Tarybos Direktyva

1968 m. spalio 15 d.

dėl valstybių narių darbuotojų bei jų šeimų judėjimo ir teisės apsigyventi Bendrijoje apribojimų panaikinimo

(68/360/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 49 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [1],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2],

kadangi Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1612/68 [3] įtvirtino nuostatas, reglamentuojančias darbuotojų judėjimo laisvę Bendrijoje; kadangi dėl to turėtų būti imtasi priemonių panaikinti vis dar galiojančius apribojimus dėl judėjimo bei gyvenamosios vietos Bendrijoje, kas atitiktų teises ir privilegijas, kurias minėtas reglamentas suteikia bet kurios valstybės narės piliečiams, vykstantiems dirbti pagal sutartį, ir jų šeimos nariams;

kadangi taisyklės, taikomos gyvenamajai vietai, turėtų kiek galima labiau prilyginti darbuotojų iš kitų valstybių narių bei jų šeimų narių padėtį tų valstybių piliečių padėčiai;

kadangi specialių priemonių dėl užsieniečių judėjimo bei gyvenamosios vietos, pagrįstų viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar jos sveikatos motyvais, derinimas yra numatytas 1964 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvoje [4], priimtoje taikant Sutarties 56 straipsnio 2 dalį,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Valstybės narės, veikdamos, kaip nurodyta šioje direktyvoje, panaikina apribojimus dėl minėtų valstybių piliečių bei jų šeimos narių, kuriems taikomas Reglamentas (EEB) Nr. 1612/68, judėjimo ir gyvenamosios vietos.

2 straipsnis

1. Valstybės narės suteikia 1 straipsnyje nurodytiems piliečiams teisę išvykti iš savo teritorijos įsidarbinti ir dirbti pagal sutartį kitos valstybės narės teritorijoje. Tokia teise galima pasinaudoti paprasčiausiai pateikiant galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba pasą. Šeimos nariai gali naudotis ta pačia teise kaip ir pilietis, kurio išlaikytiniai jie yra.

2. Valstybės narės, laikydamosi savo įstatymų, tokiems piliečiams išduoda arba atnaujina asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba pasą, kuriame būtinai turi būti nurodoma jo turėtojo pilietybė.

3. Pasas turi galioti bent jau visose valstybėse narėse bei užsienio šalyse, per kurias jo turėtojas turės vykti keliaudamas iš vienos valstybės narės į kitą. Jei pasas yra vienintelis dokumentas, su kuriuo jo turėtojas gali teisėtai išvykti iš šalies, jo galiojimo laikas turi būti ne trumpesnis nei penkeri metai.

4. Valstybės narės negali reikalauti iš piliečių, nurodytų 1 straipsnyje, išvykimo vizos ar kito lygiaverčio dokumento.

3 straipsnis

1. Valstybės narės leidžia asmenims, minėtiems 1 straipsnyje, atvykti į jų teritoriją tiesiog pateikus galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba pasą.

2. Šie asmenys neprivalo turėti įvažiavimo vizos ar kito lygiaverčio dokumento, išskyrus tuos šeimos narius, kurie nėra valstybės narės piliečiai. Valstybės narės suteikia šiems asmenims visas galimybes gauti reikalingą vizą.

4 straipsnis

1. Valstybės narės suteikia teisę apsigyventi savo teritorijoje asmenims, išvardytiems 1 straipsnyje, galintiems pateikti šio straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus.

2. Kaip teisės apsigyventi įrodymas yra išduodamas dokumentas su tokiu pavadinimu: "Leidimas apsigyventi EEB valstybės narės piliečiui". Šiame dokumente turi būti įrašas, kad jis yra išduotas remiantis Reglamentu (EEB) Nr. 1612/68 bei priemonėmis, kurių valstybės narės ėmėsi įgyvendindamos šią direktyvą. Tokio įrašo tekstas yra pateikiamas šios direktyvos priede.

3. Kad EEB valstybės narės piliečiui būtų išduotas leidimas apsigyventi, valstybės narės gali reikalauti pateikti tik tokius dokumentus:

- iš darbuotojo:

a) dokumentą, su kuriuo jis atvyko į jų teritoriją;

b) darbdavio patvirtinimą apie įdarbinimą arba įdarbinimo pažymą;

- iš darbuotojo šeimos narių:

c) dokumentą, su kuriuo jie atvyko į jų teritoriją;

d) dokumentą, išduotą jų kilmės valstybės arba valstybės, iš kurios jie atvyko, kompetentingos institucijos, įrodantį jų giminystės ryšius;

e) tais atvejais, kurie išvardyti Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse, dokumentą, išduotą jų kilmės valstybės arba valstybės, iš kurios jie atvyko, kompetentingos institucijos, įrodantį, kad jie toje šalyje yra darbuotojo išlaikytiniai arba gyvena jo namuose.

4. Šeimos nariui, kuris nėra valstybės narės pilietis, išduodamas dokumentas apsigyventi, kuris yra lygiavertis dokumentui, išduodamam darbuotojui, kurio išlaikytinis jis yra.

5 straipsnis

Formalumų leidimui apsigyventi užbaigimas neturi trukdyti pretendentams tuojau pat pradėti darbą pagal pasirašytą darbo sutartį.

6 straipsnis

1. Leidimas apsigyventi:

a) turi galioti visoje jį išdavusios valstybės narės teritorijoje;

b) privalo galioti bent penkerius metus nuo išdavimo datos bei būti automatiškai pratęsiamas.

2. Buvimo gyvenamojoje vietoje pertraukos, neviršijančios šešių mėnesių iš eilės, ir nebuvimas joje dėl karo prievolės vykdymo, neturi įtakos leidimo apsigyventi galiojimui.

3. Jeigu darbuotojas yra priimamas dirbti pas darbdavį ar paslaugas teikiantį asmenį priimančioje valstybėje ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui, bet neviršijančiam vienerių metų, priimančioji valstybė narė išduoda jam laikiną leidimą apsigyventi, kurio galiojimo trukmė gali būti apribota numatomu įdarbinimo laikotarpiu.

Laikantis 8 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimų, laikinas leidimas apsigyventi yra išduodamas ir sezoniniams darbuotojams, įdarbintiems ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui. Įdarbinimo laikotarpis turi būti nurodytas dokumentuose, kaip reikalaujama 4 straipsnio 3 dalies b punkte.

7 straipsnis

1. Galiojantis leidimas apsigyventi negali būti atimtas iš darbuotojo vien tik todėl, kad jis nebedirba dėl to, kad jis laikinai yra nedarbingas dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo arba jis yra be darbo ne savo valia, kai atitinkama įdarbinimo įstaiga tai deramai patvirtina.

2. Kai leidimas apsigyventi yra pratęsiamas pirmą kartą, apsigyvenimo trukmė gali būti ribojama (bet ji negali būti trumpesnė kaip dvylika mėnesių), jeigu darbuotojas laikinai nedirbo ne savo valia valstybėje narėje daugiau nei dvylika mėnesių iš eilės.

8 straipsnis

1. Valstybės narės pripažįsta apsigyvenimo jų teritorijoje teisę neišduodant leidimo apsigyventi:

a) darbuotojui, kuris dirba pagal sutartį, kai tikimasi, kad jo veikla truks ne ilgiau kaip tris mėnesius. Dokumento, su kuriuo tas asmuo atvyko į šalį, bei darbdavio patvirtinimo apie numatomą įdarbinimo trukmę pakanka jo buvimui pateisinti, tačiau darbdavio patvirtinimas nėra reikalingas darbuotojams, kuriems taikomos 1964 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos [5] dėl įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti tarpininkavimo paslaugas prekybos, pramonės ir smulkaus verslo srityje nuostatos;

b) darbuotojui, kuris, nors ir turėdamas gyvenamąją vietą vienos valstybės narės teritorijoje, į kurią jis grįžta paprastai kiekvieną dieną arba bent kartą per savaitę, dirba kitos valstybės narės teritorijoje. Valstybės, kurioje jis dirba, kompetentinga institucija gali išduoti tokiam darbuotojui specialų leidimą, kuris galioja penkerius metus ir yra automatiškai pratęsiamas;

c) sezoniniam darbuotojui, turinčiam darbo sutartį su valstybės narės, į kurios teritoriją jis atvyko dirbti, kompetentingos institucijos antspaudu.

2. Visais 1 dalyje minėtais atvejais priimančios valstybės narės kompetentinga institucija gali reikalauti iš darbuotojo pranešti apie savo buvimą jos teritorijoje.

9 straipsnis

1. Dokumentai apsigyventi, išduodami EEB valstybės narės piliečiams, kaip nurodyta šioje direktyvoje, išduodami bei pratęsiami nemokamai arba už tokį mokestį, kuris nėra didesnis nei mokesčiai už asmens tapatybę patvirtinančio dokumento išdavimą piliečiams.

2. Įvažiavimo viza, numatyta 3 straipsnio 2 dalyje, ir antspaudas, numatytas 8 straipsnio 1 dalies c punkte, yra nemokami.

3. Valstybės narės imasi būtinų priemonių kiek įmanoma supaprastinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų gavimo formalumus bei tvarką.

10 straipsnis

Valstybės narės nenukrypsta nuo šios direktyvos nuostatų, išskyrus atvejus, susijusius su viešąja tvarka, visuomenės saugumu ar jos sveikata.

11 straipsnis

1. Ši direktyva nedaro įtakos Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutarties nuostatoms dėl darbuotojų, turinčių pripažintus įgūdžius angliakasybos ir plieno gamybos srityje, arba Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties nuostatoms, susijusioms su kvalifikuotų specialistų teise įsidarbinti branduolinės energijos srityje, taip pat bet kurioms kitoms priemonėms, priimtoms įgyvendinant šias sutartis.

2. Nepaisant to, ši direktyva taikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms darbuotojų kategorijoms ir jų šeimų nariams tiek, kiek anksčiau minėtosios sutartys ar kitos priemonės nereglamentuoja jų teisinės padėties.

12 straipsnis

1. Valstybės narės per devynis mėnesius nuo pranešimo apie šią direktyvą dienos imasi reikalingų priemonių, būtinų, kad būtų laikomasi jos nuostatų, ir apie tai nedelsdamos informuoja Komisiją.

2. Jos praneša Komisijai apie įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatose padarytus pakeitimus, kuriais siekiama supaprastinti dokumentų, kurie vis dar reikalingi darbuotojams ir jų šeimų nariams atvykti, išvykti bei apsigyventi, išdavimo formalumus ir procedūras.

13 straipsnis

1. 1964 m. kovo 25 d. Tarybos direktyva [6] dėl darbuotojų bei jų šeimų judėjimo bei apsigyvenimo Bendrijoje apribojimų panaikinimo galioja tol, kol ši direktyva bus įgyvendinta valstybėse narėse.

2. Leidimai apsigyventi, išduoti pagal šio straipsnio 1 dalyje minėtą direktyvą, galioja iki artimiausios galiojimo datos pabaigos.

14 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Liuksemburge, 1968 m. spalio 15 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. Sedati

[1] OL 268, 1967 11 6, p. 10.

[2] OL 298, 1967 12 7, p. 10.

[3] OL L 257, 1968 10 19, p. 2.

[4] OL 56, 1964 4 4, p. 850/64.

[5] OL 56, 1964 4 4, p. 869/64.

[6] OL 62, 1964 4 17, p. 981/64.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

4 straipsnio 2 dalyje nurodyto įrašo tekstas:

"Šis leidimas yra išduotas remiantis 1968 m. spalio 15 d. Europos Bendrijų Tarybos reglamentu EEB Nr. 1612/68 ir priemonėmis, priimtomis įgyvendinant 1968 m. spalio 15 d. Tarybos direktyvą.

Pagal pirmiau minėto reglamento nuostatas šio leidimo turėtojas turi teisę įsidarbinti ir dirbti pagal sutartį … [1] teritorijoje tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir … [2] darbuotojai."

[1] Belgijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, t. y. šalies, išdavusios leidimą.

[2] Belgijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, t. y. šalies, išdavusios leidimą.

--------------------------------------------------