Trečioji Tarybos direktyva

1969 m. gruodžio 9 d.

dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su apyvartos mokesčiais suderinimo – pridėtinės vertės mokesčio įvedimas valstybėse narėse

(69/463/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 99 ir 100 straipsnius,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [1],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2],

kadangi Italijos Respublika ir Belgijos Karalystė atitinkamai 1969 m. liepos 14 d. ir rugsėjo 12 d. informavo Komisiją, kad pridėtinės vertės mokesčio nebus įvestas iki 1970 m. sausio 1 d., kuri yra galutinė data, nustatyta 1967 m. balandžio 11 d. Pirmosios Tarybos direktyvos [3] dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių pridėtinės vertės mokestį, derinimo 1 straipsnio antroje dalyje; kadangi dėl to pirmiau nurodytos valstybės narės paprašė nustatytą laikotarpį joms pratęsti atitinkamai dar dvejiems ir vieneriems metams, po kurio jos pradėtų taikyti minėtąjį mokestį;

kadangi Belgijos Karalystė informavo neturinti galimybių pridėtinės vertės mokestį taikyti nuo nustatytos datos pirmiausia dėl Belgijai būdingų konjunktūrinių ir biudžetinių priežasčių;

kadangi Italijos Respublika informavo, kad pasiūlymas dėl bendrosios mokesčių reformos jau pateiktas svarstyti ir tvirtinti Parlamentui, kuris to dar nepadarė; kadangi pagal minėtąjį pasiūlymą atitinkami įstatymai turi būti priimti iki 1970 m. spalio 31 d.; kadangi dėl to minėtoji valstybė narė neturi galimybių pridėtinės vertės mokestį taikyti nuo nustatytos datos;

kadangi galima nustatyti tik minimalų papildomą laikotarpį;

kadangi, esant tokioms aplinkybėms pridėtinės vertės mokesčio įvedimas negali būti atidėtas ilgiau nei iki 1972 m. sausio 1 d.;

kadangi vienas iš pagrindinių tikslų, nurodytų pirmiau nurodytoje Pirmojoje direktyvoje, yra nuo 1970 m. sausio 1 d. taikant pridėtinės vertės mokestį, sukurti sąlygas, padedančias išvengti konkurencijos iškraipymų dėl apyvartos mokesčių;

kadangi minėtojo tikslo negalima įgyvendinti nuo 1970 m. sausio 1 d., ypač prekybos srityje, nes pirmiau nurodytos valstybės narės toliau taikys vidutinius vidaus mokesčių naštos išlyginimo tarifus apyvartos mokesčių forma;

kadangi valstybės narės, kurios neturi galimybių įvesti pridėtinės vertės mokestį nuo 1970 m. sausio 1 d., neturėtų didinti 1969 m. spalio 1 d. galiojančių vidutinių išlyginamųjų tarifų,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

1967 m. balandžio 11 d. Pirmosios tarybos direktyvos 1 straipsnyje nustatyta 1970 m. sausio 1 d. data keičiama į 1972 m. sausio 1 d.

2 straipsnis

Šioje direktyvoje "vidutiniai tarifai" – tai kompensacinių mokesčių importo atveju ir išmokų eksporto atveju, kuriomis siekiama nacionalinių produktų atžvilgiu išlyginti dėl kumuliatyvinio daugiapakopio apyvartos mokesčio įvairiose gamybos etapuose, išskyrus mokestį, taikomą galutinio produkto gaminto padavimams, susidarančią mokesčio naštą, tarifai.

3 straipsnis

1969 m. spalio 1 d. galiojantys vidutiniai tarifai negali būti didinami.

Tačiau minėtąją datą galiojantys vidutiniai tarifai derinami su visais paskesniais apyvartos mokesčio tarifų pakeitimais.

4 straipsnis

Ši direktyva yra skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1969 m. gruodžio 9 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

H. J. De Koster

[1] OL C 139, 1969 10 28, p. 32.

[2] OL C 144, 1969 11 8, p. 13.

[3] OL 71, 1967 4 14, p. 1301/67.

--------------------------------------------------