(1)

pagrindinis standartizacijos tikslas – apibrėžti savanoriškai taikomas technines ar kokybės specifikacijas, kurias dabartiniai ar būsimi produktai, gamybos procesai ar paslaugos galėtų atitikti. Standartizacijai gali būti priskiriami įvairūs klausimai, pavyzdžiui, įvairių tam tikro produkto lygių ir dydžių arba techninių specifikacijų standartizavimas produktų ar paslaugų rinkose, kuriose suderinamumas ir sąveika su kitais produktais ar sistemomis yra esminiai;

(2)

Europos standartizacijos sistemą organizuoja atitinkami suinteresuotieji subjektai arba ji jiems organizuojama remiantis nacionaliniu atstovavimu (Europos standartizacijos komitetas (CEN) ir Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas (Cenelec)) ir tiesioginiu dalyvavimu (Europos telekomunikacijų standartizacijos institutas (ETSI)), ji grindžiama Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) standartizacijos srityje pripažintais principais, būtent darnos, skaidrumo, atvirumo, sutarimo, savanoriško taikymo, nepriklausomumo nuo konkrečių interesų ir veiksmingumo (toliau – pagrindiniai principai). Pagal pagrindinius principus, svarbu, kad visos atitinkamos suinteresuotosios šalys, įskaitant viešosios valdžios institucijas bei mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), būtų tinkamai įtrauktos į nacionalinį ir Europos standartizacijos procesą. Nacionalinės standartizacijos institucijos taip pat turėtų skatinti ir palengvinti suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą;

(3)

Europos standartizacija taip pat padeda didinti įmonių konkurencingumą, nes, visų pirma, palengvinamas laisvas prekių ir paslaugų judėjimas, tinklų sąveika, ryšių priemonės, technologijų plėtra ir inovacijos. Europos standartizacija sustiprina Europos pramonės konkurencingumą pasaulio mastu, ypač jei ji parengta bendradarbiaujant su tarptautinėmis standartizacijos institucijomis, būtent su Tarptautine standartizacijos organizacija (ISO), Tarptautine elektrotechnikos komisija (IEC) ir Tarptautine telekomunikacijų sąjunga (ITU). Standartais daromas didelis teigiamas ekonominis poveikis, nes, pavyzdžiui, skatinama ekonominė tarpusavio skvarba vidaus rinkoje, taip pat naujų ir patobulintų produktų arba rinkų ir pagerintų tiekimo sąlygų plėtra. Todėl standartais paprastai didinama konkurencija ir mažinamos gamybos ir pardavimo sąnaudos – tai apskritai naudinga ekonomikai ir ypač vartotojams. Standartais gali būti išlaikoma ir gerinama kokybė, teikiama informacija ir užtikrinama sąveika bei suderinamumas, taigi stiprinama vartotojų sauga ir jie gauna daugiau naudos;

(4)

Europos standartus priima Europos standartizacijos organizacijos, t. y. CEN, Cenelec ir ETSI;

(5)

Europos standartai labai svarbūs vidaus rinkoje, pavyzdžiui, kai darant rinkai teiktinų produktų atitikties esminiams tų produktų atitinkamuose Sąjungos derinimo teisės aktuose nustatytiems reikalavimams prielaidą taikomi darnieji standartai. Tie reikalavimai turėtų būti tiksliai apibrėžti, siekiant neleisti, kad Europos standartizacijos organizacijos juos aiškintų klaidingai;

(6)

standartizacija tampa vis svarbesnė vykdant tarptautinę prekybą ir atveriant rinkas. Sąjunga turėtų stengtis skatinti Europos standartizacijos organizacijų ir tarptautinių standartizacijos institucijų bendradarbiavimą. Sąjunga taip pat turėtų skatinti vykdyti dvišalius veiksmus su trečiosiomis šalimis, siekdama koordinuoti standartizacijos pastangas ir skatinti Europos standartų taikymą, pavyzdžiui, derantis dėl susitarimų ar komandiruojant standartizacijos ekspertus į trečiąsias šalis. Be to, Sąjunga turėtų skatinti Europos standartizacijos organizacijų ir privačių forumų bei konsorciumų ryšį, drauge išlaikydama Europos standartizacijos viršenybę;

(7)

Europos standartizacijai taikoma speciali teisinė sistema, kurią sudaro trys skirtingi teisės aktai, būtent, 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/34/EB, nustatanti informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką ( 3 ), 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas 1673/2006/EB dėl Europos standartizacijos finansavimo ( 4 ) ir 1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimas 87/95/EEB dėl standartizacijos informacinių technologijų ir telekomunikacijų srityje ( 5 ). Tačiau galiojanti teisinė sistema jau neatitinka pastaraisiais dešimtmečiais Europos standartizacijos srityje įvykusių pokyčių. Todėl dabartinę teisinę sistemą reikėtų supaprastinti ir pritaikyti naujiems standartizacijos aspektams, kad būtų atsižvelgta į tuos naujausius pokyčius ir būsimus uždavinius Europos standartizacijos srityje. Tai ypač susiję su aktyvesniu paslaugų standartų rengimu ir standartizacijos leidinių, kitų nei oficialūs standartai, plėtojimu;

(8)

2010 m. spalio 21 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Europos standartizacijos ateities ( 6 ), taip pat 2010 m. vasario mėn. Europos standartizacijos sistemos peržiūros ekspertų grupės (Express) ataskaitoje „Standartizacija siekiant konkurencingos ir inovatyvios Europos. 2020 m. vizija“ pateikiama nemažai strateginių rekomendacijų, susijusių su Europos standartizacijos sistemos persvarstymu;

(9)

norint užtikrinti standartų ir standartizacijos kaip politikos priemonės veiksmingumą Sąjungoje būtina veiksminga ir efektyvi standartizacijos sistema – lankstus ir skaidrus pagrindas sutarimui tarp visų dalyvių rasti, be to, sistema turi būti finansiškai perspektyvi;

(10)

2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje ( 7 ) pateikiamos bendrosios nuostatos, skirtos padėti paslaugų teikėjams naudotis įsisteigimo laisve ir laisvam paslaugų judėjimui palengvinti, kartu užtikrinant aukštą paslaugų kokybę. Pagal šią direktyvą valstybės narės įpareigojamos bendradarbiaujant su Komisija skatinti savanoriškai taikomų Europos standartų rengimą, kad būtų lengviau suderinti įvairių valstybių narių paslaugų teikėjų teikiamas paslaugas, informacijos teikimą gavėjui ir paslaugos teikimo kokybę. Tačiau Direktyva 98/34/EB taikoma tik produktų standartams, o paslaugų standartams ji nėra aiškiai taikoma. Be to, riba tarp paslaugų ir prekių tarptautinėje rinkoje palaipsniui nyksta. Praktikoje ne visada įmanoma aiškiai atskirti produktų standartus nuo paslaugų standartų. Į daugelį produktų standartų įtraukiama dalis apie paslaugas, tuo tarpu paslaugų standartai taip pat dažnai iš dalies susiję su produktais. Taigi, būtina dabartinę teisinę sistemą priderinti prie šių naujų aplinkybių ir į jos taikymo sritį įtraukti paslaugų standartus;

(11)

kaip ir kiti standartai, paslaugų standartai taikomi savanoriškai ir turėtų būti rengiami atsižvelgiant į rinkos tendencijas ir viešąjį interesą, didžiausią dėmesį skiriant ūkinės veiklos vykdytojų ir suinteresuotųjų subjektų, kuriems tokie standartai turi tiesioginio arba netiesioginio poveikio, poreikiams, be to, tokie standartai turėtų būti pagrįsti pagrindiniais principais, įskaitant sutarimą. Visų pirma, tai turėtų būti su produktais ir procesais susijusių paslaugų standartai;

(12)

teisinė sistema, pagal kurią Komisija gali prašyti, kad viena ar kelios Europos standartizacijos organizacijos parengtų paslaugoms taikomo Europos standarto ar Europos standartizacijos leidinio projektą, turėtų būti taikoma visapusiškai paisant Sąjungos ir valstybių narių kompetencijų pasiskirstymo, kaip nustatyta Sutartyse. Tai visų pirma pasakytina apie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 14, 151, 152, 153, 165, 166 ir 168 straipsnius ir Protokolą (Nr. 26) dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų, pridėtą prie Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) ir SESV, pagal kuriuos išimtinei valstybių narių kompetencijai priklauso apibrėžti pagrindinius jų socialinės apsaugos, profesinio mokymo ir sveikatos apsaugos sistemų pagrindinius principus ir nustatyti bendras pagal šias sistemas teikiamų paslaugų valdymo, finansavimo, organizavimo ir teikimo sąlygas, įskaitant – nedarant poveikio SESV 168 straipsnio 4 daliai ir 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo ( 8 ) – joms taikomų reikalavimų, kokybės ir saugos standartų apibrėžimą. Komisija, pateikdama tokį prašymą, jokiais būdais neturėtų daryti įtakos teisei derėtis dėl kolektyvinių susitarimų, juos sudaryti ir įgyvendinti, taip pat teisei imtis darbuotojų interesų gynimo kolektyvinių veiksmų pagal Sąjungos teisei neprieštaraujančią nacionalinę teisę ir praktiką;

(13)

Europos standartizacijos organizacijoms konkurencijos teisė taikoma tiek, kiek jos gali būti laikomos įmonėmis ar įmonių asociacijomis, kaip apibrėžta SESV 101 ir 102 straipsniuose;

(14)

Sąjungoje nacionalinius standartus priima nacionalinės standartizacijos institucijos, dėl to gali būti priimta prieštaraujančių standartų ir sudaryta techninių vidaus rinkos kliūčių. Todėl sėkmingam vidaus rinkos veikimui ir veiksmingam standartizacijos taikymui Sąjungoje reikia užtikrinti reguliarius nacionalinių standartizacijos institucijų, Europos standartizacijos organizacijų ir Komisijos informacijos apie jų dabartinę ir būsimą standartizacijos srities veiklą mainus, taip pat veiklos sustabdymo (angl. standstill) principo, kuris taikomas nacionalinėms standartizacijos institucijoms, veikiančioms Europos standartizacijos organizacijų sistemoje, ir pagal kurį numatoma panaikinti nacionalinius standartus po naujo Europos standarto paskelbimo, taikymą. Nacionalinės standartizacijos institucijos ir Europos standartizacijos organizacijos taip pat turėtų laikytis Susitarimo dėl techninių prekybos kliūčių ( 9 ) 3 priedo nuostatų dėl informacijos mainų;

(15)

dėl valstybių narių prievolės pranešti Komisijai apie savo nacionalines standartizacijos institucijas neturėtų būti reikalaujama patvirtinti specialių nacionalinės teisės aktų siekiant pripažinti tas institucijas;

(16)

nacionalinėms standartizacijos institucijoms, Europos standartizacijos organizacijoms ir Komisijai reguliariai keičiantis informacija nacionalinėms standartizacijos institucijoms neturėtų būti kliudoma laikytis kitų įsipareigojimų ir prievolių, ypač Susitarimo dėl techninių prekybos kliūčių 3 priedo;

(17)

atstovavimas visuomenės interesams ir visuomeninės suinteresuotiesiems subjektams vykdant Europos standartizacijos veiklą – tai organizacijų ir šalių, kurios atstovauja didesnės visuomeninės svarbos interesams, pavyzdžiui, aplinkos, vartotojų ar darbuotojų interesams, veikla. Vis dėlto atstovavimas visuomenės interesams ir visuomeninėms suinteresuotiesiems subjektams vykdant Europos standartizacijos veiklą – tai visų pirmą pagrindinėms darbuotojų ir darbininkų teisėms atstovaujančių organizacijų ir šalių, pavyzdžiui, profesinių sąjungų, veikla;

(18)

siekdamos paspartinti sprendimų priėmimo procesą, nacionalinės standartizacijos institucijos ir Europos standartizacijos organizacijos turėtų suteikti prieinamą informaciją apie savo veiklą, skatindamos jų atitinkamose standartizacijos sistemose naudoti informacines ir ryšių technologijas (IRT), pavyzdžiui, suteikdamos visoms susijusiems suinteresuotiesiems subjektams lengvą naudotis informacijos paieškos internete sistemą, skirtą pastaboms dėl standartų projektų teikti, ir organizuodamos virtualius techninių komitetų susitikimus, įskaitant internetines ir vaizdo konferencijas;

(19)

taikant standartus galima prisidėti prie Sąjungos politikos įgyvendinimo sprendžiant tokius pagrindinius socialinius uždavinius, kaip antai klimato kaita, tausus išteklių naudojimas, inovacijos, senėjanti visuomenė, neįgaliųjų integracija, vartotojų apsauga ir darbuotojų sauga bei darbo sąlygos. Skatinant Europos ar tarptautinių prekių ir technologijų standartų rengimą tose besiplečiančiose rinkose, Sąjungos įmonėms, visų pirma MVĮ, kurios sudaro didelę Europos įmonių dalį, galėtų būti sukurtas konkurencinis pranašumas ir sudaromos palankesnės sąlygos prekybai;

(20)

standartai – svarbios priemonės įmonių, ypač MVĮ, kurių dalyvavimas standartizacijos procese svarbus užtikrinant technologinę pažangą Sąjungoje, konkurencingumui užtikrinti. Todėl reikia, kad standartizacijos sistema skatintų MVĮ aktyviai dalyvauti ir savo inovaciniais technologijų sprendimais prisidėtų prie standartizacijos pastangų. Tai apima ir didesnį jų dalyvavimą nacionaliniu lygmeniu, kuriuo jos gali veikti veiksmingiau – su mažesnėmis sąnaudomis ir nesusidurdamos su kalbos kliūtimis. Taigi, taikant šį reglamentą MVĮ turėtų būti geriau atstovaujamos ir įtraukiamos tiek į nacionalinių, tiek į Europos techninių komitetų veiklą ir joms turėtų būti sudaroma daugiau galimybių veiksmingai naudotis standartais ir būti informuojamoms apie juos;

(21)

Europos standartai būtini MVĮ konkurencingumui užtikrinti, tačiau Europos standartizacijos srities veikloje MVĮ kai kuriais atvejais nepakankamai atstovaujamos. Taigi, šiuo reglamentu reikėtų paskatinti ir palengvinti tinkamą MVĮ atstovavimą ir dalyvavimą Europos standartizacijos procese, įsteigiant subjektą, kuris veiksmingai bendrautų su MVĮ ir MVĮ atstovaujančiomis organizacijomis nacionaliniu lygmeniu ir tinkamai joms atstovautų;

(22)

standartai gali turėti didelio poveikio visuomenei, ypač piliečių saugai ir gerovei, tinklų veiksmingumui, aplinkai, darbuotojų saugai ir darbo sąlygoms, prieinamumui ir kitoms viešosios politikos sritims. Todėl reikia užtikrinti, kad rengiant standartus būtų sustiprintas visuomeninių suinteresuotųjų subjektų vaidmuo bei indėlis ir būtų sustiprintai remiamos vartotojų, aplinkos srities ir socialiniams interesams atstovaujančios organizacijos;

(23)

pagal Europos standartizacijos organizacijų prievolę skatinti ir palengvinti atstovavimą visiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams, taip pat veiksmingą jų dalyvavimą, nesuteikiama jokių šių suinteresuotųjų subjektų balsavimo teisių, nebent tokios balsavimo teisės nustatytos pagal Europos standartizacijos organizacijų vidaus darbo tvarkos taisykles;

(24)

pagal Europos standartizacijos sistemą taip pat turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ( 10 ). Taigi svarbu, kad vartotojų interesams atstovaujančios organizacijos pakankamai atstovautų neįgaliųjų interesams ir įtrauktų juos į savo veiklą. Be to, naudojantis visomis turimomis priemonėmis turėtų būti palengvinamas neįgaliųjų dalyvavimas standartizacijos procese;

(25)

dėl standartizacijos, kaip priemonės, kuria padedama įgyvendinti Sąjungos teisės aktus ir politiką, reikšmės ir siekiant išvengti ex-post prieštaravimų dėl darniųjų standartų ir jų keitimo, svarbu, kad viešosios valdžios institucijos dalyvautų standartizacijoje visais tų standartų rengimo etapais, kuriais jos gali būti įtraukiamos, ir ypač srityse, kurioms taikomi Sąjungos suderinti teisės aktai, susiję su produktais;

(26)

rengiant standartus reikėtų atsižvelgti į poveikį aplinkai, kuris daromas per visą produktų ir paslaugų tarnavimo laiką. Komisijos jungtinis tyrimų centras (JTC) parengė svarbių ir viešai prieinamų priemonių tokiam poveikiui vertinti per visą produkto ar paslaugos tarnavimo laikotarpį. Taigi, šiuo reglamentu reikėtų užtikrinti, kad JTC galėtų aktyviai dalyvauti Europos standartizacijos sistemoje;

(27)

Komisijos ir Europos standartizacijos sistemos bendradarbiavimo gyvybingumas priklauso nuo atidaus būsimų prašymų parengti standartus planavimo. Tokį planavimą būtų galima pagerinti, ypač jei prie to prisidėtų suinteresuotosios šalys, įskaitant rinkos priežiūros institucijas, nustatant nuomonių rinkimo mechanizmus ir palengvinant keitimąsi informacija tarp visų suinteresuotųjų šalių. Pagal Direktyvą 98/34/EB jau suteikiama galimybė Europos standartizacijos organizacijų prašyti rengti Europos standartus, todėl būtų tikslinga į metinę darbo programą įtraukti geresnį ir skaidresnį planavimą ir toje programoje pateikti visų prašymų parengti standartus, kuriuos Komisija ketina pateikti Europos standartizacijos organizacijoms, apžvalgą. Reikia užtikrinti aukštą Europos standartizacijos organizacijų ir Europos suinteresuotųjų subjektų organizacijų, gaunančių Sąjungos finansavimą pagal šį reglamentą, ir Komisijos bendradarbiavimo rengiant jos metinę Sąjungos standartizacijos darbo programą ir prašymus parengti standartus lygį, kad būtų galima ištirti siūlomo dalyko svarbą rinkai, teisės aktų leidėjo nustatytus politikos tikslus ir kad Europos standartizacijos organizacijos galėtų greičiau reaguoti į prašymus atlikti standartizacijos veiklą;

(28)

prieš pateikdama klausimą, susijusį su prašymais nustatyti Europos standartus ar Europos standartizacijos leidinius, šiuo reglamentu įsteigtam komitetui, Komisija turėtų pasikonsultuoti su valstybių narių ekspertais, pavyzdžiui, įtraukdama atitinkamais Sąjungos teisės aktais įsteigtus komitetus ar pasinaudoti kitomis konsultavimosi su sektorių ekspertais formomis, jei tokių komitetų nėra;

(29)

keliose direktyvose, pagal kurias derinamos produktų rinkodaros sąlygos, nurodoma, jog Komisija gali prašyti, kad Europos standartizacijos organizacijos priimtų darniuosius standartus, kuriais remiantis būtų užtikrinama atitiktis taikomiems esminiams reikalavimams. Tačiau daugelyje tų direktyvų yra įvairių nuostatų dėl prieštaravimų tokiems standartams, kai jie neaprėpia visų taikytinų reikalavimų arba juos aprėpia tik iš dalies. Visų pirma, tarpusavyje nesuderintų nuostatų, dėl kurių ūkinės veiklos vykdytojams ir Europos standartizacijos organizacijoms kyla neaiškumų, yra 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvoje 89/686/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su asmeninėmis apsaugos priemonėmis, suderinimo ( 11 ), 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvoje 93/15/EEB dėl civiliniam naudojimui skirtų sprogmenų pateikimo į rinką ir jos priežiūros nuostatų suderinimo ( 12 ), 1994 m. kovo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 94/9/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su potencialiai sprogioje aplinkoje naudojama įranga ir apsaugos sistemomis, suderinimo ( 13 ), 1994 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 94/25/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su pramoginiais laivais, suderinimo ( 14 ), 1995 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/16/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su liftais, suderinimo ( 15 ), 1997 m. gegužės 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 97/23/EB dėl valstybių narių įstatymų dėl slėginės įrangos suderinimo ( 16 ), 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/22/EB dėl matavimo priemonių ( 17 ), 2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/23/EB dėl pirotechnikos gaminių pateikimo į rinką ( 18 ), 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/23/EB dėl neautomatinių svarstyklių ( 19 ) ir 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/105/EB dėl paprastų slėginių indų ( 20 ). Todėl į šį reglamentą būtina įtraukti 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos ( 21 ) numatytą bendrą procedūrą, išbraukti susijusias nuostatas tose direktyvose ir suteikti Europos Parlamentui teisę pareikšti prieštaravimą dėl darniojo standarto pagal šį reglamentą;

(30)

vykdydamos techninės įrangos, programinės įrangos ir IT paslaugų viešuosius pirkimus, viešosios valdžios institucijos turėtų kuo geriau išnaudoti visas susijusias technines specifikacijas, pavyzdžiui, atrinkti technines specifikacijas, kurias gali įgyvendinti visi suinteresuoti paslaugų teikėjai, ir taip sudaryti geresnes sąlygas konkurencijai ir sumažinti monopolizavimo pavojų. 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo ( 22 ), 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo ( 23 ), 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ( 24 ) ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančiame išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles ( 25 ), nustatyta, kad vykdant viešuosius pirkimus techninės specifikacijos turėtų būti formuluojamos nurodant nacionalinius standartus, kuriais perkeliami Europos standartai, Europos techninius liudijimus, bendras technines specifikacijas, tarptautinius standartus, kitas Europos standartizacijos organizacijų nustatytas nuorodines technines sistemas arba, jei tokių nėra, nacionalinius standartus, nacionalinius techninius liudijimus ar nacionalines technines specifikacijas, susijusias su darbų projektavimu, apskaičiavimu ir vykdymu bei produktų naudojimu, ar jiems atitinkančius dokumentus. Tačiau IRT srities technines specifikacijas dažnai rengia kitos standartų rengimo organizacijos, jie nepriskiriami jokioms direktyvose 2004/17/EB, 2004/18/EB ar 2009/81/EB ar Reglamente (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 nustatytoms standartų kategorijoms ir liudijimams. Todėl reikia numatyti, kad vykdant viešuosius pirkimus techninėse specifikacijose būtų galima nurodyti IRT srities technines specifikacijas ir taip atsižvelgti į greitus pokyčius IRT srityje, sudaryti geresnes sąlygas teikti tarpvalstybines paslaugas, skatinti konkurenciją ir sąveiką bei inovacijas;

(31)

Ne Europos standartizacijos organizacijų patvirtintų techninių specifikacijų statusas nėra lygiavertis Europos standartų statusui. Kai kurios IRT srities techninės specifikacijos parengtos ne pagal pagrindinius principus. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatyta IRT srities techninių specifikacijų, kuriomis galėtų būti remiamasi vykdant viešuosius pirkimus, identifikavimo procedūra, įskaitant išsamias konsultacijas su įvairiausiais suinteresuotaisiais subjektais, kaip antai Europos standartizacijos organizacijomis, įmonėmis ir viešosios valdžios institucijomis. Be to, šiame reglamente turėtų būti nustatyti tokių techninių specifikacijų ir su jomis susijusių rengimo procesų reikalavimai kriterijų sąrašo forma. IRT srities techninių specifikacijų pripažinimo reikalavimų kriterijais turėtų būti užtikrinta, kad siekiama viešosios politikos tikslų ir tenkinami visuomenės poreikiai, be to, jie turėtų būti pagrįsti pagrindiniais principais;

(32)

norint skatinti inovacijas ir didinti konkurenciją, identifikavus konkrečią techninę specifikaciją neturėtų būti kliudoma pagal šio reglamento nuostatas identifikuoti konkurencinės techninės specifikacijos. Techninę specifikaciją reikėtų identifikuoti, jei tenkinami kriterijai, o techninė specifikacija pakankamai prigijusi rinkoje;

(33)

taikant identifikuotas IRT srities technines specifikacijas būtų prisidedama įgyvendinant 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą 922/2009/EB dėl Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumo sprendimų (ISA) ( 26 ), kuriame 2010–2015 m. laikotarpiui nustatyta Europos viešojo administravimo institucijų ir Sąjungos institucijų bei organų sąveikumo sprendimų programa, kuria užtikrinami bendrieji sąveikumą skatinantys sprendimai;

(34)

norint užtikrinti sąveiką bendrojoje rinkoje ir didinti naudotojų pasirinkimo laisvę, IRT srityje gali būti situacijų, kai reikėtų skatinti, kad Sąjungos lygmeniu būtų naudojami atitinkami standartai arba jų laikomasi. Kitomis aplinkybėmis gali taip pat susidaryti tokia situacija, kai konkretūs Europos standartai nebeatitinka vartotojų poreikių arba tampa technologijų raidos kliūtimi. Dėl to pagal 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos ( 27 ) Komisijai suteikiama teisė prireikus prašyti, kad Europos standartizacijos organizacijos parengtų standartus, sudaryti ir paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje standartų arba specifikacijų sąrašą skatinant juos naudoti arba reikalauti, kad jie būtų įgyvendinami privaloma tvarka, arba iš tokio sąrašo išbraukti standartus arba specifikacijas;

(35)

šiuo reglamentu neturėtų būti trukdoma Europos standartizacijos organizacijoms toliau rengti IRT srities standartus ir stiprinti bendradarbiavimą su kitomis standartus rengiančiomis institucijomis, ypač IRT srityje, kad taikant standartus ir specifikacijas būtų užtikrinta darna ir išvengta susiskaidymo ar dubliavimosi;

(36)

šiame reglamente nurodyta IRT srities techninių specifikacijų identifikacijos procedūra neturėtų kenkti Europos standartizacijos sistemos darnai. Todėl šiame reglamente taip pat turėtų būti nustatytos sąlygos, kuriomis galima laikyti, kad techninė specifikacija neprieštarauja kitiems Europos standartams;

(37)

prieš identifikuojant IRT srities technines specifikacijas, kurios gali būti tinkamos, kad į jas būtų daromos nuorodos vykdant viešuosius pirkimus, turėtų būti pasinaudota 2011 m. lapkričio 28 d. Komisijos sprendimu ( 28 ) įsteigta įvairių suinteresuotųjų subjektų platforma kaip Europos ir nacionalinių suinteresuotųjų subjektų, Europos standartizacijos organizacijų ir valstybių narių konsultavimosi forumu, siekiant užtikrinti proceso teisėtumą;

(38)

Sprendime Nr. 1673/2006/EB nustatytos taisyklės dėl Sąjungos įnašo finansuojant Europos standartizaciją, siekiant užtikrinti, kad Europos standartai ir kiti Europos standartizacijos leidiniai būtų rengiami ir peržiūrimi prisidedant prie Sąjungos tikslų, teisės aktų ir politikos įgyvendinimo. Siekiant administracinio ir biudžeto supaprastinimo tikslinga to sprendimo nuostatas įtraukti į šį reglamentą ir, kur tik įmanoma, taikyti mažiausiai apsunkinančias procedūras;

(39)

atsižvelgiant į tai, kad Europos standartizacija daug remiamasi prisidedant prie Sąjungos teisės aktų ir politikos įgyvendinimo ir į tai, kad yra skirtingų standartizacijos veiklos rūšių, reikėtų numatyti skirtingas finansavimo taisykles. Paprastai finansavimas Europos standartizacijos organizacijoms ir nacionalinėms standartizacijos institucijoms pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento ( 29 ) 110 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 168 straipsnio 1 dalies d punktą skiriamas dotacijų forma neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus. Be to, tos pačios nuostatos turėtų būti taikomos ir toms institucijoms, kurioms, nors pagal šį reglamentą ir nepripažintoms Europos standartizacijos organizacijomis, pagrindiniame teisės akte buvo suteikti mandatai ir patikėta bendradarbiaujant su Europos standartizacijos organizacijomis atlikti paruošiamąjį darbą prisidedant prie Europos standartizacijos vykdymo;

(40)

Europos standartizacijos organizacijos nuolat prisideda prie Sąjungos veiklos, todėl jų centriniai sekretoriatai turėtų būti efektyvūs ir veiksmingi. Todėl Komisijai turėtų būti sudaryta galimybė teikti dotacijas toms bendrąjį Europos interesą atitinkantį tikslą siekiančioms organizacijoms netaikant (kai skiriamos veiklos dotacijos) Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 113 straipsnio 2 dalyje numatyto metinio mažinimo principo;

(41)

2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1639/2006/EB dėl Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos įsteigimo (2007–2013 m.) ( 30 ), 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1926/2006/EB dėl Bendrijos veiksmų programos vartotojų politikos srityje sukūrimo (2007–2013 m.) ( 31 ) ir 2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 614/2007 dėl aplinkos finansinio instrumento (LIFE +) ( 32 ) jau numatyta galimybė teikti finansinę paramą MVĮ, vartotojams ir aplinkos srities interesams atstovaujančioms Europos organizacijoms vykdant standartizacijos veiklą, o konkrečios dotacijos skiriamos socialiniams interesams atstovaujančioms Europos organizacijoms vykdant standartizacijos srities veiklą. Nuo 2013 m. gruodžio 31 d. nebebus teikiamas finansavimas pagal Sprendimą Nr. 1639/2006/EB, Sprendimą Nr. 1926/2006/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 614/2007. Plėtojant Europos standartizaciją būtina skatinti ir stiprinti aktyvų MVĮ, vartotojams ir aplinkos srities interesams atstovaujančių Europos organizacijų dalyvavimą. Tokios organizacijos siekia bendrąjį Europos interesą atitinkančio tikslo, o pagal konkretų nacionalinių ne pelno organizacijų suteiktą mandatą jos sudaro Europos tinklą, kuris atstovauja valstybėse narėse veikiančioms ne pelno organizacijoms ir skatina laikytis Sutarčių tikslams atitinkančių principų ir politikos. Dėl aplinkybių, kuriomis veikiama, ir teisės aktais nustatytų tikslų nuolatinis MVĮ, vartotojams ir aplinkos srities bei socialiniams interesams Europos standartizacijos procese atstovaujančių organizacijų vaidmuo yra ypač svarbus įgyvendinant Sąjungos tikslus ir politiką. Todėl Komisijai turėtų būti sudaryta galimybė toliau teikti dotacijas toms organizacijoms netaikant (kai teikiamos veiklos dotacijos) Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 113 straipsnio 2 dalyje nustatyto metinio mažinimo principo;

(42)

standartizacijos srities veiklos finansavimui taip pat turėtų būti priskirta paruošiamoji ar papildoma veikla, susijusi su Europos standartų rengimu ar Europos standartizacijos leidinių, skirtų produktams ir paslaugoms, kūrimu. Visų pirma, tai būtina atliekant darbą, susijusį su mokslinais tyrimais, teisės aktų paruošiamųjų dokumentų rengimu, tarplaboratoriniais tyrimais ir standartų priėmimu ar vertinimu. Standartizacija Europos ir tarptautiniu lygmenimis toliau turėtų būti skatinama vykdant techninės paramos trečiosioms šalims ir bendradarbiavimo su jomis programas. Norint pagerinti patekimą į rinkas ir padidinti Sąjungos įmonių konkurencingumą reikėtų sudaryti galimybes skelbiant kvietimus teikti pasiūlymus arba, prireikus, sudarant sutartis skirti dotacijas kitoms institucijoms;

(43)

Sąjungos finansavimas turėtų būti skirtas Europos standartams rengti ar Europos standartizacijos leidiniams, skirtiems produktams ir paslaugoms, rengti, jų taikymui įmonėse palengvinti teikiant didesnę paramą jų vertimui į įvairias oficialiąsias Sąjungos kalbas tam, kad MVĮ gautų visą Europos standartų supratimo ir taikymo teikiamą naudą, Europos standartizacijos sistemos vienalytiškumui stiprinti ir sąžiningam bei skaidriam Europos standartų prieinamumui užtikrinti visiems rinkos dalyviams visoje Sąjungoje. Tai ypač svarbu tais atvejais, kai standartų taikymas leidžia užtikrinti atitiktį atitinkamiems Sąjungos teisės aktams;

(44)

siekiant, kad šis reglamentas būtų veiksmingai taikomas, turėtų būti sudaryta galimybė naudotis ekspertų žiniomis, ypač audito ir finansų valdymo srityse, taip pat administracinės paramos priemonėmis, kuriomis galima palengvinti reglamento įgyvendinimą ir reguliariai vertinti veiklos, kuriai skiriamas Sąjungos finansavimas, tinkamumą siekiant įsitikinti jos nauda ir poveikiu;

(45)

taip pat reikėtų imtis tinkamų priemonių, kad būtų išvengta sukčiavimo ir pažeidimų ir kad būtų galima atgauti neteisėtai išmokėtas lėšas pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos ( 33 ), 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų ( 34 ) ir 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ( 35 );

(46)

šio reglamento priedams iš dalies pakeisti, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti teisės aktus, kad būtų atnaujintas Europos standartizacijos organizacijų sąrašas, o MVĮ ir visuomeniniams suinteresuotiesiems subjektams atstovaujančių organizacijų kriterijai priderinti prie naujausių pokyčių, susijusių su šių organizacijų ne pelno veiklos pobūdžiu ir atstovavimu. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus, Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(47)

pagal šį reglamentą įsteigtas komitetas, deramai atsižvelgdamas į sektorių ekspertus, turėtų padėti Komisijai visais klausimais, susijusiais su šio reglamento įgyvendinimu;

(48)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai ( 36 );

(49)

priimant įgyvendinimo aktus dėl prieštaravimų darniesiems standartams, kai nuorodos į susijusį darnųjį standartą dar nepaskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, ir jei dėl susijusio standarto dar nepadaryta atitikties taikytinuose Sąjungos derinimo teisės aktuose nustatytiems esminiams reikalavimams prielaida, turėtų būti taikoma patariamoji procedūra;

(50)

teikiant kiekvieną standartizacijos prašymą, pateiktą Europos standartizacijos organizacijoms, ir priimant įgyvendinimo aktus dėl prieštaravimų darniesiems standartams, kai nuorodos į susijusį darnųjį standartą jau buvo paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, ir jei toks sprendimas gali turėti poveikio darant atitikties taikytiniems esminiams reikalavimams prielaidą, turėtų būti taikoma nagrinėjimo procedūra;

(51)

norint pasiekti pagrindinius šio reglamento tikslus ir paspartinti sprendimų priėmimo procedūras, taip pat sumažinti bendrą standartų rengimo laiką, kiek tik įmanoma turėtų būti naudojamasi Reglamente (ES) Nr. 182/2011 numatytomis procedūrinėmis priemonėmis, pagal kurias atitinkamo komiteto pirmininkas gali nustatyti laikotarpį, per kurį komitetas, atsižvelgdamas į reikalo skubumą, turėtų pateikti savo nuomonę. Be to, kai pagrįsta, turėtų būti galima komiteto nuomonę gauti pagal rašytinę procedūrą, o komiteto nario tylėjimas turėtų būti laikomas nerašytiniu sutikimu;

(52)

kadangi šio reglamento tikslų, būtent, užtikrinti standartų ir standartizacijos, kaip Sąjungos politikos priemonių, veiksmingumą ir efektyvumą bendradarbiaujant Europos standartizacijos organizacijoms, nacionalinėms standartizacijos institucijoms, valstybėms narėms ir Komisijai, nustatyti Sąjungos teisės aktus ir politiką įgyvendinti padedančius produktų ir paslaugų Europos standartus ir Europos standartizacijos leidinius, identifikuoti IRT srities technines specifikacijas, kurios tinkamos, kad į jas būtų daromos nuorodos, finansuoti Europos standartizaciją ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą Europos standartizacijoje, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl jų poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina tiems tikslams pasiekti;

(53)

todėl direktyvos 89/686/EEB, 93/15/EEB, 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos;

(54)

Sprendimas Nr. 1673/2006/EB ir Sprendimas 87/95/EEB turėtų būti panaikinti,