Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1292/96

1996 m. birželio 27 d.

dėl pagalbos maistu politikos ir pagalbos maistu valdymo bei paramos maisto saugumui specialių operacijų

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 130w straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

laikydamasi Sutarties 189c straipsnyje nustatytos tvarkos [2],

kadangi dabar, kaip ir visada, pagalba maistu yra svarbus Bendrijos bendradarbiavimo plėtros srityje politikos aspektas;

kadangi pagalbą maistu reikia įtraukti į besivystančių šalių vykdomą politiką, tam, kad pagerinti jų maisto saugumą, ypač parengiant maisto strategijas, kurių tikslas yra skurdo sumažinimas ir kurios skirtos išspręsti galutinį uždavinį dėl visiško pagalbos maistu atsisakymo;

kadangi Bendrija ir jos valstybės narės glaudžiai koordinuoja savo bendradarbiavimo plėtros srityje politiką pagalbos maistu programų ir operacijų, kuriomis siekiama sustiprinti maisto saugumą, atžvilgiu; kadangi Bendrija kartu su savo valstybėmis narėmis yra tam tikrų tarptautinių susitarimų šioje srityje, ypač Pagalbos maistu konvencijos šalis;

kadangi maisto saugumas, kurio ilgalaikis tikslas yra visuotinė ir nuolatinė teisė į mitybą, užtikrinanti sveiką ir aktyvią gyvenseną regioniniu, nacionaliniu ir namų ūkio mastu yra svarbus kovos su skurdu elementas ir kadangi dėl šios priežasties būtina tai akcentuoti visose programose, skirtose besivystančioms šalims;

kadangi pagalba maistu privalo neturėti žalingo poveikio pagalbą gaunančių šalių normaliai produkcijai ir komercinėms importo struktūroms;

kadangi pagalba maistu ir paramos maisto saugumui operacijos yra esminiai Bendrijos bendradarbiavimo plėtros srityje politikos elementai ir privaloma atsižvelgti į juos kaip į visos Bendrijos politikos, galinčios daryti įtaką besivystančioms šalims, ypač jų ekonominėms reformoms ir struktūriniam pakeitimui, tikslus;

kadangi vyrai ir moterys prisiima skirtingą atsakomybę už maisto saugumą namų ūkiuose, todėl rengiant maisto saugumo užtikrinimo programas, reikėtų sistemingai atsižvelgti į jų skirtingus vaidmenis;

kadangi moterys ir bendruomenės turėtų daugiau dalyvauti, dedant pastangas pasiekti didesnį maisto saugumą nacionaliniu, regioniniu arba vietiniu ir namų ūkio mastu;

kadangi pagalba maistu privalo būti efektyvus instrumentas, užtikrinantis teisę į deramą ir atitinkamą mitybą ir pagerinantis maisto produktų prieinamumą ir pasiekiamumą visuomenei, paisant vietinių maitinimosi įpročių ir produkcijos ir prekybos sistemų, ypač maisto krizių atveju ir privalo būti visiškai įtrauktas į plėtros politiką;

kadangi pagalbos maistu instrumentas yra Bendrijos politikos dėl krizių besivystančiose šalyse prevencijos ar pagalbos teikimo jų metu esminis elementas ir kadangi reikėtų atsižvelgti į galimus jo įgyvendinimo socialinius ir politinius poveikius;

kadangi pagalbos maistu operacijos negali būti perspektyvinio sprendimo dalimi, nebent jos įtraukiamos į plėtros operacijas, skirtas vietinės produkcijos ir prekybos atgaivinimui;

kadangi reikia tobulinti analizę, diagnozę, programavimą ir monitoringą, siekiant efektyviau teikti pagalbą maistu ir išvengti žalingų poveikių vietinei produkcijai, platinimui, transportui ir pardavimo pajėgumams;

kadangi pagalbą maistu reikėtų padaryti Bendrijos bendradarbiavimo su besivystančiomis šalimis politikos realiu instrumentu, šitaip sudarant galimybę Bendrijai visapusiškai dalyvauti daugiamečiuose plėtros projektuose;

kadangi būtina, kad Bendrija galėtų pastoviai teikti pagalbą ir atitinkamais atvejais vykdytų maisto produktų mažiausio kiekio tiekimą į besivystančias šalis pagal tam tikras daugiametes programas, susijusias su plėtros politika, o taip pat dalyvautų ir tarptautinių organizacijų veikloje;

kadangi Bendrija, suteikdama paramą besivystančioms šalims, deda pastangas padidinti maisto saugumą, lanksčiau teikiant pagalbą maistu ir finansuojant su maisto saugumu susijusias operacijas, ypač ūkininkavimo ir maistui skirtų pasėlių plotų, kaip alternatyvos pagalbai maistu tam tikromis aplinkybėmis, plėtros atveju, tuo pačiu metu išsaugodama aplinką ir gindama smulkių ūkininkų ir žvejų interesus;

kadangi Bendrija gali teikti pagalbą tiems, kuriems jos reikia besivystančių šalių kaimo vietovėse ir miestuose, padėdama finansuoti paramos maisto saugumui operacijas, perkant maisto produktus, sėklas, žemės ūkio techniką, žaliavas bei atitinkamas produkcijos priemones ir vykdydama saugojimo programas, taikydama išankstinio perspėjimo sistemas, vykdant priežiūrą ir teikiant techninę ir finansinę pagalbą;

kadangi būtina teikti paramą maisto saugumo užtikrinimo metodams, taikomiems regionuose, įskaitant vietoje vykdomas pirkimo operacijas tam, kad užtikrinti natūralų papildymą viena kitos valstybių priklausančių vienam regionui; kadangi politikai, vykdomai maisto saugumo srityje, reikėtų suteikti regioninę dimensiją tam, kad skatinti regioninę prekybą maisto produktais ir spartinti integraciją;

kadangi maisto produktų pirkimas vietiniame lygmenyje sumažina neefektyvumą, sąnaudas ir žalą gamtai, kurią gali sukelti maisto produktų didelių kiekių gabenimas pasaulio mastu;

kadangi privaloma išsaugoti maisto produkcijos genetinį potencialą ir biologinę įvairovę;

kadangi Bendrijos pagalbos maistu politiką privaloma pritaikyti prie geopolitinio pokyčio ir ekonominių reformų, vykdomų daugelyje šalių gavėjų;

kadangi turi būti sudarytas sąrašas šalių ir institucijų, galinčių dalyvauti Bendrijos pagalbos operacijose;

kadangi tuo tikslu reikėtų priimti nuostatą dėl Bendrijos pagalbos prieinamumo tarptautinėms, regioninėms ir nevyriausybinėms organizacijoms; kadangi tokios organizacijos privalo tenkinti sąlygas, garantuojančias pagalbos maistu operacijų sėkmę;

kadangi siekiant supaprastinti tam tikrų numatytų priemonių taikymą ir užtikrinti, kad jos atitinka pagalbą gaunančios šalies vykdomą maisto saugumo politiką, reikėtų priimti nuostatą dėl valstybių narių ir Komisijos glaudaus bendradarbiavimo Maisto saugumo ir pagalbos maistu komitete;

kadangi nusprendžiant dėl veiksmų, kurių reikia imtis, vykdant pagalbos maistu operacijas, reikėtų įgyvendinimo tvarką pritaikyti prie kiekvienos pagalbą gaunančios šalies ypatumų, tačiau paisyti bendrosios politikos ir strategijos pagrindų;

kadangi siekiant užtikrinti geresnį pagalbos maistu valdymą, ją suderinant su pagalbą gaunančių šalių interesais ir poreikiais bei patobulinant sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo tvarką, pageidautina pakeisti 1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3972/86 dėl pagalbos maistu politikos ir pagalbos maistu valdymo [3], 1984 m. birželio 19 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1755/84 dėl alternatyvių operacijų, susijusių su maistu, įgyvendinimo maisto pristatymo vietos [4], 1988 m. rugpjūčio 4 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2507/88 dėl saugojimo programų ir išankstinio perspėjimo sistemų įgyvendinimo [5], 1988 m. rugpjūčio 4 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2508/88 dėl tarptautinių institucijų ar nevyriausybinių organizacijų vykdomų maisto produktų ar sėklų pirkimų operacijų bendrojo finansavimo [6] ir 1987 m. gegužės 21 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1420/87, nustatantį Reglamento (EEB) Nr. 3972/86 dėl pagalbos maistu politikos ir pagalbos maistu valdymo įgyvendinimo tvarką [7],

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

Tikslai ir pagalbos maistu ir paramos maisto saugumui operacijų bendrosios gairės

1 straipsnis

1. Atsižvelgdama į savo bendradarbiavimo su besivystančiomis šalimis politiką ir siekdama atitinkamai reaguoti į maisto nesaugumo situacijas, atsiradusias dėl didelių maisto trūkumų ar maisto krizių, Bendrija vykdo pagalbos maistu ir paramos maisto saugumui operacijas besivystančiose šalyse.

Humanitarinio pobūdžio pagalbos maistu operacijos vykdomos pagal humanitarinės pagalbos taisykles ir joms šis reglamentas nėra taikomas. Rimtos krizės metu įgyvendinami visi Bendrijos pagalbos politikos instrumentai, glaudžiai koordinuojant veiksmus tam, kad suinteresuoti gyventojai gautų naudos.

2. Operacijos, vykdomos pagal šį reglamentą, įvertinamos, atlikus šio instrumento pageidaujamumo ir efektyvumo analizę, lyginant su kitomis Bendrijos intervencinėmis priemonėmis, taikomomis, teikiant pagalbą ir galinčioms daryti įtaką maisto saugumui ir pagalbai maistu ir koordinuojant veiksmus, atsižvelgiant į šias priemones.

Komisija užtikrina, kad operacijos, vykdomos pagal šį reglamentą, vertinamos, užtikrinant glaudų koordinavimą su kitų donorų taikoma intervencija.

3. Pagalbos maistu ir paramos maisto saugumui operacijų, nurodytų 1 straipsnio dalyje, tikslai yra ypač:

- skatinti maisto saugumą, skirtą sumažinti skurdą, teikti pagalbą besivystančių šalių gyventojams ir regionams namų ūkio, nacionaliniu ir regioniniu mastu,

- didinti pagalbą gaunančių gyventojų maistinį standartą ir siekti subalansuotos mitybos,

- atsižvelgti į suinteresuotumą užtikrinti geriamojo vandens tiekimą gyventojams,

- skatinti maisto produktų pasiekiamumą ir prieinamumą visuomenei,

- tiesiogiai prisidėti prie pagalbą gaunančių šalių kaimų ir miestų tvarios ekonominės ir socialinės plėtros, ypatingą dėmesį atkreipiant į atitinkamus moterų ir vyrų vaidmenis namų ūkyje ir socialinėje struktūroje; Bendrijai vykdant pagalbos operacijas, iš esmės siekiama, kad pagalbos gavėjai taptų savo pačių plėtros vykdytojais,

- paremti pagalbą gaunančių pastangas pagerinti savo maisto produkciją regioniniu, nacionaliniu, vietiniu ir šeiminiu mastu,

- sumažinti jų priklausomybę nuo pagalbos maistu,

- skatinti juos tapti nepriklausomais maisto atžvilgiu arba didinant produkcijos apimtis, arba sustiprinant ir padidinant perkamąją galią,

- prisidėti prie iniciatyvų kovoti su skurdu, siekiant plėtros, kaip tikslo apskritai.

4. Bendrijos pagalba kuo kruopščiau įtraukiama į plėtros politiką, ypač į žemės ūkio ir žemės ūkyje gaunamų maisto produktų plėtros politiką ir į suinteresuotų šalių maisto strategijas. Bendrijos pagalba teikiama parama pagalbą gaunančios politikai, vykdomai skurdo, mitybos, reprodukcinės sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos ir atstatymo atžvilgiu, ypač atkreipiant dėmesį į programų dėl veiklos, vykdomos po nelaimių, tęstinumo. Nepaisant to, ar pagalba teikiama neapmokestinamo pardavimo ar platinimo būdu, ji neturi sutrikdyti vietinės rinkos.

I ANTRAŠTINĖ DALIS

Pagalbos maistu operacijos

2 straipsnis

1. Produktai, tiekiami, kartu vykdant kitas pagalbos maistu operacijas, privalo kiek įmanoma labiau tenkinti pagalbą gaunančių maitinimosi įpročius ir neturi daryti neigiamos įtakos pagalbą gaunančiai šaliai.

Kai produktai atrenkami, reikia apsvarstyti maisto kiekio, skirto didžiausiam žmonių skaičiui, padidinimą, atsižvelgiant į produktų kokybę, kuria siekiama užtikrinti tinkamą mitybą.

Kai Bendrija tiekia atrinktus produktus pagalbos mobilizavimo ir platinimo tvarka, ypatingą dėmesį reikia atkreipti į maisto pasiekiamumo pagalbą gaunančiose šalyse socialinius aspektus ir ypač į labiausiai pažeidžiamas gyventojų grupes ir į moterų vaidmenį namų ūkyje.

2. Pagalba maistu pirmiausia paskirstoma realių poreikių, motyvuojančių tokią pagalbą, objektyvaus vertinimo pagrindu ir tai yra vienintelis gyventojų grupių, nesugebančių pačios pakankamai apsirūpinti maistu, maisto saugumo pagerinimo būdas. Šiuo tikslu reikia apsvarstyti šiuos kriterijus, neatmetant kitų atitinkamų aplinkybių:

- maisto trūkumus,

- maisto situacijos įvertinimo, naudojantis žmogiškosios plėtros ir mitybiniais rodikliais,

- pajamas vienam gyventojui ir ypač skurdžiai gyvenančias gyventojų grupes,

- svarstomos gyventojų dalies gerovės socialinius rodiklius,

- pagalbą gaunančios mokėjimų balanso situaciją,

- pasiūlytos operacijos ekonominį ir socialinį poveikį bei savikainą,

- pagalbą gaunančios vykdomą ilgalaikę maisto saugumo politiką;

3. Prireikus, pagalbos maistu suteikimą sąlygoja trumpalaikių, ilgalaikių plėtros projektų įgyvendinimas, sektorinių operacijų ar plėtros programų vykdymas, prioritetą suteikiant toms, kurios skatina tvarią ilgalaikę maisto produkciją ir maisto saugumą pagalbą gaunančiose šalyse, kaip tai numato maisto politika ir strategija. Tam tikrais atvejais ši pagalba gali būti teikiama tiesioginio įnašo, skirto tokių projektų, operacijų ar programų įgyvendinimui, forma. Jei Bendrijos pagalba skiriama pardavimui, tai toks komplementarumas privalo būti užtikrinamas, naudojant pasitiktinius fondus Bendrijos ir šalies gavėjos susitartais tikslais arba tam tikrais atvejais, naudojant institucijos ar nevyriausybinės organizacijos, gaunančios pagalbą, lėšas. Jei pagalba maistu teikiama kaip parama daugelį metų vykdomai plėtros programai, ji gali būti suteikiama daugiametės svarstomos programos pagrindu. Be pagrindinių maisto produktų paskirstymo, pagalba gali būti panaudota sėklų, trąšų, technikos, kitų priemonių ir plataus vartojimo prekių tiekimui, rezervų sukūrimui, techninės ir finansinės pagalbos teikimui, supratimo skatinimui ir mokymo programų parengimui.

4. Būdama maisto saugumo programų esminiu elementu, pagalba maistu gali būti teikiama kaip parama pagalbą gaunančios šalies pastangoms sukaupti rezervines atsargas, ypatingą dėmesį atkreipiant į pavienių ūkininkų ir šalies atsargas, tuo pat metu sukuriant regionų atsargas.

5. Pasitiktiniai fondai valdomi kitus Bendrijos pagalbos instrumentus atitinkančia tvarka.

Šalių, kuriose vyksta struktūrinis pakeitimas, atveju ir atsižvelgiant į atitinkamas Bendrijos rezoliucijas, pasitiktiniai fondai, sukurti įvairiais pagalbos plėtrai instrumentais, sudaro išteklius, kurie privalo būti valdomi kaip vientisos ir nuoseklios biudžeto politikos dalis reformų programos kontekste.

Šiomis sąlygomis Bendrija, užuot sudarydama pasitiktinių fondų planą, galėtų imtis labiau bendresnio paskirstymo netrukus po pasiektos pažangos, didinant monitoringo instrumentų, programavimo ir biudžeto įvykdymo efektyvumą, atlikus valstybės išlaidų apžvalgą. Nepažeidžiant to, kas paminėta pirmiau, šios lėšos valdomos joms skirta bendrąja Bendrijos pagalbos tvarka, prioritetą suteikiant maisto saugumo politikai ir programoms.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

Paramos maisto saugumui operacijos

3 straipsnis

Kai aplinkybės tai garantuoja, Bendrija gali vykdyti paramos maisto saugumui operacijas besivystančiose šalyse, patiriančiose maisto trūkumą.

Tokias operacijas gali vykdyti pagalbą gaunančios šalys, Komisija, tarptautinės ar regioninės organizacijos arba nevyriausybinės organizacijos.

Šiomis operacijomis siekiama, naudojant prieinamus išteklius, teikti paramą, parengiant ir įgyvendinant vykdant maisto strategiją ar kitas priemones, skatinančias suinteresuotos šalies gyventojų maisto saugumą ir padrąsinančias juos sumažinti savo priklausomybę maisto ir pagalbos maistu, ypač mažas pajamas gaunančių šalių, patiriančių rimtus maisto trūkumus, atveju. Šiomis operacijomis privaloma padėti pagerinti susijusiose šalyse skurdžiausiai gyvenančių žmonių gyvenimo lygį.

Paramos maisto saugumui operacijos vykdomos kaip finansinė ir techninė pagalba, suteikiama pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus ir tvarką. Tokios operacijos planuojamos ir vertinamos pagal jų nuoseklumą ir komplementarumą, atsižvelgiant į tikslus ir operacijas, finansuojamas kitais Bendrijos pagalbos plėtrai instrumentais. Jos privalo būti daugiamečio plano dalis.

4 straipsnis

Besivystanti šalis, tinkama atlikti joje Bendrijos pagalbos maistu operacijas pagal šį reglamentą, gali gauti dalį maisto arba visą maistą, kuris buvo arba galėjo būti skirtas jai paramos maisto saugumui operacijų forma arba veikiant per tarptautines, regionines ir nevyriausybines organizacijas, ypatingą dėmesį atkreipiant į produkcijos, suvartojimo ir rezervų tendencijas toje šalyje, maisto situaciją jos gyventojų tarpe ir kitų donorų suteiktą pagalbą maistu.

5 straipsnis

Paramos maisto saugumui operacijos atliekamos kaip techninė ir finansinė pagalba, kuria siekiama, atsižvelgiant į 1 straipsnyje nustatytus tikslus, pagerinti tvarų ir ilgalaikį maisto saugumą, teikiant finansinę pagalbą inter alia:

- sėklų, technikos ir priemonių, būtinų maistui skirtų pasėlių produkcijai, tiekimui,

- paramos kaimo kreditavimui planams, ypač skirtiems moterims,

- geriamojo vandens tiekimo gyventojams planams,

- saugojimo atitinkamame lygmenyje planams;

- žemės ūkio ir maisto produktų rinkodaros, gabenimo, platinimo arba perdirbimo operacijoms,

- paramos privataus sektoriaus komercinei plėtrai nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu mastu priemonėms,

- taikomiesiems tyrimams ir pratyboms,

- maistui skirtų pasėlių produkcijos plėtros, saugant aplinką, projektams,

- paramai, suvokimo skatinimui, techninei pagalbai ir pratybų operacijoms, ypač skirtoms moterų ir gamintojų organizacijoms ir žemės ūkio darbuotojams,

- paramos moterų ir gamintojų organizacijoms priemonėms,

- trąšų produkcijos iš žaliavų ir pagrindinių medžiagų, randamų šalyse gavėjose, projektams,

- paramos vietinėms pagalbos maistu struktūroms, planams, įskaitant pratybų planus.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

Išankstinio perspėjimo sistemos ir saugojimo programos

6 straipsnis

Bendrija gali suteikti paramą esamoms nacionalinėms išankstinio perspėjimo sistemoms ir padėti sustiprinti esamas tarptautines išankstinio perspėjimo apie maisto situaciją besivystančiose šalyse sistemas, ir išimtiniais ir deramai motyvuotais atvejais ji gali taikyti tokias sistemas 27 straipsnyje nustatyta tvarka. Ji taip pat gali padengti saugojimo programų įgyvendinimo tose šalyse išlaidas, atlikdama pagal šį reglamentą pagalbos maistu operacijas, lygiavertes priemonėms, kurių imasi valstybės narės, tarptautinės ar regioninės organizacijos ar nevyriausybinės organizacijos.

Tokios operacijos turėtų atitikti kitus Bendrijos pagalbos plėtrai instrumentus, įskaitant pasitiktinių fondų, sukurtų, parduodant pagalbą maistu, panaudojimą ir Bendrijos plėtros politiką.

Šios operacijos yra skirtos padidinti šalių gavėjų maisto saugumą. Jos privalo padėti pagerinti suinteresuotų šalių skurdžiausių visuomenės sluoksnių gyvenimo lygį ir atitikti jų plėtros kriterijus, ypač maistui skirtų pasėlių politiką.

Tokiose operacijose Bendrija dalyvauja, suteikdama finansinę ir (arba) techninę pagalbą, atsižvelgdama į šiame reglamente nustatytus kriterijus ir tvarką.

Operacijos, kurioms teikiama Bendrijos pagalba, vertinamos tvarka, atitinkančia tarptautinių profesinių organizacijų valdomas esamas programas.

7 straipsnis

Bendrijos parama, teikiama saugojimo programoms ir išankstinio perspėjimo sistemoms, gali būti suteikta pagal prašymą tarptautinėms arba regioninėms organizacijoms arba nevyriausybinėms organizacijoms atlikti pagalbos besivystančioms šalims, tinkamoms gauti pagalbą maistu iš Bendrijos ir jos valstybių narių, operacijas.

8 straipsnis

Bendrijos teikiama pagalba gali padėti finansuoti šias priemones:

- išankstinio perspėjimo sistemas ir duomenų apie derlių, atsargų ir rinkų tendencijas, maisto situaciją namų ūkiuose ir visuomenės pažeidžiamumą kaupimo sistemas tam, kad pagerinti supratimą apie maisto situaciją svarstomose šalyse,

- operacijas, kuriomis siekiama patobulinti saugojimo sistemas tam, kad sumažinti atliekų kiekį arba užtikrinti saugojimo pajėgumus nelaimių atveju. Tokioms operacijoms taip pat galima priskirti infrastruktūros sukūrimą, ypač pakavimo, pakrovimo, dezinfekcijos, apdorojimo ir saugojimo patalpų, skirtų maisto produktų tvarkymui šiose šalyse, statybą, teikiant paramą pagalbos maistu arba paramos maisto saugumui operacijoms,

- parengiamuosius tyrimus ir mokymo planus, susijusius su pirmiau nurodyta veikla.

II SKYRIUS

Pagalbos maistu ir paramos maisto saugumui saugojimo bei išankstinio perspėjimo operacijų įgyvendinimo tvarka

9 straipsnis

1. Šalys ir organizacijos, tinkamos gauti Bendrijos pagalbą operacijoms pagal šį reglamentą atlikti, išvardintos priede. Todėl prioritetas skiriamas skurdžiausiems visuomenės sluoksniams ir mažas pajamas gaunančioms šalims, patiriančioms rimtų maisto trūkumų.

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma gali iš dalies pakeisti tą sąrašą.

2. Nepelno nevyriausybinės organizacijos (NVO), tinkamos gauti Bendrijos netiesioginį finansavimą operacijoms pagal šį reglamentą atlikti, privalo atitikti šiuos kriterijus:

a) jeigu jos yra Europos nevyriausybinės organizacijos, jos privalo būti nepriklausomomis Europos bendrijos valstybės narės organizacijomis pagal tos valstybės narės teisės aktus;

b) jų buveinė privalo būti Europos bendrijos valstybėje narėje, šalyse gavėjose arba išimtinai, tarptautinių nevyriausybinių organizacijų atveju, trečiojoje šalyje. Ši buveinė turi būti efektyvus sprendimų dėl bendrojo finansavimo priėmimo centras;

c) privalo įrodyti, kad sugeba sėkmingai vykdyti pagalbos maistu operacijas, ypač panaudojant:

- jų administravimo ir finansų valdymo pajėgumą,

- jų techninį ir logistinį pajėgumą atlikti pasiūlytą operaciją,

- atitinkamų nevyriausybinių organizacijų atliktų operacijų, finansuojant Bendrijai ar valstybėms narėms, rezultatus,

- patirtį pagalbos maistu ir maisto saugumo srityje,

- jų buvimą šalies gavėjos teritorijoje ir jų žinias apie tą šalį arba apie besivystančias šalis;

d) įsipareigoja laikytis Komisijos nustatytų sąlygų dėl pagalbos maistu paskirstymo.

10 straipsnis

1. Bendrija gali padėti finansuoti pagalbą gaunančios šalies, Komisijos, tarptautinių ar regioninių organizacijų ar nevyriausybinių organizacijų vykdomas paramos maisto saugumui operacijas, aprašytas I, II ir III antraštinėse dalyse (I ir II skyriai).

2. Bendrojo finansavimo operacijos gali būti vykdomos pagalbą gaunančių šalių, tarptautinių ar regioninių organizacijų ar nevyriausybinių organizacijų prašymu, kai tokios operacijos pasirodo esančios tinkamiausias gyventojų grupių maisto saugumo stiprinimo būdas, užuot gyventojams palikus patiems išspręsti maisto trūkumo problemą.

3. Ruošdamasi Bendrijos operacijoms, aprašytoms I, II ir III antraštinėse dalyse, Komisija ypatingą dėmesį skirs:

- projekto plano tvaraus poveikio ir ekonominio realumo siekimui,

- tikslų ir pasiekimo rodiklių aiškiam apibrėžimui ir monitoringui.

11 straipsnis

1. Produktai mobilizuojami Bendrijos rinkoje, pagalbą gaunančioje šalyje arba bet kurioje iš besivystančių šalių (išvardintų priede), jei įmanoma, priklausančių, kaip ir pagalbą gaunanti šalis, tam pačiam geografiniam regionui.

2. Išimtiniu atveju, produktai gali būti mobilizuojami šalies, išskyrus numatytųjų šio straipsnio 1 dalyje, rinkoje 27 straipsnyje nustatyta tvarka:

- jei Bendrijos arba bet kurios iš besivystančių šalių rinkoje nėra būtinojo tipo ar kokybės produkto,

- jei egzistuoja rimtas maisto trūkumas, kai tokie pirkimai, atrodo, padidins operacijos efektyvumą.

3. Maisto produktai, esantys vidaus rinkoje, gali būti mobilizuojami besivystančioje šalyje, jei tokios veiklos ekonominis efektyvumas laikomas palankiu produktų mobilizavimui Europos rinkoje.

4. Jei maistas perkamas pagalbą gaunančioje arba besivystančioje šalyje, privaloma imtis veiksmų užtikrinti, kad tokie pirkimai negrasina sutrikdyti suinteresuotos šalies arba bet kurios kitos besivystančios šalies, esančios tame pačiame regione, rinkos, nei padaryti neigiamo poveikio tų šalių gyventojų aprūpinimui maistu. Tokie pirkimai kuo kruopščiau įtraukiami į Bendrijos politiką, vykdomą šių šalių plėtros atžvilgiu, ypač skatinant maisto saugumą suinteresuotos šalies arba regiono mastu.

12 straipsnis

Kai pagalbą gaunanti šalis iš dalies arba visiškai liberalizuoja maisto produktų importą, Bendrijos pagalba mobilizuojama, atsižvelgiant į tos šalies vykdomą politiką ir nesutrikdant jos rinkos.

Tokiais atvejais Bendrijos indėlis gali įgauti kredito užsienio valiuta formą, prieinamą suinteresuotos šalies privataus sektoriaus subjektams, taikomą operacijai, sudarančiai socialinės ir ekonominės politikos ir žemės ūkio politikos dalį, kuria siekiama sumažinti skurdą (įskaitant strategiją dėl pagrindinių maisto produktų importo). Reikalaujama, kad pagalbos gavėjai įrodytų, jog jie deramai naudoja turimas priemones. Prioritetas teikiamas mažoms ir vidutinėms privačioms įmonėms tam, kad užtikrinti operacijų komplementarumą. Atsižvelgdama į savo įgaliojimų, leidžiančių vykdyti operacijas, mastą, Komisija gali priimti teigiamo diskriminavimo priemones, taikomas mažoms ir vidutinėms privačioms įmonėms.

Tokia pagalba kontroliuojama pagal 11 straipsnyje nustatytus principus.

13 straipsnis

1. Komisija gali padengti pagalbos maistu gabenimo transportu lėšas.

2. Jei Komisija laikosi nuomonės, kad Bendrija turėtų padengti pagalbos maistu gabenimo vidaus transportu lėšas, ji atsižvelgia į šiuos bendruosius kriterijus:

- rimtą maisto trūkumą,

- pagalbos maistu pristatymą į mažas pajamas gaunančias šalis, patiriančias rimtų maisto trūkumų,

- pagalbos maistu paskyrimą tarptautinėms organizacijoms ar regioninėms organizacijoms ar nevyriausybinėms organizacijoms, nurodytoms 10 straipsnyje,

- poreikį padidinti svarstomos pagalbos maistu operacijos efektyvumą.

3. Jei pagalba maistu parduodama pagalbą gaunančioje šalyje, Bendrija turėtų padengti vidaus transporto išlaidas tik išimtiniais atvejais.

4. Bendrija taip pat padengia pagalbos maistu gabenimo oro transportu operacijų išlaidas išimtiniais atvejais.

14 straipsnis

Bendrija gali padengti galutinio platinimo lėšas, jei to reikia sklandžiai atlikti svarstomas pagalbos maistu operacijas.

15 straipsnis

Bendrijos pagalba teikiama neatlygintinos paramos forma. Pagalba galima padengti išorines ir vietines operacijų įgyvendinimo išlaidas, įskaitant eksploatacines ir operacines išlaidas.

Operacijos, vykdomos pagal šį reglamentą, neapmokestinamos mokesčiais, rinkliavomis ir muito mokesčiais.

Bet kurie pasitiktiniai fondai naudojami šiame reglamente nustatytais tikslais ir valdomi su Komisija sudarytu susitarimu. Pagalbą gaunančios šalies kompetentinga institucija surenka fondų lėšas ir įsipareigoja patekti jų panaudojimo ataskaitą.

16 straipsnis

Komisija taip pat gali prisidėti prie paramos, būtinos efektyviau vykdyti operacijas pagal šį reglamentą, ypač priežiūrą, monitoringą ir patikrinimą, platinimą ir pratybas.

17 straipsnis

Dalyvavimas konkursuose ir kitose procedūrose, siekiant sudaryti susitarimus visuomenės pritarimu, yra atviras lygiateisiškumo pagrindu visiems Europos Sąjungos ir pagalbą gaunančių šalių fiziniams ir juridiniams asmenims. Komisija gali praplėsti jo taikymą operacijų vykdymui pagal 11 straipsnio 2 dalį šalių, kuriose pagalba mobilizuojama, fiziniams ir juridiniams asmenims.

Įgyvendindama šį reglamentą, Komisija garantuoja svarstomų operacijų atvirumą, tinkamai jas paskelbdama. Komisija užtikrina, kad tarpininkaujančios organizacijos taip pat tinkamai paskelbia apie savo operacijas.

18 straipsnis

Komisija gali įgalioti atstovą sudaryti susitarimus dėl bendrojo finansavimo jos vardu.

19 straipsnis

1. Komisija nustato pagalbos paskirstymo, mobilizavimo ir įgyvendinimo sąlygas pagal šį reglamentą.

2. Pagalba nesuteikiama, jei pagalbą gaunanti šalis, tarptautinė ar regioninė organizacija ar nevyriausybinė organizacija neatitinka šių sąlygų.

20 straipsnis

Komisija imasi visų būtinų priemonių tinkamai įvykdyti pagalbos maistu programas ir operacijas bei paramos maisto saugumui operacijas.

Šiuo tikslu valstybės narės ir Komisija vienos kitoms pasiūlo visą būtiną pagalbą ir keitimąsi visa atitinkama informacija.

III SKYRIUS

Pagalbos maistu operacijų ir paramos maisto saugumui išankstinio perspėjimo bei saugojimo operacijų įgyvendinimo tvarka

21 straipsnis

1. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, kvalifikuota balsų dauguma nustato Bendrijos dalį, teikiant pagalbą bendru grūdinių kultūrų kiekiu, nustatytu Pagalbos maistu konvencijoje, kaip bendrą Bendrijos ir jos valstybių narių indėlį.

2. Komisija koordinuoja Bendrijos ir valstybių narių vykdomas pagalbos grūdinėmis kultūromis pagal Pagalbos maistu konvenciją tiekimo operacijas ir užtikrina, kad bendras Bendrijos ir jos valstybių narių indėlis bent atitinka minėtoje Konvencijoje numatytus kiekius.

22 straipsnis

Komisija, laikydamasi 27 straipsnyje nustatytos tvarkos ir atsižvelgdama į bendrosios politikos gaires dėl pagalbos maistu:

- patvirtina produktų, kurie gali būti mobilizuojami kaip pagalba, sąrašą,

- nustato mobilizavimo, monitoringo ir vertinimo taisykles,

- nustato kiekvienai pagalbą gaunančiai šaliai skiriamų produktų kiekio ir kainos dalį,

- jei būtina, koreguoja subsidijas programų įgyvendinimo metu.

23 straipsnis

Sprendimus:

- dėl pagalbos maistu suteikimo arba dėl pagalbos paramos maisto saugumui operacijai numatymo ir maisto saugumo sąlygų nustatymo,

- dėl įnašų skyrimo tarptautinėms ar regioninėms ar nevyriausybinėms organizacijos finansuojant paramos maisto saugumui operacijas,

- dėl pagalbos saugojimo programai arba išankstinio perspėjimo sistemai suteikimo;

Komisija priima 27 straipsnyje nustatyta tvarka per 25 straipsnyje nustatytą terminą.

24 straipsnis

1. Atsižvelgdama į Tarybos sprendimus, nurodytus 21 straipsnyje ir sprendimus, priimtus pagal 22 straipsnį, Komisija priima sprendimą dėl

a) operacijų nelaimės ar rimto maisto trūkumo atveju, kai badas arba kai jo neišvengiamas pavojus rimtai gresia šalyje, kuri nesiima pati spręsti maisto trūkumo problemos, gyvenančių žmonių gyvybei ir sveikatai. Komisija, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, imasi tinkamiausių priemonių. Valstybėms narėms leidžiama pareikšti bet kokius prieštaravimus per tris darbo dienas. Jei jokie prieštaravimai nepareiškiami, 26 straipsnyje nurodytas Komitetas paskesniame posėdyje apsvarsto šį klausimą;

b) paramos ir pagalbos įgyvendinimo kontrolės sąlygos, ypač:

- bendrosios sąlygos, taikomos pagalbą gaunančioms šalims,

- mobilizavimo, produktų tiekimo ir kitų priemonių įgyvendinimo kontrolės procedūrų inicijavimas ir sutarčių sudarymas.

2. Kaip numatyta 1 straipsnio dalies a punkte, Komisijai suteikiama teisė imtis visų būtinų priemonių paspartinti pagalbą maistu.

Pagalbos, suteiktos konkrečiu atveju, apimtis apribojama iki kiekių, būtinų gyventojams, susidūrusiems su situacija, trukusia paprastai ne ilgiau kaip šešis mėnesius.

Komisija užtikrina, kad prioritetas suteikiamas 1 straipsnio dalies a ir b punkte numatytoms operacijoms skirtos pagalbos maistu visiems mobilizavimo etapams.

25 straipsnis

Sprendimai dėl operacijų, kurioms finansavimas, skiriamas pagal šį reglamentą, viršija 2 milijonus ECU, priimami 27 straipsnyje nustatyta tvarka.

26 straipsnis

1. Komisijai padeda iš valstybių narių atstovų sudarytas maisto saugumo ir pagalbos maistu komitetas (toliau – Komitetas), kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas.

2. Komitetas išnagrinėja bet kurio pasiūlymo dėl lėšų skyrimo maisto saugumui namų ūkio, vietos, šalies ir regiono mastu pagalbą gaunančiose šalyse ilgalaikę reikšmę, atsižvelgdamas į 1 straipsnyje nustatytus principus. Jis taip pat atlieka maisto saugumo veiklos krypčių, gaunančių Bendrijos pagalbą, analizę ir monitoringą ir išnagrinėja pasiūlymus dėl bendrų iniciatyvų.

3. Komitetas parengia savo darbo reglamentą.

27 straipsnis

Komisijos atstovas pateikia Komitetui priemonių, kurių turi būti imtasi, projektą. Komitetas savo nuomonę dėl projekto pareiškia per tokį laiką, kurį nustato pirmininkas atsižvelgdamas į klausimo skubumą. Nuomonė patvirtinama Sutarties 148 straipsnio 2 dalyje nustatyta balsų dauguma tuo atveju, kai Taryba turi priimti sprendimą remdamasi Komisijos pasiūlymu. Valstybių narių atstovų Komitete balsai skaičiuojami taip, kaip nustatyta tame straipsnyje. Pirmininkas nebalsuoja.

Komisija priima priemones, kurios taikomos nedelsiant. Tačiau kai numatytos priemonės neatitinka Komiteto nuomonės, Komisija nedelsdama apie jas praneša Tarybai. Tokiu atveju Komisija gali atidėti patvirtintų priemonių taikymą ne ilgiau kaip dviems mėnesiams nuo tokio pranešimo dienos.

Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali priimti kitokį sprendimą per pirmesnėje dalyje nurodytą terminą.

28 straipsnis

1. Tam, kad garantuotų komplementarumo principą, nurodytą Sutartyje ir sustiprinti Bendrijos ir nacionalinės pagalbos maistu nuostatų ir paramos maisto saugumui operacijų efektyvumą ir pastovumą, Komisija siekia užtikrinti savo vykdomos veiklos kuo glaudesnį koordinavimą su valstybių narių veikla ir kitomis Europos Sąjungos veiklos kryptimis tiek sprendimų priėmimo lygmenyje, tiek ir praktiniame lygmenyje ir imasi bet kokios atitinkamos iniciatyvos pasiekti šį tikslą.

Šiuo tikslu valstybės narės praneša Komisijai apie jų nacionalines pagalbos maistu operacijas ir jų maisto saugumo programas. Komisija, laikydamasi 27 straipsnyje nustatytos tvarkos, nustato pranešimo apie nacionalines operacijas tvarką.

2. Komisija užtikrina, kad Bendrijos vykdomos operacijos, koordinuojamos su tarptautinių organizacijų ir institucijų, ypač sudarančių Jungtinių Tautų sistemos dalį, vykdomomis operacijomis.

3. Komisija siekia plėtoti Bendrijos ir trečiosios šalies donorų bendradarbiavimą maisto saugumo srityje.

4. Bendrijai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir paskesnėms bendradarbiaujant su tarptautinėmis organizacijomis ir trečiųjų šalių donorais, reguliariai keičiamasi informacija su Komitetu.

29 straipsnis

Komitetas gali svarstyti bet kurį pirmininko iškeltą klausimą, susijusį su pagalba maistu ir kitomis operacijomis pagal šį reglamentą arba savo paties iniciatyva, arba valstybės narės atstovo prašymu.

Komisija praneša Komitetui per vieną mėnesį apie savo sprendimo priėmimą, jos patvirtintą pagalbą maistu ar patvirtintas maisto saugumo operacijas ar projektus, nurodydama jų skaičių ir pobūdį, pagalbą gaunančią šalį ir partnerį, kuriam pavesta vykdyti įgyvendinimą.

Komisija praneša Komitetui apie bendrąsias gaires dėl produktų, mobilizuotų kaip Bendrijos pagalba maistu.

30 straipsnis

Komisija reguliariai atlieka reikšmingų pagalbos maistu operacijų vertinimus tam, kad nustatyti, ar numatyti šių operacijų vertinimo tikslai buvo įgyvendinti ir parengti gaires dėl būsimųjų operacijų efektyvumo padidinimo. Ji periodiškai praneša Komitetui apie vertinimo programas.

Valstybės narės ir Komisija praneša vienos kitoms nedelsiant apie vertinimo rezultatus ir analizes ir tyrimus, kuriais būtų galima padidinti pagalbos efektyvumą. Darbas analizuojamas Komitete. Valstybės narės ir Komisija stengiasi vykdyti bendruosius vertinimus.

Komisija parengia vertinimų išvadų platinimo ir išorinio ir vidinio siuntimo suinteresuotiems skyriams ir organizacijoms tvarką.

31 straipsnis

Kiekvienų finansinių metų pabaigoje Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai metinę ataskaitą apie šio reglamento įgyvendinimą. Ataskaitoje išdėstomi biudžeto vykdymo, susijusio su įsipareigojimais ir mokėjimais ir kiekvienais metais finansuojamais projektais ir programomis, rezultatai. Kiek įmanoma, ataskaitoje pateikiama informacija apie perduotas lėšas šalies mastu per tuos pačius finansinius metus. Kiek įmanoma, ataskaitoje pateikiami reikšmingiausi statistiniai duomenys (pagalbą gaunanti šalis, tautybė ir pan.) apie sudarytas sutartis dėl projektų ir programų įgyvendinimo.

Ataskaitoje taip pat pateikiamas išlaidų, skirtų kiekvienai operacijų grupei, išaiškinimas, kaip numatyta 2, 5 ir 8 straipsniuose.

Be to, ataskaitoje pateikiama informacija apie kartu su pasitiktiniais fondais vykdytas operacijas, susijusias su pagalba maistu.

32 straipsnis

Reglamentai (EEB) Nr. 3972.86, (EEB) Nr. 1755/84, (EEB) Nr. 2507/88, (EEB) Nr. 2508/88 ir (EEB) Nr. 1420/87 panaikinami.

Kaip pereinamoji priemonė ir iki naujo Komisijos priimamo reglamento dėl mobilizavimo taikomas 1987 m. liepos 8 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2200/87, nustatantis bendrąsias produktų, tiekiamų kaip Bendrijos pagalba maistu, mobilizavimo taisykles [8].

Per trejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai Bendrijos finansuojamų operacijų pagal šį reglamentą bendrą įvertinimą, kartu pareikdama pastabas dėl šio reglamento ateities ir, jei būtina, pasiūlymus dėl jo pakeitimo.

33 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Liuksemburge, 1996 m. birželio 27 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. Maccanico

[1] OL C 253, 1995 9 29, p. 10.

[2] 1995 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 17, 1996 1 22), 1996 m. sausio 29 d. Tarybos bendroji pozicija ir 1996 m. gegužės 24 d. Europos Parlamento sprendimas (OL C 166, 1996 6 10).

[3] OL L 370, 1986 12 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 1930/90 (OL L 174, 1990 7 7, p. 6).

[4] OL L 165, 1984 6 23, p. 7.

[5] OL L 220, 1988 8 11, p. 1.

[6] OL L 220 1988 8 11, p. 4.

[7] OL L 136, 1987 5 26, p. 1.

[8] OL L 204, 1987 7 25, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 790/91 (OL L 81, 1991 3 25, p. 108).

--------------------------------------------------

PRIEDAS

1. ŠALYS

MIV (Mažiausiai išsivysčiusios valstybės) | Kitos MPGV (Mažas pajamas gaunančios valstybės. BNP vienam gyventojui < 75 USD 1992 m.) | MVPGV (Mažesnes vidutines pajamas gaunančios valstybės. BNP vienam gyventojui 676 – 695 USD 1992 m.) |

AfganistanasBangladešasBeninasButanasBotsvanaBurkina FasasBurundisKambodžaŽaliojo kyšulio salosCentrinės Afrikos RespublikaČadasKomorų salosDžibutisPusiaujo GvinėjaEtiopijaGambijaGvinėja BisauGvinėjaHaitisKiribatiLaosasLesotasLiberijaMadagaskarasMalavisMaldyvų RespublikaMalisMauritanijaMozambikasMianmarasNepalasNigerijaRuandaSan Tomė ir PrinsipėSiera LeonėSolomonų salosSomalisSudanasTanzanijaTogasTuvaluUgandaVanuatuVakarų SamoaJemenasZairasZambija | KinijaEgiptasEritrėjaGanaGajanaHondūrasIndijaIndonezijaKenijaNikaragvaNigerijaPakistanasŠri LankaTadžikistanasTimorasVietnamasZimbabvė | AlbanijaAlžyrasAngolaAntilų salosArmėnijaAzerbaidžanasBelizasBolivijaKamerūnasČilėKolumbijaKongasKosta RikaDramblio Kaulo KrantasKubaDominikaDominikos RespublikaEkvadorasSalvadorasFidžisGruzijaGrenadaGvatemalaIranasIrakasJamaikaJordanijaKazachstanasKorėjos Demokratinė RespublikaKirgizijos RespublikaLibanasMakaoMaršalo salosMikronezijos Federacinės ValstijosMoldavijaMongolijaMarokasNamibijaNiamėjusOkupuotos teritorijos(Gaza ir Vakarų krantas)PanamaPapua – Naujoji GvinėjaParagvajusPeruFilipinaiSenegalasPietų Afrikos RespublikaŠv. Elenos salaŠv. Vincento ir Grenadinų salosBuvusioji Jugoslavijos Respublika MakedonijaSvazilando KaralystėSirijaTailandasTokelauTongaTunisasTurkijaTurkmėnijaTurkų ir Graikų salosUzbekijaVallis ir Futūna |

2. INSTITUCIJOS

Pasaulio maisto programa (WFP)Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (ICRC)Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio Organizacijų Federacija (IFRC)Jungtinių Tautų Aukštasis Komisaras Pabėgėlių Reikalams (UNHCR)Jungtinių Tautų Pagalbos ir Veiksmų Agentūra (UNRWA) | Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO)Jungtinių Tautų Vaikų Fondas (UNICEF) |

3. NEVYRIAUSYBINĖS ORGANIZACIJOS

Europos nevyriausybinės organizacijos, pagalbą gaunančios šalies nevyriausybinės organizacijos arba išimtiniais atvejais tarptautinės nevyriausybinės organizacijos, veikiančios plėtros srityje.

--------------------------------------------------