Tarybos direktyva

1984 m. spalio 15 d.

dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su keramikos gaminiais, galinčiais liestis su maisto produktais, suderinimo

(84/500/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1976 m. lapkričio 23 d. Tarybos direktyvą 76/893/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su medžiagomis ir gaminiais, galinčiais liestis su maisto produktais, suderinimo [1], ypač į jos 3 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

kadangi Direktyvos 76/893/EEB 2 straipsnyje numatyta, kad iš medžiagų ir gaminių į maisto produktus neturi išsiskirti tokie sudedamųjų medžiagų kiekiai, kurie galėtų kelti pavojų žmonių sveikatai;

kadangi tos pačios direktyvos 3 straipsnis numato, kad Taryba Sutarties 100 straipsnyje nustatyta tvarka direktyvomis patvirtina specialias nuostatas, taikytinas tam tikroms medžiagų ir gaminių grupėms (konkrečios direktyvos);

kadangi daugelyje valstybių narių, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą, keramikos gaminiams, galintiems liestis su maisto produktais, taikomos privalomos nuostatos, kurios nustato leistinas švino ir kadmio išsiskyrimo normas;

kadangi šios nuostatos kiekvienoje valstybėje narėje yra skirtingos, todėl sukuriamos kliūtys bendrosios rinkos kūrimui ir veikimui;

kadangi šias kliūtis galima panaikinti taikant vienodas taisykles Bendrijos rinkoje naudojamiems keramikos gaminiams; kadangi todėl taip pat būtina suderinti ribines vertes ir šių gaminių tyrimo ir analizės metodus;

kadangi šiam tikslui pasiekti geriausiai tiktų atskira direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 76/893/EEB 3 straipsnyje, kurio bendrosios nuostatos taip pat galėtų būti taikomos šiuo konkrečiu atveju;

kadangi už direktyvoje numatytų tam tikrų patikrinimo ir analizės metodų suderinimą su technikos pažanga – būtiną įgyvendinimo priemonę, kuri supaprastintų ir paspartintų procedūrą, turėtų būti atsakinga Komisija;

kadangi visais atvejais, kai Taryba suteikia Komisijai įgaliojimus įgyvendinti nuostatas dėl medžiagų ir gaminių, galinčių liestis su maisto produktais, reikėtų nustatyti valstybių narių ir Komisijos glaudaus bendradarbiavimo Maisto produktų nuolatiniame komitete, įsteigtame 1969 m. lapkričio 13 d. Tarybos sprendimu,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

1. Ši direktyva yra atskira direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 76/893/EEB 3 straipsnyje.

2. Ši direktyva reglamentuoja galimą švino ir kadmio migraciją iš keramikos gaminių, kurie gali liestis su maisto produktais, liečiasi su jais ir yra skirti šiam tikslui.

3. "Keramikos gaminiai" – tai gaminiai, pagaminti iš neorganinių medžiagų mišinio, turinčio didelį kiekį molio ar silikatų, į kuriuos gali būti pridedami nedideli organinių medžiagų kiekiai. Šie gaminiai pirmiausia yra formuojami ir gauta forma fiksuojama kaitinant. Jie gali būti glazūruojami, emaliuojami ir (arba) dekoruojami.

2 straipsnis

1. Švino ir kadmio kiekiai, išsiskiriantys iš keramikos gaminių, neturi viršyti toliau nurodytų normų.

2. Iš keramikos gaminių išsiskiriančių švino ir kadmio kiekiai nustatomi bandymu, kurio sąlygos nurodytos I priede, naudojant II priede aprašytą nustatymo metodą.

3. Kai keramikos gaminys susideda iš indo, uždengto keraminiu dangčiu, švino ir (arba) kadmio kiekis (mg/dm2 ar mg/l) neturi būti didesnis už taikomą tik indui.

Indas ir vidinis dangčio paviršius turi būti tiriami atskirai, tomis pačiomis sąlygomis.

Tokiu būdu gautų dviejų švino ir (arba) kadmio ekstrahuotų kiekių suma turi būti taikoma tik indo paviršiaus plotui ar tūriui.

4. Laikoma, kad keramikos gaminys atitinka šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus, jei išsiskiriančių švino ir (arba) kadmio kiekiai, atliekant tyrimą I ir II prieduose nurodytomis sąlygomis, neviršija šių ribų:

| Pb | Cd |

—1 kategorija:

gaminiuose, kurie negali būti pripildomi, ir gaminiuose, kurie gali būti pripildomi ir kurių vidinis gylis, matuojant nuo žemiausio paviršiaus taško iki viršutinės horizontalios ribos (viršutinio krašto), ne didesnis kaip 25 mm | 0,8 mg/dm2 | 0,07 mg/dm2 |

—2 kategorija:

visuose kituose gaminiuose, kurie gali būti pripildomi | 4,0 mg/l | 0,3 mg/l |

—3 kategorija:

induose, skirtuose maisto produktams kepti, pakuoti ir laikyti ir kurių tūris didesnis kaip 3 litrai | 1,5 mg/l | 0,1 mg/l |

5. Tačiau jei keramikos gaminys neviršija nustatytų kiekių daugiau kaip 50 %, toks gaminys pripažįstamas atitinkančiu šios direktyvos reikalavimus, jeigu ne mažiau kaip trijų kitų vienodos formos, dydžio, dekoracijos ir glazūros gaminių, tiriamų pagal I ir II prieduose nurodytas sąlygas, išskirti vidutiniai švino ir (arba) kadmio kiekiai neviršija nustatytų ribų, ir nė vienas iš šių gaminių neviršija šių ribų daugiau kaip 50 %.

3 straipsnis

Priedų pakeitimai, kuriuos būtina padaryti atsižvelgiant į mokslo ir technikos žinias, išskyrus I priedo 1 ir 2 skirsnius, priimami Direktyvos 76/893/EEB 10 straipsnyje nustatyta tvarka.

4 straipsnis

1. Per trejus metus nuo pranešimo apie šią direktyvą [4] Taryba, remdamasi Sutarties l00 straipsnyje nurodyta tvarka, nustato:

a) apribojimus toms keramikos gaminių dalims, kurios yra skirtos liestis su burna;

b) metodus, kuriais kontroliuojama, ar laikomasi a punkte numatytų apribojimų.

2. Per tą patį laikotarpį Komisija, remdamasi toksikologiniais ir technologiniais duomenimis, pakartotinai ištiria 2 straipsnyje nustatytas ribas, siekdama jas sumažinti ir palengvinti I priede nurodytas tyrimo sąlygas, ir prireikus pateikia Tarybai pasiūlymus dėl šios direktyvos pakeitimų.

5 straipsnis

1. Valstybės narės prireikus pakeičia jų nacionalinius įstatymus, kad įgyvendintų šią direktyvą, kad:

- praėjus trejiems metams nuo pranešimo apie šią direktyvą būtų leista prekiauti jos nuostatas atitinkančiais keramikos gaminiais,

- praėjus penkeriems metams nuo pranešimo apie šią direktyvą būtų uždrausta pateikti į rinką jos nuostatų neatitinkančius keramikos gaminius.

Apie visus tokius pakeitimus jos nedelsdamos praneša Komisijai.

2. Nepažeisdamos 1 dalies, valstybės narės gali uždrausti ar toliau drausti gaminti keramikos gaminius, neatitinkančius šios direktyvos nuostatų.

6 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Liuksemburge, 1984 m. spalio 15 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. Bruton

[1] OL L 340, 1976 12 9, p. 19.

[2] OL C 95, 1975 4 28, p. 41.

[3] OL C 263, 1975 11 17, p. 66.

[4] Apie šią direktyvą valstybėms narėms paskelbta 1984 m. spalio 17 d.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

KADMIO IR ŠVINO MIGRACIJOS NUSTATYMO PAGRININĖS TAISYKLĖS

1. Modelinis tirpalas

4 % (v/v) acto rūgšties šviežiai paruoštame vandeniniame tirpale.

2. Tyrimo sąlygos

2.1. Tyrimas atliekamas 22 ± 2 °C temperatūroje 24 ± 0,5 val.

2.2. Nustatant švino migraciją, mėginys laikomas uždengtas tam tinkama apsaugos priemone ir paliekamas šviesoje, paprastai esančioje laboratorijoje.

Nustatant kadmio ar švino ir kadmio imigraciją, mėginys uždengiamas taip, kad tikrinamas paviršius būtų visiškoje tamsoje.

3. Pripildymas

3.1. Mėginiai, kurie gali būti pripildyti.

Į gaminį įpilama 4 % (v/v) acto rūgšties tirpalo ne daugiau kaip 1 mm iki viršutinio išsiliejimo taško. Atstumas yra matuojamas nuo viršutinio mėginio krašto.

Mėginiai su plokščiu ar nuožulniu kraštu pripildomi taip, kad atstumas tarp skysčio paviršiaus ir išsiliejimo taško nebūtų didesnis kaip 6 mm, matuojant pagal išsiliejimo (viršutinį) kraštą.

3.2. Mėginiai, kurie negali būti pripildyti.

Mėginio paviršius, kuris nesilies su maisto produktu, pirmiausia padengiamas reikiamu sluoksniu medžiagos, kuri gali apsaugoti nuo 4 % (v/v) acto rūgšties poveikio. Po to mėginys pamerkiamas į modelinį tirpalą taip, kad paviršius, kuris liečiasi su maisto produktais, būtų visiškai apsemtas.

4. Paviršiaus ploto nustatymas

1 kategorijos gaminių paviršiaus plotas yra lygus laisvo skysčiaus paviršiaus menisko plotui, gautam pagal 3 skirsnyje nurodytas pripildymo taisykles.

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

KADMIO IR ŠVINO IŠSISKYRIMO NUSTATYMO METODAI

1. Taikymo sritis ir tikslas

Metodu nustatoma specifinė švino ir (arba) kadmio migracija.

2. Metodo esmė

Specifinė švino ir (arba) kadmio migracija nustatoma atominės absorbcijos spektrofotometru.

3. Reagentai

- Visi reagentai turi būti analiziškai gryni, jeigu nenurodyta kitaip.

- Jei nurodomas vanduo, jis turi būti distiliuotas ar tolygios kokybės.

3.1. 4 % (v/v) acto rūgšties vandeninis tirpalas

Įpilama 40 ml ledinės acto rūgšties į vandenį ir praskiedžiama vandeniu iki 1000 ml.

3.2. Kontroliniai tirpalai

Paruošiami kontroliniai tirpalai, turintys atitinkamai 1000 mg/l švino ir mažiausiai 500 mg/l kadmio 4 % acto rūgšties tirpale (3.1).

4. Prietaisai

4.1. Atominės absorbcijos spektrofotometras

Prietaiso nustatymo ribos švinui ir kadmiui turi būti lygios ar mažesnės nei:

- 0,1 mg/l – švinui,

- 0,01 mg/l – kadmiui.

Nustatymo riba rodo elemento koncentraciją 4 % acto rūgšties tirpale (3.1) ir sukelia prietaiso signalą, lygų dvigubam prietaiso fono signalui.

5. Darbo eiga

5.1. Mėginio paruošimas

Mėginys turi būti švarus, be riebalinių ar kitų medžiagų, kurios gali veikti tyrimą.

Mėginio paviršius nuplaunamas detergentu, kurio temperatūra apie 40 oC. Mėginys skalaujamas pirmiausia vandentiekio vandeniu ir po to distiliuotu vandeniu ar tokios pat kokybės vandeniu. Nuplauto tiriamo paviršiaus negalima liesti rankomis.

5.2. Švino ir (arba) kadmio nustatymas

- Paruoštas mėginys tiriamas pagal I priede nurodytas sąlygas.

- Prieš nustatant šviną ir (arba) kadmį, tirpalas homogenizuojamas atitinkamu metodu, kuris apsaugo nuo jo nuostolių ar paviršiaus, kuris tiriamas, nubrozdinimo.

- Atliekamas tuščiasis naudojamų reagentų tyrimas.

- Švino ir (arba) kadmio nustatymas atliekamas pagal nustatytas atominės absorbcijos spektrometrijos sąlygas.

--------------------------------------------------