Pirmoji Tarybos direktyva

1967 m. balandžio 11 d.

dėl valstybių narių teisės aktų, reglamentuojančių apyvartos mokesčius, suderinimo

(67/227/EEB)

EUROPOS EKONOMINĖS BENDRIJOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį ir ypač į jos 99 bei 100 straipsnius,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

kadangi pagrindinis Sutarties tikslas yra ekonominės sąjungos sistemoje sukurti bendrąją rinką, kurioje vyktų sveika konkurencija ir kurios savybės būtų panašios į vidaus rinkos savybes;

kadangi šiam tikslui pasiekti valstybės narės prieš tai turi pradėti taikyti tokius apyvartos mokesčius reglamentuojančius teisės aktus, kurie neiškreiptų konkurencijos sąlygų ir nesudarytų kliūčių laisvam prekių bei paslaugų judėjimui bendrojoje rinkoje;

kadangi šiuo metu galiojantys teisės aktai neatitinka šių reikalavimų; kadangi dėl to bendrajai rinkai būtų naudingas toks apyvartos mokesčius reglamentuojančių teisės aktų suderinimas, kuris panaikintų, kiek tai įmanoma, veiksnius, galinčius iškreipti konkurencijos sąlygas nacionaliniu arba Bendrijos lygmeniu, ir ilgainiui prekyboje tarp valstybių narių leistų panaikinti apmokestinimą importo atveju ir mokesčio grąžinimą eksporto atveju;

kadangi, atsižvelgus į atliktus tyrimus, tapo aišku, kad siekiant tokio mokesčių suderinimo būtina panaikinti kaupiamuosius daugiapakopius mokesčius ir visose valstybėse narėse įdiegti bendrą pridėtinės vertės mokesčio sistemą;

kadangi pridėtinės vertės mokesčio sistema yra paprasčiausia ir neutraliausia tuomet, kai mokestis yra taikomas kiek galima bendresniu būdu ir kai jo taikymo sritis apima visus gamybos ir paskirstymo bei paslaugų teikimo etapus; kadangi dėl to bendrajai rinkai ir valstybėms narėms būtų naudinga priimti bendrą sistemą, kuri apimtų ir mažmeninę prekybą;

kadangi, taikant šį mokestį mažmeninei prekybai, kai kuriose valstybėse narėse vis dėlto gali kilti praktinių ir politinių sunkumų; kadangi dėl to valstybėms narėms turėtų būti leista, prieš tai pasikonsultavus, taikyti bendrąją sistemą tik iki didmeninės prekybos etapo imtinai, ir, prireikus, taikyti atskirą papildomą mokestį mažmeninės prekybos arba prieš jį einančiame etape;

kadangi tai reikia įgyvendinti etapais, nes apyvartos mokesčių suderinimas sukels valstybėse narėse esminius mokesčių struktūros pokyčius ir turės didelės įtakos biudžeto, ekonominėms ir socialinėms sferoms;

kadangi daugumoje valstybių narių galiojančios kaupiamosios daugiapakopės mokesčių sistemos pakeitimas bendrąja pridėtinės vertės mokesčio sistema, net jeigu tuo pačiu metu nebus suderinti mokesčio tarifai ir atleidimo nuo mokesčio atvejai, sudarys sąlygas neutraliai konkurencijai, nes kiekvienoje šalyje panašioms prekėms teks vienoda mokesčių našta, nepriklausomai nuo gamybos ir paskirstymo grandinės ilgio, o tarptautinėje prekyboje prekėms tenkanti mokesčių našta bus žinoma, todėl bus galima užtikrinti tikslų tos naštos subalansavimą; kadangi dėl to pirmajame etape turėtų būti numatyta visose valstybėse narėse įvesti bendrąją pridėtinės vertės mokesčio sistemą, kol kas nesuderinus mokesčio tarifų ir atleidimo nuo mokesčio atvejų;

kadangi šiuo metu neįmanoma numatyti, kaip ir per kokį laikotarpį suderinus apyvartos mokesčius prekyboje tarp valstybių narių bus panaikintas apmokestinimas importo atveju ir mokesčio grąžinimas eksporto atveju; kadangi dėl to pageidautina, kad antrasis etapas ir su juo susijusios priemonės būtų nustatyti vėliau remiantis Komisijos Tarybai pateiktais pasiūlymais,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Valstybės narės pakeičia jose galiojančią apyvartos mokesčių sistemą 2 straipsnyje nurodyta bendrąja pridėtinės vertės mokesčio sistema.

Teisės aktai, kurie leistų įgyvendinti minėtą pakeitimą, kiekvienoje valstybėje narėje priimami kiek galima greičiau, kad galėtų įsigalioti tam tikrą dieną, kurią valstybė narė nustato atsižvelgdama į konjunktūrinę situaciją; ši diena negali būti vėlesnė kaip 1970 m. sausio 1 d.

Įsigaliojus minėtiems teisės aktams, valstybė narė nebetaiko jokių buvusių ir neįveda naujų priemonių apyvartos mokesčiams importo ir eksporto atveju prekyboje tarp valstybių narių subalansuoti.

2 straipsnis

Pagal bendrosios pridėtinės vertės mokesčio sistemos principą, prekės ir paslaugos apmokestinamos bendru vartojimo mokesčiu, kuris yra tiksliai proporcingas prekių bei paslaugų kainai, nepriklausomai nuo operacijų skaičiaus gamybos ir paskirstymo procese iki to etapo, kuriame skaičiuojamas mokestis.

Kiekvienos operacijos metu iš apskaičiuojamo atsižvelgiant į prekių ar paslaugų kainą tokioms prekėms ar paslaugoms nustatytu tarifu pridėtinės vertės mokesčio, gali būti atimama pridėtinės vertės mokesčio dalis, kuri tiesiogiai priskirtina įvairioms sąnaudų sudedamosioms dalims.

Bendroji pridėtinės vertės mokesčio sistema taikoma iki mažmeninės prekybos etapo imtinai. Tačiau kol prekyboje tarp valstybių narių nėra panaikintas apmokestinimas importo atveju ir mokesčio grąžinimas eksporto atveju, valstybės narės gali, pasikonsultavusios kaip numatyta 5 straipsnyje, taikyti šią sistemą tik iki didmeninės prekybos etapo imtinai, o mažmeninės prekybos arba prieš jį einančiame etape taikyti, jei tikslinga, atskirą mokestį.

3 straipsnis

Taryba Komisijos siūlymu išleidžia antrąją direktyvą dėl bendrosios pridėtinės vertės mokesčio sistemos struktūros ir taikymo tvarkos.

4 straipsnis

Kad Taryba galėtų tai aptarti ir, jei galima, iki pereinamojo laikotarpio pabaigos priimti sprendimus, Komisija iki 1968 m. pabaigos pateikia Tarybai pasiūlymus dėl to, kaip ir per kokį laikotarpį, suderinus apyvartos mokesčius, prekyboje tarp valstybių narių būtų panaikintas apmokestinimas importo atveju ir mokesčio grąžinimas eksporto atveju, tuo pačiu užtikrinant šių mokesčių neutralumą prekių bei paslaugų kilmės atžvilgiu.

Šiuo atžvilgiu ypatingas dėmesys skiriamas santykiui tarp tiesioginių ir netiesioginių mokesčių, kuris yra skirtingas įvairiose valstybėse narėse; mokesčių sistemų pakeitimo poveikiui valstybių narių mokesčių ir biudžeto politikai; ir įtakai, kurios mokesčių sistemos turi konkurencijos ir socialinėms sąlygoms Bendrijoje.

5 straipsnis

Jeigu valstybė narė ketintų pasinaudoti 2 straipsnio paskutinėje pastraipoje nurodyta teise, ji, atsižvelgdama į Sutarties 102 straipsnį, apie tai laiku informuoja Komisiją.

6 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1967 m. balandžio 11 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

R. Van Elslande

--------------------------------------------------