TARYBOS REGLAMENTAS (EEB) Nr. 1210/90

1990 m. gegužės 7 d.

dėl Europos aplinkos agentūros bei Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklo įkūrimo

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 130s straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą[1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę[2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[3],

kadangi Sutartis numato plėtoti ir įgyvendinti Bendrijos aplinkos politiką ir nustato tikslus bei principus, kuriais ši politika turėtų vadovautis;

kadangi aplinkos apsaugos reikalavimai sudaro Bendrijos politikos sudedamąją dalį kitose srityse;

kadangi pagal Sutarties 130r straipsnį Bendrija, rengdamasi su aplinka susijusiai veiklai, turi , inter alia, atsižvelgti į turimus mokslo ir techninius duomenis;

kadangi vadovaudamasi Sprendimu 85/338/EEB[4] Komisija ėmėsi darbo programos, susijusios su eksperimentiniu informacijos apie Bendrijos aplinkos ir gamtos išteklių būklę rinkimo, koordinavimo ir nuoseklumo užtikrinimo projektu; kadangi šiuo metu tikslinga priimti būtinus sprendimus dėl nuolatinės informacijos apie aplinką ir aplinkos stebėjimo sistemos;

kadangi norint teikti objektyvią, patikimą ir palyginamą informaciją, leisiančią Bendrijai ir valstybėms narėms imtis būtinų aplinkos apsaugos priemonių, įvertinti tų priemonių rezultatus ir užtikrinti, kad visuomenė būtų tinkamai informuojama apie aplinkos būklę, būtina Europos lygiu rinkti, apdoroti ir analizuoti aplinkos duomenis;

kadangi Bendrijoje ir valstybėse narėse jau yra minėtai informacijai ir paslaugoms teikti skirtos sąlygos;

kadangi jų pagrindu turi būti sukurtas Bendrijos lygiu Europos aplinkos agentūros koordinuojamas Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklas;

kadangi Agentūra turėtų bendradarbiauti su Bendrijos lygiu jau esančiomis struktūromis, kad Komisija galėtų užtikrinti visišką Bendrijos teisės aktų aplinkos klausimais taikymą;

kadangi tokios Agentūros statusas ir struktūra turėtų objektyviai atitikti jos siekiamų rezultatų pobūdį ir leistų jai vykdyti savo funkcijas glaudžiai bendradarbiaujant su esamomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis struktūromis;

kadangi Agentūrai, siekiant palaikyti glaudžius ryšius su Bendrijos institucijomis ir valstybėmis narėmis, turėtų būti suteiktas teisinis savarankiškumas;

kadangi pageidautina, kad Agentūra būtų atvira šalims, sudariusioms sutartis su Bendrija, kurioms kaip ir Bendrijai bei valstybėms narėms rūpi Agentūros tikslai;

kadangi, siekiant apspręsti tolesnius Agentūros uždavinius, šis reglamentas po dvejų metų turėtų būti iš naujo peržiūrėtas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Šiuo reglamentu įsteigiama Europos aplinkos agentūra ir siekiama sukurti Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklą.

2. Siekiant Sutartimi ir vėlesnėmis Bendrijos veiksmų programomis aplinkos srityje nustatytų aplinkos apsaugos ir jos gerinimo tikslų, būtina Bendrijai ir valstybėms narėms teikti:

- objektyvią, patikimą ir palyginamą informaciją Europos lygiu, leidžiančią imtis reikiamų aplinkos apsaugos priemonių, įvertinti tokių priemonių rezultatus ir užtikrinti, kad visuomenė būtų tinkamai informuojama apie aplinkos būklę,

- šiam tikslui būtiną techninę ir mokslinę pagalbą.

2 straipsnis

Siekiant 1 straipsnyje išvardintų tikslų, Agentūros uždaviniai yra:

i) bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, kurti ir koordinuoti 4 straipsnyje nurodytą tinklą. Šiame kontekste Agentūra atsakinga už duomenų rinkimą, apdorojimą ir analizę, visų pirma 3 straipsnyje išvardytose srityse. Ji taip pat atsakinga už, remiantis Sprendimu 85/338/EEB, pradėto darbo tęsimą;

ii) Bendrijai ir valstybėms narėms teikti objektyvią informaciją, būtiną išsamios ir veiksmingos aplinkos politikos formavimui ir įgyvendinimui; pirmiausia, teikiant informaciją Komisijai, kad ši galėtų sėkmingai vykdyti uždavinius nustatant, rengiant ir įvertinant aplinkos priemones ir teisės aktus;

iii) registruoti, palyginti ir įvertinti aplinkos būklės duomenis, rengti ekspertų ataskaitas apie aplinkos kokybę, jautrumą ir jai daromą poveikį Bendrijos teritorijoje, nustatyti visoms valstybėms narėms vienodus aplinkos duomenų vertinimo kriterijus. Komisija naudojasi šia informacija, siekdama užtikrinti Bendrijos teisės aktų aplinkos srityje įgyvendinimą;

iv) padėti užtikrinti aplinkos duomenų palyginimo Europos lygiu galimybę, ir prireikus, atitinkamomis priemonėmis skatinti geresnį matavimo metodų derinimą;

v) skatinti informacijos apie Europos aplinką įtraukimą į tarptautines aplinkos kontrolės programas, tokias kaip, pavyzdžiui, įsteigtos Jungtinėse Tautose ar jos specializuotose agentūrose;

vi) užtikrinti platų patikimos informacijos apie aplinką skleidimą. Be to, Agentūra kartą per tris metus leidžia ataskaitą apie aplinkos būklę;

vii) skatinti aplinkos prognozavimo metodų kūrimą ir taikymą, siekiant laiku imtis reikiamų prevencinių priemonių;

viii) skatinti aplinkai padarytos žalos bei prevencinės, apsauginės ir atstatomosios aplinkos politikos sąnaudų įvertinimo metodų vystymą;

ix) skatinti keitimąsi informacija apie geriausias prieinamas technologijas, naudojamas mažinant aplinkai daromą žalą ar užkertant kelią žalai atsirasti;

x) bendradarbiauti su 15 straipsnyje minimomis institucijomis ir programomis.

3 straipsnis

1. Pagrindinės Agentūros veiklos sritys kiek įmanoma apima visus elementus, leidžiančius jai rinkti informaciją, kurios pagrindu galima apibūdinti dabartinę ir numatomą aplinkos būklę:

i) aplinkos kokybės požiūriu;

ii) aplinkai daromo poveikio požiūriu;

iii) aplinkos jautrumo požiūriu.

2. Agentūra teikia informaciją, tiesiogiai naudojamą įgyvendinant Bendrijos aplinkos politiką.

Prioritetas teikiamas šioms veiklos sritims:

- oro kokybei ir teršalų išmetimui į atmosferą,

- vandens kokybei, teršalams ir vandens ištekliams,

- dirvos, faunos ir floros bei biotopų būklei,

- žemės naudojimui ir gamtos ištekliams,

- atliekų tvarkymui,

- triukšmingumui,

-aplinkai kenksmingoms cheminėms medžiagoms,

- pakrančių apsaugai.

Ypatingas dėmesys skiriamas tarpvalstybinio, daugianacionalinio ir pasaulinio masto reiškiniams.

Taip pat atsižvelgiama į socialinius ir ekonominius matmenis.

Savo veikloje Agentūra vengia dubliuoti kitų institucijų ir struktūrų veiklą.

4 straipsnis

1. Tinklas apima:

- pagrindines nacionalinių informacijos tinklų sudedamąsias dalis,

- pagrindinius nacionalinius centrus,

- pagrindinius teminius centrus.

2. Siekiant kiek galima greičiau ir efektyviau sukurti tinklą, valstybės narės per šešis mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo praneša Agentūrai apie pagrindines nacionalinių aplinkos informacijos tinklų sudedamąsias dalis, ypač 3 straipsnio 2 dalyje minėtose prioritetinėse srityse, taip pat apie visas institucijas, jų nuomone, galinčias padėti Agentūros darbui, atsižvelgiant į būtinybę kuo išsamiau apimti visą valstybės narės geografinę teritoriją.

3. Valstybės narės gali paskirti vieną iš 2 dalyje minėtų institucijų ar kitą kokią jų teritorijoje įsteigtą organizaciją "pagrindiniu nacionaliniu centru", derinančiu ir (arba) perduodančiu informaciją, kuri nacionaliniu lygiu būtų teikiama Agentūrai ir tinklo dalimi esančioms institucijoms bei struktūroms, įskaitant šio straipsnio 4 dalyje minimus teminius centrus.

4. Valstybės narės per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą taip pat gali nurodyti institucijas ar kitas jų teritorijoje įsteigtas organizacijas, kurioms būtų konkrečiai pavesta bendradarbiauti su Agentūra tam tikromis ypač rūpimomis temomis. Nurodyta institucija privalo turėti galimybę su Agentūrą sudaryti susitarimą, kuriuo remiantis ji veiktų kaip teminis tinklo centras konkrečioms užduotims tiksliai apibrėžtoje geografinėje teritorijoje. Minėti centrai bendradarbiauja su kitoms tinklą sudarančiomis institucijomis.

5. Remdamasi 5 straipsnyje minimu Valdybos sprendimu ir kitais susitarimais, Agentūra, per šešis mėnesius nuo tada, kai gauna 2 dalyje išvardytą informaciją, patvirtina pagrindinius tinklo elementus.

Kaip nurodyta 8 straipsnio 1 dalyje, teminius centrus skiria Valdybos nariai vienbalsiai priimtu sprendimu, ne ilgesniam kaip kiekvienos daugiametės darbo programos, minimos 8 straipsnio 4 dalyje, laikotarpiui. Tačiau kiekvienas paskyrimo laikotarpis gali būti pratęstas.

6. Konkretiems teminiams centrams paskirtos užduotys įtraukiamos į 8 straipsnio 4 dalyje minimą daugiametę Agentūros darbo programą.

7. Remiantis daugiamete darbo programa, atsižvelgdama į naujus valstybių narių nurodymus, Agentūra reguliariai iš naujo peržiūri 2 dalyje nurodytus tinklo sudedamuosius elementus ir vykdo Valdybos nuspręstus daryti pakeitimus.

5 straipsnis

Agentūra gali tartis su 4 straipsnyje nurodytomis tinklą sudarančiomis institucijomis ar struktūromis, dėl būtinų susitarimų, ypač sutarčių sudarymo, siekiant sėkmingai vykdyti pastarosioms pavestas užduotis. Valstybė narė gali nustatyti, kad jos teritorijoje esančių institucijų ar organizacijų susitarimai su Agentūra būtų sudaromi tik pagrindiniams nacionaliniams centrams pritarus.

6 straipsnis

Agentūrai teikiami arba Agentūros skleidžiami aplinkos duomenys gali būti skelbiami ir turi būti prieinami visuomenei, laikantis Komisijos ir valstybių narių, ypač konfidencialumą liečiančių, taisyklių dėl informacijos skleidimo.

7 straipsnis

Agentūra yra juridinis asmuo. Visose valstybėse narėse ji turi plačiausias juridines galias pagal jų įstatymus suteikiamas juridiniams asmenims.

8 straipsnis

1. Agentūroje sudaroma Valdyba, į kurią įeina po vieną kiekvienos valstybės narės ir du Komisijos atstovus.

Be to, Europos Parlamentas Valdybos nariais paskiria du aplinkos apsaugos srities mokslininkus, atsižvelgdamas į tikėtiną jų asmeninį indėlį į Agentūros darbą.

Kiekvieną Valdybos narį gali atstovauti jo pakaitinis narys.

2. Valdyba iš savo narių tarpo trejiems metams išrenka pirmininką ir priima savo darbo taisykles. Kiekvienas Valdybos narys turi vieną balsą.

3. Išskyrus 4 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje nurodytą atvejį, Valdybos sprendimai priimami dviejų trečdalių visų jos narių balsų dauguma.

4. Pasikonsultavusi su 10 straipsnyje minimu moksliniu komitetu ir gavusi Komisijos nuomonę, 9 straipsnyje nurodyto vykdančiojo direktoriaus pateikto projekto pagrindu, Valdyba priima daugiametę darbo programą, paremtą 3 straipsnio 2 dalyje minėtomis prioritetinėmis sritimis. Pirmoji daugiametė darbo programa turi būti priimta per devynis mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

5. Pasikonsultavusi su moksliniu komitetu ir gavusi Komisijos nuomonę, vykdančiojo direktoriaus pateikto projekto pagrindu ir remdamasi daugiamete darbo programa, Valdyba kasmet priima Agentūros darbo programą. Per metus programa gali būti koreguojama laikantis tos pačios tvarkos.

6. Kasmet, ne vėliau kaip iki sausio 31 d., Valdyba priima bendrą metinę Agentūros veiklos ataskaitą. Vykdantysis direktorius ją nusiunčia Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.

9 straipsnis

1. Agentūrai vadovauja vykdantysis direktorius, kurį Komisijos siūlymu penkerių metų kadencijai, kurią galima pratęsti, skiria Valdyba. Vykdantysis direktorius yra teisinis Agentūros atstovas. Jis atsako už:

- tinkamą Valdybos priimtų sprendimų ir programų rengimą bei įgyvendinimą,

- Agentūros kasdieninės veiklos administravimą,

- 12 ir 13 straipsniuose apibrėžtų užduočių vykdymą,

- 2 straipsnio vi punkte nurodytų ataskaitų rengimą ir skelbimą,

- su personalu susijusius klausimus,

- 8 straipsnio 4 ir 5 dalyse išvardytų užduočių vykdymą.

Remdamasis 10 straipsnyje nurodyto mokslinio komiteto nuomone, įdarbina Agentūros mokslinį personalą.

2. Vykdantysis direktorius už savo veiklą atskaitingas Valdybai.

10 straipsnis

1. Valdybai ir vykdančiajam direktoriui padeda mokslinis komitetas, teikiantis nuomones šiame reglamente numatytais atvejais ir visais Agentūros veiklą liečiančiais mokslo klausimais, kuriuos jam gali pateikti Valdyba ar vykdantysis direktorius.

Mokslinio komiteto nuomonės yra skelbiamos.

2. Mokslinis komitetas susideda iš devynių aukštą kvalifikaciją aplinkos srityje turinčių narių, Valdybos skiriamų ketverių metų kadencijai, kurią galima pratęsti vieną kartą. Komitetas veikia, laikydamasis 8 straipsnio 2 dalyje numatytos procedūros.

11 straipsnis

1. Kiekvienais finansiniais metais, kurie sutampa su kalendoriniais metais, rengiamos Agentūros pajamų ir išlaidų sąmatos, kurios įtraukiamos į Agentūros biudžetą.

2. Į biudžetą įtrauktos pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos.

3. Nepažeidžiant kitų išteklių Agentūros pajamas sudaro į bendrąjį Europos Bendrijų biudžetą įrašyta Bendrijos subsidija, ir mokesčiai už suteiktas paslaugas.

4. Agentūros išlaidas, inter alia, sudaro darbuotojų atlyginimai, administracinės ir infrastruktūros išlaidos, veiklos sąnaudos ir išlaidos, susijusios su sutartimis, sudarytomis su tinklą sudarančiomis institucijomis ar struktūromis ir trečiosiomis šalimis.

12 straipsnis

1. Iki kiekvienų metų kovo 31 d. vykdantysis direktorius parengia Agentūros pajamų ir išlaidų kitiems finansiniams metams sąmatos projektą ir jį, kartu su įgyvendinimo planu, siunčia Valdybai.

2. Valdyba parengia sąmatą ir ją, kartu su įgyvendinimo planu, nedelsdama siunčia Komisijai, kuri, remdamasi šiais dokumentais, sudaro atitinkamas sąmatas preliminariame biudžeto projekte, kurį remdamasi Sutarties 203 straipsniu pateikia Tarybai.

3. Valdyba Agentūros biudžetą priima prieš finansinių metų pradžią, prireikus, priderindama jį prie Bendrijos subsidijos ir kitų Agentūros išteklių.

13 straipsnis

1. Agentūros biudžetą vykdo vykdantysis direktorius.

2. Valdybos paskirtas finansų kontrolierius atlieka įsipareigojimų, visų Agentūros išlaidų apmokėjimo ir visų pajamų nustatymo bei susigrąžinimo kontrolę.

3. Iki kiekvienų metų kovo 31 d. vykdantysis direktorius Komisijai, Valdybai ir Audito Rūmams nusiunčia visas praėjusiais finansiniais metais Agentūros turėtų pajamų ir išlaidų sąskaitas. Audito Rūmai jas išnagrinėja vadovaudamiesi Sutarties 206a straipsniu.

4. Valdyba patvirtina, kad vykdantysis direktorius biudžetą įvykdė.

14 straipsnis

Audito Rūmai pateikus savo nuomonę, Valdyba priima vidaus finansines nuostatas, ypatingai, apibrėžiančias Agentūros biudžeto nustatymo ir įgyvendinimo tvarką.

15 straipsnis

1. Agentūra aktyviai siekia bendradarbiauti su kitomis Bendrijos struktūromis ir programomis, pirmiausia su Jungtiniu tyrimų centru, Statistikos tarnyba ir Bendrijos aplinkos tyrimo ir plėtros programomis. Svarbiausia:

- bendradarbiavimas su Jungtiniu tyrimų centru apima užduotis, išvardytas priedo A dalyje,

- bendradarbiaujant su Europos Bendrijų statistikos tarnyba (Eurostat) ir Europos Bendrijų statistikos programa, vadovaujamasi priedo B dalyje pateiktomis gairėmis.

2. Agentūra taip pat aktyviai bendradarbiauja su kitomis struktūromis, tokiomis kaip Europos kosmoso agentūra, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija bei Tarptautine energetikos agentūra, taip pat su Jungtinėmis Tautomis ir jų specializuotomis agentūromis, pirmiausia su Jungtinių Tautų aplinkos programa (UNEP), Pasaulio meteorologijos organizacija ir Tarptautine atominės energijos agentūra.

3. Bendradarbiaujant, remiantis straipsnio 1 ir 2 dalimis, būtina vengti veiklos dubliavimo.

16 straipsnis

Agentūrai taikomas protokolas dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų.

17 straipsnis

Agentūros darbuotojai laikosi Europos Bendrijų pareigūnams ir kitiems tarnautojams taikomų nuostatų bei taisyklių.

Agentūra savo darbuotojų atžvilgiu vykdo paskyrimų institucijai suteiktas galias.

Valdyba, susitarusi su Komisija, priima atitinkamas įgyvendinimo taisykles.

18 straipsnis

1. Agentūros sutartinę atsakomybę reglamentuoja atitinkamai sutarties rūšiai taikoma teisė. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas turi jurisdikciją priimti sprendimus, remiantis Agentūros sudarytos sutarties arbitražine išlyga.

2. Nesutartinės atsakomybės atveju Agentūra, vadovaudamasi bendrais valstybių narių įstatymų principais, atlygina visą Agentūros ar jos tarnautojų vykdant tarnybines pareigas padarytą žalą.

Teisingumo Teismas turi jurisdikciją visų, su tokios žalos kompensavimu susijusių ginčų atžvilgiu.

3. Tarnautojų asmeninę atsakomybę Agentūrai reglamentuoja Agentūros darbuotojams taikomos nuostatos.

19 straipsnis

Šalys, nesančios Europos Bendrijų narėmis, tačiau kaip ir Bendrijos bei valstybės narės, besirūpinančios Agentūros tikslais, Sutarties 228 straipsnyje numatyta tvarka sudarytų sutarčių su Bendrija pagrindu, gali dalyvauti Agentūros veikloje.

20 straipsnis

Ne vėliau kaip po dvejų metų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, Taryba, pasitarusi su Europos Parlamentu, šio reglamento ir Komisijos ataskaitos su atitinkamais pasiūlymais pagrindu, sprendžia su tolesnėmis Agentūros užduotimis susijusius klausimus, pirmiausia šiose srityse:

- dėl bendradarbiavimo su Komisija ir valstybėse narėse veikiančiomis kompetentingomis struktūromis vykdant Bendrijos aplinkos teisės aktų įgyvendinimo kontrolę,

- dėl ekologinių žymenų ir kriterijų, pagal kuriuos tokios žymenos suteikiamos ekologiškai švariems produktams, gamtos išteklių nešvaistančioms technologijoms, prekėms, paslaugoms ir programoms, rengimo,

- dėl ekologiškai švarių technologijų ir procesų, jų naudojimo bei perdavimo Bendrijoje ir trečiosioms šalims, skatinimo,

- dėl kriterijų, pagal kuriuos įvertinamas poveikis aplinkai, nustatymo, siekiant, kaip numatyta 11 straipsnyje, taikyti ir galbūt iš naujo svarstyti direktyvą 85/337/EEB[5].

21 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po to, kai kompetentingos institucijos nusprendžia, kur bus Agentūros būstinė[6].

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 1990 m. gegužės 7 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. COLLINS

PRIEDAS

A. Bendradarbiavimas su Jungtiniu tyrimų centru

- Aplinkos matavimo metodų derinimas[7].

- Instrumentų bendras kalibravimas7.

- Duomenų pateikimo formos standartizavimas.

- Naujų aplinkos matavimo metodų ir instrumentų kūrimas.

- Kitos užduotys, dėl kurių susitaria Agentūros vykdantysis direktorius ir Jungtinio tyrimų centro generalinis direktorius.

B. Bendradarbiavimas su Eurostat

1. Sistema kiek įmanoma plačiau naudosis Eurostat sukurta statistinės informacijos sistema ir valstybių narių nacionalinėmis statistikos tarnybomis.

2. Agentūros vykdantysis direktorius ir Eurostat generalinis direktorius susitaria dėl aplinkos statistinės programos ir pateikia ją tvirtinti Agentūros Valdybai bei Statistinių programų komitetui.

3. Statistinė programa kuriama ir įgyvendinama pagal bendrą tarptautinių statistikos struktūrų, kaip pavyzdžiui, JT Statistikos komisijos, Europos statistikų konferencijos ir OECD, nustatytą sistemą.

[1] OL C 217, 1989 8 23, p. 7.

[2] OL C 96, 1990 4 17.

[3] OL C 56, 1990 3 7, p. 20.

[4] OL L 176, 1985 7 6, p. 14.

[5] OL L 175, 1985 7 5, p. 40.

[6] Šio reglamento įsigaliojimo data bus paskelbta Oficialiame leidinyje.

[7] Bendradarbiaujant šiose srityse taip pat atsižvelgiama į Bendrijos standartų biuro atliktą darbą.