Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 443/92

1992 m. vasario 25 d.

dėl finansinės ir techninės pagalbos ir ekonominio bendradarbiavimo su besivystančiomis Azijos ir Lotynų Amerikos šalimis

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 235 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymus [1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

kadangi nuo 1976 metų Bendrija vykdė finansinio ir techninio bendradarbiavimo su Azijos ir Lotynų Amerikos (ALA) besivystančiomis šalimis politiką ir visai neseniai ėmėsi ekonominio bendradarbiavimo su šiomis šalimis; kadangi šios bendradarbiavimo formos sudaro bendradarbiavimo su besivystančiomis šalimis politiką, įskaitant jų prekybos plėtrą, įsiterpiant į daugiašalę prekybos sistemą, pagrindinėms tarptautinėms organizacijoms imantis atitinkamų priemonių ir konkrečių priemonių, tokių kaip Bendrijos bendrųjų lengvatų sistema,

kadangi, dabar vykstanti Europos plėtra ir didėjanti Bendrijos įtaka besivystančiose šalyse visame pasaulyje pagrindžia tęstinumą, tinkamai atsižvelgiant į Bendrijos veiklą, papildančią abipusiai naudingą ekonominį bendradarbiavimą ir Bendrijos teikiamą pagalbą besivystančioms Azijos ir Lotynų Amerikos šalims, praplečiant bendradarbiavimą su kitomis šalimis ar sektoriais abiejuose regionuose, daugiau lėšų skiriant tokiai politikai ir dedant pastangas užtikrinti, kad ji būtų geriau adaptuojama pagal kiekvieno regiono nacionalinius ir vietos poreikius.

kadangi Europos Vadovų Taryba susidūrė su daugeliu atvejų, kurių metu buvo patvirtinta Bendrijos politinė valia sustiprinti jos bendradarbiavimą su pasaulio regionais, kurių plėtros laipsnis vis dar nepakankamas ir bendradarbiauti, Bendrijai ir jos valstybėms narėms dedant didesnes, koordinuojamas ir įvairiapuses pastangas;

kadangi Europos Vadovų Taryba susitikimo 1991 m. birželio 28–29 dienomis Liuksemburge metu paprašė, kad Bendrija ir jos valstybės narės, vykdydamos Bendrijos bendradarbiavimo politiką ir įtraukdamos žmogaus teisių klausimus į ekonominius ir bendradarbiavimo susitarimus su trečiosiomis šalimis, aktyviai remtų žmogaus teises ir nediskriminuotų visų individų ir grupių dalyvavimo visuomenės gyvenime, ypač atsižvelgiant į moterų vaidmenį;

kadangi Europos Parlamentas išsamiai išnagrinėjo šį klausimą daugeliu atveju ir pakvietė stiprinti bendradarbiavimą ir peržiūrėti dabar galiojančius teisės aktus, siekdamas užtikrinti, didesnį pagalbos efektyvumą ir skaidrumą;

kadangi 1991 m. vasario 4 d. Taryba priėmė galutines išvadas dėl bendradarbiavimo su besivystančiomis Azijos ir Lotynų Amerikos šalimis gairių, visų pirma taikomų prioritetams ir svarstomiems sektoriams ir pageidavimui didinti jiems skiriamus išteklius ir sudarant sąlygas imtis tų šaltinių vidutinės trukmės orientacinio programavimo;

kadangi tiek Europos Parlamentas, tiek ir Taryba patvirtindami įprastines veiklos sritis, nustatė naujus prioritetus, susijusius visų pirma su aplinka, žmogiškąja plėtros dimensija ir ekonominio bendradarbiavimo, vykdomo, tenkinant abipusį Bendrijos ir jos valstybių partnerių interesą, poreikiu;

kadangi reikėtų numatyti pagalbos, nurodytos šiame reglamente ir kitos pagalbos besivystančioms Azijos ir Lotynų Amerikos šalims finansavimą;

kadangi 2750 milijonų ECU kiekis laikomas būtinu, suteikiant šiame reglamente nurodytą pagalbą ir kitą pagalbą besivystančioms Azijos ir Lotynų Amerikos šalims per pradinį penkerių metų (1991 - 1995 m.) laikotarpį;

kadangi kiekis, laikomas būtinu finansavimui 1991 - 1992 m. laikotarpiu pagal esamą finansinę perspektyvą, sudaro 1069,8 milijono ECU;

kadangi kiekius, skirtus pagalbos finansavimui 1993 - 1995 metų laikotarpiu, reikėtų įtraukti į Bendrijos finansų sąrangą ir kadangi besivystančioms Azijos ir Lotynų Amerikos šalims reikėtų teikti tą patį prioritetą biudžetui 1993 - 1995 metų laikotarpiu, koks buvo teikiamas joms per 1991 - 1992 m. laikotarpį;

kadangi Bendrijos pagalbos, teikiamos per laikotarpį po 1995 metų, apimtį reikėtų nustatyti pagal esamą tvarką;

kadangi reikėtų sukurti taisykles, reglamentuojančias finansinę ir techninę pagalbą bei ekonominį bendradarbiavimą su besivystančiomis Azijos ir Lotynų Amerikos šalimis;

kadangi būtina panaikinti 1981 m. vasario 17 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 442/81 dėl finansinės ir techninės pagalbos neasocijuotoms besivystančioms šalims [3];

kadangi Sutartis nenustato konkrečių įgaliojimų priimant šį reglamentą, išskyrus nurodytus 235 straipsnyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Bendrija tęsia ir plėtoja Bendrijos bendradarbiavimą su besivystančiomis Azijos ir Lotynų Amerikos šalimis, toliau - besivystančiomis ALA šalimis, kurios nėra Lome Konvencijos signatarės ir negauna naudos, Bendrijai vykdant bendradarbiavimo su trečiosiomis Viduržemio jūros šalimis politiką. Šiuo bendradarbiavimu, papildančiu valstybių narių teikiamą pagalbą, teikiama finansinė ir techninė plėtros pagalba ir vykdomas ekonominis bendradarbiavimas. Todėl Bendrija didžiausią dėmesį skiria žmogaus teisių rėmimui, paramai demokratizavimo procesui, geram valdymui, aplinkos apsaugai, prekybos liberalizavimui ir kultūrinės dimensijos stiprinimui, intensyvinant dialogą politiniais, ekonominiais ir socialiniais klausimais, sprendžiamais abipusiu interesu.

2 straipsnis

Bendrijos plėtros ir bendradarbiavimo politikos tikslas yra žmogiškoji plėtra.

Suvokdama, kad žmogaus teisių, pagrindinių laisvių ir demokratijos principų paisymas yra išankstinės realios ir nuolat vykstančios ekonominės ir socialinės plėtros sąlygos, Bendrija turėtų skirti daugiau paramos šalims, kurios visiškai laikosi šių principų, ypač joms diegiant teigiamas iniciatyvas praktikoje.

Žmogaus teisių ir demokratijos principų pagrindinių ir nuolatinių pažeidimų atveju Bendrija turėtų pakeisti arba netgi sustabdyti bendradarbiavimo su suinteresuotomis valstybėmis įgyvendinimą, bendradarbiaudama tik veikloje, kuria suteikiama tiesioginė nauda tiems stokojantiems gyventojams.

3 straipsnis

Visos besivystančios ALA šalys turi turėti teisę gauti finansinę ir techninę pagalbą ir dalyvauti, vykdant ekonominį bendradarbiavimą. Pagalbos gavėjai ir bendradarbiavimo partneriai gali būti ne tik valstybės ir regionai, bet ir decentralizuotos institucijos, regioninės organizacijos, visuomeninės agentūros, vietinės arba tradicinės bendruomenės, privačios įstaigos ir asmenys, įskaitant kooperatyvus ir nevyriausybines organizacijas. Suteikiant pagalbą pagal šį reglamentą, reikia atsižvelgti į kiekvienos šalies ir kiekvieno regiono poreikius ir prioritetus.

Finansinė ir techninė pagalba

4 straipsnis

Finansinė ir techninė pagalba turi būti pirmiausia teikiama skurdžiausiai visuomenės daliai ir skurdžiausioms abiejų regionų šalims, įgyvendinant programas ir projektus bet kuriuose sektoriuose, kur Bendrijos pagalba yra svarbi.Visų pirma priemones reikia įgyvendinti srityse, kuriose sunku pritraukti šalies vidaus, ekonominių ir žmogiškųjų išteklių, tačiau kurios yra strategiškai svarbios arba suinteresuotųjų valstybių plėtrai arba tarptautinei bendruomenei kaip visumai.

5 straipsnis

Finansinė ir techninė pagalba pirmiausia skiriama kaimo sektoriaus plėtrai ir maisto saugos lygio paaukštinimui. Atsižvelgiant į tai, pagalbos maistu įtraukimas į kitus plėtros instrumentus galėtų padėti šiai pagalbos formai, įgyvendinant jos konkretų vaidmenį ir tikslus. Bendrijos paramai kaimo sektoriui taip pat turi priklausyti priemonės, taikomos mažuose miesteliuose, aptarnaujančiuose kaimo teritorijas tam, kad skatinti užimtumą. Taip pat būtina atsižvelgti privataus sektoriaus, įskaitant mažų ir vidutinių įmonių, ekonominės, teisinės ir socialinės aplinkos gerinimą.

Aplinkos ir gamtinių išteklių apsauga ir tvari plėtra yra ilgalaikiai prioritetai. 10 % - pagalbos būtinųjų finansinių išteklių svertinis vidurkis 1991 - 1995 metų laikotarpiui - skiriamas projektams, kurių tikslas yra aplinkos, ypač tropinių miškų apsauga.

Be to, reikia apsvarstyti visą veiklą, susijusią su aplinkos ir gamtinių išteklių apsauga.

Ypatingą dėmesį privaloma atkreipti į kovos su narkotikais priemones. Bendrijos bendradarbiavimas su besivystančiomis ALA šalimis skatinant kovą su narkotikais spartėja, plėtojant dialogą bendresniame šalių gamintojų ekonomikos plėtros ir jų bendradarbiavimo su Europos bendrija kontekste, Šio bendradarbiavimo metu taikomos priemonės, įskaitant humanitarinę ir plėtros pagalbą.

Plėtros žmogiškoji dimensija yra visose veiklos srityse ir yra šios bendradarbiavimo formos tikslas.

Plėtros kultūrinė dimensija privalo išlikti visos vykdomos veiklos ir visų programų, kuriose dalyvauja Bendrija, nuolatiniu tikslu.

Pagalba turėtų būti atitinkamai paskirstoma inter alia demokratijos, gero valdymo ir žmogaus teisių skleidimo konkretiems projektams.

Be to, reikėtų rūpintis užtikrinti, jog projektų ir programų sukurti pokyčiai nedarytų jokio žalingo poveikio moterų užimamai padėčiai ir vaidmeniui, tačiau priešingai, konkrečios priemonės ar netgi projektai priimami tam, kad būtų padidintas jų aktyvus dalyvavimas lygiateisiškumo pagrindu kūrimo procese, gaunant jo rezultatus ir vykdant socialinę veiklą bei priimant sprendimus.

Ypatingą dėmesį reikia skirti vaikų apsaugai.

Tautinėms mažumoms skiriamas ypatingas dėmesys garantuojamas priemonėmis, sukurtomis jų gyvenimo sąlygų gerinimui, atsižvelgiant į jų kultūrinį identitetą.

Ypatingą dėmesį reikia skirti demografiniams klausimams, ypač susijusiems su gyventojų skaičiaus didėjimu.

Bendrijai teikiant pagalbą plėtros projektams ir programoms, privaloma atsižvelgti į makroekonomikos ir sektorių problemas ir pritarti operacijoms darančioms poveikį ūkio struktūrinei sandarai, sektorių politikos plėtrai ir institucijų plėtrai. Tam, kad padidinti jų efektyvumą ir gauti glaudesnį sąryšį, reikėtų siekti atitinkamų tarptautinių institucijų dialogo ir bendradarbiavimo ir ieškoti abiejų šalių finansuotojų.

Parama besivystančių šalių nacionalinėms institucijoms, teikiama, siekiant padidinti jų plėtros politikos ir projektų valdymo pajėgumus, sudaro veiklos sritį, kuri, kaip manoma vaidina strateginį vaidmenį plėtros procese.

Besivystančių šalių ir Bendrijos tinkamo dialogo palaikymas yra svarbus šio konteksto elementas.

Besivystančių šalių regionų bendradarbiavimas laikomas finansinės ir techninės pagalbos prioritetine sritimi, ypač šiose veiklos sferose:

- bendradarbiavimas aplinkosaugos sferoje,

- regionų vidaus prekybos plėtra,

- regionų institucijų stiprinimas,

- parama regionų integracijai ir bendros politikos ir veiklos sukūrimas besivystančių valstybių tarpe,

- regionų ryšiai, ypač standartų, tinklų ir paslaugų, įskaitant telekomunikacijas, atveju,

- moksliniai tyrimai,

- mokymas,

- kaimo plėtra ir maisto saugumas,

- bendradarbiavimas energetikos sferoje.

Pagalbos dalis gali būti panaudota atkūrimo ir atstatymo darbams po visų tipų gaivalinių nelaimių ir nelaimių prevencijos priemonėms.

6 straipsnis

Finansinė ir techninė pagalba turėtų būti teikiama palyginus pažangesnėms besivystančioms ALA šalims, ypač šiose konkrečiose srityse ir šiais atvejais:

- demokratijos ir žmogaus teisių skleidimui,

- gaivalinių nelaimių prevencijai ir atstatymo darbams joms įvykus,

- kovai su narkotikais,

- aplinkai ir gamtiniams ištekliams,

- institucijų, ypač valdžios institucijų stiprinimui,

- bandomiesiems projektams, ypač padėti gyventojų, gyvenančių susiliejusiuose miestuose, privilegijuotiems sluoksniams,

- regionų bendradarbiavimui ir integracijai, ypatingą dėmesį atkreipiant į regionų bendradarbiavimo ir integracijos projektus, sudarančius partnerystės tarp skurdžių ir palyginus pažangių valstybių susiformavimo galimybę.

Ekonominis bendradarbiavimas

7 straipsnis

Ekonominis bendradarbiavimas, skirtas tarnauti abipusiams Bendrijos ir jos partnerių valstybių interesams, prisideda prie besivystančių ALA šalių plėtros, padedant jų institucijoms padidinti pajėgumus taip, kad šios sukurtų aplinką palankesnę investicijoms ir plėtrai ir įgyvendinti daugumą perspektyvų, atsiradusių, didėjant tarptautinei prekybai, įskaitant Europos bendrąją rinką ir sustiprinant visų valstybių narių verslininkų, technologijos ir praktinės patirties vaidmenį, ypač privačiame sektoriuje ir mažose ir vidutinėse įmonėse.

Ekonominio bendradarbiavimo tikslas visų pirma yra paramą teikiančių šalių sukuriama pasitikėjimo atmosfera, kuriai esant, vykdoma makroekonomikos ir struktūrinė politika atvira prekybai ir investicijoms ir palanki technologijos perdavimui, ypač ginant intelektinės nuosavybės teises.

8 straipsnis

Ekonominis bendradarbiavimas apima tris sektorius:

1. Mokslinio ir technologinio potencialo ir ekonominės, socialinės ir kultūrinės aplinkos gerinimas apskritai, vykdant mokymą pagal planus arba keičiantis praktine patirtimi. Mokslinis ir technologinis bendradarbiavimas, įskaitant tokį bendradarbiavimą aukštosios technologijos programų srityje, gali duoti naudos, taip pat įgyvendinant daugiametę pagrindinę mokslinių tyrimų programą ir Sutarties 130N straipsnio nuostatas. Ekonominis bendradarbiavimas iš esmės nukreipiamas link administracijos, ekonominius sprendimus priimančiųjų asmenų bei instruktorių ir bendradarbiaujama visose ekonomikos, technikos ir mokslo srityse, ypač energetikoje, pramonės ir miestų ekologijos ir paslaugų technologijos srityse. Jis turėtų skatinti institutų ir mokslinių tyrimų centrų abipusius ryšius, atsižvelgiant į jų sugebėjimus greitai perimti praktinę patirtį ir modernią technologiją, kurią vėliau galima platinti gaunančioje šalyje;

2. Institucinės struktūros tobulinimas, kurį privaloma vykdyti, kartu plėtojant glaudesnį partnerių dialogą tam, kad ekonominis, teisinis, administracinis ir socialinis klimatas taptų palankesnis plėtrai.

3. Parama įmonėms, pavyzdžiui, prekybos skatinimas, mokymas ir techninės pagalbos planai bei ryšių tarp įmonių užmezgimas ir jų bendradarbiavimo palengvinimas pagal planus.

Regionų bendradarbiavimas privalo būti laikomas ekonominio bendradarbiavimo svarbiu sektoriumi, visų pirma atsižvelgiant į:

- bendradarbiavimą pramonės ekologijos srityje,

- regionų vidaus prekybą,

- regionų ekonominės integracijos institucijas,

- regionų politiką,

- ryšius, įskaitant telekomunikacijas,

- mokslinius tyrimus ir mokymą,

- bendradarbiavimą energetikos srityje,

- pramoninį bendradarbiavimą.

Įgyvendinimo procedūros

9 straipsnis

Finansinė ir techninė pagalba ir ekonominio bendradarbiavimo išlaidos iš esmės nustatomos kaip dotacijos, finansuojamos iš Europos Bendrijų bendrojo biudžeto.

Jei įmanoma, kiekvienam tikslui, valstybei ar atitinkamai regionui parengiamas orientacinis penkerių metų trukmės programavimas.

Glaudžiau koordinuojant, ieškoma valstybių narių ar kitų donorų teikiamo bendro finansavimo. Privaloma išlaikyti Bendrijos teikiamos pagalbos pobūdį.

10 straipsnis

1. Bendrija finansuoja 9 straipsnyje nurodytą pagalbą pirmuoju penkerių (1991 - 1995) metų laikotarpiua. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

2. Valstybės narės gali nurodyti netaikyti 1 straipsnio dalies nuostatų dar 18 mėnesių po toje dalyje nustatyto laikotarpio pabaigos.

Šis 18 mėnesių laikotarpis gali būti pratęstas iki penkerių metų:

a) neįregistruotoms bendrovėms, veikiančioms Jungtinėje karalystėje ir Airijoje;

b) siekiant pradėti taikyti 9 ir 10 bei 23–26 straipsniuose nurodytas balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitų schemas valstybėje narėje, kuri ne daugiau kaip prieš trejus metus iki pranešimo apie šią direktyvą patvirtino kitokias šių dokumentų formas;

c) siekiant taikyti šią direktyvą, skaičiuojant ir įtraukiant į balansą, 9 straipsnio "Turto" C.II 2 ir 3 straipsniuose ir 10 straipsnio C.II 2 ir 3 straipsniuose minimo turto nusidėvėjimą;

d) siekiant taikyti šios direktyvos 47 straipsnio 1 dalį, išskyrus bendroves, kurios jau privalo viešai skelbti savo ataskaitas pagal Direktyvos 68/151/EEB 2 straipsnio 1 dalies f punktą. Tuo atveju šios direktyvos 47 straipsnio 1 dalies antros pastraipos nuostatos taikomos metinei atskaitomybei ir už atskaitomybės auditą atsakingų asmenų pateiktai išvadai;

e) siekiant taikyti šios direktyvos 51 straipsnio 1 dalį.

Šis 18 mėnesių laikotarpis gali būti pratęstas iki aštuonerių metų toms bendrovėms, kurių pagrindinė veikla yra pervežimai ir kurios jau veikia 1 dalyje minimų nuostatų įsigaliojimo metu.

3. Valstybės narės užtikrina, kad Komisijai būtų pateikti šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstai.

56 straipsnis

Reikalavimas metinėse ataskaitose rodyti 9, 10, 23–26 straipsniuose reikalaujamus duomenis, susijusius su dukterinėmis bendrovėmis, ir teikti informaciją apie šias bendroves pagal 13 straipsnio 2 dalį, 14 ar 43 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas įsigalioja tuo pačiu metu, kaip ir Tarybos direktyva dėl suvestinių ataskaitų.

57 straipsnis

1. Kol neįsigaliojo Tarybos direktyva dėl suvestinių ataskaitų, valstybės narės, nepažeisdamos Direktyvų 68/151/EEB ir 77/91/EEB nuostatų, neprivalo šios direktyvos nuostatų dėl metinės atskaitomybės turinio, audito ir viešo skelbimo taikyti nacionaliniais teisės aktais reglamentuojamų bendrovių grupių priklausančioms bendrovėms, jeigu laikomasi visų toliau išvardytų sąlygų:

a) patronuojanti bendrovė turi būti veikti pagal valstybės narės įstatymus;

b) visi priklausančių bendrovių akcininkai ar nariai turi būti patvirtinę, kad jie sutinka su tokiu atleidimu nuo šių reikalavimų; toks patvirtinimas reikalingas kiekvienais finansiniais metais;

c) patronuojanti bendrovė turi būti patvirtinusi, kad ji garantuoja priklausančios bendrovės prisiimtų įsipareigojimų vykdymą;

d) b ir c punktuose nustatytus patvirtinimus priklausanti bendrovė turi paskelbti 47 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta tvarka;

e) priklausančios bendrovės metinės ataskaitos įtraukiamos į grupės suvestines metines ataskaitas;

f) jeigu priklausanti bendrovė yra atleista nuo reikalavimo rengti, audituoti ir skelbti savo metinę atskaitomybę, tai turi būti pažymėta grupės metinės atskaitomybės paaiškinamajame rašte.

2. Grupės metinėms atskaitomybėms taikomos 47 ir 51 straipsnių nuostatos.

3. 2–46 straipsniai grupės metinėms ataskaitomybėms taikomi tiek, kiek įmanoma.

58 straipsnis

1. Kol neįsigaliojo Tarybos direktyva dėl suvestinių ataskaitų, valstybės narės, neatsižvelgdamos į Direktyvos 77/91/EEB nuostatas, neprivalo šios direktyvos nuostatų dėl pelno (nuostolio) ataskaitų auditavimo ir viešo skelbimo taikyti nacionaliniais teisės aktais reglamentuojamų bendrovių grupių patronuojančioms bendrovėms, jeigu laikomasi visų toliau išvardytų sąlygų:

a) patronuojanti bendrovė yra paskelbusi apie tokį leidimą 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka;

b) patronuojančios bendrovės metinės ataskaitos įtraukiamos į grupės suvestines metines ataskaitas;

c) jeigu patronuojanti bendrovė yra atleista nuo reikalavimo audituoti ir skelbti savo pelno (nuostolio) atskaitas, tai turi būti pažymėta grupės metinės ataskaitomybės paaiškinamajame rašte;

d) patronuojančios bendrovės pelnas arba nuostolis, nustatytas remiantis šioje direktyvoje nurodytais principais, turi būti parodytas patronuojančios bendrovės balanse.

2. Grupės metinėms ataskaitomybėms taikomos 47 ir 51 straipsnių nuostatos.

3. 2–46 straipsniai grupės metinėms ataskaitomybėms taikomi tiek, kiek įmanoma.

59 straipsnis

Atsižvelgiant į numatytas vėliau diegti derinimo priemones, valstybės narės gali leisti bendrovės turimas dukterinių bendrovių akcijas vertinti kapitalo nuosavybės metodu, jeigu laikomasi visų žemiau išvardintų sąlygų:

a) jeigu taikomas šis vertinimo metodas, tai turi būti pažymėta akcijas turinčios bendrovės paaiškinamajame rašte;

b) skirtumai, akcijų pirkimo metu egzistavę tarp tų akcijų įsigijimo kainos ir jomis išreikštos kapitalo dalies, įskaitant dukterinės bendrovės rezervus, praėjusiųjų finansinių metų pelną (nuostolį) ar pelnus (nuostolius), turi būti rodomi atskirai akcijas turinčios bendrovės balanse arba paaiškinamajame rašte;

c) bendrovės turimų dukterinės bendrovės akcijų įsigijimo kaina balanse didinama arba mažinama dukterinės bendrovės gauto pelno arba nuostolio dalimi, proporcinga turimai tos bendrovės kapitalo daliai;

d) c punkte nurodytos sumos kiekvienais metais rodomos akcijas turinčios bendrovės pelno (nuostolio) ataskaitoje atskirame straipsnyje su atitinkamu pavadinimu;

e) jeigu dukterinė bendrovė jos akcijų turinčiai bendrovei išmoka dividendus, atitinkamomis sumomis mažinama akcijų apskaitinė vertė;

f) jeigu pagal d punkto reikalavimus pelno (nuostolio) ataskaitoje rodomos sumos yra didesnės nei gautų arba galimų pareikalauti išmokėti dividendų sumos, tas skirtumas įrašomas į rezervą, kurio akcininkams skirstyti negalima.

60 straipsnis

Atsižvelgiant į numatytas vėliau diegti derinimo priemones, valstybės narės gali nurodyti 5 straipsnio 2 dalyje apibrėžtų investicinių bendrovių iš savo lėšų padarytas investicijas vertinti rinkos verte.

Tuo atveju valstybės narės taip pat gali atšaukti reikalavimą nepastovaus kapitalo investicinėms bendrovėms atskirai rodyti 36 straipsnyje nustatytas vertės korekcijas.

61 straipsnis

Kol neįsigaliojo Tarybos direktyva dėl suvestinių ataskaitų, valstybės narės neprivalo 43 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų dėl atitinkamų bendrovių kapitalo ir rezervų dydžio bei pelno arba nuostolio taikyti nacionaliniais teisės aktais reglamentuojamų bendrovių grupių patronuojančioms bendrovėms, jeigu tos patronuojančių bendrovių metinės ataskaitomybės yra įtrauktos į grupės suvestines ataskaitomybes arba jeigu patronuojančių bendrovių turimos dukterinių bendrovių akcijos vertinamos kapitalo nuosavybės metodu.

62 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1978 m. liepos 25 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

K. Von Dohnanyi

[1] OL C 129, 1972 12 11, p. 38.

[2] OL C 39, 1973 6 7, p. 31.

[3] OL L 65, 1968 3 14, p. 8.

[4] OL L 26, 1977 1 31, p.1.

[5] OL L 327, 1975 12 19, p. 4.

--------------------------------------------------