Oficialusis leidinys L 296 , 21/11/1996 p. 0055 - 0063
Tarybos Direktyva 96/62/EB 1996 m. rugsėjo 27 d. dėl aplinkos oro kokybės vertinimo ir valdymo EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 130s straipsnio l dalį, atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1], atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2], laikydamasi Sutarties 189c straipsnyje nustatytos tvarkos [3], kadangi 1992 m. penktoji aplinkosaugos veiksmų programa, kurios bendrus principus 1993 m. vasario 1 d. rezoliucijoje 93/C 138/01 [4] patvirtino Taryba ir valstybių narių vyriausybių atstovai, susitikę Taryboje, numato galiojančių teisės aktų dėl oro teršalų pakeitimus; kadangi šioje programoje rekomenduojama nustatyti ilgalaikius oro kokybės tikslus; kadangi, norint apsaugoti aplinką ir žmogaus sveikatą, reikėtų vengti, neleisti arba mažinti kenksmingų oro teršalų susikaupimą ir nustatyti aplinkos oro užterštumo ribines vertes ir (arba) pavojaus slenksčius; kadangi, atsižvelgiant į ypatingus ozono susidarymo mechanizmus, šias ribines vertes ir pavojaus slenksčius gali reikėti papildyti arba pakeisti siektinomis vertėmis; kadangi ribinių verčių, pavojaus slenksčių, o ozono — siektinų ir (arba) ribinių verčių ir pavojaus slenksčių, skaitmeninės išraiškos turi remtis darbo, atliekamo šioje srityje aktyviai dirbančių tarptautinių mokslinių grupių, rezultatais; kadangi Komisija turi atlikti tyrimus ir išanalizuoti įvairių teršalų arba taršos šaltinių bendro poveikio rezultatus ir klimato įtaką įvairių šioje direktyvoje nagrinėjamų teršalų veikimui; kadangi aplinkos oro kokybę reikia vertinti pagal ribines vertes ir (arba) pavojaus slenksčius, o ozono — pagal siektinas ir (arba) ribines vertes atsižvelgiant į oro taršos veikiamų gyventojų skaičių ir ekosistemų dydį, taip pat ir į aplinką; kadangi, tam, kad aplinkos oro kokybės vertinimą, pagrįstą valstybėse narėse atliktais matavimais, būtų galima palyginti, turėtų būti nurodyta mėginių ėmimo vieta ir skaičius ir naudojami pamatiniai matavimo metodai, jeigu pavojaus slenksčiai ir ribinės bei siektinos vertės nustatytos; kadangi, leidžiant be tiesioginio matavimo naudoti kitus aplinkos oro kokybės vertinimo būdus, reikia apibrėžti tų būdų naudojimo ir reikiamo tikslumo kriterijus; kadangi pagal šią direktyvą nustatytos bendrosios priemonės turi būti papildytos kitomis, būdingomis atskiroms aprašytoms medžiagoms; kadangi šias būdingas priemones reikia įgyvendinti kaip galima greičiau, kad būtų įvykdyti bendrieji šios direktyvos tikslai; kadangi apie teršalų lygį iš anksto turėtų būti surinkti būdingi duomenys; kadangi, tam, kad būtų apsaugota aplinka apskritai ir žmogaus sveikata, būtina, kad valstybės narės imtųsi veiksmų, kai viršijamos ribinės vertės, kad šios vertės būtų pasiektos per nurodytą laiką; kadangi priemonėse, kurių imasi valstybės narės, turi būti atsižvelgta į reikalavimus, nustatytus reglamentuose dėl pramonės įmonių veiklos pagal Bendrijos teisės aktus integruotos prevencijos ir taršos mažinimo srityje ten, kur šie teisės aktai taikomi; kadangi reikia laiko, kad šios priemonės būtų įgyvendintos ir taptų veiksmingos, todėl gali reikėti nustatyti laikinus ribinės vertės leistinus nukrypimo dydžius; kadangi valstybėse narėse gali būti zonų, kurių užterštumo lygis yra didesnis už ribines vertes, bet neviršija leistinų nukrypimo dydžių; kadangi ribines vertes reikia pasiekti per nurodytą laiką; kadangi valstybės narės turi tarpusavyje konsultuotis, jeigu teršalo lygis viršija arba gali viršyti ribines vertes kartu su leistinu nukrypimo dydžiu, arba, kitu atveju, pavojaus slenkstį dėl kitoje valstybėje narėje padidėjusios taršos; kadangi pavojaus slenksčių, kuriems esant reikėtų imtis atsargumo priemonių, nustatymas leis apriboti taršos poveikį žmogaus sveikatai; kadangi zonose ir aglomeracijose, kur teršalų lygis žemesnis už ribines vertes, valstybės narės turi stengtis išsaugoti aukščiausią aplinkos oro kokybę, suderinamą su subalansuota plėtra; kadangi gautų duomenų tvarkymui ir lyginimui palengvinti duomenys turėtų būti pateikiami Komisijai standartizuota forma; kadangi plačios ir visapusiškos aplinkos oro kokybės vertinimo ir valdymo politikos įgyvendinimas turi remtis tvirtu techniniu ir moksliniu pagrindu, o valstybės narės turi nuolat keistis nuomonėmis; kadangi reikia vengti be reikalo didinti informacijos, kurią turi siųsti valstybės narės, kiekį; kadangi informacija, Komisijos surinkta įgyvendinant šią direktyvą, yra naudinga Europos aplinkos agentūrai (EAA) ir todėl gali būti Komisijos jai perduota; kadangi gali būti pageidaujama, kad aplinkos oro kokybei vertinti naudojami kriterijai ir būdai būtų derinami su mokslo ir technikos pažanga ir susitariama keistis informacija, kuri bus pateikta pagal šią direktyvą; kadangi darbui, kurį reikia atlikti šiam tikslui įgyvendinti, palengvinti turėtų būti nustatyta valstybių narių ir Komisijos glaudaus bendradarbiavimo komitete tvarka; kadangi tam, kad būtų skatinamas abipusis keitimasis informacija tarp valstybių narių ir EAA, Komisija, padedama EAA, kas treji metai turi išleisti ataskaitą apie aplinkos oro kokybę Bendrijoje; kadangi pirmiausiai reikėtų rūpintis medžiagomis, kurioms jau taikomos 1980 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 80/779/EEB dėl oro kokybės ribinių ir orientacinių verčių sieros dioksidui ir suspenduotosioms dalelėms [5], 1982 m. gruodžio 3 d. Tarybos direktyva 82/884/EEB dėl švino ore ribinės vertės [6], 1985 m. kovo 7 d. Tarybos direktyva 85/203/EEB dėl azoto dioksido ore kokybės standartų [7] ir 1992 m. rugsėjo 21 d. Tarybos direktyva 92/72/EEB dėl oro užteršimo ozonu [8], PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ: 1 straipsnis Tikslai Pagrindinis šios direktyvos tikslas — apibrėžti pagrindinius bendrosios strategijos principus, siekiant: - apibrėžti ir nustatyti aplinkos oro kokybės Bendrijoje tikslus, skirtus išvengti žalingo poveikio žmogaus sveikatai ir visai aplinkai, užkirsti jam kelią arba jį mažinti, - vertinti aplinkos oro kokybę valstybėse narėse remiantis bendrais metodais ir kriterijais, - gauti pakankamai informacijos apie aplinkos oro kokybę ir užtikrinti, kad visuomenė turės galimybę su ja susipažinti, įskaitant ir informaciją apie pavojaus slenksčius, - palaikyti aplinkos oro kokybę ten, kur ji gera, o kitur ją gerinti. 2 straipsnis Sąvokos Šioje direktyvoje: 1) "aplinkos oras" — tai troposferos oras, išskyrus darbo aplinkos orą; 2) "teršalas" — tai bet kuri medžiaga, kurią žmogus tiesiogiai ar netiesiogiai išleido į aplinkos orą ir kuri gali turėti žalingą poveikį žmogaus sveikatai ir (arba) aplinkai; 3) "lygis" — tai teršalo koncentracija aplinkos ore arba jo nuosėdos ant paviršių per nustatytą laiką; 4) "vertinimas" — tai kiekvienas metodas, naudojamas teršalo lygiui aplinkos ore matuoti, apskaičiuoti, numatyti arba įvertinti; 5) "ribinė vertė" — tai lygis, nustatomas remiantis mokslo žiniomis siekiant išvengti, sustabdyti arba sumažinti kenksmingą (teršalo) poveikį žmogaus sveikatai ir (arba) aplinkai, kuris turi būti pasiektas per tam tikrą laikotarpį, kuris nebeturi būti viršytas; 6) "siektina vertė" — tai lygis, nustatytas siekiant išvengti didesnio ilgalaikio kenksmingo poveikio žmogaus sveikatai ir (arba) aplinkai, kuris turi būti pasiektas, jei įmanoma, per nustatytą laikotarpį; 7) "pavojaus slenkstis" — tai (aplinkos oro užterštumo) lygis, kurį viršijus pavojus žmogaus sveikatai kyla dėl trumpalaikio poveikio ir kuriam esant valstybės narės imasi skubių priemonių, nustatytų šioje direktyvoje; 8) "leistinas nukrypimo dydis" — tai ribinės vertės procentinė dalis, kuria ši vertė gali būti viršyta esant šioje direktyvoje nurodytoms sąlygoms; 9) "zona" — tai valstybių narių apibrėžta jų teritorijos dalis; 10) "aglomeracija" — tai zona, kurioje yra daugiau kaip 250000 gyventojų, arba zona, kurioje yra 250000 arba mažiau gyventojų, tačiau dėl jų tankumo (gyventojų skaičiaus kvadratiniame kilometre), joje būtina vertinti ir valdyti aplinkos oro kokybę. 3 straipsnis Įgyvendinimas ir įsipareigojimai Norėdamos įgyvendinti šią direktyvą, valstybės narės skiria atitinkamo lygio kompetentingas institucijas ir įstaigas, atsakingas už: - šios direktyvos įgyvendinimą, - aplinkos oro kokybės vertinimą, - matavimo priemonių (metodų, įrengimų, tinklų, laboratorijų) tvirtinimą, - matavimo prietaisais atliekamų matavimų tikslumo užtikrinimą ir tokio tų prietaisų tikslumo išlaikymo tikrinimą visų pirma vidaus kokybės kontrolės priemonėmis, vykdomomis, be kita ko, pagal Europos kokybės užtikrinimo standartų reikalavimus, - vertinimo metodų analizę, - Komisijos organizuojamų kokybės visoje Bendrijoje užtikrinimo programų koordinavimą jų teritorijoje. Pateikusios Komisijai pirmojoje pastraipoje išvardytą informaciją, valstybės narės suteikia visuomenei galimybę ją gauti. 4 straipsnis Aplinkos oro ribinių verčių ir pavojaus slenksčių nustatymas 1. Komisija teikia Tarybai pasiūlymus I priede išvardytų teršalų ribinėms vertėms ir, prireikus, pavojaus slenksčiams nustatyti pagal šį tvarkaraštį: - 1-5 punktuose nurodytų teršalų — ne vėliau kaip iki 1996 m. gruodžio 31 d., - ozono — pagal Direktyvos 92/72/EEB 8 straipsnį, - 7-8 punktuose nurodytų teršalų — ne vėliau kaip iki 1997 m. gruodžio 31 d., - 9-13 punktuose nurodytų teršalų — kaip galima greičiau ir ne vėliau kaip iki 1999 m. gruodžio 31 d. Nustatant ribines vertes ir, prireikus, pavojaus slenksčius, pavyzdžiu laikytini II priede nustatyti veiksniai. Šiuose pasiūlymuose atsižvelgiama į ypatingus ozono formavimosi mechanizmus, todėl gali būti numatytos siektinos ir (arba) ribinės vertės. Jeigu ozono siektina vertė viršijama, valstybės narės Komisijai praneša apie priemones, kuriomis buvo naudotasi tai vertei pasiekti. Komisija, remdamasi šia informacija, įvertina, ar reikia papildomų priemonių Bendrijos lygiu, ir prireikus teikia pasiūlymus Tarybai. Komisija Tarybai teikia pasiūlymus kitų teršalų ribinėms vertėms ir, prireikus, pavojaus slenksčiams nustatyti, jeigu, remiantis mokslo pažanga ir atsižvelgiant į III priede nustatytus kriterijus, reikia vengti kenksmingo tokių teršalų poveikio žmogaus sveikatai ir (arba) visai aplinkai ir užkirsti jam kelią arba jį mažinti Bendrijoje. 2. Atsižvelgiant į naujausių mokslinių tyrimų rezultatus atitinkamose epidemiologijos ir aplinkosaugos srityse bei į naujausius metrologijos pasiekimus, Komisija yra atsakinga už pakartotiną elementų, kuriais remiasi 1 dalyje nustatytos ribinės vertės ir pavojaus slenksčiai, tyrimą. 3. Nustačius ribines vertes ir pavojaus slenksčius, nustatomi kriterijai ir būdai: a) matavimo, kuris bus naudojamas įgyvendinant 1 dalyje nurodytus teisės aktus: - ėminių ėmimo vieta, - mažiausias ėminių ėmimo vietų skaičius, - pamatiniai matavimo ir ėminių ėmimo būdai; b) kiti aplinkos oro kokybės nustatymo būdai, ypač naudojant modeliavimą: - modeliavimo erdvinė skyra ir objektyvūs vertinimo metodai, - pamatiniai modeliavimo metodai. Šie kriterijai ir būdai nustatomi kiekvienam teršalui pagal aglomeracijų dydį arba teršalų lygį tiriamose zonose. 4. Norėdama atsižvelgti į faktišką konkretaus teršalo lygį nustatant ribines vertes ir laiką, kurio reikia aplinkos oro kokybės gerinimo priemonėms įgyvendinti, Taryba taip pat gali nustatyti laikiną ribinės vertės leistiną nukrypimo dydį. Ši riba mažinama pagal kiekvienam teršalui nustatytą metodiką, kad ribinės vertės lygis būtų pasiektas vėliausiai laikotarpio, kuris kiekvienam teršalui apibrėžiamas tada, kai ta vertė nustatyta, pabaigoje. 5. Pagal Sutartį Taryba priima teisės aktus, numatytus 1 dalyje, ir nuostatas, nurodytas 3 bei 4 dalyse. 6. Jeigu kuri nors valstybė narė imasi griežtesnių priemonių negu nurodytosios 5 dalies nuostatose, ji apie tai praneša Komisijai. 7. Jeigu kuri nors valstybė narė ketina nustatyti ribines vertes arba pavojaus slenksčius I priede neišvardytiems teršalams, kuriems netaikomos Bendrijos nuostatos dėl aplinkos oro kokybės Bendrijoje, ji apie tai praneša Komisijai per nustatytą laiką. Reikalaujama, kad Komisija per nustatytą laiką atsakytų į klausimą, ar reikia laikytis Bendrijos lygio pagal III priede nurodytus kriterijus. 5 straipsnis Išankstinis aplinkos oro kokybės vertinimas Valstybės narės, kurios neturi tipinių visų zonų ir aglomeracijų teršalų lygio matavimų, imasi kitų tipinių matavimų, tyrimų arba vertinimų, kad laiku turėtų duomenis 4 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisės aktams įgyvendinti. 6 straipsnis Aplinkos oro kokybės vertinimas 1. Nustačius ribines vertes ir pavojaus slenksčius, aplinkos oro kokybė vertinama visoje valstybės narės teritorijoje pagal šį straipsnį. 2. Matavimas pagal 4 straipsnio 3 dalyje išvardytus kriterijus, o atitinkamų teršalų pagal 4 straipsnio 3 dalį, privalomas šiose zonose: - aglomeracijose, apibrėžtose 2 straipsnio 10 dalyje, - zonose, kuriose lygis yra tarp ribinių verčių ir 3 dalyje numatyto lygio, ir - kitose zonose, kuriose lygis viršija ribines vertes. Numatytas priemones gali papildyti modeliavimo metodai, kad būtų suteikta atitinkamo lygio informacija apie aplinkos oro kokybę. 3. Aplinkos oro kokybei įvertinti galima naudoti matavimų ir modeliavimo derinį, jeigu lygis per pateiktąjį laikotarpį yra žemesnis negu lygis, kuris yra žemesnis už ribinę vertę ir nustatomas pagal 4 straipsnio 5 dalies nuostatas. 4. Jeigu lygis žemesnis negu lygis, nustatomas pagal 4 straipsnio 5 dalies nuostatas, lygiui vertinti galima naudoti vien modeliavimo arba objektyvaus įvertinimo būdus. Ši nuostata netaikoma aglomeracijose tiems teršalams, kurių pavojaus slenksčiai nustatyti pagal 4 straipsnio 5 dalies nuostatas. 5. Jeigu reikia matuoti teršalus, matavimas atliekamas nustatytose vietose imant mėginius ištisai arba atsitiktinai; matavimų skaičius turi būti pakankamai didelis, kad leistų nustatyti stebimą lygį. 7 straipsnis Aplinkos oro kokybės gerinimasBendrieji reikalavimai 1. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad užtikrintų atitiktį ribinėms vertėms. 2. Priemonės, kurių imamasi šios direktyvos tikslams pasiekti: a) turi integruotą požiūrį į oro, vandens ir dirvožemio apsaugą; b) nepažeidžia Bendrijos teisės aktų dėl dirbančiųjų darbo saugos ir profesinės sveikatos; c) nedaro didelio neigiamo poveikio kitų valstybių narių aplinkai. 3. Valstybės narės sudaro veiksmų planą ir nurodo priemones, kurių siekiant sumažinti pavojų ir apriboti trukmę bus imamasi ten, kur iškyla pavojus viršyti ribines vertes ir (arba) pavojaus slenksčius. Priklausomai nuo konkretaus atvejo, tokiame plane gali būti numatytos priemones veiklai, kuri prisideda prie ribinių verčių viršijimo, kontroliuoti ir prireikus ją nutraukti, įskaitant automobilių eismą. 8 straipsnis Zonose, kuriose lygis viršija ribinę vertę, taikomos priemonės 1. Valstybės narės sudaro zonų ir aglomeracijų, kuriose vieno arba kelių teršalų lygis yra aukštesnis už ribinę vertę kartu su leistinu nukrypimo dydžiu, sąrašą. Kai konkretaus teršalo leistinas nukrypimo dydis nenustatytas, zonos ir aglomeracijos, kuriose to teršalo lygis viršija ribinę vertę, traktuojamos taip pat kaip ir pirmojoje pastraipoje išvardytos zonos ir aglomeracijos ir joms taikomos 3, 4 ir 5 dalys. 2. Valstybės narės sudaro zonų ir aglomeracijų, kuriose vieno arba kelių teršalų lygis yra tarp ribinės vertės ir ribinės vertės kartu su leistinu nukrypimo dydžiu, sąrašą. 3. Valstybės narės 1 dalyje išvardytose zonose ir aglomeracijose imasi priemonių užtikrinti, kad planas ar programa ribinei vertei per konkretų nustatytą laiką pasiekti būtų parengtas ir įgyvendintas. Į šį planą ar programą, su kuriais susipažinti visuomenė privalo turėti galimybę, įtraukiama bent jau IV priede išvardyta informacija. 4. Valstybės narės 1 dalyje išvardytose zonose ir aglomeracijose, kuriose daugiau nei vieno teršalo lygis viršija ribines vertes, pateikia integruotą planą, apimantį visus šiuos teršalus. 5. Komisija reguliariai tikrina, kaip įgyvendinami pagal 3 dalį pateikti planai ar programos, nagrinėdama jų eigą ir oro taršos tendencijas. 6. Jeigu kurio nors teršalo lygis viršija arba gali viršyti ribinę vertę kartu su leistinu nukrypimo dydžiu arba, konkrečiu atveju, pavojaus slenkstį dėl kitoje valstybėje narėje padidėjusios taršos, suinteresuotos valstybės narės konsultuojasi tarpusavyje, siekdamos surasti sprendimą. Komisija gali dalyvauti tokiose konsultacijose. 9 straipsnis Reikalavimai zonoms, kuriose lygis yra žemesnis už ribinę vertę Valstybės narės sudaro zonų ir aglomeracijų, kuriose teršalų lygis yra žemesnis už ribines vertes, sąrašą. Valstybės narės šiose zonose ir aglomeracijose palaiko žemesnį teršalų lygį nei ribinės vertės ir stengiasi išlaikyti geriausią aplinkos oro kokybę, suderinamą su subalansuota plėtra. 10 straipsnis Priemonės, taikomos viršijus pavojaus slenksčius Kai pavojaus slenksčiai viršijami, valstybės narės užtikrina, kad bus imamasi reikiamų priemonių visuomenei apie tai informuoti (t. y. per radiją, televiziją ir spaudą). Valstybės narės nustatyta tvarka perduoda Komisijai informaciją apie užregistruotą taršos lygį ir jos pasireiškimo (-ų) trukmę ne vėliau kaip po trijų mėnesių nuo įvykio. Būtiniausios informacijos, kuri turi būti pateikta visuomenei, sąrašas sudaromas kartu su pavojaus slenksčiais. 11 straipsnis Informacijos ir pranešimų siuntimas Tarybai priėmus 4 straipsnio 1 dalies pirmojoje įtraukoje aprašomą pirmąjį pasiūlymą: 1. Valstybės narės nurodo Komisijai 3 straipsnyje išvardytas atsakingas institucijas, laboratorijas ir įstaigas ir a) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytose zonose: i) praneša Komisijai atvejus, kai lygis viršija ribinę vertę kartu su leistinu nukrypimo dydžiu, datas arba laikotarpius, per kuriuos lygis buvo stebimas, ir vertes, užregistruotas per devynis mėnesius nuo kiekvienų metų pabaigos. Kai konkretaus teršalo leistinas nukrypimo dydis nenustatytas, zonos ir aglomeracijos, kuriose šio teršalo lygis viršija ribinę vertę, traktuojamos taip pat kaip ir pirmojoje pastraipoje išvardytos zonos ir aglomeracijos; ii) per devynis mėnesius nuo kiekvienų metų pabaigos praneša Komisijai kiekvieno užregistruoto atvejo priežastis; iii) išsiunčia Komisijai 8 straipsnio 3 dalyje nurodytus planus ar programas ne vėliau kaip po dvejų metų nuo metų, per kuriuos tas lygis buvo stebėtas, pabaigos; iv) kas treji metai praneša Komisijai, kaip vykdomas planas ar programa; b) kiekvienais metais ir ne vėliau kaip po devynių mėnesių nuo kiekvienų metų pabaigos išsiunčia Komisijai 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 9 straipsnyje nurodytų zonų ir aglomeracijų sąrašą; c) kas treji metai išsiunčia Komisijai ataskaitą pagal sektorius, nurodytą 1991 m. gruodžio 23 d. Tarybos direktyvos 91/692/EEB, standartizuojančios ir racionalizuojančios ataskaitas apie tam tikrų su aplinka susijusių direktyvų įgyvendinimą [9] 4 straipsnyje, ir ne vėliau kaip po devynių mėnesių nuo kiekvieno trejų metų laikotarpio pabaigos — informaciją, apžvelgiančią lygį, prireikus stebėtą arba vertintą 8 ir 9 straipsniuose apibrėžtose zonose ir aglomeracijose; d) praneša Komisijai apie išankstiniam oro kokybės vertinimui naudotus metodus, numatytus 5 straipsnyje. 2. Komisija: a) kiekvienais metais išleidžia zonų ir aglomeracijų, nurodytų 8 straipsnio 1 dalyje, sąrašą; b) kas treji metai — ataskaitą apie aplinkos oro kokybę Bendrijoje. Šioje ataskaitoje pateikiama apibendrinta informacija, gauta keičiantis informacija tarp Komisijos ir valstybių narių. 3. Rengdama 2 dalies b punkte nurodytą ataskaitą, Komisija prireikus kreipiasi dėl ekspertizės, atliekamos Europos aplinkos agentūroje. 12 straipsnis Komitetas ir jo funkcijos 1. Pakeitimai, reikalingi 4 straipsnio 2 dalyje išvardytiems kriterijams ir metodams su mokslo ir technikos pažanga suderinti, ir smulkus informacijos, pateikiamos pagal 11 straipsnį, išdėstymas bei kitos užduotys, tiksliai apibrėžtos 4 straipsnio 3 dalies nuostatose, priimamos šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Šis suderinimas negali turėti tiesioginės ar netiesioginės įtakos ribinėms vertėms ar pavojaus slenksčiams. 2. Komisijai padeda komitetas, sudarytas iš valstybių narių atstovų, kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas. Komisijos atstovas pateikia komitetui priemonių, kurių turi būti imtasi, projektą. Komitetas savo nuomonę dėl projekto pareiškia per tokį laiką, kurį nustato pirmininkas priklausomai nuo klausimo skubumo. Tais atvejais, kai Taryba turi priimti sprendimą Komisijos siūlymu, nuomonė pareiškiama Sutarties 148 straipsnio 2 dalyje nustatyta balsų dauguma. Valstybių narių atstovų komitete balsai paskirstomi taip, kaip nustatyta tame straipsnyje. Pirmininkas nebalsuoja. Komisija imasi numatytų priemonių, jeigu jos atitinka komiteto nuomonę. Kai numatytos priemonės neatitinka komiteto nuomonės arba nuomonė nepareiškiama, Komisija nedelsdama pateikia Tarybai pasiūlymą dėl priemonių, kurių turi būti imtasi. Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma. Jeigu, gavusi pasiūlymą, Taryba per tris mėnesius nepriima sprendimo, pasiūlytų priemonių imasi Komisija. 13 straipsnis 1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip po 18 mėnesių nuo direktyvos įsigaliojimo dienos, įgyvendina šios direktyvos 1-4 ir 12 straipsnių nuostatas bei I, II, III ir IV priedų reikalavimus, o kitų straipsnių nuostatas — vėliausiai tą dieną, kai pradedama taikyti 4 straipsnio 5 dalis. Valstybės narės, patvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės. 2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės nuostatų tekstus. 14 straipsnis Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną. 15 straipsnis Ši direktyva skirta valstybėms narėms. Priimta Briuselyje, 1996 m. rugsėjo 27 d. Tarybos vardu Pirmininkas M. Lowry [1] OL C 216, 1994 8 6, p. 4. [2] OL C 110, 1995 5 2, p. 5. [3] 1995 m. birželio 16 d. Europos Parlamento išvada (OL C 166, 1995 7 3, p. 173), 1995 m. lapkričio 30 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 59, 1996 2 28, p. 24) ir 1996 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento sprendimas (OL C 166, 1996 6 10 p. 63). [4] OL C 138, 1993 5 17, p. 1. [5] OL L 229, 1980 8 30, p. 30. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 91/692/EEB (OL L 377, 1991 12 31, p. 48). [6] OL L 378, 1982 12 31, p. 15. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 91/692/EEB. [7] OL L 87, 1985 3 27, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 91/692/EEB. [8] OL L 297, 1992 10 13, p. 1. [9] OL L 377, 1991 12 31, p. 48. -------------------------------------------------- I PRIEDAS ORO TERŠALŲ, Į KURIUOS REIKIA ATSIŽVELGTI VERTINANT IR VALDANT APLINKOS ORO KOKYBĘ, SĄRAŠAS I. Teršalai, kuriuos reikia tirti pradiniame etape, įskaitant aplinkos oro kokybės direktyvų reglamentuojamus teršalus. 1. Sieros dioksidas 2. Azoto dioksidas 3. Smulkios kietosios dalelės, pvz., suodžiai (įskaitant mw 10) 4. Suspenduotos kietosios dalelės 5. Švinas 6. Ozonas II. Kiti oro teršalai 7. Benzenas 8. Anglies monoksidas 9. Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai 10. Kadmis 11. Arsenas 12. Nikelis 13. Gyvsidabris -------------------------------------------------- II PRIEDAS VEIKSNIAI, Į KURIUOS REIKIA ATSIŽVELGTI NUSTATANT RIBINES VERTES IR PAVOJAUS SLENKSČIUS Nustatant ribinę vertę ir, prireikus, pavojaus slenkstį gali būti atsižvelgiama į šiuos veiksnius, pvz.: - poveikio gyventojų grupėms ir ypač jautriems pogrupiams laipsnį, - klimato sąlygas, - floros ir faunos bei jų buveinės jautrumą, - teršalų veikiamą istorinį paveldą, - ekonomines ir technines galimybes, - tolimąją teršalų, tarp jų antrinių teršalų, įskaitant ozoną, pernašą. -------------------------------------------------- III PRIEDAS KRITERIJAI, Į KURIUOS ATSIŽVELGIAMA PARENKANT ORO TERŠALUS TYRIMUI 1. Tikimybės galimybė, stiprumas ir dažnumas; ypač turi būti atsižvelgta į negrįžtamą žmogaus sveikatos ir aplinkos pakenkimą. 2. Teršalo buvimas ir didelė koncentracija atmosferoje. 3. Aplinkos arba metaboliniai pakitimai, kadangi šie pakitimai gali sukelti toksiškesnių cheminių medžiagų susidarymą. 4. Patvarumas arba stabilumas aplinkoje, ypač jei teršalas biologiškai neskylantis ir gali kauptis žmogaus organizme, aplinkoje ar mitybos grandinėse. 5. Teršalo poveikis: - paveiktų gyventojų skaičius, gyvųjų išteklių arba ekosistemų dydis, - ypač jautrių objektų buvimas atitinkamoje zonoje. 6. Taip pat gali būti naudojami rizikos vertinimo metodai. Pasirenkant teršalus, turi būti atsižvelgiama į atitinkamus pavojaus kriterijus, nustatytus Direktyvoje 67/548/EEB [1] ir vėlesniuose pakeistuose jos variantuose. [1] OL 196, 1967 8 16, p. 1/670. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 91/632/EEB (OL L 338, 1991 12 10, p. 23). -------------------------------------------------- IV PRIEDAS INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI ĮTRAUKTA Į VIETOVIŲ, REGIONŲ ARBA NACIONALINES APLINKOS ORO KOKYBĖS GERINIMO PROGRAMAS Informacija, kurią reikia pateikti pagal 8 straipsnio 3 dalį 1. Per didelio užteršimo vieta: - rajonas, - miestas (žemėlapis), - matavimo stotis (žemėlapis, geografinės koordinatės). 2. Bendroji informacija: - zonos tipas (miestas, pramonės ar kaimo vietovė), - užteršto ploto (km2) ir taršos veikiamų gyventojų įvertinimas, - klimato duomenys, kurie gali būti naudingi, - svarbūs topografiniai duomenys, - išsami informacija apie objektų, kuriems toje zonoje reikia apsaugos, tipą. 3. Atsakingosios institucijos: Pavardės ir adresai asmenų, atsakingų už gerinimo planų plėtojimą ir įgyvendinimą. 4. Taršos pobūdis ir vertinimas: - ankstesniais metais (prieš gerinimo priemonių įgyvendinimą) tirtos koncentracijos, - nuo projekto pradžios matuojamos koncentracijos, - vertinimui naudojami metodai. 5. Taršos kilmė: - pagrindinių išmetamų teršalų šaltinių, teršiančių aplinką, sąrašas (žemėlapis), - bendras iš šių šaltinių išmetamų teršalų kiekis (tonų per metus), - informacija apie taršą, perneštą iš kitų regionų. 6. Situacijos analizė: - smulkiai apibūdinti veiksniai, sukeliantys užterštumo lygių viršijimą (transportas, įskaitant tarpvalstybinį, struktūra), - smulkiai apibūdintos galimos oro kokybės gerinimo priemonės. 7. Smulkiai apibūdintos gerinimo priemonės ar projektai, priimti iki šios direktyvos įsigaliojimo, t. y.: - vietinės, regioninės, nacionalinės ir tarptautinės priemonės, - rezultatai, pastebėti įgyvendinus šias priemones. 8. Smulkiai apibūdintos priemonės ar projektai, priimti siekiant mažinti taršą įsigaliojus šiai direktyvai: - išvardytos ir aprašytos visos projekte nurodytos priemonės, - įgyvendinimo tvarkaraštis, - planuojamo oro kokybės gerinimo ir numatomo laiko, reikalingo šiems tikslams pasiekti, įvertinimas. 9. Smulkiai apibūdintos ilgalaikės ar tiriamos priemonės arba projektai. 10. Publikacijų, dokumentų, darbų ir kt., kurie yra naudojami šiame priede reikalaujamai informacijai papildyti, sąrašas. --------------------------------------------------