Tarybos Direktyva

1977 m. birželio 27 d.

dėl įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių bendrosios praktikos slaugytojų veiklą, derinimo

(77/453/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 49, 57, 66 ir 235 straipsnius,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [1],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2],

kadangi, siekiant Tarybos direktyvoje 77/452/EEB [3] nustatyto bendrosios praktikos slaugytojų diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusio pripažinimo, profesinio rengimo kursų lyginamasis pobūdis valstybėse narėse leidžia šioje srityje imtis derinimo, kuris apsiribotų reikalavimu, kad būtų laikomasi minimalių standartų, kurie paskui palieka valstybėms narėms mokymo organizavimo laisvę;

kadangi šioje direktyvoje numatytas derinimas neatmeta paskesnio derinimo galimybės;

kadangi šioje direktyvoje numatytas derinimas apima bendrosios praktikos slaugytojų profesinį rengimą; kadangi profesinio rengimo požiūriu dauguma valstybių narių šiuo metu neskiria bendrosios praktikos slaugytojų, kurie verčiasi savo veikla kaip pagal darbo sutartį dirbantys asmenys, ir tų, kurie verčiasi kaip savarankiškai dirbantys asmenys; kadangi dėl šios priežasties ir, siekiant kuo labiau skatinti laisvą profesiją turinčių asmenų judėjimą Bendrijoje, pasirodo, kad būtina šios direktyvos taikymą išplėsti taip, kad jis apimtų ir pagal darbo sutartį dirbančius asmenis,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

1. Valstybės narės nustato, kad diplomai, pažymėjimai ir kiti bendrosios praktikos slaugytojų oficialios kvalifikacijos įrodymai, kaip nurodyta Direktyvos 77/452/EBB 3 straipsnyje, būtų išduodami išlaikius egzaminą, kuris garantuoja, kad profesinio mokymo laikotarpiu atitinkamas asmuo įgijo:

a) atitinkamas mokslų, kuriais grindžiama bendrosios praktikos slaugytojo profesija, žinias, įskaitant pakankamą sveikų žmonių ir ligonių sandaros, fiziologinių funkcijų ir elgsenos bei žmogaus sveikatos būklės ir fizinės bei socialinės aplinkos ryšio supratimą;

b) pakankamai žinių apie šios profesijos pobūdį ir etiką bei bendrus sveikatingumo ir bendrosios praktikos slaugytojų veiklos principus;

c) atitinkamą darbo klinikoje praktinę patirtį; tokia praktinė patirtis, kuri turėtų būti parenkama dėl jos mokomosios vertės, turėtų būti įgyjama prižiūrint kvalifikuotiems bendrosios praktikos slaugytojams ir vietose, kuriose kvalifikuoto personalo skaičius ir įranga yra tinkama slaugytojų teikiamai priežiūrai pacientams;

d) gebėjimą dalyvauti sveikatos priežiūros darbuotojų praktiniame profesiniame rengime ir darbo su tokiais darbuotojais patirtį;

e) darbo su kitų sveikatos sektoriaus profesijų nariais patirtį.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą profesinį mokymą sudaro bent:

a) 10 metų bendrojo lavinimo mokyklos išsilavinimas, patvirtintas diplomu, pažymėjimu ar kitu valstybės narės kompetentingų valdžios institucijų ar įstaigų išduotu oficialią kvalifikaciją patvirtinančiu dokumentu arba pažymėjimu, gautu išlaikius lygiavertį stojimo į slaugytojus rengiančią mokymo įstaigą kvalifikacinį egzaminą;

b) konkretaus profesinio pobūdžio nuosekliosios studijos, kurios turi apimti mokymo programą, sudarytą iš tų dalykų, kurie nustatyti šios direktyvos priede, ir apimančią trejų metų kursą arba 4600 valandų teorinį ir praktinį mokymą.

3. Valstybės narės užtikrina, kad bendrosios praktikos slaugytojų rengimo institucija būtų atsakinga už teorijos ir praktikos visoje programoje derinimą.

Priedo A dalyje nurodytas teorinis ir techninis mokymas yra derinamas ir koordinuojamas su to paties priedo B dalyje minėtu bendrosios praktikos slaugytojų mokymu klinikose taip, kad būtų tinkamai įgytos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos žinios ir praktinė patirtis.

Bendrosios praktikos slaugytojų mokymas klinikose vyksta vadovaujamos stažuotės forma kompetentingų valdžios institucijų ar įstaigų patvirtintuose ligoninių skyriuose ar kitose sveikatos tarnybose, įskaitant slaugos paslaugas namuose. Tokio mokymo metu būsimi bendrosios praktikos slaugytojai dalyvauja atitinkamų skyrių veikloje tiek, kiek ta veikla padeda jų profesiniam rengimui. Jie informuojami apie bendrosios praktikos slaugytojams tenkančias pareigas.

4. Ne vėliau kaip praėjus penkeriems metams po paskelbimo apie šią direktyvą ir atsižvelgiant į padėties apžvalgą, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, nusprendžia, ar šio straipsnio 3 dalies nuostatos dėl pusiausvyros tarp, pirma, teorinio ir techninio mokymo ir, antra, bendrosios praktikos slaugytojų mokymo klinikose turėtų būti išlaikytos, ar pakeistos.

5. Valstybės narės gali leisti asmenims, kurie yra baigę dalį šio straipsnio 2 dalies b punkte nurodyto mokymo, pakeisti tą mokymą kita bent lygiaverte profesinio mokymo forma.

2 straipsnis

Nepaisydamos 1 straipsnio nuostatų, valstybės narės gali leisti nenuoseklųjį profesinį mokymą kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų patvirtintomis sąlygomis.

Bendras nenuosekliojo profesinio mokymo laikotarpis negali būti trumpesnis už nuosekliųjų studijų laiką. Dėl nenuoseklaus studijų pobūdžio negali nukentėti mokymo reikalavimai.

3 straipsnis

Ši direktyva taip pat taikoma valstybių narių piliečiams, kurie pagal 1968 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Bendrijoje [4] kaip pagal darbo sutartį dirbantys asmenys verčiasi ar versis viena iš Direktyvos 77/452/EEB 1 straipsnyje nurodytų veiklos rūšių.

4 straipsnis

1. Valstybės narės per dvejus metus po šios direktyvos paskelbimo patvirtina priemones, būtinas, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimamų pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

5 straipsnis

Tais atvejais, kai valstybė narė, taikydama šią direktyvą, susiduria su dideliais sunkumais, Komisija išnagrinėja tuos sunkumus kartu su ta valstybe ir paprašo Vyresniųjų pareigūnų komiteto visuomenės sveikatos klausimais, įsteigto Sprendimu 75/365/EEB [5] su pakeitimais, padarytais Sprendimu 77/455/EEB [6], nuomonės.

Prireikus Komisija pateikia Tarybai atitinkamus pasiūlymus.

6 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Liuksemburge, 1977 m. birželio 27 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. Silkin

[1] OL C 65, 1970 6 5, p. 12.

[2] OL C 108, 1970 8 26, p. 23.

[3] OL L 176, 1977 7 15, p. 1.

[4] OL L 257, 1968 10 19, p. 2.

[5] OL L 167, 1975 6 30, p. 19.

[6] OL L 176, 1977 7 15, p. 13.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGYTOJŲ MOKYMO PROGRAMA

Profesinį mokymą, už kurį suteikiamas diplomas, pažymėjimas ar kitas oficialią kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas, sudaro šios dvi dalys:

A. Teorinis ir techninis mokymas:

a) slauga:

profesijos pobūdis ir etika,

bendrieji sveikatos ir slaugos principai ir

slaugos principai, susiję su:

- bendrąja ir specialiąja medicina,

- bendrąja ir specialiąja chirurgija,

- vaiko priežiūra ir pediatrija,

- motinystės priežiūra,

- psichikos sveikata ir psichiatrija,

- senyvo amžiaus žmonių priežiūra ir geriatrija;

b) pagrindinės mokslo disciplinos:

anatomija ir fiziologija,

patologija,

bakteriologija, virusologija ir parazitologija,

biofizika, biochemija ir radiologija,

dietologija,

higiena:

- profilaktika,

- sveikatos mokymas,

farmakologija;

c) socialiniai mokslai:

sociologija,

psichologija,

administravimo principai,

mokymo principai,

socialinės ir sveikatos sričių teisės aktai,

slaugos teisiniai aspektai.

B. Mokymas klinikose:

slauga, susijusi su:

- bendrąja ir specialiąja medicina,

- bendrąja ir specialiąja chirurgija,

- vaiko priežiūra ir pediatrija,

- motinystės priežiūra,

- psichikos sveikata ir psichiatrija,

- senyvo amžiaus žmonių priežiūra ir geriatrija,

- slaugymu namuose.

--------------------------------------------------