2012R0385 — LT — 12.12.2013 — 001.001

Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

►B

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 385/2012

2012 m. balandžio 30 d.

dėl ūkių pelno ataskaitų panaudojimo siekiant nustatyti žemės ūkio valdų pajamas ir išnagrinėti tokių valdų ūkinę veiklą

(OL L 127, 15.5.2012, p.1)

iš dalies keičiamas:

 

 

Oficialusis leidinys

  No

page

date

►M1

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1320/2013 2013 m. gruodžio 3 d.

  L 333

1

12.12.2013



▼B

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 385/2012

2012 m. balandžio 30 d.

dėl ūkių pelno ataskaitų panaudojimo siekiant nustatyti žemės ūkio valdų pajamas ir išnagrinėti tokių valdų ūkinę veiklą



EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1217/2009, sukuriantį žemės ūkio valdų pajamų ir ūkinės veiklos apskaitos duomenų rinkimo tinklą Europos bendrijoje ( 1 ), ypač į jo 7 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 3 dalį, 12 straipsnį ir 13 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1217/2009 8 straipsnyje nurodytų apskaitos duomenų, sukauptų naudojantis ūkio pelno ataskaita, parengta tikslioms žemės ūkio valdų pajamoms nustatyti, tipas, apibrėžtys ir pateikimas turėtų būti identiški, nepriklausomai nuo tiriamų respondentinių ūkių. Siekiant supaprastinimo ir kad duomenys būtų lengviau suprantami, reikėtų taip pat nustatyti, kad į tą individualią ataskaitą būtų įtrauktos papildomos detalės ir duomenys, atitinkantys specifinius žemės ūkio valdų, atrinktų pagal Reglamento (EB) Nr. 1217/2009 12 straipsnį, ūkinės veiklos analizės reikalavimus;

(2)

2008 m. rugsėjo 3 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 868/2008 dėl ūkio pelno ataskaitos formos, naudojamos privačių ūkių pajamoms nustatyti ir jų ekonominei veiklai analizuoti ( 2 ), nustatytos apskaitos duomenų rinkimo taisyklės;

(3)

renkant duomenis iš ūkio pelno ataskaitos, turėtų būti atsižvelgiama į patirtį, įgytą nuo tinklo įkūrimo pradžios ir į bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) pokyčius; tokie duomenys turėtų atitikti atitinkamuose reglamentuose nustatytas apibrėžtis, visų pirma 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinančiame Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 ( 3 ), 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 73/2009, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles, ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančiame Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 ( 4 ), 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai ( 5 ), 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1083/2006, nustatančiame bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 dėl plotų, kuriems galima teikti struktūrinių fondų pagalbą ( 6 ), ir 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1234/2007, nustatančiame bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendrame bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamente“) ( 7 );

(4)

renkant duomenis iš ūkio pelno ataskaitos taip pat turėtų būti atsižvelgiama į kintančią ekonominę aplinką ir politikos uždavinius, visų pirma nustatytuosius strategijoje „Europa 2020“ ( 8 ) ir komunikate „BŽŪP artėjant 2020 m.“ ( 9 );

(5)

bendrojoje žemės ūkio politikoje vis daugiau dėmesio skiriama aplinkos aspektams, ūkio pelno ataskaitoje būtina aiškiau išskirti su aplinka susijusius elementus. Todėl turėtų būti įtraukti tam tikri kintamieji rodikliai, kurie padėtų lengviau nustatyti ūkio veiklos poveikį aplinkai;

(6)

veiksminga ūkio sektoriaus stebėsena gali būti pagerinta supaprastinant duomenų rinkimą ir, visų pirma, tada, kai renkami duomenys apie turtą, ir tiek, kiek reikalinga, laikantis 2008 m. lapkričio 3 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1126/2008, priimančiu tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 ( 10 ), priimtų tarptautinių apskaitos standartų (TAS) ir tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS). Jei tinkama, kad duomenų rinkimas būtų dar labiau supaprastintas ir suderintas, rengiant apibrėžtis ir metodus, turėtų būti atsižvelgiama į 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1166/2008 dėl ūkių struktūros tyrimų bei žemės ūkio gamybos metodų tyrimo, panaikinančiame Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 571/88 ( 11 ), apibrėžtą ūkių struktūros tyrimui naudojamą klasifikaciją;

(7)

siekiant tikslesnių duomenų, būtina geriau atskirti su žemės ūkio veikla susijusius duomenis nuo kitos tiesiogiai su valda susijusios pelningos veiklos duomenų;

(8)

siekiant supaprastinti administracinį valdymą ir išplėsti duomenų kaupimo aplinkos tyrimo tikslais galimybes, dažnai besikeičiantys savivaldybių kodai turėtų būti pakeisti geografine nuoroda;

(9)

siekiant atspindėti pokyčius žemės ūkyje ir duomenų naudojimo tendencijas atliekant politikos analizę, reikėtų peržiūrėti duomenų klasifikavimą į grupes ir kategorijas pagal Reglamentą (EB) Nr. 868/2008;

(10)

tam, kad būtų pasirengta rinkti duomenis apie tam tikrų medžiagų kiekius trąšose, gali prireikti laiko, valstybėms narėms turėtų būti leista atidėti tų duomenų pateikimą;

(11)

tinkamai užpildytos ūkių pelno ataskaitos turėtų būti pateiktos Komisijai per kiekvienos valstybės narės pagal Reglamento (EB) Nr. 1217/2009 7 straipsnį paskirtą ryšių palaikymo agentūrą. Turėtų būti nustatyta nuostata, kuria ryšių palaikymo agentūrai būtų suteikta galimybė susijusią informaciją siųsti tiesiai Komisijai per jos to reglamento tikslais įdiegtą kompiuterinę sistemą ir, kad tai ryšių agentūrai naudojant per tą sistemą pateiktas formas, reikalaujama informacija būtų galima keistis elektroniniu būdu. Taip pat turėtų būti nustatyta nuostata, kuria Komisijai būtų leista per Bendrijos ūkių apskaitos duomenų tinklo komitetą informuoti valstybes nares apie bendrąsias kompiuterinės sistemos įdiegimo sąlygas;

(12)

atsižvelgiant į pokyčių, susijusių su BŽŪP, mastą ir duomenims nagrinėti reikalingos informacijos pobūdį po to, kai buvo priimtas Reglamentas (EB) Nr. 868/2008, siekiant aiškumo, tas reglamentas turėtų būti pakeistas nauju teisės aktu. Todėl Reglamentas (EB) Nr. 868/2008 turėtų būti panaikintas nuo 2014 m. sausio 1 d., tačiau jis turėtų būti toliau taikomas apskaitos operacijoms, susijusioms su ankstesniais nei 2014 ataskaitiniais metais;

(13)

Bendrijos ūkių apskaitos duomenų tinklo komitetas per komiteto pirmininko nustatytą laikotarpį nuomonės nepateikė,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:



1 straipsnis

Ūkių pelno ataskaitos ir apskaitos duomenys

Apskaitos duomenų, kurie turi būti pateikti ūkio pelno ataskaitoje, siekiant kasmet nustatyti valdų pajamas ir išnagrinėti jų ūkinę veiklą pagal Reglamento (EB) Nr. 1217/2009 II ir III skyrius, pobūdis ir forma, taip pat susijusios apibrėžtys ir instrukcijos yra nustatyti šio reglamento priede.

2 straipsnis

Duomenų perdavimas Komisijai

1.  1 straipsnyje nurodytas ūkių pelno ataskaitas ir duomenis Komisijai pateikia Reglamento (EB) Nr. 1217/2009 7 straipsnyje nurodyta ryšių palaikymo agentūra per Komisijos to reglamento tikslais įdiegtą kompiuterinę sistemą, kurią naudojant reikalaujama informacija galima keistis elektroniniu būdu, tai ryšių agentūrai naudojant per tą sistemą pateiktas formas.

2.  Apie bendrąsias 1 dalyje nurodytos kompiuterinės sistemos diegimo sąlygas valstybes nares informuoja Bendrijos ūkių apskaitos duomenų tinklo komitetas.

3 straipsnis

Vėlesnis tam tikrų duomenų pateikimas

Nukrypstant nuo 5 straipsnio antros pastraipos, kai valstybei narei reikia daugiau laiko pasirengti metiniam duomenų apie tam tikrų naudojamose trąšose esančių medžiagų, kurių kodai, nurodyti priedo III skyriaus H lentelėje „Ūkinės veiklos sąnaudos“, yra 3031, 3032, 3033, kiekius surinkimui ir pateikimui, ji tuos duomenis gali pradėti teikti nuo 2017 ataskaitinių metų.

Tuo atveju ta valstybė narė iki 2013 m. spalio 31 d. praneša Komisijai apie vėlesnį duomenų pateikimą ir nurodo to priežastis. Ji taip parengia pasiruošimo tų duomenų rinkimui ir pateikimui planą ir iki 2014 m. kovo 31 d. jį pateikia Komisijai ir Bendrijos ūkių apskaitos duomenų tinklo komitetui. Valstybė narė kasmet informuoja Komisiją ir Bendrijos ūkių apskaitos duomenų tinklo komitetą apie to plano įgyvendinimą.

4 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 868/2008 panaikinamas nuo 2014 m. sausio 1 d.

Tačiau jis ir toliau taikomas apskaitos operacijoms, susijusioms su ankstesniais nei 2014 ataskaitiniais metais.

5 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2014 ataskaitinių metų.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

▼M1



PRIEDAS

ŪKIO PELNO ATASKAITA

I.   ŪKIO PELNO ATASKAITOS FORMA

Rinktini duomenys yra suskirstyti lentelėje į grupes, kategorijas ir skiltis. Konkretus duomenų laukelis nurodomas tokia tvarka: <lentelės raidė>.<grupė>.<kategorija>[.<kategorija>].<skiltis>.

Konkrečios duomenų vertės nurodomos skiltyje. Lentelėse, kaip tai nurodyta III skyriuje, langelis paliekamas tuščias tada, kai duomenų vertės gali būti įrašytos; pilkai pažymėti langeliai su ženklu „-“ neturi jokios reikšmės grupiniame kontekste, todėl į juos duomenų įrašyti negalima.

Pavyzdžiai:

— B.UT.20.A (B lentelės 20 kategorijos UT grupės A skiltis) reiškia „Nuomojamų NŽŪN“„plotą“, kuris turi būti įrašytas B lentelės skiltyje „NŽŪN, kai ūkininkauja nuomininkas“.

— I.A.10110.1.0.TA (I lentelės 10110 kategorijos A grupės TA skiltis) reiškia 1 tipo pasėlių „Laukuose auginami pasėliai – pagrindiniai pasėliai, mišrūs pasėliai“ visą „paprastųjų kviečių ir speltos“ plotą ir trūkstamų duomenų kodą 0 „Netrūksta jokių duomenų“).

Lentelės žymimos viena raide, grupės – viena ar daugiau raidžių, kategorijos – skaitmeniniais kodais, o skiltys – viena ar daugiau raidžių.

III skyriuje, A–M lentelių atveju pirmoje lentelėje grupėms ir skiltims taikoma aukšto lygio matrica. Antroje lentelėje parodoma, kaip tie duomenys suskirstomi į kategorijas, kur kiekviena kategorija žymima vienu ar daugiau kodų arba kodų dalių.

Kiekvienos lentelės kategorijos ir skilties vertei taikomos papildomos apibrėžtys ir susiję nurodymai pateikiami III skyriuje po atitinkamos lentelės.

II.   BENDROSIOS APIBRĖŽTYS IR NURODYMAI

a) Ūkio ataskaitos duomenys yra susiję su viena žemės ūkio valda ir vieneriais ataskaitiniais metais, kuriuos sudaro 12 paeiliui einančių mėnesių.

b) Ūkio ataskaitos duomenys susiję vien tik su žemės ūkio valda. Šie duomenys yra susiję su valdos žemės ūkio veikla ir tiesiogiai su valda susijusia kita pelninga veikla (KPV). Išskyrus šią veiklą, jokie kiti duomenys, susiję su bet kokia neūkine ūkio turėtojo ar jo šeimos veikla, pensijomis, paveldėjimu, privačiomis bankų sąskaitomis, su žemės ūkio valda nesusijusia nuosavybe, asmeniniais mokesčiais, privačiu draudimu ir t. t. rengiant ūkio ataskaitas nėra įtraukiami.

c) Ūkio ataskaitoje pateikiami duomenys turi būti paimti iš ataskaitų, kuriose per ataskaitinius metus buvo sistemingai ir reguliariai daromi įrašai.

d) Apskaitos duomenys išreiškiami pinigine išraiška, be PVM.

e) Apskaitos duomenys pinigine išraiška išreiškiami be dotacijų ir subsidijų. Dotacijos ir subsidijos suprantamos kaip visų formų tiesioginė pagalba iš viešųjų fondų, gauta kaip specialiosios įplaukos (žiūrėti apibūdinimą M lentelėje SUBSIDIJOS).

f) Ūkio ataskaitoje duomenys turėtų būti pateikiami toliau nurodytais vienetais ir taikant toliau nurodytą tikslumo lygį:

—

finansinė vertė : vertė eurais arba nacionaliniais piniginiais vienetais be dešimtainių dalių. Tačiau jeigu nacionalinės valiutos vieneto santykinė vertė, palyginti su euru, yra maža, konkrečios valstybės narės ryšius palaikanti įstaiga ir ūkių apskaitos duomenų tinklą tvarkantis Komisijos personalas gali susitarti pinigines išraiškas pateikti nacionalinės valiutos vienetų šimtais ar tūkstančiais;

—

fiziniai dydžiai : svoris centneriais (q = 100 kg), išskyrus kiaušinius, kurie skaičiuojami tūkstančiais; skysčio tūris hektolitrais (įskaitant vyną ir susijusius produktus);

—

plotas : arais, išskyrus atvejus, kai pateikiami duomenys apie grybus, kurių kiekis nurodomas viso apsodinto ploto kvadratiniais metrais;

—

gyvulių skaičiaus vidurkiai : šimtųjų tikslumu;

—

darbo jėgos vienetai : šimtųjų tikslumu.

g) Neįrašykite „0“, jei vertė nėra susijusi su konkrečia valda arba tokie duomenys buvo prarasti.

III.   LENTELĖS, SPECIFINĖS APIBRĖŽTYS IR NURODYMAI

A    lentelė.

Bendra informacija apie valdą



Bendros informacijos kategorija

Kodas (*)



 

Skiltys

Informacijos grupė

Regionas

Paregionis

Valdos serijos numeris

Laipsniai

Minutės

NUTS nomenklatūra

Apskaitos įstaigos numeris

Data

Ūkio vertė

Ūkininkavimo tipas

Ekonominio dydžio klasė

Kodas

R

S

H

DG

MI

N

AO

DT

W

TF

ES

C

ID

Valdos identifikacinis numeris

  
  
  

—

—

—

—

—

—

—

—

—

LO

Valdos vieta

—

—

—

  
  
  

—

—

—

—

—

—

AI

Apskaitos informacija

—

—

—

—

—

—

  
  

—

—

—

  

TY

Skirstymas pagal rūšis

—

—

—

—

—

—

—

—

  
  
  

—

CL

Klasės

—

—

—

—

—

—

—

—

—

—

—

  

OT

Kita informacija apie valdą

—

—

—

—

—

—

—

—

—

—

—

  



Kodas (*)

Apibūdinimas

Grupė

R

S

H

DG

MI

N

AO

DT

W

TF

ES

C

10

Valdos numeris

ID

AID10R

AID10S

AID10H

—

—

—

—

—

—

—

—

—

20

Platuma

LO

—

—

—

ALO20DG

ALO20MI

—

—

—

—

—

—

—

30

Ilguma

LO

—

—

—

ALO30DG

ALO30MI

—

—

—

—

—

—

—

40

NUTS3

LO

—

—

—

—

—

ALO40N

  
  
  
  
  
  

50

Apskaitos įstaiga

AI

—

—

—

—

—

—

AAI50AO

—

—

—

—

—

60

Apskaitos būdas

AI

—

—

—

—

—

—

—

—

—

—

—

AAI60C

70

Sąskaitų uždarymo data

AI

—

—

—

—

—

—

—

AAI70DT

—

—

—

—

80

Valstybės narės apskaičiuota nacionalinė vertė

TY

—

—

—

—

—

—

—

—

ATY80W

—

—

—

90

Klasifikacija atrankos metu

TY

—

—

—

—

—

—

—

—

—

ATY90TF

ATY90ES

  

100

Tiesiogiai su valda susijusi kita pelninga veikla (KPV)

CL

—

—

—

—

—

—

—

—

—

—

—

ACL100C

110

Nuosavybės tipas / ekonominis tikslas

CL

—

—

—

—

—

—

—

—

—

—

—

ACL110C

120

Teisinis statusas

CL

—

—

—

—

—

—

—

—

—

—

—

ACL120C

130

Turėtojo (-ų) atsakomybės lygis

CL

—

—

—

—

—

—

—

—

—

—

—

ACL130C

140

Ekologinis ūkininkavimas

CL

—

—

—

—

—

—

—

—

—

—

—

ACL140C

141

Ekologinio ūkininkavimo sektoriai

CL

 
  
  
  
  
  
  
  
  
  
  

A.CL.141.C

150

Saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN) / saugoma geografinė nuoroda (SGN)

CL

—

—

—

—

—

—

—

—

—

—

—

ACL150C

151

Sektoriai, kuriuose naudojama SKVN / SGN

CL

 
  
  
  
  
  
  
  
  
  
  

A.CL.151.C

160

Mažiau palanki ūkininkauti vietovė

CL

—

—

—

—

—

—

—

—

—

—

—

ACL160C

170

Aukštis virš jūros lygio

CL

—

—

—

—

—

—

—

—

—

—

—

ACL170C

180

Struktūrinių fondų paramos kriterijus atitinkantis plotas

CL

—

—

—

—

—

—

—

—

—

—

—

ACL180C

190

Natura 2000 vietovė

CL

—

—

—

—

—

—

—

—

—

—

—

ACL190C

200

Pagal Vandens direktyvą (2000/60/EB) saugoma vietovė

CL

—

—

—

—

—

—

—

—

—

—

—

ACL200C

210

Drėkinimo sistema

OT

—

—

—

—

—

—

—

—

—

—

—

AOT210C

220

Gyvulių vieneto dienų, kurias gyvuliai ganosi bendroje žemėje, skaičius

OT

—

—

—

—

—

—

—

—

—

—

—

AOT220C

A.ID.    Valdos identifikacinis numeris

Numeris paskiriamas kiekvienai pirmą kartą atrinktai respondentinei valdai. Šis numeris valdai suteikiamas visam laikotarpiui, kurį ji yra įtraukta į apskaitos tinklą. Paskirtasis numeris niekada nepaskiriamas kitai valdai.

Tačiau jeigu valda iš pagrindų pasikeičia, visų pirma tokiais atvejais, kai valda padalijama į dvi atskiras valdas arba sujungiama su kita valda, tokią valdą galima laikyti nauja valda. Tokiu atveju jai turi būti paskiriamas naujas numeris. Jeigu valdoje pereinama prie kito ūkininkavimo tipo, valdai naujas numeris neskiriamas. Jeigu kyla nesusipratimų dėl kurios nors kitos respondentinės valdos dėl to, kad, pavyzdžiui, regionus padalijus į naujus paregionius, valdai paliktas jai skirtas numeris, tą numerį reikėtų pakeisti. Tada Komisijai turi būti nusiųsta lentelė, kurioje pateikiami senų ir naujų numerių atitikmenys.

Valdos numerį sudaro trys rodiklių grupės:

A.ID.10.R. Regionas: turi būti suteiktas kodo numeris, atitinkantis Komisijos reglamento (ES) Nr. 1291/2009 ( 12 ) priede nustatytą kodą.

A.ID.10.S. Paregionis: turi būti suteiktas kodo numeris.

Parinkti paregioniai turėtų būti grindžiami Eurostato kartu su nacionaliniais statistikos institutais nustatyta bendrąja regionų klasifikacijos sistema, žinoma kaip teritorinių statistinių vienetų nomenklatūra (NUTS).

Visais atvejais atitinkama valstybė narė pateikia Komisijai lentelę, kurioje prie kiekvieno naudojamo paregionio kodo nurodomi atitinkami NUTS regionai, taip pat atitinkamas regionas, kurio specifinės standartinės gamybos vertės yra apskaičiuojamos.

A.ID.10.H. Valdos serijos numeris

A.LO.    Valdos vieta

Nurodant valdos vietą, pateikiami du rodikliai: geografinė nuoroda (platuma ir ilguma) ir NUTS 3 lygio teritorinių statistinių vienetų kodas.

A.LO.20. Platuma: laipsniai ir minutės (5 min tikslumu), skiltys DG ir MI.

A.LO.30. Ilguma: laipsniai ir minutės (5 min tikslumu), skiltys DG ir MI.

Įgyvendinimo taisyklės, siekiant užtikrinti duomenų slaptumą, ir praktinės rekomendacijos bus nurodytos instrukcijų dokumente.

A.LO.40.N. NUTS3 kodas reiškia NUTS 3 lygio teritorinio statistinio vieneto, kuriame yra valda, kodą. Turėtų būti pateikta naujausia, Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1059/2003 ( 13 ) apibūdinta kodo versija.

A.AI.    Apskaitos informacija

A.AI.50.AO. Apskaitos įstaigos numeris: turi būti suteiktas kodo numeris.

Kiekvienoje valstybėje narėje kiekvienai apskaitos įstaigai turėtų būti suteikiamas unikalus numeris. Turėtų būti nurodytas tos apskaitos įstaigos, kuri šiais finansinės apskaitos metais tvarkė valdos duomenis, numeris.

A.AI.60.C. Apskaitos būdas: turi būti nurodytas ūkio vedamos apskaitos būdas. Naudojami šie kodų numeriai:

1.

dvejybinio įrašo apskaita;

2.

supaprastinta apskaita;

3.

įrašas nereikalingas.

A.AI.70.DT. Sąskaitų uždarymo data: įrašoma naudojant formatą „MMMM-MM-DD“, pavyzdžiui, 2009-06-30 arba 2009-12-31.

A.TY.    Skirstymas pagal rūšis

A.TY.80.W. Nacionalinė ūkio vertė: turėtų būti nurodyta valstybės narės apskaičiuota ekstrapoliacinio veiksnio vertė. Vertės turi būti išreikštos šimtosiomis dalimis.

A.TY.90.TF. Ūkininkavimo tipas atrankos metu: ūkininkavimo valdoje tipo kodas pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1242/2008 ( 14 ) I priedą, vykdant atranką konkrečiais finansinės apskaitos metais.

A.TY.90.ES. Ekonominio dydžio klasė atrankos metu: valdos ekonominio dydžio klasės kodas pagal Reglamento (EB) Nr. 1242/2008 I priedą vykdant atranką konkrečiais finansinės apskaitos metais.

A.CL.    Klasės

A.CL.100.C. Tiesiogiai su valda susijusi kita pelninga veikla: turi būti nurodyta kaip procentų grupė, nurodant tiesiogiai su valda susijusios kitos pelningos veiklos apyvartos dalį ( 15 ) visoje ūkio apyvartoje. Naudojami šie kodų numeriai:

1.

≥ 0 iki ≤ 10 %

2.

> 10 % iki ≤ 50 %

3.

> 50 % iki ≤ 100 %

A.CL.110.C. Nuosavybės tipas / ekonominis tikslas: turėtų būti nurodytas valdos nuosavybės tipas ir ekonominiai tikslai. Naudojami šie kodų numeriai:

1.

Šeimos ūkis : valdoje naudojama valdos turėtojo (-os) ir (arba) jos valdytojo (-os) ir jo (-os) šeimos darbo jėga ir kapitalas ir jie naudojasi ekonominės veiklos teikiama nauda.

2.

Partnerystė : valdą gamybos veiksniais aprūpina keli partneriai ir nors keli iš jų ūkyje dirba nemokamai. Naudos gavėjai – partneriai.

3.

Pelno siekianti bendrovė : pelnas naudojamas akcininkų dividendams / pelnui išmokėti. Bendrovė yra valdos turėtoja.

4.

Pelno nesiekianti bendrovė : pelnas visų pirma naudojamas užimtumui užtikrinti arba panašiems socialiniams tikslams. Bendrovė yra valdos turėtoja.

A.CL.120.C. Teisinis statusas: turėtų būti nurodyta, ar valda yra juridinis asmuo. Naudojami šie kodų numeriai:

0.

Klaidinga informacija.

1.

Teisinga informacija.

A.CL.130.C. Turėtojo (-ų) atsakomybės lygis. Turėtų būti nurodytas (pagrindinio) turėtojo (ekonominės) atsakomybės lygis. Naudojami šie kodų numeriai:

1.

Visiškas.

2.

Dalinis.

A.CL.140.C. Ekologinis ūkininkavimas: turėtų būti nurodyta, ar ūkis taiko ekologinės gamybos metodus, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 834/2007, ypač jo 4 ir 5 straipsniuose. Naudojami šie kodų numeriai:

1.

Valdoje ekologinės gamybos metodai netaikomi.

2.

Valdoje visiems produktams taikomi tik ekologinės gamybos metodai.

3.

Valdoje taikomi ekologiniai ir kiti gamybos metodai.

4.

Valdoje pereinama prie ekologinės gamybos metodų taikymo.

A.CL.141.C. Ekologinio ūkininkavimo sektoriai: kai valdoje taikomi ekologiniai ir kiti gamybos metodai, turėtų būti nurodyti tie valdos gamybos sektoriai, kuriuose taikomas tik ekologinis gamybos metodas (galimi keli įrašai). Naudojami toliau nurodyti kodų numeriai. Kai visuose valdos gamybos sektoriuose taikomi ekologinės gamybos ir kitokie metodai, turėtų būti naudojamas kodas „netaikoma“.

0.

netaikoma;

31.

javai;

32.

aliejiniai augalai ir baltymingi augalai;

33.

vaisiai ir daržovės (įskaitant citrusinius vaisius, tačiau neįskaitant alyvuogių);

34.

alyvuogės;

35.

vynuogynai;

36.

galvijiena;

37.

karvės pienas;

38.

kiauliena;

39.

avys ir ožkos (pienui ir mėsai);

40.

paukštiena;

41.

kiaušiniai;

42.

kiti sektoriai.

A.CL.150.C. Saugoma kilmės vietos nuoroda / saugoma geografinė nuoroda: turi būti nurodyta, ar valdoje gaminami žemės ūkio produktai ir (arba) maisto produktai su saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN) arba saugoma geografine nuoroda (SGN), arba tai, ar joje gaminami žemės ūkio produktai, kurie, kaip žinoma, naudojami maisto produktams su SKVN / SGN, kaip apibrėžta Tarybos reglamente (EB) Nr. 510/2006 ( 16 ), gaminti. Naudojami šie kodų numeriai:

1.

Valdoje negaminami jokie produktai su SKVN arba SGN, taip pat nežinoma, kad koks nors produktas būtų naudojamas maisto produktams su SKVN arba SGN gaminti.

2.

Valdoje gaminami tik produktai su SKVN ar SGN arba produktai, kurie, kaip žinoma, naudojami maisto produktams su SKVN arba SGN gaminti.

3.

Valdoje gaminami kai kurie produktai su SKVN arba SGN arba keletas produktų, kurie, kaip žinoma, naudojami maisto produktams su SKVN arba SGN gaminti.

A.CL.151.C. Sektoriai, kuriuose naudojama saugoma kilmės vietos nuoroda / saugoma geografinė nuoroda: jei didžiąją dalį tam tikrų specifinių sektorių gamybos sudaro produktai arba maisto produktai su SKVN arba SGN, arba žinoma, kad produktai naudojami maisto produktams su SKVN arba SGN gaminti, turėtų būti nurodyti gamybos sektoriai (galima nurodyti kelis). Naudojami toliau nurodyti kodų numeriai. Kai valdoje gaminami tam tikri produktai arba maisto produktai, kuriems suteikta SKVN arba SGN, arba keletas produktų, kurie, kaip žinoma, naudojami maisto produktams su SKVN arba SGN gaminti, tačiau jie nesudaro kiekvieno sektoriaus produktų daugumos, turėtų būti naudojamas kodas „netaikoma“.

0.

netaikoma;

31.

javai;

32.

aliejiniai augalai ir baltymingi augalai;

33.

vaisiai ir daržovės (įskaitant citrusinius vaisius, tačiau neįskaitant alyvuogių);

34.

alyvuogės;

35.

vynuogynai;

36.

galvijiena;

37.

karvės pienas;

38.

kiauliena;

39.

avys ir ožkos (pienui ir mėsai);

40.

paukštiena;

41.

kiaušiniai;

42.

kiti sektoriai.

Valstybės narės laisvai pasirenka naudoti kodus A.CL.150.C. Saugoma kilmės vietos nuoroda / Saugoma geografinė nuoroda, ir A.CL.151.C valstybėms narėms neprivaloma. Jei valstybė narė kodą taiko, jis turi būti nurodytas prie visų valstybės narės atrinktų ūkių. Jei taikomas kodas A.CL.150.C, turėtų taip pat būti taikomas ir kodas A.CL.151.C.

A.CL.160.C. Mažiau palanki ūkininkauti vietovė: turi būti nurodyta, ar didžioji dalis valdos naudojamų žemės ūkio naudmenų yra vietovėje, kuriai taikomi Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 ( 17 ) 18–20 straipsniai. Naudojami šie kodų numeriai:

1.

Didžioji dalis valdos naudojamų žemės ūkio naudmenų nėra mažiau palankioje ūkininkauti vietovėje, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 18–20 straipsniuose.

2.

Didžioji dalis valdos naudojamų žemės ūkio naudmenų yra mažiau palankioje ūkininkauti vietovėje, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 19 ir 20 straipsniuose.

3.

Didžioji dalis valdos naudojamų žemės ūkio naudmenų yra kalnuotoje vietovėje, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 18 straipsnyje.

4.

Naudmenos yra tokios mažos ir jų tiek daug šiose valstybėse narėse, kad informacija yra nereikšminga.

A.CL.170.C. Aukštis virš jūros lygio: aukštis virš jūros lygio turėtų būti nurodytas atitinkamu kodo numeriu:

1.

Didžioji valdos dalis yra < 300 m aukštyje.

2.

Didžioji valdos dalis yra 300–600 m aukštyje.

3.

Didžioji valdos dalis yra > 600 m aukštyje.

4.

Nėra duomenų.

A.CL.180.C. Struktūrinių fondų paramos kriterijus atitinkantis plotas: turi būti nurodyta, ar didžioji dalis valdos naudojamų žemės ūkio naudmenų yra regione, kuriam taikomi Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 ( 18 ) 5, 6 ir 8 straipsniai. Naudojami šie kodų numeriai:

1.

Didžioji dalis valdos naudojamų žemės ūkio naudmenų yra konvergencijos tikslo kriterijus atitinkančiame regione, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1083/2006, ypač jo 5 straipsnyje.

2.

Didžioji dalis valdos naudojamų žemės ūkio naudmenų yra regionų konkurencingumo ir užimtumo tikslo kriterijus atitinkančiame regione, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1083/2006, ypač jo 6 straipsnyje.

3.

Didžioji dalis valdos naudojamų žemės ūkio naudmenų yra regione, kuriam taikytina pereinamojo laikotarpio parama, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 8 straipsnyje.

A.CL.190.C. Natura 2000 vietovė: turi būti nurodyta, ar didžioji dalis ūkio naudojamų žemės ūkio naudmenų yra vietovėse, susijusiose su Tarybos direktyvos 79/409/EEB ( 19 ) ir Tarybos direktyvos 92/43/EEB ( 20 )(Natura 2000) įgyvendinimu. Naudojami šie kodų numeriai:

1.

Didžioji dalis valdos naudojamų žemės ūkio naudmenų nėra vietovėje, kuriai gali būti skiriamos išmokos pagal Natura 2000.

2.

Didžioji dalis valdos naudojamų žemės ūkio naudmenų yra vietovėje, kuriai gali būti skiriamos išmokos pagal Natura 2000.

A.CL.200.C. Remiantis Vandens direktyva (Direktyva 2000/60/EB) nustatyti plotai: turi būti nurodyta, ar didžioji dalis valdos naudojamų žemės ūkio naudmenų yra vietovėse, susijusiose su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB ( 21 ) įgyvendinimu. Naudojami šie kodų numeriai:

1.

Didžioji dalis valdos naudojamų žemės ūkio naudmenų nėra vietovėje, kuriai gali būti skiriamos išmokos, susijusios su Direktyva 2000/60/EB.

2.

Didžioji dalis valdos naudojamų žemės ūkio naudmenų yra vietovėje, kuriai gali būti skiriamos išmokos, susijusios su Direktyva 2000/60/EB.

A.OT.    Kita informacija apie valdą

A.OT.210.C. Drėkinimo sistema: turi būti nurodyta pagrindinė ūkyje taikoma drėkinimo sistema:

0.

Netaikoma (jei ūkyje drėkinimo sistemos nėra);

1.

paviršinė;

2.

purkštuvų;

3.

lašelinė;

4.

kita.

A.OT.220.C. Gyvulių vieneto dienų, kurias gyvuliai ganosi bendroje žemėje, skaičius: gyvulių vieneto dienų, kurias ūkio gyvuliai ganosi valdos naudojamoje bendroje žemėje, skaičius.

A LENTELĖS SKILTYS

R skiltyje nurodomas regionas, S skiltyje – paregionis, H skiltyje – valdos serijos numeris, DG skiltyje – laipsniai, MI skiltyje – minutės, N skiltyje – NUTS, AO skiltyje – apskaitos įstaigos numeris, DT skiltyje – data, W skiltyje – ūkio vertė, TF – ūkininkavimo tipas, ES – ekonominio dydžio klasė, o C skiltyje – kodas.

B    lentelė

Naudojimo tipas



Naudojamų žemės ūkio naudmenų (NŽŪN) kategorija

Kodas (*)



Informacijos grupė

Naudojamos žemės ūkio naudmenos

A

UO

NŽŪN, kai ūkininkaujama nuosavame ūkyje

  

UT

NŽŪN, kai ūkininkauja nuomininkas

  

US

NŽŪN, kai ūkininkaujama pusininkystės ar kt. būdais

  



Kodas (*)

Kategorijų apibūdinimas

Grupė

A

10

NŽŪN, kai ūkininkaujama nuosavame ūkyje

UO

 

20

Nuomojamos NŽŪN

UT

 

30

NŽŪN, kai ūkininkaujama pusininkystės būdu

US

 

Valdų žemė, valdoma bendrai dviejų ar daugiau partnerių, turėtų būti registruojama kaip valdoma savininko, nuomojama ar naudojama pusininkystės būdu pagal galiojantį partnerių susitarimą.

Naudojamos žemės ūkio naudmenos (NŽŪN) – visas valdos naudojamas plotas, kurį užima ariamoji žemė, daugiamečiai žolynai, daugiamečiai pasėliai ir asmeninio naudojimo daržai neatsižvelgiant į teisinį žemės naudojimo pagrindą. Valdos naudojama bendra žemė nėra įtraukiama.

Turėtų būti naudojamos šios informacijos grupės ir kategorijos:

B.UO.    NŽŪN, kai ūkininkaujama nuosavame ūkyje

B.UO.10.A. Naudojamos žemės ūkio naudmenos (ariamoji žemė, daugiamečiai žolynai, daugiamečiai pasėliai ir asmeninio naudojimo daržai), kuriose ūkininkauja savininkas, nuomininkas iki gyvos galvos arba asmuo, įsigijęs ūkį išperkamosios nuomos būdu, ir (arba) jis valdo NŽŪN panašiomis sąlygomis. Šiai kategorijai priskiriama ir kitiems nuomojama sėjai paruošta žemė (pasėlių kodas 11300).

B.UT.    NŽŪN, kai ūkininkauja nuomininkas

B.UT.20.A. Naudojamos žemės ūkio naudmenos (ariamoji žemė, daugiamečiai žolynai, daugiamečiai pasėliai ir asmeninio naudojimo daržai), kurias dirba asmuo (išskyrus savininką, nuomininką iki gyvos galvos arba asmenį, įsigijusį ūkį išperkamosios nuomos būdu), išsinuomavęs minėtas naudmenas (nuoma mokama grynais pinigais ir (arba) natūra; dažniausiai sutarta iš anksto, paprastai nekinta pagal ūkininkavimo rezultatus), ir (arba) naudojamos žemės ūkio naudmenos, kuriomis naudojamasi panašiomis teisinio žemės naudojimo sąlygomis.

Į nuomojamą žemę neįtraukiama žemė, kurios derlius nuperkamas kaip nenuimti pasėliai. Už nupirktus nenuimtus pasėlius sumokėtas sumas reikėtų nurodyti H lentelėje prie kodų 2020–2040 (nupirkti pašarai), jeigu tai žolynų ar pašariniai augalai, ir prie kodo 3090 (kitos specialiosios pasėlių sąnaudos), jeigu tai tinkami parduoti pasėliai (produktai, kurie paprastai parduodami). Tinkami parduoti pasėliai, kurie buvo nupirkti nenuimti, turėtų būti nurodyti nenurodant konkrečios vietovės (H lentelė).

Nereguliariai, trumpesniam nei vienerių metų laikotarpiui nuomojama žemė ir jos produkcija registruojama taip pat kaip žemė, kurios derlius yra nuperkamas kaip nenuimti pasėliai.

B.US.    NŽŪN, kai ūkininkaujama pusininkystės ar kt. būdais

B.US.30.A Naudojamos žemės ūkio naudmenos (ariamoji žemė, žolynai ir daugiametės ganyklos, daugiamečiai pasėliai ir asmeninio naudojimo daržai), kuriose bendrai ūkininkauja cedentas ir pusininkas pagal pusininkavimo susitarimą, ir (arba) naudojamos žemės ūkio naudmenos, kuriose ūkininkaujama panašiomis sąlygomis.

B LENTELĖS SKILTYS

A skiltyje nurodomos NŽŪN.

C    lentelė

Darbo jėga



Darbo jėgos kategorija

Kodas (*)



 

Skiltys

Informacijos grupė

Bendrieji reikalavimai

Visas darbas valdoje (vykdant žemės ūkio veiklą ir kitą pelningą veiklą (KPV), tiesiogiai susijusią su valda)

Kitos pelningos veiklos (KPV), tiesiogiai susijusios su valda, dalis

Asmenų skaičius

Lytis

Gimimo metai

Valdytojo profesinis pasirengimas ūkininkauti

Išdirbtas laikas per metus

Metinių darbo vienetų skaičius

Per metus išdirbto laiko %

Metinių darbo vienetų (MDV) %

P

G

B

T

Y1

W1

Y2

W2

Įrašykite sveiką skaičių

Įrašykite kodą

Įrašykite keturis skaitmenis

Įrašykite kodą

(valandomis)

(MDV)

%

%

UR

Neapmokama nuolatinė darbo jėga

  
  
  
  
  
  
  
  

UC

Neapmokama nenuolatinė darbo jėga

—

—

—

—

  

—

  

—

PR

Apmokama nuolatinė darbo jėga

  
  
  
  
  
  
  
  

PC

Apmokama nenuolatinė darbo jėga

—

—

—

—

  

—

  

—



Kodas (*)

Apibūdinimas

Grupė

P

G

B

T

Y1

W1

Y2

W2

10

Turėtojas / valdytojas

UR

—

  
  
  
  
  

—

  

20

Turėtojas / ne valdytojas

UR

—

  
  

—

  
  

—

  

30

Valdytojas / ne turėtojas

UR

—

  
  
  
  
  

—

  

40

Turėtojo sutuoktinis

UR

 

—

—

—

  
  
  
  

50

Kiti

UR, PR

 

—

—

—

  
  
  
  

60

Nenuolatiniai

UC, PC

—

—

—

—

  

—

  

—

70

Valdytojas

PR

—

  
  
  
  
  

—

  

Darbo jėga reiškia visus asmenis, kurie dirbo ūkyje per finansinės apskaitos metus (žr. toliau). Tačiau neįtraukiami asmenys, kurie dirbo kito asmens arba įmonės vardu (žemės ūkio darbai pagal sutartį, kurių sąnaudos registruojamos H lentelėje prie kodo 1020).

Jeigu valdos teikia viena kitai abipusę pagalbą, kai šią pagalbą sudaro apsikeitimas darbu, ir gauta pagalba iš esmės lygi suteiktai pagalbai, ūkio darbo jėgos atlikto darbo laikas ir visi su tuo susiję darbo užmokesčiai nurodomi ūkio pelno ataskaitoje.

Kartais gauta pagalba lygi kitokios rūšies pagalbai (pvz., už darbu suteiktą pagalbą atsilyginama aprūpinant mašinomis). Jeigu apsikeitimas paslaugomis ribotas, ūkio ataskaitoje nenurodoma nieko (anksčiau pateiktame pavyzdyje gauta pagalba neužregistruojama kaip darbo jėga; tačiau į mašinų sąnaudas įtraukiamos sąnaudos, susijusios su tų mašinų pateikimu naudoti). Išskirtiniais atvejais, kai apsikeitimas paslaugomis vyksta stambiu mastu, taikoma viena iš toliau nurodytų procedūrų:

a) darbu gauta pagalba atlyginama kitos rūšies paslauga (pvz., aprūpinama mašinomis): kaip paslauga gautas darbo laikas registruojamas kaip apmokamas ūkio darbas (prie PR arba PC grupių, atsižvelgiant į tai, ar darbui ūkyje samdoma reguliariai, ar ne); suteiktos pagalbos vertė užregistruojama kaip gamyba prie atitinkamos kategorijos kitose lentelėse (šiuo atveju L lentelėje prie 2010 kategorijos „Darbas pagal sutartį“) ir kaip sąnaudos (H lentelėje prie 1010 kategorijos „Darbo užmokesčiai ir socialinis draudimas“);

b) darbu gauta pagalba atlyginama kitos rūšies paslauga (pvz., aprūpinama mašinomis): tokioje situacijoje atlikto darbo laikas ir visi su tuo susiję darbo užmokesčiai neregistruojami; gautos paslaugos vertė užregistruojama kaip ūkinės veiklos sąnaudos prie atitinkamos grupės kitoje lentelėje (šiame pavyzdyje į H lentelę prie grupės 1020 „Darbas pagal sutartį ir mašinų nuoma“).

Reikia skirti tokias informacijos grupes ir darbo jėgos kategorijas:

C.UR.    Neapmokama nuolatinė darbo jėga

Neapmokama darbo jėga arba darbo jėga, už kurią mokamas mažesnis atlyginimas (grynaisiais ar natūra) negu paprastai mokama už suteikiamas paslaugas (tokio apmokėjimo nereikėtų registruoti ūkio sąnaudose) ir kuri finansinės apskaitos metais kiekvieną savaitę buvo naudojama (neįskaitant paprastų atostogų) ne mažiau kaip visą vieną dieną.

Nuolatiniam darbui įdarbintas asmuo, kuris dėl kokių nors priežasčių buvo įdarbintas ūkyje tik ribotam finansinės apskaitos metų laikotarpiui, vis tiek registruojamas (pagal faktiškai išdirbtų valandų skaičių) kaip nuolatinė darbo jėga.

Gali būti tokie arba panašūs atvejai:

a) specialios gamybos sąlygos ūkyje, kurioms esant darbo jėga ištisus metus nereikalinga: pvz., alyvmedžių ar vynmedžių ūkiai ir ūkiai, kurių specializacija – sezoninis gyvūnų penėjimas arba vaisių ir daržovių auginimas atviruose plotuose;

b) nebuvimas darbe ne dėl paprastų atostogų, pvz., dėl karinės tarnybos, ligos, nelaimingo atsitikimo, motinystės, pratęsto nedarbingumo ir t. t.;

c) prisijungimas prie valdos arba pasitraukimas iš jos;

d) visiškas darbo nutraukimas valdoje dėl nenumatytų atvejų (potvynis, gaisras ir t. t.).

Yra tokios kategorijos:

C.UR.10.    Turėtojas / valdytojas

Asmuo, kuris prisiima ekonominę ir juridinę atsakomybę už valdą ir kasdien ją valdo. Jeigu tai yra pusininkavimas, pusininkas nurodomas kaip turėtojas / valdytojas.

C.UR.20.    Turėtojas / ne valdytojas

Asmuo, kuris prisiima ekonominę ir juridinę atsakomybę už valdą, bet kasdien jos nevaldo.

C.UR.30    Valdytojas / ne turėtojas

Asmuo, kuris kasdien valdo valdą, tačiau už ją neprisiima ekonominės ir juridinės atsakomybės.

C.UR.40.    Turėtojo (-ų) sutuoktinis (-iai)

C.UR.50.    Kita neapmokama nuolatinė darbo jėga

Neapmokama nuolatinė darbo jėga, neįtraukta į ankstesnes kategorijas, apima taip pat prižiūrėtojus ir valdytojo padėjėjus, neatsakingus už viso ūkio valdymą.

C.UC.    Neapmokama nenuolatinė darbo jėga

C.UC.60.

Į šią kategoriją įtraukiama neapmokama darbo jėga, kuri finansinės apskaitos metais ūkyje nedirbo nuolatos.

C.PR.    Apmokama nuolatinė darbo jėga

Darbo jėga, apmokama (grynaisiais ir (arba) natūra) tiek, kiek paprastai mokama už suteikiamas paslaugas, kuri finansinės apskaitos metais (neįskaitant paprastų atostogų) valdoje dirbo ne mažiau kaip vieną visą dieną per savaitę.

Reikia nurodyti tokias kategorijas:

C.PR.70.    Ūkio valdytojas

Atlyginimą gaunantis asmuo, atsakingas už kasdienį valdos valdymą.

C.PR.50.    Kiti

Šioje grupėje nurodoma visa nuolatinė apmokama darbo jėga (išskyrus už atlyginimą samdomą valdos valdytoją). Į ją taip pat įtraukiami prižiūrėtojas ir valdytojo padėjėjai, neatsakingi už viso ūkio valdymą.

C.PC.    Apmokama nenuolatinė darbo jėga

C.PC.60. Į šią kategoriją įtraukiama apmokama darbo jėga (įskaitant vienetininkus), kuri finansinės apskaitos metais nenuolat dirbo valdoje.

C LENTELĖS SKILTYS

Jeigu yra keletas turėtojų, gali būti daugiau negu vienas sutuoktinis. Prie atitinkamų kategorijų (grupių UR „neapmokama nuolatinė darbo jėga“ arba PR „apmokama nuolatinė darbo jėga“ 40 ir 50 kategorijų) turi būti nurodytas sutuoktinių skaičius ir asmenų skaičius.

Prie atitinkamų kategorijų (grupių UR „neapmokama nuolatinė darbo jėga“ arba PR „apmokama nuolatinė darbo jėga“ 10–30 ir 70 kategorijų) turi būti nurodyta tik turėtojo (-ų) ir (arba) valdytojo (-ų) lytis. Lytis nurodoma kodo numeriu, t. y.:

1.

Vyras.

2.

Moteris.

Reikia nurodyti tiktai turėtojo (-ų) ir (arba) valdytojo (-ų) (priskiriamų grupių UR „neapmokama nuolatinė darbo jėga“) arba PR „apmokama nuolatinė darbo jėga“ 10–30 ir 70 kategorijoms) gimimo metus, pateikiant keturis gimimo metų skaitmenis.

Siekti profesinio pasirengimo ūkininkauti gali tik valdytojas (-ai) (priskiriamas (-i) grupių UR „neapmokama nuolatinė darbo jėga“ arba PR „apmokama nuolatinė darbo jėga“ 10, 30 ir 70 kategorijoms). Profesinis pasirengimas ūkininkauti nurodomas kodo numeriu, t. y.:

1.

Tik praktinis profesinis pasirengimas ūkininkauti.

2.

Pagrindinės ūkininkavimo žinios.

3.

Išsamus profesinis pasirengimas ūkininkauti.

Išdirbtas laikas turėtų būti nurodytas valandomis visoms grupėms ir kategorijoms. Reikėtų nurodyti laiką, faktiškai paskirtą darbui valdoje. Jeigu žmonės mažiau darbingi, išdirbtas laikas turėtų būti sumažintas proporcingai jų darbingumui. Darbuotojų vienetininkų išdirbtas laikas apskaičiuojamas dalinant visą už darbą išmokėtą sumą iš valandinio užmokesčio, kurį gauna darbuotojas, kuriam mokama už išdirbtą laiką.

Nuolatiniam darbui įdarbinta darbo jėga paverčiama metiniais darbo vienetais. Nenuolatinės (neapmokamos (UC) ir apmokamos (PC)) darbo jėgos metinių darbo vienetų skaičius neregistruojamas. Vienas metinis darbo vienetas lygus vienam nuolatinį darbą visą darbo dieną valdoje dirbančiam asmeniui. Vienas asmuo negali viršyti vieno darbo vieneto ekvivalento, net jeigu jo faktinis darbo laikas viršija tame regione ir tokio tipo valdoje įprastą normą. Asmuo, dirbantis valdoje ne visus metus, registruojamas kaip „metinio vieneto“ sveiko skaičiaus dalis. Kiekvieno tokio asmens „metinis darbo vienetas“ gaunamas dalijant jo faktinį metinį darbo laiką iš darbuotojo, dirbančio visą dieną, įprasto metinio darbo laiko tame regione ir tokio paties tipo valdoje.

Jeigu darbuotojai mažiau darbingi, metinis darbo vieneto ekvivalentas turėtų būti sumažintas proporcingai jų darbingumui.

Privaloma nurodyti tik nenuolatinės (neapmokamos ir apmokamos) darbo jėgos KPV dalį, išreikštą per metus išdirbto laiko %. Laisvai pasirenkama, ar reikėtų nurodyti tokius duomenis turėtojo (-ų) sutuoktinio (-ių), kitos neapmokamos nuolatinės darbo jėgos ir kitos apmokamos nuolatinės darbo jėgos atžvilgiu. Prie kiekvienos susijusios kategorijos (40, 50, 60) nurodomas per finansinės apskaitos metus dirbtų valandų %.

Privaloma nurodyti visų darbo jėgos kategorijų, išskyrus nenuolatinę (neapmokamą (UC) ir apmokamą (PC)) darbo jėgą, KVP dalį, išreikštą metiniais darbo vienetais. Ši dalis išreiškiama kiekvienos kategorijos darbo jėgos metinių darbo vienetų %.

Darbas valdoje apima visą fizinio ir administracinio pobūdžio organizavimo, priežiūros ir vykdymo darbą, atliekamą dirbant žemės ūkio darbus ūkyje ir darbus, susijusius su kita pelninga veikla (KPA), tiesiogiai susijusia su valda:

— žemės ūkio darbus ūkyje:

— 

— finansinį organizavimą ir valdymą (ūkio vykdomą pardavimą ir pirkimą, buhalterinę apskaitą ir t. t.),

— darbą laukuose (arimą, sėjimą, derliaus nuėmimą, sodų priežiūrą ir t. t.),

— gyvulininkystę (pašarų ruošimą, gyvulių šėrimą, melžimą, gyvulių priežiūrą ir t. t.),

— produktų paruošimą pardavimui, sandėliavimui, tiesioginį ūkio produktų pardavimą, ūkio produktų perdirbimą vartojimui saviems tikslams, vyno ir alyvuogių aliejaus gamybą,

— pastatų, mašinų, įrengimų, gyvatvorių, griovių ir kt. priežiūrą,

— valdos darbuotojų transportavimą ir jų vykdomą transportavimą;

— darbą, susijusį su kita pelninga veikla, tiesiogiai susijusia su valda:

— 

— darbą pagal sutartį (naudojant ūkio gamybos priemones),

— turizmą, apgyvendinimą ir kitą laisvalaikio veiklą,

— ūkio produktų perdirbimą (žaliavos gali būti gaminamos ūkyje arba perkamos), pavyzdžiui, sūrio, sviesto, perdirbtos mėsos ir kt.,

— atsinaujinančiosios energijos gamybą,

— miškininkystę ir medienos perdirbimą,

— KPV (kailiniai gyvūnai, socialinis ūkininkavimas, rankdarbiai, akvakultūra ir kt.).

Toliau minimi darbai nelaikomi darbu valdoje:

— darbas, susijęs su ilgalaikio turto didinimu (statyba arba pastatų ar mašinų kapitalinis remontas, sodų įveisimas, pastatų griovimas, sodų naikinimas ir kt.),

— turėtojo ar valdytojo namų ūkyje atliekamas darbas.

D    lentelė

Turtas

Lentelės struktūra



Turto kategorija

Kodas (*)



 

Skiltis

Informacijos grupė

Vertė

V

OV

Pradinė vertė

  

AD

Sukauptas nuvertėjimas

  

DY

Nuvertėjimas einamaisiais metais

  

IP

Investicijos / pirkimas neatskaičius subsidijų

  

S

Subsidijos

  

SA

Pardavimas

  

CV

Galutinė vertė

  



Kodas (*)

Kategorijų apibūdinimas

OV

AD

DY

IP

S

SA

CV

1010

Grynieji pinigai ir jų ekvivalentai

  

—

—

—

—

—

  

1020

Gautinos sumos

  

—

—

—

—

—

  

1030

Kitas trumpalaikis turtas

  

—

—

—

—

—

  

1040

Atsargos

  

—

—

  
  
  
  

2010

Biologinis turtas – augalai

  

—

—

  
  
  
  

3010

Žemės ūkio paskirties žemė

  

—

—

  
  
  
  

3020

Žemės gerinimo priemonės

  
  
  
  
  
  
  

3030

Ūkio pastatai

  
  
  
  
  
  
  

4010

Mašinos ir įrenginiai

  
  
  
  
  
  
  

5010

Miško žemė, įskaitant stačią mišką

  

—

—

  
  
  
  

7010

Nematerialusis, parduotinas turtas

  

—

—

  
  
  
  

7020

Nematerialusis, neparduotinas turtas

  
  
  
  
  
  
  

8010

Kitas pagrindinis kapitalas

  
  
  
  
  
  
  

Turi būti naudojamos šios turto kategorijos:

1010.    Grynieji pinigai ir jų ekvivalentai

Grynieji pinigai ir kitas turtas, kuris gali būti lengvai konvertuojamas į grynuosius pinigus.

1020.    Gautinos sumos

Trumpalaikis turtas, valdai grąžintinos sumos, paprastai susijusios su ūkine veikla.

1030.    Kitas trumpalaikis turtas

Visas kitas turtas, kurį nesudėtinga parduoti arba tikimasi, kad jis bus išpirktas per metus.

1040.    Atsargos

Valdai priklausančių produktų atsargos, kurios gali būti panaudotos kaip ūkinės veiklos sąnaudos arba yra laikomos pardavimui, nepriklausomai nuo to, ar jos buvo pagamintos valdoje, ar nusipirktos.

2010.    Biologinis turtas – augalai

Visų augalų, kurie dar nenuimti (visų daugiamečių pasėlių ir nenuimtų pasėlių) vertė.

3010.    Žemės ūkio paskirties žemė

Valdai priklausanti žemės ūkio paskirties žemė.

3020.    Žemės gerinimo priemonės

Žemės gerinimo priemonės (pvz., tvoros, drenažas, sumontuoti drėkinimo įrengimai), priklausančios turėtojui, nepriklausomai nuo žemės valdymo tipo. Visoms įrašytoms sumoms DY skiltyje skaičiuojamas nuvertėjimas.

3030.    Ūkio pastatai

Turėtojui priklausantys pastatai, nepriklausomai nuo žemės valdymo tipo. Reikia pateikti informaciją po šia antrašte, o įrašytoms sumoms DY skiltyje skaičiuojamas nuvertėjimas.

4010.    Mašinos ir įrenginiai

Traktoriai, motoriniai kultivatoriai, sunkvežimiai, furgonai, automobiliai, stambi ir smulki ūkininkavimo technika. Reikia pateikti informaciją po šia antrašte, o įrašytoms sumoms DY skiltyje skaičiuojamas nuvertėjimas.

5010.    Miško žemė, įskaitant stačią mišką

Savininko naudojama miško žemė, įtraukta į žemės ūkio valdą.

7010.    Nematerialusis, parduotinas turtas

Visas nematerialusis turtas, kuris gali būti lengvai perkamas arba parduodamas (pavyzdžiui, kvotos ir teisės, kai jomis prekiaujama be žemės, ir kuriomis aktyviai prekiaujama rinkoje).

7020.    Nematerialusis–, neparduotinas turtas

Visas kitas nematerialusis turtas (pavyzdžiui, programinė įranga, licencijos ir t. t.). Reikia pateikti informaciją po šia antrašte, o įrašytoms sumoms DY skiltyje skaičiuojamas nuvertėjimas.

8010.    Kitas pagrindinis kapitalas

Kitas ilgalaikis turtas. Reikia pateikti informaciją po šia antrašte ir, jei taikytina, į DY skiltį įrašomos nuvertėjimo sumos.

D lentelėje pateiktos informacijos grupės

Naudojamos šios informacijos grupės: (OV) pradinė vertė, (AD) sukauptas nuvertėjimas, (DY) nuvertėjimas einamaisiais metais, (IP) investicijos arba pirkimas neatskaičius subsidijų, (S) subsidijos, (SA) pardavimas, (CV) galutinė vertė. Jos apibūdinamos toliau.

Yra tik viena (V) skiltyje nurodoma vertė.

Vertės nustatymo metodai

Naudojami šie vertės nustatymo metodai:



tikroji vertė, atskaičius apskaičiuotas pardavimo vietos sąnaudas

suma, už kurią gali būti atiduotas turtas arba panaikintas įsiskolinimas tarp gerai informuotų ir ketinančių dalyvauti lygiaverčiame sandoryje šalių, atėmus apskaičiuotas, su pardavimu susijusias sąnaudas

2010, 3010, 5010, 7010

įsigijimo savikaina

nominali ar pradinė turto kaina jį įsigyjant

3020, 3030, 4010, 7020

buhalterinė vertė

balanse nurodoma turto vertė

1010, 1020, 1030, 1040, 8010

D.OV.    Pradinė vertė

Pradinė vertė – turto vertė finansinės apskaitos metų pradžioje. Ūkiuose, kurie buvo imties dalis ir praėjusiais metais, pradinė vertė turi būti lygi praėjusių metų galutinei vertei.

D.AD.    Sukauptas nuvertėjimas

Turto nuvertėjimo suma, apskaičiuojama nuo turto atsiradimo iki praėjusio laikotarpio pabaigos.

D.DY.    Nuvertėjimas einamaisiais metais

Sistemingas turto nuvertėjimo sumos atskaitymas to turto eksploatavimo trukmės laikotarpiu.

Valstybių narių taikomų metinių nuvertėjimo normų lentelė turi būti perduota Komisijai laikantis tų pačių terminų, kurie yra nustatyti metinių duomenų pateikimui.

D.IP.    Investicijos / pirkimas

Visos ilgalaikio turto pirkimo, kapitalinių remontų ir gamybos išlaidos per finansinės apskaitos metus. Jeigu šioms investicijoms buvo gautos dotacijos ir subsidijos, prieš atimant minėtas dotacijas ir subsidijas išleista suma įrašoma į IP skiltį.

Nedidelių mašinų ir įrangos, taip pat jaunų medelių ir krūmų smulkiems atsodinimo darbams pirkimas į šias skiltis neįtraukiamas – jis yra įrašomas į finansinės apskaitos metų sąnaudas.

Kapitaliniai remontai, kurie efektyviai padidina mašinų ir įrangos vertę, palyginti su jų verte iki remonto, taip pat įtraukiami į šią skiltį kaip sudėtinė mašinų ir įrangos nuvertėjimo (kuris, jeigu tikslinga, bus pakoreguotas atsižvelgiant į konkretaus įrengimo dėl remonto pratęstą tarnavimo laiką) dalis arba išskirstant kapitalinių remontų sąnaudas per numatomą įrangos eksploatavimo laiką.

Pagaminto ilgalaikio turto vertė turi būti įvertinta remiantis jo sąnaudomis (įskaitant apmokamos ir (arba) neapmokamos darbo jėgos vertę) ir turi būti pridėta prie ilgalaikio turto vertės, nurodytos prie 2010–8010 kodų D lentelėje TURTAS.

D.S.    Investicijų subsidijos

Dabartinė visų subsidijų, gautų (ankstesniais arba einamaisiais finansinės apskaitos metais) už šioje lentelėje įrašytą turtą, dalis.

D.SA.    Pardavimas

Bendra finansiniais apskaitos metais parduoto turto vertė.

D.CV.    Galutinė vertė

Galutinė vertė yra turto vertė finansinės apskaitos metų pabaigoje.

Pastabos

2010, 3010, 5010 ir 7010 punktų atveju OV+IP-SA ir CV skirtumas laikomas to turto pajamomis arba nuostoliu (atsirandančiu dėl vieneto kainos ir kiekio pokyčių) finansinės apskaitos metais.

Informacija apie biologinį turtą– – gyvūnus registruojama J lentelėje GYVULININKYSTĖS PRODUKTAI.

E    lentelė

Kvotos ir kitos teisės



Kvotos arba teisės kategorija

Kodas (*)



 

Skiltys

Informacijos grupė

Turimos nuosavos kvotos

Išsinuomotos kvotos

Išnuomotos kvotos

Mokesčiai

N

I

O

T

QQ

Kiekis finansinės apskaitos metų pabaigoje

  
  
  

—

QP

Nusipirktos kvotos

  

—

—

—

QS

Parduotos kvotos

  

—

—

—

OV

Pradinė vertė

  

—

—

—

CV

Galutinė vertė

  

—

—

—

PQ

Mokėjimai už išperkamosios nuomos būdu įsigytas arba išsinuomotas kvotas

—

  

—

—

RQ

Įplaukos, gautos už išperkamosios nuomos būdų suteiktas arba išnuomotas kvotas

—

—

  

—

TX

Mokesčiai

—

—

—

  



Kodas (*)

Apibūdinimas

10

Pienas

20

Priemokos už karves žindenes

30

Priemokos už avis ir ožkas

40

Cukriniai runkeliai

50

Organinis mėšlas

60

Teisės į išmokas pagal bendrosios išmokos schemą, išskyrus specialiąsias teises

70

Teisės į specialiąsias teises

Privaloma nurodyti kvotų (turimų nuosavų kvotų, išsinuomotų kvotų ir išnuomotų kvotų) kiekius. Registruojami tik finansinės apskaitos metų pabaigoje turimi kiekiai.

Kvotų, kuriomis galima prekiauti atskirai nuo susijusios žemės, vertės registruojamos šioje lentelėje. Kvotos, kuriomis negalima prekiauti atskirai nuo susijusios žemės, registruojamos tik D lentelėje TURTAS. Anksčiau laisvai įgytos kvotos, jei jomis galima prekiauti atskirai nuo susijusios žemės, turi būti taip pat įrašytos ir įvertintos remiantis dabartinėmis rinkos vertėmis.

Kai kurie duomenys yra tuo pat metu atskirai arba kaip suvestinių duomenų dalys įtraukiami į kitas lentelių D. TURTAS, H. ŪKINĖS VEIKLOS SĄNAUDOS ir (arba) I. PASĖLIAI grupes arba kategorijas.

Turėtų būti naudojamos šios kategorijos:

10.

Pienas

20.

Priemokos už karves žindenes

30.

Priemokos už avis ir ožkas

40.

Cukriniai runkeliai

50.

Organinis mėšlas

60.

Teisės į išmokas pagal bendrosios išmokos schemą, išskyrus specialiąsias teises

70.

Teisės į specialiąsias teises pagal bendrosios išmokos schemą.

Turėtų būti naudojamos šios informacijos grupės:

E.QQ.    Kiekis (įrašomas tik į N, I, O skiltis)

Naudotini vienetai:

— 10 ir 40 kategorijos (pienas ir cukriniai runkeliai) – centneriai,

— 20 ir 30 kategorijos (priemokos už karves žindenes, avis ir ožkas) – priemokų pagrindinių vienetų skaičius,

— 50 kategorija (organinis mėšlas) – gyvūnų skaičius standartiniais vienetais,

— 60 kategorija (bendrosios išmokos schema, išskyrus specialiąsias teises) – teisių / arų skaičius,

— 70 kategorija (specialioji teisė pagal bendrosios išmokos schemą) – teisių skaičius.

E.QP.    Nusipirktos kvotos (įrašomos tik į N skiltį)

Įrašoma per finansinės apskaitos metus už kvotų arba kitų teisių, kuriomis galima prekiauti atskirai nuo susijusios žemės, pirkimą sumokėta suma.

E.QS.    Parduotos kvotos (įrašomos tik į N skiltį)

Įrašoma per finansinės apskaitos metus už kvotų arba kitų teisių, kuriomis galima prekiauti atskirai nuo susijusios žemės, pardavimą gauta suma.

E.OV.    Pradinė vertė (įrašoma tik į N skiltį)

Paties turėtojo turimų kvotų, anksčiau laisvai įgytų ar nusipirktų, kiekio pradinę vertę reikėtų nurodyti dabartinėmis rinkos vertėmis, jeigu kvotomis galima prekiauti atskirai nuo susijusios žemės.

E.CV.    Galutinė vertė (įrašoma tik į N skiltį)

Paties turėtojo turimų kvotų, anksčiau laisvai įgytų ar nusipirktų, kiekio galutinę vertę reikėtų nurodyti dabartinėmis rinkos vertėmis, jeigu kvotomis galima prekiauti atskirai nuo susijusios žemės.

E.PQ.    Mokėjimai už išperkamosios nuomos būdu įsigytas arba išsinuomotas kvotas (įrašomi tik į I skiltį)

Už kvotų ar kitų teisių išperkamąją nuomą arba nuomą sumokėta suma. Taip pat įtraukiama į H lentelės ŪKINĖS VEIKLOS SĄNAUDOS 5070 kategoriją „sumokėta nuoma“.

E.RQ.    Įplaukos, gautos už išperkamosios nuomos būdu suteiktas arba išnuomotas kvotas (įrašoma tik į O skiltį)

Už kvotų ar kitų teisių išperkamąją nuomą arba nuomą gauta suma. Taip pat įtraukiama į I lentelės PASĖLIAI 90900 kategoriją „Kiti produktai ir įplaukos“.

E.TX.    Mokesčiai, papildoma rinkliava (T skiltis)

10 kategorija (pienas): papildoma pieno rinkliava, taikoma produkcijai per finansinės apskaitos metus, arba sumokėta suma.

E LENTELĖS SKILTYS

N skiltis skirta turimoms nuosavoms kvotoms, I skiltis – išsinuomotoms kvotoms, O skiltis – išnuomotoms kvotoms, o T skiltis – mokesčiams.

F    lentelė

Skolos

Lentelės struktūra



Skolų kategorija

Kodas (*)



 

Skiltys

Informacijos grupė

Trumpalaikė

Ilgalaikė

S

L

OV

Pradinė vertė

  
  

CV

Galutinė vertė

  
  



Kodas (*)

Kategorijų apibūdinimas

S

L

1010

Komercinė standartinė

  
  

1020

Komercinė specialioji

  
  

1030

Šeimos / privačios paskolos

  
  

2010

Mokėtinos sumos

  

—

3000

Kiti įsipareigojimai

  
  

Nurodytos sumos turi būti susijusios tik su dar likusiomis išmokėti sumomis, t. y. iš gautos paskolos atėmus jau išmokėtą dalį.

Turėtų būti naudojamos šios kategorijos:

1010. Skola – komercinė standartinė – paskola, kuriai paimti negalima gauti paramos pagal viešąją paskolų srities politiką.

1020. Skola – komercinė specialioji – paskola, kuriai paimti galima gauti paramą pagal viešąją politiką (teikiamos palūkanų subsidijos, garantijos ir t. t.).

1030. Skola – šeimos / privačios paskolos– – fizinio asmens dėl jo šeimos / privačių santykių su skolininku suteiktos paskolos tam skolininkui.

2010. Mokėtinos sumos – tiekėjams mokėtinos sumos.

3000. Kiti įsipareigojimai – įsipareigojimai, išskyrus paskolas arba mokėtinas sumas.

Turi būti įrašomos dvi informacijos grupės: pradinė vertė (OV) ir galutinė vertė (CV).

Tam skirtos dvi skiltys: (S) – trumpalaikiai įsipareigojimai ir (L) – ilgalaikiai įsipareigojimai:

Trumpalaikiai įsipareigojimai — skolos ir kiti įsipareigojimai dėl valdos, grąžintini greičiau nei po metų.

Ilgalaikiai įsipareigojimai — skolos ir kiti įsipareigojimai dėl valdos, grąžintini po metų ir vėliau.

G    lentelė

Pridėtinės vertės mokestis (PVM)

Lentelės struktūra



PVM sistemų kategorija

Kodas (*)

  
  

Informacijos grupė

PVM sistema

Neinvesticinių sandorių balansas

Investicinių sandorių balansas

C

NI

I

VA

Ūkio PVM sistemos

  
  
  



Kodas (*)

Kategorijų apibūdinimas

1010

Pagrindinė ūkio PVM sistema

1020

Šalutinė ūkio PVM sistema



PVM sistemų, priklausančių abiem kategorijoms, sąrašas

C

NI

I

Įprasta PVM sistema

1

—

—

Dalinio kompensavimo sistema

2

  
  

Ūkio pelno ataskaitoje pinigine išraiška pateikiami duomenys nurodomi be PVM.

Reikėtų pateikti tokią į kategorijas sugrupuotą informaciją apie PVM:

1010.    Pagrindinė ūkio PVM sistema

1.

Įprasta PVM sistema — PVM sistema, kurią taikant poveikis žemės ūkio valdų pajamoms yra neutralus, nes PVM balansą tvirtina mokesčių valdžios institucijos.

2.

Dalinio kompensavimo sistema — PVM sistema, kurią taikant negarantuojama, kad ji neturės poveikio žemės ūkio valdų pajamoms, nors tokia sistema gali apimti apytikslio sumokėto ir gauto PVM kompensavimo mechanizmą.

1020.    Šalutinė ūkio PVM sistema

Naudojami pagrindinei PVM sistemai nustatyti kodai.

Yra tik viena informacijos apie ūkio PVM (VA) sistemą grupė. Išskirtos trys skiltys: C – PVM sistemos kodas, NI – neinvesticinių sandorių balansas ir I – investicinių sandorių balansas.

Jei taikoma įprasta PVM sistema, nurodoma tik ši sistema. Jei valdoje taikoma dalinio PVM kompensavimo sistema, tada taip pat turi būti pateiktas neinvesticinių sandorių PVM balansas ir investicinių sandorių PVM balansas.

Kai dėl PVM valdos pajamos padidėja, minėtas PVM balansas yra teigiamas skaičius. Jei pajamos sumažėja, balansas yra neigiamas.

H    lentelė

Ūkinės veiklos sąnaudos

Lentelės struktūra



Ūkinės veiklos sąnaudų kategorija

Kodas (*)



 

Skiltys

Informacijos grupė

Vertė

Kiekis

V

Q

LM

Darbo jėgos ir mašinų išlaidos ir sąnaudos

  
  

SL

Specifinės gyvulininkystės išlaidos

  
  

SC

Specifinės pasėlių išlaidos ir sąnaudos

  
  

OS

Specifinės kitos pelningos veiklos išlaidos

  
  

FO

Pridėtinės ūkininkavimo išlaidos

  
  



Kodas(*)

Grupė

Kategorijų apibūdinimas

V

Q

1010

LM

Apmokamos darbo jėgos darbo užmokesčiai ir socialinio draudimo įmokos

  

—

1020

LM

Darbas pagal sutartį ir mašinų nuoma

  

—

1030

LM

Einamasis mašinų ir įrangos aptarnavimas

  

—

1040

LM

Variklių kuras ir tepalai

  

—

1050

LM

Automobilių išlaidos

  

—

2010

SL

Nupirkti koncentruoti pašarai ganomiems gyvuliams (arkliams, atrajotojams)

  

—

2020

SL

Nupirkti stambieji pašarai ganomiems gyvuliams (arkliams, atrajotojams)

  

—

2030

SL

Nupirkti pašarai kiaulėms

  

—

2040

SL

Nupirkti pašarai naminiams paukščiams ir kitiems smulkiesiems gyvūnams

  

—

2050

SL

Ūkyje pagaminti pašarai ganomiems gyvuliams (arkliams, atrajotojams)

  

—

2060

SL

Ūkyje pagaminti pašarai kiaulėms

  

—

2070

SL

Ūkyje pagaminti pašarai naminiams paukščiams ir kitiems smulkiesiems gyvūnams

  

—

2080

SL

Išlaidos veterinarinėms paslaugoms

  

—

2090

SL

Kitos specifinės gyvulininkystės sąnaudos

  

—

3010

SC

Nupirktos sėklos ir sėjinukai

  

—

3020

SC

Ūkyje išauginti ir naudojami sėklos ir sėjinukai

  

—

3030

SC

Trąšos ir dirvožemio savybes gerinančios medžiagos

  

—

3031

SC

Mineralinėse trąšose naudojamo N kiekis

—

  

3032

SC

Mineralinėse trąšose naudojamo P2O5 kiekis

—

  

3033

SC

Mineralinėse trąšose naudojamo K2O kiekis

—

  

3034

SC

Nupirktas mėšlas

  

—

3040

SC

Pasėlių apsaugos priemonės

  

—

3090

SC

Kitos specifinės išlaidos pasėliams

  

—

4010

OS

Specifinės miškininkystės ir medienos perdirbimo sąnaudos

  

—

4020

OS

Specifinės augalininkystės produktų perdirbimo sąnaudos

  

—

4030

OS

Specifinės karvės pieno perdirbimo sąnaudos

  

—

4040

OS

Specifinės buivolės pieno perdirbimo sąnaudos

  

—

4050

OS

Specifinės avies pieno perdirbimo sąnaudos

  

—

4060

OS

Specifinės ožkos pieno perdirbimo sąnaudos

  

—

4070

OS

Specifinės mėsos ir kitų gyvūninės kilmės produktų perdirbimo sąnaudos

  

—

4090

OS

Kitos specifinės sąnaudos, susijusios su kita pelninga veikla

  

—

5010

FO

Einamoji žemės gerinimo priemonių ir pastatų priežiūra

  

—

5020

FO

Elektra

  

—

5030

FO

Šildymo kuras

  

—

5040

FO

Vanduo

  

—

5051

FO

Žemės ūkio draudimas

  

—

5055

FO

Kitas ūkio draudimas

  

—

5061

FO

Mokesčiai ir kitos rinkliavos

  

—

5062

FO

Žemės ir pastatų mokesčiai

  

—

5070

FO

Sumokėta nuoma, iš viso

  

—

5071

FO

Sumokėta žemės nuoma

  

—

5080

FO

Sumokėtos palūkanos ir finansiniai mokesčiai

  

—

5090

FO

Kitos pridėtinės ūkininkavimo išlaidos

  

—

Ūkinės veiklos sąnaudos (sąnaudos grynaisiais ir natūra ir tam tikrų ūkinės veiklos sąnaudų kiekiai) yra susijusios su gamybinių išteklių „suvartojimu“ (įskaitant ūkinės veiklos sąnaudų naudojimą ūkyje), kuris atitinka ūkio gamybą finansinės apskaitos metais arba tų išteklių „suvartojimą“ finansinės apskaitos metais. Jei tam tikras naudojimas yra iš dalies susijęs su privačiu naudojimu ir iš dalies su naudojimu ūkio reikmėms (pvz., išlaidomis elektrai, vandeniui, šildymo kurui, variklių kurui, ir t. t.), tik pastaroji dalis turėtų būti įtraukta į ūkio pelno ataskaitą. Taip pat turėtų būti nurodyta privačių automobilių naudojimo ūkio reikmėms išlaidų dalis.

Apskaičiuojant su gamyba finansinės apskaitos metais susijusias sąnaudas, per metus vykdytą pirkimą ir ūkinės veiklos sąnaudų panaudojimą ūkyje reikėtų patikslinti atsižvelgiant į vertės pasikeitimus (įskaitant pasėlių vertę). Reikėtų kiekviename punkte atskirai nurodyti visas sąnaudas ir ūkinės veiklos sąnaudų panaudojimo ūkyje vertę.

Jei nurodytos sąnaudos reiškia visą ūkinės veiklos sąnaudų „suvartojimą“ per finansinės apskaitos metus, bet neatitinka tų metų gamybos, tuomet ūkinės veiklos sąnaudų atsargų pasikeitimus (įskaitant padidėjusias augančių pasėlių sąnaudas), reikėtų nurodyti prie atitinkamo apyvartinio kapitalo kodo.

Jeigu valdos gamybiniai ištekliai (apmokama ar neapmokama darbo jėga, mašinos ar įrengimai) naudojami siekiant padidinti ilgalaikį turtą (mašinų konstravimas ar kapitalinis remontas, pastatų statyba, kapitalinis remontas ar netgi nugriovimas, vaismedžių sodinimas ar kirtimas), atitinkamos sąnaudos— (ar jų sąmata) į valdos— darbo sąnaudas nėra įtraukiamos. Visais atvejais kuriant ilgalaikį turtą patirtos darbo sąnaudos ir išdirbtos valandos į darbo sąnaudas ir duomenis nėra įtraukiamos. Išskirtiniais atvejais, jeigu tam tikrų sąnaudų (išskyrus darbo jėgos sąnaudas), patirtų kuriant ilgalaikį turtą, negalima apskaičiuoti atskirai (pvz., valdos traktoriaus naudojimo), ir jeigu tos išlaidos tada įtraukiamos į sąnaudas, visų šių ilgalaikiam turtui kurti panaudotų sąnaudų sąmata įtraukiama į I lentelės PASĖLIAI pasėlių, pažymėtų kodu 90900 („Kiti“), kategoriją.

Su ilgalaikio turto „sunaudojimu“ susijusios sąnaudos išreiškiamos nuvertėjimu, taigi ilgalaikio turto įsigijimo išlaidos neturėtų būti laikomos ūkio sąnaudomis. Nurodymus dėl nuvertėjimo rasite D lentelėje TURTAS.

Sąnaudų punktų išlaidos, kompensuotos finansinės apskaitos metais ar vėliau (pvz., traktoriaus remontas dėl avarijos, kurios nuostolius padengia draudimo įmonė arba trečioji šalis, susijusi civilinės atsakomybės įsipareigojimais) neturėtų būti registruojamos kaip ūkio sąnaudos, o atitinkamos įplaukos į ūkio apskaitą neturėtų būti įtrauktos.

Įplaukos iš pirktų atsargų perpardavimo turi būti atimamos iš atitinkamų ūkinės veiklos sąnaudų.

Su sąnaudomis susijusios dotacijos ir subsidijos neatimamos iš atitinkamų sąnaudų punktų, bet įrašomos M lentelėje SUBSIDIJOS prie atitinkamų 4100–4900 kodų (žr. su tais kodais susijusius nurodymus). Investicijų dotacijos ir subsidijos nurodytos D lentelėje TURTAS.

Į sąnaudas taip pat įtraukiamos visos su kiekvienu sąnaudų punktu susijusios pirkimų išlaidos.

Ūkinės veiklos sąnaudos klasifikuojamos taip:

1010.    Apmokamos darbo jėgos darbo užmokesčiai ir socialinio draudimo įmokos

Į šį punktą įtraukiama:

— algos ir darbo užmokesčiai, faktiškai sumokėti grynaisiais už darbą samdomiesiems darbuotojams, nepriklausomai nuo atlyginimo mokėjimo pagrindo (vienetinis arba valandinis darbas), atskaičius visas socialines išmokas, išmokėtas turėtojui kaip darbdaviui, siekiant kompensuoti išmokėtą algą, neatitinkančią faktiškai atlikto darbo (pvz., nebuvimas darbe dėl nelaimingo atsitikimo, profesinio mokymo ir t. t.);

— algos ir darbo užmokesčiai natūra (pvz., apgyvendinimas, maitinimas, būstas, ūkio produkcija ir t. t.);

— premijos už našumą ar kvalifikaciją, dovanos, piniginės padėkos, pelno dalis;

— kitos su darbo jėga susijusios išlaidos (įdarbinimo išlaidos);

— darbdaviui privalomos socialinio draudimo įmokos ir išmokos, kurias jis moka už darbuotoją ir vietoje jo;

— draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe.

Turėtojo ir neapmokamos darbo jėgos asmeniniai socialinio draudimo mokesčiai ir draudimas neturėtų būti laikomi ūkio sąnaudomis.

Neapmokamų darbininkų gaunamos sumos (kurios pagal apibrėžimą yra mažesnės už įprastą darbo užmokestį — žr. neapmokamos darbo jėgos apibrėžtį) ūkio ataskaitoje neturėtų būti registruojamos.

Pašalpos (grynaisiais ar natūra), mokamos buvusiems apmokamiems į pensiją išėjusiems valdos darbininkams, turėtų būti registruojamos ne šiame punkte, o prie kodo „Kitos pridėtinės ūkininkavimo išlaidos“.

1020.    Darbas pagal sutartį ir mašinų nuoma

Į šį punktą įtraukiama:

— visos išlaidos, susijusios su darbu ūkyje, kurį atlieka žemės ūkio rangovai. Tai paprastai apima įrangos (įskaitant kurą) naudojimo ir darbo sąnaudas. Jei naudojamų medžiagų (pvz., pasėlių apsaugos priemonių, trąšų ir sėklų), išskyrus kurą, sąnaudos taip pat įtraukiamos į sutartį, šių medžiagų sąnaudos neturėtų būti įskaičiuojamos. Ši suma (jei reikia, apytikriai apskaičiavus) turi būti nurodyta atitinkamame sąnaudų punkte (pvz., pesticidai turi būti įrašyti prie kodo 3040 „Pasėlių apsaugos priemonės“),

— mašinų, kurias naudoja ūkio darbo jėga, nuomos sąnaudos. Kuro sąnaudos, susijusios su išsinuomotų mašinų naudojimu, turėtų būti įrašytos prie kodo 1040 „Variklių kuras ir tepalai“,

— mašinų, kurias naudoja ūkio darbo jėga, nuomos sąnaudos. Išperkamosios nuomos būdu įsigytų mašinų kuro ir priežiūros sąnaudos turėtų būti įrašytos prie atitinkamų kodų (prie kodo 1030 „Einamasis mašinų ir įrangos aptarnavimas“ ir prie kodo 1040 „Variklių kuras ir tepalai“).

1030.    Einamasis mašinų ir įrangos aptarnavimas

Mašinų ir įrangos aptarnavimo ir smulkaus remonto, nedarančio įtakos technikos rinkos vertei, sąnaudos (mokestis mechanikui, atsarginių dalių pakeitimo sąnaudos ir t. t.).

Šis punktas apima smulkios įrangos pirkimus, pakinktų arkliams ir jų kaustymo sąnaudas, padangų, tvirtinančiųjų rėmų, apsauginių drabužių darbui antisanitarinėmis sąlygomis, ploviklių įrangai valyti bendras pirkimo sąnaudas ir asmeninių automobilių naudojimo ūkio reikmėms sąnaudų dalį (žr. taip pat kodą 1050). Plovikliai gyvulininkystės įrengimams (pvz., melžimo įrenginiams) valyti registruojami prie kodo 2090 „Kitos specifinės gyvulininkystės sąnaudos“.

Prie šio kodo nenurodomas kapitalinis remontas, dėl kurio padidėja įrangos vertė, palyginti su jos verte prieš remontą (žr. taip pat D lentelės TURTAS nurodymus dėl nusidėvėjimo).

1040.    Variklių kuras ir tepalai

Šis punktas taip pat apima ūkio reikmėms sunaudotų asmeninių automobilių kuro ir tepalų sąnaudų dalį (žr. taip pat kodą 1050).

Jeigu produktai naudojami kaip variklių ir šildymo kuras, bendra suma dalijama ir nurodoma prie dviejų kodų:

1040.

Variklių kuras ir tepalai.

5030.

Šildymo kuras.

1050.    Automobilių išlaidos

Jeigu privačių automobilių naudojimo ūkio reikmėms išlaidų dalis skaičiuojama pasirinktinai (pvz., pagal nustatytą sumą už kilometrą), šios sąnaudos nurodomos prie šio kodo.

Pašarai

Sunaudoti pašarai skirstomi į nupirktus ir pagamintus ūkyje.

Nupirktiems pašarams priskiriami mineraliniai laižalai, pieno produktai (pirkti arba grąžinti į ūkį) ir produktai pašarams konservuoti ir saugoti, taip pat išlaidos, susijusios su ganymo teise, bendros ganyklos ir neįtrauktų į NŽŪN ganyklų naudojimu, ir pašarų plotų, neįtrauktų į NŽŪN, nuoma. Nupirktas kraikas ir šiaudai taip pat priskiriami nupirktiems pašarams.

Ganomiems gyvuliams nupirkti pašarai skirstomi į koncentruotus ir stambiuosius pašarus (įskaitant teisę ganyti ir bendrų ganyklų, ganyklų ir pašarinio ploto, neįtraukto į NŽŪN, naudojimo išlaidas, taip pat pirktą kraiką ir šiaudus).

Prie kodo 2010 „Nupirkti koncentruoti pašarai ganomiems gyvuliams (arkliams, atrajotojams)“ visų pirma priskiriamos aliejinės išspaudos, kombinuoti pašarai, grūdai, šienas, džiovintos cukrinių runkelių išspaudos, žuvies miltai, pienas ir pieno produktai, mineralinės medžiagos ir produktai tokiems pašarams konservuoti ir saugoti.

Išlaidos, patirtos žemės ūkio rangovams atliekant darbus, reikalingus gaminant stambiuosius pašarus, pvz., silosą, nurodomos prie kodo 1020 „Darbas pagal sutartį ir mašinų nuoma“.

Ūkyje pagamintiems ir sunaudotiems pašarams priskiriami paklausūs ūkio produktai, kurie naudojami pašarams (įskaitant pieną ir pieno produktus, bet išskyrus veršelių žindamą pieną, kuris nėra registruojamas). Valdoje pagamintas kraikas ir šiaudai įskaitomi tik tada, jeigu jie yra paklausūs produktai tame regione ir tais konkrečiais metais.

Pašarai skirstomi taip:

Nupirkti pašarai:

2010 Nupirkti koncentruoti pašarai ganomiems gyvuliams (arkliams, atrajotojams)

2020 Nupirkti stambieji pašarai ganomiems gyvuliams (arkliams, atrajotojams)

2030 Nupirkti pašarai kiaulėms

2040 Nupirkti pašarai naminiams paukščiams ir kitiems smulkiesiems gyvūnams

Ūkyje pagaminti ir jame naudojami pašarai:

2050 Ūkyje pagaminti pašarai ganomiems gyvuliams (arkliams, atrajotojams)

2060 Ūkyje pagaminti pašarai kiaulėms

2070 Ūkyje pagaminti pašarai naminiams paukščiams ir kitiems smulkiesiems gyvūnams

2080.    Išlaidos veterinarinėms paslaugoms

Sąnaudos veterinaro paslaugoms ir vaistams.

2090.    Kitos specifinės gyvulininkystės sąnaudos

Visos išlaidos, tiesiogiai susijusios su gyvulininkyste ir nenurodytos prie kitų H lentelės kodų: mokesčiai už veislinius patinus, dirbtinio apvaisinimo, kastravimo, pieno tyrimų, ūkinių gyvūnų kilmės knygų užsakymo ir registracijos jose, ploviklių gyvulininkystės įrenginiams (pvz., melžimo įrenginiams) valyti sąnaudos, gyvulininkystės produktų pakavimo medžiagų įsigijimo sąnaudos, valdos gyvulininkystės produktų sandėliavimo ir paruošimo rinkai už ūkio ribų sąnaudos, prekybos ūkio gyvulininkystės produktais sąnaudos, perteklinio mėšlo pašalinimo sąnaudos ir t. t. Tai taip pat apima trumpalaikes gyvūnams laikyti arba su jais susijusiems produktams sandėliuoti skirtų pastatų nuomos sąnaudas. Specifinės gyvūninės kilmės produktų perdirbimo sąnaudos, nurodytos prie H lentelės kodų 4030–4070, nėra įtraukiamos.

3010.    Nupirktos sėklos ir sėjinukai

Visos nupirktos sėklos ir sėjinukai, įskaitant svogūnėlius, gumbasvogūnius ir gumbavaisius. Jaunų medelių ir krūmų naujai plantacijai sąnaudos yra laikomos investicija, todėl jos turėtų būti įrašytos į D lentelę prie kodo 2010 „Biologinis turtas – augalai“ arba D lentelėje prie kodo 5010 „Miško žemė, įskaitant stačią mišką“. Tačiau jaunų medelių ir krūmų sąnaudos nedideliam atsodinimo darbui turi būti laikomos finansinės apskaitos metų sąnaudomis ir nurodomos prie šio kodo, išskyrus sąnaudas, susijusias su miškais, susijusiais su žemės ūkio valda, – jos turi būti registruojamos prie kodo 4010 „Specifinės miškininkystės ir medienos perdirbimo sąnaudos“.

Sėklų apdorojimo (rūšiavimo, dezinfekcijos) sąnaudos taip pat nurodomos prie šio kodo.

3020.    Ūkyje išauginti ir naudojami sėklos ir sėjinukai

Visos ūkyje išaugintos ir naudojamos sėklos ir sėjinukai (įskaitant svogūnėlius, gumbasvogūnius ir gumbavaisius).

3030.    Trąšos ir dirvožemio savybes gerinančios medžiagos

Visos pirktos trąšos ir dirvožemio savybes gerinančios medžiagos (pvz., kalkės), įskaitant kompostą, durpes ir mėšlą (valdoje gaunamas mėšlas nėra įtraukiamas).

Trąšos ir dirvožemio savybes gerinančios medžiagos, naudojamos žemės ūkio valdoje esantiems miškams, turi būti įrašomos prie 4010 kodo „Specifinės miškininkystės ir medienos perdirbimo sąnaudos“.

3031.    Mineralinėse trąšose naudojamo azoto (N) kiekis

Visas mineralinėse trąšose naudojamas azoto (N) kiekis (nurodyti svorį), apskaičiuotas remiantis mineralinių trąšų kiekiu ir juose esančio N kiekiu.

3032.    Mineralinėse trąšose naudojamo fosforo (P2O5) kiekis

Visas mineralinėse trąšose naudojamo fosforo (P2O5) kiekis (nurodyti svorį), apskaičiuotas remiantis mineralinių trąšų kiekiu ir juose esančio P2O5 kiekiu.

3033.    Mineralinėse trąšose naudojamo kalio (K2O) kiekis

Visas mineralinėse trąšose naudojamo kalio (K2O) kiekis (nurodyti svorį), apskaičiuotas remiantis mineralinių trąšų kiekiu ir juose esančio K2O kiekiu.

3034.    Nupirktas mėšlas

Nupirkto mėšlo vertė.

3040.    Pasėlių apsaugos priemonės

Visos medžiagos pasėlių ir augalų apsaugai nuo kenkėjų ir ligų, plėšrūnų, blogo oro ir t. t. (insekticidai, fungicidai, herbicidai, užnuodyti jaukai, paukščių baidyklės, apvalkalai nuo krušos, apsauga nuo šalčio ir t. t.). Jeigu pasėlių apsaugos darbus atlieka rangovas, ir jeigu apsaugos medžiagų sąnaudos atskirai nėra žinomos, bendra suma turėtų būti įrašyta prie kodo 1020 „Darbas pagal sutartį ir mašinų nuoma“.

Apsauginės medžiagos, naudojamos žemės ūkio valdos dalį sudarantiems miškams, turi būti įrašomos prie kodo 4010 „Specifinės miškininkystės ir medienos perdirbimo sąnaudos“.

3090.    Kitos specifinės išlaidos pasėliams

Visos tiesiogiai su augalininkyste (įskaitant daugiametes pievas ir žolynus) susijusios sąnaudos, kurios nėra nurodytos kituose sąnaudų punktuose: sąnaudos pakavimo ir rišimo medžiagoms, špagatui ir virvei, dirvos analizės sąnaudos, pasėlių konkurencijos sąnaudos, sąnaudos plastikinėms dangoms (pvz., braškių auginimui), pasėlių konservavimo medžiagoms, ne ūkyje užaugintų augalininkystės produktų sandėliavimo ir paruošimo rinkai sąnaudos, ūkio augalininkystės produktų prekybos sąnaudos, sumos, sumokėtos perkant tinkamus parduoti nenuimtus pasėlius arba nuomojant žemę trumpesniam nei vienerių metų laikotarpiui tinkamiems parduoti pasėliams auginti, valdoje perdirbamų vynuogių ir alyvuogių pirkimo sąnaudos ir t. t. Specifinės kitų nei vynuogės ir alyvuogės pasėlių perdirbimo sąnaudos nėra įtraukiamos; jos turi būti nurodytos prie kodo 4020. Prie šio kodo taip pat nurodoma trumpalaikė tinkamiems parduoti pasėliams naudojamų pastatų nuoma.

4010.    Specifinės miškininkystės ir medienos perdirbimo sąnaudos

Trąšos, apsauginės medžiagos, įvairios specifinės sąnaudos. Darbo jėgos sąnaudos, darbas pagal sutartį ir mechanizacija neįtraukiami; jie nurodomi prie atitinkamų sąnaudų kodų.

4020.    Specifinės augalininkystės produktų perdirbimo sąnaudos

Nuosavos arba nupirktos sudedamosios dalys, žaliavos arba pusiau perdirbti produktai ir kitos specifinės pasėlių perdirbimo sąnaudos (pavyzdžiui, specifinės pakavimo arba prekybos sąnaudos). Darbo jėgos sąnaudos, darbas pagal sutartį ir mechanizacija neįtraukiami; jie nurodomi prie atitinkamų sąnaudų kodų.

4030.    Specifinės karvės pieno perdirbimo sąnaudos

Nuosavos arba nupirktos sudedamosios dalys, žaliavos arba pusiau perdirbti produktai ir kitos specifinės karvės pieno perdirbimo sąnaudos (pavyzdžiui, specifinės pakavimo arba prekybos sąnaudos). Darbo jėgos sąnaudos, darbas pagal sutartį ir mechanizacija neįtraukiami; jie nurodomi prie atitinkamų sąnaudų kodų.

4040.    Specifinės buivolės pieno perdirbimo sąnaudos

Nuosavos arba nupirktos sudedamosios dalys, žaliavos arba pusiau perdirbti produktai ir kitos specifinės buivolės pieno perdirbimo sąnaudos (pavyzdžiui, specifinės pakavimo arba prekybos sąnaudos). Darbo jėgos sąnaudos, darbas pagal sutartį ir mechanizacija neįtraukiami; jie nurodomi prie atitinkamų sąnaudų kodų.

4050.    Specifinės avies pieno perdirbimo sąnaudos

Nuosavos arba nupirktos sudedamosios dalys, žaliavos arba pusiau perdirbti produktai ir kitos specifinės avies pieno perdirbimo sąnaudos (pavyzdžiui, specifinės pakavimo arba prekybos sąnaudos). Darbo jėgos sąnaudos, darbas pagal sutartį ir mechanizacija neįtraukiami; jie nurodomi prie atitinkamų sąnaudų kodų.

4060.    Specifinės ožkos pieno perdirbimo sąnaudos

Nuosavos arba nupirktos sudedamosios dalys, žaliavos arba pusiau perdirbti produktai ir kitos specifinės ožkos pieno perdirbimo sąnaudos (pavyzdžiui, specifinės pakavimo arba prekybos sąnaudos). Darbo jėgos sąnaudos, darbas pagal sutartį ir mechanizacija neįtraukiami; jie nurodomi prie atitinkamų sąnaudų kodų.

4070.    Specifinės mėsos ir kitų gyvūninės kilmės produktų perdirbimo sąnaudos

Nuosavos arba nupirktos sudedamosios dalys, žaliavos arba pusiau perdirbti produktai ir kitos specifinės mėsos ir kitų gyvūninės kilmės produktų perdirbimo sąnaudos, nenurodytos prie kodų 4030–4060 (pavyzdžiui, specifinės pakavimo arba prekybos sąnaudos). Darbo jėgos sąnaudos, darbas pagal sutartį ir mechanizacija neįtraukiami; jie nurodomi prie atitinkamų sąnaudų kodų.

4090.    Kitos specifinės sąnaudos, susijusios su kita pelninga veikla

Su kita pelninga veikla susijusios nuosavos arba nupirktos žaliavos ir kitos specifinės sąnaudos. Darbo jėgos sąnaudos, darbas pagal sutartį ir mechanizacija neįtraukiami; jie nurodomi prie atitinkamų sąnaudų kodų.

5010.    Einamoji žemės gerinimo priemonių ir pastatų priežiūra

Pastatų priežiūra (nuomininko lygiu) ir žemės gerinimo priemonės, įskaitant šiltnamius, karkasus ir atramas. Einamajai pastatų priežiūrai pirktos statybinės medžiagos turėtų būti nurodomos prie šio kodo.

Statybinių medžiagų pirkimas naujoms investicijoms turėtų būti įrašytas prie D lentelės TURTAS informacijos grupės „Investicijos / pirkimas“ atitinkamų kodų.

Pastatų kapitalinio remonto, kuris padidina jų vertę (kapitalinis techninis remontas ir aptarnavimas) sąnaudos prie šio kodo nėra nurodomos. Šios išlaidos nurodomos kaip investicijos D lentelėje prie kodo 3030 „Ūkio pastatai“.

5020.    Elektra

Bendras elektros energijos suvartojimas ūkio verslo reikmėms.

5030.    Šildymo kuras

Visas šildymo kuro suvartojimas ūkio verslo reikmėms, įskaitant šiltnamių šildymą.

5040.    Vanduo

Prijungimo prie magistralės ir vandens vartojimo visoms ūkio reikmėms, įskaitant drėkinimą, sąnaudos. Ūkiui priklausančios vandens įrangos naudojimo sąnaudos turi būti įrašomos prie atitinkamų kodų: mašinų ir įrangos nuvertėjimas, einamasis mašinų ir įrangos remontas, variklių kuras, elektra.

5051.    Žemės ūkio draudimas

Už žemės ūkio produkciją arba jos sudedamąsias dalis gautų pajamų draudimo, įskaitant gyvulių kritimo ir žalos pasėliams draudimą, ir kt. sąnaudos.

5055.    Kitas ūkio draudimas

Visos draudimo įmokos, apimančios kitą ūkio riziką (išskyrus žemės ūkio), pavyzdžiui, turėtojo trečiosios šalies įsipareigojimų, gaisro, potvynio žalos, išskyrus draudimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe įmokas, nurodytas prie šios lentelės kodo 1010. Jos apima pastatų draudimo įmokas.

5061.    Ūkio mokesčiai ir kitos rinkliavos

Visi su ūkio verslu susiję mokesčiai ir kitos rinkliavos, įskaitant su aplinkos apsaugos priemonių naudojimu susijusias rinkliavas, tačiau neįskaitant PVM ir žemės, pastatų ar darbo jėgos mokesčių. Tiesioginiai turėtojo pajamų mokesčiai ūkio sąnaudomis nelaikomi.

5062.    Žemės ir pastatų mokesčiai ir kitos rinkliavos

Mokesčiai, tarifai ir kitos rinkliavos, kurie mokami, jei ūkio žemę ir pastatus naudoja savininkas ir pusininkai.

5070.    Sumokėta nuoma

Sumokėta nuoma (grynaisiais arba natūra) už nuomotą žemę, pastatus, kvotas ir kitas ūkio verslo teises. Turėtų būti įtraukta tik ūkio verslui skirtų ūkio pastatų ir kitų nuomojamų pastatų dalis. Kvotų išperkamosios nuomos arba nuomos sąnaudos, nesusijusios su žeme, taip pat turėtų būti įtrauktos į E lentelę.

5071.    Iš kurios žemės nuoma

5080.    Sumokėtos palūkanos ir finansiniai mokesčiai

Skolinto kapitalo (paskolų), gauto ūkio tikslams, palūkanos ir finansiniai mokesčiai. Ši informacija privaloma.

Palūkanų subsidijos ne atimamos, bet įrašomos į M lentelę prie kodo 3550.

5090.    Kitos pridėtinės ūkininkavimo išlaidos

Visos kitos ūkininkavimo sąnaudos, nenurodytos prie pirmiau nurodytų kodų (buhalterių mokesčiai, sekretorių paslaugos ir biuro išlaidos, telefono mokesčiai, įvairūs įnašai, abonementai ir t t.).

I    lentelė

Pasėliai

Lentelės struktūra



Pasėlių kategorija

Kodas (*)

  

Pasėlių rūšis

Kodas (**)

Trūkstami duomenys

Kodas (***)

Informacijos grupė

Skiltys

Visas plotas

jo dalis, kuri yra drėkinama

jo dalis, naudojama energiniams augalams

jo dalis, naudojama GMO

Kiekis

Vertė

TA

IR

EN

GM

Q

V

A

Plotas

  
  
  
  

—

—

OV

Pradinė vertė

—

—

—

—

—

  

CV

Galutinė vertė

—

—

—

—

—

  

PR

Produkcija

—

—

—

—

  

—

SA

Pardavimas

—

—

—

—

  
  

FC

Suvartojimas ūkyje ir pelnas natūra

—

—

—

—

—

  

FU

Panaudojimas ūkyje

—

—

—

—

—

  

Nurodant pasėlių kategoriją, turėtų būti naudojami šie kodai:



Kodas (*)

Apibūdinimas

Javai, auginami grūdams (įskaitant sėklai)

10110

Paprastieji ir spelta kviečiai

10120

Kietieji kviečiai

10130

Rugiai

10140

Miežiai

10150

Avižos

10160

Grūdiniai kukurūzai

10170

Ryžiai

10190

Kiti javai grūdams

Džiovinti ankštiniai ir baltymingi augalai grūdams (įskaitant sėklas ir javų bei ankštinių augalų mišinius)

10210

Žirniai, pašarinės pupos ir saldieji lubinai

10220

Lęšiai, dvispalviai ražieniai ir vikiai

10290

Kiti baltyminiai augalai

10300

Bulvės (įskaitant ankstyvąsias ir sėklines)

10310

Krakmolinės bulvės

10390

Kitos bulvės

10400

Cukriniai runkeliai (išskyrus sėklinius)

10500

Pašariniai šakniavaisiai ir bastučio genties daržovės (išskyrus sėklas)

Pramoniniai pasėliai

10601

Tabakas

10602

Apyniai

10603

Vilnamedis

10604

Rapsas ir dirvinis bastutis

10605

Saulėgrąža

10606

Soja

10607

Linų sėmenys (aliejiniai linai)

10608

Kiti aliejiniai sėkliniai pasėliai

10609

Linas

10610

Kanapės

10611

Kiti pluoštiniai augalai

10612

Aromatiniai augalai, medicinoje ir kulinarijoje naudojami augalai

10613

Cukranendrės

10690

Kiti, kitur nenurodyti pramoniniai augalai

Šviežios daržovės, melionai ir braškės, iš jų:

Šviežios daržovės, melionai ir braškės – lauke arba po žema (neprieinama) apsaugine danga

10711

Šviežios daržovės, melionai ir braškės – atvirame lauke

10712

Šviežios daržovės, melionai ir braškės – prekinei daržininkystei

10720

Šviežios daržovės, melionai ir braškės – po stiklu ar kita (prieinama) apsaugine danga

Visų kategorijos „Šviežios daržovės, melionai ir braškės“ pakategorių duomenys

10731

Žiediniai ir brokoliniai kopūstai

10732

Sėjamoji salota

10733

Pomidorai

10734

Cukriniai kukurūzai

10735

Svogūnai

10736

Česnakas

10737

Morkos

10738

Braškės

10739

Melionai

10790

Kitos daržovės

Gėlės ir dekoratyviniai augalai (išskyrus daigynus)

10810

Gėlės ir dekoratyviniai augalai – lauke arba po žema (neprieinama) apsaugine danga

10820

Gėlės ir dekoratyviniai augalai – po stiklu arba po kita (prieinama) apsaugine danga

Visų kategorijos „Gėlės ir dekoratyviniai augalai (išskyrus daigynus)“ pakategorių duomenys:

10830

Gėlių svogūnėliai, gumbasvogūniai ir gumbavaisiai

10840

Skintos gėlės ir gėlių žiedpumpuriai

10850

Žydintys ir dekoratyviniai augalai

Augalai, nuimami žali

10910

Vienmetė žolė

Kiti augalai, nuimami žali:

10921

Žalieji kukurūzai

10922

Ankštiniai augalai

10923

Kiti kitur nepaminėti augalai, nuimami žali

11000

Sėklos ir sėjinukai ariamajai žemei

11100

Kiti augalai ariamajai žemei

Pūdymas

11210

Pūdymas be jokių subsidijų

11220

Ūkio veiklai nenaudojamas pūdymas, už kurį teikiamos subsidijos

11300

Kitiems nuomojama sėjai paruošta žemė, įskaitant darbuotojams kaip atlyginimą natūra suteikiamą naudotis žemę

20000

Asmeninio naudojimo daržai

Daugiamečiai žolynai

30100

Ganyklos ir pievos, išskyrus nesukultūrintas ganyklas

30200

Nesukultūrintos ganyklos

30300

Daugiamečiai žolynai, kurie jau nebenaudojami gamybos tikslais ir atitinkantys subsidijų skyrimo kriterijus

Daugiamečiai pasėliai

Vaisių rūšys, iš jų:

40111

Obuoliai

40112

Kriaušės

40113

Persikai ir nektarinai

40114

Kiti vidutinio klimato zonų vaisiai

40115

Subtropinių arba tropinių klimato zonų vaisiai

40120

Uogų rūšys

40130

Riešutai

Citrusinių augalų sodiniai

40210

Apelsinai

40220

Tanžerinai, mandarinai, klementinai ir panašūs smulkūs vaisiai

40230

Citrinos

40290

Kiti citrusiniai vaisiai

Alyvmedžių sodiniai

40310

Valgomosios alyvuogės

40320

Alyvuogės aliejaus gamybai (parduodamos vaisiais)

40330

Alyvuogių aliejus

40340

Šalutiniai alyvuogių produktai

Vynuogynai

40411

Rūšinis vynas su saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN)

40412

Rūšinis vynas su saugoma geografine nuoroda (SGN)

40420

Kiti vynai

40430

Valgomosios vynuogės

40440

Razinos

40451

Rūšiniam vynui su saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN) gaminti skirtos vynuogės

40452

Rūšiniam vynui su saugoma geografine nuoroda (SGN) gaminti skirtos vynuogės

40460

Kitiems vynams gaminti skirtos vynuogės

40470

Įvairūs vynuogienojų produktai: vynuogių misa, sultys, brendis, actas ir kiti ūkyje gaminami produktai

40480

Šalutiniai vynuogienojų produktai (išspaudos, nuosėdos)

40500

Daigynai

40600

Kiti daugiamečiai pasėliai

40610

iš jų – kalėdinės eglutės

40700

Daugiamečiai pasėliai po stiklu

40800

Jaunų sodinių prieaugis

Kita žemė

50100

Nenaudojamos žemės ūkio naudmenos

50200

Miškingas plotas

50210

Iš jo miško kirtimo atžalynai

50900

Kita žemė (pastatams, sodybų kiemams, takams, tvenkiniams, karjerams naudojama žemė, žemė, kurioje yra nederlingi plotai, uolos ir t. t.)

60000

Grybai

Kiti produktai ir įplaukos

90100

Įplaukos, gautos nuomojant žemės ūkio paskirties žemę

90200

Pagal pasėlių draudimą, nepriskiriamą konkretiems pasėliams, išmokama kompensacija

90300

Pasėlių šalutiniai produktai, išskyrus gaunamus iš alyvmedžių ir vynmedžių

90310

Šiaudai

90320

Cukrinių runkelių lapai

90330

Kiti šalutiniai produktai

90900

Kiti

Pasėlių kodų rūšys turi būti pasirenkamos iš toliau pateikiamo sąrašo:



Kodas (**)

Apibūdinimas

0

Netaikoma: šis kodas naudojamas perdirbtų produktų, atsargų ir šalutinių produktų atveju.

1

Laukuose auginami pasėliai – pagrindiniai pasėliai, mišrūs pasėliai: laukuose auginami pagrindiniai ir mišrūs pasėliai apima:

— vienos rūšies pasėlius, t. y. finansinės apskaitos metais konkrečiame plote vienintelius auginamus pasėlius;

— mišrius pasėlius: kartu sėjamus, auginamus ir nuimamus pasėlius, kai galutinis produktas yra jų mišinys;

— ilgiausiai dirvoje išlikusius pasėlius, kai per finansinės apskaitos metus konkrečiame plote buvo paeiliui auginti kelių rūšių pasėliai;

— kurį laiką toje pačioje žemėje auginamus skirtingus pasėlius, kurių kiekvienas finansinės apskaitos metais paprastai nuimamas atskiru derliumi. Visas plotas padalijamas šiems pasėliams, proporcingai plotui, kurį faktiškai užima kiekvienas iš jų;

— šviežios daržovės, melionai ir braškės, auginami atvirame lauke.

2

Laukuose auginami pasėliai – paeiliui auginami pasėliai: paeiliui finansinės apskaitos metais konkrečiame plote auginami pasėliai, kurie nelaikomi pagrindiniais pasėliais.

3

Atvirame prekiniame darže auginami pasėliai ir gėlės: atvirame prekiniame darže auginami pasėliai ir gėlės apima šviežias daržoves, melionus ir braškes, auginamus atviruose prekiniuose daržuose, ir atvirame lauke auginamas gėles ir dekoratyvinius augalus.

4

Pasėliai po prieinama apsaugine danga: pasėliai po prieinama apsaugine danga apima šviežias daržoves, melionus ir braškes po danga, gėles ir dekoratyvinius augalus (vienmečius arba daugiamečius) po danga, daugiamečius pasėlius po danga.

Trūkstamų duomenų kodai pasirenkami iš toliau pateikiamo sąrašo:



Kodas (***)

Apibūdinimas

0

Duomenų netrūksta

1

Nepateikta duomenų apie plotą: šis kodas turėtų būti įrašomas, kai nenurodomas pasėliais užsėtas plotas, pavyzdžiui, kai tinkami parduoti augalininkystės produktai buvo nupirkti kaip nenuimti pasėliai arba gaunami iš trumpesniam nei vienerių metų laikotarpiui ar atsitiktinai išnuomotos žemės ir jeigu produkcija gaunama perdirbant augalininkystės produktus.

2

Nepateikta duomenų apie produkciją (produkcija pagal sutartį): šis kodas turėtų būti įrašomas, jei pasėliai auginami pagal sutartį, kai dėl pardavimo sąlygų faktinės produkcijos nurodyti negalima.

3

Nepateikta duomenų apie produkciją (produkcija ne pagal sutartį): šis kodas turėtų būti įrašomas, kai dėl pardavimo sąlygų faktinės produkcijos nurodyti negalima, o augalai auginami ne pagal sutartį.

4

Nepateikta duomenų apie plotą ir produkciją: šis kodas turėtų būti įrašomas, kai trūksta duomenų apie plotą ir faktinę produkciją.

Informacija apie augalininkystės produktus finansinės apskaitos metais turi būti įrašoma I lentelėje PASĖLIAI. Informacija apie kiekvieną pasėlį pateikiama atskirame įraše. Lentelėje nurodoma konkreti pasėlio kodo kategorija, pasėlio kodo rūšis ir trūkstamų duomenų kodas.

Išsami informacija apie bulves (kodai 10310, 10390), šviežias daržoves, melionus ir braškes (kodai 10731, 10732, 10733, 10734, 10735, 10736, 10737, 10738, 10739, 10790), gėles ir dekoratyvinius augalus (kodai 10830, 10840, 10850) ir pasėlių šalutinius produktus, išskyrus gaunamus iš alyvmedžių ir vynmedžių (kodai 90310, 90320, 90330) turi būti pateikiama tik tada, jei atitinkami duomenys yra ūkio ataskaitose.

I LENTELĖS INFORMACIJOS GRUPĖS

I lentelėje yra septynios eilutės, kuriose pateikiamos šios informacijos grupės: (A) plotas, (OV) pradinė vertė, (CV) galutinė vertė, (PR) produkcija, (SA) pardavimas, (FC) suvartojimas ūkyje ir pelnas natūra ir (FU) panaudojimas ūkyje.

I lentelėje yra šešios skiltys, kuriose kiekvienam pasėliui nurodomas visas apsėtas plotas (TA), drėkinamas plotas (IR), energiniams augalams naudojamas plotas (EN), GMO pasėliams auginti naudojamas plotas (GM), pagamintos ir parduotos produkcijos kiekis (Q) ir vertė (V). Toliau paaiškinama, kurios skiltys turi būti užpildytos kiekvienai informacijos grupei:

I.A    Plotas

Ploto (A) informacijos grupėje turi būti nurodytas visas plotas (TA), drėkinamas plotas (IR), energiniams augalams naudojamas plotas (EN), GMO pasėliams auginti naudojamas plotas (GM). Kiekvienu atveju plotą reikia nurodyti arais (100 arų = 1 hektaras), išskyrus grybams auginti naudojamą žemę, kurios plotas turi būti nurodytas kvadratiniais metrais.

I.OV    Pradinė vertė

Pradinės vertės (OV) informacijos grupėje turi būti nurodyta sandėliuojamų produktų vertė (V) finansinės apskaitos metų pradžioje. Produktus reikėtų vertinti supirkimo kainomis įvertinimo dieną.

I.CV    Galutinė vertė

Galutinės vertės (CV) informacijos grupėje turi būti nurodyta sandėliuojamų produktų vertė (V) finansinės apskaitos metų pabaigoje. Produktus reikėtų vertinti supirkimo kainomis įvertinimo dieną.

I.PR    Produkcija

Gamybos (PR) informacijos grupėje turi būti nurodyti per finansinės apskaitos metus užaugintų pasėlių kiekiai (Q) (atskaičius visus nuostolius laukuose ir ūkyje). Nurodomi pagrindinių valdos produktų (išskyrus šalutinius produktus) kiekiai.

Šie kiekiai turi būti nurodyti centneriais (100 kg), išskyrus vyno ir su vynu susijusių produktų kiekius, kurie yra nurodomi hektolitrais. Jeigu dėl pardavimo sąlygų faktinės produkcijos centneriais nustatyti negalima (žr. nenuimtų pasėlių ir pasėlių pagal sutartį pardavimą), pasėlių pagal sutartį atveju įrašomas kodas 2 (trūkstami duomenys), o kitais atvejais – kodas 3.

I.SA    Iš viso parduota

Pardavimo (SA) informacijos grupėje turi būti nurodytas finansinės apskaitos metų pradžioje sandėliuose buvusios arba iš tais metais gauto derliaus pagamintos ir parduotos produkcijos kiekis (Q) ir vertė (V). Kai prekybos sąnaudos (jei tokių yra) yra žinomos, jos neatskaičiuojamos nuo visos pardavimo sumos, bet nurodomos H lentelėje ŪKINĖS VEIKLOS SĄNAUDOS.

I.FC    Suvartojimas ūkyje ir pelnas natūra

Suvartojimo ūkyje ir pelno natūra (FC) informacijos grupėje turi būti nurodyta turėtojo valdoje suvartotų produktų ir (arba) produktų, kurie buvo panaudoti atsilyginant natūra už prekes ir paslaugas (įskaitant atlyginimą natūra), vertė (V). Konkretūs produktai vertinami supirkimo kainomis.

I.FU    Panaudojimas ūkyje

Panaudojimo ūkyje (FU) informacijos grupėje turi būti nurodyta valdos produktų atsargų (sandėliuose) finansinės apskaitos metų pradžioje ir (arba) produktų, per metus pagamintų ir panaudotų kaip valdos ūkinės veiklos sąnaudos, supirkimo vertė (V). Tai apima:

— pašarus:

— paklausių valdos produktų (produktų, kurie einamuoju laikotarpiu yra tinkami parduoti), sunaudotų per metus pašarams, supirkimo vertė. Valdoje pašarui ir kraikui sunaudoti ūkio šiaudai vertinami tik tada, kai jie yra paklausūs tame regione tais konkrečiais metais. Atitinkami produktai vertinami supirkimo kaina;

— sėklas:

— paklausių ūkio produktų, panaudotų per metus kaip pasėlių sėklos, supirkimo vertė;

— kitą sėklų panaudojimą ūkyje (įskaitant valdos produktus, kurie buvo panaudoti kaip valgis atostogautojams).

J    lentelė

Gyvulininkystės produktai

Lentelės struktūra



Gyvulių kategorija

Kodas (*)



 

Skiltys

Informacijos grupė

Vidurkis

Skaičius

Vertė

A

N

V

AN

Vidurkis

  

—

—

OV

Pradinė vertė

—

  
  

CV

Galutinė vertė

—

  
  

PU

Pirkimas

—

  
  

SA

Iš viso parduota

—

  
  

SS

Pardavimas skerdimui

—

  
  

SR

Pardavimas auginimui / veisimui

—

  
  

SU

Pardavimas, kai pardavimo paskirtis nežinoma

—

  
  

FC

Suvartojimas ūkyje

—

  
  

FU

Panaudojimas ūkyje

—

  
  



Kodas (*)

Apibūdinimas

100

Arkliai

210

Jaunesni nei vienerių metų galvijų patinai ir patelės

220

Galvijų patinai nuo vienerių iki dvejų metų

230

Galvijų patelės nuo vienerių iki dvejų metų

240

Dvejų metų ir vyresni galvijų patinai

251

Veislinės telyčios

252

Penimos telyčios

261

Melžiamos karvės

262

Buivolės

269

Kitos karvės

311

Ėriavedės, veislinės patelės

319

Kitos avys

321

Ožkos, veislinės patelės

329

Kitos ožkos

410

Paršeliai, kurių gyvasis svoris mažesnis nei 20 kilogramų

420

Veislinės paršavedės, kurių svoris 50 kilogramų ir daugiau

491

Penimos kiaulės

499

Kitos kiaulės

510

Naminiai paukščiai – broileriai

520

Vištos dedeklės

530

Kiti naminiai paukščiai

610

Triušiai, veislinės patelės

699

Kiti triušiai

700

Bitės

900

Kiti gyvūnai

Gyvulių kategorijos

Reikia išskirti tokias gyvulių kategorijas:

100.

Arkliai

Taip pat apima lenktyninius ir jodinėjimo arklius, asilus, mulus, arklėnus ir t. t.

210.

Jaunesni nei vienerių metų galvijų patinai ir patelės

220.

Galvijų patinai nuo vienerių iki dvejų metų

230.

Galvijų patelės nuo vienerių iki dvejų metų

Išskyrus apsiveršiavusias galvijų pateles

240.

Dvejų metų ir vyresni galvijų patinai

251.

Veislinės telyčios

Dvejų metų ir vyresnės galvijų patelės, dar nesiveršiavusios ir skirtos veislininkystei.

252.

Penimos telyčios

Dvejų metų ar vyresnės galvijų patelės, dar nesiveršiavusios, neskirtos veislininkystei.

261.

Melžiamos karvės

Galvijų patelės, kurios jau buvo apsiveršiavusios (įskaitant jaunesnes nei dvejų metų), laikomos išskirtinai arba daugiausia žmonėms vartoti skirtam pienui ar perdirbto pieno produktams gaminti. Apima išbrokuotas melžiamas karves.

262.

Buivolės

Buivolės, kurios jau buvo susilaukusios vados (įskaitant jaunesnes nei dvejų metų), laikomos išskirtinai arba daugiausia žmonėms vartoti skirtam pienui ar perdirbto pieno produktams gaminti. Apima išbrokuotas buivoles.

269.

Kitos karvės

1. Galvijų patelės, kurios jau buvo apsiveršiavusios (įskaitant jaunesnes nei dvejų metų), laikomos išskirtinai arba daugiausia veršeliams veisti, ir kurių pienas neskirtas žmonėms vartoti arba pieno produktams gaminti.

2. Karvės darbui.

3. Nemelžiamos išbrokuotos karvės (penėtos ir nepenėtos prieš skerdimą).

210–252 kategorijos ir 269 kategorija taip pat apima atitinkamas buivolų ir buivolių kategorijas.

311.

Ėriavedės, veislinės patelės.

Vienerių metų ar vyresnės veislininkystei skirtos ėriavedės.

319.

Kitos avys

Įvairaus amžiaus avys, išskyrus ėriavedes.

321.

Ožkos, veislinės patelės

329.

Kitos ožkos

Ožkos, išskyrus veislines.

410.

Paršeliai, kurių gyvasis svoris mažesnis nei 20 kilogramų

Lengvesni nei 20 kg gyvojo svorio paršeliai.

420.

Veislinės paršavedės, kurių svoris 50 kilogramų ir daugiau

50 kg ar sunkesnės veislinės paršavedės, išskyrus išbrokuotas paršavedes (žr. 499 kategoriją „Kitos kiaulės“).

491.

Penimos kiaulės

20 kg gyvojo svorio ar sunkesnės penimos kiaulės, išskyrus išbrokuotas paršavedes ir kuilius (žr. 499 kategoriją „Kitos kiaulės“).

499.

Kitos kiaulės

20 kg gyvojo svorio ar sunkesnės kiaulės, išskyrus išbrokuotas veislines paršavedes (žr. 420 kategoriją) ir penimas kiaules (žr. 491 kategoriją).

510.

Naminiai paukščiai – broileriai

Maistiniai viščiukai Išskyrus dedekles ir išbrokuotas vištas. Neįskaitant paukščių jauniklių.

520.

Vištos dedeklės

Įskaitant jaunikles, dedekles, išbrokuotas vištas ir veislinius dedeklėms vištoms laikomus gaidžius. Jauniklės yra tokios jaunos vištos, kurios dar nepradėjo dėti kiaušinių. Neįskaitant paukščių jauniklių.

530.

Kiti naminiai paukščiai

Įskaitant antis, kalakutus, žąsis, perlines vištas, stručius ir veislinius patinus (išskyrus vištoms dedeklėms laikomus gaidžius). Įskaitant veislines pateles. Neįskaitant paukščių jauniklių.

610.

Triušiai, veislinės patelės

699.

Kiti triušiai

700.

Bitės

Nurodomas užimtų avilių skaičius.

900.

Kiti gyvūnai

Įskaitant viščiukus, elnius, bizonus ir žuvis. Taip pat įskaitant ponius ir kitus ūkio turizmui naudojamus gyvūnus. Neįskaitant kitų gyvūninės kilmės produktų (žr. K lentelės 900 kategoriją).

J LENTELĖS INFORMACIJOS GRUPĖS

J.AN.    Vidurkis (įrašomas tik į A skiltį)

Kiekvienas vienetas reiškia vieno gyvūno buvimą valdoje vienerius metus. Gyvūnai skaičiuojami proporcingai jų buvimo valdoje laiko trukmei per finansinės apskaitos metus.

Vidurkis nustatomas vykdant periodines inventorizacijas arba registruojant atvežimus ir išvežimus. Skaičiuojami visi valdoje esantys gyvūnai, taip pat pagal sutartį auginami arba penimi gyvūnai (nepriklausantys ūkiui gyvūnai, kurie ūkyje auginami arba penimi tokiu būdu, kad tokia veikla yra tiktai valdos turėtojo atliekama paslauga – jis pats finansinės atsakomybės, paprastai susijusios su tokių gyvūnų auginimu arba penėjimu, neprisiima ir gyvūnai, priimami arba atiduodami ganytis tuo metų laiku, kai jie yra ūkyje.

Vidurkis išreiškiamas šimtųjų tikslumu.

Apie kitus gyvūnus (900 kategorija) tokia informacija neturi būti pateikta.

J.OV    Pradinė vertė

Valdai priklausančių gyvulių skaičius finansinės apskaitos metų pradžioje, nepriklausomai nuo to, ar jie yra valdoje tuo metu.

Gyvulių skaičius turėtų būti nurodytas gyvulių vienetais arba avilių skaičiumi ir išreikštas šimtųjų tikslumu.

Apie kitus gyvūnus (900 kategorija) tokia informacija neturi būti pateikta.

Gyvulių vertė turėtų būti nustatyta iš tikrosios vertės atėmus apskaičiuotas pardavimo vietos sąnaudas vertinimo dieną.

J.CV    Galutinė vertė

Ūkiui priklausančių gyvulių, nepriklausomai nuo to, ar jie yra ūkyje tuo metu, vertė finansinės apskaitos metų pabaigoje.

Gyvulių skaičius turėtų būti nurodytas gyvulių vienetais arba avilių skaičiumi ir išreikštas šimtųjų tikslumu.

Apie kitus gyvūnus (900 kategorija) tokia informacija neturi būti pateikta.

Gyvulių vertė turėtų būti nustatyta iš tikrosios vertės atėmus apskaičiuotas pardavimo vietos sąnaudas vertinimo dieną.

J.PU    Pirkimas

Nurodykite bendrą per finansinės apskaitos metus nupirktų gyvulių skaičių.

Gyvulių skaičius turėtų būti nurodytas gyvulių vienetais ir išreikštas šimtųjų tikslumu. Apie kitus gyvūnus (900 kategorija) tokia informacija neturi būti pateikta.

Pirkimo vertė, įskaitant pirkimo sąnaudas. Susijusios dotacijos ir subsidijos iš bendros šio pirkimo sumos nėra atskaičiuojamos, bet nurodomos M lentelės SUBSIDIJOS atitinkamoje kategorijoje (kodai 5100–5900).

J.SA    Iš viso parduota

Nurodykite bendrą per finansinės apskaitos metus parduotų gyvulių skaičių.

Jis apima gyvulių arba mėsos pardavimą vartotojų asmeniniam vartojimui nepriklausomai nuo to, ar gyvuliai yra paskersti ūkyje, ar ne.

Gyvulių skaičius turėtų būti nurodytas gyvulių vienetais ir išreikštas šimtųjų tikslumu. Apie kitus gyvūnus (900 kategorija) tokia informacija neturi būti pateikta.

Kai prekybos sąnaudos, jeigu tokių yra, yra žinomos, jos nėra atimamos iš bendros pardavimo sumos, bet nurodomos prie kodo 2090 („Kitos specifinės gyvulininkystės sąnaudos“). Susijusios dotacijos ir subsidijos nėra įtraukiamos į bendrą pardavimo sumą, bet nurodomos M lentelės SUBSIDIJOS atitinkamoje kategorijoje (kodai 2110–2900).

J.SS    Pardavimas skerdimui

Nurodykite per finansinės apskaitos metus skersti parduotų gyvulių skaičių. Apie veislines telyčias (kodas 251), bites (kodas 700) ir kitus gyvūnus (kodas 900) tokia informacija neturi būti pateikta.

Žr. „Iš viso parduota“

Žr. „Iš viso parduota“

J.SR    Pardavimas auginimui arba veisimui

Nurodykite per finansinės apskaitos metus auginti arba veisti parduotų gyvulių skaičių. Apie penimas telyčias (kodas 252), bites (kodas 700) ir kitus gyvūnus (kodas 900) tokia informacija neturi būti pateikta.

Žr. „Iš viso parduota“

Žr. „Iš viso parduota“

J.SU    Pardavimas, kai pardavimo paskirtis nežinoma

Nurodykite per finansinės apskaitos metus nežinomai paskirčiai parduotų gyvulių skaičių. Apie bites (kodas 700) ir kitus gyvūnus (kodas 900) tokia informacija neturi būti pateikta.

Žr. „Iš viso parduota“

Žr. „Iš viso parduota“

J.FC    Suvartojimas ūkyje ir pelnas natūra

Nurodykite per finansinės apskaitos metus ūkyje suvartotų arba išmokoms natūra panaudotų gyvulių skaičių.

Gyvulių skaičius turėtų būti nurodytas gyvulių vienetais ir išreikštas šimtųjų tikslumu. Apie kitus gyvūnus (900 kategorija) tokia informacija neturi būti pateikta.

Gyvulių vertę reikėtų nustatyti pagal tikrąją vertę.

J.FU    Panaudojimas ūkyje

Nurodykite per finansinės apskaitos metus valdoje vykdant kitą pelningą veiklą ūkinės veiklos sąnaudoms tolesnio perdirbimo tikslais panaudotų gyvulių skaičių. Tai apima gyvulius, panaudotus:

— maitinimui, turistų apgyvendinimui,

— gyvulių perdirbimui į maisto produktus ir pašarus.

Gyvulių arba mėsos pardavimas, nepriklausomai nuo to, ar gyvūnai yra skerdžiami ūkyje, ar ne, nėra įtraukiami (žr. „Iš viso parduota“ (SA) informaciją).

Ši vertė yra taip pat įtraukiama į H lentelę kaip kitos pelningos veiklos, tiesiogiai susijusios su valda, sąnaudos naudojant kodą 4070 (Specifinės mėsos ir kitų gyvūninės kilmės produktų perdirbimo sąnaudos).

Gyvulių skaičius turėtų būti nurodytas gyvulių vienetais ir išreikštas šimtųjų tikslumu. Apie kitus gyvūnus (900 kategorija) tokia informacija neturi būti pateikta.

Gyvulių vertę reikėtų nustatyti pagal tikrąją vertę.

K    lentelė

Gyvūninės kilmės produktai ir paslaugos

Lentelės struktūra



Gyvūninės kilmės produktų arba paslaugų kategorija

Kodas (*)

Trūkstami duomenys

Kodas (**)



 

Skiltys

Informacijos grupė

Kiekis

Vertė

Q

V

OV

Pradinė vertė

  
  

CV

Galutinė vertė

  
  

PR

Produkcija

  

—

SA

Pardavimas

  
  

FC

Suvartojimas ūkyje

  
  

FU

Panaudojimas ūkyje

  
  



Kodas (*)

Apibūdinimas

261

Karvės pienas

262

Buivolės pienas

311

Avies pienas

321

Ožkos pienas

330

Vilna

531

Žmonėms vartoti skirti kiaušiniai (visų naminių paukščių)

532

Perinti skirti kiaušiniai (visų naminių paukščių)

700

Medus ir bitininkystės produktai

800

Mėšlas

900

Kiti gyvūninės kilmės produktai

1100

Auginimas pagal sutartį

1120

Pagal sutartį auginami galvijai

1130

Pagal sutartį auginamos avys ir (arba) ožkos

1140

Pagal sutartį auginamos kiaulės

1150

Pagal sutartį auginami naminiai paukščiai

1190

Pagal sutartį auginami kiti gyvūnai

1200

Kitos su gyvūnais susijusios paslaugos



Kodas (**)

Apibūdinimas

0

Kodas 0 įrašomas tada, kai duomenų netrūksta.
 
  

2

Kodas 2 turėtų būti įrašomas, kai gyvūnai auginami pagal sutartį ir kai dėl pardavimo sąlygų faktinės produkcijos nurodyti negalima (Q skiltis).

3

Kodas 3 turėtų būti įrašomas, kai dėl pardavimo sąlygų faktinės produkcijos nurodyti negalima (Q skiltis), o gyvūnai auginami ne pagal sutartį.

4

Kodas 4 turėtų būti įrašomas, kai duomenų apie faktinę produkciją nėra.

Gyvūninės kilmės produktų kategorijos ir paslaugos

Turėtų būti išskirtos tokios gyvūninės kilmės produktų ir paslaugų kategorijos:

261.

Karvės pienas

262.

Buivolės pienas

311.

Avies pienas

321.

Ožkos pienas

330.

Vilna

531.

Žmonėms vartoti skirti kiaušiniai (visų naminių paukščių)

532.

Perinti skirti kiaušiniai (visų naminių paukščių)

700.

Medus ir bitininkystės produktai: medus, žaliava midui ir kiti produktai, šalutiniai bitininkystės produktai.

800.

Mėšlas

900.

Kiti gyvūninės kilmės produktai (užmokesčiai už veislinius patinus, embrionai, vaškas, žąsų arba ančių kepenėlės, kitų gyvūnų pienas ir t. t.).

1100.

Auginimas pagal sutartį

Pajamų už auginimą pagal sutartį suma, iš esmės atitinkanti užmokesčius už suteiktas paslaugas ir atvejus, kai turėtojas neprisiima paprastai su šių gyvūnų auginimu arba penėjimu susijusios ekonominės rizikos.

Išsamesnė informacija pagal 1100 kategoriją „Auginimas pagal sutartį“:

Išsamesnius duomenis reikia įvesti, jeigu jie yra nurodyti valdos ataskaitose.

1120.

Pagal sutartį auginami galvijai

1130.

Pagal sutartį auginamos avys ir (arba) ožkos

1140.

Pagal sutartį auginamos kiaulės

1150.

Pagal sutartį auginami naminiai paukščiai

1190.

Pagal sutartį auginami kiti gyvūnai

1200.

Kitos su gyvūnais susijusios paslaugos

Už kitas su gyvūnais susijusias paslaugas gautos pajamos (už teisę ganyti ir kt.)

Trūkstamų duomenų kodai

Turėtų būti naudojami šie trūkstamų duomenų kodai:

Kodas 0

:

Kodas 0 įrašomas tada, kai duomenų netrūksta.

Kodas 2

:

Kodas 2 turėtų būti įrašomas, kai gyvūnai auginami pagal sutartį ir kai dėl pardavimo sąlygų faktinės produkcijos nurodyti negalima (Q skiltis).

Kodas 3

:

Kodas 3 turėtų būti įrašomas, kai dėl pardavimo sąlygų faktinės produkcijos nurodyti negalima (Q skiltis), o gyvūnai auginami ne pagal sutartį.

Kodas 4

:

Kodas 4 turėtų būti įrašomas, kai duomenų apie faktinę produkciją nėra.

K LENTELĖS INFORMACIJOS GRUPĖS

Mėšlo (kodas 800) atveju vertės skiltyje (V) turėtų būti pateikiama tik informacija apie pardavimą (SA).

Kitų gyvūninės kilmės produktų (kodas 900) atveju turėtų būti pateikiama tik informacija apie vertę (V skiltyje), nes kiekis negali būti nurodytas remiantis skirtingų produktų suvestiniais duomenimis.

Su gyvūnais susijusių paslaugų atveju, pavyzdžiui, auginant juos pagal sutartį (kodai 1100–1190) ir kitų paslaugų atveju (kodas 1200) vienintelė teiktina informacija yra pajamos, kurias reikia nurodyti (V) vertės skiltyje prie informacijos apie pardavimą (SA).

Šie kiekiai turėtų būti nurodomi centneriais (100 kg), išskyrus kiaušinius (kodai 531 ir 532), kurie yra nurodomi tūkstančiais.

Medaus ir kitų bitininkystės produktų atveju (kodas 700), kiekis yra išreiškiamas „medaus ekvivalentais“.

K.OV    Pradinė vertė

Produktų atsargos (sandėliuose) finansinės apskaitos metų pradžioje, neįskaitant gyvulių.

Žr. K lentelės nurodymus.

Produktus reikėtų vertinti pagal jų tikrąją kainą įvertinimo dieną.

K.CV    Galutinė vertė

Produktų atsargų (sandėliuose) vertė finansinės apskaitos metų pabaigoje, neįskaitant gyvulių.

Žr. K lentelės nurodymus.

Produktus reikėtų vertinti pagal jų tikrąją kainą įvertinimo dieną.

K.PR    Finansinės apskaitos metų produkcija

Per finansinės apskaitos metus pagamintų gyvūninės kilmės produktų kiekis (neįskaitant nuostolių). Nurodomi pagrindinių valdos produktų (išskyrus šalutinius produktus) kiekiai. Įtraukiama vykdant kitą su ūkiu susijusią pelningą veiklą perdirbti naudojama produkcija.

Veršeliams žindyti suvartotas pienas į produkciją neįtraukiamas.

K.SA    Pardavimas

Visas per finansinės apskaitos metus parduotų produktų, finansinės apskaitos metų pradžioje sandėliuose turėtų ir per metus pagamintų produktų kiekis.

Žr. K lentelės nurodymus.

Visa finansinės apskaitos metų pradžioje sandėliuose turėtų ir per metus pagamintų produktų pardavimo vertė (nesvarbu, ar pajamos buvo gautos per finansinės apskaitos metus, ar ne).

Visa parduotų produktų vertė apima grąžintų į ūkį produktų (nugriebto pieno ir kt.) vertę. Pastaroji vertė taip pat įtraukiama į ūkio sąnaudas.

Visos finansinės apskaitos metais išmokėtos kompensacinės išmokos (pvz., draudimo išmokos) turi būti pridedamos prie konkrečių produktų visos pardavimo sumos, jeigu tik jas galima priskirti prie tokių produktų gamybos. Priešingu atveju jos įtraukiamos prie kodo 900 „Kiti gyvūninės kilmės produktai“.

Už produktus per finansinės apskaitos metus gautos dotacijos ir subsidijos į visą pardavimo sumą nėra įtraukiamos; jos įtraukiamos į lentelės M SUBSIDIJOS atitinkamą kategoriją (kodai 2110–2900).

Kai prekybos sąnaudos, jeigu tokių yra, yra žinomos, jos neatimamos iš visos pardavimo sumos, bet nurodomos H lentelėje ŪKINĖS VEIKLOS SĄNAUDOS prie kodo 2090 „Kitos specifinės gyvulininkystės sąnaudos“.

K.FC    Suvartojimas ūkyje ir pelnas natūra

Turėtojo valdoje sunaudoti produktai ir (arba) panaudoti atsilyginti natūra už prekes ir paslaugas (įskaitant atlyginimą natūra). Apie perinti skirtus kiaušinius (kodas 532) tokia informacija neturėtų būti pateikta.

Žr. K lentelės nurodymus.

Produktus reikėtų vertinti pagal jų tikrąją vertę.

K.FU    Panaudojimas ūkyje

Valdos produktų atsargos (sandėliuose) finansinės apskaitos metų pradžioje ir (arba) per metus pagaminti produktai, kurie valdoje per metus buvo panaudoti kaip ūkinės veiklos sąnaudos. Tai apima:

— pašarus: paklausius valdos produktus (produktus, kurie einamuoju laikotarpiu yra tinkami parduoti), sunaudotus per metus gyvūnų pašarams. Veršeliams žįsti suvartotas pienas nėra įtraukiamas į panaudojimą ūkyje;

— produktus, kurie buvo naudojami vykdant tiesiogiai su ūkiu susijusią kitą pelningą veiklą:

— 

— maitinimui, turistų apgyvendinimui ir t. t.

— tolesniam perdirbimui (pienas perdirbamas į sviestą, sūrį ir t. t.)

Žr. K lentelės nurodymus.

Produktus reikėtų vertinti pagal jų tikrąją vertę. Šios vertės taip pat nurodomos prie ūkio sąnaudų.

L    lentelė

Tiesiogiai su ūkiu susijusi kita pelninga veikla

Lentelės struktūra



Kitos pelningos veiklos kategorija

Kodas (*)

Trūkstami duomenys

Kodas (**)



 

Skiltys

Informacijos grupė

Kiekis

Vertė

Q

V

OV

Pradinė vertė

—

  

CV

Galutinė vertė

—

  

PR

Produkcija

  

—

SA

Pardavimas

—

  

FC

Suvartojimas ūkyje

—

  

FU

Panaudojimas ūkyje

—

  



Kodas (*)

Apibūdinimas

261

Karvės pieno perdirbimas

262

Buivolės pieno perdirbimas

311

Avies pieno perdirbimas

321

Ožkos pieno perdirbimas

900

Mėsos ar kitų gyvūninės kilmės produktų perdirbimas

1010

Augalų perdirbimas

1020

Miškininkystė ir medienos perdirbimas

2010

Darbas pagal sutartį

2020

Turizmas, apgyvendinimas, maitinimas ir kita laisvalaikio veikla

2030

Atsinaujinančiosios energijos gamyba

9000

Tiesiogiai su ūkiu susijusi kita „kita pelninga veikla“



Kodas (**)

Apibūdinimas

0

Kodas 0 įrašomas tada, kai duomenų netrūksta.

1

Kodas 1 turėtų būti įrašomas tada, kai produktai pagaminami perdirbant nusipirktus gyvulius arba gyvūninės kilmės ar augalinius produktus.

2

Kodas 2 turėtų būti įrašomas, kai gamyba vykdoma pagal sutartį ir kai dėl pardavimo sąlygų faktinės produkcijos nurodyti negalima (Q skiltis).

3

Kodas 3 turėtų būti įrašomas, kai dėl pardavimo sąlygų faktinės produkcijos nurodyti negalima (Q skiltis), o gamyba vykdoma ne pagal sutartį.

4

Kodas 4 turėtų būti įrašomas, kai duomenų apie faktinę produkciją nėra.

„Kitos pelningos veiklos“ (KPV) apibrėžtis yra tokia pati, kaip nustatyta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1200/2009 ( 22 ) II priedo VI punkte ir Bendrijos žemės ūkio valdų tipologijoje (Reglamento (EB) Nr. 1242/2008 4 straipsnis ir III priedas). Ši apibrėžtis nustatyta remiantis (išskyrus išimtinius atvejus) Ekonominės veiklos rūšių klasifikacija Europos bendrijoje (NACE 2 red.) ir Žemės ūkio ir miškininkystės ekonominių sąskaitų vadovu (EAA/EAF 97 red.1.1).

KPV, tiesiogiai susijusi su valda, reiškia ne žemės ūkio veiklą, kuri turi ekonominį poveikį valdai ir kurią vykdant naudojami valdos žemės ūkio ištekliai (gamybos priemonės arba produktai).

Pelninga veikla šiame kontekste reiškia aktyvų darbą; taigi, grynai finansinės investicijos nėra įtrauktos. Žemės arba kitų ūkiui priklausančių žemės ūkio išteklių nuoma įvairiai veiklai vykdyti toliau tokioje veikloje nedalyvaujant laikoma ne KPV, bet viena iš valdos žemės ūkio veiklos rūšių.

Visų rūšių žemės ūkio produktų perdirbimas laikomas KPV, nebent perdirbimas laikomas viena iš žemės ūkio veiklos rūšių. Todėl vyno ir alyvuogių aliejaus gamyba nėra įtrauktos, nebent pirkta vyno ar alyvuogių aliejaus dalis yra didelė.

Visų rūšių pirminių žemės ūkio produktų perdirbimas valdoje į perdirbtą antrinį produktą, neatsižvelgiant į tai, ar žaliava gaminama valdoje, ar perkama kitur, yra laikomas KPV. Tai apima mėsos perdirbimą, sūrio gamybą ir t. t.

Tiesiogiai su ūkiu susijusios kitos pelningos veiklos kategorijos

Turėtų būti išskirtos tokios KPV kategorijos:

261.

Karvės pieno perdirbimas

262.

Buivolės pieno perdirbimas

311.

Avies pieno perdirbimas

321.

Ožkos pieno perdirbimas

900.

Mėsos ar kitų gyvūninės kilmės produktų perdirbimas

1010.

Augalinių produktų perdirbimas, išskyrus vyną ir alyvuogių aliejų. Ši kategorija apima alkoholį, išskyrus pagamintą iš vynuogių, obuolių sidro arba kriaušių sidro.

1020.

Miškininkystė ir medienos perdirbimas. Ši kategorija apima nukirstos medienos ir stataus miško, miškininkystės produktų, išskyrus medieną (kamštienos, pušies sakų ir t. t.) ir per finansinės apskaitos metus perdirbtos medienos pardavimą.

2010.

Darbas pagal sutartį kitiems. Valdos įrangos nuoma be ūkio darbo jėgos arba tik ūkio darbo jėgos panaudojimas darbui pagal sutartį laikomi ne KPV, bet viena iš žemės ūkio veiklų.

2020.

Turizmas, apgyvendinimas, maitinimas ir kita laisvalaikio veikla. Ši kategorija apima su turizmu susijusią nuomą (stovyklavietes, kotedžus, jojimo priemones, medžioklę, žūklę ir t. t.).

2030.

Atsinaujinančiosios energijos gamyba. Ši kategorija apima rinkai skirtos atsinaujinančios energijos, įskaitant biodujas, biodegalus arba elektrą, gamybą vėjo turbinomis, kita įranga ar iš žemės ūkio žaliavų. Valdos žemės ūkio veikla nelaikoma:

— atsinaujinančiosios energijos gamyba išskirtinai valdos poreikiams;

— žemės ar stogo nuoma tik tokios įrangos kaip vėjo malūnas ar saulės energijos baterijų plokštės sumontavimui;

— žaliavos pardavimas kitai įmonei atsinaujinančiajai energijai gaminti.

9000.

Kita „Kita pelninga veikla“, tiesiogiai susijusi su valda. Kita, kitur nepaminėta tiesiogiai su valda susijusi pelninga veikla.

Trūkstamų duomenų kodai

Turėtų būti naudojami šie trūkstamų duomenų kodai:

Kodas 0

:

Kodas 0 įrašomas tada, kai duomenų netrūksta.

Kodas 1

:

Kodas 1 turėtų būti įrašomas tada, kai produktai gaminami perdirbant nusipirktus gyvulius arba gyvūninės kilmės ar augalinius produktus.

Kodas 2

:

Kodas 2 turėtų būti įrašomas, kai gamyba vykdoma pagal sutartį ir kai dėl pardavimo sąlygų faktinės produkcijos nurodyti negalima (Q skiltis).

Kodas 3

:

Kodas 3 turėtų būti įrašomas, kai dėl pardavimo sąlygų faktinės produkcijos nurodyti negalima (Q skiltis), o gamyba vykdoma ne pagal sutartį.

Kodas 4

:

Kodas 4 turėtų būti įrašomas, kai duomenų apie faktinę produkciją nėra.

L LENTELĖS INFORMACIJOS GRUPĖS

Šie kiekiai turėtų būti nurodyti centneriais (100 kg).

Perdirbto pieno produktų atveju (kodai 261, 262, 311 ir 321) skysto pieno kiekis yra nurodomas neatsižvelgiant į tai, kokiu pavidalu jis parduotas, suvartotas ūkyje ar panaudotas atsiskaitant natūra ar kitiems ūkio tikslams (grietinės, sviesto, sūrio ir kt. pavidalu).

L.OV    Pradinė vertė

Produktų atsargos (sandėliuose) finansinės apskaitos metų pradžioje.

Ši informacija neturėtų būti nurodoma darbo pagal sutartį (kodas 2010), turizmo veiklos (kodas 2020), atsinaujinančiosios energijos gamybos (kodas 2030) ir kitos „Kitos pelningos veiklos“, tiesiogiai susijusios su valda (kodas 9000), atvejais.

Produktų vertė turėtų būti nustatyta iš tikrosios vertės atėmus apskaičiuotas pardavimo vietos sąnaudas vertinimo dieną.

L.CV    Galutinė vertė

Produktų atsargų (sandėliuose) vertė finansinės apskaitos metų pabaigoje.

Ši informacija neturėtų būti nurodoma darbo pagal sutartį (kodas 2010), turizmo veiklos (kodas 2020), atsinaujinančiosios energijos gamybos (kodas 2030) ir kitos „Kitos pelningos veiklos“, tiesiogiai susijusios su valda (kodas 9000), atvejais.

Produktų vertė turėtų būti nustatyta iš tikrosios vertės atėmus apskaičiuotas pardavimo vietos sąnaudas vertinimo dieną.

L.PR    Finansinės apskaitos metų produkcija

Ši informacija turėtų būti nurodoma tik su pieno perdirbimu susijusioms kategorijoms (kodai 261–321).

Ji atitinka per finansinės apskaitos metus ūkyje pagaminto ir perdirbtiems produktams gaminti sunaudoto skysto pieno kiekį.

L.SA    Pardavimas

Visas per finansinės apskaitos metus parduotų produktų kiekis, finansinės apskaitos metų pradžioje sandėliuose turėtų ir per metus pagamintų produktų kiekis ir pajamos iš KPV.

Visa finansinės apskaitos metų pradžioje sandėliuose turėtų ir per metus pagamintų produktų pardavimo vertė (nesvarbu, ar pajamos buvo gautos per finansinės apskaitos metus, ar ne).

Visos finansinės apskaitos metais išmokėtos kompensacinės išmokos (pvz., draudimo išmokos) turi būti pridedamos prie konkrečių produktų visos pardavimo sumos, jeigu tik jas galima priskirti prie tokių produktų gamybos. Priešingu atveju jos įtraukiamos į I lentelę PASĖLIAI prie kodo 90900 „Kiti“.

Už produktus per finansinės apskaitos metus gautos dotacijos ir subsidijos į visą pardavimo sumą nėra įtraukiamos; jos įtraukiamos į lentelės M SUBSIDIJOS atitinkamą kategoriją (kodai 2110–2900). Kai prekybos sąnaudos, jeigu tokių yra, yra žinomos, jos nėra atimamos iš visos pardavimo sumos, bet nurodomos H lentelėje ŪKINĖS VEIKLOS SĄNAUDOS prie atitinkamos specifinių KPV sąnaudų kategorijos (kodai 4010–4090).

L.FC    Suvartojimas ūkyje ir pelnas natūra

Turėtojo valdoje sunaudoti produktai ir (arba) panaudoti atsilyginti natūra už prekes ir paslaugas (įskaitant atlyginimą natūra).

Apie darbą pagal sutartį (kodas 2010), turizmo veiklą (kodas 2020) ir atsinaujinančiosios energijos gamybą (kodas 2030) tokia informacija neturėtų būti teikiama.

Produktus reikėtų vertinti pagal jų tikrąją vertę.

L.FU    Panaudojimas ūkyje

Valdos produktų atsargos (sandėliuose) finansinės apskaitos metų pradžioje ir (arba) per metus pagaminti produktai, kurie valdoje per metus buvo panaudoti kaip ūkinės veiklos sąnaudos. Ši kategorija apima ūkininkaujant perdirbtus produktus (pieną perdirbtą į sūrį, grūdus – į duoną, mėsą – į kumpį ir t. t.), ir panaudotus kaip ūkinės veiklos sąnaudos teikiant maitinimo arba turistų apgyvendinimo paslaugas.

Apie darbą pagal sutartį (kodas 2010), turizmo veiklą (kodas 2020) ir atsinaujinančiosios energijos gamybą (kodas 2030) tokia informacija neturėtų būti teikiama.

Produktus reikėtų vertinti pagal jų tikrąją vertę.

M    lentelė

Subsidijos

Lentelės struktūra



Subsidijos kategorija

Kodas (*)

  

Finansavimas

Kodas (**)

Pagrindinis vienetas

Kodas (***)

Informacijos grupė

Skiltys

Pagrindinių vienetų skaičius

Vertė

N

V

S

Subsidija

  
  

Subsidijų kodų rūšys pasirenkamos iš toliau pateikto sąrašo:

Subsidijos kodo kategorija



Kodas (*)

Apibūdinimas

SPS (bendrosios išmokos schema)

1110

SPS („įprasta dalis“)

1120

SPS (žolynai)

1130

SPS (specialiosios teisės)

1200

SAPS (vienkartinės išmokos už plotus schema)

Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 (1) 68 straipsnis.

2110

Parama pieno sektoriui

2120

Parama galvijienos sektoriui

2130

Parama avienos ir ožkienos sektoriui

2140

Parama ryžių sektoriui

2150

Parama kitiems pasėliams

2160

Parama kitiems gyvūnams

2170

68 straipsniu pagrįsta kita parama, išskyrus paramą sąnaudoms padengti

Tam tikros susietosios ES tiesioginės išmokos

2210

Priemoka už karves žindenes

2220

Papildoma priemoka už karves žindenes

2230

Priemoka už avis ir ožkas

2240

Papildoma priemoka už avis ir ožkas

2250

Vilnamedis

2270

Vaisiai ir daržovės

Kitos susietosios tiesioginės išmokos už specialią veiklą

Pasėliai

2311

Javai, aliejiniai ir baltymingi augalai

2312

Bulvės

2313

Cukriniai runkeliai

2314

Pramoniniai pasėliai

2315

Daržovės

2316

Pūdymas

2319

Nenustatyti pasėliai

2320

Daugiamečiai žolynai

Daugiamečiai pasėliai

2331

Uogos ir riešutai

2332

Sėklavaisiai ir kaulavaisiai

2333

Citrusinių augalų sodiniai

2334

Alyvmedžių sodiniai

2335

Vynuogynai

2339

Nenustatyti daugiamečiai pasėliai

Gyvūnai

2341

Pieniniai gyvūnai

2342

Galvijiena

2343

Nenustatyti galvijai

2344

Avys ir ožkos

2345

Kiaulės ir naminiai paukščiai

2349

Nenustatyti gyvūnai

Išskirtinio pobūdžio dotacijos ir subsidijos

2810

Išmokos stichinių nelaimių padariniams likviduoti

2890

Kitos išskirtinio pobūdžio dotacijos ir subsidijos

2900

Subsidijos, kurių negalima priskirti jokiai veiklai arba kurios negali būti registruojamos prie pirmiau nurodytų kodų

Kaimo plėtra

3100

Investicijų subsidijos

3200

Kitos pagal 1 kryptį

3300

Agrarinės aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės išmokos

3400

Natura 2000 išmokos, išskyrus miškininkystę

3500

Išmokos dėl gamtinių kliūčių ūkininkams kalnuotose vietovėse ir išmokos kitose gamtinių kliūčių turinčiose vietovėse

3600

Miškininkystė, įskaitant Natura 2000 miškininkystės išmokas

3700

Kitos pagal 2 kryptį

3900

Kitos kaimo plėtros išmokos

Sąnaudų dotacijos ir subsidijos

4100

Darbo užmokesčiai ir socialinis draudimas

4200

Variklių kuras

Gyvuliai

4310

Pašarai ganomiems gyvuliams

4320

Pašarai kiaulėms ir naminiams paukščiams

4330

Kitos gyvulininkystės sąnaudos

Pasėliai

4410

Sėklos

4420

Trąšos

4430

Pasėlių apsauga

4440

Kitos specifinės išlaidos pasėliams

Pridėtinės ūkininkavimo išlaidos

4510

Elektra

4520

Šildymo kuras

4530

Vanduo

4540

Draudimas

4550

Palūkanos

4600

KPV sąnaudos

4800

Kitos sąnaudos

4900

Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsniu pagrįstos sąnaudų subsidijos

Dotacijos ir subsidijos gyvulių pirkimui

5100

Pieninių gyvūnų pirkimas

5200

Galvijienos pirkimas

5300

Avių ir ožkų pirkimas

5400

Kiaulių ir naminių paukščių pirkimas

5900

Kiti gyvūnai

9000

Skirtumai, palyginti su praėjusiais finansinės apskaitos metais

(1)   2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiantis Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (OL L 30, 2009 1 31, p. 16).

Subsidijų finansavimą apibūdinantys kodai turi būti pasirinkti iš toliau pateikiamo sąrašo:



Kodas (**)

Apibūdinimas

1

Subsidija finansuojama tik iš ES biudžeto.

2

Priemonę bendrai finansuoja ES ir valstybė narė.

3

Priemonė finansuojama ne iš ES biudžeto, bet iš kitų viešųjų išteklių.

Kodai, apibūdinantys pagrindinius vienetus, turi būti pasirinkti iš toliau pateikiamo sąrašo:



Kodas (***)

Apibūdinimas

1

Subsidija teikiama už gyvulį.

2

Subsidija teikiama už hektarą.

3

Subsidija teikiama už toną.

4

Ūkis / kita: subsidija teikiama visam ūkiui arba tokiu būdu, kuris nenurodytas kitose kategorijose.

M lentelė SUBSIDIJOS apima dotacijas ir subsidijas, kurias žemės ūkio valdoms skyrė viešojo sektoriaus įstaigos (nacionalinės ir Sąjungos), išskyrus investicijų dotacijas ir subsidijas (jos turi būti įrašytos D lentelėje TURTAS).

Paprastai į M lentelę įrašytos dotacijos ir subsidijos būna susijusios su einamaisiais finansinės apskaitos metais ir neatsižvelgiama į tai, kada mokėjimas gautas (finansinės apskaitos metai atitinka paraiškų teikimo metus). Kaimo plėtros išmokos (išskyrus išmokas mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms) yra tokios bendrosios taisyklės išimtis: įrašytos sumos turėtų būti susijusios su mokėjimais, kurie faktiškai gauti finansinės apskaitos metais (finansinės apskaitos metai atitinka paraiškų teikimo metus).

Dotacijos ir subsidijos apibūdinamos pagal subsidijos, finansavimo ir pagrindinio vieneto tipą. M lentelės kiekviename įraše nurodomas pagrindinių vienetų skaičius (N) ir gauta suma (V). Apie kiekvienos kategorijos subsidiją gali būti pateikiami keli įrašai, nes pagrindiniai vienetai ir (arba) finansavimo šaltiniai gali skirtis.


( 1 ) OL L 328, 2009 12 15, p. 27.

( 2 ) OL L 237, 2008 9 4, p. 18.

( 3 ) OL L 189, 2007 7 20, p. 1

( 4 ) OL L 30, 2009 1 31, p. 16.

( 5 ) OL L 277, 2005 10 21, p. 1.

( 6 ) OL L 210, 2006 7 31, p. 25.

( 7 ) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

( 8 ) COM(2010) 2020.

( 9 ) COM(2010) 672.

( 10 ) OL L 320, 2008 11 29, p. 1.

( 11 ) OL L 321, 2008 12 1, p. 14.

( 12 ) 2009 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1291/2009 dėl respondentinių valdų atrankos žemės ūkio valdų pajamoms nustatyti (OL L 347, 2009 12 24, p. 14).

( 13 ) 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (OL L 154, 2003 6 21, p. 1).

( 14 ) 2008 m. gruodžio 8 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1242/2008, kuriuo nustatoma Bendrijos žemės ūkio valdų tipologija (OL L 335, 2008 12 13, p. 3).

( 15 ) Reglamento (EB) Nr. 1242/2008 III PRIEDAS

( 16 ) 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 510/2006, dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (OL L 93, 2006 3 31, p. 12).

( 17 ) 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai ir iš dalies pakeičiantis bei panaikinantis tam tikrus reglamentus (OL L 160, 1999 6 26, p. 80).

( 18 ) 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinantis Reglamentą (EB) N. 1260/1999 (OL L 210, 2006 7 31, p. 25).

( 19 ) 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyva 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 103, 1979 4 25, p. 1).

( 20 ) 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).

( 21 ) 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).

( 22 ) 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1200/2009, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1166/2008 dėl ūkių struktūros tyrimų ir žemės ūkio gamybos metodų tyrimo nuostatos, susijusios su gyvulių vieneto koeficientais ir rodiklių apibrėžtimis (OL L 329, 2009 12 15, p. 1).