Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/63/EB

1994 m. gruodžio 20 d.

dėl lakiųjų organinių junginių išsiskyrimo į aplinką laikant benziną ir tiekiant jį iš terminalų į degalines kontrolės

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 100a straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2],

laikydamiesi Sutarties 189b straipsnyje nustatytos tvarkos [3],

kadangi paskesnėse Europos Bendrijų aplinkos apsaugos programose [4] pabrėžiama oro taršos prevencijos ir taršos sumažinimo svarba;

kadangi, jeigu nebūtų imamasi jokių valdymo priemonių, iš benzino ir tirpiklių išsiskiriantys lakieji organiniai junginiai (LOJ) Bendrijoje sudarytų apie 10 milijonų tonų per metus; kadangi išsiskiriant LOJ susiformuoja tokie fotocheminiai oksidantai kaip ozonas, kurio didelė koncentracija gali kenkti žmogaus sveikatai ir daryti žalą augmenijai bei aplinkai; kadangi kai kurie LOJ, išsiskiriantys iš benzino, yra toksiški, kancerogeniški arba teratogeniški;

kadangi 1992 m. balandžio 2 d. Bendrija pasirašė 1979 m. Konvencijos dėl tolimų atmosferos teršalų pernašų Protokolą dėl išmetamų lakiųjų organinių junginių ar jų tolimų pernašų kontrolės, kuriame numatoma ženkliai sumažinti LOJ išsiskyrimą;

kadangi svarbus strateginis bendro LOJ išsiskyrimo Bendrijoje mažinimo žingsnis buvo padarytas priėmus 1991 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 91/441/EEB, iš dalies keičiančią Direktyvą 70/220/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių priemones, kurių būtina imtis oro apsaugai nuo teršimo motorinių transporto priemonių išmetamosiomis dujomis, suderinimo [5], kuria siekiama per 10–15 metų apie 80–90 % sumažinti LOJ, išmetamų per automobilių dujų išmetamąjį vamzdį ir garuojančių iš automobilių, o tai sudarytų apie 40 % visų šiuo metu dėl žmogaus veiklos į atmosferą išsiskiriančių LOJ; kadangi, priimant šią direktyvą, Komisijos buvo paprašyta pateikti pasiūlymą priimti direktyvą dėl priemonių mažinti medžiagų nuostoliams dėl garavimo kiekviename vidaus degimo variklių degalų laikymo ir paskirstymo proceso etape;

kadangi LOJ, išsiskiriantys iš benzino laikymo ir paskirstymo sistemų, sudaro apie 500000 tonų per metus arba apie 5 % visų dėl žmogaus veiklos Bendrijos teritorijoje išsiskiriančių LOJ; kadangi šios išlakos daro didelę įtaką oro užterštumui ypač miestuose;

kadangi esamos technologijos leidžia ženkliai sumažinti nuostolius dėl garavimo benzino paskirstymo sistemoje, ir tai galima nemažu mastu padaryti regeneruojant surinktus garus;

kadangi pakraunant laivus turi būti taikomi tarptautiniai standartai ir saugos normos, Tarptautinės jūrų organizacijos lygmeniu turi būti nustatyti garų valdymo ir regeneravimo sistemų standartai, kurie turi būti taikomi ir pripildymo įrenginiams, ir laivams; kadangi dėl to Bendrija turi stengtis užtikrinti, kad 1996 m., baigus peržiūrėti Marpolo konvenciją, į ją būtų įtrauktos reikiamos nuostatos; kadangi tuo atveju, jeigu Marpolo konvencija nebūtų peržiūrėta, Bendrija, pasitarusi su savo didžiaisiais prekybos partneriais, turėtų pasiūlyti atitinkamas priemones, kurios turėtų būti taikomos laivams ir uostų įrenginiams, aptarnaujantiems laivus;

kadangi reikės imtis ir tolesnių veiksmų garams, išsiskiriantiems degalinėse papildant degalus, kurie šiuo metu sudaro apie 200000 tonų per metus, mažinti taip valdant visą garų išsiskyrimą skirstant benziną;

kadangi, siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo ir užtikrinti vidaus rinkos veikimą, būtina aukštu aplinkos apsaugos lygiu suderinti tam tikras su benzino paskirstymu susijusias priemones;

kadangi vis dėlto turėtų būti atsižvelgiama į tuos pranašumus ir sunkumus, kuriuos gali sukelti tam tikrų veiksmų vykdymas ar nevykdymas; kadangi dėl to tikslinga numatyti laikinų išlygų, o kartais ir netaikymo galimybę tam tikrais atvejais; kadangi tam tikroms valstybėms narėms taip pat turėtų būti suteikta galimybė pasirinkti ilgesnį derinimo laikotarpį, kad būtų galima atsižvelgti į visas pagrindines skirtingas aplinkos apsaugos priemones, kurias jos šioje srityje galbūt jau yra priėmusios, arba į tuos sunkumus, kuriuos dėl jų tinklų struktūros joms kelia šioje direktyvoje numatytos priemonės;

kadangi Bendrijos veiksmai turi būti vykdomi atsižvelgiant į aplinkos apsaugos sąlygas įvairiuose Bendrijos regionuose; kadangi ryšium su tuo valstybėms narėms turi būti leidžiama palikti galioti arba įvesti griežtesnes priemones medžiagų nuostoliams, susidarantiems dėl garavimo iš stacionarių įrenginių, valdyti visoje savo teritorijoje arba tose geografinėse vietovėse, jeigu nustatoma, kad dėl ypatingų sąlygų tokios priemonės yra būtinos žmogaus sveikatos ir aplinkos apsaugai;

kadangi šios direktyvos 3, 4 ir 6 straipsnių 1 dalies nuostatos taikomos nepažeidžiant 1983 m. kovo 28 d. Tarybos direktyvos 83/189/EEB, nustatančios informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką [6];

kadangi, siekiant garantuoti laisvą prekybą benzinu ir įrenginiais Bendrijoje bei aukštą saugos lygį, būtina įvesti suderintas technines taisykles įrenginiams, naudojamiems pripildyti autocisternas iš apačios; kadangi turėtų būti parengtos tokių techninių taisyklių standartizavimo ir jų derinimo su technikos pažanga nuostatos;

kadangi turėtų būti sudarytas komitetas, kuris padėtų Komisijai šios direktyvos priedus derinti su technikos pažanga,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ

1 straipsnis

Taikymo sritis

Ši direktyva taikoma operacijoms, įrenginiams, kelių ir vandens transporto priemonėms, kurios yra naudojamos benzinui laikyti, pilti ir gabenti iš vieno terminalo į kitą arba iš terminalo į degalines.

2 straipsnis

Apibrėžimai

Šioje direktyvoje:

a) "benzinas" — tai bet koks naftos produktas, išskyrus suskystintas naftos dujas (SND), su priedais arba be jų, kurio garų slėgis pagal Reidą yra 27,6 arba daugiau kilopaskalių, naudojamas kaip transporto priemonių, turinčių vidaus degimo variklį, kuras;

b) "garai" — tai bet koks dujinis junginys, išsiskiriantis iš benzino;

c) "stacionarioji talpykla" — tai bet koks terminale esantis stacionarus rezervuaras, kuriame laikomas benzinas;

d) "terminalas" — tai bet koks įrenginys benzinui laikyti, autocisternoms ir geležinkelio cisternoms pripildyti arba laivams pakrauti, įskaitant visas stacionariąsias talpyklas, esančias tokio įrenginio eksploatavimo vietoje;

e) "mobilioji talpykla" — tai bet koks rezervuaras benzinui sausumos keliais, geležinkeliu ar vandenų keliais iš vieno terminalo į kitą arba iš terminalo į degalinę gabenti;

f) "degalinė" —tai bet kokia techniškai įrengta vieta, kurioje automobilių degalų bakai pripildomi benzino iš stacionarių rezervuarų;

g) "esamos" benzino stacionariosios talpyklos ir pripildymo įrenginiai, degalinės ir mobiliosios talpyklos — tai tokie įrenginiai, degalinės ir mobiliosios talpyklos, kurie buvo naudojami iki 10 straipsnyje nurodytos datos arba kurių statybai ar naudojimui tais atvejais, kai nacionaliniuose įstatymuose buvo reikalaujama licencijos, licencija buvo išduota iki 10 straipsnyje nurodytos datos;

h) "nauji" benzino laikymo ir pripildymo įrenginiai, degalinės ir mobiliosios talpyklos — tai įrenginiai, degalines ir mobiliosios talpyklos, neišvardytos g punkte;

i) "apyvarta" —tai didžiausias bendras metinis benzino kiekis, kuris per paskutiniuosius trejus metus iš terminale esančios stacionariosios talpyklos arba iš degalinės buvo supiltas į mobiliąsias talpyklas;

j) "garų regeneravimo įrenginys" — tai bet koks benzino regeneravimo iš garų įrenginys, įskaitant bet kokias terminale įrengtas pagalbines rezervuarų sistemas;

k) "laivas" — tai vidaus vandens kelių laivas, kaip apibrėžta 1982 m. spalio 4 d. Tarybos direktyvos 82/714/EEB, nustatančios techninius reikalavimus vidaus vandenų kelių laivams [7], I skyriuje;

l) "planinė pamatinė vertė" — tai rekomenduojama vertė, pagal kurią bendrai vertinamas prieduose nurodytų techninių priemonių atitikimas, bet tai nėra ribinė vertė pagal kurią turi būti vertinamas atskirų įrenginių, terminalų ir degalinių darbas;

m) "tarpinis garų laikymas" — tai tarpinis jų laikymas terminale esančiame rezervuare su nejudamu stogu, iš kurio jie vėliau bus perkeliami į kitą terminalą ir ten regeneruojami. Garų perkėlimas iš vienos stacionariosios talpyklos į kitą tame pačiame terminale šioje direktyvoje nėra laikomas tarpiniu jų laikymu;

n) "pripildymo įrenginys" — tai bet koks įrenginys, esantis terminale, naudojamas benzinui pilti į mobiliąsias talpyklas. Autocisternų pripildymo įrenginius sudaro viena arba kelios platformos;

o) "platforma" — tai bet kokia terminale esanti konstrukcija, kurioje benzinas vienu metu gali būti pilamas tik į vieną autocisterną.

3 straipsnis

Stacionariosios talpyklos terminaluose

1. Stacionariosios talpyklos konstruojamos ir naudojami pagal I priedo technines nuostatas.

Šiomis nuostatomis siekiama tiek sumažinti bendrus metinius benzino nuostolius, kad jie, užpildant kiekvieną terminalo stacionariąją talpyklą ir laikant joje benziną, nesiektų planinės pamatinės vertės — 0,01 % (pagal masę) nuo apyvartos.

Valstybės narės gali palikti galioti arba reikalauti įvesti griežtesnes priemones savo teritorijose arba geografinėse vietovėse, jeigu nustatoma, kad dėl ypatingų sąlygų tos priemonės yra būtinos žmogaus sveikatos arba aplinkos apsaugai.

Valstybės narės benzino nuostoliui sumažinti gali taikyti kitokias technines priemones, negu nustatyta I priede, jeigu įrodoma, kad tokios alternatyvios priemonės yra ne mažiau veiksmingos.

Valstybės narės praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai apie visas taikomas priemones arba apie šioje dalyje nurodytas specialias priemones, kurias jos numato taikyti, ir pagrindžia, kodėl taikomos šios priemonės.

2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos:

a) naujiems įrenginiams — nuo 10 straipsnyje nurodytos datos;

b) esamiems įrenginiams, jeigu apyvarta yra didesnė kaip 50000 tonų per metus — praėjus trejiems metams nuo 10 straipsnyje nurodytos datos;

c) esamiems įrenginiams, jeigu apyvarta yra didesnė kaip 25000 tonų per metus — praėjus šešeriems metams nuo 10 straipsnyje nurodytos datos;

d) visoms kitoms terminalų stacionariosioms talpykloms — praėjus devyneriems metams nuo 10 straipsnyje nurodytos datos.

4 straipsnis

Mobiliųjų talpyklų pripildymas ir ištuštinimas terminaluose

1. Pripildymo ir ištuštinimo įrenginiai konstruojami ir eksploatuojami pagal II priedo technines nuostatas.

Šiomis nuostatomis siekiama tiek sumažinti bendrus metinius benzino nuostolius, kad jie, terminaluose pripildant ir ištuštinant mobiliąsias talpyklas, nesiektų planinės pamatinės vertės — 0,005 % (pagal masę) nuo apyvartos.

Valstybės narės gali palikti galioti arba reikalauti įvesti griežtesnes priemones savo teritorijose arba geografinėse vietovėse, jeigu nustatoma, kad dėl ypatingų sąlygų tokios priemonės yra būtinos žmogaus sveikatos arba aplinkos apsaugai.

Valstybės narės benzino nuostoliui sumažinti gali taikyti kitokias, negu nustatytos II priede, technines priemones, jeigu įrodoma, kad tos alternatyvios priemonės yra ne mažiau veiksmingos.

Valstybės narės praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai apie visas taikomas priemones arba apie šioje dalyje nurodytas specialias priemones, kurias jos numato taikyti, ir pagrindžia, kodėl taikomos šios priemonės. Komisija patikrina, ar tos priemonės atitinka Sutarties ir šios dalies nuostatas.

Visuose terminaluose, kuriuose yra autocisternų pripildymo įrenginiai, turi būti bent viena platforma, atitinkanti IV priede nustatytus iš apačios pripildomų talpyklų techninius reikalavimus. Šie techniniai reikalavimai reguliariai peržiūrimi ir, jeigu reikia, keičiami 8 straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos:

a) naujiems terminalams, kuriuose pripildomos autocisternos, geležinkelio cisternos ir (arba) laivai — nuo 10 straipsnyje nurodytos datos;

b) esamiems terminalams, kuriuose pripildomos autocisternos, geležinkelio cisternos ir (arba) laivai, jeigu terminalo apyvarta didesnė kaip 150000 tonų per metus — praėjus trejiems metams nuo 10 straipsnyje nurodytos datos;

c) esamiems terminalams, kuriuose pripildomos autocisternos ir geležinkelio cisternos, jeigu terminalo apyvarta didesnė kaip 25000 tonų per metus — praėjus šešeriems metams nuo 10 straipsnyje nurodytos datos;

d) visiems kitiems esamiems pripildymo įrenginiams, esantiems terminaluose, kuriuose pripildomos autocisternos ir geležinkelio cisternos — praėjus devyneriems metams nuo 10 straipsnyje nurodytos datos.

3. Jeigu šio straipsnio 4 dalyje nenumatyta išimtis, IV priede pripildymo iš apačios įrenginiams nustatyti reikalavimai, praėjus devyneriems metams nuo 10 straipsnyje nurodytos datos, taikomi visoms terminaluose esančioms platformoms, kuriose pripildomos autocisternos.

4. Išimties tvarka 1 ir 3 dalys netaikomos:

a) esamiems terminalams, kurių apyvarta mažesnė kaip 10000 tonų per metus, ir

b) mažose atokiose salose esantiems naujiems terminalams, kurių apyvarta mažesnė kaip 5000 tonų per metus.

Valstybės narės praneša Komisijai apie terminalus, kuriems taikomos šios išimtys, pateikdamos 9 straipsnyje numatytas ataskaitas.

5. Ispanijos Karalystė gali taikyti vienerių metų išimtį nuo šio straipsnio 2 dalies b punkte nustatyto termino.

5 straipsnis

Mobiliosios talpyklos

1. Mobiliosios talpyklos konstruojamos ir naudojamos pagal šiuos reikalavimus:

a) mobiliosios talpyklos konstruojamos ir naudojamos taip, kad, išpylus benziną, liekamieji garai liktų talpykloje;

b) mobiliosios talpyklos, kuriose benzinas tiekiamas į degalines ir terminalus, konstruojamos ir naudojamos taip, kad būtų galima surinkti ir laikyti garus iš degalinių arba terminaluose esančių stacionariųjų talpyklų. Geležinkelio cisternoms šis reikalavimas taikomas tik tuo atveju, jeigu jose benzinas gabenamas į degalines arba terminalus, kuriuose atliekamas tarpinis garų laikymas;

c) išskyrus tuos atvejus, kai garai išleidžiami pro slėgio mažinimo vožtuvus (alsuoklius), a ir b punktuose minimi garai turi išlikti mobiliojoje talpykloje tol, kol ji bus vėl pripildoma terminale.

Jeigu, išpylus benziną, mobilioji talpykla vėliau naudojama kitokiems produktams nei benzinas, o garų regeneruoti neįmanoma arba neįmanomas jų tarpinis laikymas, tai geografinėje vietovėje, kurioje mažiausiai tikėtina, kad išlakos galėtų sukelti didelių aplinkos apsaugos ir sveikatos apsaugos problemų, gali būti leidžiama naudoti ventiliaciją.

d) kompetentingosios valstybių narių institucijos privalo garantuoti, kad būtų reguliariai tikrinamas autocisternų sandarumas ir kad reguliariai būtų tikrinama, ar gerai veikia mobiliųjų talpyklų vakuumo/slėgio vožtuvai.

2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos:

a) naujoms autocisternoms, geležinkelio cisternoms ir laivams — nuo 10 straipsnyje nurodytos datos;

b) esamoms geležinkelio cisternoms ir laivams, jeigu jie pripildomi terminale, kuriam taikoma 4 straipsnio 1 dalis — praėjus trejiems metams nuo 10 straipsnyje nurodytos datos;

c) esamoms autocisternoms, pritaikytoms pripildyti iš apačios, pagal IV priede nustatytus techninius reikalavimus.

3. Išimties tvarka 1 dalies a, b ir c punktų nuostatos netaikomos nuostoliams, kurie yra patiriami dėl garavimo, matavimo operacijų metu panardinus lygio matuoklius į:

a) esamas mobiliąsias talpyklas ir

b) naujas mobiliąsias talpyklas, kurios pradėtos eksploatuoti ketverių metų laikotarpiu nuo 10 straipsnyje nurodytos datos.

6 straipsnis

Stacionariųjų talpyklų pripildymas degalinėse

1. Pripildymo ir laikymo įranga konstruojama ir naudojama laikantis III priedo techninių nuostatų.

Šiomis nuostatomis siekiama tiek sumažinti bendrus metinius benzino nuostolius, kad jie, užpildant degalinių stacionariąsias talpyklas, nesiektų planinės pamatinės vertės — 0,01 % (pagal masę) nuo apyvartos.

Valstybės narės gali palikti galioti arba reikalauti įvesti griežtesnes priemones savo teritorijose arba geografinėse vietovėse, jeigu nustatoma, kad dėl ypatingų sąlygų tos priemonės yra būtinos žmogaus sveikatos arba aplinkos apsaugai.

Valstybės narės benzino nuostoliui sumažinti gali taikyti kitokias technines priemones, negu nustatyta III priede, jeigu įrodoma, kad tokios alternatyvios priemonės yra ne mažiau veiksmingos.

Valstybės narės praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai apie visas taikomas priemones arba apie šioje dalyje nurodytas specialias priemones, kurias jos numato taikyti, bei pagrindžia, kodėl taikomos šios priemonės. Komisija turi patikrinti, ar tos priemonės atitinka Sutarties ir šios dalies nuostatas.

2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos:

a) naujoms degalinėms — nuo 10 straipsnyje nurodytos datos;

b) praėjus trejiems metams nuo 10 straipsnyje nurodytos datos:

- esamoms degalinėms, kurių apyvarta didesnė kaip 1000 m3 per metus,

- esamoms degalinėms, nepriklausomai nuo jų apyvartos, esančioms gyvenamuosiuose kvartaluose arba pramonės rajonuose;

c) esamoms degalinėms, kurių apyvarta didesnė kaip 500 m3 per metus — praėjus šešeriems metams nuo 10 straipsnyje nurodytos datos;

d) visoms kitoms esamoms degalinėms — praėjus devyneriems metams nuo 10 straipsnyje nurodytos datos.

3. Išimties tvarka 1 ir 2 dalys netaikomos degalinėms, kurių apyvarta mažesnė kaip 100 m3 per metus.

4. Valstybės narės gali daryti išimtį ir netaikyti 1 dalyje nustatytų reikalavimų degalinėms, kurių apyvarta mažesnė kaip 500 m3 per metus, jeigu degalinė yra tokioje geografinėje teritorijoje arba vietovėje, kurioje mažiausiai tikėtina, kad garų išlakos galėtų sukelti didelių aplinkos apsaugos arba sveikatos apsaugos problemų.

Valstybės narės tas vietoves, kurioms jos numato taikyti šią išimtį, išsamiai apibūdina pateikdamos Komisijai 9 straipsnyje numatytas ataskaitas ir informaciją apie visus tose vietovėse vykstančius pasikeitimus.

5. Nyderlandų Karalystė gali daryti išimtį ir nesilaikyti šio straipsnio 2 dalyje nustatyto tvarkaraščio, susidarius šioms sąlygoms:

- priemonės, kurių reikalaujama šiame straipsnyje, yra įgyvendinamos kaip dalis platesnės, degalinėms parengtos nacionalinės programos, kuri lygiagrečiai sprendžia įvairias aplinkos apsaugos problemas, tokias kaip vandens, oro ir dirvožemio užterštumas bei aplinkos teršimas atliekomis, ir kuriam įgyvendinti nustatytas griežtas grafikas,

- nustatytas grafikas gali pasislinkti ne daugiau kaip dviem metais, o visos programos baigiamos iki šio straipsnio 2 dalies d punkte numatyto termino,

- Komisijai iš anksto pranešama apie sprendimą nesilaikyti 2 dalyje nustatyto grafiko, pridedant išsamią informaciją apie išimties taikymo apimtį ir jos galiojimo laiką.

6. Ispanijos Karalystė ir Portugalijos Respublika šio straipsnio 2 dalies b punkte nustatytam terminui gali taikyti vienerių metų išimtį.

7 straipsnis

Priedų pakeitimai

Pakeitimai, būtini direktyvos priedams derinti su technikos pažanga, priimami 8 straipsnyje nustatyta tvarka, išskyrus II priedo 2 punkte nurodytas ribines vertes.

8 straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda komitetas, kurį sudaro valstybių narių atstovai, o pirmininkauja Komisijos atstovas.

2. Komisijos atstovas pateikia komitetui priemonių, kurių turi būti imtasi, projektą. Komitetas savo nuomonę dėl projekto pareiškia per tokį laiką, kurį gali nustatyti pirmininkas, atsižvelgdamas į klausimo skubumą. Nuomonė patvirtinama Sutarties 148 straipsnio 2 dalyje nustatyta balsų dauguma tuo atveju, kai Taryba turi priimti sprendimą Komisijos pasiūlymu. Valstybių narių atstovų Komitete balsai skaičiuojami taip, kaip nustatyta tame straipsnyje. Pirmininkas nebalsuoja.

3. Komisija patvirtina numatytas priemones, jeigu jos atitinka komiteto nuomonę.

Jeigu numatytos priemonės neatitinka komiteto nuomonės arba nuomonė nepareiškiama, Komisija nedelsdama pateikia Tarybai pasiūlymą dėl priemonių, kurių turi būti imtasi. Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma.

4. Jeigu per tris mėnesius nuo pasiūlymo pateikimo dienos Taryba nepriima jokio sprendimo, pasiūlytas priemones patvirtina Komisija.

9 straipsnis

Monitoringas ir ataskaitų pateikimas

Šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitos rengiamos 1991 m. gruodžio 23 d. Tarybos direktyvos 91/692/EEB, standartizuojančios ir racionalizuojančios ataskaitas apie tam tikrų su aplinka susijusių direktyvų įgyvendinimą [8] 5 straipsnyje nustatyta tvarka. Komisijai rekomenduojama, prireikus, kartu su savo pirmąja ataskaita pateikti pasiūlymus dėl šios direktyvos pakeitimų, įskaitant pirmiausia jos taikymo išplėtimą, siekiant apimti garų kontrolę bei regeneravimo sistemas pripildymo įrenginiuose ir laivuose.

10 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinės teisės aktus

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 1995 m. gruodžio 31 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai nacionalinės teisės nuostatų, kurias jos priima šios direktyvos taikymo srityje, tekstus.

11 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1994 m. gruodžio 20 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

K. Hänsch

Tarybos vardu

Pirmininkas

K. Kinkel

[1] OL C 227, 1992 9 3, p. 3 ir OL C 270, 1993 10 6, p. 12.

[2] OL C 73, 1993 3 15, p. 6.

[3] Europos Parlamento 1994 m. birželio 24 d. pareikšta nuomonė (OL C 194, 1993 7 19, p. 325), 1993 m. spalio 4 d. Tarybos bendroji pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir Europos Parlamento 1994 m. kovo 9 d. sprendimas (OL C 91, 1994 3 28, p. 82). Bendrasis Taikinimo Komiteto 1994 m. lapkričio 8 d. tekstas, patvirtintas 1994 m. gruodžio 2 d. (OL C 342, 1993 12 20, p. 15).

[4] OL C 112, 1973 12 20, p. 1, OL C 139, 1977 6 13, p. 1; OL C 46, 1983 2 17, p. 1 ir OL C 328, 1987 12 7, p. 1.

[5] OL L 242, 1991 8 30, p. 1.

[6] OL L 109, 1983 4 26, p. 8. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu 92/400/EEB (OL L 221, 1992 8 6, p. 55).

[7] OL L 301, 1982 10 28, p. 1.

[8] OL L 377, 1991 12 31, p. 48.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

REIKALAVIMAI STACIONARIOSIOMS TALPYKLOMS, ESANČIOMS TERMINALUOSE

1. Antžeminių rezervuarų išorinė sienelė ir stogas turi būti nudažyta tokia spalva, kurios bendrasis šilumos atspindėjimas sudaro 70 % arba daugiau. Šie darbai gali būti planuojami trejų metų laikotarpiu kaip įprastos rezervuarų techninės priežiūros proceso dalis. Valstybės narės išimties tvarka gali netaikyti šios nuostatos, jeigu to reikia ypatingam landšaftui išsaugoti regionuose, kuriuos numatė nacionalinės valdžios institucijos.

Ši nuostata netaikoma rezervuarams, sujungtiems su garų regeneravimo įrenginiais, atitinkančiais II priedo 2 punkto reikalavimus.

2. Rezervuaruose su išoriniais plūduriuojančiais stogais turi būti įrengtas pirminis tarpiklis, uždengiantis žiedo formos angą tarp rezervuaro sienelės ir plūduriuojančio stogo išorinio krašto, o antrinis tarpiklis įtvirtinamas virš pirminio tarpiklio. Šie tarpikliai turėtų būti sukonstruoti taip, kad sulaikytų 95 % arba daugiau susikaupiančių garų, palyginti su panašiu rezervuaru nejudamu stogu, neturinčiu susikaupiančių garų valdymo prietaiso (tai yra rezervuaras nejudamu stogu, turintis tik vakuumo arba slėgio mažinimo vožtuvą).

3. Visos naujos stacionariosios talpyklos terminaluose, kuriuose pagal šios direktyvos 4 straipsnį (žr. II priedą) būtina regeneruoti garus, turi būti:

a) rezervuarai nejudamu stogu sujungti su garų regeneravimo įrenginiu, atitinkančiu II priedo reikalavimus, arba

b) rezervuarai su plūduriuojančiais stogais, išoriniais arba vidiniais, turinčiais pirminį ir antrinį tarpiklius pagal 2 punkte nustatytus reikalavimus.

4. Esami rezervuarai nejudamu stogu turi būti:

a) sujungti su garų regeneravimo įrenginiu, atitinkančiu II priedo reikalavimus, arba

b) turėti vidinį plūduriuojantį stogą su pirminiu tarpikliu, kuris turėtų būti sukonstruotas taip, kad sulaikytų 90 % arba daugiau garų, palyginti su rezervuaru nejudamu stogu, neturinčiu susikaupiančių garų valdymo prietaiso.

5. 3 ir 4 punktuose nurodyti garų sulaikymo valdymo reikalavimai netaikomi terminaluose esantiems rezervuarams nejudamu stogu, jeigu pagal II priedo 1 punktą yra leidžiamas tarpinis garų laikymas.

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

REIKALAVIMAI PRIPILDYMO IR IŠTUŠTINIMO ĮRENGINIAMS, ESANTIEMS TERMINALUOSE

1. Mobiliosios talpyklos pildymo metu susidarantys garai turi būti grąžinami garams nepralaidžia jungtimi į regeneravimo įrenginį ir regeneruojami pačiame terminale.

Ši nuostata netaikoma iš viršaus pripildomoms cisternoms, jeigu tokia pripildymo sistema yra leidžiama.

Terminaluose, kuriuose benzinas pilamas į laivus, garų regeneravimo įrenginys gali būti pakeistas jų deginimo įrenginiu, jeigu garų regeneravimas yra nesaugus arba techniškai neįmanoma jų regeneruoti dėl didelio grąžinamų garų tūrio. Reikalavimai, taikomi iš garų regeneravimo įrenginių į atmosferą išmetamiems garams, taikomi ir garų deginimo įrenginiams.

Terminaluose, kurių apyvarta mažesnė kaip 25000 tonų per metus, tarpinis garų laikymas gali būti pakeistas tuoj pat atliekamu jų regeneravimu terminale.

2. Vidutinė iš regeneravimo įrenginio išmetamų garų koncentracija, patikslinta pagal jų praskiedimą apdorojimo metu, neturi viršyti 35 g/normaliam kubiniam metrui (Nm3) per bet kurią vieną valandą.

Garų regeneravimo įrenginiams, įrengtiems iki 1993 m. sausio 1 d., Jungtinė Karalystė išimties tvarka gali leisti netaikyti šiame priede nustatytos 35 g/Nm3 per bet kurią vieną valandą ribinės vertės, su sąlyga, kad:

- įrenginiai atitinka 50 g/Nm3 per bet kurią vieną valandą ribinę vertę, išmatuotą laikantis šiame priede nustatytų techninių specifikacijų,

- išimtis nebetaikoma vėliausiai po devynerių metų nuo šios direktyvos 10 straipsnyje nurodytos datos,

- Komisijai iš anksto turi būti pranešama apie atskirus įrenginius, kuriems taikoma ši išimtis, įskaitant informaciją apie jų apyvartą ir iš įrenginio į aplinką išsiskiriančių benzino garų kiekį.

Kompetentingosios valstybių narių valdžios institucijos privalo užtikrinti, kad būtų nustatyti matavimo ir analizės metodai bei jų atlikimo dažnumas.

Esant normaliai apyvartai matavimai turi būti atliekami visą vieną darbo dieną (ne trumpesnę kaip septynios valandos).

Matavimai gali būti atliekami be pertraukų arba su pertraukomis. Jei matuojama su pertraukomis, turi būti matuojama mažiausiai keturis kartus per valandą.

Bendra matavimo paklaida, susidaranti dėl naudojamų prietaisų, kalibravimui naudojamų dujų ir pačios matavimo procedūros neturi viršyti 10 % išmatuotos vertės.

Naudojamais prietaisais turi būti įmanoma išmatuoti ne mažesnę kaip 3 g/Nm3 koncentraciją.

Matavimo tikslumas turi būti ne mažesnis kaip 95 % išmatuotos vertės.

3. Kompetentingosios valstybių narių valdžios institucijos privalo užtikrinti, kad būtų reguliariai tikrinamas jungiamųjų linijų ir vamzdynų sandarumas.

4. Kompetentingosios valstybių narių valdžios institucijos privalo užtikrinti, kad, esant garų nuotėkiui, pildymas būtų sustabdomas platformoje. Ant platformos turi būti sumontuota įranga, reikalinga pildymo darbams sustabdyti.

5. Kai mobiliąsias talpyklas leidžiama pripildyti iš viršaus, pripildymo rankenos angą būtina laikyti prie mobiliosios talpyklos dugno, kad benzinas nesitaškytų.

--------------------------------------------------

III PRIEDAS

REIKALAVIMAI PRIPILDYMO ĮRENGINIAMS IR STACIONARIOSIOMS TALPYKLOMS, ESANČIOMS DEGALINĖSE IR TERMINALUOSE, KURIUOSE ATLIEKAMAS TARPINIS GARŲ LAIKYMAS

Garai, išsiskiriantys degalinėse pilant benziną į stacionariąsias talpyklas ir terminaluose į rezervuarus nejudamu stogu, naudojamus tarpiniam garų laikymui, privalo būti grąžinami garams nepralaidžia jungtimi į benziną pristatančią mobiliąją talpyklą. Pripildymo darbai negali būti atliekami, kol tokių įrenginių nėra arba jie veikia netinkamai.

--------------------------------------------------

IV PRIEDAS

EUROPIETIŠKO TIPO AUTOCISTERNŲ PRIPILDYMO IŠ APAČIOS, GARŲ SURINKIMO IR APSAUGOS NUO PERPYLIMO TECHNINĖS SĄLYGOS

1. Movos

1.1. Jungiamoji mova ant užpildymo rankenos turi būti mova su vidiniu sriegiu, kuri jungiasi su 4 colių API (101,6 mm) apgaubiamu adapteriu, įtaisytu transporto priemonėje, kaip nurodyta:

- API rekomenduojama praktika 1004,

septintasis leidimas, 1988 m. lapkritis.

MC-306 tipo autocisternų pripildymas iš apačios ir garų regeneravimas (2.1.1.1 skirsnis – Adapterių tipai, naudojami pripildant iš apačios).

1.2. Garų surinkimo jungiamoji mova ant pripildymo platformos garų surinkimo žarnos, turi būti kumštelinė mova su vidiniu sriegiu, kuri jungiasi su 4 colių (101,6 mm) kumšteliniu apgaubiamu adapteriu, įtaisytu transporto priemonėje, kaip nurodyta:

- API rekomenduojama praktika 1004,

septintasis leidimas, 1988 m. lapkritis.

MC-306 tipo autocisternų pripildymas iš apačios ir garų regeneravimas (4.1.1.2 skirsnis – Garų regeneravimo adapteris).

2. Pripildymo sąlygos

2.1. Normalus skysčio tekėjimo greitis užpildymo rankenoje turi būti 2300 litrų per minutę (maksimalus greitis – 2500 litrų per minutę).

2.2. Kai terminalas veikia didžiausiu pajėgumu, pripildymo platformos garų surinkimo sistemos, įskaitant ir regeneravimo įrenginį, regeneravimo adapteryje ties transporto priemone leidžiama susidaryti ne didesniam kaip 55 milibarų priešslėgiui.

2.3. Visos iš apačios pripildomos transporto priemonės, kurias leidžiama naudoti, turi turėti pritvirtintą tapatumo nustatymo lentelę, kurioje nurodomas leistinas maksimalus vienu metu veikiančių užpildymo rankenų skaičius, tai užtikrina, kad garai nebus išleidžiami per P (slėgio) ir V (vakuumo) kamerų vožtuvus, kai susidarys maksimalus 55 milibarų priešslėgis, kaip nurodyta 2.2 punkte.

3. Įžeminimo arba perpylimo nustatymo įrenginio sujungimas su transporto priemone

Pripildymo platformoje turi būti įrengtas perpilimo nustatymo valdymo įrenginys, kuris, sujungus jį su transporto priemone, turi perduoti leidžiantį pilti saugos signalą, jeigu kiti perpilimo davikliai nerodo per didelio lygio.

3.1. Transporto priemonė turi būti sujungta su platformoje esančiu valdymo bloku 10 adatėlių pramoninio standarto elektrine jungtimi. Apgaubiama jungtis turi būti tvirtinama prie transporto priemonės, o lizdinė jungtis tvirtinama prie laisvo laido galo, sujungto su ant platformos įtaisytu valdymo bloku.

3.2. Transporto priemonės aukšto lygio detektoriai turi būti arba dvilaidžiai termistoriniai davikliai, dvilaidžiai optiniai davikliai, penkialaidžiai optiniai davikliai arba panašūs davikliai, su sąlyga, jog sistema veikia be gedimų. (Pastaba. Termistorių temperatūros koeficientas turi būti neigiamas).

3.3. Platformoje esantis valdymo blokas turi tikti tiek dvilaidėms, tiek ir penkialaidėms transporto priemonių sistemoms.

3.4. Transporto priemonė turi būti sujungta su platforma bendra grįžtamąja perpilimo signalizatorių jungtimi, kuri per transporto priemonės važiuoklę turi būti prijungta prie apgaubiamos jungties 10 adatėlės. Lizdinės jungties 10 adatėlė turi būti prijungta prie valdymo bloko korpuso, kuris turi būti prijungtas prie platformos įžeminimo.

3.5. Visos transporto priemonės su iš apačios pripildomomis talpyklomis, kurias leidžiama naudoti, turi turėti pritvirtintą tapatumo nustatymo lentelę (žr. 2.3. punktą), kurioje nurodomas naudojamų perpilimo nustatymo daviklių tipas (t. y. dvilaidžiai arba penkialaidžiai).

4. Sujungimų vietos nustatymas

4.1. Skysčio pylimo ir garų surinkimo įrenginiai ant pripildymo platformos turi būti konstruojami remiantis tokia transporto priemonės sujungimo grandine.

4.1.1. Skysčio adapterių centrinės linijos aukštis turi būti: maksimalus – 1,4 metrai (be apkrovos); minimalus – 0,5 metro (su apkrova), pageidautinas aukštis – nuo 0,7 iki 1,0 metro.

4.1.2. Horizontalus atstumas tarp adapterių turi būti ne mažesnis kaip 0,25 metro (pageidautinas minimalus atstumas – 0,3 metro).

4.1.3. Visi skysčio adapteriai turi būti išdėstyti grandine, kurios bendras ilgis neviršytų 2,5 metro.

4.1.4. Pageidautina, kad garų surinkimo adapteris būtų įrengtas iš dešinės skysčio adapterių pusės, ne aukščiau kaip 1,5 metro (be apkrovos) ir ne žemiau kaip 0,5 metro (su apkrova).

4.2. Įžeminimo arba perpylimo jungtis turi būti įrengta iš dešinės skysčio ir garų surinkimo adapterių pusės, ne aukščiau kaip 1,5 metro (be apkrovos) ir ne žemiau kaip 0,5 metro (su apkrova).

4.3. Pirmiau nurodyti sujungimai turi būti tik vienoje transporto priemonės pusėje.

5. Saugos blokatoriai

5.1. Įžeminimo arba perpylimo nustatymas

Pripildymo darbai neturi būti leidžiami tol, kol bendras įžeminimo arba perpylimo nustatymo valdymo blokas neduoda leidžiančio signalo.

Jeigu lygis viršijamas arba dingsta transporto priemonės įžeminimas, valdymo blokas ant platformos turi uždaryti pripildymo platformos valdymo vožtuvą.

5.2. Garų surinkimo nustatymas

Pripildymo darbai neturi būti leidžiami, kol garų surinkimo žarna nėra sujungta su transporto priemone, ir kol išeinantys garai negali laisvai patekti iš transporto priemonės į garų surinkimo sistemą.

--------------------------------------------------