3.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 347/3

Europos Sąjungos ir Šveicarijos Konfederacijos

SUSITARIMAS

dėl bendradarbiavimo taikant konkurencijos teisės aktus

EUROPOS SĄJUNGA (toliau – Sąjunga)

ir

ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJA (toliau – Šveicarija),

toliau – Šalis arba Šalys,

ATSIŽVELGDAMOS į glaudžius Sąjungos ir Šveicarijos ryšius ir pripažindamos, kad bendradarbiavimas siekiant spręsti antikonkurencinės veiklos problemą padės gerinti ir stiprinti jų santykius,

ATKREIPDAMOS DĖMESĮ tai, kad abi Šalys laikosi nuomonės, jog siekiant, kad jų atitinkamos rinkos veiktų veiksmingai, taip pat abiejų Šalių vartotojų ekonominei gerovei bei tarpusavio prekybai svarbu tinkamai ir veiksmingai užtikrinti konkurencijos teisės aktų vykdymą,

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad Sąjungos ir Šveicarijos konkurencijos teisės aktų vykdymo užtikrinimo sistemos grindžiamos tais pačiais principais ir jose nustatytos panašios taisyklės,

ATSIŽVELGDAMOS į patikslintą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tarybos rekomendaciją dėl šalių narių bendradarbiavimo kovojant su antikonkurencine veikla, darančia poveikį tarptautinei prekybai, priimtą 1995 m. liepos 27 ir 28 d.,

PRIPAŽINDAMOS, kad bendradarbiavimas ir koordinavimas, taip pat keitimasis informacija, visų pirma perduodant informaciją, kurią Šalys gavo atlikus tyrimus, padės veiksmingiau užtikrinti abiejų Šalių konkurencijos teisės aktų vykdymą,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Tikslas

Šio Susitarimo tikslas – prisidėti prie veiksmingo abiejų Šalių konkurencijos teisės aktų vykdymo užtikrinimo, skatinant Šalių konkurencijos institucijų bendradarbiavimą bei veiksmų derinimą, įskaitant keitimąsi informacija, ir užkirsti kelią Šalių konfliktams dėl abiejų Šalių konkurencijos teisės taikymo arba sumažinti galimybę jiems kilti.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame Susitarime vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

Šalių konkurencijos institucija ir konkurencijos institucijos:

a)

Sąjungoje – Europos Komisija, kiek tai susiję su jos atsakomybe pagal Sąjungos konkurencijos teisės aktus; ir

b)

Šveicarijoje – Konkurencijos komisija, įskaitant jos sekretoriatą;

2)

valstybės narės kompetentinga institucija – viena kiekvienos Sąjungos valstybės narės institucija, atsakinga už konkurencijos teisės aktų taikymą. Pasirašius šį Susitarimą, Sąjunga pateikia Šveicarijai tokių institucijų sąrašą. Europos Komisija informuoja Šveicarijos konkurencijos instituciją apie pasikeitimus ir perduoda atnaujintą sąrašą;

3)

konkurencijos teisės aktai:

a)

Sąjungoje – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101, 102 ir 105 straipsniai, 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 139/2004), Europos ekonominės erdvės susitarimo (toliau – EEE susitarimas) 53 ir 54 straipsniai, kai taikomi kartu su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ir 102 straipsniais, juos įgyvendinantys reglamentai, taip pat visi jų pakeitimai; ir

b)

Šveicarijoje – 1995 m. spalio 6 d. Federalinis aktas dėl kartelių ir kitų konkurencijos suvaržymų (toliau – „Acart“), jo įgyvendinimo reglamentas ir visi jo pakeitimai;

4)

antikonkurencinė veikla – bet kokia veikla, kurią konkurencijos institucijos gali drausti arba už tokią veiklą skirti vienos arba abiejų Šalių konkurencijos teisės aktuose nustatytas sankcijas arba kitas ištaisomąsias priemones;

5)

vykdymo užtikrinimo veiksmai – konkurencijos teisės aktų taikymas Šalies konkurencijos institucijai atliekant tyrimą arba vykdant procedūrą;

6)

atliekant tyrimą gauta informacija – bet kokia informacija, kurią Šalis gavo naudodamasi oficialiu įgaliojimu atlikti tyrimą arba kuri Šaliai pateikta vykdant teisinę prievolę:

a)

Sąjungoje – informacija, gauta perdavus prašymą pateikti informaciją pagal 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (1) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1/2003) 18 straipsnį, atlikus apklausą pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 19 straipsnį ir Europos Komisijai arba jos vardu atlikus patikrinimus pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 20, 21 arba 22 straipsnius, arba informacija, gauta taikant Reglamentą (EB) Nr. 139/2004;

b)

Šveicarijoje – informacija, gauta perdavus prašymą pateikti informaciją pagal „Acart“ 40 straipsnį, atlikus apklausą pagal „Acart“ 42 straipsnio 1 dalį ir konkurencijos institucijai atlikus patikrinimus pagal „Acart“ 42 straipsnio 2 dalį, arba informacija, gauta taikant 1996 m. birželio 17 d. Potvarkį dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės;

7)

informacija, gauta pagal baudos neskyrimo arba sumažinimo procedūrą:

a)

Sąjungoje – remiantis Komisijos pranešimu dėl baudos neskyrimo arba sumažinimo kartelių bylose gauta informacija; ir

b)

Šveicarijoje – remiantis „Acart“ 49a straipsnio 2 dalimi ir 2004 m. kovo 12 d. Potvarkio dėl sankcijų už neteisėtus konkurencijos apribojimus 8–14 straipsniais gauta informacija;

8)

informacija, gauta pagal susitarimo procedūrą:

a)

Sąjungoje – remiantis 2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal EB Sutarties 81 ir 82 straipsnius tvarkos (1) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 773/2004) 10a straipsniu gauta informacija; ir

b)

Šveicarijoje – remiantis „Acart“ 29 straipsniu gauta informacija.

3 straipsnis

Pranešimai

1.   Šalies konkurencijos institucija kitos Šalies konkurencijos institucijai raštu praneša apie vykdymo užtikrinimo veiksmus, jeigu pranešančioji konkurencijos institucija mano, kad jie gali turėti poveikį svarbiems kitos Šalies interesams. Pranešimai pagal šį straipsnį gali būti perduodami elektroninėmis priemonėmis.

2.   Poveikį svarbiems kitos Šalies interesams galintys turėti vykdymo užtikrinimo veiksmai:

a)

vykdymo užtikrinimo veiksmai, susiję su antikonkurencine veikla, išskyrus įmonės, kuri įsteigta arba kurios veikla organizuojama pagal kitos Šalies teritorijoje taikomus teisės aktus ir reglamentus, koncentraciją;

b)

vykdymo užtikrinimo veiksmai, susiję su elgesiu, kurį, manoma, kita Šalis galėjo paskatinti, jo pareikalauti arba jį patvirtinti;

c)

vykdymo užtikrinimo veiksmai, susiję su koncentracija, kai viena arba daugiau sandorio šalių yra įmonės, įsteigtos arba vykdančios veiklą pagal kitos Šalies teritorijoje taikomus teisės aktus;

d)

vykdymo užtikrinimo veiksmai, susiję su koncentracija, kai vieną arba daugiau sandorio šalių kontroliuoja įmonė, įsteigta arba vykdanti veiklą pagal kitos Šalies teritorijoje taikomus teisės aktus;

e)

vykdymo užtikrinimo veiksmai, nukreipti prieš antikonkurencinę veiklą, išskyrus koncentraciją, kuri vykdoma arba buvo vykdoma ir didelėje kitos Šalies teritorijos dalyje;

f)

vykdymo užtikrinimo veiksmai, susiję su teisės gynimo priemonėmis, kuriomis kitos Šalies teritorijoje aiškiai reikalaujama tam tikro elgesio ar jis aiškiai draudžiamas arba kuriomis nustatyti privalomi įpareigojimai įmonėms toje teritorijoje.

3.   Pagal 1 dalį turi būti pranešama koncentracijos atveju:

a)

Sąjungoje – kai pradedama procedūra pagal Reglamento (EB) Nr. 139/2004 6 straipsnio 1 dalies c punktą; ir

b)

Šveicarijoje – kai pradedama procedūra pagal „Acart“ 33 straipsnį.

4.   Kitais atvejais nei koncentracija pagal 1 dalį turi būti pranešama:

a)

Sąjungoje – kai pradedama procedūra, nurodyta Reglamento (EB) Nr. 773/2004 2 straipsnyje; ir

b)

Šveicarijoje – kai pradedama procedūra pagal „Acart“ 27 straipsnį.

5.   Pranešimuose visų pirma turi būti nurodyta: tyrimo šalių pavadinimai, tiriama veikla ir rinkos, su kuriomis ji susijusi, atitinkamos teisės nuostatos ir vykdymo užtikrinimo veiksmų data.

4 straipsnis

Vykdymo užtikrinimo veiklos koordinavimas

1.   Kai abiejų Šalių konkurencijos institucijos užtikrina susijusių teisės aktų vykdymą, jos gali koordinuoti savo vykdymo užtikrinimo veiklą. Visų pirma jos gali koordinuoti patikrinimų laiką.

2.   Svarstydamos, ar konkretūs vykdymo užtikrinimo veiksmai galėtų būti derinami, Šalių konkurencijos institucijos turėtų, be kita ko, atsižvelgti į tokius veiksnius:

a)

tokio derinimo poveikį Šalių konkurencijos institucijų gebėjimui pasiekti savo vykdymo užtikrinimo veiksmų tikslus;

b)

santykinius Šalių konkurencijos institucijų gebėjimus gauti vykdymo užtikrinimo veiksmams atlikti būtiną informaciją;

c)

galimybę išvengti prieštaraujančių įpareigojimų ir nereikalingos naštos įmonėms, kurių atžvilgiu atliekami vykdymo užtikrinimo veiksmai; ir

d)

galimybę veiksmingiau pasinaudoti ištekliais.

3.   Bet kurios Šalies konkurencijos institucija bet kuriuo metu gali apriboti vykdymo užtikrinimo veiksmų derinimą ir nepriklausomai atlikti konkretų vykdymo užtikrinimo veiksmą, jeigu apie tai tinkamai praneša kitos Šalies konkurencijos institucijai.

5 straipsnis

Konfliktų vengimas (pasyvusis pripažinimas)

1.   Šalies konkurencijos institucija atidžiai atsižvelgia į svarbius kitos Šalies interesus visais savo vykdymo užtikrinimo veiksmų etapais, įskaitant sprendimus dėl vykdymo užtikrinimo veiksmų pradžios, vykdymo užtikrinimo veiksmų apimties ir sankcijų arba kitų prašomų ištaisomųjų priemonių pobūdžio kiekvienu atveju.

2.   Jeigu Šalies konkurencijos institucijos numatytas vykdymo užtikrinimo veiksmas gali paveikti svarbius kitos Šalies interesus, pirmoji Šalis, nepažeisdama savo veiksmų laisvės, turi stengtis:

a)

kitos Šalies konkurencijos institucijai laiku pranešti apie svarbius pokyčius, susijusius su tos Šalies interesais,

b)

kitos Šalies konkurencijos institucijai suteikti galimybę pateikti pastabas; ir

c)

atsižvelgti į kitos Šalies konkurencijos institucijos pastabas, besąlygiškai pripažįstant kiekvienos Šalies teisę nepriklausomai priimti sprendimus.

Ši dalis taikoma nedarant poveikio Šalių konkurencijos institucijų įpareigojimams pagal 3 straipsnio 3 ir 4 dalis.

3.   Jeigu Šalies konkurencijos institucija mano, kad jos atliekami vykdymo užtikrinimo veiksmai gali turėti neigiamą poveikį svarbiems kitos Šalies interesams, ji deda visas pastangas, kad tinkamai suderintų interesus. Siekdama tinkamai suderinti interesus, be visų kitų veiksnių, kurie gali būti svarbūs tokiomis aplinkybėmis, atitinkamos Šalies konkurencijos institucija turėtų atsižvelgti į tokius veiksnius:

a)

santykinę faktinio arba potencialaus antikonkurencinės veiklos poveikio svarbą ginant svarbius Šalies interesus, palyginti su poveikiu svarbiems kitos Šalies interesams;

b)

santykinę veiksmų arba sandorių, vykdomų Šalies teritorijoje, svarbą antikonkurencinei veiklai, palyginti su kitos Šalies teritorijoje vykdomais veiksmais arba sandoriais;

c)

kiek tai turėtų įtakos kitos Šalies vykdymo užtikrinimo veiksmams tų pačių įmonių atžvilgiu; ir

d)

kokiu mastu įmonėms reikės vykdyti tarpusavyje prieštaraujančius abiejų Šalių reikalavimus.

6 straipsnis

Abipusiai naudingas pripažinimas

1.   Jeigu Šalies konkurencijos institucija mano, kad kitos Šalies teritorijoje atlikta antikonkurencinė veikla gali daryti neigiamą poveikį svarbiems jos interesams, ji, atsižvelgdama į tai, kad svarbu vengti jurisdikcijos konfliktų ir kad kitos Šalies konkurencijos institucija gali veiksmingiau atlikti vykdymo užtikrinimo veiksmus dėl tokios antikonkurencinės veiklos, gali prašyti kitos Šalies konkurencijos institucijos pradėti reikiamus vykdymo užtikrinimo veiksmus.

2.   Prašyme kuo konkrečiau nurodomas antikonkurencinės veiklos pobūdis ir jos faktinis arba galimas poveikis svarbiems Šalies, kurios konkurencijos institucija pateikė prašymą, interesams. Jame siūloma suteikti išsamesnės informacijos apie tai ir kitaip bendradarbiauti pagal prašančiosios konkurencijos institucijos galimybes.

3.   Prašomoji konkurencijos institucija atidžiai apsvarsto, ar pradėti vykdymo užtikrinimo veiksmus, ar išplėsti jau atliekamus vykdymo užtikrinimo veiksmus dėl prašyme nurodytos antikonkurencinės veiklos. Prašomoji konkurencijos institucija kuo greičiau praneša prašančiajai konkurencijos institucijai apie savo sprendimą. Jeigu pradedami arba išplečiami vykdymo užtikrinimo veiksmai, prašomoji konkurencijos institucija prašančiajai konkurencijos institucijai praneša apie jų rezultatus ir, jei įmanoma, apie svarbius tarpinius rezultatus.

4.   Šiuo straipsniu nevaržoma prašomosios konkurencijos institucijos veiksmų laisvė pagal savo konkurencijos teisės aktus ir vykdymo užtikrinimo politikos kryptis nuspręsti, ar pradėti vykdymo užtikrinimo veiksmus dėl prašyme nurodytos antikonkurencinės veiklos, taip pat nekliudoma prašančiajai konkurencijos institucijai atsiimti savo prašymą.

7 straipsnis

Keitimasis informacija

1.   Siekdamos šio Susitarimo tikslo, nustatyto 1 straipsnyje, Šalių konkurencijos institucijos gali pasidalyti nuomonėmis ir keistis informacija, susijusia su savo atitinkamų konkurencijos teisės aktų taikymu, kaip numatyta šiame straipsnyje ir 8, 9 bei 10 straipsniuose.

2.   Šalių konkurencijos institucijos gali aptarti bet kokią informaciją, įskaitant gautą atliekant tyrimus, kai tai būtina siekiant palaikyti bendradarbiavimą ir koordinavimą, kaip nustatyta šiame Susitarime.

3.   Šalių konkurencijos institucijos jų žinioje esančią informaciją gali perduoti viena kitai, gavusios aiškų įmonės, pateikusios tą informaciją, raštišką sutikimą. Kai tokia informacija apima asmens duomenis, tokie asmens duomenys gali būti perduodami tik tuomet, kai Šalių konkurencijos institucijos tiria tą patį ar susijusį veiksmą arba sandorį. Taikomos 9 straipsnio 3 dalies nuostatos.

4.   Nesant šio straipsnio 3 dalyje nurodyto sutikimo, Šalies konkurencijos institucija, gavusi prašymą, kitos Šalies konkurencijos institucijai perduoda atliekant tyrimą gautą ir jos žinioje jau esančią informaciją naudoti kaip įrodymus, jei laikomasi šių sąlygų:

a)

atliekant tyrimą gauta informacija gali būti perduota tik jeigu abi konkurencijos institucijos tiria tą patį arba susijusį veiksmą arba sandorį;

b)

prašymas suteikti tokią informaciją teikiamas raštu ir jame turi būti bendrai aprašytas tyrimo arba procedūros, su kuria (-iuo) susijęs prašymas, dalykas bei pobūdis ir konkrečios teisės nuostatos. Prašyme taip pat nurodomos įmonės, dėl kurių atliekamas tyrimas arba kurioms taikoma procedūra ir kurių tapatybė gali būti atskleista pateikus prašymą; ir

c)

prašomoji konkurencijos institucija, pasitarusi su prašančiąja konkurencijos institucija, nustato, kokia jos turima informacija yra aktuali ir gali būti perduota.

5.   Nė viena konkurencijos institucija nėra įpareigota su kita konkurencijos institucija aptarti atliekant tyrimą gautos informacijos arba jos perduoti, visų pirma jei tai nesuderinama su svarbiais jos interesais arba dėl to tenka prisiimti pernelyg didelę naštą.

6.   Šalių konkurencijos institucijos neaptaria ir neperduoda viena kitai informacijos, gautos pagal atleidimo nuo baudų ir baudų sumažinimo arba susitarimo procedūras, nebent informaciją pateikusi įmonė davė raštišką sutikimą.

7.   Šalių konkurencijos institucijos neaptaria, neprašo ir neperduoda atliekant tyrimą gautos informacijos, jeigu naudoti tokią informaciją draudžiama pagal procesines teises ir privilegijas, garantuojamas remiantis atitinkamais Šalių teisės aktais ir taikomas užtikrinant teisės vykdymą, įskaitant teisę neliudyti prieš save ir advokato pareigą neatskleisti profesinės paslapties.

8.   Jeigu Šalies konkurencijos institucija sužino, kad pagal šį straipsnį perduotame dokumente nurodyta neteisinga informacija, ji nedelsdama informuoja apie tai kitos Šalies konkurencijos instituciją, kuri neteisingą informaciją ištaiso arba pašalina.

8 straipsnis

Aptartos arba perduotos informacijos naudojimas

1.   Informaciją, kurią Šalies konkurencijos institucija aptaria su kitos Šalies konkurencijos institucija arba jai perduoda pagal šį Susitarimą, naudojama tik pastarosios Šalies konkurencijos teisės aktams įgyvendinti.

2.   Su kitos Šalies konkurencijos institucija aptariamą arba jai perduotą atliekant tyrimus gautą informaciją pagal šį Susitarimą gaunančioji konkurencijos institucija naudoja tik konkurencijos teisės aktų, taikomų tam pačiam arba susijusiam veiksmui arba sandoriui, vykdymui užtikrinti.

3.   Pagal 7 straipsnio 4 dalį perduotą informaciją gaunančioji konkurencijos institucija gali naudoti tik prašyme nurodytu tikslu.

4.   Pagal šį Susitarimą aptariama arba perduota informacija negali būti naudojama skiriant sankcijas fiziniams asmenims.

5.   Šalies konkurencijos institucija gali reikalauti, kad pagal šį Susitarimą perduota informacija būtų naudojama remiantis jo nuostatomis ir sąlygomis. Gaunančioji konkurencijos institucija, negavusi išankstinio perduodančiosios konkurencijos institucijos sutikimo, tokios informacijos negali naudoti pažeisdama tas nuostatas ir sąlygas.

9 straipsnis

Informacijos apsauga ir konfidencialumas

1.   Informaciją, kad pateiktas arba gautas prašymas, Šalių konkurencijos institucijos laiko konfidencialia. Pagal šį susitarimą gautą informaciją gaunančioji konkurencijos institucija laiko konfidencialia pagal savo atitinkamus teisės aktus. Abi konkurencijos institucijos atmeta trečiosios šalies ar kitos institucijos prašymus atskleisti gautą informaciją. Tai nedraudžia atskleisti informaciją šiais atvejais:

a)

kai reikia kreiptis į teismą, kad šis priimtų sprendimą dėl Šalies vykdomo konkurencijos teisės akto (-ų) įgyvendinimo;

b)

įmonėms, kurių atžvilgiu atliekamas tyrimas arba kurioms taikoma procedūra pagal Šalių konkurencijos teisės aktus ir kurių atžvilgiu informacija gali būti panaudota, jei tai būtina pagal informaciją gaunančios Šalies teisės aktą;

c)

teismams per apeliacijos procedūras;

d)

jei ir tik tiek, kiek tai būtina užtikrinant teisę susipažinti su dokumentais pagal Šalies teisės aktus.

Tokiais atvejais gaunančioji konkurencijos institucija užtikrina visišką verslo paslapčių apsaugą.

2.   Jei Šalies konkurencijos institucija sužino, kad, nepaisant visų jos pastangų, informacija buvo atsitiktinai panaudota arba atskleista pažeidžiant šio straipsnio nuostatas, ji nedelsdama praneša apie tai kitos Šalies konkurencijos institucijai. Šalys nedelsdamos konsultuojasi dėl priemonių tokiai žalai, atsirandančiai dėl tokio informacijos panaudojimo arba atskleidimo, sumažinti ir užtikrina, kad tai nepasikartotų.

3.   Šalys užtikrina asmens duomenų apsaugą pagal atitinkamus savo teisės aktus.

10 straipsnis

Valstybių narių konkurencijos institucijų ir ELPA priežiūros institucijos informavimas

1.   Laikydamasi Sąjungos konkurencijos teisės aktų ar kitų tarptautinių nuostatų, susijusių su konkurencija, Europos Komisija gali:

a)

pranešti valstybės narės, kurios svarbiems interesams daromas poveikis, kompetentingoms institucijoms apie Šveicarijos konkurencijos institucijos pagal 3 straipsnį atsiųstus pranešimus;

b)

pranešti valstybės narės kompetentingoms institucijoms apie bendradarbiavimą ir vykdymo užtikrinimo veiksmų derinimą;

c)

vykdydama pareigą informuoti pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 11 ir 14 straipsnius bei Reglamento (EB) Nr. 139/2004 19 straipsnį, valstybių narių kompetentingoms institucijoms atskleisti tik Šveicarijos konkurencijos institucijos pagal šio Susitarimo 7 straipsnį perduotą informaciją; ir

d)

vykdydama pareigą informuoti pagal EEE susitarimo 23 protokolo 6 ir 7 straipsnius dėl priežiūros institucijų bendradarbiavimo, ELPA priežiūros institucijai atskleisti tik Šveicarijos konkurencijos institucijos pagal šio Susitarimo 7 straipsnį perduotą informaciją.

2.   Informaciją, kuri nėra vieša ir kuri valstybės narės kompetentingoms institucijoms ir ELPA priežiūros institucijai suteikta pagal 1 dalį, Europos Komisija naudoja tik Sąjungos konkurencijos teisės aktų vykdymui užtikrinti ir ji negali būti atskleidžiama.

11 straipsnis

Konsultacijos

1.   Šalys konsultuojasi, bet kurios Šalies prašymu, visais klausimais, kurie gali kilti įgyvendinant šį susitarimą. Bet kurios Šalies prašymu Šalys svarsto galimybę peržiūrėti šio Susitarimo taikymą ir išnagrinėti galimybę toliau plėtoti bendradarbiavimą.

2.   Šalys kuo skubiau informuoja viena kitą apie savo konkurencijos teisės aktų pakeitimus, bet kokių kitų teisės aktų pakeitimus, taip pat apie bet kokius konkurencijos institucijų veiklos pokyčius, kurie gali turėti poveikį šio Susitarimo taikymui. Bet kurios Šalies prašymu Šalys surengia konsultacijas, kad būtų įvertintos konkrečios tokių pakeitimų ar šio Susitarimo pakeitimo pasekmės, visų pirma siekdamos nuspręsti, ar šis Susitarimas turėtų būti iš dalies pakeistas pagal 14 straipsnio 2 dalį.

3.   Šalių konkurencijos institucijos atitinkamu lygmeniu susitinka vienos iš konkurencijos institucijų prašymu. Per posėdžius jos gali:

a)

informuoti viena kitą apie taikomas vykdymo užtikrinimo priemones ir prioritetus, susijusius su kiekvienos Šalies konkurencijos teisės aktais;

b)

keistis nuomonėmis apie abiem Šalims svarbius ūkio sektorius;

c)

aptarti abiem Šalims svarbius politikos klausimus; ir

d)

aptarti kitus abiem Šalims svarbius klausimus, susijusius su kiekvienos Šalies konkurencijos teisės aktų taikymu.

12 straipsnis

Ryšių palaikymas

1.   Jeigu Šalys arba jų konkurencijos institucijos nesusitaria kitaip, ryšiai pagal šį Susitarimą palaikomi anglų kalba.

2.   Kiekvienos Šalies konkurencijos institucija, siekdama palengvinti Šalių palaikomus ryšius visais šio Susitarimo įgyvendinimo klausimais, paskiria kontaktinius asmenis.

13 straipsnis

Galiojanti teisė

Šio Susitarimo nuostatos turi būti aiškinamos nedarant poveikio Šalių konkurencijos teisės aktų nuostatoms ar jų vykdymo užtikrinimui.

14 straipsnis

Įsigaliojimas, pakeitimas ir nutraukimas

1.   Šį Susitarimą Šalys patvirtina savo nustatyta vidaus tvarka. Šalys viena kitai praneša apie atitinkamų procedūrų užbaigimą. Šis Susitarimas įsigalioja antro mėnesio nuo paskutinio pranešimo apie patvirtinimą pirmą dieną.

2.   Šalys gali susitarti iš dalies pakeisti šį Susitarimą. Jei nesusitarta kitaip, pakeitimai įsigalioja pagal tas pačias procedūras, kaip nustatyta 1 dalyje.

3.   Bet kuri Šalis bet kuriuo metu gali nutraukti šį Susitarimą, apie tai diplomatiniais kanalais raštu pranešdama kitai Šaliai. Tokiu atveju šis Susitarimas nustoja galioti po šešių (6) mėnesių nuo tokio pranešimo gavimo dienos.

TAI PALIUDYDAMI, šį Susitarimą pasirašė toliau nurodyti atitinkamos Šalies tinkamai įgalioti atstovai.

Priimta Briuselyje 2013 m. gegužės 17 d. dviem egzemplioriais anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis.

 

(1)  Remiantis Lisabonos sutarties 5 straipsniu, Europos bendrijos steigimo sutarties 81 ir 82 straipsniai buvo pernumeruoti ir tapo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ir 102 straipsniais.