Tarybos direktyva

1978 m. birželio 12 d.

dėl valstybėse narėse galiojančių įstatymų, susijusių su keleivių salonų apšildymo sistemomis motorinėse transporto priemonėse, suderinimo

(78/548/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 100 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [1],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2],

kadangi techniniai reikalavimai, kuriuos pagal nacionalinius įstatymus privalo tenkinti motorinių transporto priemonės, inter alia, galioja ir keleivių salonų apšildymo sistemoms motorinėse transporto priemonėse;

kadangi šie reikalavimai atskirose valstybėse narėse yra skirtingi; kadangi dėl šios priežasties būtina, kad visos valstybės narės arba papildomai priimtų vienodus reikalavimus, arba pakeistų jau egzistuojančius, ypač siekiant, kad EEB tipo patvirtinimo procedūra, apie kurią buvo kalbama 1970 m. vasario 6 d. Tarybos direktyvoje 70/156/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimą, suderinimo [3] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 78/547/EEB [4], būtų įvesta kiekvienam transporto priemonės tipui;

kadangi įstatymų, susijusių su motorinėms transporto priemonėmis, suderinimas atskirose šalyse įpareigoja valstybes nares pripažinti apžiūras, kurias turėtų atlikti kiekviena jų prisilaikydamos bendrų reikalavimų,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Remiantis šia direktyva, "transporto priemone" laikoma bet kuri M1 kategorijai priskirtina motorinė transporto priemonė (apibrėžta Direktyvos 70/156/EEB I priede), skirta važiuoti keliu, turinti mažiausiai keturis ratus ir galinti išvystyti maksimalų konstrukcinį greitį, viršijantį 25 km/val.

2 straipsnis

Jokia valstybė narė negali atsisakyti suteikti garantijų EEB arba atskiros šalies patvirtintam transporto priemonių tipui dėl keleivių salono apšildymo sistemos, jeigu sistema tenkina I priede nustatytus reikalavimus.

3 straipsnis

Jokia valstybė narė negali atsisakyti arba uždrausti parduoti, registruoti, remontuoti ar naudotis bet kokia transporto priemone dėl keleivių salono apšildymo sistemos, jeigu sistema tenkina I priede nustatytus reikalavimus.

4 straipsnis

Bet kokie pataisymai, būtini, kad priedų turinyje galima būtų atsižvelgti į techninį progresą, yra atliekami atsižvelgiant į tvarką, nurodytą Direktyvos 70/156/EEB 13 straipsnyje.

Ši tvarka galioja ir papildančioms šią direktyvą nuostatoms dėl papildomų apšildymo sistemų transporto priemonėje pastovaus naudojimo.

5 straipsnis

1. Valstybės narės priima nuostatas, kurios, įsigaliojusios per 18 mėnesių nuo pranešimo apie šią direktyvą dienos, įgyvendina šią direktyvą, ir nedelsdamos apie tai praneša Komisijai.

2. Valstybės narės užtikrina, kad jų pagrindiniai įstatymai, priimami srityje, kuriai taikoma ši direktyva, būtų perduoti Komisijai.

6 straipsnis

Ši direktyva skiriama valstybėms narėms.

Priimta Liuksemburge, 1978 m. birželio 12 d.

Tarybos vardu

Prezidentas

K. Olesen

[1] OL C 118,1977 5 16, p. 29.

[2] OL C 114, 1977 5 11, p. 6.

[3] OL L 42, 1970 2 23, p. 1.

[4] OL L 168, 1978 6 26, p. 39.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

1. APIBRĖŽIMAS

Šioje direktyvoje "keleivių salono apšildymo sistema transporto priemonėje" reiškia bet kokią sistemą, galinčią pakelti keleiviams skirtos erdvės šioje transporto priemonėje temperatūrą, šiam tikslui panaudojant variklio darbo metu išsiskiriančią šilumą.

2. REIKALAVIMAI

2.1. Visos transporto priemonės privalo turėti keleivių salono apšildymo sistemą.

2.2. Transporto priemonėse su įrengta keleivių salono apšildymo sistema, panaudojant išmetamųjų dujų ar iš variklio aušinimo sistemos gaunamą šilumą, minėta sistema turėtų būti taip suprojektuota, kad:

2.2.1. patenkančio į keleivių saloną įkaitinto oro sudėtyje nebūtų daugiau išmetamųjų dujų negu jų turi aplinkos oras, patenkantis į vidų per transporto priemonės ventiliacines angas;

2.2.2. transporto priemonėje esantys keleiviai normaliomis važiavimo sąlygomis neturi liestis su bet kokiomis apšildymo prietaiso dalimis, kurios galėtų sukelti nudegimus. Laikoma, kad ši sąlyga yra išpildyta, jeigu tų dalių paviršiaus temperatūra nesiekia 80 °C;

2.2.3. karšto oro, patenkančio į keleivių saloną temperatūra turi būti mažesnė už tą, kuri gali sukelti važiuojančiųjų nudegimus. Ši sąlyga laikoma išpildyta tuomet, jeigu karšto oro, patenkančio į keleivių saloną, ir aplinkos temperatūrų skirtumas neviršija 110 °C.

2.3. 2.2.1 punkte nurodyti reikalavimai šildymo sistemai, turinčiai šilumokaitį, kurio pirminę grandinę sudaro išmetamosios dujos arba užterštas oras, yra laikomi išpildytais, jeigu išlaikomos tokios sąlygos:

2.3.1. bet koks mažesnis arba lygus 2 barams dujų slėgis šilumokaičio pirminės grandinės sienelėse neturi sukelti dujų nutekėjimo;

2.3.2. šilumokaičio pirminės grandinės sienelės neturi būti pagamintos iš išardomų sudėtinių dalių;

2.3.3. išmetamąsias dujas naudojančio šilumokaičio sienelės dalis, kurioje gaminasi šiluma, turi būti mažiausiai 2 mm storio, jeigu yra pagaminta iš nelegiruoto plieno;

2.3.3.1. jeigu naudojamos kitokios medžiagos (įskaitant kompozitus arba padengtas medžiagas), sienelės storis turi būti toks, kad užtikrintų šilumokaičiui tokį patį tarnavimo laiką, kaip ir 2.3.3 punkte nurodytu atveju;

2.3.3.2. jeigu šilumokaičio dalis, kurioje šiluma išsiskiria į aplinką, yra emaliuota, emaliuota sienelė turi būti mažiausiai 1 mm storio. Padengimas turi būti patvarus laike ir nepralaidus, neturi būti akytas;

2.3.4. vamzdis, kuriuo teka išmetamosios dujos, privalo turėti mažiausiai 30 mm ilgio korozijai tirti skirtą zoną; ši zona turi būti tiesiog po šilumokaičiu. Ji turi būti atvira ir lengvai pasiekiama;

2.3.4.1. šios zonos sienelė neturi būti storesnė nei išmetamųjų dujų vamzdžiai, esantys šilumokaičio viduje, o medžiagos, iš kurių pagaminta minėta sienelė, ir jos paviršiaus savybės turi būti palyginami su medžiagomis, iš kurių pagaminti išmetamųjų dujų vamzdžiai, ir pastarųjų paviršiaus savybėmis;

2.3.4.2. jeigu šilumokaitis kartu su transporto priemonės duslintuvu sudaro atskirą vienetą, išorinė pastarojo sienelė turi būti laikoma zona, tenkinančia 2.3.4.1 punkte nurodytus reikalavimus, kurioje gali atsirasti bet kokia korozija.

2.4. Apšildymo tikslais naudojančioms variklio aušinimo orą apšildymo sistemoms 2.2.1 punkte nurodytos sąlygos laikomos išpildytomis, jeigu tenkinami tokie reikalavimai:

2.4.1. jeigu aušinimo oras liečiasi su variklio paviršiais, kuriuose nėra jokių išardomų dalių, jis gali būti naudojamas kaip šildantis oras be šilumokaičio; sujungimai tarp aušinimo oro grandinės sienelių ir šilumos perdavimui skirtų paviršių turi būti nepralaidūs dujoms ir tepalui. Laikoma, kad šie reikalavimai yra išpildyti, jeigu, pavyzdžiui:

2.4.1.1. kiekvieną uždegimo žvakę dengiantis korpusas išstumia bet kokius dujų nutekėjimus iš kaitinančio oro grandinės;

2.4.1.2. cilindro galvutės ir išmetamųjų dujų vamzdyno sujungimas randasi šildančio oro grandinės išorinėje pusėje;

2.4.1.3. tarp cilindro galvutės ir cilindro yra neleidžianti dujoms nutekėti dviguba apsauga, ir bet kokie nutekėjimai pirmoje sujungimo vietoje yra išstumiami už šildančio oro grandinės ribų,

arba:

neleidžianti nutekėti dujoms apsauga tarp cilindro galvutės ir paties cilindro išlieka, kai cilindro galvutės veržlės nuo šalčio suplonėja viena trečiąja gamintojo numatyto nominalaus užsukimo gylio,

arba:

vieta, kurioje cilindro galvutė yra prijungta prie cilindro, randasi už šildančio oro grandinės ribų.

3. Pareiškimas dėl EEB tipo patvirtinimo

3.1. Pareiškimą dėl EEB transporto priemonės, kurioje yra keleivių salono apšildymo sistema, patvirtinimo turi tvirtinti transporto priemonės gamintojas arba jo įgaliotas asmuo.

3.2. Pareiškimas turi būti pateikiamas kartu su toliau nurodytais dokumentais (trimis egzemplioriais) ir detalėmis:

3.2.1. kai apšildymo sistemos darbui naudojamas variklio aušinimo skystis:

- trumpas aprašymas tos transporto priemonės dalies, kuri susijusi su keleivių salono apšildymo sistema; turi būti pateikta variklio tipo ir šildymo sistemos specifikacija;

3.2.2. šildymo sistemų, naudojančių išmetamųjų dujų arba variklio aušinimo oro šilumą, atveju:

- detalus aprašymas tos transporto priemonės dalies, kuri susijusi su keleivių salono apšildymo sistema; turi būti pateikta variklio tipo specifikacija;

- apšildymo sistemos brėžinys, kuriame būtų nurodyta jos vieta transporto priemonėje.

3.3. 2.3 punkte nurodytos apšildymo sistemos atveju, techninė tarnyba gali reikalauti tokio tipo sistemoje naudojamo šilumokaičio pavyzdžio, ir (arba) kokio nors dokumento, įrodančio, kad šilumokaitis tenkina 2.3 reikalavimus.

3.4. 2.3 ir 2.4 punktuose nurodytos šildymo sistemos atveju patvirtinamos transporto priemonės tipą atstovaujanti transporto priemonė privalo būti pristatyta techninei tarnybai, atsakingai už tipo patvirtinimo testo pravedimą.

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

MODELIS

(maksimalus formatas: A4 (210 × 297 mm)

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------