Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas 1336/97/EB

1997 m. birželio 17 d.

dėl gairių transeuropinių telekomunikacijų tinklų srityje

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį ir ypač į jos 129d straipsnio pirmąją pastraipą,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę [3],

laikydamiesi Sutarties 189b straipsnyje nustatytos tvarkos [4], atsižvelgiant į bendrą tekstą, kurį 1997 m. balandžio 16 d. patvirtino Taikinimo komitetas,

(1) kadangi transeuropinių telekomunikacijų tinklų steigimu ir plėtra siekiama užtikrinti informacijos perdavimą ir keitimąsi ja visoje Bendrijoje; kadangi tokios įrangos išlaidos yra išankstinė sąlyga, leidžianti piliečiams ir verslui – ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms – Bendrijoje iki galo išnaudoti telekomunikacijų galimybes, kad būtų galima sukurti informacinę visuomenę, kurioje svarbiausia bus taikomųjų sistemų (programų), paslaugų ir telekomunikacijų tinklų plėtra, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas pilietis, įmonė ar valstybinė valdžios institucija, taip pat ir mažiau išsivysčiusiuose ar nutolusiuose regionuose, galėtų gauti bet kokio pobūdžio ar kiekio reikiamą informaciją;

(2) kadangi Komisija Baltojoje knygoje "Augimas, konkurencingumas ir užimtumas" pabrėžė, jog svarbu kurti informacinę visuomenę, kuri, įdiegdama naujas ekonominių, politinių ir socialinių santykių formas, padės Sąjungai spręsti naujus ateinančio amžiaus iššūkius, įskaitant darbo vietų kūrimo problemą; kadangi tai 1993 m. gruodžio mėn. Briuselyje pripažino Europos Vadovų Taryba;

(3) kadangi vidaus rinka yra erdvė be sienų, kurioje turi būti užtikrintas laisvas prekių, asmenų, kapitalo ir paslaugų judėjimas, ir kurioje priimtos ar priimamos Bendrijos priemonės reikalauja intensyvaus keitimosi informacija tarp asmenų, ūkio subjektų ir administracijų; kadangi efektyvių keitimosi informacija priemonių turėjimas yra gyvybiškai svarbus įmonių konkurencingumo didinimui; kadangi transeuropiniai telekomunikacijų tinklai gali užtikrinti tokį keitimąsi informacija; kadangi transeuropinių telekomunikacijų tinklų prieinamumas sustiprins socialinę ir ekonominę sanglaudą Bendrijoje;

(4) kadangi transeuropinių telekomunikacijų tinklų steigimas ir plėtra turi sudaryti galimybę fiziniams asmenims, ūkio subjektams ir administracijoms laisvai keistis informacija, gerbiant asmens teises į privatumą ir intelektinės bei pramoninės nuosavybės teises;

(5) kadangi 1994 m. birželio mėn. žinomų pramonės atstovų grupės narių pranešime "Europa ir pasaulinė informacinė visuomenė", parengtame 1994 m. birželio 24 ir 25 dienomis Korfu vykusiam Europos vadovų tarybos susitikimui, buvo rekomenduota įdiegti transeuropinius telekomunikacijų tinklus ir užtikrinti jų sujungimo su visais Europos tinklais galimybę; kadangi šiame pranešime mobilusis ryšys buvo įvardytas kaip informacinės visuomenės ramstis, kurio potencialas turėtų būti stiprinamas; kadangi Korfu Europos vadovų taryba iš esmės pritarė šiai rekomendacijai;

(6) kadangi šiomis rekomendacijomis vadovavosi Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai skirtame komunikate, pavadintame "Europos kelias į informacinę visuomenę: veiksmų planas"; kadangi 1994 m. rugsėjo 28 d. vykusio Tarybos posėdžio išvadose dėl šio veiksmų plano buvo pabrėžta, kad svarbiausia yra greita pažangių informacinių infrastruktūrų plėtra Bendrijoje, remiantis visuotiniu, nuosekliu ir darniu požiūriu;

(7) kadangi Sutarties 129c straipsnis reikalauja, kad Bendrija nustatytų gaires, apimančias priemonių transeuropinių tinklų srityje tikslus, prioritetus ir bendrąsias kryptis; kadangi šios gairės turi nustatyti bendros svarbos projektus; kadangi telekomunikacijų infrastruktūros srityje transeuropiniai tinklai apima tris lygmenis, iš kurių susideda šie tinklai: tai – taikomosios sistemos (programos), bendrosios paslaugos ir baziniai tinklai;

(8) kadangi informacinė visuomenė negali tobulėti be prieinamų taikomųjų sistemų (programų), ypač visuomeninės svarbos taikomųjų sistemų, kurios kiek įmanoma geriau patenkintų vartotojo poreikius, ir prireikus jose būtų atsižvelgiama į pagyvenusių žmonių ir neįgaliųjų poreikius; kadangi todėl taikomosios sistemos sudarys svarbią visuomeninės svarbos projektų dalį; kadangi su nuotoliniu darbu susijusių taikomųjų sistemų atveju, privalu ypač atsižvelgti į teisės normas, susijusias su darbuotojo teisėmis, galiojančias atitinkamose valstybėse narėse;

(9) kadangi bendros svarbos projektai daugeliu atvejų jau gali būti įgyvendinti dabartiniuose telekomunikacijų tinkluose, ypač Euro-ISDN, ir tuo būdu gali būti siūlomos transeuropinės taikomosios sistemos; kadangi siekiant nustatyti šiuos bendros svarbos projektus, reikia parengti gaires;

(10) kadangi turėtų būti koordinuojamas pasirinktų pasiūlymų ir panašių nacionalinio ar regioninio lygmens iniciatyvų, priimtų Bendrijoje, įgyvendinimas;

(11) kadangi pasirenkant ir įgyvendinant tokius projektus, reikėtų atsižvelgti į visas dabartinių ir naujų teikėjų siūlomas infrastruktūras;

(12) kadangi 1995 m. lapkričio 9 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Sprendimą Nr. 2717/95/EB dėl EURO-ISDN (Integrated Services Digital Network; skaitmeninio visuminių paslaugų tinklo), kaip transeuropinio tinklo, plėtros gairių [5];

(13) kadangi esami tinklai, įskaitant ir ISDN tinklus, vystosi tapdami šiuolaikiškais tinklais, siūlančiais kintamą duomenų perdavimo spartą iki plačiajuosčio ryšio galimybių, ir juos galima pritaikyti įvairiems poreikiams, ypač daugialypės terpės paslaugoms ir taikomosioms sistemoms teikti; kadangi Integruotųjų plačiajuosčio ryšio tinklų (IBC tinklų) diegimas bus šios evoliucijos rezultatas; kadangi IBC tinklai bus optimali platforma taikomosioms informacinės visuomenės sistemoms;

(14) kadangi RACE programos (speciali mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programa ryšių technologijų srityje (nuo 1990 iki 1994 m.)) darbai, nustatyti Sprendime 91/352/EEB [6], parengė dirvą ir sudarė technologinį pagrindą IBC tinklams diegti Europoje;

(15) kadangi Esprit programos (speciali mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros, įskaitant demonstravimo veiklą, programa informacijos technologijų srityje (nuo 1994 iki 1998 m.)) darbai, nustatyti Sprendime 94/802/EB [7], parengė dirvą ir sudarė technologinį pagrindą informacijos technologijų sistemoms Europoje diegti;

(16) kadangi specialių mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programų bendros svarbos telematinių sistemų srityje (1991–1994 m.), nustatytų Sprendime 91/353/EEB [8], ir specialios mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros, įskaitant demonstravimo veiklą, programos bendros svarbos telematinių taikomųjų sistemų srityje (1994–1998 m.), nustatytos Sprendime 94/801/EEB [9], darbų rezultatai sudaro pagrindą bendros svarbos suderinamoms sistemoms visoje Europoje diegti;

(17) kadangi turi būti užtikrintas efektyvus koordinavimas tarp transeuropinių telekomunikacijų tinklų plėtros, kuria turi būti sprendžiamos realiai esančios problemos, o ne vien įgyvendinami eksperimentiniai projektai, ir kitokių Bendrijos programų, ypač specialių ketvirtosios sisteminės programos, skirtos mokslo tiriamajam darbui, technologijų plėtrai ir demonstravimo veiklai, programų, programų mažoms ir vidutinėms įmonėms, į informacijos turinį orientuotų programų (pvz., INFO 2000 ir MEDIA II) ir kitokios informacinės visuomenės veiklos; kadangi toks koordinavimas taip pat turi būti užtikrintas projektams, nustatytiems Europos Parlamento ir Tarybos sprendimais, kurie taikomi transeuropiniams tinklams;

(18) kadangi priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti telematinių tinklų suderinamumą tarp administracijų, patenka į prioritetų, priimtų pagal šias gaires transeuropinių telekomunikacijų tinklų srityje, sistemą;

(19) kadangi 1993 m. liepos 24 d. komunikate dėl parengiamųjų veiksmų transeuropinių tinklų integruotojo plačiajuosčio ryšio srityje Komisija pripažino, kad reikia imtis parengiamųjų veiksmų su sektoriaus dalyviais, siekiant parengti atitinkamas gaires; kadangi šių veiksmų rezultatas yra šiame sprendime nustatytų su IBC tinklais susijusių gairių pagrindas;

(20) kadangi telekomunikacijų sektorius yra laipsniškai liberalizuojamas; kadangi transeuropinių taikomųjų sistemų, bendrųjų paslaugų ir bazinių tinklų plėtra vis labiau priklausys nuo privačios iniciatyvos; kadangi šie Europai bendri pokyčiai turi Europos mastu atitikti rinkos poreikius ar realius ir ženklius visuomenės poreikius, kurių vien rinkos jėgos neapima; kadangi, atsižvelgiant į tai, suinteresuotų sektoriaus dalyvių bus prašoma, taikant atitinkamą tvarką, visiems suteikiančią lygias galimybes, pateikti konkrečius pasiūlymus; kadangi reikia nustatyti šią tvarką; kadangi bendros svarbos projektus atrinkti Komisijai padės komitetas;

(21) kadangi tarp Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos 1994 m. gruodžio 20 d. buvo sudarytas modus vivendi dėl priemonių, įgyvendinančių teisės aktus, priimtus Sutarties 189b straipsnyje nustatyta tvarka [10];

(22) kadangi bendros svarbos projektai, kurie susiję su valstybės narės teritorija, turi būti patvirtinami atitinkamos valstybės narės;

(23) kadangi Komisija ir valstybės narės turės veikti, siekdamos užtikrinti tinklų sąveiką ir koordinuoti, viena vertus, valstybių narių veiklą, kuria siekiama įdiegti transeuropinius telekomunikacijų tinklus, ir, kita vertus, panašius nacionalinius projektus, tik tokiu mastu, kiek reikalinga, kad būtų užtikrintas bendras vientisumas;

(24) kadangi siekiant optimalios informacinės visuomenės plėtros svarbu užtikrinti efektyvų keitimąsi informacija tarp Bendrijos ir trečiųjų šalių, ypač valstybių, esančių Europos ekonominės erdvės susitarimo šalimis, ir šalių, sudariusių su Bendrija Asociacijos sutartis;

(25) kadangi vis dėlto priemonėms, kurių imamasi šių gairių kontekste, yra iki galo taikomos konkurencijos taisyklės, numatytos Sutartyje ir įgyvendinančiuose teisės aktuose,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Šis sprendimas nustato gaires, apimančias priemonių, numatytų transeuropinių tinklų, telekomunikacijų infrastruktūros srityje, tikslus, prioritetus ir bendrąsias kryptis. Šios gairės nustato bendros svarbos projektus išvardindamos juos I priede ir nustatydamos tokių projektų atrankos tvarką ir kriterijus.

2 straipsnis

Bendrija remia tinklų sujungimą telekomunikacijų infrastruktūros srityje, suderinamų paslaugų ir taikomųjų sistemų (programų) kūrimą ir plėtrą bei prieigą prie jų, siekdama tokių tikslų:

- palengvinti perėjimą prie informacinės visuomenės, taip pat sukaupti patirtį apie tai, kokį poveikį visuomenės veiklai daro naujų tinklų panaudojimas ir taikomosios sistemos bei skatinti socialinių ir kultūrinių poreikių patenkinimą ir gerinti gyvenimo kokybę,

- didinti Bendrijos firmų, ypač mažų ir vidutinių įmonių, konkurencingumą ir stiprinti vidaus rinką,

- stiprinti ekonominę ir socialinę sanglaudą, ypač atsižvelgiant į poreikį sujungti salas, sunkiai prieinamus ir nutolusius regionus su centriniais Bendrijos regionais,

- spartinti naujų greitai besiplečiančių sričių veiklos plėtrą, skatinančią naujų darbo vietų kūrimą.

3 straipsnis

2 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo prioritetai yra:

- tirti ir patvirtinti technines ir komercines įgyvendinimo galimybes ir tada diegti taikomąsias sistemas, remiančias Europos informacinės visuomenės plėtrą, ypač visuomeninės svarbos taikomąsias sistemas,

- tirti ir patvirtinti technines ir komercines įgyvendinimo galimybes ir tada diegti taikomąsias sistemas, prisidedančias prie ekonominės ir socialinės sanglaudos, pagerinant galimybes gauti informaciją visoje Bendrijoje ir remiantis Europos kultūrine įvairove,

- transeuropinių telekomunikacijų paslaugoms ir taikomosioms sistemoms įdiegti skatinti sienų nepaisančias tarpregionines iniciatyvas ir iniciatyvas, įtraukiančias regionus, ypač nepalankiai išsidėsčiusius,

- tirti ir patvirtinti įgyvendinimo galimybes, po to sekant taikomųjų sistemų ir paslaugų, prisidedančių prie vidaus rinkos stiprinimo ir darbo vietų sukūrimo, ypač tų, kurios teikia mažoms ir vidutinėms įmonėms priemones gerinti jų konkurencingumą Bendrijoje ir pasauliniu mastu, diegimui,

- nustatyti, tirti ir patvirtinti technines ir komercines įgyvendinimo galimybes ir tada pradėti teikti transeuropines bendrąsias paslaugas, užtikrinančias vientisą prieigą, taip pat ir kaimo bei nutolusiuose regionuose, prie bet kokios rūšies informacijos, ir paslaugų suderinamumą su lygiavertėmis pasaulinio lygmens paslaugomis,

- tirti ir patvirtinti naujų integruotojo plačiajuosčio ryšio (IBC) tinklų sukūrimo galimybes, kai tai reikalinga tokioms taikomosioms sistemoms ir paslaugoms, bei skatinti tokių tinklų tarpusavio sujungimo galimybę,

- nustatyti ir pašalinti spragas bei trūkstamas grandis, kad būtų užtikrintas visų telekomunikacijų tinklų komponentų sujungimas ir sąveika (suderinamumas) Bendrijos ir pasaulio mastu, ypač atsižvelgiant į bazinius telekomunikacijų tinklus, kurių apibrėžimas pateiktas I priede.

4 straipsnis

Priemonių, kurios turi būti įgyvendintos, siekiant 2 straipsnyje nustatytų tikslų, bendros kryptys apima:

- bendros svarbos projektų atranką, nustatant darbų programą,

- veiksmus, kuriais siekiama gerinti asmenų, ūkio subjektų ir administracijų supratimą apie naudą, kurią jiems gali suteikti naujos šiuolaikinės transeuropinės telekomunikacijų paslaugos ir taikomosios sistemos,

- veiksmus, kuriais siekiama skatinti bendras vartotojų ir teikėjų iniciatyvas imtis projektų transeuropinių telekomunikacijų tinklų, ypač IBC tinklų, srityje,

- paramą, Sutartyje nustatytų būdų rėmuose, veiksmams, kuriais siekiama ištirti ir pagrįsti įgyvendinimo galimybes, po to sekant taikomųjų sistemų, ypač kolektyvinės svarbos taikomųjų sistemų, diegimui, bei viešo ar privataus bendradarbiavimo, ypač per bendrijas, skatinimą,

- skatinimą teikti ir naudotis paslaugomis bei taikomosiomis sistemomis mažoms ir vidutinėms įmonėms bei profesionaliems vartotojams, kurie yra užimtumo ir plėtros šaltinis,

- tinklų tarpusavio sujungimo galimybių skatinimą, plačiajuosčio ryšio paslaugų ir taikomųjų sistemų bei joms reikalingos infrastruktūros, ypač daugialypės terpės taikomųjų sistemų, sąveikos (suderinamumo) ir sąveikos tarp esamų bei plačiajuosčio ryšio paslaugų ir taikomųjų sistemų skatinimą.

5 straipsnis

Pagal šį sprendimą transeuropiniai tinklai telekomunikacijų infrastruktūros srityje plėtojami įgyvendinant bendros svarbos projektus. Bendros svarbos projektai yra nurodyti I priede.

6 straipsnis

Vadovaujantis 7, 8 ir 9 straipsniais, I priede nustatyti bendros svarbos projektai atrenkami taikant II priede išvardytus kriterijus. Nustatytiems projektams gali būti skiriama Bendrijos parama pagal 1995 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentą Nr. 2236/95, nustatantį bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės pagalbos teikimo transeuropinių tinklų srityje [11].

7 straipsnis

1. Komisija, remdamasi I priedu, po konsultacijų su sektoriaus dalyviais ir atsižvelgdama į kitas politines priemones transeuropinių tinklų srityje, parengia darbo programą, priimamą vadovaujantis 8 straipsnyje numatyta tvarka ir tada kviečia teikti pasiūlymus.

2. Komisija tikrina, kad projektai, susiję su valstybės narės teritorija, būtų patvirtinti atitinkamos valstybės narės.

8 straipsnis

1. Komisija yra atsakinga už šio sprendimo įgyvendinimą.

2. 9 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais Komisijai padeda iš valstybių narių atstovų sudarytas komitetas, kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas.

Komisijos atstovas pateikia komitetui priemonių, kurių turi būti imtasi, projektą. Komitetas savo nuomonę dėl projekto pareiškia per tokį laiką, kurį nustato pirmininkas, atsižvelgdamas į klausimo skubumą. Nuomonė patvirtinama Sutarties 148 straipsnio 2 dalyje nustatyta balsų dauguma tuo atveju, kai Taryba turi priimti sprendimą remdamasi Komisijos siūlymu. Valstybių narių atstovų komitete balsai skaičiuojami taip, kaip nustatyta tame straipsnyje. Pirmininkas nebalsuoja.

Komisija patvirtina numatytas priemones, jeigu jos atitinka komiteto nuomonę.

Kai numatytos priemonės neatitinka komiteto nuomonės arba nuomonė nepareiškiama, Komisija nedelsdama pateikia Tarybai pasiūlymą dėl priemonių, kurių turi būti imtasi. Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma.

Jeigu Taryba per tris mėnesius nuo tos dienos, kai klausimas buvo jai perduotas, nepriima jokio sprendimo, pasiūlytas priemones patvirtina Komisija.

9 straipsnis

1. 8 straipsnyje numatyta tvarka taikoma:

- rengiant ir atnaujinant 7 straipsnyje nurodytą darbo programą,

- nustatant kvietimų teikti pasiūlymus turinį,

- atrenkant bendros svarbos projektus pagal II priede nustatytus kriterijus,

- nustatant papildomos paramos ir koordinavimo veiksmus,

- priemonėms, kurių reikia imtis, siekiant įvertinti darbo programos įgyvendinimą finansiniu ir techniniu lygmeniu.

2. Kiekvieno komiteto susitikimo metu Komisija informuoja komitetą apie pažangą, pasiektą įgyvendinant darbo programą.

10 straipsnis

Šis sprendimas yra taikomas Skaitmeniniam visuminių paslaugų tinklui (ISDN), nepažeidžiant Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 2717/95/EB.

11 straipsnis

Valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių, kad palengvintų bendros svarbos projektų įgyvendinimą pagal Bendrijos teisines normas. Patvirtinimo procedūros, kurių gali reikėti, turi būti atliktos kaip galima greičiau, vadovaujantis Bendrijos teisės aktais.

12 straipsnis

Šis sprendimas neturi pažeisti jokių finansinių valstybės narės ar Bendrijos įsipareigojimų.

13 straipsnis

Taryba kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasi Sutarties 228 straipsnyje nustatyta tvarka, gali sankcionuoti trečiųjų šalių, ypač valstybių, esančių Europos ekonominės erdvės susitarimo šalimis, ar valstybių, sudariusių Asociacijos sutartį su Bendrija, dalyvavimą, kad jos galėtų prisidėti prie bendros svarbos projektų įgyvendinimo bei siekiant skatinti telekomunikacijų tinklų sujungimą ir sąveiką, su sąlyga, kad nereikės didinti Bendrijos pagalbos.

14 straipsnis

Kas trejus metus Komisija pateikia šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonominių ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

Ataskaitoje įvertinami rezultatai, pasiekti su Bendrijos parama įvairiose projektų srityse, bendrųjų tikslų požiūriu ir taikomųjų sistemų įgyvendinimo socialinis poveikis bei įtaka visuomenei juos jau įgyvendinus.

Kartu su šia ataskaita, Komisija, remdamasi technikos pokyčiais ir įgyta patirtimi, pateikia atitinkamus pasiūlymus dėl šio sprendimo I priedo peržiūrėjimo.

Jei iki ketvirtųjų metų gruodžio 31 d. nepriimamas sprendimas, laikoma, kad I priedas nustoja galioti, išskyrus kvietimams teikti pasiūlymus, kurie iki minėtos datos jau buvo paskelbti Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

15 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1997 m. birželio 17 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. M. Gil-Robles

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. Jorritsma Lebbink

[1] OL C 302, 1995 11 14, p. 23 ir OL C 175, 1996 6 18, p. 4.

[2] OL C 39, 1996 2 12, p. 20.

[3] OL C 129, 1996 5 2, p. 32.

[4] 1996 m. vasario 1 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 47, 1996 2 19, p. 15), 1996 m. kovo 21 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 134, 1996 5 6, p. 18) ir 1996 m. liepos 17 d. Europos Parlamento sprendimas (OL C 261, 1996 9 9, p. 59). 1997 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento sprendimas ir 1997 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimas.

[5] OL L 282, 1995 11 24, p. 16.

[6] OL L 192, 1991 7 16, p. 8.

[7] OL L 334, 1994 12 22, p. 24.

[8] OL L 192, 1991 7 16, p. 18.

[9] OL L 334, 1994 12 22, p. 1.

[10] OL C 102, 1996 4 4, p. 1.

[11] OL L 228, 1995 9 23, p. 1.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

BENDROS SVARBOS PROJEKTŲ NUSTATYMAS

Transeuropiniai tinklai atvers Bendrijos rinką naujoms taikomosioms sistemoms ir paslaugoms, kurios bus informacinės visuomenės plėtros pagrindas. Jos yra būtinos palaikant Bendrijos gerovę, kuriant darbo vietas bei stiprinant ekonominę ir socialinę sanglaudą.

Trijų lygmenų modelis buvo iš esmės pasirinktas kaip tinkamiausia transeuropinių telekomunikacijų tinklų apibrėžimo sistema. Šie lygmenys yra tokie:

- taikomųjų sistemų (programų) lygmuo, kurio dėka vartotojai naudojasi bendrosiomis paslaugomis ir baziniais tinklais, kad patenkintų savo profesionalius, mokymosi ir socialinius poreikius,

- bendrųjų paslaugų lygmuo, kurį sudaro suderinamos bendrosios paslaugos ir jų valdymas. Palaikydamos taikomųjų sistemų bendruosius poreikius ir užtikrindamos bendras priemones naujų taikomųjų sistemų plėtrai ir įgyvendinimui, šios paslaugos papildo taikomąsias sistemas, padėdamos užtikrinti jų suderinamumą,

- bazinių tinklų lygmuo, teikiantis fizinės prieigos prie tinklų, perdavimo tinklais ir tinklų perjungimo elementus, įskaitant jų valdymą ir signalizavimą. Šie elementai užtikrina transeuropinių tinklų sujungiamumą.

Šie trys lygmenys sudaro vientisą struktūrą, kurioje taikomosios sistemos (programos) remiamos dviem žemesniais lygmenimis: bendrosiomis paslaugomis ir baziniais tinklais. Taikomųjų sistemų neįmanoma siųlyti be dviejų kitų lygmenų; tačiau kiekvienas lygmuo turi būti pakankamai atviras, kad užtikrintų bet kurio aukštesnio lygmens elemento palaikymą. Šia prasme, bendros svarbos projektai turi būti nustatomi pagal jų galimybes pasitarnauti šiame sprendime nustatytiems tikslams.

Tolesniuose skirsniuose nustatomi transeuropinių tinklų kiekvieno lygmens bendros svarbos projektai, kurie turi būti atrenkami pagal 9 straipsnį ir vadovaujantis 8 straipsnyje nustatyta tvarka.

1. Taikomosios sistemos (programos)

Taikomosios sistemos turi užtikrinti kalbinius poreikius ir jos turi būti tarpusavyje susijusios, kad vartotojai visoje Bendrijoje gautų didžiausią naudą. Kai reikia, jose turi būti atsižvelgta į mažiau išplėtotų ar mažesnį gyventojų skaičių turinčių regionų specifinius poreikius. Tokios sistemos turi būti skirtos kuo didesniam vartotojų skaičiui ir pasižymėti piliečiams suteikiama galimybe naudotis visuomeninės svarbos paslaugomis. Neįgaliųjų žmonių labui ankstyvuose projektų planavimo etapuose ir galimybės naudotis paslaugomis požiūriu turėtų būti atsižvelgiama į specialius poreikius.

Bendros svarbos projektai taikomųjų sistemų srityje yra tokie:

- universitetų ir mokslo tyrimo centrų tinklas: turėtų būti įsteigtas modernus, daugialypės terpės galimybes palaikantis transeuropinis tinklas, jungiantis universitetus ir mokslo tiriamuosius centrus visoje Europoje, užtikrinantis galimybę laisvai naudotis jų bibliotekomis,

- nuotolinis švietimas ir mokymas: mokykloms, koledžams, verslui ir fiziniams asmenims turėtų tapti prieinamos modernios nuotolinio mokymo ir švietimo paslaugos. Kad būtų teikiama kursų medžiaga ir mokymo paslaugos mažoms ir vidutinėms įmonėms, didelėms bendrovėms, švietimo sistemoms ir viešosios administracijos institucijoms, visoje Bendrijoje turėtų būti įkurti nuotoliniu būdu pasiekiami centrai. Siekiant palengvinti perėjimą į informacinę visuomenę, turėtų būti kuriamas ir skatinamas naujas požiūris į visus atitinkamus švietimo ir mokymo aspektus,

- sveikatos apsaugos telematika: turėtų būti sukurti transeuropiniai tinklai ir taikomosios sistemos, paremtos bendraisiais standartais, kurie Bendrijos mastu sujungtų visus sveikatos apsaugos sektoriaus partnerius, ypač bendrosios praktikos gydytojus, ligonines ir visuomenės sveikatos centrus,

- transporto telematika: reikėtų iki galo išnaudoti transeuropinius telekomunikacijų tinklus, siekiant teikti į vartotoją orientuotas paslaugas logistinės paramos transportui ir paslaugų, sukuriančių pridėtinę vertę, plėtros srityse, pvz., informacijos paslaugų, integruotųjų mokėjimo ir rezervavimo paslaugų, kelionių planavimo ir pagalbos renkantis maršrutą, krovinių ir transporto priemonių parko valdymo srityse. Be to, reikėtų numatyti transporto telematikos paslaugas miestuose, atsižvelgiant į standartizavimo ir suderinamumo reikalavimus. Šių paslaugų, pagrįstų moderniais fiksuoto ir judriojo ryšio tinklais, įdiegimas turėtų kiek įmanoma papildyti transeuropinius transporto tinklus bei užtikrinti reikiamą sąveiką su jais,

- telematika aplinkos apsaugos srityje: transeuropiniai tinklai gali įnešti svarbų indėlį aplinkos priežiūros ir valdymo srityje, įskaitant ekstremalių situacijų valdymą. Šis įnašas gali būti įgyvendintas įdiegiant informacines sistemas, renkančias informaciją apie aplinką ir teikiančias ją atsakingoms institucijoms, bei kuriant patikimas ryšio sistemas, palaikančias priemones, kurių imamasi ekstremalių situacijų atvejais,

- nuotolinis darbas: nuotolinio darbo galimybių plėtra (kilnojamuose įstaigos biuruose ir, jei įmanoma, namuose), paremtas moderniomis telekomunikacijų sistemomis, padės užtikrinti naujas lanksčias formas darbo vietos ir darbo organizavimo prasme. Decentralizuodamas profesinę veiklą, nuotolinis darbas taip pat gali padėti sumažinti padarinius aplinkai, sukeliamus kasdienio atvykimo į gyvenamųjų vietų centrus. Nuotolinio darbo plėtojimas gali būti skatinamas, įgyvendinant projektus, kurie suteikia individualias telematines priemones namuose dirbantiems darbuotojams, bei sukuriant nuotolinio darbo centrus keliaujantiems darbuotojams. Ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas šių taikomųjų sistemų socialiniams padariniams įvertinti,

- telematinės paslaugos mažoms ir vidutinėms įmonėms: bendros svarbos projektai padės Bendrijos mažoms ir vidutinėms įmonėms naudotis transeuropinėmis telekomunikacijų taikomosiomis sistemomis ir paslaugomis, turėti ryšį su valstybinės valdžios institucijomis, prekybos asociacijomis, vartotojais, klientais ir tiekėjais, įskaitant ir informacines paslaugas bei elektroninę prekybą. Apskritai turi būti didinamas mažų ir vidutinių įmonių supratimas apie telematika pagrįstus sprendimus,

- elektroninis konkursų organizavimas: turėtų būti įkurtas elektroninis transeuropinis konkursų organizavimo tinklas, paremtas elektronine viešųjų sutarčių, kurių šalys yra Bendrijos valdžios administracinės institucijos ir tiekėjai, sudarymo tvarka,

- miestų informacinės magistralinės linijos: reikėtų remti tinklų ir paslaugų, jungiančių namų ūkius, įmones, visuomenines organizacijas bei administracijas ir suteikiančių galimybes tiesiogiai prisijungus gauti daugialypės terpės informaciją, švietimo, kultūros, pramogų ir turizmo paslaugas vietiniu, regiono, nacionaliniu ir Bendrijos mastu, kūrimą. Turėtų būti skatinamas ryšys tarp miesto ir regioninių tinklų,

- bibliotekų paslaugos: turėtų būti įdiegtos modernios, transeuropinio tinklo veikimu pagrįstos paslaugos, apimančios visų rūšių bibliotekas (nacionalines, universitetų, mokslines, viešąsias ir kt.), kad būtų suteikta galimybė efektyviai naudotis ir susistemintų žinių saugyklomis, ir kultūros gėriais, esančiais Bendrijos bibliotekose, remiant Bendrijos ekonominį, visuomeninį, švietimo ir kultūrinį gyvenimą,

- telematikos paslaugos darbo rinkai: turėtų būti plečiamos tinklo veikimu pagrįstos paslaugos, pvz., informacijos apie darbo vietas duomenų bazės, siekiant padėti besikeičiančiai darbo rinkai Bendrijoje ir spręsti nedarbo problemas,

- kultūrinis ir lingvistinis paveldas: turėtų būti imtasi iniciatyvų skatinti Europos kultūros ir meno paveldo išsaugojimą bei galimybę juo naudotis ir įrodyti informacijos infrastruktūros galimybes skatinti kūrybines pastangas ir remti vietinę kūrybą vietos kalba bei jos platinimą.

2. Bendrosios paslaugos

Bendros svarbos projektai bendrųjų paslaugų tinklų srityje yra tokie:

- transeuropinių bendrųjų paslaugų, visų pirma elektroninio pašto, bylų perdavimo sistemų, galimybės tiesiogiai prisijungti prie elektroninių duomenų bazių ir gauti vaizdo paslaugas, įgyvendinimas. Kadangi šios transeuropinės bendrosios paslaugos skubiai reikalingos, joms bus panaudojami esantys ar besikuriantys fiksuoto ar judriojo ryšio tinklai bei jau veikiančios vartotojų prisijungimo priemonės. Jos turėtų apimti paslaugų elementus, veikiančius Bendrijos mastu, pvz., informacinius žinynus, kliringą, vartotojo autentifikavimą, duomenų apsaugą ir informacijos saugumą, intelektinės nuosavybės saugojimą ir užmokestį už ją, Europos "kioską" ir tinklo veikimu paremtas pagalbines navigacines priemones, paslaugas, leidžiančias piliečiams prisijungti prie tinklo, mokėjimo paslaugas ir kt.,

- laipsniškas bendrųjų paslaugų išplėtimas į daugialypės terpės aplinką. Šios paslaugos suteiks galiniam vartotojui galimybę naudotis daugialypės terpės paslaugomis, ir be kita ko, gali apimti daugialypės terpės paštą, didelės spartos rinkmenų perdavimo ir vaizdo paslaugas, įskaitant vaizdo paslaugas pagal užsakymą. Įmonės ir gyventojai turėtų būti skatinami naudotis šiomis daugialypės terpės paslaugomis, be to, reikėtų skatinti integruoti naujus paslaugų elementus, pvz., automatinį vertimą, kalbos atpažinimą, grafines vartotojo sąsajas, intelektines priemones ir sąveikos su vartotoju bei personalizavimo priemones,

- teikėjo požiūriu neutralaus elektroninio parašo, kaip pagrindo atviram paslaugų teikimui ir vartojimo mobilumui, įvedimas: bendrosios paslaugos priklausys nuo daugelio vienas kitą papildančių ir konkuruojančių paslaugų teikėjų. Atviras paslaugų teikimas ir vartojimo mobilumas turės esminės svarbos ir tam reikės elektroninio vardo (elektroninio parašo), užtikrinančio tinkamą privatumo apsaugą, kuriuo būtų galima visur naudotis, ir kuris būtų visur pripažįstamas.

3. Baziniai tinklai

Bendros svarbos projektai bazinių tinklų srityje yra tokie:

- skaitmeniniai transeuropiniai visuminių paslaugų tinklai: dėl komercinių ir techninių naudojimo visoje Europoje galimybių, šiandien ISDN yra pats tinkamiausias skaitmeninis perjungiamasis (komutuojamas) pagrindinis tinklas, gebantis palaikyti naujas paslaugas ir taikomąsias sistemas. Šio tinklo dabartinis plėtros lygis yra palanki galimybė Europai, o jo rinkos ir geografinis plėtimasis pasiteisins, įgyvendinus šias naujas paslaugas ir taikomąsias sistemas Europos mastu. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad ISDN tėra tik pirmas žingsnis ir jis tobulės, kol taps tik vartotojo prieigos prie pagrindinių plačiajuosčio ryšio paslaugų priemone. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas likusių spragų, kliudančių efektyviam paslaugų suderinamumui, šalinimui,

- komercinis asinchroninio duomenų perdavimo (ATM) ir kitų IBC tinklų įdiegimas: ši sritis turi būti laikoma didžiausios bendros svarbos sritimi Europoje,

- esamų IBC tinklų suderinamumas: esami (fiksuoto, judriojo ir palydovinio ryšio paslaugų) tinklai turėtų būti sujungti tarpusavyje ir su didelės spartos ATM tinklais, kad būtų siūlomi patys tinkamiausi ekonominiai sprendimai įvairiose situacijose, kurios susidarys kuriant informacinę visuomenę. Šis klausimas yra esminis, kuriant IBC tinklą, ir ypač svarbus mažoms ir vidutinėms įmonėms, taip pat ir profesionalių vartotojų bei gyventojų rinkai,

- fiksuoto, judriojo ir palydovinio ryšio tinklo plėtra, siekiant palaikyti pirmiau minėtas taikomąsias sistemas ir paslaugas.

4. Ypatingos svarbos projektai

Kai kurie šie bendros svarbos projektai yra ypač svarbūs informacinės visuomenės plėtrai. Tai – bendrosios paslaugos, visuomeninės svarbos taikomosios sistemos (programos), susijusios su nuotoliniu mokymu ir švietimu, kultūros paveldu, paslaugomis mažoms ir vidutinėms įmonėms ir telematika transporto, aplinkos ir sveikatos apsaugos srityse. Kvietimai teikti pasiūlymus, susijusius su šiais ypatingos svarbos projektais, ar jų deriniu, paprastai bus skelbiami bent kartą per metus. Apie tai Komisija praneš Parlamentui.

5. Papildomi paramos ir koordinavimo veiksmai

Be savo paramos bendros svarbos projektams, Bendrija turėtų inicijuoti veiksmus, kuriais siekiama sukurti atitinkamą aplinką. Jie prisidės prie bendros nuomonės sukūrimo ir sutelktų pastangų, susijusių su nacionalinio ir regioninio lygmens veikla, kuria siekiama skatinti ir remti naujas taikomąsias sistemas ir paslaugas, atsižvelgiant į kitų sričių programų įgyvendinimą, taip pat prie IBC tinklų plėtros. Tokie veiksmai apims konsultavimąsi su Europos standartizacijos ir strateginio planavimo institucijomis bei veiklos, finansuojamos įvairių Bendrijos finansinių mechanizmų, koordinavimą. Tai apima:

- planuojamų techninių sąlygų (specifikacijų) parengimą ir atitinkamų tikslų įgyvendinimą. Šios techninės sąlygos padės sektoriaus dalyviams priimti protingus ekonominio investavimo sprendimus,

- prieigos prie IBC tinklų trimis nustatytais lygmenimis galimybių nustatymą,

- bendrųjų techninių sąlygų, pagrįstų Europos ir pasaulio standartais, nustatymą,

- sektoriuje veikiančių asmenų bendradarbiavimo skatinimą, ypač besikuriančių ir pavieniui veikiančių operatorių, tokių, kaip kabelinės televizijos tinklo operatorių, taip pat bendradarbiavimo su vartotojais skatinimą,

- veiksmų, kurių imtasi vadovaujantis šiuo sprendimu, koordinavimą su susijusiomis Bendrijos ir nacionalinėmis programomis.

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

BENDROS SVARBOS PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI

Bendros svarbos projektai bus atrenkami iš projektų, pateiktų suinteresuotų sektoriuje veikiančių asmenų, atsiliepusių į kvietimą teikti pasiūlymus, kaip numatyta 7 straipsnyje, remiantis projektų ir 2 bei 3 straipsniuose nustatytų tikslų ir prioritetų atitikimu. Šie projektai turi būti daugiašaliai ta prasme, kad jie turi būti sukurti, siekiant patenkinti keliose valstybėse narėse esančius poreikius. Paprastai šie projektai turi būti įgyvendinami keliose valstybėse narėse, tačiau galimas įgyvendinimas ir vienoje valstybėje narėje, jei tai prisideda prie platesnių Europos masto interesų.

Be to, bus atsižvelgiama į Reglamente (EB) Nr. 2236/95 nustatytus ekonominius ir finansinius kriterijus. Šie kriterijai, kurie bus taikomi pagal minėtą reglamentą, priimant sprendimą dėl finansinės pagalbos teikimo konkrečiam projektui yra tokie:

- projekto potencialios ekonominės įgyvendinimo galimybės, kurios turėtų būti užtikrintos,

- projekto užbaigtumas,

- Bendrijos paramos skatinamasis poveikis valstybiniam ir privačiam finansavimui,

- finansinio paketo patikimumas,

- tiesioginis ir netiesioginis socialinis – ekonominis poveikis, ypač poveikis užimtumui,

- padariniai aplinkai,

- skirtingų projekto dalių įgyvendinimo trukmės koordinavimas, ypač tarpvalstybinių projektų atveju.

--------------------------------------------------