausiai antenos esančio plokštės krašto.

ATM turi būti įžemintas vadovaujantis gamintojo specifikacijomis: negalimas joks papildomas prijungimas prie žemės.

Mažiausias atstumas tarp ATM ir kitų laidžių konstrukcijų, pavyzdžiui, apsaugotos zonos sienų (išskyrus pagrindo plokštę po bandomuoju objektu), turi būti bent 1,0 m.

4.4. ATM yra maitinamas per 50 μH linijos pilnutinės varžos stabilizavimo tinklą (LPVST), kuris elektriškai prijungtas prie žemės plokštės. Maitinimo įtampą reikia palaikyti ± 10 % sistemos vardinės darbinės įtampos ribose. Visa pulsacijų įtampa turi būti mažesnė nei 1,5 % sistemos vardinės darbinės įtampos, matuojant LPVST kontroliavimo prievade.

4.5. Jeigu ATM yra sudarytas daugiau nei iš vienos sudėtinės dalies, geriausias būdas jas sujungti yra panaudoti transporto priemonės laidų pynę. Laidų pynė turi kiek įmanoma atitikti praktiškai naudojamą pynę ir pageidautina ją prijungti prie tikrųjų apkrovų ir vykdytuvų. Jeigu kita įranga, kurios nereikia bandyti, yra reikalinga atskiram techniniam mazgui veikti vadovaujantis reglamentu, būtina atsižvelgti į išmatuotas spinduliavimo proporcijas viso bandymo metu.

5. ANTENOS TIPAS, VIETA IR ORIENTACIJA

5.1. Antenos tipas

Leistina bet kokia tiesinės poliarizacijos antena, jeigu ją galima standartizuoti pagal atskaitos anteną.

5.2. Matavimų aukštis ir atstumas

5.2.1. Aukštis

Antenos fazinis centras turi būti 0,5 ± 0,05 virš žemės plokštės.

5.2.2. Matavimo atstumas

Horizontalus atstumas nuo antenos fazinio centro iki žemės plokštės krašto turi būti 1,0 ± 0,05 m. Jokia antenos dalis negali būti arčiau nei 0,5 m iki žemės plokštės.

Antena statoma lygiagrečiai su plokštuma, kuri yra statmena žemės plokštei ir eina išilgai to plokštės krašto, išilgai kurio išdėstytos laidų pynės pagrindinės dalys.

5.2.3. Jeigu bandymas atliekamas uždaroje patalpoje, siekiant sudaryti elektromagnetinį ekraną radijo dažniams, antenos priimančiosios sudėtinės dalys negali būti arčiau nei 0,5 m iki kokios nors radijo dažnius sugeriančios medžiagos arba arčiau nei 1,5 m iki uždaros patalpos sienos. Tarp priimančios antenos ir bandomosios transporto priemonės ATM negali būti jokių sugeriančių medžiagų.

5.3. Antenos orientacija ir poliarizacija

Rodmenys registruojami matavimo taške pirmiausia esant vertikaliai antenos poliarizacijai, o paskui - horizontaliai.

5.4. Matavimai

Dviejų matavimų, atliktų vadovaujantis 5.3 punktu kiekvienam dažniui, didžiausia vertė laikoma būdinga verte esant tam dažniui.

6. DAŽNIAI

6.1. Matavimas

Matuojama dažnių intervale nuo 30 iki 1000 MHz. ATM laikomi atitinkančiais ribines vertes visame dažnių intervale, jeigu jie atitinka nurodytas ribines vertes 11 dažnių: 45, 65, 90, 150, 180, 220, 300, 450, 600, 750 ir 900 MHz. Jeigu bandymų metu viršijamos ribinės vertės, reikia įsitikinti, kad tai yra dėl ATM, o ne dėl aplinkos spinduliuotės.

6.2. Leistini nuokrypiai

Pavieniai dažniai, MHz | Leistinas nuokrypis, MHz |

45, 65, 90, 150, 180 ir 220 | ± 5 |

300, 450, 600, 750 ir 900 | ± 20 |

Nurodytiems dažniams taikomi leistini nuokrypiai siekiant išvengti trukdymų radijo bangų perdavimui vardiniais dažniais arba arti jų.

1 priedėlis

+++++ TIFF +++++

Bandymų paviršiaus ribos

VI PRIEDAS

ATSKIRŲ TECHNINIŲ MAZGŲ (ATM) SIAURAJUOSTĖS ELEKTROMAGNETINĖS SPINDULIUOTĖS MATAVIMO METODAS

1. BENDROJI DALIS

1.1. Matavimo įranga

Matavimo įranga turi atitikti Tarptautinio radijo trukdžių specialiojo komiteto (CISPR) publikacijos Nr. 16 antrojo leidimo reikalavimus.

Siaurajuostei elektromagnetinei spinduliuotei matuoti reikia naudoti vidutinės vertės detektorių.

1.2. Bandymo metodas

Bandymas skirtas matuoti siaurajuostę elektromagnetinę spinduliuotę, kurią gali skleisti mikroprocesorinės sistemos. Didžiausiam spinduliuojamam dažniui nustatyti pradiniame etape (2-3 minutes), kai antenos poliarizacija jau parinkta, galima spektro analizatoriumi skenuoti 6.1 punkte nurodytų dažnių intervale. Tai gali palengvinti aprinkti testuotinus dažnius (žr. 6 punktą).

2. REZULTATŲ IŠRAIŠKA

Išmatuotosios vertės išreiškiamos decibelais (mikrovoltais metrui).

3. BANDYMŲ SĄLYGOS

3.1. Bandymų paviršius turi atitikti Tarptautinio radijo trukdžių specialiojo komiteto (CISPR) publikacijos Nr. 16 antrojo leidimo nurodytus reikalavimus (žr. V priedo 1 priedėlio 1 paveikslą).

3.2. Matavimų įranga ir bandymų kabina arba transporto priemonė, kurioje yra matavimo įranga, išdėstomos už V priedo 1 priedėlio 1 pav. parodyto bandymų paviršiaus ribų.

3.3. Bandymams galima naudoti uždarą patalpą, jeigu parodoma, kad yra koreliacija tarp šios patalpos ir išorinio bandymų paviršiaus. Uždaros bandymų patalpos pranašumas yra tai, kad visa bandymų įranga visą laiką gali veikti kontroliuojamoje aplinkoje, o matavimų rezultatų pasikartojimas yra geresnis, nes elektrinės charakteristikos yra stabilesnės. Uždarai bandymų patalpai netaikomi V priedo 1 priedėlio 1 pav. nurodyti matmenų reikalavimai, išskyrus atstumo tarp ATM ir antenos bei pastarosios aukščio reikalavimą.

3.4. Siekiant įsitikinti, kad nėra pašalinio triukšmo arba signalų, kurie galėtų žymiai paveikti matavimus, foninė spinduliuotė išmatuojama prieš pagrindinį bandymą ir po jo. Abiejų matavimų atvejais triukšmas ir pašalinis signalas turi būti bent 10 dB mažesnis nei I priedo 5.6.2.1 punkte nurodytos ribinės vertės, išskyrus laisvas siaurajuostes spinduliuotes aplinkoje.

4. ATM BŪSENA BANDYMO METU

4.1. ATM turi reikiamai veikti.

4.2. Matuoti negalima lietui lyjant ant ATM ir dešimt minučių nustojus lyti.

4.3. ATM ir jo laidų pynę reikia padėti ant izoliuojančios atramos 50 + 10/-0 mm virš žemės plokštės. Tačiau, jeigu viena ATM dalių turi būti elektriškai prijungta prie metalinio transporto priemonės korpuso, ta dalis turi būti ant žemės plokštės ir elektriškai prijungta prie jos.

Žemės plokštė turi būti metalinis lakštas ne mažesnio nei 0,25 mm storio. Mažiausias žemės plokštės dydis priklauso nuo ATM matmenų, tačiau turi būti pakankamai didelė, kad tilptų transporto priemonės sistemų sudėtinės dalys ir laidų pynės. Žemės plokštė prijungiama prie žemės laido, einančio 1,0 ± 0,1 m atstumu virš žemės lygiagrečiai su ja.

ATM paruošiama veikti ir prijungiama vadovaujantis instrukcijomis. Elektros maitinimo paskirstymo laidai turi eiti lygiagrečiai su žemės plokštės pakraščiais ir būti ne toliau nei 100 mm nuo arčiausiai antenos esančio plokštės krašto.

ATM turi būti įžemintas vadovaujantis gamintojo instrukcijomis: negalimas joks papildomas prijungimas prie žemės.

Mažiausias atstumas tarp ATM ir kitų laidžių konstrukcijų, pavyzdžiui, ekranuotos zonos sienų (išskyrus pagrindo plokštę, laikančią bandomąjį objektą), turi būti mažiausiai 1,0 m.

4.4. ATam yra maitinamas per 50 μH linijos pilnutinės varžos stabilizavimo tinklą (LPVST), kuris elektriškai prijungtas prie žemės plokštės. Maitinimo įtampą reikia palaikyti ± 10 % sistemos vardinės darbinės įtampos ribose. Visa pulsacijų įtampa turi būti mažesnė nei 1,5 % sistemos vardinės darbinės įtampos, matuojant LPVST kontroliavimo prievade.

4.5. Jeigu ATM yra sudarytas daugiau nei iš vienos sudėtinės dalies, geriausias būdas jas sujungti yra panaudoti transporto priemonės laidų pynę. Laidų pynė turi kiek įmanoma atitikti praktiškai naudojamą pynę ir pageidautina ją prijungti prie tikrųjų apkrovų ir vykdytuvų. Jeigu kita įranga, kurios nereikia bandyti, yra reikalinga atskiram techniniam mazgui veikti vadovaujantis reglamentu, būtina atsižvelgti į išmatuotas spinduliavimo proporcijas visame bandyme.

5. ANTENOS TIPAS, VIETA IR ORIENTACIJA

5.1. Antenos tipas

Leistina bet kokia tiesinės poliarizacijos antena, jeigu ją galima standartizuoti pagal atskaitos anteną.

5.2. Matavimų aukštis ir atstumas

5.2.1. Aukštis

Antenos fazinis centras turi būti 0,5 ± 0,05 virš žemės plokštės.

5.2.2. Matavimo atstumas

Horizontalus atstumas nuo antenos fazinio centro iki žemės plokštės krašto turi būti 1,0 ± 0,05 m. Jokia antenos dalis negali būti arčiau nei 0,5 m iki žemės plokštės.

Antena statoma lygiagrečiai su plokštuma, kuri yra statmena žemės plokštei ir eina išilgai to plokštės krašto, išilgai kurio išdėstytos laidų pynės pagrindinės dalys.

5.2.3. Jeigu bandymas atliekamas uždaroje patalpoje, siekiant sudaryti ekraną radijo dažniams, antenos priimančiosios sudėtinės dalys negali būti arčiau nei 0,5 m iki kokios nors radijo dažnius sugeriančios medžiagos arba arčiau nei 1,5 m iki ekranuojančios sienos. Tarp priimančios antenos ir bandomosios transporto priemonės negali būti jokių sugeriančių medžiagų.

5.3. Antenos orientacija ir poliarizacija

Rodmenys registruojami matavimo taške pirmiausia esant vertikaliai antenos poliarizacijai, o paskui - horizontaliai.

5.4. Matavimai

Dviejų matavimų, atliktų vadovaujantis 5.3 punktu ties kiekvienam dažniuio, didžiausia vertė laikoma būdinga verte esant tam dažniui.

6. DAŽNIAI

6.1. Matavimas

Matuojama dažnių intervale nuo 30 iki 1000 MHz. Šis intervalas dalijamas į 11 juostų. Kiekvienoje juostoje bandymas atliekamas tuo dažniu, kuriuo yra didžiausi rodmenys - patikrinama, ar jie yra reikalingose ribose. Transporto priemonė laikoma atitinkančia ribines vertes visame dažnių intervale, jeigu ji atitinka nurodytas ribines vertes ties pasirinktais dažniais šiose 11 dažnių juostų: 30-45, 45-80, 80-130, 130-170, 170-225, 225-300, 300-400, 400-525, 525-700, 700-850 ir 850-1000 MHz.

6.2. Jeigu pirmojo bandymo, atliekamo taikant 1.2 punkte aprašytą metodą, metu siaurajuostė spinduliuotė bet kurioje juostoje, apibrėžtoje 6.1 punkte, yra bent 10 dB mažesnė nei atskaitos ribinė vertė, tai ATM laikomi atitinkančiais šiame priede apibrėžtus reikalavimus konkrečiai dažnių juostai. Tuo atveju visas bandymas nereikalingas.

VII PRIEDAS

ATM ATSPARUMO ELEKTROMAGNETINEI SPINDUOLIUOTEI BANDYMO METODAI

1. BENDROJI DALIS

1.1. Bandymo metodai

ATM turi tenkinti ribines vertes (žr. I priedo 5.7.2.1 punktą) 20-1000 MHz dažnių intervale, matuojant vienu iš toliau nurodytų metodų, kurį parenka ATM gamintojas:

- 150 mm juostinės linijos metodas: žr. 1 priedėlio 1 pav.,

- 800 mm juostinės linijos metodas: žr. 1 priedėlio 2 ir 3 pav.,

- tūrinės srovės injekcijos metodas: žr. 2 priedėlio 1 ir 2 pav.,

- TEM [skersinės elektromagnetinės modos] narvelio metodas: žr. 3 priedėlio 1 pav.,

- laisvojo lauko ATM atsparumo metodas: žr. 4 priedėlio 1 pav.

NB:

Siekiant išvengti elektromagnetinių laukų poveikio bandymų metu, bandyti reikia ekranuotoje vietoje.

2. REZULTATŲ IŠRAIŠKA

Visuose šiame priede aprašomuose bandymuose lauko stipris išreiškiamas voltais metrui, o injektuojama srovė - miliamperais.

3. BANDYMŲ SĄLYGOS

3.1. Bandymų įranga turi galėti generuoti bandymų signalus šiame priede nurodytuose dažnių intervaluose. Bandymų vieta turi atitikti (nacionalinius) teisinius reikalavimus elektromagnetiniam spinduliavimui.

3.2. Valdymo ir stebėjimo įranga negali būti jautri spinduliuotės laukams, nes priešingu atveju bandymai bus negaliojantys.

4. ATM BŪSENA BANDYMŲ METU

4.1. ATM būsena turi būti normali darbinė. Jis pastatomas taip, kaip parodyta šiame priede, nebent jei kitaip reikėtų taikant konkretų bandymo metodą.

4.2. ATM ir jo laidų pynę reikia padėti ant izoliuojančios atramos 50 + 10/-0 mm virš žemės plokštės. Tačiau jeigu viena iš ATM dalių turi būti elektriškai prijungta prie metalinio transporto priemonės korpuso, ta dalis turi būti ant žemės plokštės ir elektriškai prijungta prie jos.

Žemės plokštė turi būti iš metalo lakšto, kurio storis yra bent 0,25 mm, išskyrus atvejus, kai naudojamas TEM narvelio metodas. Minimalus žemės plokštės dydis priklauso nuo ATM dydžio, bet turi būti pakankamas, kad būtų galima padėti ATM komponentus ir pynes. Žemės plokštė turi būti įžeminta, padėta 1,0 ± 0,1 m virš žemės paviršiaus ir jai lygiagrečiai.

Mažiausias atstumas tarp ATM ir visų kitų laidžių konstrukcijų, pavyzdžiui, ekranuotos zonos sienų (išskyrus pagrindo plokštę po bandomuoju objektu), turi būti bent 1,0 m, išskyrus TEM narvelio naudojimo atveju.

4.3. ATM yra maitinamas per 50 μH linijos pilnutinės varžos stabilizuotą tinklą (LPVST), kuris elektriškai prijungtas prie žemės plokštės. Maitinimo įtampą reikia palaikyti vienodą. Bet koks pastovios maitinimo įtampos nukrypimas nuo ATM vardinės darbinės įtampos negali būti didesnis nei ± 10 % ATM vardinės darbinės įtampos. Pulsacijų įtampa turi būti mažesnė nei 1,5 % ATM vardinės darbinės įtapos, matuojant LPVST kontroliavimo prievade.

4.4. Kalibravimo metu visa išorinė įranga, kurios reikia, kad ATM veiktų, turi būti savo vietoje. Kalibruojant ją reikia padėti bent 1 m atstumu nuo atskaitos taško.

4.5. Siekiant gauti atkuriamus rezultatus, bandymus ir matavimus reikia pakartoti. Bandymų signalus generuojanti įranga ir jos konfigūracija turi būti tos pačios specifikacijos, kaip ir naudota kiekviename atitinkamo kalibravimo etape (šio priedo 7.2, 8.2 ir 10.3 punktai).

5. MATAVIMO DAŽNIAI, BANDYMŲ TRUKMĖ

5.1. Matuojama dažnių intervale 20-1000 MHz.

5.2. Bandyti reikia šiais 12 dažnių: 27 MHz, 45 MHz, 65 MHz, 90 MHz, 150 MHz, 180 MHz, 220 MHz, 300 MHz, 450 MHz, 600 MHz, 750 MHz ir 900 MHz ± 10 % . Bandymų trukmė po 2 s ± 10 % kiekvienu dažniu.

6. GENERUOJAMO BANDYMŲ SIGNALO CHARAKTERISTIKOS

6.1. Moduliuoto bandymų lauko stiprio maksimali vertė

Moduliuoto bandymų lauko stiprio maksimali vertė turi atitikti nemoduliuoto bandymų lauko stiprį, kurio tikroji vertė, išreikšta voltais metrui, nurodyta I priedo 5.7.2 punkte.

6.2. Bandymų signalo forma

Bandymų signalas turi būti radijo dažnio sinusinės bangos formos su amplitudine moduliacija 1 kHz dažniu esant moduliacijos gyliui m 0,8 ± 0,04.

6.3. Moduliacijos gylis

Moduliacijos gylis nustatomas tokiu būdu:

m =

Gaubiamoji attinka kreivę, kurią sudaro oscilografo ekrane matomo moduliuotojo nešlio kraštai.

7. JUOSTINĖS LINIJOS METODAS

7.1. Bandymo metodas

Šiame bandyme sudėtines dalis atskirame techniniame mazge jungianti laidų pynė yra veikiama nurodyto stiprio lauku.

Šiuo bandymų metodu galima generuoti vienalyčius laukus tarp aktyvaus laidininko (juostinės linijos) ir žemės plokštės (montavimo stalo laidus paviršius), tarp kurių galima padėti laidų pynės dalį.

7.2. Lauko stiprio matavimas juostinėje linijoje

Kiekvienu reikiamu bandymo dažniu į juostinę liniją paduodamas reikiamos galios radijo dažnio signalas reikalingam bandymų laukui sukurti bandymo vietoje be ATM. Šią radijo dažnio signalo galią ir kitus svarbius radijo dažnių generatoriaus parametrus reikia registruoti bandymų ataskaitoje (kalibravimo kreivė).

Užregistruota informacija naudojama tipui patvirtinti. Jeigu bandymų vietoje keičiama įranga, juostinės linijos kalibravimą būtina pakartoti.

7.3. ATM įrengimas

7.3.1. ATM elektroninį valdiklį reikia montuoti ant žemės plokštės, bet juostinės linijos išorėje taip, kad vienas jo galas būtų lygiagretus su juostinės linijos aktyviuoju laidininku. Jis turi būti 200 ± 10 mm nuo linijos ant žemės plokštės tiesiai po aktyviojo laidininko kraštu.

Visi aktyviojo laidininko kraštai turi būti bent 200 mm nuo bet kurio periferinio matavimo įtaiso.

ATM laidų pynė padedama horizontaliai tarp aktyviojo laidininko ir žemės plokštės.

7.3.1.1. Mažiausias laidų pynės, kurioje yra ir elektroninio valdiklio maitinimo laidai, ilgis po juostine linija turi būti 1,5 m, nebent laidų pynės ilgis transporto priemonėje būtų mažesnis nei 1,5 m. Tuo atveju laidų pynės ilgis bus toks, koks yra didžiausias jos ilgis transporto priemonėje. Visos pynės atšakos turi būti statmenos linijos išilginei ašiai.

7.3.1.2. Kitais atvejais visas ištemptos laidų pynės ilgis, įskaitant ir ilgiausią atšaką, bus 1,5 m.

8. ALTERNATYVUS BANDYMAS NAUDOJNAT 800 mm JUOSTINĘ LINIJĄ

8.1. Bandymo metodas

Juostinė linija sudaryti iš dviejų lygiagrečių metalinių plokščių, tarp kurių atstumas 800 mm. Bandomieji įtaisai dedami viduryje tarp plokščių ir juos veikia elektromagnetinis laukas (žr. šio priedo 1 priedėlio 2 ir 3 pav.).

Taikant šį metodą galima bandyti sukomplektuotas elektronines sistemas, įskaitant jutiklius ir vykdytuvus bei valdiklius ir laidų pynes. Jis tinka įtaisams, kurių didžiausias matmuo yra mažesnis nei 1/3 atstumo tarp plokščių.

8.2. Juostinės linijos vieta

Juostinė linija turi būti ekranuotoje patalpoje (išorinės spinduliuotės poveikiui išvengti) 2 m nuo sienų ir kitų metalinių gaubtų elektromagnetiniams atspindžiams išvengti. Radijo dažnius sugeriančią medžiagą galima naudoti tiems atspindžiams nuslopinti. Juostinė linija padedama ant nelaidžių atramų bent 0,4 m virš grindų.

8.3. Juostinės linijos kalibravimas

Lauką matuojantis ėmiklis dedamas viduriniame išilginio, vertikalaus ir skersinio matmenų trečdalyje tarp lygiagrečių plokščių. Tuo metu bandomosios sistemos nėra. Atitinkama matavimo įranga turi būti ekranuotos patalpos išorėje.

Kiekvienu reikiamu bandymo dažniu į juostinę liniją paduodamas reikiamos galios radijo dažnio signalas reikalingam laukui sukurti ties antena. Šią radijo dažnio signalo galią arba kitus parametrus, kurie tiesiogiai susiję su lauką apibrėžiančia galia, reikia išmatuoti ir rezultatus registruoti. Šie rezultatai bus naudojami tipo patvirtinimo bandymuose. Jeigu keičiama patalpa arba įranga, šią tvarką būtina pakartoti.

8.4. Bandomojo ATM įrengimas

Pagrindinis valdymo mazgas dedamas viduriniame išilginio, vertikalaus ir skersinio matmenų trečdalyje tarp lygiagrečių plokščių. Jis turi būti ant stovo, pagamintu iš nelaidžios medžiagos.

8.5. Pagrindinė laidų pynė ir jutiklio ar vykdytuvo laidai

Pagrindinė laidų pynė ir bet kokie jutiklio ar vykdytuvo laidai turi kilti vertikaliai nuo valdymo mazgo iki viršutinės įžemintos plokštės (tai padeda sudaryti didžiausią sąsają su elektromagnetiniu lauku). Tada jie eina apatine plokštės puse iki vieno iš jos laisvų galų, kur yra užlenkiami ir eina įžemintos plokštės viršumi iki juostinės linijos maitinimo prijungimo vietos. Toliau laidai nuvedami iki atitinkamos įrangos, kuri turi būti elektromagnetinių laukų veikimo patalpos išorėje, pavyzdžiui, ant ekranuotos patalpos grindų 1 m atstumu nuo juostinės linijos išilgai jos.

9. TŪRINĖS SROVĖS INJEKCIJOS METODAS

9.1. Bandymo metodas

Taikant šį metodą bandomas atsparumas naudojant srovės injekcijos ėmiklį srovei indukuoti tiesiogiai laidų pynėje. Šis ėmiklis sudarytas iš prijungimo apkabos, pro kurią praeina ATM laidai. Atsparumas bandomas keičiant indukuojamo signalo dažnį. ATM galima sumontuoti ant 4.2. punkte aprašytos žemės plokštės arba transporto priemonėje pagal pastarosios technines sąlygas.

9.2. Tūrinės srovės injekcijos ėmiklio kalibravimas

Injekcijos ėmiklis tvirtinamas prie kalibravimo įtvaro, kuris parodytas šio priedo 2 priedėlio 2 paveiksle, paskui bandymo dažnis švytuojamas etapais. Radijo dažnio galia ėmiklio įvade kiekvienu bandymo dažniu yra didinama, kol uždaroje bandymų grandinėje indukuota srovė pasiekia I priede nurodytą vertę. Tokiai srovei pasiekti reikalinga radijo dažnio galia registruojama bandymo ataskaitoje (kalibravimo kreivė). Taikant šį metodą, reikiama lauko generatoriaus radijo dažnio galia sukelia radijo trukdžius kalibravimo grandinėje. Bandant ATM atsparumą radijo trukdžiams, kintančio radijo dažnio signalas, kurio dydis nustatomas kalibravimo metu, paduodamas į injekcijos ėmiklį kiekvienu bandymo dažniu.

9.3. ATM įrengimas

Jeigu sistema sumontuota ant žemės plokštės, kaip aprašyta 4.2 punkte, visi laidai laidų pynėje turi būti sutvarkyti kiek įmanoma tikroviškiau, pageidautina prie jų prijungti tikras apkrovas ir vykdytuvus. Transporto priemonėje ir ant žemės plokštės sumontuotos sistemos atvejais srovės injekcijos ėmiklis apvyniojamas aplink visus laidus pynėje 100 ± 10 mm atstumu nuo kiekvieno ATM elektroninio valdymo mazgo, įtaisų modulių ar aktyvių jutiklių jungčių, kaip parodyta 1 priedėlio 2 pav.

9.4. Maitinimo, signalo ir valdymo laidai

Jeigu ATM sumontuotas ant žemės plokštės, kaip aprašyta 4.2 punkte, laidų pynė jungia LPVST ir pagrindinį elektroninį valdymo mazgą (EVM). Ši pynė turi būti lygiagreti su žemės plokštės kraštu ir turi gulėti 100 ± 10 mm nuo jos krašto.

Šioje pynėje bus teigiamas laidas, jungiantis transporto priemonės akumuliatorių su šiuo EVM ir, jeigu bandoma transporto priemonėje, neigiamas laidas.

Atstumas nuo EVM iki LPVST yra 1,5 ± 0,1 m, arba lygus pynės tarp EVM ir akumuliatoriaus ilgiui, kaip būtų transporto priemonėje, - kuris mažesnis. Jeigu naudojama transporto priemonės laidų pynė, visas jos atšakas reikia ištempti išilgai žemės plokštės statmenai jos kraštui. Priešingu atveju tokio ilgio ATM laidai turi išeiti ties LPVST.

10. TEM NARVELIO METODAS

10.1. Tyrimo metodas

TEM (skersinės elektromagnetinės modos) narvelis generuoja vienalyčius laukus tarp vidinio laidininko (pertvaros) ir korpuso (žemės plokštės). Jis naudojamas ATM bandyti.

10.2. Lauko stiprio matavimas TEM narvelyje

Lauko sriprio jutiklis dedamas viršutinėje TEM narvelio dalyje. Šioje TEM narvelio dalyje elektroninis valdymo mazgas labai silpnai veikia bandymo lauką. Signalas šio jutiklio išvade atitinka lauko stiprį. Kitu atveju elektrinio lauko stipriui nustatyti galima panaudoti šią lygtį:

E =

E = elektrinio lauko stipris (V/m);

P = narvelio įėjimo galia (W);

Z = narvelio pilnutinė varža (50 Ω);

d = atstumas tarp viršutinės sienelės ir plokštės (pertvaros) (m).

10.3. TEM narvelio matmenys

Siekiant palaikyti vienalytį lauką TEM narvelyje ir gauti pakartojamus matavimų rezultatus, ATM aukštis turi būti ne didesnis nei 1/3 narvelio vidinio aukščio.

10.4. Maitinimo, signalo ir valdymo laidai

TEM narvelį reikia pritvirtinti prie stendo, turinčio koaksialųjį lizdą ir kištukinę jungtį su atitinkamu skaičiumi kojelių. Maitinimo ir signalo laidai, einantys iš kištukinės jungties narvelio sienelėje, yra tiesiogiai prijungti prie bandomojo objekto.

Išorinės sudėtinės dalys, pavyzdžiui, jutikliai, maitinimo ir valdymo mazgai yra prijungiami:

(i) per periferinius įtaisus;

(ii) per šalia TEM narvelio esančią transporto priemonę;

(iii) tiesiogiai prie ekranuoto lizdyno.

TEM narvelis jungiamas prie periferinių įtaisų arba transporto priemonės ekranuotais laidais.

11. "NEAPRIBOTOJO LAUKO" METODAS

11.1. Taikant šį metodą, visas ATM veikiamas elektromagnetine spinduliuote.

11.2. Lauko generatoriaus tipas, vieta ir orientacija

11.2.1. Lauko generatoriaus tipas

11.2.1.1. Bet koks pasirinktas lauko generatorius turi galėti sudaryti reikiamą lauko stiprį atskaitos taške atitinkamais dažniais.

11.2.1.2. Lauko generavimo įtaisas gali būti viena ar daugiau antenų arba plokštelinė antena.

11.2.1.3. Lauko generatoriaus konstrukcija ir orientacija turi būti tokie, kad laukas būtų poliarizuotas horizontaliai ir vertikaliai esant dažniui 20-1000 MHz intervale.

11.2.2. Matavimo aukštis ir atstumas

11.2.2.1. Aukštis

11.2.2.1.1. Antenos fazinis centras negali būti žemiau nei 0,5 m virš žemės plokštės, ant kurios yra ATM.

11.2.2.1.2. Jokia antenos spinduliuojančioji dalis negali būti arčiau nei 0,25 m iki ATM pagrindo plokštės.

11.2.2.2. Matavimo atstumas

11.2.2.2.1. Didesnį lauko vienalytiškumą galima pasiekti statant lauko generatorių kiek techniškai įmanoma toliau nuo ATM. Paprastai atstumas yra 1-5 m.

11.2.2.2.2. Jeigu bandoma uždaroje patalpoje, antenos spinduliuojančiosios dalys negali būti arčiau nei 0,5 m iki bet kokios sugeriančios medžiagos ir 1,5 m iki patalpos sienos. Tarp siunčiančiosios antenos ir ATM negali būti jokių sugeriančių medžiagų.

11.2.3. Antenos padėtis ATM atžvilgiu

11.2.3.1. Lauko generatorius negali būti arčiau nei 0,5 m iki žemės plokštės krašto.

11.2.3.2. Lauko generatoriaus fazinis centras turi būti plokštumoje, kuri:

i) yra statmena žemės plokštei;

ii) yra statmena žemės plokštės kraštui, išilgai kurio guli laidų pynės pagrindinė dalis;

ir

iii) žemės plokštės kraštą dalija pusiau ties laidų pynės pagrindinės dalies viduriu.

Anteną reikia padėti lygiagrečiai su plokštuma, kuri yra statmena žemės plokštės kraštui, išilgai kurio eina laidų pynės pagrindinė dalis, ir sutampa su juo.

11.2.3.3. Bet koks lauko generatorius, kuris yra virš žemės plokštės arba ATM, turi visiškai uždengti ATM.

11.2.4. Atskaitos taškas

11.2.4.1. Atskaitos taškas yra toks taškas, kuriame matuojamas lauko stipris. Jis nustatomas taip:

11.2.4.1.1. Horizontaliai bent 2 m nuo antenos fazinio centro arba vertikaliai bent 1 m nuo plokštelinės antenos spinduliuojančiųjų dalių.

11.2.4.1.2. Plokštumoje, kuri:

(i) yra statmena žemės plokštei;

(ii) yra statmena žemės plokštės kraštui, išilgai kurio eina laidų pynės pagrindinė dalis;

ir

(iii) žemės plokštės kraštą dalija pusiau ties laidų pynės pagrindinės dalies viduriu.

11.2.4.1.3. Atskaitos taškas turi sutapti su laidų pynės, kuri eina išilgai žemės plokštės krašto arčiausiai prie antenos 100 ± 10 mm virš žemės plokštės, pagrindinės dalies viduriniu tašku.

11.3. Reikiamo lauko stiprio generavimas

11.3.1. Bandymo metodas

11.3.1.1. Siekiant patenkinti bandymo lauko sąlygas, reikia naudoti "keitimo metodą".

11.3.1.2. Keitimo metodas

Kiekvienu reikalingu dažniu reikia nustatyti lauko generatoriaus radijo dažnio galią reikiamam lauko stipriui gauti bandymų zonos atskaitos taške, kai nėra ATM. Radijo dažnio signalo galią bei kitas svarbias lauko generatoriaus nuostatas reikia registruoti bandymų ataskaitoje (kalibravimo kreivė). Užregistruota informacija naudojama tipui patvirtinti. Jeigu bandymų vietoje keičiama įranga, keitimo metodą būtina pakartoti.

11.3.1.3. Tada į bandymų vietą atgabenamas ATM, kuris gali turėti papildomą žemės plokštę, ir pastatomas vadovaujantis 11.2 punkte nurodytomis sąlygomis. Jeigu naudojama antroji žemės plokštė, ji turi būti 5 mm ribose nuo stendo žemės plokštės ir turi būti elektriškai prijungta prie pastarosios. Į lauko generatorių paduodamas 11.3.1.2 punkte nurodytos galios signalas, kurio dažniai nurodyti 5 punkte.

11.3.1.4. Kalibruojant išorinė įranga turi būti bent 1 m atstumu nuo atskaitos taško.

11.3.1.5. Koks lauką apibūdinantis parametras bebūtų pasirinktas vadovaujantis 11.3.1.2 punkte nurodytomis sąlygomis, tą patį parametrą reikia naudoti nustatant lauko stiprį viso bandymo metu.

11.3.1.6. Lauko stiprį matuojantis įtaisas

Taikant keitimo metodą kalibravimo etape naudojamas įtaisas lauko stipriui nustatyti turi būti kompaktiškas izotropinis ėmiklis lauko stipriui matuoti.

11.3.1.7. Taikant keitimo metodą kalibravimo etape lauko stiprio matavimo įtaiso fazinis centras turi būti atskaitos taške.

11.3.2. Lauko stiprio kontūras

11.3.2.1. Taikant keitimo metodą kalibravimo etape (prieš ATM pastatymą bandymų zonoje) lauko stipris turi būti ne mažesnis nei 50 % vardinės lauko stiprio vertės 1,0 ± 0,05 m atstumu nuo atskaitos taško bet kurioje jo pusėje ant tiesės, einančios per tą tašką lygiagrečiai su žemės plokštės kraštu.

1 priedėlis

+++++ TIFF +++++

Juostinės linijos metodas

+++++ TIFF +++++

800 mm juosinės linijos metodas

+++++ TIFF +++++

800 mm juosinės linijos matmenys

2 priedėlis

+++++ TIFF +++++

Tūrinės srovės injekcijos metodas

+++++ TIFF +++++

Ėmiklio kalibravimo grandinės nustatymas

3 priedėlis

+++++ TIFF +++++

TEM narvelio metodas

4 priedėlis

+++++ TIFF +++++

1 paveikslas

VIII PRIEDAS

1 priedėlis

Informacinis dokumentas apie dviratės ar triratės motorinės transporto priemonės modelio elektromagnetinį suderinamumą

+++++ TIFF +++++

2 priedėlis

+++++ TIFF +++++

IX PRIEDAS

1 priedėlis

Informacinis dokumentas apie atskiro techninio mazgo modelio elektromagnetinį suderinamumą

+++++ TIFF +++++

2 priedėlis

+++++ TIFF +++++

9 SKYRIUS

DVIRATĖMS AR TRIRATĖMS MOTORINĖS TRANSPORTO PRIEMONĖMS LEISTINAS GARSO LYGIS IR JŲ IŠMETIMO SISTEMA

PRIEDŲ SĄRAŠAS

| | Puslapis |

I PRIEDAS | Garso lygio ribinės vertės, išreikštos dB(A), ir sudėtinių dalių tipo patvirtinimo, susijusio su dviratės ar triratės motorinės transporto priemonės tipui leistinu garso lygiu, įsigaliojimo datos … | 377 |

II PRIEDAS | Dviračiams mopedams taikomi reikalavimai … | 378 |

1.Apibrėžimai … | 378 |

2.Sudėtinės dalies tipo patvirtinimas, susijęs su dviračio mopedo tipo garso lygiu ir originalia išmetimo sistema, kaip atskiru techniniu mazgu … | 378 |

3.Sudėtinės dalies tipo patvirtinimas, susijęs su neoriginalia išmetimo sistema ar jos sudėtinėmis dalimis, kaip atskirais techniniais mazgais, skirtomis dviračiams mopedams … | 388 |

1A priedėlis | Informacinis dokumentas, susijęs su dviračio mopedo tipui leistinu garso lygiu ir jo originalia išmetimo sistema … | 390 |

1B priedėlis | Sudėtinės dalies tipo patvirtinimo pažymėjimas, susijęs su dviračio mopedo tipui leistinu garso lygiu ir jo originalia(-iomis) išmetimo sistema(-omis) … | 391 |

2A priedėlis | Informacinis dokumentas, susijęs su neoriginalia išmetimo sistema ar jos sudėtine(-ėmis) dalimi(s), kaip atskiru(-ais) techniniu(-iais) mazgu(-ais), skirtomis dviračio mopedo tipui … | 392 |

2B priedėlis | Sudėtinės dalies tipo patvirtinimo pažymėjimas, susijęs su neoriginalia išmetimo sistema, skirta dviračiams mopedams … | 393 |

III PRIEDAS | Motociklams taikomi reikalavimai … | 394 |

1.Apibrėžimai … | 394 |

2.Sudėtinės dalies tipo patvirtinimas, susijęs su motociklo tipo garso lygiu ir originalia išmetimo sistema, kaip atskiru techniniu mazgu … | 394 |

3.Sudėtinės dalies tipo patvirtinimas, susijęs su neoriginalia išmetimo sistema ar jos sudėtinėmis dalimis, kaip atskirais techniniais mazgais, skirtomis motociklams … | 403 |

1A priedėlis | Informacinis dokumentas, susijęs su motociklo tipui leistinu garso lygiu ir jo originalia išmetimo sistema … | 405 |

1B priedėlis | Sudėtinės dalies tipo patvirtinimo pažymėjimas, susijęs su motociklo tipui leistinu garso lygiu ir jo originalia (-iomis) išmetimo sistema (-omis) … | 406 |

2A priedėlis | Informacinis dokumentas, susijęs su neoriginalia išmetimo sistema ar jos sudėtine (-ėmis) dalimi (-is), kaip atskiru (-ais) techniniu (-iais) mazgu (-ais), skirtomis motociklo tipui … | 407 |

2B priedėlis | Sudėtinės dalies tipo patvirtinimo pažymėjimas, susijęs su neoriginalia išmetimo sistema, skirta motociklams … | 408 |

IV PRIEDAS | Triračiams mopedams ir motociklams taikomi reikalavimai … | 409 |

1.Apibrėžimai … | 409 |

2.Sudėtinės dalies tipo patvirtinimas, susijęs su triračio mopedo ar motociklo tipo garso lygiu ir originalia išmetimo sistema, kaip atskiru techniniu mazgu … | 409 |

3.Sudėtinės dalies tipo patvirtinimas, susijęs su neoriginalia išmetimo sistema ar jos sudėtinėmis dalimis, kaip atskirais techniniais mazgais, skirtomis triračiams mopedams ir motociklams … | 418 |

1A priedėlis | Informacinis dokumentas, susijęs su triračio mopedo ar motociklo tipui leistinu garso lygiu ir jo originalia išmetimo sistema … | 420 |

1B priedėlis | Sudėtinės dalies tipo patvirtinimo pažymėjimas, susijęs su triračio mopedo ar motociklo tipui leistinu garso lygiu ir jo originalia (-iomis) išmetimo sistema (-omis) … | 421 |

2A priedėlis | Informacinis dokumentas, susijęs su neoriginalia išmetimo sistema ar jos sudėtine (-ėmis) dalimi (-is), kaip atskiru (-ais) techniniu (-iais) mazgu (-ais), skirta triračio mopedo ar motociklo tipui … | 422 |

2B priedėlis | Sudėtinės dalies tipo patvirtinimo pažymėjimas, susijęs su neoriginalia išmetimo sistema, skirta triračio mopedo ar motociklo tipui … | 423 |

V PRIEDAS | Gamybos atitikties reikalavimai … | 424 |

VI PRIEDAS | Ženklinimo reikalavimai … | 425 |

VII PRIEDAS | Bandymo trasos specifikacijos … | 426 |

I PRIEDAS

GARSO LYGIO RIBINĖS VERTĖS, IŠREIKŠTOS DB(A), IR SUDĖTINIŲ DALIŲ TIPO PATVIRTINIMO, SUSIJUSIO SU DVIRATĖS AR TRIRATĖS MOTORINĖS TRANSPORTO PRIEMONĖS TIPUI LEISTINU GARSO LYGIU, ĮSIGALIOJIMO DATOS

Transporto priemonės | Garso lygio ribinės vertės, įsigaliojančios praėjus 24 mėnesiams nuo šios direktyvos priėmimo |

1.Dviračiai mopedai | |

≤ 25 km/h | 66 |

> 25 km/h | 71 |

triračiai mopedai | 76 |

2.Motociklai | |

≤ 80 cm3 | 75 |

> 80 ≤ 175 cm3 | 77 |

> 175 cm3 | 80 |

3.Triračiai motociklai | 80 |

II PRIEDAS

DVIRAČIAMS MOPEDAMS TAIKOMI REIKALAVIMAI

1. APIBRĖŽIMAI

Šiame skyriuje:

1.1. "dviračio mopedo tipas pagal jo garso lygį ir išmetimo sistemą" - tai mopedai, nesiskiriantys šiais pagrindiniais aspektais:

1.1.1. variklio tipu (dvitaktis ar keturtaktis, variklis su slankiaisiais stūmokliais ar rotacinis stūmoklinis variklis, cilindrų skaičius ir darbinis tūris, karbiuratorių ar įpurškimo sistemų skaičius ir tipas, vožtuvų išdėstymas, didžiausias bendras galingumas ir atitinkamas sūkių skaičius).

Rotacinių stūmoklinių variklių kubatūra laikoma dvigubai didesne už kameros tūrį;

1.1.2. transmisijos sistema, visų pirma pavarų ir perdavimo skaičius;

1.1.3. išmetimo sistemų skaičius, tipas ir išdėstymas.

1.2. "išmetimo sistema" arba "duslintuvas" - tai visas sudėtinių dalių komplektas, būtinas mopedo variklio ir išmetamojo vamzdžio keliamam triukšmui riboti:

1.2.1. "originali išmetimo sistema ar duslintuvas" - tai tipui būdinga sistema, įmontuota transporto priemonėje tipo patvirtinimo ar tipo patvirtinimo pratęsimo metu. Tai gali būti iš pradžių įmontuota arba atsarginė (pakeista) sistema;

1.2.2. "neoriginali išmetimo sistema ar duslintuvas" - tai kito tipo negu transporto priemonėje tipo patvirtinimo ar tipo patvirtinimo pratęsimo metu įmontuota sistema. Ji gali būti naudojama tik kaip atsarginė išmetimo sistema ar duslintuvas.

1.3. "skirtingų tipų išmetimo sistemos" - tai sistemos, kurios iš esmės skiriasi vienu iš šių būdų:

1.3.1. sistemos, sudarytos iš sudėtinių dalių su skirtingais gamyklos ar prekybos ženklais;

1.3.2. sistemos, į kurias įeina sudėtinė dalis, pagaminta iš skirtingos charakteristikos medžiagų, arba kurios sudarytos iš skirtingos formos ar dydžio sudėtinių dalių;

1.3.3. sistemos, kurių bent vienos sudėtinės dalies veikimo principai yra skirtingi;

1.3.4. sistemos, sudarytos iš skirtingai sujungtų sudėtinių dalių.

1.4. "išmetimo sistemos sudėtinė dalis" - tai bet kuri atskira sudėtinė dalis, kuri kartu su kitomis sudaro išmetimo sistemą (pvz., išmetamasis vamzdis, duslintuvas) ir įsiurbimo sistemą (oro filtras), jeigu tokia yra.

Jeigu variklyje turi būti įmontuota įsiurbimo sistema (oro filtras ir (ar) įsiurbimo triukšmo slopintuvas), kad jis atitiktų didžiausius leistinus garso lygius, filtras ir (ar) slopintuvas turi būti laikomi sudėtinėmis dalimis, kurios yra tokios pat svarbios kaip ir išmetimo sistema.

2. SUDĖTINĖS DALIES TIPO PATVIRTINIMAS, SUSIJĘS SU DVIRAČIO MOPEDO TIPO GARSO LYGIU IR ORIGINALIA IŠMETIMO SISTEMA, KAIP ATSKIRU TECHNINIU MAZGU

2.1. Važiuojančio dviračio mopedo keliamas triukšmas (matavimo sąlygos ir transporto priemonės bandymo metodas sudėtinės dalies tipo patvirtinimo metu):

2.1.1. Ribinės vertės: žr. I priedą.

2.1.2. Matavimo prietaisai

2.1.2.1. Akustiniai matavimai

Garso lygiui matuoti naudojamas prietaisas turi būti tikslus garso lygio matuoklis, kurio tipas apibūdintas Tarptautinės elektrotechnikos komisijos (TEK) leidinyje 179 "Tikslūs garso lygio matuokliai" (antrasis leidimas). Matavimai turi būti atliekami naudojantis taip pat tame leidinyje aprašytais greitu reakcijos laiku ir svoriniu koeficientu A.

Kiekvienos matavimų serijos pradžioje ir pabaigoje garso lygio matuoklis turi būti kalibruojamas pagal gamintojo instrukcijas, naudojant atitinkamą garso šaltinį (pvz., stūmoklinį prietaisą).

2.1.2.2. Greičio matavimai

Variklio sūkių skaičius ir mopedo greitis bandomojoje trasoje turi būti nustatyti ± 3 % tikslumu.

2.1.3. Matavimo sąlygos

2.1.3.1. Mopedo būklė

Bendras vairuotojo ir mopede sumontuotos bandomosios įrangos svoris turi būti ne didesnis kaip 90 kg ir ne mažesnis kaip 70 kg. Prireikus turi būti pridėti svarsčiai, kad bendras svoris padidėtų bent iki 70 kg.

Atliekant matavimus mopedas turi būti geros techninės būklės (įskaitant aušinamąjį skystį, tepalus, kurą, įrankius, atsarginį ratą ir vairuotoją).

Prieš atliekant matavimus mopedo variklio temperatūra turi pasiekti normalią darbinę temperatūrą.

Jeigu mopede sumontuoti automatiškai įsijungiantys ventiliatoriai, atliekant garso matavimus ši sistema neturi būti įjungta. Jeigu mopedai turi daugiau negu vieną varomąjį ratą, galima įjungti tik tą pavarą, kuri skirta važiuoti normaliai. Jeigu prie mopedo prikabinta priekaba, atliekant bandymus ji turi būti atkabinta.

2.1.3.2. Bandymo aikštelė

Bandymo aikštelę turi sudaryti centrinė greitėjimo atkarpa, apsupta labai plokščios bandymo zonos. Greitėjimo atkarpa turi būti lygi; jos paviršius turi būti sausas ir toks, kad paviršiaus triukšmas būtų nedidelis.

Bandymo aikštelėje laisvojo garso lauko svyravimai tarp garso šaltinio greitėjimo dalies centre ir mikrofono neturi viršyti 1 dB. Ši sąlyga bus laikoma įvykdyta, jeigu 50 m spinduliu nuo greitėjimo atkarpos centro nėra didelių garsą atmušančių objektų, pvz., aptvarų, uolų, tiltų ar statinių. Bandymo trasos paviršiaus danga turi atitikti VII priedo reikalavimus.

Mikrofono negalima naudoti būdu, galinčiu turėti įtakos garso laukui, užstoti, taip pat joks žmogus negali stovėti tarp mikrofono ir garso šaltinio. Matavimus atliekantis stebėtojas turi užsiimti tokią poziciją, kad nepaveiktų matavimo prietaiso rodmenų.

2.1.3.3. Įvairūs

Matavimai negali būti atliekami esant prastoms oro sąlygoms. Reikia užtikrinti, kad vėjo gūsiai nepaveiktų rezultatų.

Atliekant kitų, ne tikrinamos transporto priemonės, garso šaltinių ir vėjo matavimus, garso lygis, kuriam taikomas A svorinis koeficientas, turi būti bent 10 dB(A) mažesnis už transporto priemonės skleidžiamo garso lygį. Prie mikrofono gali būti pritaisytas tinkamas priekinis stiklas, su sąlyga, kad bus atsižvelgta į jo poveikį mikrofono jautrumui ir kryptinei charakteristikai.

Jeigu skirtumas tarp aplinkos triukšmo ir matuojamo triukšmo yra nuo 10 iki 16 dB(A), norint apskaičiuoti bandymo rezultatus, iš garso lygio matuoklio rodmenų reikia atimti atitinkamą korekciją, kaip parodyta šioje diagramoje:

+++++ TIFF +++++

2.1.4. Matavimo metodas

2.1.4.1. Matavimų pobūdis ir skaičius

Didžiausias garso lygis, išreikštas decibelais taikant svorinį koeficientą A (dB(A)), turi būti matuojamas mopedui važiuojant tarp linijų AA′ ir BB′ (1 paveikslas). Matavimas bus netinkamas, jeigu užfiksuojamas nenormalus skirtumas tarp didžiausios vertės ir bendro garso lygio. Iš abiejų mopedo pusių reikia atlikti bent po du matavimus.

2.1.4.2. Mikrofono pastatymas

Mikrofonas turi būti pastatytas 7,5 m ± 0,2 m atstumu nuo trasos bandymo linijos CC′ (1 paveikslas) ir 1,2 m ± 0,1 m virš žemės lygio.

2.1.4.3. Darbo sąlygos

Mopedas turi privažiuoti liniją AA′ pradiniu vienodu greičiu, kaip nurodyta 2.1.4.3.1 arba 2.1.4.3.2 punkte. Kai mopedo priekis pasiekia liniją AA′, reikia kuo skubiau pasukti akceleratoriaus rankeną iki galo ir laikyti tokioje padėtyje, kol mopedo užpakalinė dalis pasiekia liniją BB′; tada akceleratoriaus rankeną reikia kuo skubiau grąžinti į tuščiosios eigos padėtį.

Atliekant visus matavimus mopedu reikia važiuoti tiesia linija per greitėjimo atkarpą taip, kad mopedo vidurio išilginė plokštuma būtų kuo arčiau linijos CC′.

2.1.4.3.1. Privažiavimo greitis

Mopedas turi privažiuoti prie linijos AA′ vienodu 30 km/h greičiu arba savo didžiausiu greičiu, jeigu jis mažesnis už 30 km/h.

2.1.4.3.2. Perdavimo skaičiaus pasirinkimas

- Jeigu mopede sumontuota mechaninė pavarų dėžė, reikia įjungti aukščiausią pavarą, leidžiančią mopedui kirsti liniją AA′ mažiausiai puse visu pajėgumu dirbančio variklio sūkių skaičiaus.

- Jeigu mopedas turi automatinę pavarų dėžę, jis turi važiuoti 2.1.4.3.1 punkte nurodytu greičiu.

2.1.5. Rezultatai (bandymo ataskaita)

2.1.5.1. Bandymo ataskaitoje, parengtoje norint išduoti 1B priedėlyje nurodytą dokumentą, reikia išvardyti visas aplinkybes ir įtakas, veikiančias matavimo rezultatus.

2.1.5.2. Išmatuotas vertes reikia suapvalinti iki artimiausio decibelo.

Jeigu skaičius po kablelio yra nuo 0 iki 4, bendras skaičius suapvalinamas iki mažesnio sveiko skaičiaus, o jeigu nuo 5 iki 9 - iki didesnio sveiko skaičiaus.

Norint išduoti 1B priedėlyje nurodytą dokumentą galima naudotis tik tokiais matavimais, kai dviejų vienoje mopedo pusėje iš eilės atliktų bandymų nuokrypis yra lygus arba mažesnis už 2 dB(A).

2.1.5.3. Kad būtų atsižvelgta į matavimų netikslumus, kiekvieno matavimo rezultatai turi būti gaunami atimant 1 dB(A) iš vertės, gautos pagal 2.1.5.2 punktą.

2.1.5.4. Jeigu matavimų keturių rezultatų vidurkis neviršija didžiausio leistino lygio, nustatyto kategorijai, kuriai priklauso bandomas mopedas, laikoma, kad 2.1.1 punkte nustatytos ribinės vertės įgyvendintos.

Ši vidutinė vertė sudarys bandymo rezultatus.

+++++ TIFF +++++

Važiuojančios transporto priemonės bandymas

+++++ TIFF +++++

Stovinčios transporto priemonės bandymas

2.2. Stovinčio (nejudamai įtvirtinto) mopedo keliamas triukšmas (matavimo sąlygos ir veikiančios transporto priemonės bandymo metodas)

2.2.1. Garso slėgio lygis prie pat mopedo

Norint palengvinti tolesnius veikiančio mopedo keliamo triukšmo bandymus, garso slėgio lygį taip pat reikia matuoti prie pat išmetimo sistemos angos (duslintuvo), laikantis šių reikalavimų, matavimo rezultatą įrašant į bandymo ataskaitą, kuri rengiama norint išduoti 1B priedėlyje nurodytą dokumentą.

2.2.2. Matavimo prietaisai

Reikia naudoti 2.1.2.1 punkte aprašytą tikslų garso lygio matuoklį.

2.2.3. Matavimo sąlygos

2.2.3.1. Mopedo būklė

Prieš atliekant matavimus mopedo variklio temperatūra turi pasiekti normalią darbinę temperatūrą. Jeigu mopede sumontuoti automatiškai įsijungiantys ventiliatoriai, atliekant garso matavimus ši sistema turi būti išjungta.

Atliekant matavimus turi būti įjungta neutrali pavara. Jeigu neįmanoma išjungti pavarų dėžės, reikia leisti varomajam mopedo ratui laisvai suktis, pvz., pastatant transporto priemonę ant jos centrinio stovo.

2.2.3.2. Bandymo aikštelė (2 brėžinys)

Bet kuri aikštelė, kurioje nėra žymių akustinių trikdžių, gali būti naudojama bandymams. Tinka lygūs paviršiai, kurie padengti betonu, asfaltu ar kitokia kieta medžiaga ir yra gerai atspindintys; negalima naudoti suplūktos žemės paviršių. Bandymo aikštelė turi būti stačiakampio formos, o jos kraštai turi būti ne mažiau kaip 3 m atstumu nuo išorinio mopedo gabarito (išskyrus vairą). Negali būti jokių žymių kliūčių, pvz., šiame stačiakampyje negali būti žmonių, išskyrus vairuotoją ir stebėtoją.

Mopedas minėtame stačiakampyje turi būti pastatytas taip, kad matavimui naudojamas mikrofonas būtų ne arčiau kaip 1 m nuo bet kurio mopedo gabarito.

2.2.3.3. Įvairūs

Matavimo prietaiso rodmenys, kuriuos sukelia aplinkos triukšmas ir vėjo poveikis, turi būti bent 10 dB(A) mažesni už matuotinus garso lygius. Prie mikrofono gali būti pritaisytas tinkamas priekinis stiklas, su sąlyga, kad bus atsižvelgta į jo poveikį mikrofono jautrumui.

2.2.4. Matavimo metodas

2.2.4.1. Matavimų pobūdis ir skaičius

Didžiausias garso lygis, išreikštas decibelais taikant svorinį koeficientą A (dB(A)), turi būti matuojamas 2.2.4.3 punkte nustatytą veikimo laiko tarpą.

Kiekviename matavimo taške reikia atlikti bent po tris matavimus.

2.2.4.2. Mikrofono pastatymas (2 brėžinys)

Mikrofonas turi būti pastatytas viename aukštyje su išmetamąja anga arba 0,2 m virš trasos paviršiaus, pasirenkant aukštesnę padėtį. Mikrofono diafragma turi būti atsukta į išmetamąją angą 0,5 m atstumu nuo jos. Mikrofono didžiausio jautrumo ašis turi būti lygiagreti trasos paviršiui 45° ± 10° kampu į vertikalią išmetamųjų dujų krypties plokštumą.

Atsižvelgiant į šią vertikalią plokštumą, mikrofoną reikia pastatyti iš tos pusės, kur atstumas tarp mikrofono ir mopedo gabarito (išskyrus vairą) yra didžiausias.

Jeigu išmetimo sistema turi daugiau negu vieną angą ir jų centrai yra ne daugiau kaip 0,3 m vienas nuo kito, mikrofoną reikia nukreipti į arčiausiai mopedo (išskyrus vairą) esančią angą arba į aukščiausiai virš trasos paviršiaus esančią angą. Jeigu angų centrai yra daugiau kaip 0,3 m vienas nuo kito, reikia kiekvieną iš jų matuoti atskirai, o didžiausias gautas skaičius laikomas bandymo verte.

2.2.4.3. Darbo sąlygos

Variklio sūkių skaičius turi būti vienodas, atitinkantis vieną iš šių verčių:

- , jei G yra daugiau kaip 5000 apm,

- , jei G yra ne daugiau kaip 5000 apm,

kur G yra 1A priedėlio 3.2.1.7 punkte minimas sūkių skaičius.

Pasiekus pastovų variklio sūkių skaičių, akceleratoriaus rankeną reikia skubiai grąžinti į tuščiosios eigos padėtį. Garso lygis turi būti matuojamas veikimo laiko tarpą, kurį sudaro trumpas pastovaus variklio greičio laikotarpis, ir per visą greičio lėtėjimo laikotarpį, o didžiausias garso lygio matuoklio parodymas laikomas bandymo verte.

2.2.5. Rezultatai (bandymo ataskaita)

2.2.5.1. Bandymo ataskaitoje, parengtoje norint išduoti 1B priedėlyje nurodytą dokumentą, reikia nurodyti visus svarbius duomenis, ir ypač tuos, kurie naudojami stovinčio mopedo triukšmui išmatuoti.

2.2.5.2. Iki artimiausio decibelo suapvalintos vertės turi būti užrašytos pagal matavimo prietaisą.

Bus naudojami tik tokie matavimai, kai trijų iš eilės atliktų bandymų skirtumas yra ne didesnis už 2 dB(A).

2.2.5.3. Bandymo rezultatą sudaro aukščiausia trijų matavimų vertė.

2.3. Originali išmetimo sistema (duslintuvas)

2.3.1. Duslintuvams, kuriuose yra sugeriančių pluoštinių medžiagų, taikomi reikalavimai

2.3.1.1. Sugerianti pluoštinė medžiaga turi būti be asbesto ir gali būti naudojama duslintuvams gaminti tik tada, jeigu ji tvirtai laikosi per visą duslintuvo eksploatacijos laiką ir atitinka bet kuriame iš 2.3.1.2, 2.3.1.3 ar 2.3.1.4 punktų nustatytus reikalavimus.

2.3.1.2. Pašalinus pluoštinę medžiagą, garso lygis turi atitikti 2.1.1 punkte nustatytus reikalavimus.

2.3.1.3. Sugerianti pluoštinė medžiaga negali būti dedama į tas duslintuvo dalis, per kurias praeina išmetamosios dujos, ir turi atitikti šiuos reikalavimus:

2.3.1.3.1. Medžiaga turi būti keturias valandas kaitinama krosnyje 650° ± 5 °C temperatūroje, nesumažėjant vidutiniam pluošto ilgiui, skersmeniui ar bendrajam tankiui;

2.3.1.3.2. Pakaitinus vieną valandą krosnyje 650° ± 5 °C temperatūroje, ne mažiau kaip 98 % medžiagos turi likti filtre su nominalaus 250 μm dydžio akutėmis, atitinkančiame ISO standartą 3310/1, bandymus atliekant pagal ISO standartą 2599;

2.3.1.3.3. Medžiagos svorio nuostolis negali viršyti 10,5 %, 24 valandas ją pamirkius 90° ± 5 °C sintetiniame kondensate, kurio sudėtis:

- 1 N bromo vandenilio rūgštis (HBr): 10 ml,

- 1 N sieros rūgštis (H2SO4): 10 ml,

- Distiliuotas vanduo, kad bendras tūris būtų 1000 ml.

Pastaba:

Prieš sveriant medžiagą reikia išplauti distiliuotame vandenyje ir vieną valandą džiovinti 105 °C temperatūroje.

2.3.1.4. Prieš išbandant sistemą pagal 2.1 punktą, ji turi pasiekti normalią darbinę būklę, taikant vieną iš šių metodų:

2.3.1.4.1. Pravažinėjimas kelyje:

2.3.1.4.1.1. Mažiausias atstumas, kurį reikia nuvažiuoti paruošimo metu, turi būti 2000 km.

2.3.1.4.1.2. 50 % ± 10 % šio paruošimo ciklo turi sudaryti važiavimas mieste, o likusią dalį - tolimi reisai; pravažinėjimą kelyje galima pakeisti atitinkama bandymo trasos programa.

2.3.1.4.1.3. Du greičio režimus reikia kaitalioti mažiausiai šešis kartus.

2.3.1.4.1.4. Į visą bandymo programą turi būti įtraukta mažiausiai 10 pertraukų, trunkančių mažiausiai tris valandas, kad aušinimas ir kondensavimas veiktų kaip iš pradžių.

2.3.1.4.2. Paruošimas taikant pulsavimą

2.3.1.4.2.1. Išmetimo sistema ar jos sudėtinės dalys turi būti įmontuotos mopede arba variklyje.

Pirmuoju atveju mopedą reikia pastatyti ant ritininio dinamometro. Antruoju atveju variklį reikia uždėti ant bandymų stendo.

Bandymo prietaisas, kaip detaliai parodyta 3 brėžinyje, yra sumontuotas prie išmetimo sistemos angos. Galima naudoti bet kurį kitą prietaisą, kuriuo gaunami lygiaverčiai rezultatai.

2.3.1.4.2.2. Bandymo įranga turi būti sumontuota taip, kad išmetamųjų dujų srautas būtų 2500 kartų pakaitomis sustabdomas ir vėl paleidžiamas, naudojant greitaveikį vožtuvą.

2.3.1.4.2.3. Vožtuvas turi atsidaryti, kai išmetamųjų dujų pasipriešinimo slėgis, matuojamas ne mažiau kaip 100 mm žemiau įleidimo jungės, pasiekia vertę nuo 0,35 iki 0,40 barų. Jeigu toks skaičius dėl variklio charakteristikos nepasiekiamas, vožtuvas turi atsidaryti, kai dujų pasipriešinimo slėgis pasiekia lygį, atitinkantį 90 % didžiausios vertės, kurią galima išmatuoti prieš sustojant varikliui. Jis turi užsidaryti, kai šis slėgis skiriasi ne daugiau kaip 10 % nuo stabilios vertės esant atidarytam vožtuvui.

2.3.1.4.2.4. Laiko relė turi būti nustatyta visam išmetamųjų dujų laikotarpiui, skaičiuojamam pagal 2.3.1.4.2.3 punkto reikalavimus.

2.3.1.4.2.5. Variklio sūkių skaičius turi būti 75 % sūkių skaičiaus (G), prie kurio variklis išvysto didžiausią galingumą.

2.3.1.4.2.6. Dinamometro parodyta jėga turi būti 50 % viso pajėgumo, matuojamo esant 75 % variklio greičiui (G).

2.3.1.4.2.7. Bandymo metu visos drenažo angos turi būti uždarytos.

2.3.1.4.2.8. Visą bandymą reikia atlikti per 48 valandas. Prireikus po kiekvienos valandos reikia numatyti aušinimo laikotarpį.

2.3.1.4.3. Paruošimas ant bandymų stendo

2.3.1.4.3.1. Išmetimo sistema turi būti įtaisyta variklyje, atitinkančiame tipą, sumontuotą mopede, kuriam sistema suprojektuota, ir uždėta ant bandymų stendo.

2.3.1.4.3.2. Paruošimą sudaro trys bandymų ant bandymų stendo ciklai.

2.3.1.4.3.3. Po kiekvieno bandymo ant bandymų stendo ciklo turi būti ne trumpesnė kaip 6 valandų pertrauka, kad aušinimas ir kondensavimas veiktų kaip iš pradžių.

2.3.1.4.3.4. Kiekvieną bandymo ant bandymų stendo ciklą sudaro šešios fazės. Kiekvienos fazės atveju variklio būklė ir trukmė yra tokios:

Fazė | Būklė | Fazės trukmė (minutės) |

1 | Tuščioji eiga | 6 |

2 | 25 % apkrova esant 75 % G | 40 |

3 | 50 % apkrova esant 75 % G | 40 |

4 | 100 % apkrova esant 75 % G | 30 |

5 | 50 % apkrova esant 100 % G | 12 |

6 | 25 % apkrova esant 100 % G | 22 |

Visas laikas: | 2 h 30 min |

2.3.1.4.3.5. Gamintojo prašymu, šios paruošimo tvarkos metu variklis ir duslintuvas gali būti aušinami, kad temperatūra, užfiksuota ne toliau kaip 100 mm nuo dujų išmetimo angos, neviršytų temperatūros, kuri buvo išmatuota mopedui važiuojant 75 % G įjungus aukščiausią pavarą. Variklio ir (ar) mopedo greičiai turi būti nustatyti ± 3 % tikslumu.

+++++ TIFF +++++

Bandymo aparatas, naudojamas paruošimui taikant pulsavimą

2.3.2. Schema ir ženklinimas

2.3.2.1. Prie 1A priedėlyje nurodyto dokumento reikia pridėti schemą ir įvairias dalis apimantį brėžinį, nurodant išmetimo sistemos (-ų) matmenis.

2.3.2.2. Visi originalūs duslintuvai turi būti pažymėti "e" ženklu, po kurio nurodoma sudėtinės dalies tipo patvirtinimą išdavusi šalis. Ši nuoroda turi būti įskaitoma ir neištrinama, taip pat matoma toje vietoje, kurioje ją ketinama pritvirtinti.

2.3.2.3. Visos originalių atsarginių duslintuvų pakuotės turi būti įskaitomai pažymėtos žodžiais "originali dalis", o modelio ir tipo nuorodos sujungiamos su "e" ženklu kartu su kilmės šalies nuoroda.

2.3.3. Įsiurbimo slopintuvas

Jeigu variklio įsiurbimo sistemoje turi būti įmontuotas oro filtras ir (ar) įsiurbimo triukšmo slopintuvas, kad jis atitiktų leistiną garso lygį, filtras ir (ar) slopintuvas turi būti laikomi duslintuvo dalimi, ir jiems taip pat taikomi 2.3 punkto reikalavimai.

3. SUDĖTINĖS DALIES TIPO PATVIRTINIMAS, SUSIJĘS SU NEORIGINALIA IŠMETIMO SISTEMA AR JOS SUDĖTINĖMIS DALIMIS, KAIP ATSKIRAIS TECHNINIAIS MAZGAIS, SKIRTOMIS DVIRAČIAMS MOPEDAMS

Šis punktas taikomas sudėtinių dalių kaip atskirų techninių mazgų tipui, susijusiam su išmetimo sistemomis ar jų sudėtinėmis dalimis, skirtomis įmontuoti viename ar keliuose tam tikruose mopedo tipuose kaip neoriginalios atsarginės dalys, tvirtinti.

3.1. Apibrėžimas

3.1.1. "neoriginali atsarginė išmetimo sistema ar jos sudėtinės dalys" - tai bet kuri 1.2 punkte apibrėžta išmetimo sistemos sudėtinė dalis, skirta įmontuoti mopede pakeičiant tipo sistemą, kuri buvo įmontuota mopede išduodant 1B priedėlyje nurodytą dokumentą.

3.2. Paraiška dėl sudėtinės dalies tipo patvirtinimo

3.2.1. Paraiškas dėl sudėtinių dalių tipo patvirtinimo, susijusio su atsarginėmis išmetimo sistemomis ar jų sudėtinėmis dalimis kaip atskirais techniniais mazgais, turi pateikti sistemos gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas.

3.2.2. Dėl kiekvieno atsarginės išmetimo sistemos ar jos sudėtinių dalių tipo, kuriam būtinas patvirtinimas, prie paraiškos dėl sudėtinių dalių tipo patvirtinimo turi būti pridėti šie dokumentai trimis egzemplioriais ir ši detali informacija:

3.2.2.1. - mopedo tipo (-ų), kuriam skirtos sistema (-os) ar sudėtinė (-ės) dalis (-ys), aprašymas, susijęs su 1.1 punkte minėta charakteristika,

- turi būti nurodyti skaičiai ir (ar) simboliai, būdingi variklio ir mopedo tipui;

3.2.2.2. - atsarginės išmetimo sistemos aprašymas, nurodant atitinkamą kiekvienos sudėtinės dalies vietą, kartu su surinkimo instrukcijomis;

3.2.2.3. - kiekvienos sudėtinės dalies brėžiniai, padedantys nustatyti vietą ir tapatybę, taip pat ataskaita apie naudotas medžiagas. Šiuose brėžiniuose taip pat reikia nurodyti numatytą privalomo sudėtinių dalių tipo patvirtinimo numerio vietą.

3.2.3. Pareiškėjas, techninės tarnybos reikalavimu, turi pateikti:

3.2.3.1. - du sistemos, kuriai reikalingas sudėtinės dalies tipo patvirtinimas, pavyzdžius;

3.2.3.2. - išmetimo sistemą, kuri atitinka originalią sistemą, sumontuotą mopede, kai buvo išduotas 1B priedėlyje nurodytas dokumentas;

3.2.3.3. - mopedą, atstovaujantį tipui, kuriame bus montuojama atsarginė išmetimo sistema, pateikiamą tokios būklės, kad, įmontavus to paties tipo duslintuvą, kaip ir buvo sumontuota iš pradžių, jis atitiktų vieno iš šių punktų reikalavimus:

3.2.3.3.1. jeigu 3.2.3.3 punkte nurodytas mopedas yra tokio tipo, kuriam buvo išduotas tipo patvirtinimas pagal šio skyriaus nuostatas:

- važiuojamojo bandymo metu 2.1.1 punkte nustatytos ribinės vertės neviršija daugiau kaip 1 dB(A),

- stacionaraus bandymo metu vertės, užfiksuotos mopedui išduodant tipo patvirtinimą ir nurodytos gamintojo duomenų lentelėje, neviršija daugiau kaip 3 dB(A);

3.2.3.3.2. jeigu 3.2.3.3 punkte nurodytas mopedas nėra tokio tipo, kuriam buvo išduotas tipo patvirtinimas pagal šio skyriaus reikalavimus, ribinės vertės, taikytos tam mopedo tipui, kai jis buvo pradėtas eksploatuoti, neviršija daugiau kaip 1 dB(A);

3.2.3.4. - atskirą variklį, kuris yra identiškas varikliui, sumontuotam aukščiau nurodytame mopede, jeigu kompetentinga institucija laiko tai būtina.

3.3. Ženklinimas ir užrašai

3.3.1. Neoriginali išmetimo sistema ar jos sudėtinės dalys turi būti pažymėtos pagal VI priedo reikalavimus.

3.4. Sudėtinės dalies tipo patvirtinimas

3.4.1. Atlikus šiame skyriuje nustatytus bandymus, kompetentinga institucija išduos pažymėjimą pagal 2B priedėlyje pateiktą modelį. Prieš sudėtinės dalies tipo patvirtinimo numerį turi būti stačiakampis, įrėminantis raidę "e", po kurios eina valstybės narės, išdavusios ar atsisakiusios išduoti tipo patvirtinimą, skiriamasis skaičius ar raidės. Laikoma, kad išmetimo sistema, kuriai išduotas sudėtinės dalies tipo patvirtinimas, atitinka 7 skyriaus nuostatas.

3.5. Specifikacijos

3.5.1. Bendrosios techninės sąlygos

Duslintuvo projektas, konstrukcija ir surinkimas turi būti tokie, kad:

3.5.1.1. - mopedas normaliomis eksploatacijos sąlygomis, įskaitant ir vibraciją, kurios poveikį jis gali patirti, atitiktų skyriaus reikalavimus;

3.5.1.2. - jis būtų tinkamai atsparus jį veikiančiai korozijai, atsižvelgiant į normalias mopedo eksploatacijos sąlygas;

3.5.1.3. - aukštis tarp žemės ir iš pradžių sumontuoto duslintuvo, taip pat kampas, kuriuo mopedas gali pavirsti, nesumažėtų;

3.5.1.4. - jo paviršius pernelyg neįkaistų;

3.5.1.5. - jo kontūras neturėtų jokių išsikišimų ar aštrių briaunų;

3.5.1.6. - amortizatoriai ir pakaba turėtų pakankamus tarpelius;

3.5.1.7. - vamzdžiams būtų numatytas atitinkamas saugus aukštis;

3.5.1.8. - jis būtų atsparus smūgiams būdu, kuris atitinka aiškiai apibrėžtus techninės priežiūros ir įrengimo reikalavimus.

3.5.2. Garso lygio specifikacijos

3.5.2.1. Akustinis atsarginių išmetimo sistemų ar jų sudėtinių dalių efektyvumas turi būti patikrintas, taikant 2.1.2, 2.1.3, 2.1.4 ir 2.1.5 punktuose aprašytus metodus.

3.2.3.3 punkte nurodytame mopede sumontavus atsarginę išmetimo sistemą ar jos sudėtines dalis, gautos garso lygio vertės turi atitikti šias sąlygas:

3.5.2.1.1. jos negali viršyti verčių, išmatuotų pagal 3.2.3.3 punktą, naudojant tą patį mopedą su įmontuotu originaliu duslintuvu važiuojamojo bandymo ir pastovaus bandymo metu.

3.5.3. Mopedo eksploatacinis bandymas

3.5.3.1. Atsarginis duslintuvas turi būti toks, kad užtikrintų, jog mopedo veikimas būtų panašus į tą, kuris būtų su originaliu duslintuvu ar jo sudėtinėmis dalimis.

3.5.3.2. Atsarginis duslintuvas turi būti palygintas su iš pradžių įmontuotu originaliu duslintuvu, taip pat nauju, juos paeiliui sumontuojant 3.2.3.3 punkte nurodytame mopede.

3.5.3.3. Šis bandymas atliekamas matuojant variklio galingumo kreivę. Didžiausias bendras galingumas ir didžiausias greitis, išmatuotas naudojant atsarginį duslintuvą, negali nukrypti nuo didžiausio bendro galingumo ir didžiausio greičio, išmatuoto tomis pačiomis sąlygomis naudojant originalų duslintuvą, daugiau kaip ± 5 %

3.5.4. Papildomos nuostatos, susijusios su duslintuvais, kaip atskirais techniniais mazgais, kuriuose yra pluoštinės medžiagos.

Tokių duslintuvų konstrukcijoje pluoštinę medžiagą galima naudoti, jeigu ji atitinka šio priedo 2.3.1 punkte nustatytus reikalavimus.

1A priedėlis

+++++ TIFF +++++

1B priedėlis

+++++ TIFF +++++

2A priedėlis

+++++ TIFF +++++

2B priedėlis

+++++ TIFF +++++

III PRIEDAS

MOTOCIKLAMS TAIKOMI REIKALAVIMAI

1. APIBRĖŽIMAI

Šiame skyriuje:

1.1. "motociklo tipas pagal jo garso lygį ir išmetimo sistemą" - tai motociklai, nesiskiriantys šiais pagrindiniais aspektais:

1.1.1. variklio tipu (dvitaktis ar keturtaktis, variklis su slankiaisiais stūmokliais ar rotacinis stūmoklinis variklis, cilindrų skaičius ir darbinis tūris, karbiuratorių ar įpurškimo sistemų skaičius ir tipas, vožtuvų išdėstymas, didžiausias bendras galingumas ir sūkių skaičius).

Rotacinių stūmoklinių variklių kubatūra laikoma dvigubai didesne už kameros tūrį;

1.1.2. transmisijos sistema, pirmiausia pavarų ir perdavimo skaičiai;

1.1.3. išmetimo sistemų skaičius, tipas ir išdėstymas.

1.2. "Išmetimo sistema" arba "duslintuvas" - tai visas sudėtinių dalių komplektas, būtinas motociklo variklio ir išmetamojo vamzdžio keliamam triukšmui riboti.

1.2.1. "originali išmetimo sistema ar duslintuvas" - tai tipo sistema, įmontuota transporto priemonėje tipo patvirtinimo ar tipo patvirtinimo pratęsimo metu. Tai gali būti iš pradžių įmontuota arba atsarginė sistema;

1.2.2. "neoriginali išmetimo sistema ar duslintuvas" - tai kito tipo, negu transporto priemonėje tipo patvirtinimo ar tipo patvirtinimo pratęsimo metu įmontuota sistema. Ji gali būti naudojama tik kaip atsarginė išmetimo sistema ar duslintuvas.

1.3. "skirtingų tipų išmetimo sistemos" - tai sistemos, kurios iš esmės skiriasi vienu iš šių būdų:

1.3.1. sistemos, sudarytos iš sudėtinių dalių su skirtingais gamyklos ar prekybos ženklais;

1.3.2. sistemos, į kurias įeina sudėtinė dalis, pagaminta iš skirtingos charakteristikos medžiagų, arba kurios sudarytos iš skirtingos formos ar dydžio sudėtinių dalių;

1.3.3. sistemos, kurių bent vienos sudėtinės dalies veikimo principai yra skirtingi;

1.3.4. sistemos, sudarytos iš skirtingai sujungtų sudėtinių dalių.

1.4. "išmetimo sistemos sudėtinė dalis" - tai bet kuri atskira sudėtinė dalis, kuri kartu su kitomis sudaro išmetimo sistemą (pvz., išmetamasis vamzdis, duslintuvas) ir įsiurbimo sistemą (oro filtras), jeigu tokia yra.

Jeigu variklyje turi būti įmontuota įsiurbimo sistema (oro filtras ir (ar) įsiurbimo triukšmo slopintuvas), kad jis atitiktų didžiausius leistinus garso lygius, filtras ir (ar) slopintuvas turi būti laikomi sudėtinėmis dalimis, kurios yra tokios pat svarbios kaip ir išmetimo sistema.

2. SUDĖTINĖS DALIES TIPO PATVIRTINIMAS, SUSIJĘS SU MOTOCIKLO TIPO GARSO LYGIU IR ORIGINALIA IŠMETIMO SISTEMA, KAIP ATSKIRU TECHNINIU MAZGU

2.1. Važiuojančio motociklo keliamas triukšmas (matavimo sąlygos ir transporto priemonės bandymo metodas sudėtinės dalies tipo patvirtinimo metu):

2.1.1. Ribinės vertės: žr. I priedą.

2.1.2. Matavimo prietaisai

2.1.2.1. Akustiniai matavimai

Garso lygiui matuoti naudojamas prietaisas turi būti tikslus garso lygio matuoklis, kurio tipas apibūdintas Tarptautinės elektrotechnikos komisijos (TEK) leidinyje 179 "Tikslūs garso lygio matuokliai" (antrasis leidimas). Matavimai turi būti atliekami naudojantis taip pat tame leidinyje aprašytais greitu reakcijos laiku ir svoriniu koeficientu A.

Kiekvienos matavimų serijos pradžioje ir pabaigoje garso lygio matuoklis turi būti kalibruojamas pagal gamintojo instrukcijas, naudojant atitinkamą garso šaltinį (pvz., stūmoklinį prietaisą).

2.1.2.2. Greičio matavimai

Variklio sūkių skaičius ir motociklo greitis bandymo trasoje turi būti nustatyti ± 3 % tikslumu.

2.1.3. Matavimo sąlygos

2.1.3.1. Motociklo būklė

Atliekant matavimus motociklas turi būti geros techninės būklės (įskaitant aušinamąjį skystį, tepalus, kurą, įrankius, atsarginį ratą ir vairuotoją).

Prieš atliekant matavimus, motociklo variklio temperatūra turi pasiekti normalią darbinę temperatūrą. Jeigu motocikle sumontuoti automatiškai įsijungiantys ventiliatoriai, atliekant garso matavimus, ši sistema turi būti išjungta. Jeigu motociklai turi daugiau negu vieną varomąjį ratą, galima įjungti tik tą pavarą, kuri skirta važiuoti įprastai. Jeigu prie motociklo prikabinta priekaba, atliekant bandymus, ji turi būti atkabinta.

2.1.3.2. Bandymo aikštelė

Bandymo aikštelę turi sudaryti centrinė greitėjimo atkarpa, apsupta labai plokščios bandymo zonos. Greitėjimo atkarpa turi būti lygi; jos paviršius turi būti sausas ir toks, kad paviršiaus triukšmas būtų nedidelis.

Bandymo aikštelėje laisvojo garso lauko svyravimai tarp garso šaltinio greitėjimo dalies centre ir mikrofono neturi viršyti 1 dB. Ši sąlyga bus laikoma įvykdyta, jeigu 50 m spinduliu nuo greitėjimo atkarpos centro nėra didelių garsą atmušančių objektų, pvz., aptvarų, uolų, tiltų ar statinių. Bandymo aikštelės trasos paviršiaus danga turi atitikti VII priedo reikalavimus.

Mikrofono negalima naudoti būdu, galinčiu turėti įtakos garso laukui, užstoti, taip pat joks žmogus negali stovėti tarp mikrofono ir garso šaltinio. Matavimus atliekantis stebėtojas turi užsiimti tokią poziciją, kad nedarytų įtakos matavimo prietaiso rodmenims.

2.1.3.3. Įvairūs

Matavimai negali būti atliekami esant prastoms oro sąlygoms. Reikia užtikrinti, kad vėjo gūsiai nepaveiktų rezultatų.

Atliekant matavimus, kitų, ne tikrinamos transporto priemonės, garso šaltinių ir vėjo garso lygis, kuriam taikomas A svorinis koeficientas, turi būti bent 10 dB(A) mažesnis už transporto priemonės skleidžiamo garso lygį. Prie mikrofono gali būti pritaisytas tinkamas priekinis stiklas, su sąlyga, kad bus atsižvelgta į jo poveikį mikrofono jautrumui ir kryptinei charakteristikai.

Jeigu skirtumas tarp aplinkos triukšmo ir matuojamo triukšmo yra nuo 10 iki 16 dB(A), norint apskaičiuoti bandymo rezultatus, iš garso lygio matuoklio parodymų reikia atimti atitinkamą korekciją, kaip parodyta šioje diagramoje:

+++++ TIFF +++++

2.1.4. Matavimo metodas

2.1.4.1. Matavimų pobūdis ir skaičius

Didžiausias garso lygis, išreikštas decibelais taikant svorinį koeficientą A (dB(A)), turi būti matuojamas motociklui važiuojant tarp linijų AA′ ir BB′ (1 brėžinys). Matavimas bus netinkamas, jeigu užfiksuojamas nenormalus skirtumas tarp didžiausios vertės ir bendro garso lygio.

Iš abiejų motociklo pusių reikia atlikti bent po du matavimus.

2.1.4.2. Mikrofono pastatymas

Mikrofonas turi būti pastatytas 7,5 m ± 0,2 m atstumu nuo trasos bandymo linijos CC′ (1 brėžinys) ir 1,2 m ± 0,1 m virš žemės lygio.

2.1.4.3. Darbo sąlygos

Motociklas turi privažiuoti liniją AA′ pradiniu vienodu greičiu, kaip nurodyta 2.1.4.3.1 ir 2.1.4.3.2 punktuose. Kai motociklo priekis pasiekia liniją AA′, reikia kuo skubiau pasukti akceleratoriaus rankeną iki galo ir laikyti tokioje padėtyje, kol motociklo užpakalinė dalis pasiekia liniją BB′; tada greičio rankeną reikia kuo skubiau grąžinti į tuščiosios eigos padėtį.

Atliekant visus matavimus motociklu reikia važiuoti tiesia linija per greitėjimo atkarpą taip, kad motociklo vidurio išilginė plokštuma būtų kuo arčiau linijos CC′.

2.1.4.3.1. Motociklai su mechaninėmis pavarų dėžėmis

2.1.4.3.1.1. Privažiavimo greitis

Motociklas prie linijos AA′ turi privažiuoti vienodu greičiu:

- 50 km/h

arba

- atitinkančiu variklio greitį, lygų 75 % 1A priedėlio 3.2.1.7 punkte nurodyto greičio.

Reikia pasirinkti mažesnį iš šių greičių.

2.1.4.3.1.2. Perdavimo skaičiaus pasirinkimas

2.1.4.3.1.2.1. Motociklai, kuriuose sumontuota daugiausiai keturių pakopų pavarų dėžė, nepriklausomai nuo jų variklių cilindrų darbinio tūrio, turi būti bandomi tik antrąja pavara.

2.1.4.3.1.2.2. Motociklai, kuriuose sumontuoti varikliai, kurių cilindrų darbinis tūris neviršija 175 cm3, ir penkių ar daugiau pakopų pavarų dėžė, turi būti bandomi tik trečiąja pavara.

2.1.4.3.1.2.3. Motociklai, kuriuose sumontuoti varikliai, kurių cilindrų darbinis tūris viršija 175 cm3, ir penkių ar daugiau pakopų pavarų dėžė, turi būti bandomi vieną kartą antrąja, kitą kartą - trečiąja pavara. Naudojamas rezultatas turi būti abiejų bandymų vidurkis.

2.1.4.3.1.2.4. Jeigu bandymo antrąja pavara metu (žr. 2.1.4.3.1.2.1 ir 2.1.4.3.1.2.3) variklio greitis artėjant prie linijos, žyminčios bandymo trasos pabaigą, viršija 100 % greičio, nurodyto 1A priedėlio 3.2.1.7 punkte, bandymą reikia atlikti trečiąja pavara, o išmatuotas garso lygis turi būti tik tas, kuris užfiksuotas kaip bandymo rezultatas.

2.1.4.3.2. Motociklai su automatinėmis pavarų dėžėmis

2.1.4.3.2.1. Motociklai be rankinio selektoriaus

2.1.4.3.2.1.1. Privažiavimo greitis

Motociklas prie linijos AA′ turi privažiuoti vienodu 30, 40 ir 50 km/h greičiu, arba 75 % didžiausio važiavimo greičio, jeigu ta vertė yra mažesnė. Pasirenkama padėtis, dėl kurios garso lygis yra aukščiausias.

2.1.4.3.2.2. Motociklai, kuriuose sumontuotas rankinis selektorius su X priekinės eigos pavarų padėčių skaičiumi

2.1.4.3.2.2.1. Privažiavimo greitis

Motociklas prie linijos AA′ turi privažiuoti vienodu greičiu:

- mažesniu kaip 50 km/h, kai variklio apsukų greitis lygus 75 % greičio, nurodyto 1A priedėlio 3.2.1.7 punkte,

arba

- 50 km/h, kai variklio apsukų greitis mažesnis už 75 % greičio, nurodyto 1A priedėlio 3.2.1.7 punkte.

Jeigu bandymo metu, važiuojant vienodu 50 km/h greičiu, pavaros persijungia į pirmąją, motociklo privažiavimo greitį galima padidinti iki ne daugiau kaip 60 km/h, kad būtų išvengta pavarų persijungimo į žemesnę padėtį.

2.1.4.3.2.2.2. Rankinio selektoriaus padėtis

Jeigu motocikle įmontuotas rankinis selektorius su X priekinės eigos pavarų padėčių skaičiumi, bandymą reikia atlikti įjungus aukščiausią selektoriaus padėtį; negalima naudoti prietaiso, tyčia perjungiančio pavaras į žemesnę padėtį. Jeigu pervažiavus liniją AA′ pavara automatiškai persijungia į žemesnę padėtį, bandymą reikia pradėti iš naujo, įjungiant antrą aukščiausią padėtį arba, jei reikia, trečią aukščiausią padėtį, kad būtų nustatyta aukščiausia selektoriaus padėtis, kurioje bandymą galima atlikti pavaroms automatiškai nepersijungiant (nenaudojant pavarų perjungimo į žemiausią padėtį).

2.1.5. Rezultatai (bandymo ataskaita)

2.1.5.1. Bandymo ataskaitoje, parengtoje norint išduoti 1B priedėlyje nurodytą dokumentą, reikia išvardyti visas aplinkybes ir įtaką, veikiančius matavimo rezultatus.

2.1.5.2. Išmatuotas vertes reikia suapvalinti iki artimiausio decibelo.

Jeigu skaičius po kablelio yra nuo 0 iki 4, bendras skaičius suapvalinamas iki mažesnio sveiko skaičiaus, o jeigu nuo 5 iki 9 - iki didesnio sveiko skaičiaus.

Norint išduoti 1B priedėlyje nurodytą dokumentą galima naudotis tik tokiais matavimais, kai dviejų vienoje motociklo pusėje iš eilės atliktų bandymų nuokrypis yra lygus arba mažesnis už 2 dB(A).

2.1.5.3. Kad būtų atsižvelgta į matavimų netikslumus, kiekvieno matavimo rezultatai turi būti gaunami atimant 1 dB(A) iš vertės, gautos pagal 2.1.5.2 punktą.

2.1.5.4. Jeigu matavimų keturių rezultatų vidurkis neviršija didžiausio leistino lygio, nustatyto kategorijai, kuriai priklauso bandomoji transporto priemonė, laikoma, kad 2.1.1 punkte nustatytos ribinės vertės įgyvendintos. Ši vidutinė vertė sudarys bandymo rezultatus.

2.2. Stovinčio (nejudamai įtvirtinto) motociklo keliamas triukšmas (matavimo sąlygos ir veikiančios transporto priemonės bandymo metodas)

2.2.1. Garso slėgio lygis prie pat motociklo

Norint palengvinti tolesnius veikiančio motociklo keliamo triukšmo bandymus, garso slėgio lygį taip pat reikia matuoti prie pat išmetimo sistemos angos, laikantis šių reikalavimų, matavimo rezultatą įrašant į bandymo ataskaitą, kuri rengiama norint išduoti 1B priedėlyje nurodytą dokumentą.

2.2.2. Matavimo prietaisai

Reikia naudoti 2.1.2.1 punkte aprašytą tikslų garso lygio matuoklį.

2.2.3. Matavimo sąlygos

2.2.3.1. Motociklo būklė

Prieš atliekant matavimus motociklo variklio temperatūra turi pasiekti normalią darbinę temperatūrą. Jeigu motocikle sumontuoti automatiškai įsijungiantys ventiliatoriai, atliekant garso matavimus, ši sistema turi būti išjungta.

Atliekant matavimus, turi būti įjungta neutrali pavara. Jeigu neįmanoma atjungti transmisijos, reikia leisti varomajam motociklo ratui laisvai suktis, pvz., pastatant transporto priemonę ant jos centrinio stovo.

2.2.3.2. Bandymo aikštelė (2 brėžinys)

Bet kuri aikštelė, kurioje nėra žymių akustinių trikdžių, gali būti naudojama bandymams. Tinka lygūs paviršiai, kurie padengti betonu, asfaltu ar kitokia kieta medžiaga ir yra gerai atspindintys; negalima naudoti suplūktos žemės paviršių. Bandymo aikštelė turi būti stačiakampio formos, o jos kraštai turi būti ne mažiau kaip 3 m atstumu nuo išorinio motociklo gabarito (išskyrus vairą). Negali būti jokių žymių kliūčių, pvz., šiame stačiakampyje negali būti žmonių, išskyrus vairuotoją ir stebėtoją.

Motociklas minėtame stačiakampyje turi būti pastatytas taip, kad matavimui naudojamas mikrofonas būtų ne arčiau kaip 1 m nuo bet kurio motociklo krašto.

2.2.3.3. Įvairūs

Matavimo prietaiso rodmenys, kuriuos sukelia aplinkos triukšmas ir vėjo poveikis, turi būti bent 10 dB(A) mažesni už matuotinus garso lygius. Prie mikrofono gali būti pritaisytas tinkamas priekinis stiklas, su sąlyga, kad bus atsižvelgta į jo poveikį mikrofono jautrumui.

2.2.4. Matavimo metodas

2.2.4.1. Matavimų pobūdis ir skaičius

Didžiausias garso lygis, išreikštas decibelais taikant svorinį koeficientą A (dB(A)), turi būti matuojamas 2.2.4.3 punkte nustatytą veikimo laiko tarpą.

Kiekviename matavimo taške reikia atlikti bent po tris matavimus.

2.2.4.2. Mikrofono pastatymas (2 brėžinys)

Mikrofonas turi būti pastatytas viename aukštyje su išmetamąja anga arba 0,2 m virš trasos paviršiaus, pasirenkant aukštesnę padėtį. Mikrofono diafragma turi būti atsukta į išmetamąją angą 0,5 m atstumu nuo jos. Mikrofono didžiausio jautrumo ašis turi būti lygiagreti trasos paviršiui 45° ± 10° kampu į vertikalią išmetamųjų dujų krypties plokštumą.

Atsižvelgiant į šią vertikalią plokštumą, mikrofoną reikia pastatyti iš tos pusės, kur atstumas tarp mikrofono ir motociklo kontūro (išskyrus vairą) yra didžiausias.

Jeigu išmetimo sistema turi daugiau negu vieną angą ir jų centrai yra ne daugiau kaip 0,3 m vienas nuo kito, mikrofoną reikia nukreipti į arčiausiai motociklo (išskyrus vairą) esančią angą arba į aukščiausiai virš trasos paviršiaus esančią angą. Jeigu angų centrai yra daugiau kaip 0,3 m vienas nuo kito, reikia kiekvieną iš jų matuoti atskirai, o didžiausias gautas skaičius laikomas bandymo verte.

2.2.4.3. Darbo sąlygos

Variklio sukimosi greitis turi būti vienodas, atitinkantis vieną iš šių verčių:

- , jei G yra daugiau kaip 5000 ap/m,

- , jei G yra ne daugiau kaip 5000 ap/m,

kur G yra 1A priedėlio 3.2.1.7 punkte minimas greitis.

Pasiekus pastovų variklio sūkių skaičių, akceleratoriaus rankeną reikia skubiai grąžinti į tuščiosios eigos padėtį. Garso lygis turi būti matuojamas veikimo ciklą, kurį sudaro trumpas pastovaus variklio sūkių skaičiaus laikotarpis, ir per visą sukimosi lėtėjimo laikotarpį, o didžiausias garso lygio matuoklio parodymas laikomas bandymo verte.

2.2.5. Rezultatai (bandymo ataskaita)

2.2.5.1. Bandymo ataskaitoje, parengtoje norint išduoti 1B priedėlyje nurodytą dokumentą, reikia nurodyti visus svarbius duomenis, ir ypač tuos, kurie naudojami stovinčio motociklo triukšmui išmatuoti.

2.2.5.2. Iki artimiausio decibelo suapvalintos vertės turi būti užrašytos pagal matavimo prietaisą.

Jeigu skaičius po kablelio yra nuo 0 iki 4, bendras skaičius suapvalinamas iki mažesnio sveiko skaičiaus, o jeigu nuo 5 iki 9 - iki didesnio sveiko skaičiaus.

Bus naudojami tik tokie matavimai, kai trijų iš eilės atliktų bandymų skirtumas yra ne didesnis už 2 dB(A).

2.2.5.3. Bandymo rezultatą sudaro aukščiausia trijų matavimų vertė.

+++++ TIFF +++++

Važiuojančios transporto priemonės bandymas

+++++ TIFF +++++

Stovinčios transporto priemonės bandymas

2.3. Originali išmetimo sistema (duslintuvas)

2.3.1. Duslintuvams, kuriuose yra sugeriančių pluoštinių medžiagų, taikomi reikalavimai

2.3.1.1. Sugerianti pluoštinė medžiaga turi būti be asbesto ir gali būti naudojama duslintuvams gaminti tik tada, jeigu ji tvirtai laikosi per visą duslintuvo eksploatacijos laiką ir atitinka bet kuriame iš 2.3.1.2, 2.3.1.3 ar 2.3.1.4 punktų nustatytus reikalavimus.

2.3.1.2. Pašalinus pluoštinę medžiagą, garso lygis turi atitikti 2.1.1 punkte nustatytus reikalavimus.

2.3.1.3. Sugerianti pluoštinė medžiaga negali būti dedama į tas duslintuvo dalis, per kurias pereina išmetamosios dujos, ir turi atitikti šiuos reikalavimus:

2.3.1.3.1. medžiaga turi būti keturias valandas kaitinama krosnyje 650° ± 5 °C temperatūroje, nesumažėjant vidutiniam pluošto ilgiui, skersmeniui ar bendram tankiui;

2.3.1.3.2. pakaitinus vieną valandą krosnyje 650° ± 5 °C temperatūroje, ne mažiau kaip 98 % medžiagos turi likti filtre su nominalaus 250 μm dydžio akutėmis, atitinkančiame ISO standartą 3310/1, bandymus atliekant pagal ISO standartą 2599;

2.3.1.3.3. medžiagos svorio nuostolis negali viršyti 10,5 %, 24 valandas ją pamirkius 90 °C ± 5 °C sintetiniame kondensate, kurio sudėtis:

- 1 N bromo vandenilio rūgštis (HBr): 10 ml,

- 1 N sieros rūgštis (H2SO4): 10 ml,

- Distiliuotas vanduo, kad bendras tūris būtų 1000 ml.

Pastaba:

Prieš svėrimą medžiagą reikia išplauti distiliuotame vandenyje ir vieną valandą džiovinti 105 °C temperatūroje.

2.3.1.4. Prieš išbandant sistemą pagal 2.1 punktą, ji turi pasiekti normalią darbinę būklę, taikant vieną iš šių metodų:

2.3.1.4.1. Pravažinėjimas kelyje

2.3.1.4.1.1. Lentelėje nurodytas mažiausias atstumas, kurį turi nuvažiuoti visos motociklų kategorijos paruošimo metu:

Motociklo kategorija pagal darbinį cilindrų tūrį, cm3 | Atstumas (km) |

1.≤ 80 | 4 000 |

2.> 80 ≤ 175 | 6 000 |

3.> 175 | 8 000 |

2.3.1.4.1.2. 50 % ± 10 % šio paruošimo ciklo turi sudaryti važiavimas mieste, o likusią dalį - tolimi reisai dideliu greičiu; pravažinėjimą kelyje galima pakeisti atitinkama bandymo trasos programa.

2.3.1.4.1.3. Du greičio režimus reikia kaitalioti mažiausiai šešis kartus.

2.3.1.4.1.4. Į visą bandymo programą turi būti įtraukta mažiausiai 10 pertraukų, trunkančių mažiausiai tris valandas, kad aušinimas ir kondensavimas veiktų kaip iš pradžių.

2.3.1.4.2. Paruošimas taikant pulsavimą

2.3.1.4.2.1. Išmetimo sistema ar jos sudėtinės dalys turi būti įmontuotos motocikle arba variklyje.

Pirmuoju atveju motociklą reikia pastatyti ant ritininio dinamometro. Antruoju atveju variklį reikia pastatyti ant bandymų stendo.

Bandymo prietaisas, kaip detaliai parodyta 3 brėžinyje, yra sumontuotas prie išmetimo sistemos angos. Galima naudoti bet kurį kitą prietaisą, kuriuo gaunami lygiaverčiai rezultatai.

2.3.1.4.2.2. Bandymo įranga turi būti sumontuota taip, kad išmetamųjų dujų srautas būtų 2500 kartų pakaitomis sustabdomas ir vėl paleidžiamas, naudojant greitaveikį vožtuvą.

2.3.1.4.2.3. Vožtuvas turi atsidaryti, kai išmetamųjų dujų pasipriešinimo slėgis, matuojamas ne mažiau kaip 100 mm žemiau įleidimo jungės, pasiekia vertę nuo 0,35 iki 0,40 barų. Jeigu toks skaičius dėl variklio charakteristikos nepasiekiamas, vožtuvas turi atsidaryti, kai dujų pasipriešinimo slėgis pasiekia lygį, atitinkantį 90 % didžiausios vertės, kurią galima išmatuoti prieš sustojant varikliui. Jis turi užsidaryti, kai šis slėgis skiriasi ne daugiau kaip 10 % nuo stabilios vertės esant atidarytam vožtuvui.

2.3.1.4.2.4. Laiko relė turi būti nustatyta visam išmetamųjų dujų laikotarpiui, skaičiuojamam pagal 2.3.1.4.2.3 punkto reikalavimus.

2.3.1.4.2.5. Variklio sūkių skaičius turi būti 75 % greičio (G), prie kurio variklis išvysto didžiausią galingumą.

2.3.1.4.2.6. Dinamometro parodyta jėga turi būti 50 % viso pajėgumo, matuojamo esant 75 % variklio greičiui (G).

2.3.1.4.2.7. Bandymo metu visos drenažo angos turi būti uždarytos.

2.3.1.4.2.8. Visą bandymą reikia atlikti per 48 valandas. Prireikus po kiekvienos valandos reikia numatyti aušinimo laikotarpį.

2.3.1.4.3. Paruošimas ant bandymų stendo

2.3.1.4.3.1. Išmetimo sistema turi būti įtaisyta variklyje, atitinkančiame tipą, sumontuotą motocikle, kuriam sistema suprojektuota, ir uždėta ant bandymų stendo.

2.3.1.4.3.2. Paruošimą sudaro tam tikras bandymų ant bandymų stendo ciklų skaičius, nustatytas motociklo kategorijai, kuriai išmetimo sistema suprojektuota. Lentelėje parodytas kiekvienai motociklų kategorijai nustatytas ciklų skaičius.

Motociklo kategorija pagal darbinį cilindrų tūrį, cm3 | Ciklų skaičius |

1.≤ 80 | 6 |

2.> 80 ≤ 175 | 9 |

3.> 175 | 12 |

2.3.1.4.3.3. Po kiekvieno bandymo ant bandymų stendo ciklo turi būti ne trumpesnė kaip 6 valandų pertrauka, kad aušinimas ir kondensavimas veiktų kaip iš pradžių.

2.3.1.4.3.4. Kiekvieną bandymo ant bandymų stendo ciklą sudaro šešios fazės. Kiekvienos fazės atveju variklio būklė ir trukmė yra tokios:

Fazė | Būklė | Fazės trukmė(minutės) |

Varikliai, kurių darbinis tūris mažesnis už 175 cm3 | Varikliai, kurių darbinis tūris lygus arba didesnis už 175 cm3 |

1 | Tuščioji eiga | 6 | 6 |

2 | 25 % apkrova esant 75 % G | 40 | 50 |

3 | 50 % apkrova esant 75 % G | 40 | 50 |

4 | 100 % apkrova esant 75 % G | 30 | 10 |

5 | 50 % apkrova esant 100 % G | 12 | 12 |

6 | 25 % apkrova esant 100 % G | 22 | 22 |

Visas laikas: | 2 h 30 min | 2 h 30 min |

2.3.1.4.3.5. Gamintojo prašymu šios paruošimo tvarkos metu variklis ir duslintuvas gali būti aušinami, kad temperatūra, užfiksuota ne toliau kaip 100 mm nuo dujų išmetimo angos, neviršytų temperatūros, kuri buvo išmatuota motociklui važiuojant 110 km/h, arba 75 % G įjungus aukščiausią pavarą. Variklio ir / arba motociklo greičiai turi būti nustatyti ± 3 % tikslumu.

+++++ TIFF +++++

Bandymo aparatas, naudojamas paruošimui taikant pulsavimą

2.3.2. Schema ir ženklinimas

2.3.2.1. Prie 1A priedėlyje nurodyto dokumento reikia pridėti schemą ir įvairias dalis apimantį brėžinį, nurodant išmetimo sistemos matmenis.

2.3.2.2. Visi originalūs duslintuvai turi būti pažymėti "e" ženklu, po kurio nurodoma sudėtinės dalies tipo patvirtinimą išdavusi šalis. Ši nuoroda turi būti įskaitoma ir neištrinama, taip pat matoma toje vietoje, kurioje ją ketinama pritvirtinti.

2.3.2.3. Visos originalių atsarginių duslintuvų sistemų pakuotės turi būti įskaitomai pažymėtos žodžiais "originali dalis", o modelio ir tipo nuorodos sujungiamos su "e" ženklu, taip pat su kilmės šalies nuoroda.

2.3.3. Įsiurbimo slopintuvas

Jeigu variklio įsiurbimo sistemoje turi būti įmontuotas oro filtras ir (ar) įsiurbimo triukšmo slopintuvas, kad jis atitiktų leistiną garso lygį, filtras ir (ar) slopintuvas turi būti laikomi duslintuvo dalimi, ir jiems taip pat taikomi 2.3 punkto reikalavimai.

3. SUDĖTINĖS DALIES TIPO PATVIRTINIMAS, SUSIJĘS SU NEORIGINALIA IŠMETIMO SISTEMA AR JOS SUDĖTINĖMIS DALIMIS, KAIP ATSKIRAIS TECHNINIAIS MAZGAIS, SKIRTOMIS MOTOCIKLAMS

Šis punktas taikomas sudėtinių dalių kaip atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimui, susijusiam su išmetimo sistemomis ar jų sudėtinėmis dalimis, skirtomis įmontuoti viename ar keliuose tam tikruose motociklo tipuose kaip neoriginalios atsarginės dalys.

3.1. Apibrėžimas

3.1.1. "Neoriginali atsarginė išmetimo sistema ar jos sudėtinės dalys" - tai bet kuri 1.2 punkte apibrėžta išmetimo sistemos sudėtinė dalis, skirta įmontuoti motocikle pakeičiant tipo sistemą, kuri buvo įmontuota motocikle išduodant 1B priedėlyje nurodytą dokumentą.

3.2. Paraiška dėl sudėtinės dalies tipo patvirtinimo

3.2.1. Paraiškas dėl sudėtinių dalių tipo patvirtinimo, susijusio su atsarginėmis išmetimo sistemomis ar jų sudėtinėmis dalimis, kaip atskirais techniniais mazgais, turi pateikti sistemos gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas.

3.2.2. Dėl kiekvieno atsarginės išmetimo sistemos ar jos sudėtinių dalių tipo, kuriam būtinas patvirtinimas, prie paraiškos dėl sudėtinių dalių tipo patvirtinimo turi būti pridėti šie dokumentai trimis egzemplioriais ir ši detali informacija:

3.2.2.1. - motociklo tipo (-ų), kuriam skirta (-os) sistema (-os) ar sudėtinė (-ės) dalis (-ys), aprašymas, susijęs su 1.1 punkte minėta charakteristika,

- turi būti nurodyti skaičiai ir (ar) simboliai, būdingi variklio ir motociklo tipui;

3.2.2.2. - atsarginės išmetimo sistemos aprašymas, nurodant atitinkamą kiekvienos sudėtinės dalies vietą, kartu su surinkimo instrukcijomis;

3.2.2.3. - kiekvienos sudėtinės dalies brėžiniai, padedantys nustatyti vietą ir tapatybę, taip pat naudotų medžiagų ataskaita. Taip pat šiuose brėžiniuose reikia nurodyti numatytą privalomo sudėtinių dalių tipo patvirtinimo numerio vietą.

3.2.3. Pareiškėjas, techninės tarnybos reikalavimu, turi pateikti:

3.2.3.1. - du sistemos, kuriai reikalingas sudėtinės dalies tipo patvirtinimas, pavyzdžius;

3.2.3.2. - išmetimo sistemą, kuri atitinka originalią sistemą, sumontuotą motocikle, kai buvo išduotas 1B priedėlyje nurodytas dokumentas;

3.2.3.3. - motociklą, atstovaujantį tipui, kuriame bus montuojama atsarginė išmetimo sistema, pateikiamą tokios būklės, kad, įmontavus to paties tipo duslintuvą, kaip ir buvo sumontuota iš pradžių, jis atitiktų vieno iš šių punktų reikalavimus:

3.2.3.3.1. Jeigu 3.2.3.3 punkte nurodytas motociklas yra tokio tipo, kuriam buvo išduotas tipo patvirtinimas pagal šio skyriaus nuostatas:

- važiuojamojo bandymo metu 2.1.1 punkte nustatytos ribinės vertės neviršija daugiau kaip 1 dB(A),

- stacionaraus bandymo metu vertės, užfiksuotos motociklui išduodant tipo patvirtinimą ir nurodytos gamintojo duomenų lentelėje, neviršija daugiau kaip 3 dB(A);

3.2.3.3.2. Jeigu 3.2.3.3 punkte nurodytas motociklas nėra tokio tipo, kuriam buvo išduotas tipo patvirtinimas pagal šio skyriaus reikalavimus, ribinės vertės, taikytos tam motociklo tipui, kai jis buvo pradėtas eksploatuoti, neviršija daugiau kaip 1 dB(A);

3.2.3.4. - atskirą variklį, kuris yra identiškas varikliui, sumontuotam aukščiau nurodytame motocikle, jeigu kompetentinga institucija laiko tai būtina.

3.3. Ženklinimas ir užrašai

3.3.1. Neoriginali išmetimo sistema ar jos sudėtinės dalys turi būti pažymėtos pagal vi priedo reikalavimus.

3.4. Sudėtinės dalies tipo patvirtinimas

3.4.1. Atlikus šiame skyriuje nustatytus bandymus, kompetentinga institucija išduos pažymėjimą pagal 2B priedėlyje pateiktą modelį. Prieš sudėtinės dalies tipo patvirtinimo numerį turi būti stačiakampis, įrėminantis raidę "e", po kurios eina valstybės narės, išdavusios ar atsisakiusios išduoti tipo patvirtinimą, skiriamasis skaičius ar raidės. Laikoma, kad išmetimo sistema, kuriai išduotas sudėtinės dalies tipo patvirtinimas, atitinka 1 skyriaus nuostatas.

3.5. Specifikacijos

3.5.1. Bendrosios techninės sąlygos

Duslintuvo projektas, konstrukcija ir surinkimas turi būti tokie, kad:

3.5.1.1. - motociklas normaliomis eksploatacijos sąlygomis, įskaitant ir vibraciją, kurios poveikį jis gali patirti, atitiktų skyriaus reikalavimus;

3.5.1.2. - jis būtų tinkamai atsparus jį veikiančiai korozijai, atsižvelgiant į normalias motociklo eksploatacijos sąlygas;

3.5.1.3. - aukštis tarp žemės ir iš pradžių sumontuoto duslintuvo, taip pat kampas, kuriuo motociklas gali pavirsti, nesumažėtų;

3.5.1.4. - jo paviršius pernelyg neįkaistų;

3.5.1.5. - jo kontūras neturėtų jokių išsikišimų ar aštrių briaunų;

3.5.1.6. - amortizatoriai ir pakaba turėtų pakankamus tarpelius;

3.5.1.7. - vamzdžiams būtų numatytas atitinkamas saugus aukštis;

3.5.1.8. - jis būtų atsparus smūgiams būdu, kuris atitinka aiškiai apibrėžtus techninės priežiūros ir įrengimo reikalavimus.

3.5.2. Garso lygio specifikacijos

3.5.2.1. Akustinis atsarginių išmetimo sistemų ar jų sudėtinių dalių efektyvumas turi būti patikrintas, taikant 2.1.2, 2.1.3, 2.1.4 ir 2.1.5 punktuose aprašytus metodus.

3.2.3.3 punkte nurodytame motocikle sumontavus atsarginę išmetimo sistemą ar jos sudėtines dalis, gautos garso lygio vertės turi atitikti šias sąlygas:

3.5.2.1.1. Jos negali viršyti verčių, išmatuotų pagal 3.2.3.3 punktą, naudojant tą patį motociklą su įmontuotu originaliu duslintuvu važiuojamojo bandymo ir stacionaraus bandymo metu.

3.5.3. Motociklo eksploatacinis bandymas

3.5.3.1. Atsarginis duslintuvas turi būti toks, kad užtikrintų, jog motociklo veikimas panašus į tą, kuris būtų su originaliu duslintuvu ar jo sudėtinėmis dalimis.

3.5.3.2. Atsarginį duslintuvą reikia palyginti su iš pradžių įmontuotu originaliu duslintuvu, taip pat nauju, juos paeiliui sumontuojant 3.2.3.3 punkte nurodytame motocikle.

3.5.3.3. Šis bandymas atliekamas matuojant variklio galingumo kreivę. Didžiausias bendras galingumas ir didžiausias greitis, išmatuotas naudojant atsarginį duslintuvą, negali nukrypti nuo didžiausio bendro galingumo ir didžiausio greičio, išmatuoto tomis pačiomis sąlygomis naudojant originalų duslintuvą, daugiau kaip ± 5 %

3.5.4. Papildomos nuostatos, susijusios su duslintuvais kaip atskirais techniniais mazgais, kuriuose yra pluoštinės medžiagos.

Tokių duslintuvų konstrukcijoje pluoštinę medžiagą galima naudoti, jeigu ji atitinka 2.3.1 punkte nustatytus reikalavimus.

1A priedėlis

+++++ TIFF +++++

1B priedėlis

Sudėtinės dalies tipo patvirtinimo pažymėjimas, susijęs su motociklo tipui leistinu garso lygiu ir jo originalia (-iomis) išmetimo sistema (-omis)

+++++ TIFF +++++

2A priedėlis

+++++ TIFF +++++

2B priedėlis

+++++ TIFF +++++

IV PRIEDAS

TRIRAČIAMS MOPEDAMS IR MOTOCIKLAMS TAIKOMI REIKALAVIMAI

1. APIBRĖŽIMAI

Šiame skyriuje:

1.1. "Triračio mopedo ar motociklo tipas pagal jo garso lygį ir išmetimo sistemą" - tai triračiai mopedai ir motociklai, nesiskiriantys šiais pagrindiniais aspektais:

1.1.1. kėbulo forma ar medžiagomis (ypač variklio skyriumi ir jo nepralaidumu garsui);

1.1.2. transporto priemonės ilgiu ir pločiu;

1.1.3. variklio tipu (tiesioginio (kibirkštinio) uždegimo ar uždegimo nuo suspaudimo, dvitaktis ar keturtaktis, su slankiaisiais stūmokliais ar rotacinis stūmoklinis, cilindrų skaičius ir darbinis tūris, karbiuratorių ar įpurškimo sistemų skaičius ir tipas, vožtuvų išdėstymas, didžiausias bendras galingumas ir atitinkamas sūkių skaičius).

Rotacinių stūmoklinių variklių kubatūra laikoma dvigubai didesne už darbinį cilindrų tūrį;

1.1.4. transmisijos sistema, visų pirma pavarų ir perdavimo skaičiumi;

1.1.5. išmetimo sistemų skaičiumi, tipu ir išdėstymu.

1.2. "Išmetimo sistema" arba "duslintuvas" - tai visas sudėtinių dalių komplektas, būtinas triračio mopedo ar motociklo variklio ir išmetamojo vamzdžio keliamam triukšmui riboti.

1.2.1. "Originali išmetimo sistema ar duslintuvas" - tai tipo sistema, įmontuota transporto priemonėje tipo patvirtinimo ar tipo patvirtinimo pratęsimo metu. Tai gali būti iš pradžių įmontuota arba atsarginė sistema;

1.2.2. "neoriginali išmetimo sistema ar duslintuvas" - tai kito tipo negu transporto priemonėje tipo patvirtinimo ar tipo patvirtinimo pratęsimo metu įmontuota sistema. Ji gali būti naudojama tik kaip atsarginė išmetimo sistema ar duslintuvas.

1.3. "Skirtingų tipų išmetimo sistemos" - tai sistemos, kurios iš esmės skiriasi vienu iš šių būdų:

1.3.1. sistemos, sudarytos iš sudėtinių dalių su skirtingais gamyklos ar prekybos ženklais;

1.3.2. sistemos, į kurias įeina sudėtinė dalis, pagaminta iš skirtingos charakteristikos medžiagų, arba kurios sudarytos iš skirtingos formos ar dydžio sudėtinių dalių;

1.3.3. sistemos, kurių bent vienos sudėtinės dalies veikimo principai yra skirtingi;

1.3.4. sistemos, sudarytos iš skirtingai sujungtų sudėtinių dalių.

1.4. "Išmetimo sistemos sudėtinė dalis" - tai bet kuri atskira sudėtinė dalis, kuri kartu su kitomis sudaro išmetimo sistemą (pvz., išmetamasis vamzdis, duslintuvas) ir įsiurbimo sistemą (oro filtras), jeigu tokia yra.

Jeigu variklyje turi būti įmontuota įsiurbimo sistema (oro filtras ir (ar) įsiurbimo triukšmo slopintuvas), kad jis atitiktų didžiausius leistinus garso lygius, filtras ir (ar) slopintuvas turi būti laikomi sudėtinėmis dalimis, kurios yra vienodai svarbios kaip ir išmetimo sistema.

2. SUDĖTINĖS DALIES TIPO PATVIRTINIMAS, SUSIJĘS SU TRIRAČIO MOPEDO AR MOTOCIKLO TIPO GARSO LYGIU IR ORIGINALIA IŠMETIMO SISTEMA, KAIP ATSKIRU TECHNINIU MAZGU

2.1. Triračio mopedo ar motociklo keliamas triukšmas (matavimo sąlygos ir transporto priemonės bandymo metodas sudėtinės dalies tipo patvirtinimo metu):

2.1.1. Transporto priemonė, jos variklis ir išmetimo sistema turi būti suprojektuotos, sukonstruotos ir surinktos taip, kad transporto priemonė normaliomis eksploatacijos sąlygomis, įskaitant ir vibraciją, kurios poveikį gali patirti, atitiktų šio skyriaus reikalavimus.

2.1.2. Išmetimo sistema turi būti suprojektuota, sukonstruota ir surinkta taip, kad būtų atspari ją veikiančiai korozijai.

2.2. Garso lygio specifikacijos

2.2.1. Ribinės vertės: žr. I priedą.

2.2.2. Matavimo prietaisai

2.2.2.1. Garso lygiui matuoti naudojamas prietaisas turi būti tikslus garso lygio matuoklis, kurio tipas apibūdintas Tarptautinės elektrotechnikos komisijos (TEK) leidinyje 179 "Tikslūs garso lygio matuokliai" (antrasis leidimas). Matavimai turi būti atliekami naudojantis taip pat tame leidinyje aprašytais trumpu reakcijos laiku ir svoriniu koeficientu A.

Kiekvienos matavimų serijos pradžioje ir pabaigoje garso lygio matuoklis turi būti kalibruojamas pagal gamintojo instrukcijas, naudojant atitinkamą garso šaltinį (pvz., stūmoklinį prietaisą).

2.2.2.2. Greičio matavimai

Variklio sūkių skaičius ir transporto priemonės greitis bandymo trasoje turi būti nustatyti ± 3 % tikslumu.

2.2.3. Matavimo sąlygos

2.2.3.1. Transporto priemonės būklė

Atliekant matavimus transporto priemonė turi būti techniškai tvarkinga (įskaitant aušinamąjį skystį, tepalus, kurą, įrankius, atsarginį ratą ir važiuotoją). Prieš atliekant matavimus transporto priemonės temperatūra turi pasiekti normalią darbinę temperatūrą.

2.2.3.1.1. Matavimai turi būti atliekami su iškrautomis transporto priemonėmis ir be priekabų ar puspriekabių.

2.2.3.2. Bandymo aikštelė

Bandymo aikštelę turi sudaryti centrinė greitėjimo atkarpa, apsupta labai plokščios bandymo zonos. Greitėjimo atkarpa turi būti lygi; jos paviršius turi būti sausas ir toks, kad paviršiaus triukšmas būtų nedidelis.

Bandymo aikštelėje laisvojo garso lauko svyravimai tarp garso šaltinio greitėjimo dalies centre ir mikrofono neturi viršyti ± 1 dB. Ši sąlyga bus laikoma įvykdyta, jeigu 50 m spinduliu nuo greitėjimo atkarpos centro nėra didelių garsą atmušančių objektų, pvz., aptvarų, uolų, tiltų ar statinių. Bandymo trasos paviršiaus danga turi atitikti VII priedo reikalavimus.

Mikrofono negalima naudoti būdu, galinčiu turėti įtakos garso laukui, užstoti, taip pat joks žmogus negali stovėti tarp mikrofono ir garso šaltinio. Matavimus atliekantis stebėtojas turi užsiimti tokią poziciją, kad nedarytų įtakos matavimo prietaiso rodmenims.

2.2.3.3. Įvairūs

Matavimai negali būti atliekami esant prastoms oro sąlygoms. Reikia užtikrinti, kad vėjo gūsiai nepaveiktų rezultatų.

Atliekant matavimus, kitų, ne tikrinamos transporto priemonės, garso šaltinių ir vėjo garso lygis, kuriam taikomas A svorinis koeficientas, turi būti bent 10 dB(A) mažesnis už transporto priemonės skleidžiamo garso lygį. Prie mikrofono gali būti pritaisytas tinkamas priekinis stiklas, su sąlyga, kad bus atsižvelgta į jo poveikį mikrofono jautrumui ir kryptinei charakteristikai.

Jeigu skirtumas tarp aplinkos triukšmo ir matuojamo triukšmo yra nuo 10 iki 16 dB(A), norint apskaičiuoti bandymo rezultatus, iš garso lygio matuoklio parodymų reikia atimti atitinkamą korekciją, kaip parodyta šioje diagramoje:

+++++ TIFF +++++

2.2.4. Matavimo metodas

2.2.4.1. Matavimų pobūdis ir skaičius

Didžiausias garso lygis, išreikštas decibelais taikant svorinį koeficientą A (dB(A)), turi būti matuojamas transporto priemonei važiuojant tarp linijų AA′ ir BB′ (1 brėžinys). Matavimas bus netinkamas, jeigu užfiksuojamas nenormalus skirtumas tarp didžiausios vertės ir bendro garso lygio.

Iš abiejų transporto priemonės pusių reikia atlikti bent po du matavimus.

2.2.4.2. Mikrofono pastatymas

Mikrofonas turi būti pastatytas 7,5 m ± 0,2 m atstumu nuo trasos bandymo linijos CC′ (1 brėžinys) ir 1,2 m ± 0,1 m virš žemės lygio.

2.2.4.3. Darbo sąlygos

Transporto priemonė turi privažiuoti liniją AA′ pradiniu vienodu greičiu, kaip nurodyta 2.2.4.4 punkte. Kai transporto priemonės priekis pasiekia liniją AA′, reikia kuo skubiau pasukti akceleratoriaus rankeną iki galo ir laikyti tokioje padėtyje, kol transporto priemonės užpakalinė dalis pasiekia liniją BB′; tada akceleratoriaus rankeną reikia kuo skubiau grąžinti į tuščiosios eigos padėtį.

Atliekant visus matavimus transporto priemone reikia važiuoti tiesia linija per greitėjimo atkarpą taip, kad transporto priemonės vidurio išilginė plokštuma būtų kuo arčiau linijos CC′.

2.2.4.3.1. Jeigu transporto priemones su priekabomis sudaro dvi neatskiriamos sudėtinės dalys, kurios laikomos sudarančiomis vieną transporto priemonę, kertant liniją BB′ į puspriekabę neatsižvelgiama.

2.2.4.4. Priimtino vienodo greičio nustatymas

2.2.4.4.1. Transporto priemonė be pavarų dėžės

Transporto priemonė prie linijos AA′ turi privažiuoti vienodu greičiu, atitinkančiu arba variklio sūkių skaičių, kuris lygus trims ketvirtosioms sūkių skaičiaus, prie kurio variklis išvysto didžiausią galingumą, arba tris ketvirtąsias kontrolės mechanizmo leidžiamo didžiausio variklio sūkių skaičiaus, arba 50 km/h greičiu, pasirenkant mažesnį sūkių skaičių.

2.2.4.4.2. Transporto priemonė su rankine pavarų dėže

Jeigu transporto priemonėje sumontuota dviejų, trijų ar keturių pakopų pavarų dėžė, reikia naudoti antrąją pavarą. Jeigu pavarų dėžė turi daugiau negu keturias pakopas, reikia naudoti trečiąją pavarą. Jeigu variklio sūkių skaičius viršija savo didžiausio galingumo parametrą, vietoj antrosios ar trečiosios pavaros reikia įjungti kitą aukštesnę pavarą, kad bandymo trasoje prie linijos BB′ būtų privažiuota neviršijant šio parametro. Negalima pasirinkti greitinančios pavaros. Jeigu transporto priemonė turi dviejų laipsnių pagrindinę pavarą, reikia pasirinkti perdavimo skaičių, atitinkantį didžiausią transporto priemonės greitį. Transporto priemonė prie linijos AA′ turi privažiuoti vienodu greičiu, atitinkančiu arba tris ketvirtąsias variklio sūkių skaičiaus, prie kurio variklis išvysto didžiausią galingumą, arba tris ketvirtąsias kontrolės mechanizmo leidžiamo didžiausio variklio sūkių skaičiaus, arba 50 km/h greičiu, pasirenkant mažesnį sūkių skaičių.

2.2.4.4.3. Transporto priemonė su automatine pavarų dėže

Transporto priemonė prie linijos AA′ turi privažiuoti vienodu 50 km/h greičiu, arba greičiu, lygiu trims ketvirtosioms didžiausio jos greičio, pasirenkant mažesnį greitį. Jeigu yra keletas priekinės eigos pavarų padėčių, reikia pasirinkti tą, kuri leidžia pasiekti didžiausią vidutinį transporto priemonės greitėjimą tarp linijų AA′ ir BB′. Negalima naudoti selektoriaus padėties, naudojamos tik stabdant, manevruojant ar panašiai lėtai judant.

2.2.5. Rezultatai (bandymo ataskaita)

2.2.5.1. Bandymo ataskaitoje, parengtoje norint išduoti 1B priedėlyje nurodytą dokumentą, reikia išvardyti visas aplinkybes ir įtaką, veikiančius matavimo rezultatus.

2.2.5.2. Išmatuotas vertes reikia suapvalinti iki artimiausio decibelo.

Jeigu skaičius po kablelio yra nuo 0 iki 4, bendras skaičius suapvalinamas iki mažesnio sveiko skaičiaus, o jeigu nuo 5 iki 9 - iki didesnio sveiko skaičiaus.

Norint išduoti 1B priedėlyje nurodytą dokumentą galima naudotis tik tokiais matavimais, kai dviejų vienoje transporto priemonės pusėje iš eilės atliktų bandymų nuokrypis yra lygus arba mažesnis už 2 dB(A).

2.2.5.3. Kad būtų atsižvelgta į matavimų netikslumus, kiekvieno matavimo rezultatai turi būti gaunami atimant 1 dB(A) iš vertės, gautos pagal 2.2.5.2 punktą.

2.2.5.4. Jeigu matavimų keturių rezultatų vidurkis neviršija didžiausio leistino lygio, nustatyto kategorijai, kuriai priklauso bandomoji transporto priemonė, laikoma, kad 2.2.1 punkte nustatyta ribinė vertė įgyvendinta. Ši vidutinė vertė sudarys bandymo rezultatą.

2.3. Stovinčios (nejudamai įtvirtintos) transporto priemonės keliamas triukšmas (veikiančios transporto priemonės bandymo metodas)

2.3.1. Garso slėgio lygis prie pat transporto priemonės

Norint palengvinti tolesnius veikiančios transporto priemonės keliamo triukšmo bandymus, garso slėgio lygį taip pat reikia matuoti prie pat išmetimo sistemos angos (duslintuvo), laikantis šių reikalavimų, matavimo rezultatą įrašant į bandymo ataskaitą, kuri rengiama norint išduoti 1B priedėlyje nurodytą dokumentą.

2.3.2. Matavimo prietaisai

Reikia naudoti 2.2.2.1 punkte aprašytą tikslų garso lygio matuoklį.

2.3.3. Matavimo sąlygos

2.3.3.1. Transporto priemonės būklė

Prieš atliekant matavimus, transporto priemonės variklio temperatūra turi pasiekti normalią darbinę temperatūrą. Jeigu transporto priemonėje sumontuoti automatiškai įsijungiantys ventiliatoriai, atliekant garso matavimus ši sistema neturi būti įjungta.

Atliekant matavimus, turi būti įjungta neutrali pavara. Jeigu neįmanoma atjungti transmisijos sistemos, reikia leisti varomajam transporto priemonės ratui laisvai suktis, pvz., pastatant transporto priemonę ant jos centrinio stovo arba volų.

2.3.3.2. Bandymo aikštelė (2 brėžinys)

Bet kuri aikštelė, kurioje nėra žymių akustinių trikdžių, gali būti naudojama bandymams. Tinka lygūs paviršiai, kurie padengti betonu, asfaltu ar kitokia kieta medžiaga ir yra gerai atspindintys; negalima naudoti suplūktos žemės paviršių. Bandymo aikštelė turi būti stačiakampio formos, o jos kraštai turi būti ne mažiau kaip 3 m atstumu nuo išorinio transporto priemonės krašto (išskyrus vairą). Negali būti jokių žymių kliūčių, pvz., šiame stačiakampyje negali būti žmonių, išskyrus vairuotoją ir stebėtoją.

Transporto priemonė minėtame stačiakampyje turi būti pastatyta taip, kad matavimui naudojamas mikrofonas būtų ne arčiau kaip 1 m nuo bet kurio transporto priemonės krašto.

2.3.3.3. Įvairūs

Matavimo prietaiso rodmenys, kuriuos sukelia aplinkos triukšmas ir vėjo poveikis, turi būti bent 10 dB(A) mažesni už matuotinus garso lygius. Prie mikrofono gali būti pritaisytas tinkamas priekinis stiklas, su sąlyga, kad bus atsižvelgta į jo poveikį mikrofono jautrumui.

2.3.4. Matavimo metodas

2.3.4.1. Matavimų pobūdis ir skaičius

Didžiausias garso lygis, išreikštas decibelais taikant svorinį koeficientą A (dB(A)), turi būti matuojamas 2.3.4.3 punkte nustatytą veikimo laiko tarpą.

Kiekviename matavimo taške reikia atlikti bent po tris matavimus.

2.3.4.2. Mikrofono pastatymas (2 brėžinys)

Mikrofonas turi būti pastatytas viename aukštyje su išmetamąja anga arba 0,2 m virš trasos paviršiaus, pasirenkant aukštesnę padėtį. Mikrofono diafragma turi būti atsukta į išmetamąją angą 0,5 m atstumu nuo jos. Mikrofono didžiausio jautrumo ašis turi būti lygiagreti trasos paviršiui 45° ± 10° kampu į vertikalią išmetamųjų dujų krypties plokštumą.

Atsižvelgiant į šią vertikalią plokštumą, mikrofoną reikia pastatyti iš tos pusės, kur atstumas tarp mikrofono ir transporto priemonės kontūro (išskyrus vairą) yra didžiausias.

Jeigu išmetimo sistema turi daugiau negu vieną angą ir jų centrai yra ne daugiau kaip 0,3 m vienas nuo kito, mikrofoną reikia nukreipti į arčiausiai transporto priemonės (išskyrus vairą) esančią angą arba į aukščiausiai virš trasos paviršiaus esančią angą. Jeigu angų centrai yra daugiau kaip 0,3 m vienas nuo kito, reikia kiekvieną iš jų matuoti atskirai, o didžiausias gautas skaičius laikomas bandymo verte.

2.3.4.3. Darbo sąlygos

Variklio sūkių skaičius turi būti vienodas, atitinkantis vieną iš šių verčių:

- , jei G yra daugiau kaip 5000 ap/m,

- , jei G yra ne daugiau kaip 5000 ap/m,

kur G yra 1A priedėlio 3.2.1.7 punkte nurodytas sūkių skaičius.

Pasiekus pastovų variklio sūkių skaičių, akceleratoriaus rankeną reikia skubiai grąžinti į tuščiosios eigos padėtį. Garso lygis turi būti matuojamas veikimo ciklą, kurį sudaro trumpas pastovaus variklio greičio laikotarpis, ir per visą greičio lėtėjimo laikotarpį, o didžiausias garso lygio matuoklio rodmuo laikomas bandymo verte.

2.3.5. Rezultatai (bandymo ataskaita)

2.3.5.1. Bandymo ataskaitoje, parengtoje norint išduoti 1B priedėlyje nurodytą dokumentą, reikia nurodyti visus svarbius duomenis, ir ypač tuos, kurie naudojami stovinčios transporto priemonės triukšmui išmatuoti.

2.3.5.2. Iki artimiausio decibelo suapvalintos vertės turi būti užrašytos pagal matavimo prietaisą.

Jeigu skaičius po kablelio yra nuo 0 iki 4, bendras skaičius suapvalinamas iki mažesnio sveiko skaičiaus, o jeigu nuo 5 iki 9 - iki didesnio sveiko skaičiaus.

Bus naudojami tik tokie matavimai, kai trijų iš eilės atliktų bandymų skirtumas yra ne didesnis už 2 dB(A).

2.3.5.3. Bandymo rezultatą sudaro aukščiausia trijų matavimų vertė.

+++++ TIFF +++++

Važiuojančios transporto priemonės bandymo padėtys

+++++ TIFF +++++

Stovinčios transporto priemonės bandymo padėtys

2.4. Originali išmetimo sistema (duslintuvas)

2.4.1. Duslintuvams, kuriuose yra sugeriančių pluoštinių medžiagų, taikomi reikalavimai

2.4.1.1. Sugerianti pluoštinė medžiaga turi būti be asbesto ir gali būti naudojama duslintuvų konstrukcijoje tik tada, jeigu ji tvirtai laikosi per visą duslintuvo eksploatacijos laiką ir atitinka bet kuriame iš 2.4.1.2, 2.4.1.3 ar 2.4.1.4 punktų nustatytus reikalavimus.

2.4.1.2. Pašalinus pluoštinę medžiagą, garso lygis turi atitikti 2.1.1 punkte nustatytus reikalavimus.

2.4.1.3. Sugerianti pluoštinė medžiaga negali būti dedama į tas duslintuvo dalis, per kurias praeina išmetamosios dujos, ir turi atitikti šiuos reikalavimus:

2.4.1.3.1. Medžiaga turi būti keturias valandas kaitinama krosnyje 650 °C ± 5 °C temperatūroje, nesumažėjant vidutiniam pluošto ilgiui, skersmeniui ar bendram tankiui;

2.4.1.3.2. Pakaitinus vieną valandą krosnyje 650 °C ± 5 °C temperatūroje, ne mažiau kaip 98 % medžiagos turi likti filtre su nominalaus 250 µm dydžio akutėmis, atitinkančiame ISO standartą 3310/1, bandymus atliekant pagal ISO standartą 2599;

2.4.1.3.3. Medžiagos svorio nuostolis negali viršyti 10,5 %, 24 valandas ją pamirkius 90 °C ± 5 °C sintetiniame kondensate, kurio sudėtis:

- 1 N bromo vandenilio rūgštis (HBr): 10 ml,

- 1 N sieros rūgštis (H2SO4): 10 ml,

- Distiliuotas vanduo, kad bendras tūris būtų 1000 ml.

Pastaba:

Prieš svėrimą medžiagą reikia išplauti distiliuotame vandenyje ir vieną valandą džiovinti 105 °C temperatūroje.

2.4.1.4. Prieš išbandant sistemą pagal 2 punktą, ji turi pasiekti normalią darbinę būklę, taikant vieną iš šių metodų:

2.4.1.4.1. Pravažinėjimas kelyje

2.4.1.4.1.1. Lentelėje nurodytas mažiausias atstumas, kurį turi nuvažiuoti kiekvienos kategorijos transporto priemonės paruošimo metu:

Transporto priemonės kategorija pagal darbinį cilindrų tūrį (cm3) | Atstumas (km) |

1.≤ 250 | 4000 |

2.> 250 ≤ 500 | 6000 |

3.> 500 | 8000 |

2.4.1.4.1.2. 50 % ± 10 % šio paruošimo ciklo turi sudaryti važiavimas mieste, o likusią dalį - tolimi reisai dideliu greičiu; pravažinėjimą kelyje galima pakeisti atitinkama bandymo trasoje programa.

2.4.1.4.1.3. Du greičio režimus reikia kaitalioti mažiausiai šešis kartus.

2.4.1.4.1.4. Į visą bandymo programą turi būti įtraukta mažiausiai 10 pertraukų, trunkančių mažiausiai tris valandas, kad aušinimas ir kondensavimas veiktų kaip iš pradžių.

2.4.1.4.2. Paruošimas taikant pulsavimą

2.4.1.4.2.1. Išmetimo sistema ar jos sudėtinės dalys turi būti įmontuotos transporto priemonėje arba variklyje.

Pirmuoju atveju transporto priemonę reikia pastatyti ant ritininio dinamometro. Antruoju atveju variklį reikia uždėti ant bandymų stendo.

Bandymo prietaisas, kaip detaliai parodyta 3 brėžinyje, yra sumontuotas prie išmetimo sistemos angos. Galima naudoti bet kurį kitą prietaisą, kuriuo gaunami lygiaverčiai rezultatai.

2.4.1.4.2.2. Bandymo įranga turi būti sumontuota taip, kad išmetamųjų dujų srautas būtų 2500 kartų pakaitomis sustabdomas ir vėl paleidžiamas, naudojant greitaveikį vožtuvą.

2.4.1.4.2.3. Vožtuvas turi atsidaryti, kai išmetamųjų dujų pasipriešinimo slėgis, matuojamas ne mažiau kaip 100 mm žemiau įleidimo jungės, pasiekia vertę nuo 0,35 iki 0,40 barų. Jeigu toks skaičius dėl variklio charakteristikos nepasiekiamas, vožtuvas turi atsidaryti, kai dujų pasipriešinimo slėgis pasiekia lygį, atitinkantį 90 % didžiausios vertės, kurią galima išmatuoti prieš sustojant varikliui. Jis turi užsidaryti, kai šis slėgis skiriasi ne daugiau kaip 10 % nuo stabilios vertės esant atidarytam vožtuvui.

2.4.1.4.2.4. Laiko relė turi būti nustatyta visam išmetamųjų dujų laikotarpiui, skaičiuojamam pagal 2.4.1.4.2.3 punkto reikalavimus.

2.4.1.4.2.5. Variklio sūkių skaičius turi būti 75 % sūkių skaičiaus (G), prie kurio variklis išvysto didžiausią galingumą.

2.4.1.4.2.6. Dinamometro parodyta jėga turi būti 50 % viso pajėgumo, matuojamo esant 75 % variklio sūkių skaičiui (G).

2.4.1.4.2.7. Bandymo metu visos drenažo angos turi būti uždarytos.

2.4.1.4.2.8. Visą bandymą reikia atlikti per 48 valandas. Prireikus, po kiekvienos valandos reikia numatyti aušinimo laikotarpį.

2.4.1.4.3. Paruošimas ant bandymų stendo

2.4.1.4.3.1. Išmetimo sistema turi būti įtaisyta variklyje, atitinkančiame tipą, sumontuotą transporto priemonėje, kuriam sistema suprojektuota, ir uždėta ant bandymų stendo.

2.4.1.4.3.2. Paruošimą sudaro tam tikras bandymų ant bandymų stendo ciklų skaičius, nustatytas transporto priemonės kategorijai, kuriai išmetimo sistema suprojektuota. Lentelėje parodytas kiekvienai transporto priemonių kategorijai nustatytas ciklų skaičius.

Transporto priemonės kategorija pagal darbinį cilindrų tūrį (cm3) | Ciklų skaičius |

1.≤ 250 | 6 |

2.> 250 ≤ 500 | 9 |

3.> 500 | 12 |

2.4.1.4.3.3. Po kiekvieno bandymo ant bandymų stendo ciklo turi būti ne trumpesnė kaip 6 valandų pertrauka, kad aušinimas ir kondensavimas veiktų kaip iš pradžių.

2.4.1.4.3.4. Kiekvieną bandymo ant bandymų stendo ciklą sudaro šešios fazės. Kiekvienos fazės atveju variklio būklė ir trukmė yra tokios:

Fazė | Būklė | Fazės trukmė (minutės) |

Varikliai, kurių darbinis tūris mažesnis už 250 cm3 | Varikliai, kurių darbinis tūris lygus arba didesnis už 250 cm3 |

1 | Tuščioji eiga | 6 | 6 |

2 | 25 % apkrova esant 75 % G | 40 | 50 |

3 | 50 % apkrova esant 75 % G | 40 | 50 |

4 | 100 % apkrova esant 75 % G | 30 | 10 |

5 | 50 % apkrova esant 100 % G | 12 | 12 |

6 | 25 % apkrova esant 100 % G | 22 | 22 |

Visas laikas: | 2 h 30 min | 2 h 30 min |

2.4.1.4.3.5. Gamintojo prašymu, šios paruošimo tvarkos metu variklis ir duslintuvas gali būti aušinami, kad temperatūra, užfiksuota ne toliau kaip 100 mm nuo dujų išmetimo angos, neviršytų temperatūros, kuri buvo išmatuota transporto priemonei važiuojant 110 km/h, arba 75 % G įjungus aukščiausią pavarą. Variklio ir (ar) transporto priemonės greičiai turi būti nustatyti ± 3 % tikslumu.

+++++ TIFF +++++

Bandymo aparatas, naudojamas paruošimui taikant pulsavimą

2.4.2. Schema ir ženklinimas

2.4.2.1. Prie 1A priedėlyje nurodyto dokumento reikia pridėti schemą ir įvairias dalis apimantį brėžinį, nurodant išmetimo sistemos matmenis.

2.4.2.2. Visi originalūs duslintuvai turi būti pažymėti "e" ženklu, po kurio nurodoma sudėtinės dalies tipo patvirtinimą išdavusi šalis. Ši nuoroda turi būti įskaitoma ir neištrinama, taip pat matoma toje vietoje, kurioje ją ketinama pritvirtinti.

2.4.2.3. Visos originalių atsarginių duslintuvų sistemų pakuotės turi būti įskaitomai pažymėtos žodžiais "originali dalis", o modelio ir tipo nuorodos sujungiamos su "e" ženklu, taip pat su kilmės šalies nuoroda.

2.4.3. Įsiurbimo slopintuvas

Jeigu variklio įsiurbimo sistemoje turi būti įmontuotas oro filtras ir (ar) įsiurbimo triukšmo slopintuvas, kad jis atitiktų leistiną garso lygį, filtras ir (ar) slopintuvas turi būti laikomi duslintuvo dalimi, ir jiems taip pat taikomi 2.4 punkto reikalavimai.

3. SUDĖTINĖS DALIES TIPO PATVIRTINIMAS, SUSIJĘS SU NEORIGINALIA IŠMETIMO SISTEMA AR JOS SUDĖTINĖMIS DALIMIS, KAIP ATSKIRAIS TECHNINIAIS MAZGAIS, SKIRTOMIS TRIRAČIAMS MOPEDAMS IR MOTOCIKLAMS

Šis punktas taikomas sudėtinių dalių kaip atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimui, susijusiam su išmetimo sistemomis ar jų sudėtinėmis dalimis, skirtomis įmontuoti viename ar keliuose tam tikruose triračių mopedų ar motociklų tipuose kaip neoriginalios atsarginės dalys.

3.1. Apibrėžimas

3.1.1. "Neoriginali atsarginė išmetimo sistema ar jos sudėtinės dalys" - tai bet kuri 1.2 punkte apibrėžta išmetimo sistemos sudėtinė dalis, skirta įmontuoti triračiame mopede ar motocikle pakeičiant tipo sistemą, kuri buvo įmontuota triračiame mopede ar motocikle išduodant 1B priedėlyje nurodytą dokumentą.

3.2. Paraiška dėl sudėtinės dalies tipo patvirtinimo

3.2.1. Paraiškas dėl sudėtinių dalių tipo patvirtinimo, susijusio su atsarginėmis išmetimo sistemomis ar jų sudėtinėmis dalimis kaip atskirais techniniais mazgais, turi pateikti sistemos gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas.

3.2.2. Dėl kiekvieno atsarginės išmetimo sistemos ar jos sudėtinių dalių tipo, kuriam būtinas patvirtinimas, prie paraiškos dėl sudėtinių dalių tipo patvirtinimo turi būti pridėti šie dokumentai trimis egzemplioriais ir ši detali informacija:

3.2.2.1. - transporto priemonės tipo (-ų), kuriam (-iems) skirta (-os) sistema (-os) ar sudėtinė (-ės) dalis (-ys), aprašymas, susijęs su 1.1 punkte minėta charakteristika;

- turi būti nurodyti skaičiai ir (ar) simboliai, būdingi variklio ir transporto priemonės tipui.

3.2.2.2. - atsarginės išmetimo sistemos aprašymas, nurodant atitinkamą kiekvienos sudėtinės dalies vietą, kartu su surinkimo instrukcijomis;

3.2.2.3. - kiekvienos sudėtinės dalies brėžiniai, padedantys nustatyti vietą ir tapatybę, taip pat ataskaita apie naudotas medžiagas. Taip pat šiuose brėžiniuose reikia nurodyti numatytą privalomo sudėtinių dalių tipo patvirtinimo numerio vietą.

3.2.3. Pareiškėjas, techninės tarnybos reikalavimu, turi pateikti:

3.2.3.1. - du sistemos, kuriai reikalingas sudėtinės dalies tipo patvirtinimas, pavyzdžius;

3.2.3.2. - išmetimo sistemą, kuri atitinka originalią sistemą, sumontuotą transporto priemonėje, kai buvo išduotas 1B priedėlyje nurodytas dokumentas;

3.2.3.3. - transporto priemonę, atstovaujančią tipui, kuriame bus montuojama atsarginė išmetimo sistema, pateikiamą tokios būklės, kad, įmontavus to paties tipo duslintuvą, kaip ir buvo sumontuota iš pradžių, ji atitiktų vieno iš šių punktų reikalavimus:

3.2.3.3.1. jeigu 3.2.3.3 punkte nurodyta transporto priemonė yra tokio tipo, kuriam buvo išduotas tipo patvirtinimas pagal šio skyriaus nuostatas:

- važiuojamojo bandymo metu 2.2.1.3 punkte nustatytos ribinės vertės neviršija daugiau kaip 1 dB(A),

- stacionaraus bandymo metu vertės, nurodytos gamintojo duomenų lentelėje, neviršija daugiau kaip 3 dB(A);

3.2.3.3.2. jeigu 3.2.3.3 punkte nurodyta transporto priemonė nėra tokio tipo, kuriam buvo išduotas tipo patvirtinimas pagal šio skyriaus reikalavimus, ribinės vertės, taikytos tam transporto priemonės tipui, kai jis buvo pradėtas eksploatuoti, neviršija daugiau kaip 1 dB(A);

3.2.3.4. - atskirą variklį, kuris yra identiškas varikliui, sumontuotam aukščiau nurodytoje transporto priemonėje, jeigu kompetentinga institucija laiko tai būtina.

3.3. Ženklinimas ir užrašai

3.3.1. Neoriginali išmetimo sistema ar jos sudėtinės dalys turi būti pažymėtos pagal VI priedo reikalavimus.

3.4. Sudėtinės dalies tipo patvirtinimas

3.4.1. Atlikus šiame skyriuje nustatytus bandymus, kompetentinga institucija išduos pažymėjimą pagal 2B priedėlyje pateiktą modelį. Prieš sudėtinės dalies tipo patvirtinimo numerį turi būti stačiakampis, įrėminantis raidę "e", po kurios eina valstybės narės, išdavusios ar atsisakiusios išduoti tipo patvirtinimą, skiriamasis skaičius ar raidės.

3.5. Specifikacijos

3.5.1. Bendrosios techninės sąlygos

Duslintuvo projektas, konstrukcija ir surinkimas turi būti tokie, kad:

3.5.1.1. - transporto priemonė normaliomis eksploatacijos sąlygomis, įskaitant ir vibraciją, kurios poveikį ji gali patirti, atitiktų skyriaus reikalavimus;

3.5.1.2. - jis būtų tinkamai atsparus jį veikiančiai korozijai, atsižvelgiant į normalias transporto priemonės eksploatacijos sąlygas;

3.5.1.3. - aukštis tarp žemės ir iš pradžių sumontuoto duslintuvo, taip pat kampas, kuriuo transporto priemonė gali pavirsti, nesumažėtų;

3.5.1.4. - paviršius pernelyg neįkaistų;

3.5.1.5. - jo kontūras neturėtų jokių išsikišimų ar aštrių briaunų;

3.5.1.6. - amortizatoriai ir pakaba turėtų pakankamus tarpelius;

3.5.1.7. - vamzdžiams būtų numatytas atitinkamas saugus aukštis;

3.5.1.8. - jis būtų atsparus smūgiams tokiu būdu, kuris atitinka aiškiai apibrėžtus techninės priežiūros ir įrengimo reikalavimus.

3.5.2. Garso lygio specifikacijos

3.5.2.1. Akustinis atsarginių išmetimo sistemų ar jų sudėtinių dalių efektyvumas turi būti patikrintas, taikant 2.3, 2.4, 2.5 ir 2.6 punktuose aprašytus metodus.

3.2.3.3 punkte nurodytoje transporto priemonėje sumontavus atsarginę išmetimo sistemą ar jos sudėtines dalis, gautos garso lygio vertės turi atitikti šias sąlygas:

3.5.2.1.1. jos negali viršyti verčių, išmatuotų pagal 3.2.3.3 punktą, naudojant tą pačią transporto priemonę su įmontuotu originaliu duslintuvu važiuojamojo bandymo ir stacionaraus bandymo metu.

3.5.3. Transporto priemonės eksploatacinis bandymas

3.5.3.1. Atsarginis duslintuvas turi būti toks, kad užtikrintų, jog transporto priemonės veikimas panašus į tą, kuris būtų su originaliu duslintuvu ar jo sudėtine dalimi.

3.5.3.2. Atsarginį duslintuvą reikia palyginti su iš pradžių įmontuotu originaliu duslintuvu, taip pat nauju, juos paeiliui sumontuojant 3.2.3.3 punkte nurodytoje transporto priemonėje.

3.5.3.3. Šis bandymas atliekamas matuojant variklio galingumo kreivę. Didžiausias bendras galingumas ir didžiausias greitis, išmatuotas naudojant atsarginį duslintuvą, negali nukrypti nuo didžiausio bendro galingumo ir didžiausio greičio, išmatuoto tomis pačiomis sąlygomis naudojant originalų duslintuvą, daugiau kaip ± 5 %

3.5.4. Papildomos nuostatos, susijusios su duslintuvais, kaip atskirais techniniais mazgais, kuriuose yra pluoštinės medžiagos

Tokių duslintuvų konstrukcijoje pluoštinę medžiagą galima naudoti, jeigu ji atitinka 2.4.1 punkte nustatytus reikalavimus.

1A priedėlis

+++++ TIFF +++++

1B priedėlis

+++++ TIFF +++++

2A priedėlis

+++++ TIFF +++++

2B priedėlis

+++++ TIFF +++++

V PRIEDAS

GAMYBOS ATITIKTIES REIKALAVIMAI

1. TRANSPORTO PRIEMONĖS ATITIKTIS

Bet kuri pagaminta transporto priemonė turi atitikti transporto priemonės tipą, patvirtintą pagal šį skyrių, joje turi būti įrengtas duslintuvas, su kuriuo jos tipas buvo patvirtintas, taip pat ji turi atitikti su atitinkamos transporto priemonės tipu susijusio priedo 2 punkto reikalavimus.

Norint patikrinti atitiktį pagal aukščiau išvardytus reikalavimus, iš tipo, patvirtinto pagal šį skyrių, gamybinės linijos bus paimtas transporto priemonės pavyzdys. Laikoma, kad gaminiai atitinka šio skyriaus nuostatas, jeigu garso lygis, išmatuotas taikant kiekvieno priedo 2.1 punkte aprašytą metodą, neviršija tipo patvirtinimo metu išmatuotos vertės daugiau kaip 3 dB(A) arba šiame skyriuje nustatytų ribinių verčių daugiau kaip 1 dB(A).

2. NEORIGINALIOS ATSARGINĖS IŠMETIMO SISTEMOS ATITIKTIS

Bet kuri pagaminta išmetimo sistema turi atitikti tipą, patvirtintą pagal šį skyrių, ir tenkinti su transporto priemonės tipu, kuriam ji skirta, susijusio priedo 3 punkto reikalavimus.

Norint patikrinti atitiktį pagal aukščiau išvardytus reikalavimus, iš tipo, patvirtinto pagal šį skyrių, gamybinės linijos bus paimtas išmetimo sistemos pavyzdys.

Laikoma, kad gaminiai atitinka šio skyriaus nuostatas, jeigu tenkinami kiekvieno priedo 3.5.2 ir 3.5.3 punktų reikalavimai ir jeigu garso lygis, išmatuotas taikant kiekvieno priedo 2.1 punkte aprašytą metodą, neviršija tipo patvirtinimo metu išmatuotos vertės daugiau kaip 3 dB(A) arba šiame skyriuje nustatytų ribinių verčių daugiau kaip 1 dB(A).

VI PRIEDAS

ŽENKLINIMO REIKALAVIMAI

1. Ant neoriginalios išmetimo sistemos ar jos sudėtinių dalių, išskyrus montavimo detales ir vamzdžius, turi būti:

1.1. išmetimo sistemos ir jos sudėtinių dalių prekybos ženklas ar pavadinimas,

1.2. gamintojo suteiktas firminis ženklas,

1.3. sudėtinis dalies tipo patvirtinimo ženklas, sudarytas ir pritvirtintas pagal Direktyvos 92/61/EEB V priedo reikalavimus. "a" matmenys turi būti ≥ 3 mm.

2. 1.1, 1.2 ir 1.3 punktuose nurodyti ženklai turi būti neištrinami ir aiškiai įskaitomi, net ir kai išmetimo sistema sumontuojama transporto priemonėje.

3. Ant sudėtinės dalies gali būti keletas tipo patvirtinimo numerių, jeigu jos tipas buvo patvirtintas kaip keleto atsarginių išmetimo sistemų sudėtinė dalis.

4. Atsarginė išmetimo sistema turi būti pateikiama su pakuote ar ženklinimu, ant kurio nurodyti:

4.1. - atsarginio duslintuvo ir jo sudėtinių dalių gamintojo prekybos ženklas ar pavadinimas,

4.2. - gamintojo ar gamintojo įgaliotojo atstovo adresas,

4.3. - motociklų modelių, kuriems skirtas atsarginis duslintuvas, sąrašas.

5. Gamintojas turi pateikti šiuos dokumentus:

5.1. - instrukcijas, kuriose smulkiai aprašyti teisingi montavimo motocikluose būdai,

5.2. - instrukcijas, kaip duslintuvą reikia techniškai prižiūrėti,

5.3. - sudėtinių dalių su atitinkamais dalių numeriais, išskyrus montavimo detales, sąrašą.

VII PRIEDAS

BANDYMO TRASOS SPECIFIKACIJOS

Šiame priede nustatomos specifikacijos, susijusios su fizinėmis bandymo trasos dangos grindimo ir išdėstymo charakteristikomis.

1. BŪTINI PAVIRŠIAUS REIKALAVIMAI

Laikoma, kad paviršius atitinka šią direktyvą, jeigu struktūra ir esančios tuštumos ar garso absorbavimo koeficientas buvo išmatuoti ir nustatyta, kad jie atitinka visus reikalavimus, nurodytus 1.1-1.4 punktuose, ir jeigu laikomasi projektavimo reikalavimų (2.2 punktas).

1.1. Likusių tuštumų kiekis

Bandymo trasos dangos mišinyje likusių tuštumų kiekis (Tk) negali viršyti 8 % Žr. 3.1 punktą apie matavimo tvarką.

1.2. Garso absorbavimo koeficientas

Jeigu paviršius neatitinka reikalavimo dėl likusių tuštumų kiekio, jis yra priimtinas tik tada, jei garso absorbavimo koeficientas α yra ≤ 0,10. Žr. 3.2 punktą apie matavimo tvarką.

Reikalavimas, nustatytas 1.1 ir 1.2 punktuose, taip pat įvykdytas, jeigu buvo matuotas tik garso absorbavimas ir nustatyta, kad α ≤ 0,10.

1.3. Struktūros gylis

Pagal tūrinį metodą (žr. 3.3 punktą) išmatuotas struktūros gylis (SG) turi būti:

SG ≥ 0,4 mm.

1.4. Paviršiaus vienodumas

Reikia imtis visų įmanomų pastangų, kad paviršius bandymo teritorijoje būtų kaip galima vienodesnis. Tai susiję su struktūra ir tuštumų kiekiu, tačiau taip pat reikia pastebėti, kad jeigu volavimo proceso metu vienose vietose volavimas yra efektyvesnis negu kitose, struktūra gali būti skirtinga ir gali atsirasti nelygumų.

1.5. Bandymo laikotarpis

Norint patikrinti, ar paviršius ir toliau atitinka šiame standarte nustatytus struktūros ir tuštumų kiekio ar garso absorbavimo reikalavimus, reikia atlikti reguliarius paviršiaus tikrinimus tokiais intervalais:

a) dėl likusių tuštumų kiekio ar garso absorbavimo:

- kai paviršius naujas,

- jei naujas paviršius atitinka reikalavimus, tolesni reguliarūs tikrinimai nereikalingi.

Jei naujas paviršius neatitinka reikalavimo, jis gali atitikti jį vėliau, kadangi laikui bėgant paviršiai sukrinta ir susispaudžia;

b) dėl struktūros gylio (SG):

- kai paviršius naujas,

- pradėjus triukšmo bandymus (pastaba: praėjus ne mažiau kaip keturioms savaitėms po tiesimo),

- vėliau - kas dvylika mėnesių.

2. BANDYMO PAVIRŠIAUS PROJEKTAS

2.1. Teritorija

Projektuojant bandymo trasos išdėstymą, svarbu užtikrinti, kad teritorija, kurią kerta bandymo juosta važiuojančios transporto priemonės, būtų padengta nurodyta bandymų medžiaga su tinkamais pakraščiais saugiam ir praktiniam važiavimui. Pagal šį reikalavimą trasos plotis turi būti ne mažesnis kaip 3 m, o trasos ilgis turi tęstis už linijų AA ir BB į abi puses bent po 10 m. 1 brėžinyje parodytas tinkamos bandymo aikštelės planas ir nurodyta mažiausia teritorija, kuri turi būti mašinomis išklota ir suspausta, naudojant tam tikrą bandymo trasos paviršiaus medžiagą.

+++++ TIFF +++++

Būtiniausi bandymo teritorijos paviršiui taikomi reikalavimai

2.2. Paviršiaus projektavimui taikomi reikalavimai

Bandymo trasos paviršius turi atitikti keturis projekto reikalavimus:

1. jis turi būti tankaus asfaltinio betono;

2. maksimalus skaldos dydis turi būti 8 mm (leistinasis nuokrypis yra nuo 6,3 iki 10 mm);

3. dilaus sluoksnio storis turi būti ≥ 30 mm;

4. rišamoji medžiaga turi būti greitai įsiskverbiantis bitumas, be modifikacijų.

2 brėžinyje, kaip vadovas bandymo trasos paviršiaus konstruktoriui, parodyta užpildo granuliometrinės sudėties kreivė, pateikianti pageidautinas charakteristikas. Granuliometrinės sudėties kreivė atitinka šią formulę:

P (% pervažiavimas) = 100 (d/ddid) ½,

kur

d = filtro su kvadratinėmis akutėmis dydis, mm

ddid = 8 mm vidurinei kreivei

ddid = 10 mm apatinei leistino nuokrypio kreivei

ddid = 8 mm viršutinei leistino nuokrypio kreivei

Be to, pateikiamos šios rekomendacijos:

- smėlio dalį (0,063 mm < filtro su kvadratinėmis akutėmis dydis < 2 mm) turi sudaryti ne daugiau kaip 55 % natūralaus smėlio ir ne mažiau kaip 45 % smulkinto smėlio,

- pagrindas ir apatinis sluoksniai turi užtikrinti stabilumą ir lygumą, laikantis pažangiausios kelių tiesybos praktikos,

- skalda turi būti susmulkinta (100 % susmulkinti paviršiai) ir sudaryta iš medžiagos, pasižyminčios dideliu atsparumu smulkinimui),

- mišinyje naudojama skalda turi būti nuplauta,

- į paviršių negalima pridėti papildomos skaldos,

- rišamosios medžiagos patvarumas, išreikštas PEN verte, turi būti nuo 40 iki 60, nuo 60 iki 80 ar net nuo 80 iki 100, priklausomai nuo šalies klimatinių sąlygų. Taisyklė tokia, kad reikia naudoti kuo kietesnę rišamąją medžiagą, jeigu tai neprieštarauja bendrai praktikai,

- prieš pradedant volavimą reikia pasirinkti tokią mišinio temperatūrą, kad voluojant susidarytų reikiamas tuštumų kiekis. Norint padidinti tikimybę arba laikantis 1.1-1.4 punktų specifikacijų, suspaudimas turi būti tiriamas ne tik pasirenkant tinkamą maišymo temperatūrą, bet ir pasirenkant atitinkamą pervažiavimų skaičių ir suspaudžiančią transporto priemonę.

+++++ TIFF +++++

2 brėžinys

3 lentelė

Projektavimo nuorodos

| Siektinos vertės | Leistini nuokrypiai |

Pagal bendrą mišinio masę | Pagal approcase masę |

Akmenų masė, filtras su kvadratinėmis akutėmis (KA) > 2 mm | 47,6 % | 50,5 % | ± 5 |

Smėlio masė 0,063 < KA < 2 mm | 38,0 % | 40,2 % | ± 5 |

Filtro masė KA < 0,063 mm | 8,8 % | 9,3 % | ± 2 |

Rišamosios medžiagos (bitumo) masė | 5,8 % | Netaikoma | ± 0,5 |

Maksimalus skaldos dydis | 8 mm | 6,3-10 |

Rišamosios medžiagos patvarumas | (žr. toliau) | |

Nušlifuoto akmens vertė (NAV) (žr. 5 dokumentą bibliografijoje) | > 50 | |

Suspaudimas, atitinkantis Maršalo suspaudimą | 98 % | |

3. BANDYMO METODAI

3.1. Likusių tuštumų kiekio matavimas

Atliekant šį matavimą, trasoje reikia paimti kernus mažiausiai keturiose skirtingose vietose, vienodai išsidėsčiusiose bandymų teritorijoje tarp linijų AA ir BB (žr. 1 brėžinį). Norint išvengti nevienodumo ir nelygumo važiuojamojoje trasos dalyje, kernus reikia imti prie pat važiuojamosios dalies, o ne iš jos pačios. Du kernus (mažiausiai) reikia paimti prie pat važiuojamosios dalies, vieną (mažiausiai) - maždaug pusiaukelėje tarp važiuojamosios dalies ir kiekvieno mikrofono vietos.

Kilus įtarimui, kad nesilaikoma vienodumo sąlygos (žr. 1.4 punktą), kernus reikia paimti iš daugiau vietų, esančių bandymų teritorijoje.

Likusių tuštumų kiekis turi būti nustatytas pagal kiekvieną kerną. Vėliau pagal visus kernus apskaičiuojama vidutinė vertė ir palyginama su 1.1 punkto reikalavimu. Be to, nė viename kerne tuštumų negali būti daugiau kaip 10 %

Bandymo trasos paviršiaus konstruktoriui primenama problema, kuri gali kilti, kai bandymo teritorija šildoma vamzdžiais ar elektros laidais, o iš jos reikia paimti kernus. Tokia instaliacija turi būti kruopščiai suplanuota, atsižvelgiant į būsimas kernų gręžimo vietas. Rekomenduojama palikti keletą maždaug 200 × 300 mm dydžio vietų, kuriose nebūtų laidų ar vamzdžių arba kuriose jie būtų nutiesti pakankamai giliai, kad nebūtų pažeisti imant kernus iš paviršinio sluoksnio.

3.2. Garso absorbavimo koeficientas

Garso absorbavimo koeficientas (normalus kritimas) matuojamas impedanso vamzdiniu metodu, taikant ISO/DIS 10534 standarte "Akustika. Garso absorbavimo koeficiento ir impedanso nustatymas vamzdiniu metodu" nurodytą tvarką.

Bandiniams taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir likusių tuštumų kiekiui (žr. 3.1 punktą).

Garso absorbavimas matuojamas nuo 400 iki 800 Hz ir nuo 800 iki 1600 Hz (bent jau pagal centrinius trečiosios oktavos diapazonų dažnius), ir reikia nustatyti didžiausias vertes abiem dažnių diapazonams. Vėliau pagal visus tikrinamus kernus apskaičiuojamas šių verčių vidurkis, kad būtų gautas galutinis rezultatas.

3.3. Tūrinis makrostruktūros matavimas

Pagal šį standartą struktūros gylis matuojamas ne mažiau kaip 10 vietų, išdėstytų vienodais atstumais išilgai bandymo aikštelės važiuojamosios trasos, o gauta vidutinė vertė lyginama su nustatytu mažiausiu struktūros gyliu. Žr. standarto ISO/DIS 10844 projekto F priedą, kuriame aprašyta tvarka.

4. PATMARUMAS LAIKUI BĖGANT IR PRIEŽIŪRA

4.1. Laiko poveikis

Kaip ir daugelis kitų paviršių, tikėtina, kad ant trasos paviršiaus matuojami padangų (kelio) triukšmo lygiai gali padidėti pirmaisiais 6-12 mėn. Po tiesybos.

Paviršius bus reikalaujamos charakteristikos ne anksčiau kaip praėjus keturioms savaitėms po tiesybos.

Patvarumą laikui bėgant daugiausia lemia valymas ir suspaudimas paviršiumi važiuojančiomis mašinomis. Jis turi būti reguliariai tikrinamas, kaip nurodyta 1.5 punkte.

4.2. Paviršiaus priežiūra

Nuo paviršiaus reikia pašalinti nuolaužas ar dulkes, galinčias smarkiai sumažinti tikrąjį struktūros gylį. Žiemos klimato šalyse apledėjimui pašalinti kartais naudojama druska. Druska gali laikinai ar visam laikui pakeisti paviršių, dėl ko padidėtų triukšmas, todėl jos naudojimas nerekomenduojamas.

4.3. Bandymo aikštelės pergrindimas

Prireikus iš naujo išgrįsti bandymo trasą, paprastai pakanka išgrįsti tik bandymo juostą (3 m pločio 1 brėžinyje), kuria važiuoja transporto priemonės, jeigu bandymo aikštelė už juostos ribų jos matavimo metu atitinka reikalavimą dėl likusių tuštumų kiekio ar garso absorbavimo.

5. DOKUMENTAI APIE PAVIRŠIŲ IR ANT JO ATLIKTUS BANDYMUS

5.1. Dokumentai apie bandymo paviršių

Dokumente, kuriame aprašomas bandymo paviršius, turi būti pateikti tokie duomenys:

a) bandymo trasos vieta;

b) rišamosios medžiagos rūšis, jos patvarumas, užpildo rūšis, didžiausias teorinis betono tankis (DR), dilaus sluoksnio storis ir granuliometrinės sudėties kreivė, nustatyta pagal kernus iš bandymo trasos;

c) suspaudimo būdas (pvz., volavimo mašinos rūšis, jos masė, pervažiavimų skaičius);

d) mišinio temperatūra, aplinkos oro temperatūra ir vėjo greitis paviršiaus dengimo metu;

e) paviršiaus padengimo data ir rangovas;

f) visi arba bent pastarieji bandymo rezultatai, įskaitant:

i) kiekviename kerne esantį likusių tuštumų kiekį;

ii) bandymo aikštelės vietas, iš kurių paimti kernai tuštumoms išmatuoti;

iii) kiekvieno kerno garso absorbavimo koeficientą (jei matuojamas). Nurodykite kiekvieno kerno ir kiekvieno dažnių diapazono rezultatus, taip pat bendrąjį vidurkį;

iv) bandymo aikštelės vietas, iš kurių paimti kernai absorbavimui išmatuoti;

v) struktūros gylį, nurodant bandymų skaičių ir standartinius nuokrypius;

vi) instituciją, atsakingą už (i) ir (iii) bandymus, taip pat naudotą įrangą;

vii) bandymo (-ų) datą ir datą, kada kernai buvo paimti iš bandymo trasos.

5.2. Dokumentai apie transporto priemonių triukšmo bandymus, atliktus ant paviršiaus

Dokumente, kuriame aprašomi (-as) transporto priemonių triukšmo bandymai (-as), turi būti nurodyta, ar buvo laikomasi visų reikalavimų, ar ne. Turi būti daroma nuoroda į dokumentą pagal 5.1 punktą.

10 SKYRIUS

DVIRAČIŲ AR TRIRAČIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ PRIEKABŲ SUKABINTUVAI

PRIEDAS IR PRIEDĖLIAI

| | Puslapis |

I PRIEDAS | Dviračių ar triračių motorinės transporto priemonių priekabų sukabintuvai … | 432 |

1 priedėlis | Rutulinis sukabintuvas, tvirtinamas prie dviračių ar triračių motorinės transporto priemonių … | 437 |

2 priedėlis | … | 439 |

3 priedėlis | … | 440 |

4 priedėlis | Informacinis dokumentas, susijęs su sukabintuvais, skirtais dviratės ar triratės motorinės transporto priemonės traukiamoms priekaboms … | 441 |

5 priedėlis | Sudėtinės dalies tipo patvirtinimo pažymėjimas, susijęs su sukabintuvais, skirtais dviratės ar triratės motorinės transporto priemonės traukiamoms priekaboms … | 442 |

I PRIEDAS

DVIRAČIŲ AR TRIRAČIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ PRIEKABŲ SUKABINTUVAI

1. TAIKYMO SRITIS

1.1. I priedas taikomas sukabintuvams, skirtiems dviratėms ir triratėms transporto priemonėms, taip pat jų pritvirtinimui prie šių transporto priemonių.

1.2. I priedas nustato reikalavimus, kuriuos turi atitikti dviratėms ir triratėms transporto priemonėms skirti sukabintuvai, kad:

- užtikrintų suderinamumą, prie transporto priemonių prikabinant skirtingų tipų priekabas,

- užtikrintų saugų transporto priemonių sukabinimą esant bet kokioms eksploatacijos sąlygoms,

- užtikrintų saugius sukabinimo ir atkabinimo būdus.

2. APIBRĖŽIMAI

2.1. Transporto priemonėms skirti sukabintuvai - tai visos dalys ir įtaisai, tvirtinami prie rėmų, transporto priemonių kėbulo atraminių guolių ir važiuoklės, kuriais sujungiamos velkančiosios ir velkamosios transporto priemonės.

Taip pat jie apima fiksuotas ir nuimamas dalis, naudojamas pirmiau minėtiems sukabintuvams pritvirtinti, sureguliuoti ar eksploatuoti.

2.1.1. Rutuliniai sukabinimo įtaisai - tai sukabintuvai, kuriuos sudaro prie transporto priemonės pritvirtinti rutulinis įtaisas ir mentės, prie kurių sukabinimo galvute prikabinama priekaba.

2.1.2. Sukabinimo galvutės, nurodytos 2.1.1 punkte, yra prie priekabos tempimo įtaiso (grąžulo) pritvirtinti mechaniniai sujungimo įtaisai, prijungiami prie transporto priemonės sukabintuvo rutulio.

3. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

3.1. Dviratėms ir triratėms transporto priemonėms skirti sukabintuvai turi būti pagaminti ir pritvirtinti laikantis geros techninės praktikos, jų eksploatacija turi būti saugi.

3.2. Sukabintuvai turi būti taip suprojektuoti ir pagaminti, kad normaliai eksploatuojant, tinkamai prižiūrint ir laiku pakeičiant susidėvinčias dalis jie veiktų patenkinamai.

3.3. Kiekvienas sukabintuvas turi būti pateiktas su įrengimo ir eksploatacijos instrukcijomis, kuriose būtų pakankamai informacijos, kad kompetentingas asmuo pritaisytų sukabintuvą prie transporto priemonės ir tinkamai jį naudotų. Instrukcijos turi būti parengtos valstybine valstybės narės, kurioje sukabintuvas bus pardavinėjamas, kalba ar kalbomis.

3.4. Medžiagos, kurias galima naudoti, yra tos, kurių savybės, susijusios su paraiška, yra nustatytos standarte, arba tos, kurių savybės yra nurodytos paraiškos dokumentuose.

3.5. Visos sukabintuvų dalys, dėl kurių gedimo atsiskirtų dvi transporto priemonės, turi būti pagamintos iš plieno.

Galima naudoti kitas medžiagas, jeigu gamintojas techninei tarnybai įrodo jų lygiavertiškumą.

3.6. Visi sukabintuvų rutuliai turi būti suprojektuoti patikimai mechaniškai sukabinti, ir užfiksuotoji padėtis turi būti bent kartą sutvirtinta patikimu mechaniniu sukabinimu.

3.7. Iš esmės sukabinimo rutuliniai įtaisai pagal 1 priedėlio 1 brėžinį yra tvirtinami prie dviračių ir triračių transporto priemonių. Ypač triratėms transporto priemonėms sukabinimo tipą reikia pasirinkti ir pritvirtinti taip, kad būtų numatytas maksimalus suderinamumas su įvairių tipų priekabomis. Vietoj rutulinių sukabinimo įtaisų galima naudoti kitokius įtaisus, jeigu laikomasi 3.8 punkte nustatytų reikalavimų, o priekabų suderinamumas ir sukeitimas nėra būtinas ar įmanomas (specialūs deriniai).

3.8. Sukabintuvai turi būti suprojektuoti taip, kad atitiktų reikalavimus, susijusius su naudojimu, pritvirtinimu, mobilumu ir tvirtumu, nustatytus 3.9, 3.10, 3.11, 4, 5 ir 6 punktuose.

3.9. Sukabintuvai turi būti suprojektuoti ir pritvirtinti taip, kad užtikrintų maksimalų saugumą pagal pažangią techninę praktiką; šis reikalavimas taip pat taikomas sujungimo procesui.

3.10. Turi būti įmanoma vienam žmogui, nenaudojant įrankių, saugiai sukabinti ir atkabinti transporto priemones.

3.11. Turi būti įmanoma laisvai rankomis, nenaudojant įrankių, pritvirtinti ir atkabinti nuimamus sukabintuvus.

4. REIKALAVIMAI, SUSIJĘ SU PRITVIRTINIMU

4.1. Prie transporto priemonės pritvirtinti sukabintuvai turi užtikrinti netrukdomą ir saugų naudojimą.

4.2. Prie transporto priemonės pritvirtinti sukabintuvų rutuliai turi atitikti 1 priedėlio 2 brėžinyje nustatytas geometrines sąlygas.

4.3. Sukabintuvo, išskyrus rutulinį įtaisą, sukabinimo taško aukštis turi atitikti priekabos grąžulo sukabinimo taško aukštį su ± 35 mm paklaida, jeigu priekaba yra horizontalioje padėtyje.

4.4. Tempimo menčių forma ir matmenys turi atitikti transporto priemonės gamintojo reikalavimus, susijusius su tvirtinimo taškais ir kitais reikalingais papildomais atraminiais įtaisais.

4.5. Reikia laikytis transporto priemonės gamintojo reikalavimų, susijusių su sukabintuvo tipu, leistina priekabos mase ir leistina statine vertikaliąja apkrova, tenkančia sukabinimo taške.

4.6. Sumontuotas sukabintuvas negali užstoti užpakalyje pritvirtinto valstybinio numerio ženklo, priešingu atveju reikia naudoti sukabintuvą, kurį galima atkabinti be specialių įrankių.

5. REIKALAVIMAI, SUSIJĘ SU SUJUNGIMU

5.1. SukabintuvuSukabintuvui, nepritvirtintam prie transporto priemonės, turi būti įmanomas toks sujungimas:

5.1.1. 20° laisvo vertikalaus pasisukimo kampas aukščiau ir žemiau horizontalios centrinės linijos esant bet kokiam mažiausiai iki 90° horizontalaus pasisukimo į abi mechanizmo išilginės centrinės linijos puses kampui.

5.1.2. Esant bet kokiam iki 90° horizontalaus pasisukimo į abi mechanizmo išilginės centrinės linijos puses kampui, laisvo ašinio pasisukimo į abi vertikalios centrinės linijos puses kampas turi būti 25° triratėms transporto priemonėms arba 40° dviratėms transporto priemonėms.

5.2. Esant bet kokiam horizontalaus pasisukimo kampui, turi būti galimi šie sujungimo deriniai:

dviratėms transporto priemonėms, išskyrus atvejus, kai mechanizmas naudojamas su vienratėmis priekabomis, kurios pasvirimas su dvirate transporto priemone:

- ± 15° vertikalus pasvirimas su ± 40° ašiniu pasisukimu,

- ± 30° ašinis pasisukimas su ± 20° vertikaliu pasvirimu;

triratėms ar keturratėms transporto priemonėms:

- ± 15° vertikalus pasvirimas su ± 25° ašiniu pasisukimu,

- ± 10° ašinis pasisukimas su ± 20° vertikaliu pasvirimu.

5.3. Taip pat turi būti įmanoma sukabinti ir atkabinti rutulinius sukabintuvus, kai rutulinio sukabintuvo išilginė ašis sukabintuvo rutulio centrinės linijos ir pritvirtinimo atžvilgiu:

- yra horizontaliai β = 60° pasisukusi į dešinę arba kairę,

- yra vertikaliai α = 10° pasisukusi aukštyn arba žemyn,

- yra pasisukusi apie ašį 10° į dešinę arba kairę.

6. REIKALAVIMAI, SUSIJĘ SU TVIRTUMU

6.1. Reikia atlikti dinaminį stiprumo bandymą (patvarumo bandymas).

6.1.1. Patvarumo bandymas atliekamas taikant kintamą apytikrę sinusoidinę apkrovą tam tikrą skaičių apkrovos ciklų, priklausomai nuo medžiagos. Negali atsirasti jokių įtrūkimų, įlūžimų ar kitokių matomų išorinių pažeidimų ar liekamosios deformacijos, kas pakenktų patenkinamam mechanizmo veikimui.

6.1.2. Dinaminio bandymo apkrovos dydis yra žemiau parodyta D vertė. Į statinę vertikalią apkrovą atsižvelgiama nukreipiant bandymo apkrovą, susijusią su horizontalia plokštuma, priklausomai nuo sukabinimo taško vietos ir sukabinimo taške leidžiamos statinės vertikalios apkrovos.

D = g ×

kN

,

kur

T = techniškai leistina didžiausia velkančiosios transporto priemonės masė, tonomis;

R = techniškai leistina didžiausia priekabos masė, tonomis;

g = laisvojo kritimo pagreitis (tariamas g = 9,81 m/s2).

6.1.3. Būdingos D ir S vertės, kuriomis grindžiamas bandymas, yra nurodytos gamintojo paraiškoje dėl EB tipo patvirtinimo; S yra leistina didžiausia statinė vertikali apkrova sukabinimo taške, kg.

6.2. Bandymo tvarka

6.2.1. Atliekant dinaminius bandymus, bandinį reikia pritvirtinti prie tinkamos įrangos, pasižyminčios tinkamu jėgos taikymo būdu, kad bandinys nebūtų veikiamas kitų papildomų jėgų ar momentų, išskyrus nustatytą bandymo jėgą. Keičiant bandymus, jėgos taikymo kryptis negali nukrypti daugiau kaip ± 1° nuo nustatytos krypties. Norint, kad bandinio neveiktų pašalinės jėgos ir momentai, gali reikėti, kad vienas sujungimas būtų jėgos taikymo taške, o kitas - atitinkamu atstumu toliau.

6.2.2. Bandymo dažnis negali viršyti 35 Hz. Pasirinktas dažnis turi būti tiksliai išskirtas iš bandymo rezonansinių dažnių, įskaitant bandomąjį mechanizmo dažnius. Plieniniams sukabintuvams apkrovos ciklų skaičius turi būti 2 × 106. Iš kitos medžiagos pagamintiems sukabintuvams gali reikėti didesnio apkrovos ciklų skaičiaus. Paprastai įtrūkimų nustatymas atliekamas pagal dažų įsiskverbimo tvarką; taip pat leidžiamos kitos lygiavertės tvarkos.

6.2.3. Bandymo metu sukabintuvai paprastai kaip galima standžiau pritvirtinami prie bandymo įrangos, tvirtinant juos toje vietoje, kurioje jie bus tvirtinami prie transporto priemonės. Reikia naudoti fiksuojamuosius įtaisus, nurodytus gamintojo ar paraiškovo ir skirtus prikabinti prie transporto priemonės ir/arba pasižyminčius identiškomis mechaninėmis charakteristikomis.

6.2.4. Sukabintuvai verčiau turėtų būti bandomi realiomis sąlygomis, kuriomis juos ketinama eksploatuoti kelyje. Gamintojo nuožiūra ir suderinus su technine tarnyba, lanksčios sudėtinės dalys gali būti neutralizuotos, jeigu tai būtina bandymo tvarkai ir jeigu tai nedarys realaus poveikio bandymo rezultatams.

Bandymo metu galima pakeisti lanksčias sudėtines dalis, kurios dėl šios greitėjimo bandymo tvarkos akivaizdžiai perkaista.

Bandymo apkrovas galima taikyti naudojant specialius įtaisus.

Bandymui pateikti įtaisai turi būti pristatomi su visomis projektinėmis detalėmis, galinčiomis turėti įtakos tvirtumo kriterijams (pvz., elektrinis movos diskas, ženklinimas ir kt.). Bandymo vietos išorinė riba apribota standaus įtvirtinimo ar pritvirtinimo vietose. Geometrinę rutulinio sukabintuvo rutulio ir sukabintuvo tvirtinimo vietų padėtį atskaitos linijos atžvilgiu turi nustatyti transporto priemonės gamintojas ir ją nurodyti bandymo ataskaitoje.

Atitinkamos pritvirtinimo vietų pozicijos, atsižvelgiant į atskaitos liniją, kaip parodyta 2 priedėlyje, apie kurias buksyrinės transporto priemonės gamintojas turi pateikti visą būtiną informaciją buksyrinės įrangos gamintojui, privalo būti pakartotinai išbandytos bandymo stende.

6.3. Rutulinių sukabintuvų ir tempimo menčių bandymas

6.3.1. Ant bandymo stovo pritvirtintas įtaisas yra tiriamas dinaminiu bandymu, naudojant kintamo tempimo įtempimo bandymo prietaisą (pavyzdyje naudojamas rezonansinių impulsų prietaisas).

Bandymo apkrova turi būti kintama jėga, taikoma rutuliniam sukabintuvui 15° ± 1° kampu, kaip parodyta 2 priedėlio 3 ir 4 brėžiniuose. Jeigu rutulio centras yra virš linijos, kuri yra lygiagreti 2 priedo 5 brėžinyje parodytai atskaitos linijai, kurioje yra aukščiausia iš artimiausių tvirtinimo vietų, bandymą reikia atlikti α = - 15° ± 1° kampu (2 priedėlio 3 brėžinys). Jeigu rutulio centras yra žemiau linijos, kuri yra lygiagreti 2 priedo 5 brėžinyje parodytai atskaitos linijai, kurioje yra aukščiausia iš artimiausių tvirtinimo vietų, bandymą reikia atlikti α = + 15° ± 1° kampu (2 priedėlio 4 brėžinys). Šis kampas pasirenkamas, kad būtų atsižvelgta į vertikalią statinę ir dinaminę apkrovą.Šis bandymo metodas taikomas tik leidžiamai statinei apkrovai, neviršijančiai

S =

Jeigu statinė apkrova viršija

S =

bandymo kampą reikia padidinti iki 20°.

Dinaminį bandymą reikia atlikti naudojant tokią bandymo jėgą:

Fres = ± 0,6 D

6.3.2. Vientisi rutuliniai sukabintuvai, įskaitant įtaisus su nesukeičiamais nuimamais rutuliais ir tempimo mentes su sukeičiamais rutuliais, kuriuos galima išardyti (išskyrus rutulius ant įmontuotos atramos) bandomi pagal 6.3.1 punktą.

6.3.3. Tempimo mentės, kuri gali būti naudojama su skirtingais rutuliais, bandymas atliekamas pagal Direktyvos 94/20/EB VI priedo 4.1.6 punktą (OL L 195, 1994 7 29, p. 1).

6.4. Pirmiau minėti 6.3.1 punkto bandymo reikalavimai, be rutulinių sukabintuvų, taikomi ir kitiems sukabintuvams.

7. SUKABINIMO GALVUTĖS

7.1. Pagrindinis bandymas yra patvarumo bandymas naudojant kintamą bandymo jėgą ir statinis bandymas (kėlimo bandymas), atliekamas su kiekvienu bandymo bandiniu.

7.2. Dinaminis bandymas turi būti atliekamas su tinkamu atitinkamo tvirtumo sukabintuvo rutuliu. Sukabinimo galvutė ir rutulinis sukabintuvas ant bandymo prietaiso turi būti pritvirtinti pagal gamintojo instrukcijas ir būdu, atitinkančiu jų pritvirtinimą prie transporto priemonės. Reikia užtikrinti, kad bandinio neveiktų papildomos jėgos, išskyrus bandymo jėgą.

Bandymo jėga turi būti taikoma išilgai linijos, kertančios rutulio centrą, ir nuožulniai leistis žemyn link užpakalinės dalies 15° kampu (žr. 3 priedėlio 6 brėžinį). Patvarumo bandymą su bandymo bandiniu reikia atlikti naudojant tokią bandymo jėgą:

Fres = ± 0,6 D

7.3. Taip pat reikia atlikti statinį kėlimo bandymą (žr. 3 priedėlio 7 brėžinį). Bandymui naudojamas sukabintuvo rutulys turi būti skersmens:

49 − 0+ 0,13 mm

kad atitiktų susidėvėjusį sukabintuvo rutulį. Kėlimo jėga FA turi būti tolygiai ir greitai didinama iki

g ×

ir laikoma 10 sekundžių, kur

C = priekabos masė (priekabos, gabenančios sunkiausią leistiną krovinį, ašims tenkančių apkrovų suma), tonomis.

7.4. Jeigu naudojami ne rutuliniai, o kitokie sukabintuvai, sukabinimo galvutę reikia išbandyti pagal atitinkamus Direktyvos 94/20/EB reikalavimus.

8. ŽENKLINIMAS

Sukabintuvus reikia ženklinti pagal atitinkamus Direktyvos 94/20/EB reikalavimus.

1 priedėlis

Rutulinis sukabintuvas, tvirtinamas prie dviračių ar triračių transporto priemonių

Priekaboms skirta rutulinio sukabintuvo sistema nepanaikina galimybės naudoti kitas sistemas (pvz., kardaninius sukabintuvus); tačiau jeigu naudojama rutulinio sukabintuvo sistema ji turi atitikti 1 brėžinyje nustatytas specifikacijas.

+++++ TIFF +++++

1 brėžinys

1. Jungiamasis spindulys tarp rutulio ir kakliuko yra liestinis kakliuko ir sukabintuvo rutulio apatinio horizontalaus paviršiaus atžvilgiu.

2. Žr. ISO/R 468 ir ISO 1302; šiurkštumo skaičius N9 atitinka Ra vertę 6,3 µm.

+++++ TIFF +++++

Sukabintuvo rutulio laisvumas

2 priedėlis

Bandymo kryptis parodyta sukabintuvo rutulio su tempimo mente pavyzdžiu. (Taikoma pagal analogiją su kitomis sukabinimo sistemomis.)

+++++ TIFF +++++

3 priedėlis

+++++ TIFF +++++

6 brėžinys

+++++ TIFF +++++

7 brėžinys

4 priedėlis

+++++ TIFF +++++

5 priedėlis

+++++ TIFF +++++

11 SKYRIUS

SAUGOS DIRŽŲ ĮTVIRTINIMAI IR KĖBULUS TURINČIŲ TRIRAČIŲ MOPEDŲ, TRIRAČIŲ BEI KETURRAČIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ SAUGOS DIRŽAI

PRIEDŲ SĄRAŠAS

| | Puslapis |

I PRIEDAS | Transporto priemonėms ir elektriniams arba elektroniniams atskiriems surinkimo mazgams taikomos sąlygos … | 444 |

II PRIEDAS | Tikrųjų įtvirtinimų paviršiai … | 452 |

III PRIEDAS | Tvarka, kurios turi būti laikomasi, nustatant taško H padėtį bei tikrąjį atlošo nuolydžio kampą ir patikrinant jų santykį su taško R padėtimi bei numatomu atlošo nuolydžio kampu … | 454 |

Priedėlis | Sudėtinės trimačio manekeno dalys … | 457 |

IV PRIEDAS | Traukimo įtaisas … | 459 |

V PRIEDAS | | |

1 priedėlis | Informacija apie saugos diržų įtvirtinimus, skirtus tam tikro tipo triračiam mopedui, triračiui arba keturračiui motociklui su kėbulu … | 461 |

2 priedėlis | Saugos diržų įtvirtinimų, skirtų tam tikro tipo triračiam mopedui, triračiui arba keturračiui motociklui su kėbulu, sudėtinės dalies tipo patvirtinimo pažymėjimas … | 462 |

VI PRIEDAS | Saugos diržų reikalavimai … | 463 |

1 priedėlis | Informacija apie saugos diržų, skirtų tam tikro tipo triračiam mopedui, triračiui arba keturračiui motociklui su kėbulu, tipą … | 464 |

2 priedėlis | Saugos diržo, skirto tam tikro tipo triračiam mopedui, triračiui arba keturračiui motociklui su kėbulu, sudėtinės dalies tipo patvirtinimo pažymėjimas … | 465 |

3 priedėlis | Informacija apie saugos diržų montavimą tam tikro tipo triračiuose mopeduose, triračiuose arba keturračiuose motocikluose su kėbulu … | 466 |

4 priedėlis | Saugos diržų montavimo tam tikro tipo triračiame mopede, triračiame arba keturračiame motocikle su kėbulu, sudėtinės dalies tipo patvirtinimo pažymėjimas … | 467 |

I PRIEDAS

TRANSPORTO PRIEMONĖMS IR ELEKTRINIAMS ARBA ELEKTRONINIAMS ATSKIRIEMS SURINKIMO MAZGAMS TAIKOMOS SĄLYGOS

1. APIBRĖŽIMAI

Šiame skyriuje:

1.1. "transporto priemonės tipas jos saugos diržų įtvirtinimų atžvilgiu" - tai yra motorinės transporto priemonės, kurios iš esmės nesiskiria matmenų, formų ir transporto priemonės arba sėdynės, prie kurių montuojami įtvirtinimai, konstrukcijos sudėtinių dalių medžiagų atžvilgiu;

1.2. "saugos diržų įtvirtinimai" - tai yra transporto priemonės, sėdynės arba kitų transporto priemonės dalių, prie kurių turi būti segami diržai, konstrukcijos dalys;

1.3. "diržo juostos kreiptuvas" - tai yra mechanizmas, keičiantis diržo juostos padėtį užsisegusiojo diržąužsisegusiojo diržą atžvilgiu;

1.4. "nustatytas įtvirtinimas" - tai yra taškas, skirtas standartiniu būdu pagal 4 punkto reikalavimus nustatyti kiekvienos saugos diržo dalies kampą užsisegusiojo diržąužsisegusiojo diržą atžvilgiu, t. y. taškas, kuriame turi būti prisegama diržo juosta, kad atsidurtų tokioje padėtyje, kokioje ir turėtų būti jį užsisegus. Ši padėtis gali atitikti tikslų įtvirtinimą pagal diržo įtvirtinimo priedų konfigūraciją tame taške, kuriame jis tvirtinamas prie įtvirtinimo dalies, arba jo neatitikti;

1.4.1. pavyzdžiui:

1.4.1.1. kai saugos diržas yra su nelanksčia dalimi, kuri tvirtinama prie žemesnės įtvirtinimo dalies, nesvarbu, ar ji nejudanti, ar gali suktis. Visų sėdynės reguliavimo padėčių nustatytas įtvirtinimas yra taškas, kuriame diržo juosta tvirtinama prie tos nelanksčiosios dalies;

1.4.1.2. kai prie transporto priemonės arba sėdynės konstrukcijos yra pritvirtintas eigos keitimo mechanizmas. Vidurinis eigos keitimo mechanizmo taškas ten, kur užsisegusiojo diržą pusėje išslenka diržo juosta, laikomas nustatytu įtvirtinimu. Diržo juosta turi būti vienoje tiesioje linijoje tarp tikrojo diržo įtvirtinimo ir užsisegusiojo diržą;

1.4.1.3. kai diržas tiesiogiai susieja užsisegusįjį diržą su inertine rite, pritvirtinta prie transporto priemonės arba sėdynės konstrukcijos be tarpinės krypties eigos keitimo mechanizmo. Nustatytu įtvirtinimu laikomas diržo inertinės ritės ašies ir ritės diržo juostos vidurio ašies plokštumos susikirtimo taškas;

1.5. "dugnas" - tai yra transporto priemonės kėbulo žemutinė dalis, siejanti šonines transporto priemonės sienas. Prie dugno galima priskirti briaunas, presuotas dalis ir bet kurias kitas standžias detales, kurios yra po dugnu, tarkim, lonžeronus ir statramsčius;

1.6. "sėdynė" - tai yra konstrukcija su pridėtinėmis dalimis, vientisa arba atskira transporto priemonės konstrukcijos dalis, kurioje gali sėdėti suaugęs asmuo. Ši sąvoka apibūdina ir atskirą sėdynę, ir keliavietės sėdynės dalį, kurios užtenka atsisėsti;

1.7. "sėdynių grupė" - tai yra suolo tipo sėdynė arba atskiros viena šalia kitos įtaisytos sėdynės (t. y. taip, kad priekiniai sėdynės įtvirtinimai būtų vienoje linijoje arba toliau negu galiniai kitos sėdynės įtvirtinimai ir vienoje linijoje su priekiniais kitos sėdynės įtvirtinimais arba užpakalyje jų), suteikiančios vieną arba kelias sėdimąsias vietas suaugusiems asmenims;

1.8. "keliavietė sėdynė" - tai yra baigtinė tam tikra medžiaga aptraukta konstrukcija, suteikianti mažiausiai dvi sėdimąsias vietas suaugusiems asmenims;

1.9. "atverčiamoji sėdynė" - tai yra papildoma sėdynė, kuri dažniausiai yra sulankstyta. Ji skirta naudoti retkarčiais;

1.10. "sėdynės tipas" - tai yra rūšis sėdynių, kurios iš esmės nesiskiria šiais atžvilgiais:

1.10.1. sėdynės konstrukcijos forma, matmenimis ir medžiagomis, iš kurių ji pagaminta;

1.10.2. reguliavimo sistemų tipu, matmenimis ir fiksavimo sistemomis;

1.10.3. sėdynės diržo įtvirtinimų, sėdynės įtvirtinimo ir kitų susijusių su sėdynėmis transporto priemonės konstrukcijos dalių tipu ir matmenimis;

1.11. "sėdynės įtvirtinimas" - tai yra sėdynės įtvirtinimo prie transporto priemonės konstrukcijos ir su ja susijusių dalių sistema.

1.12. "reguliavimo sistema" - tai yra mechanizmas, sėdynės dalis leidžiantis reguliuoti taip, kad sėdimoji padėtis būtų tinkama sėdinčiojo sudėjimui. Šis reguliavimo mechanizmas gali reguliuoti šias padėtis:

1.12.1. išilginę;

1.12.2. vertikaliąją;

1.12.3. kampinę;

1.13. "saugomoji erdvė" - tai yra erdvė, kurioje dengiamų zonų ploto suma yra mažiausiai 800 cm2.

1.14. "saugos erdvė" - tai yra priešais sėdynę esanti erdvė:

- tarp dviejų horizontalių plokštumų, iš kurių viena kerta tašką H, kaip nurodyta 1.17, o kita yra 400 mm aukščiau to taško,

- tarp vertikalių plokštumų, kurios simetriškos taško H atžvilgiu ir kurias skiria 400 mm,

- už vertikalios skersinės plokštumos, kuri nutolusi nuo taško H 1,30 m atstumu.

Bet kokioje duotojoje skersinėje vertikalioje plokštumoje nenutrūkstamas paviršius vadinamas "dengiamąja zona", jei 165 mm skersmens rutulys be jokių plyšių yra projektuojamas horizontalia kryptimi ir kerta bet kurį duotąjį tašką toje zonoje ir rutulio centrą, esantį saugos erdvėje.

1.15. "judanti sistema" - tai yra mechanizmas, leidžiantis sėdynei arba vienai iš jos dalių judėti arba suktis be jokios fiksuotos tarpinės padėties. Ji skirta prieigai prie erdvės už minėtosios sėdynės palengvinti.

1.16. "fiksavimo sistema" - tai yra prietaisas, laikantis sėdynę ir jos dalis bet kurioje jos naudojimo padėtyje, ir pagalbinius mechanizmus atlošui sėdynės atžvilgiu ir sėdynei transporto priemonės atžvilgiu fiksuoti.

1.17. "taškas H" - tai yra atskaitos taškas, apibūdintas III priedo 1.1 punkte, nustatomą pagal tame priede aprašytą tvarką.

1.18. "taškas H1" - tai yra atskaitos taškas, atitinkantis 1.17 apibūdintą tašką H, skirtą visoms normalioms sėdynės naudojimo padėtims.

1.19. "taškas R" - tai yra sėdynės atskaitos taškas, apibrėžtas III priedo 1.2 punkte.

1.20. "atskaitos linija" - tai yra tiesi linija, apibūdinta III priedo 3.4 punkte.

1.21. "Taškai L1 ir L2" - tai yra žemutiniai nustatyti įtvirtinimai.

1.22. "Taškas C" - tai yra taškas, esantis 450 mm aukščiau taško R. Tačiau, jei 1.24 apibrėžtas atstumas S yra ne mažesnis kaip 280 mm ir jei gamintojas taiko kitą įmanomą formulę BR=260 mm + 0,8S, apibūdintą 4.3.3 punkte, vertikalus atstumas tarp C ir R turi būti 500 mm.

1.23. "α1 ir α2 kampai" - tai yra atitinkami kampai tarp horizontalios plokštumos ir transporto priemonės vidurinei išilginei plokštumai statmenų plokštumų, išvestų per tašką H1bei taškus L1 ir L2.

1.24. "S" - tai yra nuotolis milimetrais tarp tikrojo viršutinio įtvirtinimo ir atskaitos plokštumos P, kuri yra lygiagreti su transporto priemonės vidurine išilgine plokštuma. Jis apibrėžiamas taip:

1.24.1. jei sėdimąją vietą tiksliai apibrėžia sėdynės forma, tai plokštuma P yra tos sėdynės vidurinė plokštuma;

1.24.2. jei sėdimoji vieta yra apibrėžiama netiksliai:

1.24.2.1. besiliečianti su vairuotoju plokštuma P yra ta, kuri lygiagreti su transporto priemonės vidurine išilgine plokštuma, kai ji vertikaliai kerta automobilio ar motociklo vairą vidurio taške, jei vairo padėtis reguliuojama ir jeigu plokštuma P yra vairo lanko plokštumoje;

1.24.2.2. plokštuma P šalia priekyje sėdinčiam keleiviui yra simetriška vairuotojo plokštumai P;

1.24.2.3. galinės šoninės sėdimosios vietos plokštumos P vietą nurodo gamintojas, jei atstumo ribos A tarp transporto priemonės vidurinės išilginės plokštumos ir plokštumos P yra tokios:

- A yra ne mažesnis kaip 200 mm, jei keliavietė sėdynė yra skirta tik dviem keleiviams,

- A yra ne mažesnis kaip 300 mm, jei keliavietė sėdynė yra skirta daugiau kaip dviem keleiviams.

2. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

2.1. Saugos diržų įtvirtinimai turi būti profektuojami, gaminami ir montuojami taip:

2.1.1. kad atitinkamas saugos diržas tiktų vairuotojui. Priekinių šoninių sėdynių įtvirtinimai neturi kliudyti naudoti diržus su inertine rite ir eigos keitimo mechanizmu, jiems grįžtant prie viršutinio įtvirtinimo. Ypač reikia atkreipti dėmesį į įtvirtinimų atsparumo savybes, jei gamintojas netiekia transporto priemonių su kitų tipų diržais, turinčiais inertinę ritę. Jei įtvirtinimai tinka tik tam tikrų tipų diržams, šie tipai turi būti minimi V priedo 1 priedėlyje nurodytame dokumente;

2.1.2. kad kuo daugiau sumažintų diržo slydimo pavojų, kai diržas naudojamas pagal taisykles;

2.1.3. kad kuo daugiau sumažintų diržo juostos dėvėjimąsi dėl lietimosi su kietomis aštriomis transporto priemonės arba sėdynės konstrukcijos dalimis;

2.1.4. kad normaliomis eksploatavimo sąlygomis transporto priemonė galėtų atitikti šio skyriaus reikalavimus;

2.1.5. kad, kai įtvirtinimo įtaisai gali keisti savo padėtį, leisdami žmonėms nekliudomai patekti į transporto priemonę ir, jais pasinaudojant, išsilaikyti viduje, tie įtvirtinimai atitikti šios direktyvos reikalavimus būdami nustatytoje laikančioje padėtyje.

2.2. Saugos diržų įtvirtinimai nėra privalomi kėbulą turintiems triračiams mopedams arba keturratėms transporto priemonėms, kurių amsė be krovinio yra ne daugiau kaip 250 kg. Jei tokiose transporto priemonėse yra įrengti įtvirtinimai, tai šie įtvirtinimai turi atitikti šio skyriaus reikalavimus.

3. MAŽIAUSIAS DIRŽŲ ĮTVIRTINIMŲ SKAIČIUS

3.1. Priekinėms sėdynėms turi būti skiriami du žemutiniai ir vienas viršutinis įtvirtinimai. Tačiau laikomasi nuomonės, kad priekinėms centrinėms sėdynėms užtenka dviejų žemutinių įtvirtinimų, jei tokios sėdynės yra ir jei kitos priekinės sėdynės ir priekinis stiklas yra už atskaitos zonos ribų, kuri apibrėžta Direktyvos 74/60/EEB II priede. Priekinis stiklas laikomas formuojančiąja įtvirtinimų atskaitos zonos dalimi, jei priekinis stiklas statiškai susiliečia su bandymo prietaisu, remiantis Direktyvos 74/60/EEB dėl motorinių transporto priemonių vidinių montavimo detalių [1] II priedu.

3.2. Šoninėms sėdynėms turi būti skiriami du žemutiniai ir vienas viršutinis įtvirtinimai.

3.3. Išskyrus atverčiamąją sėdynę, kuriai įtvirtinimai nebūtini, visoms kitoms į priekį nukreiptoms sėdynėms turi būti skiriami mažiausiai du žemutiniai įtvirtinimai.

3.4. Jei transporto priemonėje yra įrengti įtvirtinimai atverčiamosioms sėdynėms, tai tie įtvirtinimai turi atitikti šio skyriaus reikalavimus.

4. SAUGOS DIRŽŲ IŠDĖSTYMAS

(žiūrėti II priedą, 1 paveikslėlį)

4.1. Bendroji dalis

4.1.1. Bet kurio diržo įtvirtinimas gali būti pritvirtintas prie transporto priemonės konstrukcinės dalies, sėdynės ar kurios nors kitos dalies arba padalintas tarp šių dalių.

4.1.2. Tas pats įtvirtinimas gali priimti dviejų gretimų diržų galus, su sąlyga, kad bus įvykdyti bandymo reikalavimai.

4.2. Apatinių nustatytų įtvirtinimų padėtis

4.2.1. Kampai α1 ir α2 turi būti 30-80° visose įprastose sėdynės naudojimo padėtyse.

4.2.2. Jei kartu su reguliavimo sistema, apibrėžta 1.12 punkte, yra įmontuotos galinės keliavietė sėdynės ir reguliuojamos sėdynės ir jų atlošo kampas yra mažesnis nei 20° (žr. II priedą), tada α1 ir α2 kampai gali būti mažesni už minimalius dydžius, nurodytus 4.2.1 punkte, su sąlyga, jei jie nebus mažesni nei 20° bet kurioje įprastoje sėdynės naudojimo padėtyje.

4.2.3. Atstumas tarp dviejų vertikalių plokštumų, lygiagrečių transporto priemonės viduriniajai išilginei plokštumai ir einančių per kiekvieną iš dviejų apatinių nustatytų to paties diržo tvirtinimų L1 ir L2, turi būti ne mažesnis kaip 350 mm. Sėdynės vidurinioji išilginė plokštuma turi praeiti pro taškus L1 ir L2 ne mažesniu nei 120 mm atstumu nuo jų.

4.3. Viršutinių nustatytų tvirtinimų padėtis

(žr. II priedo 2 pav.)

4.3.1. Jei naudojamas diržo juostos kreiptuvas ar panašus įtaisas, veikiantis nustatyto viršutiniojo tvirtinimo padėtį, padėtis nustatoma tradiciniu būdu įvertinant tvirtinimo padėtį tada, kai diržo juostos centrinė išilginė linija eina per J1, nustatytą nuo R taško per šiuos tris segmentus iš eilės:

- RZ: atskaitos linijos segmentas, išmatuotas nuo R taško į viršų 530 mm ilgio atkarpoje,

- ZX: segmentas, statmenas automobilio viduriniajai išilginei plokštumai, išmatuotas nuo taško Z tvirtinimo kryptimi, 120 mm ilgio,

- XJ1: segmentas, statmenas plokštumai, kurią apibrėžia RZ ir ZX segmentai, išmatuotas 60 mm į priekį nuo taško X;

Taškas J2 nustatomas simetriškai taškui J1 abipus išilginės plokštumos, vertikaliai kertančios manekeno, pasodinto atitinkamoje sėdynėje, atskaitos liniją (apibrėžtą 1.20 punkte).

4.3.2. Viršutinis nustatytas įtvirtinimas turi būti po FN plokštuma, kuri statmena sėdynės viduriniajai išilginei plokštumai ir sudaro 65° kampą su atskaitos linija. Galinėms sėdynėms šis kampas gali būti sumažintas iki 60°. Plokštumos FN padėtis turi būti tokia, kad ji kirstų atskaitos liniją taške D ir kad DR = 315 mm + 1,8 S.

Tačiau jei S neviršija 200 mm, DR = 675 mm.

4.3.3. Diržo viršutinis nustatytas įtvirtinimas turi būti už plokštumos FK, statmenos viduriniajai išilginei sėdynės plokštumai ir kertančios atskaitos liniją 120° kampu taške B taip, kad BR = 260 mm + S. Jei S yra ne mažesnis nei 280 mm, gamintojas gali taikyti BR = 260 mm + 0,8 S.

4.3.4. S dydis turi būti ne mažesnis nei 140 mm.

4.3.5. Viršutinis nustatytas įtvirtinimas turi būti už vertikaliosios plokštumos, statmenos viduriniajai išilginei transporto priemonės plokštumai ir einančios per tašką R, kaip parodyta II priedo schemoje.

4.3.6. Diržo viršutinis nustatytas įtvirtinimas turi būti virš horizontaliosios plokštumos, einančios per tašką C, apibrėžtą 1.22 punkte

4.3.7. Be 4.3.1 punkte minimo įtvirtinimo, gali būti įtaisyti kiti viršutiniai papildomi įtvirtinimai, jei įvykdyta bent viena iš šių sąlygų:

4.3.7.1. papildomi įtvirtinimai atitinka 4.3.1-4.3.6 punktų reikalavimus;

4.3.7.2. viršutinius įtvirtinimus įmanoma naudoti be įrankių, jie atitinka 4.3.5 ir 4.3.6 punktų reikalavimus ir, slenkant II priedo 1 schemoje pažymėtą sritį 80 mm į viršų ar žemyn vertikalia kryptimi, yra vienoje iš nurodytų sričių;

4.3.7.3. įtvirtinimas (įtvirtinimai) yra skirtas (skirti) pririšamojo tipo saugos diržui, atitinka 4.3.6 punkte išdėstytus reikalavimus būdamas (būdami) už skersinės plokštumos, kertančios atskaitos liniją ir yra:

4.3.7.3.1. vieno įtvirtinimo atveju - srityje, bendroje dviem susikertančioms plokštumoms, apribotoms vertikalių linijų, einančių per 4.3.1 punkte apibrėžtus taškus J1 ir J2, kurių horizontalieji pjūviai apibrėžti II priedo 2 pav.;

4.3.7.3.2. dviejų įtvirtinimų atveju - vienoje iš aukščiau minėtų susikertančių plokštumų, su sąlyga, kad nė vienas tvirtinimas nėra nutolęs daugiau nei 50 mm nuo simetriškos sėdynės, esančios prieš kitą tvirtinimą, abipus nagrinėjamos sėdynės P plokštumos (apibrėžtos 1.24 punkte).

5. ĮTVIRTINIMŲ STIPRUMAS

5.1. Kiekvienas įtvirtinimas privalo atlaikyti 6.3 ir 6.4 punktuose nurodytus bandymus. Liekamoji deformacija, įskaitant įtvirtinimo ar aplinkinės srities dalinį sutrūkimą (lūžimą), nėra laikoma nesėkmingu bandymu, jei reikiama jėga išlaikoma nurodytą laiką. Bandant turi būti išlaikyti minimalūs apatinių tikrųjų įtvirtinimų atstumai, nustatyti 4.2.3 punkte, ir atitikti reikalavimus viršutiniams tikriesiems įtvirtinimams, nustatytus 4.3.6 ir 4.3.7 punktuose.

5.2. Transporto priemonėse, kuriuose šie įtaisai naudojami, net ir baigus veikti traukiamąja jėga turi būti įmanoma rankiniu būdu įjungti perkėlimo ir blokavimo sistemas, leidžiančias visose sėdynėse esantiems žmonėms išlipti iš transporto priemonę.

5.3. Įtvirtinimams skirtų srieginių skylių matmenys

Įtvirtinimams skirtos srieginės skylės turi būti 7/16-20 UNF 2 B tipo pagal ISO standartą TR 1417.

5.4. Jei gamintojas transporto priemonėje įmontavo saugos diržus, pritvirtintus prie visų tam tikrai sėdynei reikalingų įtvirtinimų, nebūtina, kad šie įtvirtinimai atitiktų 5.3 punkto reikalavimus, su sąlyga, jei jie atitinka kitus šio skyriaus reikalavimus. Be to, 5.3 punkto reikalavimas netaikomas papildomiems įtvirtinimams, atitinkantiems 4.3.7.3 punkto reikalavimus.

5.5. Saugos diržą turi būti įmanoma nuimti nuo įtvirtinimo, pastarojo nepažeidžiant.

6. BANDYMAI

6.1. Bendroji dalis

6.1.1. Įgyvendinus 6.2 punkto nuostatas ir gamintojo prašymu:

6.1.1.1. gali būti atliekami transporto priemonės konstrukcijos arba visiškai sukomplektuotos transporto priemonės bandymai;

6.1.1.2. langai ir durys gali būti sumontuoti arba nesumontuoti, uždaryti ar neuždaryti;

6.1.1.3. gali būti sumontuota bet kuri į transporto priemonę paprastai montuojama sudėtinė dalis, galinti prisidėti prie konstrukcinio tvirtumo.

6.1.2. Sėdynės turi būti sumontuotos ir sureguliuotos į tokią padėtį, kurioje jos turi būti transporto priemonei važiuojant, arba į tokią bandymų institucijos, atsakingos už sudėtinių dalių tipo patvirtinimo bandymus, pasirinktą sėdynių naudojimo padėtį, kuri yra mažiausiai palanki sistemos stiprumo požiūriu.

Sėdynių padėtis turi būti nurodyta ataskaitoje. Jei atlošas reguliuojamas, jis turi būti užfiksuotas gamintojo instrukcijoje nurodytoje padėtyje arba, jei tokių instrukcijų nėra, padėtyje, atitinkančioje tikrąjį sėdynės kampą kiek įmanoma artimiau 15°, o keturratės transporto priemonės atveju − 25°.

6.2. Transporto priemonės įtvirtinimas

6.2.1. Metodas, taikomas transporto priemonei įtvirtinti bandymo metu, neturi reikalauti sustiprinti įtvirtinimą ar įtvirtinimo sritis arba sumažinti įprastinę konstrukcijos deformaciją.

6.2.2. Įtvirtinimo įtaisas laikomas tinkamu, jei jis neturi poveikio sričiai, apimančiai visą konstrukcijos plotį, ir jei transporto priemonė ar konstrukcija yra užblokuota ar pritvirtinta priekyje bent 500 mm atstumu nuo bandomo įtvirtinimo ir laikoma ar pritvirtinta bent 300 mm atstumu nuo to įtvirtinimo.

6.2.3. Rekomenduojama, kad konstrukcija remtųsi į atramas tiesiai po ratų ašimis, o jei tai neįmanoma, tiesiai po pakabos tvirtinimo vietomis.

6.3. Bendrieji bandymų reikalavimai

6.3.1. Visi tos pačios sėdynių grupės įtvirtinimai turi būti išbandomi vienu metu.

6.3.2. Traukiamoji jėga turi veikti pirmyn 10° ± 5° kampu virš horizontalės plokštumoje, lygiagrečioje transporto priemonės viduriniajai išilginei plokštumai.

6.3.3. Apkrovimas turi prasidėti kiek įmanoma greičiau. Įtvirtinimai turi išlaikyti nustatytą apkrovą bent 0,2 s.

6.3.4. Traukimo įtaisai, naudoti 6.4 punkte aprašytiems bandymams, parodyti IV priede.

6.3.5. Sėdynių, kuriuose įtaisyti viršutiniai įtvirtinimai, įtvirtinimai turi būti bandomi šiomis sąlygomis:

6.3.5.1. Šoninės priekinės vietos:

Įtvirtinimai išbandomi 6.4.1 punkte aprašytu bandymu, kurio metu jie yra veikiami jėga naudojant prietaisą, geometriškai atitinkantį tritaškį diržą ir turintį inertinę ritę bei vartomąją viršutinio įtvirtinimo mechanizmo atramą.

Be to, kai įtvirtinimų yra daugiau, nei reikalaujama 3 skyriuje, turi būti atliekamas 6.4.5 punkte nurodytas šių įtvirtinimų bandymas, kurio metu jie yra veikiami jėga prietaisu, geometriškai atitinkančiu saugos diržo, numatomo tvirtinti prie šių įtvirtinimų, tipą.

6.3.5.1.1. Jei inertinė ritė nepritvirtinta prie būtino apatinio įtvirtinimo arba jei inertinė ritė pritvirtinta prie viršutiniojo įtvirtinimo, 6.4.3 punkte nurodytas bandymas turi būti atliktas ir su apatiniais įtvirtinimais.

6.3.5.1.2. Pirmiau nurodytu atveju bandymai, reikalaujami pagal 6.4.1 ir 6.4.1 punktus, gamintojo prašymu gali būti atliekami su skirtingomis konstrukcijomis.

6.3.5.2. Šoninės galinės vietos ir (ar) centrinės vietos:

Įtvirtinimai išbandomi 6.4.2 punkte aprašytu bandymu, kurio metu jie yra veikiami jėga naudojant prietaisą, geometriškai atitinkantį tritaškį diržą su neinertine rite, ir 6.4.3 punkte aprašytu bandymu, kurio metu jėgos perduodamos į apatinį įtvirtinimą juosmens diržu. Gamintojo prašymu abu bandymai gali būti atliekami su skirtingomis konstrukcijomis.

6.3.5.3. Nukrypstant nuo 6.3.5.1 ir 6.3.5.2 punktų reikalavimų, kai gamintojas pateikia transporto priemonę, kurioje įtaisyti diržai su intertinėmis ritėmis, susiję įtvirtinimai turi būti išbandomi bandymu, kai jėgos perduodamos į įtvirtinimus įtaisu, geometriškai atitinkančiu diržą (diržus), kuriems turi būti atliktas įtvirtinimų tipo patvirtinimas.

6.3.6. Jei galinės šoninės sėdynės ir centrinės sėdynės yra be viršutinių įtvirtinimų, apatiniai įtvirtinimai turi būti išbandyti pagal 6.4.3 punktą., kai jėgos perduodamos į juos įtaisu, geometriškai atitinkančiu juosmens diržą.

6.3.7. Jei transporto priemonėje numatyta įtaisyti kitus įtaisus, neleidžiančius diržų juostų tvirtinti tiesiogiai prie įtvirtinimų panaudojant tarpinius velenėlius ar kt. arba reikalaujančius daugiau įtvirtinimų, nei nurodyta 3 skyriuje, diržas ar diržo įrangą sudarančių laidų, velenėlių ir kt. junginys turi būti pritvirtintas tokiu įtaisu prie transporto priemonės įtvirtinimų, o šie įtvirtinimai išbandyti 6.4 punkte nurodytu bandymu, kur tinkama.

6.3.8. Galima naudoti ir kitus bandymų metodus, nei nurodyta 6.3 punkte, tačiau būtina įrodyti jų lygiavertiškumą.

6.4. Specialieji reikalavimai transporto priemonių, kurių masė be krovinio yra ne daugiau kaip 400 kg [2] (arba 550 kg, jei transporto priemonė skirta gabenti krovinį), bandymams

6.4.1. Bandymas, kai yra tritaškė diržo konfigūracija su inertine rite ir reversiniu mechanizmu, pritvirtintu prie viršutiniojo įtvirtinimo.

6.4.1.1. Prie viršutinių įtvirtinimų prijungiamas specialus reversinis mechanizmas laidui ar juostai, pasižymintis savybėmis, reikalingomis, kad būtų galima perkelti jėgas iš traukimo įtaiso, arba gamintojo pateiktas reversinis mechanizmas.

6.4.1.2. Traukimo įtaisas, pritvirtintas prie diržo įtvirtinimų įtaisu, geometriškai atitinkančiu to diržo viršutinę skersine juostą, veikiamas 675 daN ± 20 daN bandomąja apkrova (žr. IV priedo 2 pav.).

6.4.1.3. Tuo pat metu traukimo įtaisas, pritvirtintas prie dviejų apatinių įtvirtinimų, veikiamas 675 daN ± 20 daN jėga (žr. IV priedo 1 pav.).

6.4.2. Bandymas, kai yra tritaškė diržo konfigūracija be inertinės ritės arba su inertine rite ant viršutiniojo įtvirtinimo.

6.4.2.1. Traukimo įtaisas, pritvirtintas prie viršutinio įtvirtinimo įtaiso ir to paties diržo priešingo apatinio įtvirtinimo, veikiamas 675 daN ± 20 daN bandomąja apkrova (žr. IV priedo 2 pav.) naudojant prie viršutiniojo įtvirtinimo pritvirtintą retraktorių, jei gamintojas pateikė tokį įtaisą.

6.4.2.2. Tuo pat metu traukimo įtaisas, pritvirtintas prie apatinių įtvirtinimų, veikiamas 675 daN ± 20 daN jėga (žr. IV priedo 1 pav.).

6.4.3. Bandymas esant juosmens diržo konfigūracijai.

6.4.3.1. Traukimo įtaisas, pritvirtintas prie dviejų apatinių įtvirtinimų, veikiamas bandomąja 1110 daN ± 20 daN apkrova.

6.4.4. Įtvirtinimų bandymas, kai visi jie pritvirtinti prie sėdynės konstrukcijos arba paskirstyti transporto priemonės konstrukcijai ir sėdynės konstrukcijai.

6.4.4.1. Bandymai, nurodyti 6.4.1, 6.4.2 ir 6.4.3 punktuose, turi būti atliekami kiekvienai sėdynei ir kiekvienai sėdynių grupei pridedant toliau nurodytą jėgą.

6.4.4.2. Be 6.4.1, 6.4.2 ir 6.4.3 punktuose minimos jėgos, sėdynės svorio centras veikiamas išilgine ir horizontalia jėga, kurios dydis lygus visos sėdynės svoriui, padaugintam iš 10.

6.4.5. Bandymas esant specialiai diržo konfigūracijai

6.4.5.1. Traukimo įtaisas, pritvirtintas prie šio tipo diržo įtvirtinimų įtaisu, geometriškai atitinkančiu viršutinę skersinę juostą ar juostas, veikiamas 675 daN ± 20 daN bandomąja apkrova (žr. IV priedo 2 pav.).

6.4.5.2. Tuo pat metu traukimo įtaisas, pritvirtintas prie apatinių įtvirtinimų, veikiamas 675 daN ± 20 daN traukimo jėga (žr. IV priedo 3 pav.).

6.5. Specialieji bandymų reikalavimai

Specialieji reikalavimai transporto priemonių, kurių masė be krovinio yra didesnė nei 400 kg (arba 550 kg, jei transporto priemonė skirta gabenti krovinį), bandymams taikomi reikalavimai, išdėstyti Direktyvos 76/115/EEB [3] dėl M1 kategorijos automobilių saugos diržų įtvirtinimų specialiųjų bandymo metodų I priede.

7. TIKRINIMAS PO BANDYMŲ

Po bandymų būtina užregistruoti įtvirtinimų ir apkrovas laikančiųjų konstrukcijų būklės pablogėjimą, atsiradusį bandymų metu.

II PRIEDAS

+++++ TIFF +++++

Nustatytų įtvirtinimų sritys

+++++ TIFF +++++

Tikrieji viršutiniai įtvirtinimai pagal I priedo 4.3.7.3 punktą

III PRIEDAS

TVARKA, KURIOS TURI BŪTI LAIKOMASI NUSTATANT TAŠKO H PADĖTĮ BEI TIKRĄJĮ ATLOŠO NUOLYDŽIO KAMPĄ IR TIKRINANT JŲ SANTYKĮ SU TAŠKO R PADĖTIMI BEI NUMATOMU ATLOŠO NUOLYDŽIO KAMPU

1. APIBRĖŽIMAI

1.1. Taškas H, apibūdinantis sėdinčiojo padėtį keleivių skyriuje, yra teorinės sukimosi ašies tarp žmogaus kūno, kurį vaizduoja 3 punkte aprašytas manekenas, kojų ir korpuso, pėdsakas vertikalioje išilginėje plokštumoje.

1.2. Taškas R arba "sėdimos padėties atskaitos taškas" yra gamintojo nurodytas atskaitos taškas,

1.2.1. kurio koordinatės nustatytos automobilio konstrukcijos atžvilgiu;

1.2.2. kuris atitinka korpuso ir kojų sukimosi taško (taško H) teorinę padėtį, kai yra pasirinkta žemiausia ir labiausiai atgal pasislinkusi normali vairavimo padėtis arba transporto priemonės gamintojo kiekvienai sėdimajai vietai nurodyta naudojimo padėtis.

1.3. "Atlošo nuolydžio kampas" yra sėdynės atlošo palinkimas vertikalės atžvilgiu.

1.4. "Nustatytas atlošo nuolydžio kampas" yra kampas, kurį sudaro vertikali linija, einantį per tašką H ir žmogaus kūno, kurį vaizduoja 3 punkte aprašytas manekenas, korpuso atskaitos liniją.

1.5. "Numatomas atlošo nuolydžio kampas" yra gamintojo nurodytas kampas,

1.5.1. kuris nustato atlošo nuolydžio kampą žemiausiai ir labiausiai atgal pasislinkusiai normaliai vairavimo padėčiai arba transporto priemonės gamintojo kiekvienai sėdimajai vietai nurodytai naudojimo padėčiai,

1.5.2. kurį taške R sudaro vertikali linija ir korpuso atskaitos linija;

1.5.3. kuri teoriškai atitinka nustatytą nuolydžio kampą.

2. TAŠKŲ H IR NUSTATYTŲ ATLOŠO NUOLYDŽIO KAMPŲ NUSTATYMAS

2.1. Kiekvienai gamintojo pateiktai sėdynei turi būti nustatytas taškas H ir nustatytas atlošo nuolydžio kampas. Jei toje pačioje eilėje esančias sėdynes (keliavietę sėdynę, identiškas sėdynes ir t. t.) galima laikyti panašiomis, kiekvienai eilei nustatomas tik vienas taškas H ir vienas nustatytas atlošo nuolydžio kampas, 3 punkte aprašytą manekeną pasodinus į vietą, kuri laikoma atstovaujančia eilę. Ši vieta yra:

2.1.1. priekinės eilės atveju - vairuotojo vieta;

2.1.2. užpakalinės eilės ar eilių atveju - šoninė vieta.

2.2. Nustatant tašką H ir tikrąjį atlošo nuolydžio kampą, matuojama vieta nustatoma į pačią galinę normalią padėtį, kurią gamintojas yra numatęs vairavimui ar važiavimui, o atlošas, jei jis reguliuojamas, užfiksuojamas gamintojo nurodytoje padėtyje, o jei ši padėtis nenurodyta - taip, kad nustatytas nuolydžio kampas būtų 25-15°.

3. MANEKENO SAVYBĖS

3.1. Naudojamas trimatis manekenas, kurio masė ir formos atitinka vidutinio dydžio suaugusį žmogų. Manekeno schema pateikta šio priedo priedėlio 1 ir 2 paveiksle.

3.2. Manekeną sudaro:

3.2.1. dvi dalys, viena imituojanti kūno nugarą, o kita - dubenį, sujungtos ašimi, sudarančia sukimosi tarp krūtinės ląstos ir šlaunų ašį. Šios ašies projekcija manekeno šone yra to manekeno taškas H;

3.2.2. dvi sudėtinės dalys, imituojančios kojas ir sujungtos su dalimi, imituojančia dubenį;

3.2.3. dvi sudėtinės dalys, imituojančios pėdas ir sujungtos su kojomis lankstais, imituojančiais kulkšnis;

3.2.4. be to, ant dubenį imituojančios sudėtinės dalies įtaisytas lygmatis, leidžiantis patikrinti jos skersinį polinkį.

3.3. Balastas, išreiškiantis kiekvienos kūno sudėtinės dalies svorį, yra tam tikruose taškuose, sudarančiuose atitinkamus svorio centrus siekiant gauti apytikriai 75,6 kg bendrąją kūno masę. Įvairūs balastiniai svoriai nurodyti priedėlio 2 pav.

3.4. Manekeno korpuso atskaitinė linija įvertinama per tiesią liniją, einančią per kojos ir dubens lankstą ir teorinį lankstą tarp kaklo ir krūtinės ląstos (žr. priedėlio 1 pav.).

4. MANEKENO PADĖTIES NUSTATYMAS

Trimačio manekeno padėtis nustatoma taip:

4.1. Transporto priemonė pastatoma ant horizontalios plokštumos, o sėdynės nustatomos, kaip nurodyta 2.2 punkte.

4.2. bandoma sėdynė apdengiama audeklo gabalu, kad būtų lengviau reikiamai nustatyti manekeno padėtį;

4.3. manekenas pasodinamas į tiriamą padėtį taip, kad jo sukimosi ašis būtų stačiu kampu į transporto priemonės vidurinę išilginę simetrijos plokštumą;

4.4. manekeno kojų padėtis turi būti tokia:

4.4.1. kai manekenas sodinamas ant priekinių sėdynių, jis turi būti tokioje padėtyje, kad lygmatis, suteikiantis galimybę atlikti tikrinamos sėdynės skersinį palinkimą, būtų horizontaliai;

4.4.2. kai manekenas sodinamas ant užpakalinių sėdynių, jo pėdos turi būti tokioje padėtyje, kad jos, kiek įmanoma, liestų priekines sėdynes. Jei tuomet pėdos remiasi į skirtinguose lygiuose esančias grindų dalis, ta pėda, kuri pirmiausia paliečia priekinę sėdynę, laikoma atskaitos pėda, o kita nustatoma taip, kad lygmatis, suteikiantis galimybę atlikti tikrinamos sėdynės skersinį palinkimą, būtų horizontaliai;

4.4.3. jei taškas H nustatomas centrinėje sėdynėje, pėdos padedamos iš abiejų tunelio pusių;

4.5. balastinės masės uždedamos ant šlaunų, lygmatis nustatomas į horizontalią padėtį, ant sudėtinės dalies, imituojančios manekeno sėdynę, uždedamos balastinės masės;

4.6. manekenas turi būti nuimtas nuo sėdynės atlošo naudojant kelio ašinį strypą, manekeno nugarą pasukus į priekį. Manekeno padėtis sėdynėje pakeičiama slenkant jo sėdimosios dalies atramą atgal iki pasipriešinimo, tada sukant manekeno nugarą atgal, kol ji atsiremia į sėdynės atlošą;

4.7. tada manekenas du kartus paveikiamas apytikriai 10 ± 1 daN jėga. Jėgos kryptis ir taškas, kurį ji veikia, priedėlio 2 pav. Parodytas juoda rodykle;

4.8. tada ant dešiniojo ir kairiojo šonų uždedamos balastinės masės; po to - ant biusto. Turi būti išlaikytas horizontalus skersinis manekeno lygis;

4.9. manekeno skersinį lygmatį išlaikant horizontalioje padėtyje, nugara lenkiama pirmyn, kol biusto masės atsiduria virš taško H ir su sėdynės atlošu visiškai nebesiliečiama;

4.10. tada nugara atsargiai lenkiama atgal taip, kad manekenas atsidurtų galutinėje reikiamoje padėtyje. Manekeno skersinis lygmatis turi būti horizontalus, antraip aukščiau aprašytą tvarką teks pakartoti iš naujo.

5. REZULTATAI

5.1. Nustačius manekeną į reikiamą padėtį, kaip aprašyta 4 punkte, taškas H ir tikrasis atlošo nuolydžio kampas nustatomas pagal manekeno korpuso atskaitos linijos tašką H ir nuolydžio kampą.

5.2. Turi būti išmatuotos taško H koordinatės trijų plokštumų, kurios yra stačiu kampu į nustatytą nuolydžio kampą, atžvilgiu, kad būtų galima palyginti su transporto priemonės gamintojo duomenimis.

6. PADĖTIES TAŠKŲ R IR H ATŽVILGIU TIKRINIMAS IR SANTYKIO TARP NUMATYTOJO IR NUSTATYTO ATLOŠO NUOLYDŽIO KAMPO TIKRINIMAS

6.1. Taško H ir nustatyto atlošo nuolydžio matavimų, atliktų pagal 5.2 punktą, rezultatai palyginami su R taško koordinatėmis ir su transporto priemonės gamintojo nurodytu numatytuoju atlošo nuolydžio kampu.

6.2. Vertinamos sėdynės taškų R bei H padėties ir santykio tarp numatytojo ir nustatyto atlošo nuolydžio kampo patikrinimas laikomas patenkinamu, jei taškas H, apibrėžtas jo koordinačių, yra 50 mm kvadrato, kurio centras R, ribose ir jei nustatytas atlošo nuolydžio kampas nuo numatytojo kampo skiriasi ne daugiau kaip 5°.

6.2.1. Jei šios sąlygos įvykdytos, taškas R ir numatytasis nuolydžio kampas naudojami bandymui. Prireikus manekeno padėtis pakoreguojama taip, kad taškas H sutaptų su tašku R, o nustatytas atlošo nuolydžio kampas sutaptų su numatytuoju.

6.3. Jei taškas H arba tikrasis nuolydžio kampas neatitinka 6.2 p. reikalavimų, taškas H arba nustatytas nuolydžio kampas nustatomi dar du kartus (iš viso tris kartus). Jei du kartus iš trijų gauti rezultatai atitinka reikalavimus bandymo rezultatas laikomas patenkinamu.

6.4. Jei bent dviejų kartų iš trijų rezultatai neatitinka 6.2 punkto reikalavimų, bandymo rezultatas laikomas nepatenkinamu.

6.5. Jei susidaro 6.4 punkte aprašyta situacija arba jei patikrinimo negalima atlikti, nes gamintojas nepateikė informacijos apie tašką R ar apie numatytąjį atlošo nuolydžio kampą, trijų bandymų rezultatų vidurkį galima naudoti ir laikyti taikomu visais atvejais, kuriais taškas R ar numatytasis atlošo nuolydžio kampas yra paminėti šiame skyriuje.

Priedėlis

+++++ TIFF +++++

Sudėtinės trimačio manekeno dalys

+++++ TIFF +++++

Manekeno matmenys ir masė

IV PRIEDAS

TRAUKIMO ĮTAISAS

(matmenys mm)

+++++ TIFF +++++

1 paveikslas

+++++ TIFF +++++

2 paveikslas

+++++ TIFF +++++

3 paveikslas

V PRIEDAS

1 priedėlis

+++++ TIFF +++++

2 priedėlis

+++++ TIFF +++++

VI PRIEDAS

SAUGOS DIRŽŲ REIKALAVIMAI

1. Taikomi reikalavimai M1 kategorijos transporto priemonėms, pateikti Direktyvos 77/541/EEB prieduose [1].

2. Tačiau, nukrypstant nuo minėtos direktyvos I priedo 3 punkte išdėstytų montavimo reikalavimų, transporto priemonėse, kurių masė be krovinio neviršija 400 kg (arba 500 kg transporto priemonėms, skirtoms gabenti krovinį), gali būti įtaisyti šių konfigūracijų diržai ar suvaržymo sistemos:

2.1. šoninėse vietose — juosmens ir skersiniai diržai, su inertinėmis ritėmis ar be jų;

2.2. centrinėse vietose — juosmens ar juosmens-skersiniai diržai, su intertinėmis ritėmis ar be jų.

1 priedėlis

+++++ TIFF +++++

2 priedėlis

+++++ TIFF +++++

3 priedėlis

+++++ TIFF +++++

4 priedėlis

+++++ TIFF +++++

12 SKYRIUS

KĖBULUS TURINČIŲ TRIRAČIŲ MOPEDŲ IR TRIRAČIŲ BEI KETURRAČIŲ MOTOCIKLŲ ĮSTIKLINIMAS, PRIEKINIŲ STIKLŲ VALYTUVAI, APLIEJIKLIAI, LEDO TIRPDIKLIAI, APRASOJIMO ŠALINTUVAI

PRIEDŲ SĄRAŠAS

| | Puslapis |

I PRIEDAS | Įstiklinimas … | 469 |

1 priedėlis | Informacinis dokumentas apie kėbulus turinčių triračių mopedų ir triračių bei keturračių motociklų įstiklinimo tipus … | 470 |

2 priedėlis | Sudėtinės dalies tipo patvirtinimo pažymėjimas kėbulus turinčių triračių mopedų ir triračių bei keturračių motociklų įstiklinimo tipui … | 471 |

3 priedėlis | Informacinis dokumentas apie kėbulus turinčių triračių mopedų ir triračių bei keturračių motociklų stiklų įstatymą … | 472 |

4 priedėlis | Sudėtinės dalies tipo patvirtinimo pažymėjimas kėbulus turinčių triračių mopedų ir triračių bei keturračių motociklų stiklų įstatymui … | 473 |

II PRIEDAS | Kėbulus turinčių triračių mopedų ir triračių bei keturračių motociklų priekinių stiklų valytuvai, apliejikliai, ledo tirpdikliai ir aprasojimo šalintuvai … | 474 |

1 priedėlis | Tvarkos, kurių reikia laikytis nustatant kėbulus turinčių triračių mopedų ir triračių bei keturračių motociklų priekinio stiklo apžvalgos laukus V taško atžvilgiu … | 478 |

2 priedėlis | Tirpalas priekinių stiklų valytuvams ir apliejikliams bandyti … | 481 |

3 priedėlis | Informacinis dokumentas apie kėbulą turinčio triračio mopedo ir triračio bei keturračio motociklo priekinio stiklo valytuvo tipą … | 482 |

4 priedėlis | Sudėtinės dalies tipo patvirtinimo pažymėjimas kėbulą turinčio triračio mopedo ir triračio bei keturračio motociklo priekinio stiklo valytuvui … | 483 |

5 priedėlis | Informacinis dokumentas apie kėbulą turinčio triračio mopedo ir triračio bei keturračio motociklo priekinio stiklo apliejiklio tipą … | 484 |

6 priedėlis | Sudėtinės dalies tipo patvirtinimo pažymėjimas kėbulą turinčio triračio mopedo ir triračio bei keturračio motociklo priekinio stiklo apliejikliui … | 485 |

7 priedėlis | Informacinis dokumentas apie kėbulą turinčio triračio mopedo ir triračio bei keturračio motociklo ledo tirpdiklio ir aprasojimo šalintuvo tipą … | 486 |

8 priedėlis | Sudėtinės dalies tipo patvirtinimo pažymėjimas kėbulą turinčio triračio mopedo ir triračio bei keturračio motociklo ledo tirpdikliui ir aprasojimo šalintuvui … | 487 |

I PRIEDAS

ĮSTIKLINIMAS

1. REIKALAVIMAI PROJEKTAVIMUI

1.1. Šiame skyriuje aprašomoms transporto priemonėms, kurių didžiausias projektinis greitis yra didesnis nei 45 km/val., taikomi Direktyvoje 92/22/EEB [1] nustatyti reikalavimai mechaninių transporto priemonių ir jų priekabų apsauginio įstiklinimo ir įstiklinimo medžiagų projektavimui ir įrengimui.

1.2. Šiame skyriuje aprašomoms transporto priemonėms, kurių didžiausias projektinis greitis ne didesnis nei 45 km/val., taikomi Direktyvoje 92/22/EEB arba Direktyvos 89/173/EEB [2] III priede nustatyti reikalavimai ratinių žemės ūkio arba miškų ūkio traktorių tam tikroms sudėtinėms dalims ir charakteristikoms. Tačiau

1.2.1. Direktyvos 89/173/EEB III-A priedo 10 punkto tekstas pakeistas taip: "Leistinos dvi patikros per metus";

1.2.2. Direktyvos 89/173/EEB III-B ir III-P priedai pakeisti 1-4 priedėliais.

2. REIKALAVIMAI PRIEKINIŲ IR KITŲ STIKLŲ ĮSTATYMUI 1.2 PUNKTE NURODYTOSE TRANSPORTO PRIEMONĖSE

2.1. Gamintojo sprendimu transporto priemonės su kėbulu gali turėti:

2.1.1. "priekinius stiklus" ir "ne priekinius stiklus" atitinkančius Direktyvos 89/173/EEB III-A priede pateiktus reikalavimus;

2.1.2. arba priekinius stiklus, atitinkančius "ne priekiniams stiklams" taikomus reikalavimus, kurie pateikti Direktyvos 89/173/EEB III-A priede, išskyrus tuos, kuriuos apima šios direktyvos III-C priedo 9.1.4.2 punktas (stiklai, kurių normalus skaidrumo koeficientas gali būti mažesnis nei 70 %).

1 priedėlis

+++++ TIFF +++++

2 priedėlis

+++++ TIFF +++++

3 priedėlis

+++++ TIFF +++++

4 priedėlis

+++++ TIFF +++++

II PRIEDAS

KĖBULUS TURINČIŲ TRIRAČIŲ MOPEDŲ IR TRIRAČIŲ BEI KETURRAČIŲ MOTOCIKLŲ PRIEKINIŲ STIKLŲ VALYTUVAI, APLIEJIKLIAI, LEDO TIRPDIKLIAI IR APRASOJIMO ŠALINTUVAI

1. APIBRĖŽIMAI

Šioje direktyvoje:

1.1. "Transporto priemonės tipas stiklų valytuvų, apliejiklių, ledo tirpdiklių ir aprasojimo šalintuvų atžvilgiu" - tai yra transporto priemonės, kurios tarpusavyje nesiskiria šiais atžvilgiais:

1.1.1. Išorinių ir vidinių formų bei tvirtinimo detalių, kurios 1 priedėlio 1 punkte apibrėžtoje srityje gali turėti įtakos apžvalgai;

1.1.2. Priekinio stiklo ir jo priedų formos, matmenų ir charakteristikų;

1.1.3. Priekinio stiklo valytuvų, apliejiklių ir kabinos šildymo sistemos.

1.2. "V taškai" - tai yra taškai, kurių vietą kabinoje nusako vertikalios išilginės plokštumos, einančios per toliausiai nutolusių nuo vidurio sėdimų padėčių priekinėje sėdynėje centrus ir kurie R taško bei atlošo numatomo kampo atžvilgiu yra naudojami tikrinti, ar atitinka reikalavimus apžvalgos laukui (žr. 1 priedėlį).

1.3. R taškas arba sėdėjimo padėties atskaitos taškas ir H taškas: taikomi XI skyriuje pateikti apibrėžimai, susiję su saugos diržų tvirtinimu ir saugos diržais.

1.4. "Priekinio stiklo atskaitos taškai" - tai yra taškai, kuriuose kertasi priekiniai stiklai ir tiesės, einančios į priekį iš V taškų iki priekinio stiklo išorinio paviršiaus.

1.5. "Priekinio stiklo skaidrioji sritis" - tai yra paviršiaus dalis, kurios skaidrumo koeficientas, išmatuotas stačiu kampu į paviršių, yra bent 70 %.

1.6. "Priekinio stiklo valytuvas" - tai yra surinkimo mazgas, sudarytas iš įtaiso, kuris valo priekinio stiklo išorinį paviršių, ir priedų bei valdymo mechanizmų, kurie reikalingi minėtam įtaisui paleisti ir sustabdyti.

1.7. "Priekinio stiklo valytuvo laukas" - tai yra sritis šlapio priekinio stiklo išoriniame paviršiuje, kurią nubraukia priekinio stiklo valytuvas.

1.8. "Priekinio stiklo apliejiklis" - tai yra įtaisas skysčiui laikyti ir užpilti ant priekinio stiklo išorinio paviršiaus bei reikalingi valdymo mechanizmai tam įtaisui paleisti ir sustabdyti.

1.9. "Priekinio stiklo apliejiklio valdymo mechanizmas" - tai yra surinkimo mazgas arba pagalbinė priemonė priekinio stiklo apliejiklio įtaisui paleisti ir sustabdyti. Paleidimas ir sustabdymas gali būti susieti su priekinio stiklo valytuvo veikimu arba gali būti visiškai nepriklausomi.

1.10. "Priekinio stiklo apliejiklio siurblys" - tai yra įtaisas priekinio stiklo apliejiklio skysčiui perduoti iš indo ant priekinio stiklo paviršiaus.

1.11. "Purkštukas" - tai yra įtaisas, kurio kryptį galima reguliuoti ir kuris nukreipia apliejiklio skystį ant priekinio stiklo.

1.12. "Priekinio stiklo apliejiklio veikimas" - tai yra priekinio stiklo apliejiklio įtaiso galimybė nukreipti skystį į tam tikrą sritį ant priekinio stiklo neatsirandant nuotėkoms ar neatsijungiant vamzdeliams, kai įtaisas reikiamai naudojamas.

1.13. "Ledo tirpdiklis" - tai yra įtaisas, skirtas šerkšnui arba ledui tirpdyti priekinio stiklo paviršiuje ir taip atstatyti matomumą.

1.14. "Ledo tirpdinimas" - tai yra šerkšno arba ledo dangos ant įstiklintų paviršių pašalinimas naudojant ledo tirpdiklį ir priekinio stiklo valytuvą.

1.15. "Ištirpdyto ledo sritis" - tai yra sritis įstiklintame paviršiuje, kuri yra sausa arba padengta visiškai arba iš dalies ištirpusiu šerkšnu, kurį iš išorės galima pašalinti priekinio stiklo valytuvu, išskyrus priekinio stiklo tas sritis, kurios padengtos sausu šerkšnu.

1.16. "Aprasojimo šalintuvas" - tai yra įtaisas aprasojimui pašalinti nuo priekinio stiklo vidinio paviršiaus matomumui atstatyti.

1.17. "Aprasojimas" - tai yra kondensato danga ant stiklų vidinių paviršių.

1.18. "Aprasojimo pašalinimas" - tai yra stiklus dengiančio aprasojimo pašalinimas aprasojimo šalintuvu.

2. REIKALAVIMAI

2.1. Priekinio stiklo valytuvas

2.1.1. Visos transporto priemonės turi turėti bent vieną automatinį priekinio stiklo valytuvą, t.y. tokį, kuris veiktų, kai veikia transporto priemonės variklis, o vairuotojui tereikėtų tik įjungti jį ir išjungti.

2.1.1.1. Jis turi apimti bent 90 % 1 priedėlio 2.2 punkte apibrėžto A apžvalgos lauko.

2.1.2. Priekinio stiklo valytuvo valymo dažnis turi būti bent 40 periodų per minutę. Periodas reiškia visą valytuvo judėjimą pirmyn ir atgal.

2.1.3. Punkte 2.1.2 minimas dažnis (dažniai) matuojamas taip, kaip nurodyta 3.1.1-3.1.8 punktuose.

2.1.4. Valytuvo svirtis turi būti taip pritvirtinta, kad būtų galima ją atlenkti ir ranka nuvalyti priekinį stiklą.

2.1.5. Priekinio stiklo valytuvas turi galėti veikti dvi minutes esant sausam stiklui, kaip nurodyta 3.1.9 punkte.

2.1.6. Sistema turi bent 15 sekundžių išbūti nesugedusi, kai priekinio stiklo valytuvo svirtis įstringa vertikaliai, o valytuvo valdymo rankenėle nustatytas didžiausias valymo dažnis.

2.2. Priekinio stiklo apliejiklis

2.2.1. Transporto priemonės turi turėti priekinio stiklo apliejiklį, galintį išlaikyti apkrovas, kurios atsiranda užsikimšus purkštukui, kai sistema įjungiama taikant 3.2.1 punkte aprašytą tvarką.

2.2.2. Stiklų apliejiklių ir valytuvų veikimas negali blogėti, kai juos veikia 3.2.2 ir 3.2.3 punktuose nurodyta periodiškai kintanti temperatūra.

2.2.3. Priekinio stiklo apliejiklis turi tiekti tiek vandens, kad jo pakaktų nuvalyti 60 % 1 priedėlio 2.2 punkte nurodyto ploto taikant 3.2.4 punkte pateiktus reikalavimus.

2.2.4. Skysčio indo talpa turi būti bent vienas litras.

2.3. Ledo tirpdiklis ir aprasojimo šalintuvas

2.3.1. Visos transporto priemonės turi turėti priekinio stiklo ledo tirpdiklį ir aprasojimo šalintuvą, galinčius pašalinti ledą arba šerkšną nuo priekinio stiklo bei aprasojimą nuo priekinio stiklo vidinio paviršiaus.

Tačiau šis įtaisas nereikalingas kėbulą turintiems triračiams mopedams, kurių variklio galia ne didesnė nei 4 kW.

2.3.2. Laikoma, kad būtina laikytis 2.3.1 punkte pateiktų reikalavimų, jeigu transporto priemonėje yra reikiama keleivinės kabinos šildymo sistema, kuri turi atitikti Direktyvoje 78/548/EEB [1] nustatytus reikalavimus, susijusius su transporto priemonės keleivinės kabinos šildymo sistemomis, turint galvoje šios direktyvos 1 priedo 2.4.1.1 ir 2.4.1.2 punktų priedėlį fraze "kitu atveju būtina įrodyti, kad jokios nuotėkos negali pasiekti keleivinės kabinos".

2.3.3. Iš dalies sumažinant 2.3.1 punkte pateiktus reikalavimus, Direktyvos 78/317/EEB [2] reikalavimai, susiję su mechaninių transporto priemonių stiklinių paviršių ledo tirpdiklių ir aprasojimo šalintuvų sistemomis, taikomi transporto priemonėms, kurių galia didesnė nei 15 kW.

3. BANDYMO TVARKA

3.1. Priekinio stiklo valytuvas

3.1.1. Jeigu kitaip nenurodyta, toliau aprašomus bandymus reikia atlikti tokiomis sąlygomis:

3.1.2. Aplinkos temperatūra turi būti ne žemesnė nei 10 °C ir ne aukštesnė nei 40 °C.

3.1.3. Priekinį stiklą reikia palaikyti šlapią.

3.1.4. Jeigu priekinio stiklo valytuvą varo elektra, turi būti laikomasi šių reikalavimų:

3.1.4.1. Akumuliatorius turi būti visiškai įkrautas.

3.1.4.2. Variklis turi suktis tokiu dažniu, kuris atitiktų 30 ± 10 % didžiausios galios dažnius.

3.1.4.3. Turi būti įjungti artimųjų šviesų žibintai.

3.1.4.4. Jeigu yra elektriniai šildymo ir/arba vėdinimo įtaisai, jie turi veikti vartodami mažiausiai energijos.

3.1.4.5. Jeigu yra elektriniai ledo tirpdikliai ir aprasojimo šalintuvai, jie turi veikti vartodami daugiausiai energijos.

3.1.5. Suspausto oro arba vakuuminiai priekinio stiklo valytuvai turi galėti nuolat veikti reikalingu dažniu koks bebūtų variklio sukimosi dažnis ir apkrova.

3.1.6. Priekinio stiklo valytuvo valymo dažniai turi atitikti 2.1.2 punkte nustatytus reikalavimus praėjus 20 minučių nuo įjungimo esant šlapiam paviršiui.

3.1.7. Nuo priekinio stiklo išorinio paviršiaus būtina gerai nuvalyti riebalus naudojant denatūratą arba panašius skysčius riebalams šalinti.

Išdžiūvusį stiklą reikia sudrėkinti 3-10 % amoniako tirpalu ir leisti vėl išdžiūti. Tada nušluostyti sausu medvilniniu skudurėliu.

3.1.8. Ant priekinio stiklo išorinio paviršiaus uždedama vienalytė bandymų tirpalo danga (žr. 2 priedėlį) ir paliekama džiūti.

3.1.9. Būtina laikytis 2.1.5 punkte pateikto reikalavimo laikantis 3.1.4 punkte pateiktų reikalavimų.

3.2. Priekinio stiklo apliejiklis

Bandymo sąlygos

3.2.1. Bandymas Nr. 1

3.2.1.1. Priekinio stiklo apliejiklio indas ir visi vamzdeliai pripildomi vandens. Tada apliejiklis paliekamas 20 ± 5 °C aplinkos temperatūroje mažiausiai 4 valandas. Visi purkštukai užkemšami ir apliejiklio jungiklis įjungiamas šešis kartus per minutę bent po 3 sekundes. Jeigu įtaisas varomas vairuotojo raumenų jėga, reikiamas jėgos dydis nurodytas šioje lentelėje:

Siurblio tipas | Reikiama jėga |

Ranka varomas | nuo 11 iki 13,5 daN |

Koja varomas | nuo 40 iki 44,5 daN |

3.2.1.2. Elektros variklių bandymo įtampa negali būti mažesnė nei vardinė įtampa ir didesnė už vardinę įtampą daugiau nei 2 V.

3.2.1.3. Baigus bandymą, priekinio stiklo apliejiklis turi veikti taip, kaip nurodyta 1.12 punkte.

3.2.2. Bandymas Nr. 2 (bandymas esant žemai temperatūrai)

3.2.2.1. Priekinio stiklo apliejiklio indas ir visi vamzdeliai pripildomi vandens. Tada apliejiklis paliekamas −18 ± 3 °C aplinkos temperatūroje mažiausiai 4 valandas, kad visas įtaise esantis vanduo sušaltų. Po to įtaisas laikomas 20 ± 2 °C aplinkos temperatūroje, kol ledas visiškai ištirpsta. Tada tikrinamas įtaiso veikimas įjungiant jį kaip nurodyta 3.2.1 punkte.

3.2.3. Bandymas Nr. 3 (bandymas esant aukštai temperatūrai)

3.2.3.1. Priekinio stiklo apliejiklio indas pripildomas 60 ± 3 °C temperatūros vandens. Tada tikrinamas šio įtaiso veikimas įjungiant jį kaip nurodyta 3.2.1 punkte.

3.2.4. Bandymas Nr. 4 (priekinio stiklo apliejiklio 2.2.3 punkte nurodyto efektyvumo bandymas)

3.2.4.1. Priekinio stiklo apliejiklio indas ir visi vamzdeliai pripildomi vandens. Transporto priemonei stovint ir nepučiant stipriam vėjui, apliejiklio purkštukas arba purkštukai taip sureguliuojami, kad pataikytų į reikiamą sritį priekinio stiklo išoriniame paviršiuje. Jeigu įtaisas varomas vairuotojo raumenų jėga, ji negali būti didesnė nei nurodyta 3.2.1.1 punkte. Jeigu įtaisas turi elektrinį siurblį, taikomi 3.1.4 punkto reikalavimai.

3.2.4.2. Priekinio stiklo išorinis paviršius apdorojamas taip, kaip nurodyta 3.1.7 ir 3.1.8 punktuose.

3.2.4.3. Tada apliejiklis įjungiamas pagal gamintojo nurodymus ir laikomas įjungtas dešimt priekinio stiklo valytuvo periodų esant didžiausiam valymo dažniui. Išmatuojama taip nuvalyto apžvalgos lauko dalis, apibūdinta 1 priedėlio 2.2 punkte.

3.3. Visiems 3.2.1-3.2.3 punktuose aprašytiems priekinio stiklo apliejiklio bandymams naudojamas tas pats apliejiklis.

1 priedėlis

Tvarka, kurios reikia laikytis nustatant kėbulus turinčių triračių mopedų ir triračių bei keturračių motociklų priekinio stiklo apžvalgos laukus V taško atžvilgiu

1. V TAŠKŲ VIETOS

1.1. I ir II lentelėse nurodytos V taškų vietos R taškų atžvilgiu X, Y ir Z koordinatėse trimatėje atskaitos sistemoje.

1.2. I lentelėje pateiktos bazinės koordinatės esant nustatytam atlošo nuolydžio kampui 25°. Koordinačių teigiama kryptis parodyta 1 pav.

I LENTELĖ

V taškas | X | Y | Z |

V1 | 68 mm | − 5 mm | 665 mm |

V2 | 68 mm | − 5 mm | 589 mm |

1.3. Reikiamos pataisos, kai numatomas atlošo nuolydžio kampas nelygus 25°.

1.3.1. II lentelėje pateiktos kiekvieno V taško koordinatės papildomos pataisos Δ X, kai numatomas atlošo nuolydžio kampas nelygus 25°. Koordinačių teigiama kryptis parodyta 1 pav.

II LENTELĖ

Atlošo nuolydžio kampas (laipsniai) | Horizontalios koordinatės Δ X |

5 | − 186 mm |

6 | − 177 mm |

7 | − 167 mm |

8 | − 157 mm |

9 | − 147 mm |

10 | − 137 mm |

11 | − 128 mm |

12 | − 118 mm |

13 | − 109 mm |

14 | − 99 mm |

15 | − 90 mm |

16 | − 81 mm |

17 | − 72 mm |

18 | − 62 mm |

19 | − 53 mm |

20 | − 44 mm |

21 | − 35 mm |

22 | − 26 mm |

23 | − 18 mm |

24 | − 9 mm |

25 | 0 mm |

26 | 9 mm |

27 | 17 mm |

28 | 26 mm |

29 | 34 mm |

30 | 43 mm |

31 | 51 mm |

32 | 59 mm |

33 | 67 mm |

34 | 76 mm |

35 | 84 mm |

36 | 92 mm |

37 | 100 mm |

38 | 108 mm |

39 | 115 mm |

40 | 123 mm |

2. APŽVALGOS LAUKAI

2.1. Pagal V taškus nustatomi du apžvalgos laukai.

2.2. Apžvalgos laukas A yra sritis išoriniame priekinio stiklo išsikišusiame paviršiuje ribojama keturiomis toliau nurodytomis plokštumomis einančiomis link transporto priemonės priekio nuo V taškų (žr. 1 pav.):

- vertikali plokštuma einanti per taškus V1 ir V2 ir sudaranti kairėje 18° kampą su X ašimi,

- plokštuma lygiagreti su Y ašimi, einanti per V1 tašką ir sudaranti viršuje 3° kampą su X ašimi,

- plokštuma lygiagreti su Y ašimi, einanti per V2 tašką ir sudaranti apačioje 1° kampą su X ašimi,

- vertikali plokštuma einanti per taškus V1 ir V2 ir sudaranti dešinėje 20° kampą su X ašimi.

+++++ TIFF +++++

Apžvalgos laukas A

2 priedėlis

Tirpalas priekinių stiklų valytuvams ir apliejikliams bandyti

3.1.8 ir 3.2.4.2 punktuose minėtas bandymų tirpalas, sudarytas (pagal tūrį) iš 92,5 % vandens (garinimu nustatytas kietumas mažesnis nei 205g/1000 kg), 5 % sočiojo druskos tirpalo (natrio chlorido) ir 2,5 % (pagal masę) dulkių, kurių sudėtis parodyta I ir II lentelėse.

I LENTELĖ

Bandymo dulkių analizė

Elementas | Procentai pagal masę |

SiO2 | 67-69 |

Fe2O3 | 3-5 |

Al2O3 | 15-17 |

CaO | 2-4 |

MgO | 0,5-1,5 |

Šarmai | 3-5 |

Pelenai | 2-3 |

II LENTELĖ

Grubių dulkių pasiskirstymas pagal dalelių dydžius

Dalelių dydis (µm) | Pasiskirstymas pagal dydžius (procentai) |

0-5 | 12 ± 2 |

5-10 | 12 ± 3 |

10-20 | 14 ± 3 |

20-40 | 23 ± 3 |

40-80 | 30 ± 3 |

80-200 | 9 ± 3 |

3 priedėlis

+++++ TIFF +++++

4 priedėlis

+++++ TIFF +++++

5 priedėlis

+++++ TIFF +++++

6 priedėlis

+++++ TIFF +++++

7 priedėlis

+++++ TIFF +++++

8 priedėlis

+++++ TIFF +++++

[1] Žr. 1 priedėlį.

[2] Žr. 1 priedėlį.

[3] Žr. 1 priedėlį.

[4] Žr. 1 priedėlį.

[5] Žr. 1 priedėlį.

[6] Žr. 1 priedėlį.

[7] Žr. 1 priedėlį.

[8] Žr. 1 priedėlį.

[9] Žr. 1 priedėlį.

[10] Žr. 1 priedėlį.

[11] Žr. 1 priedėlį.

[12] Žr. 1 priedėlį.

[13] Žr. 1 priedėlį.

[14] Esant tarpiniams greičiams, leidžiama didžiausios apkrovos normos linijinė interpoliacija.

[15] Taikoma tik kodu "V" pažymėtoms padangoms jų dydžio žymens ribose iki gamintojo nurodyto didžiausio greičio (žr. I priedo 1.2.15 punktą).

[16] Taip pat taikoma kodu "Z" pažymėtoms padangoms jų dydžio žymens ribose.

[1] Normalios padangos.

[2] Universalios paskirties ir žieminės padangos.

[3] Padangos, skirtos įprastam važiavimui plentu.

[4] Specialios paskirties ir žieminės padangos.

[5] Padangos, skirtos įprastam važiavimui plentu (iki P greičio kategorijos imtinai).

[6] Padangos, skirtos įprastam važiavimui plentu (už P greičio kategorijos) ir žieminės padangos.

[7] Specialios paskirties padangos.

[8] Padangos, skirtos įprastam važiavimui plentu.

[9] Specialios paskirties ir žieminės padangos.

[10] Padangos, skirtos įprastam važiavimui plentu (iki P greičio kategorijos imtinai).

[11] Padangos, skirtos įprastam važiavimui plentu (už P greičio kategorijos) ir žieminės padangos.

[12] Specialios paskirties padangos.

[1]

[1] Esant didesniam kaip 240 km/val. greičiui išbandymo slėgis yra 3,20 barų (320 kPa).

[1] Prieduose III-B, III-C ir III-D išvardyti žibintai.

[1] Taikoma tik dviejų vertikalių linijų, einančių per taškus V = 0°/H = ± 5°, ir dviejų horizontalių linijų, einančių per taškus V = ± 10°/H = 0°, apibrėžiamame plote. Visomis kitomis kryptimis didžiausia leistina reikšmė lygi 400 cd.

[1] Intensyvumas 50R50V = 0,25 min.

[1] Matavimo ekranas, skirtas kairiąja kelio puse važiuoti pritaikytiems žibintams tikrinti, turi būti simetriškas linijos v-v, pavaizduotos šio priedėlio brėžinyje, atžvilgiu.

[1] Techninius reikalavimus kaitrinėms lempoms žr. IV priede.

[2] Priekinis žibintas atitinka šioje pastraipoje išdėstytuosius reikalavimus, jei kaitrinė lempa gali būti lengvai įtaisyta į žibintą, o padėties fiksatoriai — į jų lizdus netgi visiškoje tamsoje.

[3] Šios nuostatos netaikomos valdymo jungikliui.

[4] Bandymų ekranas turi būti pakankamai platus, kad būtų įmanoma tirti spindulio viršutinę ribą mažiausiai 5° kampiniu atstumu į abi puses nuo linijos v-v.

[5] Jei žibintas sukonstruotas taip, kad tik artimosios šviesos spindulys atitinka šios direktyvos reikalavimus; jei židinio ašis yra žymiai nukrypusi nuo šviesos spindulio sklidimo ašies; jei nepriklausomai nuo žibinto tipo (tik artimosios šviesos arba ir artimosios, ir tolimosios šviesos) spindulio viršutinė riba neturi aiškaus lūžio, šoninio reguliavimo parametrai turi būti suderinti taip, kad būtų geriausiai tenkinami apšvietimo reikalavimai taškuose 75 R ir 50 R, jei važiuojama dešiniąja kelio puse, ir taškuose 75 L ir 50 L, jei važiuojama kairiąja kelio puse.

[6] Artimosios šviesos spinduliui skleisti skirtas žibintas gali turėti ir tolimosios šviesos spindulio, neatitinkančios šios specifikacijos reikalavimų, funkciją.

[7] Ši papildomo derinimo 1° į kairę arba į dešinę riba nėra suderinama su vertikaliąja papildomo derinimo riba į viršų arba į apačią, kurią riboja tik 3.3 punkte išdėstyti reikalavimai. Bet kuriuo atveju spindulio viršutinės ribos horizontalioji dalis negali būti už linijos h-h (3.3 punkto nuostatos netaikomos žibintams, kurių skleidžiamas tik artimosios šviesos spindulys numatytas atitikti šio priedo reikalavimus).

[8] E50 R ir E50 L yra faktinės išmatuotos apšviestumo reikšmės.

[1] Jei tikrinamasis žibintas grupuojamas ir (arba) abipusiškai papildo signalinius žibintus, šie signaliniai žibintai taip pat turi būti įjungti bandymo metu. Krypties indikatoriaus žibintas turi būti įjungtas mirksėjimo režimu, o švietimo periodas turi būti apytiksliai lygus nešvietimo periodui.

[2] Jei priekiniam žibintui veikiant mirksėjimo režimu vienu metu įjungiami du arba daugiau kaitinimo siūlelių, toks režimas nelaikomas įprastiniu keleto kaitinimo siūlelių naudojimo vienu metu režimu.

[3] Jei tikrinamasis žibintas grupuojamas ir/arba abipusiškai papildo signalinius žibintus, šie signaliniai žibintai taip pat turi būti įjungti bandymo metu. Krypties indikatoriaus žibintas turi būti įjungtas mirksėjimo režimu, o švietimo periodas turi būti apytiksliai lygus nešvietimo periodui.

[4] Jei priekiniam žibintui veikiant mirksėjimo režimu vienu metu įjungiami du arba daugiau kaitinimo siūlelių, toks režimas nelaikomas įprastiniu keleto kaitinimo siūlelių naudojimo vienu metu režimu.

[5] Jei tikrinamasis žibintas grupuojamas ir/arba abipusiškai papildo signalinius žibintus, šie signaliniai žibintai taip pat turi būti įjungti bandymo metu. Krypties indikatoriaus žibintas turi būti įjungtas mirksėjimo režimu, o švietimo periodas turi būti apytiksliai lygus nešvietimo periodui.

[6] NaCMC yra karboksimetilceliuliozės, paprastai žymimos santrumpa CMC, natrio druska. Mišinyje naudojamos NaCMC pakeitimo laipsnis (DS) turi būti 0,6-0,7, o 2 % tirpalo klampio koeficientas 20 °C temperatūroje turi būti 200-300 cP.

[7] Taškas 50 V yra 375 mm žemiau vertikaliosios linijos v-v taško HV, ekranui esant 25 m atstumu nuo žibinto.

[1] Rekomenduojama naudoti apytiksliai 80 mm židinio nuotolio sklaidytuvą.

[4] Kairėje ir dešinėje pusėje esančios reikšmės atitinkamai reiškia tolimosios ir artimosios šviesos siūlelius.

[5] Ekrano ir kaitinimo siūlelių padėtis ir matmenys tikrinami taikant IEC publikacijoje 809 aprašytą matavimų metodą.

[6] Matuojama už įstrižo brūkšnelio nurodytu atstumu mm nuo atskaitos plokštumos.

[7] ir — išmatuota reikšmė.

[8] Kampas γ naudojamas tik projektuojant ekraną; užbaigtų kaitrinių lempų šis kampas netikrinamas.

[1] Matuotini tie taškai, kurių išorinės galų dalies projekcija yra arčiausiai arba toliausiai nuo cokolio ir kaitinimo siūlelio ašies sankirtos taško.

[2] Matuotini tie taškai, kurių išorinės galų dalies projekcija yra arčiausiai arba toliausiai nuo cokolio ir kaitinimo siūlelio ašies sankirtos taško.

[3] Cokolis turi būti prispaudžiamas šiomis kryptimis.

[4] Kaitinimo siūlelio galinis taškas apibrėžtas specifikacijoje H2/3.

[1] Matuojama už įstrižo brūkšnelio nurodytuoju atstumu mm nuo atskaitos plokštumos.

[2] "29,5 ir" arba "30,0 ir" reiškia dydį, išmatuotą atitinkamai 29,5 ir 30,0 mm atstumu nuo atskaitos plokštumos.

[1] Matuojama už įstrižo brūkšnelio nurodytuoju atstumu mm nuo atskaitos plokštumos.

[2] Šis brėžinys nenurodo privalomos ekrano konstrukcijos.

[3] Šis brėžinys nenurodo privalomos ekrano konstrukcijos.

[1] Gamintojai gali pasirinkti kitą statmenų žiūrėjimo krypčių grupę. Gamintojo apibrėžtosios žiūrėjimo kryptys turi būti taikomos bandymo laboratorijoje, tikrinant kaitinimo siūlelio matmenis ir padėtį.

[2] Gamintojai gali pasirinkti kitą statmenų žiūrėjimo krypčių grupę. Gamintojo apibrėžtosios žiūrėjimo kryptys turi būti taikomos bandymo laboratorijoje, tikrinant kaitinimo siūlelio matmenis ir padėtį.

[3] Gamintojai gali pasirinkti kitą statmenų žiūrėjimo krypčių grupę. Gamintojo apibrėžtosios žiūrėjimo kryptys turi būti taikomos bandymo laboratorijoje, tikrinant kaitinimo siūlelio matmenis ir padėtį.

[4] Gamintojai gali pasirinkti kitą statmenų žiūrėjimo krypčių grupę. Gamintojo apibrėžtosios žiūrėjimo kryptys turi būti taikomos bandymo laboratorijoje, tikrinant kaitinimo siūlelio matmenis ir padėtį.

[1] Gamintojai gali pasirinkti kitą statmenų žiūrėjimo krypčių grupę. Gamintojo apibrėžtosios žiūrėjimo kryptys turi būti taikomos bandymo laboratorijoje, tikrinant kaitinimo siūlelio matmenis ir padėtį.

[2] Gamintojai gali pasirinkti kitą statmenų žiūrėjimo krypčių grupę. Gamintojo apibrėžtosios žiūrėjimo kryptys turi būti taikomos bandymo laboratorijoje, tikrinant kaitinimo siūlelio matmenis ir padėtį.

[3] Gamintojai gali pasirinkti kitą statmenų žiūrėjimo krypčių grupę. Gamintojo apibrėžtosios žiūrėjimo kryptys turi būti taikomos bandymo laboratorijoje, tikrinant kaitinimo siūlelio matmenis ir padėtį.

[4] Gamintojai gali pasirinkti kitą statmenų žiūrėjimo krypčių grupę. Gamintojo apibrėžtosios žiūrėjimo kryptys turi būti taikomos bandymo laboratorijoje, tikrinant kaitinimo siūlelio matmenis ir padėtį.

[1] Didžiausias šoninis kaitinimo siūlelio centro nuokrypis nuo dviejų viena kitai statmenų plokštumų, kurių kiekvienoje yra cokolio atskaitos ašis, o vienoje — kaiščių ašis.

[2] Specialiems tikslams gali būti naudojamos lempos su cokoliu BA 15d: jų matmenys tokie pat.

[3] Tikrinama, naudojantis "dėžės sistema", žr. specifikaciją P21W/2.

[4] 24 V intensyvaus naudojimo lempų su kitokios formos kaitinimo siūlelių papildomos specifikacijos svarstomos.

[1] Šie matmenys turi būti tikrinami, naudojantis "dėžės sistema" (žr. specifikacijas P21/5W/2, P21/5W/3), remiantis aukščiau pateiktomis didžiausių leistinų nuokrypių reikšmėmis. x ir y matuojami pagrindinio (didelio galingumo) kaitinimo siūlelio atžvilgiu (ne lempos ašies) (P21/5W/2). Svarstomos kaitinimo siūlelio ir lempos lizdo padėties tikslumo padidinimo priemonės.

[2] Didžiausias šoninis pagrindinio (didelio galingumo) kaitinimo siūlelio centro nuokrypis nuo dviejų viena kitai statmenų plokštumų, kurių kiekvienoje yra cokolio atskaitos ašis, o vienoje - kaiščių ašis.

[3] 24 V kaitrinių lempų ateityje naudoti nerekomenduojama.

[1] Šis matmuo atitinka atstumą tarp dviejų 3,5 mm skersmens apertūrų, kurių kiekviena remiasi į vieną iš cokolių.

[2] Kaitinimo siūlelis turi būti 19 mm ilgio cilindre, kurio ašis sutampa su kaitrinės lempos ašimi, o padėtis simetriška lempos centro atžvilgiu. 6 V ir 12 V kaitrinių lempų šio cilindro skersmuo: d + 4 mm (standartinių kaitrinių lempų: d + 2 mm); 24 V kaitrinių lempų: d + 5 mm, kur d - gamintojo nurodytas projektinis kaitinimo siūlelio skersmuo.

[3] Kaitinimo siūlelio centro nuokrypis nuo lempos ilgio centro turi būti ne didesnis kaip ± 2 mm (standartinių kaitrinių lempų: ± 0,5 mm), matuojant atskaitos ašies kryptimi.

[4] 6 voltų kaitrinių lempų atveju 4,5 mm.

[5] 24 voltų kaitrinių lempų atveju 16,5 mm.

[1] Šis matmuo atitinka atstumą tarp dviejų 3,5 mm skersmens apertūrų, kurių kiekviena remiasi į vieną iš cokolių.

[2] Kaitinimo siūlelio padėtis tikrinama, naudojantis "dėžės sistema", žr. specifikaciją C21W/2.

[1] OL L 266, 1974 10 2, p. 4.

[1] Apibrėžimas, paimtas iš 50 (45) CIE leidinio (Tarptautinis elektrotechnikos žodynas, 45 grupė, apšvietimas).

[2] Apibrėžimas, paimtas iš 50 (45) CIE leidinio (Tarptautinis elektrotechnikos žodynas, 45 grupė, apšvietimas).

[3] Apibrėžimas, paimtas iš 50 (45) CIE leidinio (Tarptautinis elektrotechnikos žodynas, 45 grupė, apšvietimas).

[4] Apibrėžimas, paimtas iš 50 (45) CIE leidinio (Tarptautinis elektrotechnikos žodynas, 45 grupė, apšvietimas).

[5] Sutrumpinta lentelė. x-(λ), y-(λ), z-(λ) dydžiai suapvalinti iki keturių skaitmenų po dešimtainio kablelio.

[6] Pataisyta 1966 m. (iš 3 į 2).

[1] Vidinio užpakalinio vaizdo veidrodžio nereikia, jeigu negali būti patenkintos toliau, 4.1 punkte išvardytos sąlygos. Tokiu atveju reikalingi du išoriniai veidrodžiai, vienas kairėje, o kitas dešinėje transporto priemonės pusėje.

[1] CO ir HC + NOx masių ribiniai dydžiai triračių mopedų ir lengvųjų keturračių atveju dauginami iš koeficiento 2.

[2] CO masės ribinis dydis triračių mopedų ir lengvųjų keturračių atžvilgiu turi būti 3,5 g/m.

[3] ∑nxi − x-2S2 = i = 1nkai xi yra vienas iš atskirų rezultatų, gautų atliekant bandymą su bandiniu n ir∑n xix- = i = 1n

[1] Viengubam volui, kurio skersmuo - 400 mm.

[2] Šias papildomas mases, kai galima, gali pakeisti elektroninis prietaisas, jeigu įrodoma, kad rezultatai nesiskiria.

[1] Ribiniai teršalų kiekiai triračių ir lengvųjų keturračių atveju dauginami iš koeficiento 1,5.

[2] Ribiniai teršalų kiekiai triračių ir lengvųjų keturračių atveju dauginami iš koeficiento 1,5.

[3] ∑nxi − x-2S2 = i = 1nkai xi yra vienas iš atskirų rezultatų, gautų atliekant bandymą su bandiniu n ir∑n xix- = i = 1n

[4] ∑nxi − x-2S2 = i = 1nkai xi yra vienas iš atskirų rezultatų, gautų atliekant bandymą su bandiniu n ir∑n xix- = i = 1n

[1] Sankaba išjungta.

[2] Šias papildomas mases, kai galima, gali pakeisti elektroninis prietaisas, jeigu įrodoma, kad bandymo duomenys nesiskiria.

[1] Bandymą galima atlikti bandymų kameroje su oro kondicionieriumi, kuriuo galima reguliuoti aplinkos orą.

[1] Amerikos bandymų ir medžiagų draugijos akronimas (American Society for Testing and Materials), 1916 Race Street, Filadelfija, Pensilvanija 19103, JAV.

[2] Draudžiama pridėti deguonies turinčių medžiagų.

[1] OL L 237, 1991 8 24, p. 1.

[1] OL L 38, 1974 2 11, p. 2.

[2] Į masę be krovinio neįtraukiama elektrinių transporto priemonių traukos akumuliatorių masė.

[3] OL L 24, 1976 1 30, p. 6.

[1] OL L 220, 1977 8 29, p. 95.

[1] OL L 129, 1992 5 14, p. 11.

[2] OL L 67, 1989 3 10, p. 1.

[1] OL L 168, 1978 6 26, p. 40.

[2] OL L 81, 1978 3 28, p. 27.

--------------------------------------------------