Tarybos Sprendimas

1985 m. liepos 16 d.

dėl Europos bendrijos valstybių narių profesinio mokymo kvalifikacijų palyginamumo

(85/368/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 128 straipsnį,

atsižvelgdama į 1963 m. balandžio 2 d. Tarybos sprendimą 63/266/EEB, nustatantį bendros profesinio mokymo politikos įgyvendinimo bendruosius principus [1], ypač į jo aštuntąjį principą,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, iš dalies pakeistą 1984 m. liepos 17 d.,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

kadangi Sprendimo 63/266/EEB aštuntuoju principu siekiama padaryti įmanomą abipusį pažymėjimų ir kitų profesinio mokymo baigimą patvirtinančių dokumentų pripažinimą;

kadangi pagal 1974 m. birželio 6 d. Tarybos rezoliuciją [4] dėl diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialias kvalifikacijas patvirtinančių dokumentų abipusio pripažinimo turi būti parengti lygiavertėmis pripažįstamų kvalifikacijų sąrašai;

kadangi dėl minėto abipusio pripažinimo nebuvimo darbuotojams yra trukdoma laisvai judėti Bendrijoje ir tai riboja darbuotojų, ieškančių darbo vienoje iš valstybių narių pagal kitoje valstybėje narėje įgytą profesinę kvalifikaciją, galimybes;

kadangi Bendrijos profesinio mokymo sistemos yra labai įvairios; kadangi šios sistemos turi būti nuolatos pritaikomos prie naujų situacijų, atsirandančių dėl technologinių pokyčių užimtumo ir darbo srityje;

kadangi 1983 m. liepos 11 d. Tarybos rezoliucija dėl Europos bendrijos profesinio mokymo politikos krypčių devintajame dešimtmetyje [5] patvirtino profesinio mokymo politikos krypčių konvergencijos būtinumą, tuo pat metu pripažindama valstybių narių mokymo sistemų įvairovę, ir Bendrijos veiksmų lankstumo būtinumą;

kadangi Profesinio mokymo patariamojo komiteto padedama Komisija mokymo lygių struktūrą galėjo nustatyti kaip gairę ir tai yra pirmas žingsnis įgyvendinant tikslus, nustatytus Sprendimo 63/266/EEB aštuntajame principe, ir kadangi vis dėlto ši struktūra neatspindi visų valstybėse narėse sukurtų mokymo sistemų;

kadangi pavyko parengti šios struktūros kvalifikuotų darbuotojų lygiui ir atrinktoms prioritetinėms profesijų grupėms pritaikytas praktines pareigines instrukcijas ir nustatyti įvairiose valstybėse narėse atitinkamas profesinio mokymo kvalifikacijas;

kadangi konsultuojantis su tam tikrais profesiniais sektoriais paaiškėjo, jog taip firmoms, darbuotojams ir valdžios institucijoms gali būti suteikta vertinga informacija apie profesinio mokymo kvalifikacijų palyginamumą;

kadangi, patarus Profesinio mokymo patariamajam komitetui ir bendradarbiaujant su atitinkamų profesinių sektorių darbdaviais, darbuotojais ir valdžios institucijomis, tą pačią pagrindinę metodiką galima taikyti kitoms profesijoms ar profesijų grupėms;

kadangi dėl to labai svarbu kuo greičiau padaryti pažangą visų kvalifikuotų darbuotojų profesinio mokymo kvalifikacijų palyginamumo srityje ir šią veiklą kuo sparčiau išplėsti kituose mokymo lygiuose;

kadangi pageidautina, kad būtų pateiktos visos reikalingos nuomonės, visų pirma Profesinio mokymo patariamojo komiteto, ir būtų suteikta Europos profesinio mokymo plėtros centro techninė pagalba, o valstybės narės ir Komisija galėtų imtis veiksmų pagal esamą tvarką;

kadangi Profesinio mokymo patariamasis komitetas nuomonę pateikė 1983 m. sausio 18 ir 19 d. įvykusiame posėdyje;

kadangi turėtų būti atsižvelgta į 1985 m. kovo 29 ir 30 d. Žmonių Europos komiteto ataskaitos 21 punktą,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Siekiant darbuotojams sudaryti galimybę geriau pasinaudoti savo kvalifikacija, pirmiausia gaunant tinkamą darbą kitoje valstybėje narėje, dėl pareiginių instrukcijų, dėl kurių valstybės narės, kaip numatyta Sutarties 128 straipsnyje, darbuotojų vardu yra sutarusios, reikia paspartinti bendrus valstybių narių ir Komisijos veiksmus profesinio mokymo kvalifikacijų palyginamumui Bendrijoje nustatyti ir teikti išsamesnę informaciją ta tema.

2 straipsnis

1. Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, imasi veiksmų, kad įgyvendintų 1 straipsnyje numatytus tikslus dėl įvairių valstybių narių konkrečių profesijų arba profesijų grupių profesinio mokymo kvalifikacijų palyginamumo.

2. Atliekant šį darbą galima remtis mokymo lygių struktūra, parengta Komisijos, padedant Profesinio mokymo patariamajam komitetui.

Šios struktūros aprašymas informacijos tikslams pridedamas prie šio sprendimo.

3. Šio straipsnio 2 dalyje minimas darbas pirmiausia yra orientuotas į kvalifikuotų darbuotojų profesines kvalifikacijas dėl abipusiškai sutartų profesijų arba profesijų grupių.

4. Šio sprendimo taikymo sritis vėliau gali būti išplėsta, kad, Komisijai pasiūlius, būtų galima imtis darbo kituose mokymo lygiuose.

5. SEDOC registras, naudojamas Europos laisvų darbo vietų išaiškinimo tarptautiniu lygiu ir prašymų priimti į darbą sistemoje, dėl profesinių kvalifikacijų, kai tik įmanoma, naudojamas kaip bendra informacinė sistema.

3 straipsnis

Nustatant profesinio mokymo kvalifikacijų palyginamumą, Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir Bendrijos lygmens darbuotojų bei darbdavių organizacijomis, naudojasi tokia darbo tvarka:

- valstybių narių arba Bendrijos lygmens kompetentingų darbdavių ar darbuotojų organizacijų siūlymu atrenkamos atitinkamos profesijos arba profesijų grupės,

- profesijoms arba profesijų grupėms, kurios minimos pirmoje įtraukoje, parengiamos abipusiškai sutartos Bendrijos pareiginės instrukcijos,

- įvairiose valstybėse narėse pripažįstamos profesinio mokymo kvalifikacijos derinamos su antroje įtraukoje minėtomis pareiginėmis instrukcijomis,

- sudaromos lentelės, kuriose pateikiama tokia informacija:

a) SEDOC ir nacionalinių klasifikacijų kodai;

b) profesinio mokymo lygis;

c) kiekvienai valstybei narei – profesijos pavadinimas ir ją atitinkančios profesinio mokymo kvalifikacijos;

d) už profesinio mokymo organizavimą atsakingos organizacijos ir įstaigos;

e) institucijos ir organizacijos, kompetentingos išduoti arba tvirtinti diplomus, pažymėjimus ar kitus profesinio mokymo baigimą patvirtinančius dokumentus,

- abipusiškai sutartos Bendrijos pareiginės instrukcijos ir palyginamosios lentelės skelbiamos Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje,

- kaip numatyta 4 straipsnio 3 dalyje, kiekvienai profesijai arba profesijų grupei parengiamas Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje skelbtinas standartinis informacijos lapas,

- visoms atitinkamoms institucijoms nacionaliniu, regionų ir vietos lygiais, taip pat atitinkamiems profesiniams sektoriams platinama informacija apie nustatytus palyginamumus.

Šiuos veiksmus galėtų paremti visos Bendrijos duomenų bazės sukūrimas, jei patirtis rodytų tokios bazės reikalingumą.

4 straipsnis

1. Kiekviena valstybė narė paskiria koordinacinę įstaigą, jei galima, iš jau esamų struktūrų, kuri, glaudžiai bendradarbiaudama su socialiniais partneriais bei atitinkamais profesiniais sektoriais, atsako už tai, kad visoms suinteresuotoms įstaigoms būtų tinkamai išplatinta informacija. Valstybės narės taip pat paskiria įstaigą, atsakingą už ryšius su kitų valstybių narių koordinacinėmis įstaigomis ir su Komisija.

2. Valstybių narių koordinacinės įstaigos turi teisę nustatyti atitinkamą tvarką dėl informacijos apie profesinį mokymą bei žinomus panašių profesinių kvalifikacijų atvejus teikimo savo kompetentingoms nacionalinėms, regionų ir vietos institucijoms, taip pat savo šalių piliečiams, pageidaujantiems dirbti kitoje valstybėje narėje, ir tiems darbuotojams, kurie yra kitų valstybių narių piliečiai.

3. Šio straipsnio 2 dalyje minimos įstaigos, gavusios prašymą, gali visose valstybėse narėse pateikti informacijos lapą, parengtą pagal 3 straipsnio šeštoje įtraukoje pateiktą pavyzdį, kurį darbuotojas gali pateikti darbdaviui kartu su savo nacionaliniu pažymėjimu.

4. Komisija toliau nagrinėja Europos profesinio mokymo paso, kurio idėjai Žmonių Europos komitetas pritarė savo 1985 m. kovo 29 ir 30 d. ataskaitos 21 punkte, įvedimą.

5. Komisija šio straipsnio 2 dalyje minimoms įstaigoms, joms paprašius, suteikia visą būtiną paramą ir konsultacijas parengiant ir nustatant 2 dalyje minimą tvarką, taip pat derinant ir tikrinant atitinkamus techninius dokumentus.

5 straipsnis

- atitinkamai nustatytais, reguliariais laiko tarpais, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir Bendrijos lygmens darbuotojų bei darbdavių organizacijomis, peržiūri ir atnaujina abipusiškai sutartas Bendrijos pareigines instrukcijas ir palyginamąsias lenteles, susijusias su profesinio mokymo kvalifikacijų palyginamumu,

- prireikus rengia pasiūlymus, kad sistema veiktų dar veiksmingiau, taip pat ir dėl kitų priemonių, galinčių pagerinti profesinių kvalifikacijų pažymėjimų palyginamumą,

- prireikus padeda, jei atitinkamoms nacionalinėms institucijoms ar specializuotoms įstaigoms iškyla techninių sunkumų.

6 straipsnis

Kiekviena valstybė narė, pirmą kartą – praėjus dvejiems metams nuo šio sprendimo priėmimo, o toliau – kas ketverius metus, pateikia Komisijai šio sprendimo įgyvendinimo ir gautų rezultatų nacionalinę ataskaitą.

Komisija atitinkamais laiko tarpais teikia savo darbo ir šio sprendimo taikymo valstybėse narėse ataskaitą.

7 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms ir Komisijai.

Priimta Briuselyje, 1985 m. liepos 16 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. Fischbach

[1] OL 63, 1963 4 20, p. 1338/63.

[2] OL C 77, 1984 3 19, p. 11.

[3] OL C 35, 1984 2 9, p. 12.

[4] OL C 98, 1974 8 20, p. 1.

[5] OL C 193, 1983 7 20, p. 2.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

2 straipsnio 2 dalyje minima mokymo lygių struktūra

1 LYGIS

Mokymas šiam lygiui pasiekti: privalomasis ugdymas ir supažindinimas su profesija

Su profesija supažindinama švietimo įstaigoje, pagal mokymo programą už mokyklos ribų arba įmonėje. Teorinių žinių ir praktinių įgūdžių apimtis labai ribota.

Šį lygį pasiekęs asmuo visų pirma turi sugebėti dirbti gana paprastą darbą, toks mokymas trunka neilgai.

2 LYGIS

Mokymas šiam lygiui pasiekti: privalomasis ugdymas ir profesinis mokymas (visų pirma apimantis gamybinę praktiką)

Šį lygį pasiekęs asmuo turi visą reikalingą kvalifikaciją, kad verstųsi konkrečia veikla, ir sugeba naudotis atitinkamais prietaisais bei taikyti atitinkamus darbo metodus.

Ši veikla daugiausia siejasi su darbu, kurį, taikant atitinkamus darbo metodus, galima dirbti savarankiškai.

3 LYGIS

Mokymas šiam lygiui pasiekti: privalomasis ugdymas ir (arba) profesinis mokymas ir papildomas techninis mokymas arba techninis mokymas ar kitoks vidurinis ugdymas

Taikant šią mokymo formą yra suteikiamos platesnės nei 2 lygyje teorinės žinios. Veikla daugiausia siejasi su techniniu darbu, kurį galima dirbti savarankiškai ir (arba) kuriam priskiriamos administravimo bei koordinavimo pareigos.

4 LYGIS

Mokymas šiam lygiui pasiekti: vidurinis ugdymas (bendrasis arba profesinis) ir po vidurinio ugdymo įgytas techninis išsilavinimas

Ši mokymo forma – tai aukšto lygio techninis mokymas švietimo įstaigose arba už jų ribų. Įgyjama kvalifikacija apima aukštesnio lygio žinias, sugebėjimus ir įgūdžius. Paprastai nereikalaujama įgyti atitinkamų sričių mokslo pagrindų. Įgyti tokie sugebėjimai ir įgūdžiai bei žinios leidžia savarankiškai arba nepriklausomai atlikti ir projektuotojo, ir (arba) vadovo, ir (arba) administracines pareigas.

5 LYGIS

Mokymas šiam lygiui pasiekti: vidurinis ugdymas (bendrasis arba profesinis) ir įgytas aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas

Ši mokymo forma paprastai suteikia galimybių pagal darbo sutartį dirbančiam arba savarankiškai dirbančiam asmeniui verstis savarankiška profesine veikla ir įgyti įvairių atitinkamų sričių mokslo pagrindus. Kvalifikacija, reikalinga norintiesiems verstis profesine veikla, gali būti įgyjama visais minėtais lygiais.

--------------------------------------------------