Tarybos direktyva 93/83/EEB

1993 m. rugsėjo 27 d.

dėl tam tikrų autorių teisių ir gretutinių teisių taisyklių, taikomų palydoviniam transliavimui ir kabeliniam perdavimui, koordinavimo

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 57 straipsnio 2 dalį bei 66 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

bendradarbiaudama su Europos Parlamentu [2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

(1) kadangi į Sutartyje nustatytus Bendrijos uždavinius įeina vis glaudesnės sąjungos sukūrimas tarp Europos žmonių, Bendrijai priklausančių valstybių glaudesnių santykių puoselėjimas ir Bendrijos šalių ekonominės bei socialinės pažangos užtikrinimas imantis bendrų veiksmų Europą skiriančioms kliūtims panaikinti;

(2) kadangi tam tikslui Sutartis numato įkurti bendrą rinką ir erdvę be vidaus sienų; kadangi norint tai pasiekti reikia panaikinti kliūtis paslaugų laisvam judėjimui ir sukurti sistemą, kuri užtikrintų, kad bendrojoje rinkoje konkurencija nebus iškraipoma; kadangi tam tikslui Taryba gali priimti direktyvas dėl valstybėse narėse priimtų įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su savarankiškai dirbančių asmenų veiklos pradėjimu ir vykdymu koordinavimo;

(3) kadangi Bendrijoje per valstybių narių sienas perduodama transliacija, ypač palydoviniu ir kabeliniu ryšiu, yra vienas svarbiausių būdų šiems Bendrijos politiniams, ekonominiams, socialiniams, kultūriniams ir teisiniams tikslams pasiekti;

(4) kadangi Taryba jau yra priėmusi 1989 m. spalio 3 d. Direktyvą 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo [4], kuri numato skatinti kurti ir platinti Europos televizijos programas, jas reklamuoti bei remti, apsaugoti nepilnamečius ir užtikrinti atsako teisę;

(5) kadangi vis dėlto vykdyti šiuos tarpvalstybinės palydovinės transliacijos ir kitų valstybių narių programų kabelinės retransliacijos uždavinius šiuo metu vis dar kliudo nacionalinių autorių teisių taisyklių skirtumai ir tam tikras teisinis netikrumas; kadangi tai reiškia, jog kyla grėsmė, kad teisių turėtojų kūriniai gali būti panaudojami nemokant jiems atlyginimo arba kad atskiri išimtinių teisių turėtojai įvairiose šalyse gali kliudyti pasinaudoti jų teisėmis; kadangi visų pirma teisinis netikrumas yra tiesioginė kliūtis laisvam programų judėjimui Bendrijoje;

(6) kadangi šiuo metu autorių teisių atžvilgiu daromas skirtumas tarp viešo perdavimo per tiesioginį palydovą ir viešo perdavimo per ryšių palydovą; kadangi nebėra jokio pagrindo daryti tokį teisinį skirtumą, nes šiais laikais galima ir materialiai žmonėms įmanoma individualiai priimti signalus per abiejų tipų palydovus;

(7) kadangi laisvai transliuoti programas dar trukdo šiuo metu esantis teisinis netikrumas dėl to, ar transliacija per palydovą, kurio signalus galima priimti tiesiogiai, daro poveikį teisėms tik perdavimo šalyje, ar visose priėmimo šalyse kartu; kadangi autorių teisių atžvilgiu ryšių palydovus ir tiesioginius palydovus traktuojant nevienodai šis teisinis netikrumas dabar daro poveikį beveik visų programų transliavimui Bendrijoje per palydovą;

(8) kadangi per valstybių narių sienas perduodamas programas pajungiant į kabelinius tinklus ir jas taip retransliuojant taip pat pasigendama teisinio tikrumo, kuris yra būtina transliacijų laisvo judėjimo Bendrijoje sąlyga;

(9) kadangi jau vis daugiau teisių įsigyjama pagal sutartį suteikiant leidimą jomis naudotis ir tai stipriai skatina kurti pageidaujamą Europos audiovizualinę erdvę; kadangi reikia užtikrinti, kad tokios sutartys būtų toliau vykdomos ir kur tik įmanoma būtų skatinama jas sklandžiai taikyti praktikoje;

(10) kadangi kabelinių tinklų operatoriai šiuo metu negali būti tikri, kad pagal tokią sutartį jie faktiškai yra įsigiję visas programų teises;

(11) kadangi galiausiai įvairiose valstybėse narėse ne visos šalys yra vienodai saistomos įsipareigojimų, neleidžiančių joms be svarbios priežasties atsisakyti derėtis dėl būtinų kabeliniam platinimui teisių įsigijimo ar leisti tokioms deryboms sužlugti;

(12) kadangi dėl to suvienytos audiovizualinės erdvės kūrimo įstatyminė bazė, nustatyta Direktyvoje 89/552/EEB, turi būti papildyta nuoroda į autorių teises;

(13) kadangi dėl to reikia atsisakyti skirtingo programų perdavimo per ryšio palydovą traktavimo, kuris egzistuoja valstybėse narėse, kad pagrindinis skirtumas visoje Bendrijoje priklausytų nuo to, ar kūriniai bei kiti saugomi objektai yra perduodami viešai; kadangi tai taip pat užtikrins vienodą transliacijų per valstybių sienas traktavimą nepriklausomai nuo to, ar joms naudojamas tiesioginis transliavimo palydovas, ar ryšių palydovas;

(14) kadangi teisinis netikrumas dėl įsigytinų teisių, trukdantis palydoviniam transliavimui per valstybių sienas, turi būti panaikintas Bendrijos lygmeniu apibrėžiant viešo perdavimo per palydovą sąvoką; kadangi toks apibrėžimas turi nurodyti, kur vykdomas perdavimas; kadangi toks apibrėžimas būtinas norint išvengti kelių nacionalinių įstatymų taikymo vienai transliacijai; kadangi viešas perdavimas per palydovą vyksta tik tuomet ir tik tose valstybėse narėse, kur programos signalų įvedimą į ištisinę ryšio grandinę, vedančią į palydovą, o paskui – žemyn link žemės, kontroliuoja už tai atsakinga transliavimo organizacija; kadangi įprastinės techninės procedūros, susijusios su programos signalais, neturėtų būti laikomos transliavimo grandies pertraukimais;

(15) kadangi išimtinių transliavimo teisių įsigijimas pagal sutartį valstybėje narėje, kurioje vyksta viešas perdavimas per palydovą, turėtų atitikti visus autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymus;

(16) kadangi sutarčių laisvės principas, kuriuo remiasi ši direktyva, leis ir toliau riboti šių teisių naudojimą, ypač dėl tam tikrų perdavimo techninių priemonių ir tam tikrų kalbos versijų;

(17) kadangi apskaičiuodamos užmokestį už įsigyjamas teises šalys turėtų atsižvelgti į visus transliavimo aspektus, tokius kaip faktiška auditorija, galima auditorija ir kalba;

(18) kadangi taikant šioje direktyvoje nurodytą kilmės šalies principą gali kilti problemų dėl jau egzistuojančių sutarčių; kadangi ši direktyva turėtų numatyti, kad egzistuojančioms sutartims būtų nustatytas, jei reikia pagal šią direktyvą, penkerių metų laikas; kadangi minėtasis kilmės šalies principas neturėtų dėl to būti taikomas egzistuojančioms sutartims, kurios baigiasi iki 2000 m. sausio 1 d.; kadangi jei po tos datos šalys vis dar turės galiojančių sutarčių, jos privalėtų turėti teisę iš naujo derėtis dėl sutarties sąlygų;

(19) kadangi egzistuojančios tarptautinės sutartys dėl bendros gamybos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į tą ekonominį tikslą ir mastą, numatytą šalių prieš pasirašant sutartį; kadangi praeityje tarptautinės sutartys dėl bendros gamybos dažnai aiškiai ir konkrečiai neminėdavo viešo perdavimo per palydovą kaip atskiros, šioje direktyvoje apibrėžtos naudojimo formos; kadangi daugelis egzistuojančių tarptautinių sutarčių dėl bendros gamybos remiasi tuo, kad visi bendros gamybos dalyviai bendros gamybos teisėmis naudojasi atskirai ir nepriklausomai, pasidaliję naudojimo teises pagal teritorijos ribas; kadangi dažniausiai tokiais atvejais, kai viešas perdavimas per palydovą, kurį leidžia vienas bendraautoris, pažeistų kito bendraautoriaus naudojimo teises, tokia egzistuojanti sutartis paprastai turėtų būti aiškinama taip, kad viešą perdavimą per palydovą leidžiantis bendraautoris turėtų gauti kito bendraautorio sutikimą tokiam leidimui duoti; kadangi vieno bendraautorio kalbos išimtinumo teisė yra pažeidžiama, kai viešo perdavimo versijos ar versijų kalba, įskaitant ir dubliuotas bei subtitruotas versijas, sutampa su daugelio suprantamomis kalbomis ar kalba toje teritorijoje, kuri pagal sutartį jam yra skirta; kadangi, kai viešai perduodamas per palydovą kūrinys susideda tik iš vaizdų, ir jame nėra jokių dialogų ar subtitrų išimtinumo teisė turi būti suprantama plačiau; kadangi būtina aiški taisyklė tais atvejais, kai tarptautinė sutartis dėl bendros gamybos tiksliai nesureguliuoja teisių pasiskirstymo konkrečiu viešo perdavimo per palydovą, kaip apibrėžta šioje direktyvoje, atveju;

(20) kadangi viešas perdavimas per palydovą iš Bendrijai nepriklausančios šalies tam tikromis sąlygomis laikomas vykstančiu Bendrijos valstybėje narėje;

(21) kadangi būtina užtikrinti, kad autorių, atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliavimo organizatorių apsauga egzistuotų visose valstybėse narėse ir kad tokiai apsaugai nereikėtų pagal įstatymą taikyti licencijavimo sistemos; kadangi tik tokiu būdu įmanoma užtikrinti, kad jokie apsaugos lygio skirtumai bendrojoje rinkoje neiškraipys konkurencijos;

(22) kadangi panašu, jog naujų technologijų atsiradimas turės poveikio kūrinių bei kitų objektų panaudojimo kokybei ir kiekybei;

(23) kadangi vykstant tokiai pažangai visų teisių turėtojų apsaugos lygį pagal šią direktyvą visose srityse, kuriose ši direktyva taikoma, reikės nuolat tikslinti;

(24) kadangi šioje direktyvoje numatytas įstatymų derinimas reiškia, kad turi būti derinamos nuostatos, užtikrinančios labai gerą autorių, atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliavimo organizatorių apsaugą; kadangi taip derinant neturi būti leidžiama kuriai nors transliavimo organizacijai pasinaudoti apsaugos lygio skirtumais ir perkelti savo veiklą kitur pakenkiant audiovizualiniams kūriniams;

(25) kadangi viešo perdavimo per palydovą tikslams gretutinių teisių apsauga turi būti suderinta su apsauga, numatyta 1992 m. lapkričio 19 d. Tarybos direktyvoje 92/100/EEB dėl nuomos ir panaudos teisių bei tam tikrų teisių, gretutinių autorių teisėms, intelektinės nuosavybės srityje [5]; kadangi tai ypač užtikrintų, kad atlikėjams ir fonogramų gamintojams bus garantuotas atitinkamas atlygis už jų atlikimo ir fonogramų viešą perdavimą per palydovą;

(26) kadangi 4 straipsnio nuostatos netrukdo valstybėms narėms Direktyvos 92/100/EEB 2 straipsnio 5 dalyje išdėstytas prielaidas taikyti 4 straipsnyje minimoms išimtinėms teisėms; kadangi, be to, 4 straipsnio nuostatos netrukdo valstybėms narėms numatyti prielaidos, įgalinančios atmesti leidimą naudoti tame straipsnyje minimas atlikėjų išimtines teises, jei tokia prielaida neprieštarauja Tarptautinei konvencijai dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliavimo organizacijų apsaugos;

(27) kadangi programų kabeliniam retransliavimui iš kitų valstybių narių turi būti taikomos autorių teisės ir atitinkamais atvejais gretutinės teisės; kadangi kabelinės televizijos operatorius tam turi gauti kiekvieno teisių į kiekvieną retransliuojamos programos dalį turėtojo leidimą; kadangi pagal šią direktyvą leidimas turi būti duodamas sutarties pagrindu, išskyrus laikinas išimtis dėl egzistuojančių teisinių licencijų schemų;

(28) kadangi norint užtikrinti, kad nekiltų abejonių dėl sklandaus sutarčių veikimo, kai įsikiša kiti asmenys, turintys teises į atskiras programos dalis, reikia numatyti, įpareigojant kreiptis į atlygio surinkimo organizaciją, išimtinai kolektyvinį naudojimąsi leidimo teise, kiek tai reikalinga atsižvelgiant į kabelinio retransliavimo ypatumus; kadangi leidimo teisė išlieka nepakitusi ir tam tikru mastu reguliuojamas tik naudojimasis ja, kad teisę leisti kabelinę retransliaciją būtų galima perduoti; kadangi ši direktyva neturi poveikio neturtinių teisių įgyvendinimui;

(29) kadangi 10 straipsnyje numatyta išimtis neturėtų varžyti teisių turėtojų sprendimo perduoti savo teises atlygio surinkimo organizacijai ir tokiu būdu gauti tam tikrą tiesioginę dalį atlygio, kurį kabelinis platintojas sumoka už kabelinę retransliaciją;

(30) kadangi sudaryti sutartis dėl kabelinės retransliacijos leidimo turėtų būti skatinama papildomomis priemonėmis; kadangi šalis, norinti sudaryti bendrą sutartį, savo ruožtu turėtų būti įsipareigojusi pateikti sutarčiai kolektyvinius pasiūlymus; kadangi, be to, kiekviena šalis turi turėti teisę bet kuriuo momentu pasitelkti nešališkus tarpininkus, kurių užduotis yra padėti deryboms ir kurie gali teikti pasiūlymus; kadangi apie visus tokius pasiūlymus ir atsisakymus juos priimti šalims turi būti pranešama pagal teisinių dokumentų įteikimo taisykles ypač kaip tai yra numatyta galiojančiose tarptautinėse konvencijose; kadangi galiausiai būtina užtikrinti, kad derybos be pagrįstos priežasties nebūtų blokuojamos ir kad atskiriems teisių turėtojams be teisėtos priežasties nebūtų užkertamas kelias dalyvauti derybose; kadangi nė viena iš tų priemonių, skatinančių įsigyti teises, nekelia abejonių dėl kabelinės retransliacijos teisių įsigijimo pagal sutartis;

(31) kadangi pereinamuoju laikotarpiu valstybėms narėms turėtų būti leidžiama išlaikyti esamas institucijas, kurių jurisdikcijai atitinkamos valstybės narės teritorijoje priklauso atvejai, kai transliavimo organizacija nepagrįstai atsisako suteikti teisę kabelinėmis priemonėmis viešai retransliuoti programą arba kelia nepagrįstas sąlygas; kadangi suprantama, jog būtina garantuoti atitinkamų šalių teisę būti tos institucijos išklausytoms ir kad institucijos buvimas neturi trukdyti atitinkamoms šalims įprastu būdu kreiptis į teismą;

(32) kadangi Bendrijos taisyklių nereikia visiems tiems klausimams, kurių padariniai su galimomis komerciniu požiūriu nereikšmingomis išimtimis turi poveikį tik vienoje valstybėje narėje;

(33) kadangi, norint sutarčių pagrindu įdiegti ir garantuoti laisvą bei nepertraukiamą palydovinę transliaciją per valstybių sienas ir vienalaikę, nepakeistų iš kitų valstybių narių transliuojamų programų kabelinę retransliaciją, reikia nustatyti minimalias taisykles;

(34) kadangi ši direktyva neturi trukdyti tolesniam autorių ir gretutinių teisių bei tokių teisių kolektyvinio administravimo derinimui; kadangi valstybių narių galimybė reglamentuoti atlygio surinkimo organizacijų veiklą neturi pažeisti teisės į derybas dėl sutarčių, kurios numatytos šioje direktyvoje, jei tokios derybos vyksta pagal bendras ir specialias nacionalines konkurencijos teisės ir monopolijų piktnaudžiavimo savo padėtimi prevencijos taisykles;

(35) kadangi dėl to valstybės narės turėtų papildyti bendrąsias šios direktyvos tikslams pasiekti būtinas nuostatas, savo vidaus teisėje taikydamos įstatymų leidybos ir administracines priemones, jei jos neprieštarauja šios direktyvos tikslams ir atitinka Bendrijos teisę;

(36) kadangi ši direktyva neturi poveikio Sutarties 85 ir 86 straipsnių konkurencijos taisyklių taikymui,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

APIBRĖŽIMAI

1 straipsnis

Apibrėžimai

1. Šioje direktyvoje "palydovas" – tai bet kuris palydovas, veikiantis dažnių juostose, kurios pagal telekomunikacijų įstatymą yra rezervuotos viešam transliuojamų signalų priėmimui ir kurios yra rezervuotos uždarai tarp atskirų punktų komunikacijai. Tačiau pastaruoju atveju aplinkybės, kuriomis signalai individualiai priimami, turi būti panašios į pirmojo atvejo aplinkybes.

2. a) Šioje direktyvoje "viešas perdavimas per palydovą" – tai programos signalų, skirtų viešam priėmimui, įvedimas, atsakingai transliavimo organizacijai kontroliuojant, į ištisinę komunikacijos grandinę, vedančią į palydovą ir žemyn link žemės;

b) viešas perdavimas per palydovą vyksta tik valstybėje narėje, kurioje atsakingai transliavimo organizacijai kontroliuojant, programos signalai yra įvedami į nepertraukiamą komunikacijos grandinę, vedančią į palydovą ir žemyn link žemės;

c) jei programos signalai yra koduoti, viešas perdavimas per palydovą vyksta tuomet, kai iškodavimo priemonėmis visuomenę aprūpina transliavimo organizacija arba tomis priemonėmis aprūpinama jos leidimu;

d) kai viešas perdavimas per palydovą vyksta Bendrijai nepriklausančioje valstybėje, kuri neteikia II skyriuje numatytos apsaugos,

i) jei programos signalai į palydovą perduodami per palydovinį ryšį, esantį valstybėje narėje, tariama, kad toks viešas perdavimas per palydovą vyksta toje valstybėje narėje, ir teisės, numatytos II skyriuje gali būti panaudotos prieš palydovinį ryšio stotį eksploatuojančius asmenis; arba

ii) jei palydovinis ryšys, esantis valstybėje narėje, nėra naudojamas, bet valstybėje narėje įsteigta transliavimo organizacija yra užsakiusi viešą transliavimą per palydovą, tariama, kad toks veiksmas vyksta valstybėje narėje, kurioje transliavimo organizacija turi savo pagrindinę Bendrijos buveinę, ir II skyriuje numatytos teisės gali būti panaudotos prieš transliuojančią organizaciją.

3. Šioje direktyvoje "kabelinė retransliacija" – tai viešam priėmimui skirtų televizijos ar radijo programų pradinio perdavimo iš kitos valstybės narės vieliniu ar bevieliu ryšiu, įskaitant ir palydovinį ryšį, vienalaikis, nepakeistas ir nesutrumpintas retransliavimas viešam priėmimui kabeline ar mikrobange sistema.

4. Šioje direktyvoje "atlygio surinkimo organizacija" – tai bet kuri organizacija, kurios vienintelė užduotis ar viena iš pagrindinių užduočių – tvarkyti ir administruoti autorių arba gretutines teises.

5. Šioje direktyvoje pagrindinis kinematografijos ar audiovizualinio kūrinio režisierius laikomas jo autoriumi ar vienu iš autorių. Valstybės narės gali numatyti, kad ir kiti asmenys gali būti laikomi bendraautoriais.

II SKYRIUS

PROGRAMŲ TRANSLIAVIMAS PER PALYDOVĄ

2 straipsnis

Transliavimo teisė

Valstybės narės suteikia autoriui išimtinę teisę leisti viešai per palydovą perduoti autorių teisės kūrinius, kuriems taikomos šio skyriaus nuostatos.

3 straipsnis

Transliavimo teisių įsigijimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad 2 straipsnyje nurodytą leidimą būtų galima įsigyti tik sudarius sutartį.

2. Valstybė narė gali numatyti, kad atlygio surinkimo organizacijos ir transliavimo organizacijos kolektyvinė sutartis dėl tam tikros kūrinių kategorijos gali būti taikoma tos pačios kategorijos teisių turėtojams, kuriems atlygio surinkimo organizacija neatstovauja, jei:

- viešas perdavimas per palydovą vyksta kartu su antžemine to paties transliuotojo vykdoma transliacija ir

- neatstovaujamas teisių turėtojas visada turi turėti galimybę savo kūriniams netaikyti kolektyvinės sutarties ir savo teisėmis naudotis individualiai arba kolektyviai.

3. Šio straipsnio 2 dalis netaikoma kinematografijos kūriniams, taip pat kūriniams, sukurtiems panašiais būdais.

4. Kai valstybės narės įstatymas numato kolektyvinės sutarties išplėtimą pagal šio straipsnio 2 dalį, toji valstybė narė Komisijai praneša, kurios transliavimo organizacijos turi teisę pasinaudoti tuo įstatymu. Tokią informaciją Komisija paskelbia Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje (C serija).

4 straipsnis

Atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliavimo organizacijų teisės

1. Viešo perdavimo per palydovą atveju atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliavimo organizacijų teisės ginamos pagal Direktyvos 92/100/EEB 6, 7, 8 ir 10 straipsnių nuostatas.

2. Šio straipsnio 1 dalyje "transliavimas bevieliu ryšiu" Direktyvoje 92/100/EEB reiškia, kad į šią sąvoką įeina ir viešas perdavimas per palydovą.

3. Naudojantis šio straipsnio 1 dalyje minimomis teisėmis yra taikomi Direktyvos 92/100/EEB 2 straipsnio 7 dalis ir 12 straipsnis.

5 straipsnis

Autorių ir gretutinių teisių sąsaja

Gretutinių teisių apsauga pagal šią direktyvą nedaro jokio poveikio autorių teisių apsaugai.

6 straipsnis

Mažiausia apsauga

1. Valstybės narės gali numatyti didesnę gretutinių teisių turėtojų apsaugą nei reikalauja Direktyvos 92/100/EEB 8 straipsnis.

2. Taikydamos šio straipsnio 1 dalį, valstybės narės turi laikytis 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse pateiktų apibrėžimų.

7 straipsnis

Pereinamosios nuostatos

1. Laiku taikant šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje nurodytas teises, remiamasi Direktyvos 92/100/EEB 13 straipsnio 1, 2, 6 ir 7 dalimis. Direktyvos 92/100/EEB 13 straipsnio 4 ir 5 dalys taikomos mutatis mutandis.

2. Sutartims dėl kūrinių ir kitos saugomų objektų naudojimo, galiojančioms 14 straipsnio 1 dalyje nurodytą dieną, nuo 2000 m. sausio 1 d. taikomos 1 straipsnio 2 dalies bei 2 ir 3 straipsnių nuostatos, jei jų galiojimo laikas baigiasi po šios datos.

3. Kai tarptautinė bendros gamybos sutartis, iki 14 straipsnio 1 dalyje minimos dienos sudaryta tarp valstybės narės bendro gamintojo ir vieno ar kelių gamintojų iš kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių, aiškiai numato naudojimo teisių pasidalijimą tarp bendrų gamintojų pagal geografines sritis visoms viešos komunikacijos priemonėms nedarant skirtumo tarp nuostatų, taikomų viešam perdavimui per palydovą, ir kitoms ryšio priemonėms taikomų nuostatų ir kai viešas bendro kūrinio perdavimas per palydovą pakenktų vieno iš toje geografinėje srityje esančių bendraautorių ar jo atstovų išimtinėms teisėms, ypač išimtinėms kalbos teisėms, vienas iš bendraautorių (bendrų gamintojų) ar jo atstovų, norėdamas duoti leidimą viešam perdavimui per palydovą, privalo gauti tų išimtinių teisių turėtojo – nesvarbu, ar jis būtų bendraautoris, ar jo atstovas – išankstinį sutikimą.

III SKYRIUS

KABELINIS RETRANSLIAVIMAS

8 straipsnis

Kabelinio retransliavimo teisės

1. Valstybės narės užtikrina, kad jos teritorijoje kabeliu retransliuojant kitų valstybių narių programas, bus gerbiamos taikomos autorių ir gretutinės teisės ir kad toks retransliavimas bus vykdomas remiantis individualiomis ar kolektyvinėmis sutartimis, sudarytomis tarp autorių teisių turėtojų, gretutinių teisių turėtojų ir kabelinių tinklų operatorių.

2. Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, iki 1997 m. gruodžio 31 d. valstybės narės gali išlaikyti pagal įstatymą nustatytas licencijų sistemas, kurios veikia ir yra aiškiai įtvirtintos nacionalinėje teisėje 1991 m. liepos 31 d.

9 straipsnis

Naudojimasis kabelinio retransliavimo teisėmis

1. Valstybės narės užtikrina, kad autorių ir gretutinių teisių turėtojų teise suteikti kabelinio tinklo operatoriui leidimą retransliuoti ar jo nesuteikti būtų galima naudotis tik per atlygio surinkimo organizaciją.

2. Kai teisės turėtojas nėra perdavęs savo teisių valdymo atlygio surinkimo organizacijai, tariama, kad atlygio surinkimo organizacijai, kuri valdo tos pačios kategorijos teises, yra pavesta valdyti jo teises. Kai tos kategorijos teises valdo kelios atlygio surinkimo organizacijos, teisės turėtojas laisvai pasirenka, kuri iš tų atlygio surinkimo organizacija bus laikoma įgaliota valdyti jo teises. Šioje dalyje nurodytas teisių turėtojas turi tokias pat teises ir pareigas, kylančias iš sutarties tarp kabelinių tinklų operatoriaus ir atlygio surinkimo organizacijos, kuri laikoma įgaliota valdyti jo teises, kaip ir teisių turėtojai, kurie įgaliojo tą atlygio surinkimo organizaciją, ir jis gali reikšti pretenzijas dėl savo teisių per tokį laiką, kurį atitinkama valstybė narė nustato, bet kuris negali būti trumpesnis nei treji metai skaičiuojant nuo kabelinės retransliacijos, kai buvo retransliuojamas jo kūrinys ar kitas saugomas objektas, dienos.

3. Valstybė narė gali numatyti, kad tuomet, kai teisių turėtojas duoda leidimą kūrinio ar kito saugomo objekto pirminiam transliavimui jos teritorijoje, tariama, jog jis sutinka savo kabelinės retransliacijos teisėmis naudotis ne individualiai, o pagal šios direktyvos nuostatas.

10 straipsnis

Transliuojančios organizacijos naudojimasis kabelinės retransliacijos teisėmis

Valstybės narės užtikrina, kad 9 straipsnis nebūtų taikomas teisėms, kuriomis transliavimo organizacija naudojasi pati perduodama programas nepriklausomai nuo to, ar tos teisės jai priklauso, ar jas jai perleido kiti autorių ir (arba) gretutinių teisių turėtojai.

11 straipsnis

Tarpininkai

1. Kai nėra sudarytos jokios sutarties dėl kabelinės retransliacijos leidimo, valstybės narės užtikrina, kad kiekviena iš šalių gali pasinaudoti vieno ar kelių tarpininkų pagalba.

2. Tarpininkų užduotis – padėti vesti derybas. Jie taip pat gali teikti šalims pasiūlymus.

3. Tariama, kad visos šalys priima šio straipsnio 2 dalyje minimą pasiūlymą, jei per tris mėnesius nė viena iš jų nepareiškia prieštaravimų. Pranešimai apie pasiūlymą ir prieštaravimus šalims įteikiami pagal teisinių dokumentų įteikimo taisykles.

4. Tarpininkai pasirenkami taip, kad jų nepriklausomumas ir bešališkumas nekeltų jokių abejonių.

12 straipsnis

Piktnaudžiavimo padėtimi per derybas prevencija

1. Valstybės narės civilinės ar administracinės teisės priemonėmis prireikus užtikrina, kad šalys geranoriškai pradėtų bei vestų derybas dėl kabelinės retransliacijos ir be pateisinamos priežasties nežlugdytų derybų ir joms netrukdytų.

2. Valstybė narė, kuri 14 straipsnio 1 dalyje nurodytą dieną turi instituciją, kurios jurisdikcijai jos teritorijoje priklauso atvejai, kai be aiškios priežasties atsisakoma suteikti teisę viešai toje valstybėje narėje retransliuoti programą kabeliniu ryšiu arba kai transliavimo organizacija kelia nepagrįstas sąlygas, gali išlaikyti šią instituciją.

3. Šio straipsnio 2 dalis taikoma aštuonerių metų pereinamajam laikotarpiui skaičiuojant nuo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytos dienos.

IV SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

13 straipsnis

Kolektyvinis teisių administravimas

Ši direktyva nepažeidžia valstybių narių atlygio surinkimo draugijų veiklos reguliavimo.

14 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 1995 m. sausio 1 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Tokios nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai nacionalinės teisės aktų, kuriuos jos priėmė šios direktyvos taikymo srityje, nuostatas.

3. Ne vėliau kaip 2000 m. sausio 1 d. Komisija Europos Parlamentui, Tarybai bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui pateikia ataskaitą apie šios direktyvos taikymą ir, jei reikia, tolesnius pasiūlymus dėl jos taikymo atsižvelgiant į garsinio ir audiovizualiniame sektoriaus naujoves.

15 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms

Priimta Briuselyje, 1993 m. rugsėjo 27 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

R. Urbain

[1] OL C 255, 1991 10 1, p. 3 ir OL C 25, 1993 1 28, p. 43.

[2] OL C 305, 1992 11 23, p. 129 ir OL C 255, 1993 9 20.

[3] OL C 98, 1992 4 21, p. 44.

[4] OL L 298, 1989 10 17, p. 23.

[5] OL L 346, 1992 11 27, p. 61.

--------------------------------------------------