2009R1222 — LT — 30.05.2012 — 001.001

Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

►B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1222/2009

2009 m. lapkričio 25 d.

dėl padangų ženklinimo atsižvelgiant į degalų naudojimo efektyvumą ir kitus esminius parametrus

(Tekstas svarbus EEE)

(OL L 342, 22.12.2009, p.46)

iš dalies keičiamas:

 

 

Oficialusis leidinys

  No

page

date

►M1

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 228/2011 2011 m. kovo 7 d.

  L 62

1

9.3.2011

►M2

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1235/2011 2011 m. lapkričio 29 d.

  L 317

17

30.11.2011


pataisytas:

►C1

Klaidų ištaisymas, OL L 075, 15.3.2012, p. 36  (1235/2011)



▼B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1222/2009

2009 m. lapkričio 25 d.

dėl padangų ženklinimo atsižvelgiant į degalų naudojimo efektyvumą ir kitus esminius parametrus

(Tekstas svarbus EEE)



EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 1 ),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos ( 2 ),

kadangi:

(1)

kaip pabrėžta 2008 m. liepos 8 d. Komisijos komunikate „Ekologiškas transportas“, tausus judumas yra svarbus Bendrijos uždavinys atsižvelgiant į klimato kaitą ir į tai, kad reikia didinti Europos konkurencingumą.

(2)

2006 m. spalio 19 d. Komisijos komunikate „Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planas: išnaudoti potencialą“ pabrėžta nauda, kuri būtų gauta iki 2020 m. 20 % sumažinus bendrą suvartojamos energijos kiekį imantis sąraše nurodytų tikslinių veiksmų, įskaitant padangų ženklinimą.

(3)

2007 m. vasario 7 d. Komisijos komunikate „Bendrijos strategijos dėl lengvųjų automobilių ir nedidelės galios prekybos transporto priemonių išmetamų CO2 dujų mažinimo persvarstymo rezultatai“ pabrėžta nauda, kuri būtų gauta sumažinus išmetamų CO2 dujų kiekį nustatant papildomas priemones automobilių dalims, turinčioms didžiausią įtaką degalų sunaudojimui, pavyzdžiui padangoms.

(4)

20–30 % degalų transporto priemonės sunaudoja dėl padangų, ypač dėl jų pasipriešinimo riedėjimui. Todėl sumažinus padangų pasipriešinimą riedėjimui kelių transporto priemonės daug efektyviau naudotų degalus ir todėl išmestų mažiau teršalų.

(5)

Padangų savybes lemia daug tarpusavyje susijusių parametrų. Gerinant vieną parametrą, pavyzdžiui, mažinant pasipriešinimą riedėjimui, galima pabloginti kitus parametrus. Atvirkščiai, gerinant sukibimą su šlapia danga, galima pabloginti išorinio riedėjimo triukšmo parametrą. Padangų gamintojus reikėtų skatinti kuo labiau gerinti visus parametrus, viršijant jau pasiektus standartus.

(6)

Degalus taupančios padangos yra ekonomiškos: sutaupytų degalų kaina visiškai kompensuoja ir viršija didesnę padangų pirkimo kainą, kurią lemia didesnės gamybos sąnaudos.

(7)

2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 661/2009 dėl variklinių transporto priemonių, jų priekabų ir joms skirtų sistemų, sudėtinių dalių bei atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją saugą, reikalavimų ( 3 ) nustatyti minimalūs padangų pasipriešinimo riedėjimui reikalavimai. Dėl technologinės pažangos įmanoma gerokai sumažinti energijos nuostolius, kuriuos lemia padangų pasipriešinimas riedėjimui, kad šis parametras viršytų minimalius reikalavimus. Todėl siekiant sumažinti kelių transporto priemonių poveikį aplinkai reikėtų priimti nuostatas, kuriomis galutiniai naudotojai skatinami pirkti degalus labiau taupančias padangas, pateikiant suvienodintą informaciją apie tą parametrą.

(8)

Kelių transporto priemonių triukšmas kelia didelių nepatogumų ir turi neigiamą poveikį sveikatai. Reglamente (EB) Nr. 661/2009 nustatyti minimalūs padangoms riedant keliamo išorinio triukšmo reikalavimai. Dėl technologinės pažangos įmanoma gerokai sumažinti išorinį riedėjimo triukšmą, kad šis parametras viršytų minimalius reikalavimus. Todėl siekiant sumažinti kelių transporto priemonių keliamą triukšmą reikėtų priimti nuostatas, kuriomis galutiniai naudotojai skatinami pirkti mažesnį išorinį riedėjimo triukšmą keliančias padangas, pateikiant suvienodintą informaciją apie tą parametrą.

(9)

Nuostata dėl suvienodintos informacijos apie išorinį riedėjimo triukšmą taip pat palengvintų priemonių, skirtų transporto priemonių keliamam triukšmui mažinti, taikymą ir padėtų didinti visuomenės informuotumą apie padangų poveikį transporto priemonių keliamam triukšmui remiantis 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo ( 4 ).

(10)

Reglamente (EB) Nr. 661/2009 nustatyti minimalūs padangų sukibimo su šlapia danga reikalavimai. Dėl technologinės pažangos įmanoma gerokai pagerinti sukibimą su šlapia danga, kad šis parametras viršytų minimalius reikalavimus, ir taip sumažinti stabdymo kelią ant šlapios dangos. Todėl siekiant saugesnio eismo reikėtų priimti nuostatas, kuriomis galutiniai naudotojai būtų skatinami pirkti geriau su šlapia danga sukimbančias padangas, pateikiant suvienodintą informaciją apie tą parametrą.

(11)

Pateikta informacija apie sukibimą su šlapia danga gali neatitikti pagrindinių tų padangų, kurios specialiai suprojektuotos naudoti ant apsnigtos ir apledėjusios dangos, savybių. Atsižvelgiant į tai, kad suvienodintų metodų, kaip bandyti tokias padangas, nėra, verta numatyti galimybę prireikus tokių padangų sukibimo su danga klases pritaikyti vėliau.

(12)

Standartinėje etiketėje pateikta informacija apie padangų parametrus greičiausiai padės galutiniams naudotojams perkant pasirinkti saugesnes, mažiau triukšmo keliančias ir degalus labiau taupančias padangas. O tai, savo ruožtu, greičiausiai paskatins padangų gamintojus kiek įmanoma tobulinti tuos padangų parametrus, kuriuos gerinant galima prisidėti prie tvaresnio vartojimo ir gamybos.

(13)

Padangų ženklinimo taisyklių įvairovė valstybėse narėse sudarytų kliūčių Bendrijos vidaus prekybai ir padidintų padangų gamintojams tenkančią administracinę naštą bei atliekant bandymus patiriamas išlaidas.

(14)

Atsarginės padangos sudaro 78 % padangų rinkos. Todėl pagrįstai siekiama galutinį naudotoją informuoti apie atsarginių padangų bei naujų transporto priemonių padangų parametrus.

(15)

Poreikis gauti daugiau informacijos apie padangų degalų taupymo efektyvumą ir apie kitus parametrus yra svarbus vartotojams, įskaitant automobilių parkų vadovus bei transporto įmones, kurie negali lengvai palyginti skirtingų rūšių padangų parametrų, nes nėra ženklinimo sistemos ir vienodos bandymų tvarkos. Todėl į šio reglamento taikymo sritį reikėtų įtraukti C1, C2 ir C3 klasių padangas.

(16)

Energijos suvartojimo etiketė, kurioje nurodoma, kuriai iš A–G klasių, taikomų ir buitiniams prietaisams pagal 1992 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvą 1992/75/EB dėl buitinių prietaisų energijos ir kitų išteklių sunaudojimo parodymo ženklinant gaminį bei pateikiant standartinę informaciją apie gaminį ( 5 ), gaminiai priskiriami, yra gerai žinoma vartotojams ir sėkmingai taikoma veiksmingesnių prietaisų naudojimui skatinti. Tokia pati sistema turėtų būti naudojama padangoms ženklinti siekiant nurodyti jų degalų taupymo efektyvumą.

(17)

Padangų etikečių pateikimas prekybos vietose bei techninėje reklaminėje medžiagoje turėtų užtikrinti, kad platintojai bei potencialūs galutiniai naudotojai gautų suvienodintą informaciją apie padangų degalų taupymo efektyvumą, apie jų sukibimą su šlapia danga ir išorinį riedėjimo triukšmą tuomet, kai nusprendžiama jas pirkti, ir toje vietoje, kurioje nusprendžiama tai padaryti.

(18)

Kai kurie galutiniai naudotojai išsirenka padangas prieš atvykdami į prekybos vietą arba jas užsako paštu. Siekiant užtikrinti, kad tokie galutiniai naudotojai taip pat galėtų pasirinkti remdamiesi suvienodinta informacija apie padangų degalų taupymo efektyvumą, apie jų sukibimą su šlapia danga ir išorinį riedėjimo triukšmą, etiketės turėtų būti pateikiamos visoje techninėje reklaminėje medžiagoje, įskaitant tuos atvejus, kai minėta medžiaga pateikiama internete. Techninė reklaminė medžiaga neapima reklamos skelbimų lentose, laikraščiuose, žurnaluose, radijo transliacijose, televizijoje ir panašiose internetinėse terpėse.

(19)

Potencialiems galutiniams naudotojams turėtų būti teikiama informacija, kuria būtų paaiškinta kiekviena etiketės dalis ir jos svarba. Tokia informacija turėtų būti teikiama techninėje reklaminėje medžiagoje, pavyzdžiui, tiekėjų tinklavietėse.

(20)

Informaciją reikėtų pateikti remiantis suvienodintais bandymų metodais, kurie turėtų būti patikimi, tikslūs ir atkuriami, kad galutiniai naudotojai galėtų palyginti įvairias padangas ir būtų apribotos atliekant bandymus gamintojų patiriamos išlaidos.

(21)

Siekiant sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir padidinti kelių transporto saugumą, valstybės narės gali nustatyti paskatų naudoti degalus taupančias, saugesnes ir mažai triukšmo sukeliančias padangas. Siekiant išvengti vidaus rinkos suskaidymo, verta nustatyti žemiausias degalų naudojimo efektyvumo ir sukibimo su šlapia danga klases tam, kad nebūtų galima teikti paskatų naudoti žemesnių už jas klasių padangas. Tokios paskatos gali sudaryti valstybės pagalbą. Šis reglamentas neturėtų turėti įtakos jokiems būsimų valstybės pagalbos procedūrų, kurios gali būti taikomos pagal Sutarties 87 ir 88 straipsnius, rezultatams ir neturėtų apimti apmokestinimo bei fiskalinių klausimų.

(22)

Norint pasiekti ženklinimo nuostatų tikslus ir užtikrinti vienodas veiklos sąlygas Bendrijoje, būtina, kad tiekėjai ir platintojai laikytųsi ženklinimo nuostatų. Todėl tokį laikymąsi valstybės narės turi stebėti vykdydamos rinkos priežiūrą ir reguliarią ex-post kontrolę pagal visų pirma 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008, nustatantį su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ( 6 ).

(23)

Įgyvendindamos atitinkamas šio reglamento nuostatas valstybės narės turėtų netaikyti įgyvendinimo priemonių, kuriomis būtų nustatomi nepagrįsti, biurokratiniai ir nelankstūs įpareigojimai mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

(24)

Padangų tiekėjai ir platintojai turėtų būti skatinami pradėti laikytis šio reglamento nuostatų iki 2012 m., kad etiketės būtų sparčiau pripažintos ir būtų pasinaudota jų teikiamais privalumais.

(25)

Šio reglamento įgyvendinimui būtinos priemonės turėtų būti tvirtinamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką ( 7 ).

(26)

Visų pirma, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai nustatyti reikalavimus, susijusius su C2 ir C3 padangų sukibimo su šlapia danga klasėmis, pritaikyti padangų, specialiai suprojektuotų naudoti ant apsnigtos ir apledėjusios dangos, sukibimo su danga klases ir derinti priedus, įskaitant bandymo metodus ir susijusius leidimus, su technine pažanga. Kadangi tos priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti tvirtinamos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(27)

Šis reglamentas turėtų būti persvarstytas siekiant išsiaiškinti, ar etiketė suprantama galutiniams naudotojams ir ar šiuo reglamentu galima pasiekti rinkos pokyčių,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:



1 straipsnis

Tikslas ir dalykas

1.  Šiuo reglamentu siekiama, kad kelių transporto priemonės būtų saugesnės ir ekonomikos bei aplinkosaugos požiūriu efektyvesnės skatinant naudoti degalus taupančias, saugias ir mažai triukšmo keliančias padangas.

2.  Šiuo reglamentu nustatoma suvienodintos informacijos apie padangų parametrus teikimo etiketėse sistema, kad pirkdami padangas galutiniai naudotojai galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Šis reglamentas taikomas C1, C2 ir C3 klasių padangoms.

2.  Šis reglamentas netaikomas:

a) restauruotoms padangoms;

b) profesionalioms visureigių padangoms;

c) padangoms, skirtoms transporto priemonėms, kurios pirmą kartą įregistruotos iki 1990 m. spalio 1 d.;

d) T tipo laikinojo naudojimo atsarginėms padangoms;

e) padangoms, kurių greičio klasė mažesnė kaip 80 km/h;

f) padangoms, kurių nominalusis ratlankio skersmuo neviršija 254 mm arba yra ne mažesnis kaip 635 mm;

g) padangoms, į kurias įmontuoti papildomi sukibimo gerinimo įtaisai, pavyzdžiui, dygliuotoms padangoms;

h) padangoms, skirtoms transporto priemonėms, naudojamoms tik lenktynėms.

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame reglamente:

1. C1, C2 ir C3 klasių padangos – Reglamento (EB) Nr. 661/2009 8 straipsnyje nurodytų klasių padangos;

2. T tipo laikinojo naudojimo atsarginė padanga – laikinojo naudojimo atsarginė padanga, skirta naudoti didesnio nei standartinėms ir sustiprintosioms padangoms nustatytomis pripūtimo slėgio sąlygomis;

3. prekybos vieta – vieta, kurioje eksponuojamos arba laikomos ir galutiniams naudotojams parduodamos padangos, įskaitant automobilių salonus, kuriuose galutiniams naudotojams parduodamos ant transporto priemonių ratų nesumontuotos padangos;

4. techninė reklaminė medžiaga – techniniai vadovai, brošiūros, informaciniai lapeliai ir katalogai (spausdintiniai, elektroniniai arba internetiniai), taip pat tinklavietės, kurių tikslas yra parduoti padangas galutiniams naudotojams arba platintojams ir kuriuose nurodomi konkretūs techniniai padangos parametrai;

5. techniniai dokumentai – informacija apie padangas, įskaitant informaciją apie gamintoją ir padangų rūšį; padangos tipo arba padangų grupės, nustatytų nurodant degalų naudojimo efektyvumo klasę, sukibimo su šlapia danga klasę ir išorinio riedėjimo triukšmo klasę ir išmatuotą vertę, aprašas; bandymų ataskaitos ir dokumentai, kuriuose pateikiama informacija apie bandymų tikslumą;

6. gamintojas – bet koks fizinis arba juridinis asmuo, kuris pagamina gaminį arba kuris užsako suprojektuoti ar pagaminti gaminį ir parduoda tą gaminį savo vardu arba naudodamas savo prekės ženklą;

7. importuotojas – Bendrijoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuris trečiojoje šalyje pagamintą gaminį pateikia į Bendrijos rinką;

8. įgaliotasis atstovas – Bendrijoje įsisteigęs fizinis ar juridinis asmuo, turintis raštišką gamintojo įgaliojimą vykdyti nustatytas užduotis gamintojo vardu jo įsipareigojimų pagal šį reglamentą atžvilgiu;

9. tiekėjas – gamintojas arba jo įgaliotas asmuo Bendrijoje, arba importuotojas;

10. platintojas – tiekimo grandinėje veikiantis fizinis arba juridinis asmuo (išskyrus gamintoją ar importuotoją), kuris padangas tiekia rinkai;

11. tiekimas rinkai – gaminio, skirto platinti ar naudoti Bendrijos rinkoje, tiekimas vykdant komercinę veiklą už atlygį arba be jo;

12. galutinis naudotojas – vartotojas, taip pat automobilių parko vadovas arba kelių transporto įmonė, kuri perka padangas arba iš kurios tikimasi, kad jas pirks;

13. esminis parametras – padangos parametras (pavyzdžiui, pasipriešinimas riedėjimui, sukibimas su šlapia danga arba išorinis riedėjimo triukšmas), kuris naudojantis ta padanga daro stiprų poveikį aplinkai, eismo saugumui arba sveikatai.

4 straipsnis

Padangų tiekėjų atsakomybė

1.  Tiekėjai užtikrina, kad ant platintojams arba galutiniams naudotojams pristatomų C1 ir C2 klasių padangų:

a) protektorių būtų užklijuotas lipdukas, kuriame esančioje etiketėje būtų nurodyta degalų naudojimo efektyvumo klasė, kaip nustatyta I priedo A dalyje, išorinio riedėjimo triukšmo klasė ir išmatuota vertė, kaip nustatyta I priedo C dalyje, ir, kai taikoma, sukibimo su šlapia danga klasė, kaip nurodyta I priedo B dalyje.

arba

b) prie kiekvienos pristatytos vienos ar daugiau identiškų padangų siuntos būtų pridėta atspausdinta etiketė, kurioje būtų nurodyta degalų naudojimo efektyvumo klasė, kaip nurodyta I priedo A dalyje, išorinio riedėjimo triukšmo klasė ir išmatuota vertė, kaip nurodyta I priedo C dalyje, ir, kai taikoma, sukibimo su šlapia danga klasė, kaip nurodyta I priedo B dalyje.

2.  1 dalyje nurodyto lipduko ir etiketės pavidalas turi atitikti nurodytąjį II priede.

3.  Tiekėjai techninėje reklaminėje medžiagoje, įskaitant savo tinklavietes, nurodo C1, C2 ir C3 klasės padangų degalų naudojimo efektyvumo klasę, išorinio riedėjimo triukšmo klasę ir išmatuotą vertę ir prireikus sukibimo su šlapia danga klasę, kaip nurodyta I priede ir III priede nustatyta eilės tvarka.

4.  Valstybių narių valdžios institucijoms paprašius, tiekėjai pateikia joms techninius dokumentus; tokia galimybė turėtų būti užtikrinama penkerius metus nuo to laiko, kai rinkai patiekiama paskutinė tam tikro padangų tipo padanga. Techniniai dokumentai rengiami pakankamai išsamiai, kad valdžios institucijos galėtų patikrinti, ar tiksli etiketėje pateikta informacija apie degalų naudojimo efektyvumą, sukibimą su šlapia danga ir išorinį riedėjimo triukšmą.

5 straipsnis

Padangų platintojų atsakomybė

1.  Platintojai užtikrina, kad:

a) prekybos vietose ant padangų aiškiai matomose vietose būtų užklijuoti pagal 4 straipsnio 1 dalies a punktą tiekėjų pateikti lipdukai

arba

b) 4 straipsnio 1 dalies ii punkte nurodyta etiketė būtų aiškiai matoma ir parodyta galutiniam vartotojui prekybos vietoje prie pat padangos prieš padangą parduodant.

2.  Jei galutinis naudotojas parduodamų padangų pamatyti negali, platintojai galutiniam naudotojui pateikia informaciją apie tų padangų degalų naudojimo efektyvumo klasę, sukibimo su šlapia danga klasę ir išorinio riedėjimo triukšmo klasę bei išmatuotą vertę.

3.  Platintojai pateikia C1, C2 ir C3 klasių padangų informaciją apie degalų naudojimo efektyvumo klasę, išmatuotą išorinio riedėjimo triukšmo vertę ir prireikus sukibimo su šlapia danga klasę, kaip nurodyta I priede, sąskaitose, išrašomose tokias padangas perkantiems galutiniams naudotojams, arba su jomis.

6 straipsnis

Transporto priemonių tiekėjų ir transporto priemonių platintojų atsakomybė

Jei galutiniams naudotojams prekybos vietoje siūloma pasirinkti iš skirtingų padangų, skirtų sumontuoti naujame automobilyje, kurį jie ketina įsigyti, automobilio tiekėjai ir platintojai prieš pardavimą pateikia jiems informaciją apie kiekvienos siūlomos pasirinkti padangos degalų naudojimo efektyvumo klasę, išorinio riedėjimo triukšmo klasę ir išmatuotą vertę ir, jei taikoma, sukibimo su šlapia danga klasę C1, C2 ir C3 klasės padangų atveju, kaip nurodyta I priede ir III priede nustatyta eilės tvarka. Ta informacija įtraukiama bent jau į techninę reklaminę medžiagą.

7 straipsnis

Suvienodinti bandymų metodai

Informacija, kurią privaloma pateikti pagal 4, 5 ir 6 straipsnius, apie padangų degalų naudojimo efektyvumo klasę, išorinio riedėjimo triukšmo klasę ir išmatuotą vertę bei sukibimo su šlapia danga klasę, gaunama taikant I priede nurodytus suvienodintus bandymų metodus.

8 straipsnis

Patikrinimo procedūra

Valstybės narės IV priede nustatyta tvarka atitiktį nurodytoms degalų naudojimo efektyvumo ir sukibimo su šlapia danga klasėms vertina pagal I priedo A ir B dalis, o atitiktį nurodytai išorinio riedėjimo triukšmo klasei ir išmatuotai vertei – pagal I priedo C dalį.

9 straipsnis

Vidaus rinka

1.  Jei laikomasi šio reglamento reikalavimų, valstybės narės nedraudžia ir neriboja padangų, nurodytų 2 straipsnyje, tiekimo rinkai remdamosi informacija apie gaminį.

2.  Jeigu nėra įrodyta kitaip, valstybės narės laiko, kad etiketės ir informacija apie gaminį atitinka šį reglamentą. Norėdamos įvertinti atitiktį nurodytoms vertėms ir klasėms, jos gali reikalauti, kad tiekėjai pateiktų techninius dokumentus pagal šio reglamento 4 straipsnio 4 dalį.

10 straipsnis

Paskatos

Valstybės narės neteikia paskatų, jei padangų degalų naudojimo efektyvumo klasė arba sukibimo su šlapia danga klasė yra žemesnė už I priedo atitinkamai A ir B dalyse nurodytą C klasę. Mokestinės ir fiskalinės priemonės šiame reglamente nėra laikomos paskatomis.

11 straipsnis

Pakeitimai ir derinimas su technikos pažanga

Šios priemonės, skirtos pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant, tvirtinamos pagal 13 straipsnio 2 dalyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu:

a) nustatomi informavimo apie C2 ir C3 klasių padangų sukibimą su šlapia danga reikalavimai, jei egzistuoja tinkami suvienodinti bandymų metodai;

b) atitinkamais atvejais padangų sukibimo su danga klasės suderinamos su techninėmis ypatybėmis tų padangų, kurios suprojektuotos taip, kad jų savybės, susijusios su transporto priemonės išjudinimu, judėjimu arba stabdymu apledėjusia arba apsnigta (arba apledėjusia ir apsnigta) danga būtų geresnės nei įprastų padangų;

c) I–IV priedai derinami su technikos pažanga.

12 straipsnis

Vykdymo užtikrinimas

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008 valstybės narės užtikrina, kad už rinkos priežiūrą atsakingos valdžios institucijos tikrintų, kaip laikomasi šio reglamento 4, 5 ir 6 straipsnių.

13 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda komitetas.

2.  Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis atsižvelgiant į 8 straipsnio nuostatas.

14 straipsnis

Persvarstymas

1.  Komisija įvertina, ar šis reglamentas turi būti persvarstytas atsižvelgdama, inter alia, į:

a) etiketės veiksmingumą, nustatomą pagal tai, koks yra galutinių naudotojų informuotumas, visų pirma pagal tai, ar prisidedant prie šio reglamento tikslų 4 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatos yra tokios pat veiksmingos kaip 4 straipsnio 1 dalies a punkto;

b) tai, ar ženklinimo sistema turėtų būti taikoma restauruotoms padangoms;

c) tai, ar turėtų būti nustatyti nauji padangų parametrai, pavyzdžiui, kilometražas;

d) informaciją apie padangų parametrus, kurią galutiniams naudotojams teikia transporto priemonių tiekėjai ir platintojai.

2.  Šio vertinimo rezultatus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip 2016 m. kovo 1 d. ir prireikus pateikia pasiūlymus Europos Parlamentui ir Tarybai.

15 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostata

4 ir 5 straipsniai netaikomi iki 2012 m. liepos 1 d. pagamintoms padangoms.

16 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas taikomas nuo 2012 m. lapkričio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.



I PRIEDAS

PADANGŲ KLASIFIKAVIMAS PAGAL PARAMETRUS

A dalis. Degalų naudojimo efektyvumo klasės

▼M2

Degalų naudojimo efektyvumo klasė pagal toliau nurodytą A–G skalę turi būti nustatoma atsižvelgiant į pasipriešinimo riedėjimui koeficientą (angl. rolling resistance coefficient, RRC), išmatuotą pagal JT EEK taisyklės Nr. 117 6 priedą su vėlesniais pakeitimais ir suderintą pagal IVa priede išdėstytą procedūrą.

▼B

Jei patvirtinama, kad padangos tipas gali būti priskirtas daugiau kaip vienai padangų klasei (pvz., C1 ir C2), šio tipo padangų degalų naudojimo efektyvumo klasė turėtų būti nustatoma pagal aukščiausios klasės padangoms (pvz., C2, o ne C1) taikomą klasifikavimo skalę.



C1 klasės padangos

C2 klasės padangos

C3 klasės padangos

RRC kg/t

Energijos vartojimo efektyvumo klasė

RRC kg/t

Energijos vartojimo efektyvumo klasė

RRC kg/t

Energijos vartojimo efektyvumo klasė

RRC ≤ 6,5

A

RRC ≤ 5,5

A

RRC ≤ 4,0

A

6,6 ≤ RRC ≤ 7,7

B

5,6 ≤RRC ≤ 6,7

B

4,1 ≤RRC ≤ 5,0

B

7,8 ≤ RRC ≤ 9,0

C

6,8 ≤RRC ≤ 8,0

C

5,1 ≤ RRC ≤ 6,0

C

Tuščia

D

Tuščia

D

6,1 ≤ RRC ≤ 7,0

D

9,1 ≤ RRC ≤ 10,5

E

8,1 ≤RRC ≤ 9,2

E

7,1 ≤ RRC ≤ 8,0

E

10,6 ≤ RRC ≤ 12,0

F

9,3 ≤ RRC ≤ 10,5

F

RRC ≥ 8,1

F

RRC ≥ 12,1

G

RRC ≥ 10,6

G

Tuščia

G

B dalis. Sukibimo su šlapia danga klasės

▼M2

1. C1 klasės padangų sukibimo su šlapia danga klasė pagal toliau pateiktoje lentelėje nurodytą A–G skalę turi būti nustatoma atsižvelgiant į sukibimo su šlapia danga koeficientą (G), apskaičiuojamą pagal 3 punktą ir išmatuojamą pagal V priedą.

2. C2 ir C3 klasių padangų sukibimo su šlapia danga klasė pagal toliau pateiktoje lentelėje nurodytą A–G skalę turi būti nustatoma atsižvelgiant į sukibimo su šlapia danga koeficientą (G), apskaičiuojamą pagal 3 punktą ir išmatuojamą pagal ISO 15222:2011 standartą; turi būti naudojamos šios standartinės etaloninės bandomosios padangos (angl. standard reference test tyres, SRTT):

i) C2 padangos – SRTT 225/75 R 16 C, ASTM F 2872–11;

ii) C3 padangos, kurių vardinis padangos plotis mažesnis kaip 285 mm – SRTT 245/70R19.5, ASTM F 2871–11;

iii) C3 padangos, kurių vardinis padangos plotis 285 mm arba didesnis – SRTT 315/70R22.5, ASTM F 2870–11;

3. Sukibimo su šlapia danga koeficiento (G) apskaičiavimas

G = G(T) – 0,03

čia: G(T) – patvirtinti pateiktos padangos sukibimo su šlapia danga koeficientas, išmatuotas per vieną bandymo ciklą.



C1 padangos

C2 padangos

C3 padangos

G

Sukibimo su šlapia danga klasė

G

Sukibimo su šlapia danga klasė

G

Sukibimo su šlapia danga klasė

1,55 ≤ G

A

1,40 ≤ G

A

1,25 ≤ G

A

1,40 ≤ G ≤ 1,54

B

1,25 ≤ G ≤ 1,39

B

1,10 ≤ G ≤ 1,24

B

1,25 ≤ G ≤ 1,39

C

1,10 ≤ G ≤ 1,24

C

0,95 ≤ G ≤ 1,09

C

Tuščia

D

Tuščia

D

0,80 ≤ G ≤ 0,94

D

1,10 ≤ G ≤ 1,24

E

0,95 ≤ G ≤ 1,09

E

0,65 ≤ G ≤ 0,79

E

G ≤ 1,09

F

G ≤ 0,94

F

G ≤ 0,64

F

Tuščia

G

Tuščia

G

Tuščia

G

▼B

C dalis. Išorinio riedėjimo triukšmo klasės ir išmatuota vertė

Išmatuota išorinio riedėjimo triukšmo vertė (N) turi būti nurodoma decibelais ir apskaičiuojama pagal JT EEK taisyklę Nr. 117 ir vėlesnius jos pakeitimus.

Išorinio riedėjimo triukšmo klasė turi būti nustatoma remiantis šiomis Reglamento (EB) Nr. 661/2009 II priedo C dalyje išdėstytomis ribinėmis vertėmis:



N, dB

Išorinio riedėjimo triukšmo klasė

N ≤ LV – 3

image

LV-3 < N ≤ LV

image

N > LV

image



II PRIEDAS

ETIKETĖS PAVIDALAS

1.   Etiketės modelis

1.1.

4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta etiketė turi būti tokia, kaip nurodyta paveiksle:

image

1.2.

Šiame paveiksle nurodyti etiketės matmenys:

image

1.3.

Etiketė turi būti ne mažesnė kaip 75 mm pločio ir 110 mm aukščio. Jei etiketė yra didesnė, jos turinys vis tiek turi būti proporcingas pirmiau nurodytiems matmenims.

1.4.

Etiketė turi atitikti šiuos reikalavimus:

a) spalvų gama CMYK (angl. cyan, magenta, yellow, black): žydra, purpurinė, geltona ir juoda; jos nurodomos pagal tokį pavyzdį: 00–70-X-00 yra 0 % žydros, 70 % purpurinės, 100 % geltonos, 0 % juodos;

b) toliau pateikti numeriai atitinka 1.2 skirsnyje nurodytus sutartinius ženklus;

image   Energijos vartojimo efektyvumas

Pateikta piktograma: plotis – 19,5 mm, aukštis – 18,5 mm, piktogramos kontūras – 3,5 pt, plotis – 26 mm, aukštis – 23 mm, skalės rėmas: linijos storis – 1 pt, apatinė rėmo linija – linijos storis – 3,5 pt, plotis – 36 mm, spalva – X-10–00–05;

image   Sukibimas su šlapia danga

Pateikta piktograma: plotis – 19 mm, aukštis – 19 mm, piktogramos rėmas: linijos storis – 3,5 pt, plotis – 26 mm, aukštis – 23 mm, skalės rėmas: linijos storis – 1 pt, apatinė rėmo linija: linijos storis – 3,5 pt, plotis – 26 mm, spalva – X-10–00–05;

image   Išorinis riedėjimo triukšmas

Pateikta piktograma: plotis – 14 mm, aukštis – 15 mm, piktogramos rėmas: linijos storis – 3,5 pt, plotis – 26 mm, aukštis – 24 mm, vertės rėmas: linijos storis – 1 pt, apatinė rėmo linija: linijos storis – 3,5 pt, aukštis – 24 mm, spalva – X-10–00–05;

image   Etiketės krašto linija: linijos storis – 1,5 pt, spalva – X-10–00–05;

image   A–G skalėRodyklės:

aukštis – 4,75 mm, tarpas – 0,75 mm, juoda linija – 0,5 pt, spalvos:

— A: X-00-X-00;

— B: 70–00-X-00;

— C: 30–00-X-00;

— D: 00–00-X-00;

— E: 00–30-X-00;

— F: 00–70-X-00;

— G: 00-X-X-00.

Tekstas: šriftas – Helvetica Bold 12 pt, 100 % baltos spalvos, juodas kontūras – 0,5 pt;

image   Skalė

Rodyklė: plotis – 16 mm, aukštis – 10 mm, 100 % juodos spalvos;

Tekstas: šriftas – Helvetica Bold 27 pt, 100 % baltos spalvos;

image   Skalės linijos: linijos storis – 0,5 pt, punktyrinės linijos intervalas – 5,5 mm, 100 % juodos spalvos;

image   Skalės tekstas: šriftas – Helvetica Bold 11 pt, 100 % juodos spalvos;

image   Išorinio riedėjimo triukšmo išmatuota vertė

Rodyklė: plotis – 25,25 mm, aukštis – 10 mm, 100 % juodos spalvos;

Tekstas: šriftas – Helvetica Bold 20 pt, 100 % baltos spalvos;

Teksto elementas: šriftas – Helvetica Bold 13 pt, 100 % baltos spalvos;

image   ES logotipas: plotis – 9 mm, aukštis – 6 mm;

image   Nuoroda į reglamentą: šriftas – Helvetica Regular 7,5 pt, 100 % juodos spalvos;

Nuoroda į padangos klasę: šriftas – Helvetica Bold 7,5 pt, 100 % juodos spalvos;

image   Išorinio riedėjimotriukšmo klasė, nurodyta I priedo C dalyje: plotis – 8,25 mm, aukštis – 15,5 mm, 100 % juodos spalvos;

c) fonas turi būti baltas.

1.5.

Padangų klasė (C1 arba C2) turi būti nurodyta etiketėje 1.2 punkte pateiktame paveiksle nustatytu formatu.

2.   Lipdukas

2.1.

4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 1 dalyje nurodytą lipduką sudaro 2 dalys: (i) šio priedo 1 punkte aprašyto pavidalo etiketė ir (ii) prekės ženklo vieta, atspausdinta pagal šio priedo 2.2. punkte nurodytas specifikacijas.

2.2.

Prekės ženklo vieta: tiekėjai lipduke turi pateikti ne tik etiketę, bet ir nurodyti savo prekės pavadinimą ar prekės ženklą, padangų seriją, padangų dydį, apkrovos rodiklį, greičio klasę bei kitas technines specifikacijas bet kokia spalva, formatu ir pavidalu, jei tai neatitraukia dėmesio nuo etiketėje pateiktos informacijos, kuri nurodyta šio priedo 1 punkte, ar nekliudo jos pamatyti. Bendras lipduko plotas turi būti ne didesnis nei 250 cm2, o bendras lipduko aukštis turi būti ne didesnis nei 220 mm.



III PRIEDAS

Techninėje reklaminėje medžiagoje pateikiama informacija

1.

Informacija apie padangas turi būti pateikiama toliau nurodyta eilės tvarka:

i) degalų naudojimo efektyvumo klasė (A–G raidės);

ii) sukibimo su šlapia danga klasė (A–G raidės);

iii) išmatuota išorinio riedėjimo triukšmo vertė ir klasė (dB).

2.

1 punkte nustatyta informacija turi atitikti šiuos reikalavimus:

i) turi būti lengvai skaitoma;

ii) turi būti lengvai suprantama;

iii) jei tam tikro padangų tipo padangos gali būti skirtingai klasifikuojamos dėl jų dydžio ar kitų parametrų, turi būti nurodomas intervalas nuo blogiausių iki geriausių to tipo padangų parametrų.

3.

Tiekėjai savo tinklalapiuose privalo pateikti tokią informaciją:

i) nuorodą į atitinkamą šiam reglamentui skirtą Komisijos tinklavietę;

ii) etiketėje esančių piktogramų paaiškinimą;

iii) pabrėžti faktą, kad faktinis sutaupyto kuro kiekis ir eismo saugumas labai priklauso nuo vairuotojo elgesio, ypač nuo šių veiksnių:

— pasirinkus ekologinį važiavimo būdą galima sunaudoti daug mažiau degalų;

— siekiant geresnio sukibimo su šlapia danga ir efektyviau naudoti degalus, reikėtų reguliariai tikrinti padangų slėgį;

— visada turėtų būti griežtai laikomasi saugaus stabdymo atstumo.

▼M2



IV PRIEDAS

Patikrinimo procedūra

Kiekvieno tiekėjo nustatyto padangų tipo ar padangų grupės atitiktis deklaruotoms degalų naudojimo efektyvumo ir sukibimo su šlapia danga klasėms, taip pat deklaruotai išorinio riedėjimo triukšmo klasei ir deklaruotai vertei, turi būti vertinama pagal vieną iš šių procedūrų:

a) 

i) pirmiausia išbandoma viena padanga arba padangų komplektas. Jei išmatuotos vertės atitinka deklaruotas klases arba išorinio riedėjimo triukšmo vertę pagal 1 lentelėje apibrėžtą nuokrypą, laikoma, kad bandymas išlaikytas sėkmingai; ir

ii) jei išmatuotos vertės neatitinka deklaruotų klasių arba išorinio riedėjimo triukšmo vertės pagal 1 lentelėje apibrėžtą diapazoną, išbandomos dar trys padangos arba padangų komplektai. Atitiktis deklaruotai informacijai pagal 1 lentelėje apibrėžtą diapazoną vertinama atsižvelgiant į trijų išbandytų padangų arba padangų komplektų verčių vidurkį; arba

b) jei ženklinime nurodytos klasės ar vertės nustatytos remiantis tipo patvirtinimo bandymų rezultatais, gautais pagal Direktyvą 2001/43/EB, Reglamentą (EB) Nr. 661/2009 arba JT EEK taisyklę Nr. 117 su jos vėlesniais pakeitimais, valstybės narės gali naudotis matavimų duomenimis, gautais atliekant padangų gamybos atitikties bandymus.

Vertinant matavimo duomenis, gautus atliekant gamybos atitikties bandymus, būtina atsižvelgti į 1 lentelėje apibrėžtas leidžiamąsias nuokrypas.



1  lentelė

Matuojamas parametras

Leidžiamos patikros nuokrypos

Pasipriešinimo riedėjimui koeficientas (degalų naudojimo efektyvumas)

Suderinta išmatuota vertė deklaruotos klasės viršutinės ribos (didžiausio RRC) neviršija daugiau kaip 0,3 kg/1 000 kg.

Išorinis riedėjimo triukšmas

Išmatuota vertė deklaruotos N vertės neviršija daugiau kaip 1 dB(A).

Sukibimas su šlapia danga

Išmatuota vertė yra ne mažesnė kaip deklaruotos klasės apatinė riba (mažiausia G vertė).

▼M2



IVa PRIEDAS

▼C1

Laboratorijos derinimo procedūra, taikoma matuojant pasipriešinimą riedėjimui

▼M2

1.   APIBRĖŽTYS

Laboratorijos derinimo procedūros aprašyme vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

etaloninė laboratorija – laboratorija, kuri yra laboratorijų tinklo (derinimo procedūros tikslais šio tinklo laboratorijų nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje) dalis ir kuri gali pasiekti 3 dalyje nustatytą bandymo rezultatų tikslumą;

2)

laboratorija kandidatė – derinimo procedūroje dalyvaujanti laboratorija, kuri nėra etaloninė laboratorija;

3)

derinimo padanga – padanga, išbandoma atliekant derinimo procedūrą;

4)

derinimo padangų komplektas – penkių arba daugiau derinimo padangų rinkinys;

5)

suteiktoji vertė – teorinė vieną derinimo padangą atitinkanti vertė, išmatuota teorinėje laboratorijoje, atitinkančioje tipinę derinimo procedūrai naudojamų etaloninių laboratorijų tinklo laboratoriją.

2.   BENDROSIOS NUOSTATOS

2.1.    Principas

Etaloninėje laboratorijoje (l) išmatuotas pasipriešinimo riedėjimui koeficientas (RRCm ) suderinamas su etaloninių laboratorijų tinklo suteiktosiomis vertėmis.

Laboratorijoje kandidatėje (c) išmatuotą RRCm suderina jos pasirinkta tinklo etaloninė laboratorija.

2.2.    Padangų atrankos reikalavimai

Laikantis toliau nurodytų kriterijų, derinimo procedūrai parenkamas penkių arba daugiau derinimo padangų komplektas. Parenkamas vienas bendras C1 ir C2 padangų komplektas ir vienas C3 padangų komplektas.

a) Derinimo padangų komplektas parenkamas taip, kad jame būtų skirtingų RRC diapazoną atitinkančios C1 ir C2 arba C3 padangos. Bet kuriuo atveju padangų komplekte skirtumas tarp didžiausio ir mažiausio RRCm turi būti bent

i) 3 kg/t C1 ir C2 padangoms ir

ii) 2 kg/t C3 padangoms.

b) Remiantis deklaruotomis RRC vertėmis laboratorijoje kandidatėje arba etaloninėje laboratorijoje (c arba l) nustatomos tokios vienodai pasiskirsčiusios kiekvienos derinimo komplekto padangos RRCm vertės:

i) 1,0 +/– 0,5 kg/t C1 ir C2 padangoms ir

ii) 1,0 +/– 0,5 kg/t C3 padangoms.

c) Kiekvienos atrinktos derinimo padangos plotis yra:

i) ≤ 245 mm C1 ir C2 padangų matavimo mašinoms ir

ii) ≤ 385 mm C3 padangų matavimo mašinoms.

d) Kiekvienos atrinktos derinimo padangos išorinis skersmuo yra:

i) 510–800 mm C1 ir C2 padangų matavimo mašinoms ir

ii) 771–1 143 mm C3 padangų matavimo mašinoms.

e) Krovumo indekso verčių diapazonas apima visas bandomas padangas, užtikrinant, kad pasipriešinimo riedėjimui jėgos (RRF) verčių diapazonas taip pat apimtų visas bandomas padangas.

Kiekviena derinimo padanga prieš naudojimą patikrinama ir pakeičiama, jei:

a) paaiškėja, kad dėl savo būklės ji nebetinka tolesniems bandymams ir (arba)

b) pritaikius pataisą dėl mašinos slinkio, RRCm nuokrypis, palyginti su ankstesniais matavimais, yra didesnis kaip 1,5 %.

2.3.    Matavimo metodas

Etaloninėje laboratorijoje pagal JT EEK taisyklės Nr. 117 su jos vėlesniais pakeitimais 6 priedo 4 dalį ir taikant JT EEK taisyklės Nr. 117 su jos vėlesniais pakeitimais 6 priedo 3 dalyje išdėstytas sąlygas kiekviena derinimo padanga matuojama keturis kartus ir trijų paskutinių kartų rezultatai saugomi vėlesnei analizei.

Laboratorijoje kandidatėje pagal JT EEK taisyklės Nr. 117 su jos vėlesniais pakeitimais 6 priedo 4 dalį ir taikant JT EEK taisyklės Nr. 117 su jos vėlesniais pakeitimais 6 priedo 3 dalyje išdėstytas sąlygas kiekviena derinimo padanga matuojama (n + 1) kartų (n vertė nustatyta 5 dalyje) ir paskutinių n kartų rezultatai saugomi vėlesnei analizei.

Kiekvieną kartą matuojant derinimo padangą visas ratas nuimamas nuo mašinos ir iš naujo pakartojama visa JT EEK taisyklės Nr. 117 su jos vėlesniais pakeitimais 6 priedo 4 dalyje nurodyta bandymo procedūra.

Laboratorija kandidatė arba etaloninė laboratorija apskaičiuoja:

a) per kiekvieną matavimą išmatuotą kiekvienos derinimo padangos vertę, kaip nurodyta JT EEK taisyklės Nr. 117 su jos vėlesniais pakeitimais 6 priedo 6.2 ir 6.3 dalyse (vertė patikslinta pagal 25 °C temperatūrą ir 2 m būgno skersmenį);

b) kiekvienos derinimo padangos trijų (etaloninėje laboratorijoje) arba n (laboratorijoje kandidatėje) paskesniųjų išmatuotų verčių vidurkį ir

c) standartinį nuokrypį (σm) taip:

image

image

čia:

i

–

derinimo padangos numeris nuo 1 iki p (padangų skaičiaus),

j

–

tam tikros derinimo padangos matavimo kartas nuo 2 ikin (matavimo kartų skaičiaus),

n

–

padangos matavimo kartų skaičius (n > 4),

p

–

derinimo padangų skaičius (p ≥ 5).

2.4.    Skaičiavimo ir rezultatų duomenų formatas

— Išmatuotos RRC vertės, patikslintos pagal būgno skersmenį ir temperatūrą, apvalinamos šimtųjų tikslumu.

— Tada atliekami skaičiavimai pagal visus skaitmenis: vertės neapvalinamos, išskyrus galutinio derinimo lygtis.

— Visos standartinio nuokrypio vertės pateikiamos tūkstantųjų tikslumu.

— Visos RRC vertės pateikiamos šimtųjų tikslumu.

— Visi derinimo koeficientai (A1l, B1l, A2c ir B2c) apvalinami ir pateikiami 4 skaitmenų po kablelio tikslumu.

3.   ETALONINĖMS LABORATORIJOMS TAIKOMI REIKALAVIMAI IR SUTEIKTŲJŲ VERČIŲ NUSTATYMAS

Kiekvienos derinimo padangos suteiktąsias vertes nustato etaloninių laboratorijų tinklas. Po dvejų metų tinklas įvertina suteiktųjų verčių pastovumą ir tinkamumą.

Kiekviena tinklo etaloninė laboratorija atitinka JTEEK taisyklės Nr. 117 su jos vėlesniais pakeitimais 6 priedo reikalavimus ir užtikrina, kad jos standartinis nuokrypis (σm) būtų:

i) ne didesnis kaip 0,05 kg/t C1 ir C2 klasių padangoms ir

ii) ne didesnis kaip 0,05 kg/t C3 klasės padangoms.

Derinimo padangų komplektai, atitinkantys 2.2 skyriuje nustatytus reikalavimus, kiekvienoje tinklo etaloninėje laboratorijoje matuojami pagal 2.3 skyrių.

Kiekvienos derinimo padangos suteiktoji vertė yra tinklo etaloninių laboratorijų nurodytų šios derinimo padangos išmatuotų verčių vidurkis.

4.   ETALONINĖS LABORATORIJOS DERINIMO SU SUTEIKTOSIOMIS VERTĖMIS PROCEDŪRA

Kiekviena etaloninė laboratorija (l) prisiderina prie derinimo padangų komplekto suteiktųjų verčių pagal tiesinės regresijos metodą – A1 l ir B1 l vertės skaičiuojamos taip:

RRC = A1 l * RRC m,l + B1 l

čia:

RRC

–

suteiktoji pasipriešinimo riedėjimui koeficiento vertė,

RRCm

–

etaloninės laboratorijos l išmatuota pasipriešinimo riedėjimui koeficiento vertė (patikslinta pagal temperatūrą ir būgno skersmenį).

5.   LABORATORIJOMS KANDIDATĖMS TAIKOMI REIKALAVIMAI

Derinimo procedūra kartojama bent kartą per dvejus metus ir kiekvieną kartą atlikus reikšmingų mašinos pakeitimų ar nustačius mašinos kontrolinių duomenų slinkį atliekant kontrolinės padangos matavimus.

Bendras penkių skirtingų padangų komplektas, atitinkantis 2.2 skyriuje nustatytus reikalavimus, laboratorijoje kandidatėje ir vienoje etaloninėje laboratorijoje matuojamas pagal 2.3 skyrių. Laboratorijos kandidatės prašymu gali būti išbandomos daugiau nei penkios derinimo padangos.

Laboratorija kandidatė pateikia derinimo padangų komplektą pasirinktai etaloninei laboratorijai.

Laboratorija kandidatė (c) atitinka JT EEK taisyklės Nr. 117 su jos vėlesniais pakeitimais 6 priedo reikalavimus; pageidautina, kad jos standartinis nuokrypis (σm ) būtų:

i) ne didesnis kaip 0,075 kg/t C1 ir C2 padangoms ir

ii) ne didesnis kaip 0,06 kg/t C3 padangoms.

Jei laboratorijos kandidatės trijų matavimų standartiniai nuokrypiai (σm) yra didesni nei pirmiau nurodytos vertės, matavimas kartojamas daugiau kartų:

n = (σm /γ)2, vertė apvalinama iki artimiausio didesnio sveikojo skaičiaus;

čia:

γ

=

0,043 kg/t C1 ir C2 klasių padangoms,

γ

=

0,035 kg/t C3 klasės padangoms.

6.   LABORATORIJOS KANDIDATĖS DERINIMO PROCEDŪRA

Viena etaloninė tinklo laboratorija (l) apskaičiuoja laboratorijos kandidatės (c) tiesinės regresijos funkciją A2c ir B2c taip:

RRC m,l = A2c × RRCm,c + B2c

čia:

RRCm,l

–

etaloninės laboratorijos (l) išmatuota pasipriešinimo riedėjimui koeficiento vertė (patikslinta pagal temperatūrą ir būgno skersmenį),

RRCm,c

–

laboratorijos kandidatės (c) išmatuota pasipriešinimo riedėjimui koeficiento vertė (patikslinta pagal temperatūrą ir būgno skersmenį).

Suderintas laboratorijos kandidatės išbandytų padangų RRC apskaičiuojamas taip:

RRC = (A1 l × A2c) × RRCm,c + (A1 l × B2c + B1 l )

▼M1



V PRIEDAS

C1 klasės padangų sukibimo su šlapia danga rodiklio (G) matavimo bandymo metodas

1.   PRIVALOMI STANDARTAI

Taikomi toliau išvardyti dokumentai.

1) ASTM E 303-93 (pakartotinai patvirtintas 2008 m.), Standartinis paviršiaus trinties savybių matavimo bandymo metodas naudojant britų švytuoklinį bandiklį;

2) ASTM E 501-08, Standartinių briaunų padangos standartinė specifikacija, skirta atsparumo slydimui kelio danga bandymams;

3) ASTM E 965-96 (pakartotinai patvirtintas 2006 m.), Standartinis kelio dangos makrotekstūros gylio tūrinio matavimo bandymo metodas;

4) ASTM E 1136-93 (pakartotinai patvirtintas 2003 m.), Radialinės standartinės etaloninės bandomosios padangos standartinė specifikacija (SRTT14″);

5) ASTM F 2493-08, Radialinės standartinės etaloninės bandomosios padangos standartinė specifikacija (SRTT16″).

2.   APIBRĖŽTYS

Reglamentuojant C1 klasės padangų sukibimo su šlapia danga bandymus taikomos šios apibrėžtys:

1) „bandomasis važiavimas“ – vienas apkrautos padangos važiavimas nustatytu bandomuoju paviršiumi;

2) „bandomoji (-osios) padanga (-os)“ – tvirtinti pateikta padanga, etaloninė padanga arba kontrolinė padanga arba padangų komplektas, naudojami atliekant bandomąjį važiavimą;

3) „tvirtinti pateikta (-os) padanga (-os) (T)“ – padanga arba padangų komplektas, bandomi siekiant apskaičiuoti padangos sukibimo su šlapia danga rodiklį;

4) „etaloninė(s) padanga (-os) (R)“ – padanga arba padangų komplektas, turintys ASTM F 2493-08 nurodytas savybes ir nurodyti kaip 16 colių standartinė etaloninė bandomoji padanga (SRTT16″);

5) „kontrolinė(s) padanga (-os) (C)“ – tarpinė padanga arba tarpinių padangų komplektas, naudojami, kai tvirtinti pateiktos padangos ir etaloninės padangos toje pačioje transporto priemonėje negalima tiesiogiai palyginti;

6) „padangos stabdymo jėga“ – niutonais išreikšta išilginė jėga, atsirandanti veikiant stabdymo momentui;

7) „padangos stabdymo jėgos koeficientas (BFC)“ – stabdymo jėgos ir vertikaliosios apkrovos santykis;

8) „didžiausias padangos stabdymo jėgos koeficientas“ – didžiausia padangos stabdymo jėgos koeficiento vertė, gaunama iki rato blokavimo laipsniškai didinant stabdymo momentą;

9) „rato blokavimas“ – rato būsena, kai jo sukimosi aplink savo ašį greitis lygus nuliui ir, veikiant stabdymo momentui, jis negali suktis;

10) „vertikalioji apkrova“ – niutonais išreikšta apkrova, veikianti padangą statmenai kelio paviršiui;

11) „padangų bandymo transporto priemonė“ – šiam tikslui skirta specialios paskirties transporto priemonė, turinti prietaisus vertikaliai ir išilginei jėgai, veikiančioms vieną padangą stabdant, matuoti.

3.   BENDROSIOS BANDYMO SĄLYGOS

3.1    Kelio savybės

Bandymų kelias turi turėti šias savybes:

1) Bandymų kelias turi būti padengtas tankia asfalto danga, kurios nuolydis bet kuria kryptimi ne didesnis kaip 2 %, ir neturi nukrypti daugiau kaip 6 mm, kai bandymai atliekami su 3 m tiesykle.

2) Bandymų kelio paviršius turi būti vienodo senumo, sudėties ir nusidėvėjimo laipsnio. Jame neturi būti palaidų medžiagų ar pašalinių sąnašų.

3) Didžiausias leidžiamas skaldos gabalėlių skersmuo – 10 mm (leidžiamas nuokrypis 8–13 mm).

4) Tekstūros gylis, matuojamas smėlio danga, turi būti 0,7 ± 0,3 mm. Jis matuojamas pagal ASTM E 965-96 (pakartotinai patvirtintą 2006 m.).

5) Sudrėkinto kelio paviršiaus trinties savybės nustatomos pagal kurį nors vieną iš 3.2 skirsnio a arba b punkte nurodytų metodų.

3.2    Metodai sudrėkinto kelio paviršiaus trinties savybėms išmatuoti

a)    Britų švytuoklės skaičių (BPN) metodas

Britų švytuoklės skaičių metodas apibrėžiamas pagal ASTM E 303-93 (pakartotinai patvirtintą 2008 m.).

Padėklo gumos komponentų sandara ir fizinės savybės nurodomos ASTM E 501-08.

Britų švytuoklės skaičių (BPN) vidurkis, atlikus temperatūrinę pataisą, turi būti 42–60.

BPN koreguojamas atsižvelgiant į sudrėkinto kelio paviršiaus temperatūrą. Jeigu britų švytuoklės gamintojas nepateikia rekomendacijų, kaip atlikti temperatūrines pataisas, naudojama ši formulė:

BPN = BPN (išmatuota vertė) + temperatūrinė pataisa

temperatūrinė pataisa = - 0,0018 t 2 + 0,34 t - 6,1

kur t – sudrėkinto kelio paviršiaus temperatūra, išreikšta Celsijaus laipsniais.

Slydimo padėklo nusidėvėjimo efektas. Padėklas nuimamas dėl didžiausio nusidėvėjimo, kai kontaktinės slydimo paviršiaus briaunos nusidėvėjimas pasiekia 3,2 mm slydimo paviršiaus plokštumoje arba 1,6 mm statmenai į ją, kaip nurodyta ASTM E 303-93 (pakartotinai patvirtinto 2008 m.) 5.2.2 skirsnyje ir 3 diagramoje.

Siekiant patikrinti kelio paviršiaus BPN nuoseklumą prietaisus turinčio lengvojo automobilio sukibimui su šlapia danga išmatuoti, bandomojo paviršiaus BPN vertės neturėtų kisti per visą stabdymo atstumą, kad būtų sumažinta bandymo rezultatų sklaida. Sudrėkinto paviršiaus trinties savybės matuojamos penkis kartus kiekviename BPN matavimo taške kas 10 metrų, o BPN vidurkio pokyčio koeficientas neviršija 10 proc.

b)    ASTM E 1136 standartinės etaloninės bandomosios padangos (SRTT14″) metodas

Nukrypstant nuo 2 skirsnio 4 punkto, pagal šį metodą naudojama etaloninė padanga, turinti ASTM E 1136-93 (pakartotinai patvirtintame 2003 m.) nurodytas savybes ir nurodyta kaip SRTT14″ ( 8 ).

Vidutinis didžiausias SRTT14″ stabdymo jėgos koeficientas (μpeak,ave ) yra 0,7 ± 0,1 esant 65 km/h greičiui.

Vidutinis didžiausias SRTT14″ stabdymo jėgos koeficientas (μ peak,ave) pakoreguojamas atsižvelgiant į sudrėkinto kelio paviršiaus temperatūrą:

didžiausias stabdymo jėgos koeficientas (μ peak,ave) = didžiausias stabdymo jėgos koeficientas (išmatuotas) + temperatūrinė pataisa

temperatūrinė pataisa = 0,0035 x (t - 20)

kur t – sudrėkinto kelio paviršiaus temperatūra, išreikšta Celsijaus laipsniais.

3.3    Atmosferos sąlygos

Vėjas neturi trukdyti drėkinti dangą (leidžiama statyti vėjo užtvaras).

Sudrėkinto paviršiaus temperatūra ir aplinkos temperatūra turi būti 2–20 °C žieminėms padangoms ir 5–35 °C įprastoms padangoms.

Sudrėkinto paviršiaus temperatūra per bandymą neturi kisti daugiau kaip 10 °C.

Aplinkos temperatūra turi likti artima sudrėkinto paviršiaus temperatūrai; aplinkos ir sudrėkinto paviršiaus temperatūrų skirtumas turi būti mažesnis nei 10 °C.

4.   SUKIBIMO SU ŠLAPIA DANGA MATAVIMO BANDYMO METODAI

Norint apskaičiuoti tvirtinti pateiktos padangos sukibimo su šlapia danga rodiklį (G), tvirtinti pateiktos padangos stabdymo sukimbant su šlapia danga rezultatai palyginami su etaloninės padangos, sumontuotos transporto priemonėje, važiuojančioje tiesiai šlapiu asfaltuotu paviršiumi, stabdymo sukimbant su šlapia danga rezultatais. Šie rezultatai išmatuojami vienu iš toliau nurodytų metodų:

— transporto priemonės metodu, apimančiu prietaisus turinčiame lengvajame automobilyje sumontuotų padangų komplekto bandymą,

— bandymo metodu, kai naudojama transporto priemonės traukiama priekaba arba padangų bandymo transporto priemonė, kurioje sumontuotos bandomosios padangos.

4.1    Bandymo metodas naudojant prietaisus turintį lengvąjį automobilį

4.1.1    Principas

Bandymo metodas apima procedūrą C1 klasės padangų lėtėjimo rezultatams stabdant matuoti, naudojantis prietaisus turinčiu lengvuoju automobiliu, turinčiu stabdžių antiblokavimo sistemą (ABS), o „prietaisus turintis lengvasis automobilis“ – tai lengvasis automobilis, kuriame siekiant taikyti šį bandymo metodą sumontuota matavimo įranga, nurodyta 4.1.2.2 skirsnyje. Pradedant nuo nustatyto pradinio greičio tuo pat metu stipriai stabdomi keturi ratai, kad pradėtų veikti ABS. Apskaičiuojamas vidutinis lėtėjimas tarp dviejų iš anksto nustatytų greičio reikšmių.

4.1.2    Įranga

4.1.2.1    Transporto priemonė

Leidžiamos šios lengvojo automobilio modifikacijos:

— leidžiančios automobilyje sumontuoti įvairesnio dydžio padangas,

— leidžiančios automatiškai aktyvinti stabdymo įrenginį, kuris bus įmontuotas.

Visos kitos stabdymo sistemos modifikacijos draudžiamos.

4.1.2.2    Matavimo įranga

Transporto priemonėje įrengiamas jutiklis, tinkamas greičiui ant šlapio paviršiaus ir atstumui, nuvažiuotam pereinant nuo vieno greičio iki kito, matuoti.

Siekiant išmatuoti transporto priemonės greitį naudojamas penktasis ratas arba nekontaktinė greičio matavimo sistema.

4.1.3    Bandymų kelio sąlygų sudarymas ir drėkinimas

Bandymų kelio paviršius palaistomas likus bent pusvalandžiui iki bandymo, kad suvienodėtų paviršiaus temperatūra ir vandens temperatūra. Išorinis purškimas turėtų būti atliekamas nuolat per visą bandymą. Visame bandymo plote vandens gylis turi būti 1,0 ± 0,5 mm, išmatuotas nuo aukščiausios dangos vietos.

Tada turėtų būti sudaromos bandymų kelio sąlygos atliekant bent dešimt bandomųjų važiavimų 90 km/h greičiu su bandymų programoje nenaudojamomis padangomis.

4.1.4    Padangos ir ratlankiai

4.1.4.1    Padangų parengimas ir pravažinėjimas

Bandomosios padangos profiliuojamos siekiant pašalinti visus atraminio paviršiaus iškyšulius, susidariusius dėl įlietų ventilių ar sandūrų siūlių.

Bandomosios padangos montuojamos ant bandomojo ratlankio, kurį nustato padangų gamintojas.

Kad bortas gerai priglustų, turėtų būti naudojamas tinkamas tepalas. Neturėtų būti naudojama per daug tepalo, kad padanga ratlankyje neslidinėtų.

Sumontuotos bandomosios padangos ir ratlankiai bent dvi valandas laikomi tokioje vietoje, kur jie prieš bandymą įgytų vienodą aplinkos temperatūrą. Jie turėtų būti apsaugomi nuo saulės, kad nuo jos spindulių neperkaistų.

Padangai pravažinėti atliekami du stabdomieji važiavimai.

4.1.4.2    Padangos apkrova

Statinė kiekvienos ašies padangos apkrova turi būti 60–90 % bandomosios padangos krovumo. Tos pačios ašies padangų apkrovos neturėtų skirtis daugiau kaip 10 %.

4.1.4.3    Padangos oro slėgis

Priekinės ir užpakalinės ašių padangų oro slėgis turi būti 220 kPa (standartinių ir labai didelio krovumo). Prieš atliekant bandymą padangos slėgis turėtų būti patikrinamas aplinkos temperatūroje ir prireikus pakoreguojamas.

4.1.5    Procedūra

4.1.5.1    Bandomasis važiavimas

Kiekvienam bandomajam važiavimui taikoma tokia bandymo tvarka:

1) Lengvasis automobilis vairuojamas tiesiai, greitėjant iki 85 ± 2 km/h.

2) Kai lengvasis automobilis pasiekia 85 ± 2 km/h, stabdžiai visada paspaudžiami toje pačioje bandymų kelio vietoje, nurodytoje kaip „pradinis stabdymo taškas“, galimas išilginis nuokrypis – 5 m, skersinis nuokrypis – 0,5 m.

3) Stabdžiai spaudžiami automatiškai arba mechaniškai:

i) automatiškai stabdžiai suaktyvinami naudojant iš dviejų dalių sudarytą jutiklių sistemą – viena dalis įrengiama bandymų kelyje, kita – lengvajame automobilyje;

ii) mechaninis stabdžių aktyvinimas priklauso nuo pavarų dėžės, kaip nurodyta toliau. Abiem atvejais pedalas turi būti spaudžiamas bent 600 N jėga.

Automobiliuose su mechanine pavarų dėže vairuotojas turėtų išjungti sankabą, staigiai spausti stabdžių pedalą ir laikyti jį tiek, kiek reikės matavimui atlikti.

Automobiliuose su automatine pavarų dėže vairuotojas turėtų įjungti neutralią pavarą, tada staigiai spausti stabdžių pedalą ir laikyti jį tiek, kiek reikės matavimui atlikti.

4) Vidutinis lėtėjimas apskaičiuojamas 80–20 km/h greičio intervale.

Jeigu atliekant bandomąjį važiavimą kuri nors iš pirmiau nurodytų specifikacijų (įskaitant greičio nuokrypį, išilginį ir skersinį stabdymo pradžios taško nuokrypį ir stabdymo laiką) neįvykdoma, matavimas nutraukiamas ir atliekamas naujas bandomasis važiavimas.

4.1.5.2    Bandymų ciklas

Norint išmatuoti tvirtinti pateiktų padangų (T) komplekto sukibimo su šlapia danga rodiklį, atliekami keli bandomieji važiavimai – taikoma toliau aprašyta procedūra, pagal kurią kiekvienas bandomasis važiavimas atliekamas ta pačia kryptimi ir per tą patį bandymų ciklą galima išmatuoti iki trijų skirtingų tvirtinti pateiktų padangų komplektų.

1) Pirmiausia prietaisus turinčiame lengvajame automobilyje sumontuojamas etaloninių padangų komplektas.

2) Pagal 4.1.5.1 skirsnį atlikus bent tris galiojančius matavimus, etaloninių padangų komplektas pakeičiamas tvirtinti pateiktų padangų komplektu.

3) Atlikus šešis galiojančius tvirtinti pateiktų padangų matavimus, galima išmatuoti dar du tvirtinti pateiktų padangų komplektus.

4) Bandymų ciklas baigiamas trimis papildomais galiojančiais to paties etaloninių padangų komplekto matavimais, kaip ir bandymų ciklo pradžioje.

— Trijų tvirtinti pateiktų padangų komplektų (T1–T3) ir etaloninių padangų komplekto (R) bandymo ciklo tvarka būtų tokia:

— R-T1-T2-T3-R

— Penkių tvirtinti pateiktų padangų komplektų (T1–T5) ir etaloninių padangų komplekto (R) bandymo ciklo tvarka būtų tokia:

— R-T1-T2-T3-R-T4-T5-R

4.1.6    Matavimo rezultatų apdorojimas

4.1.6.1    Vidutinio lėtėjimo (AD) apskaičiavimas

Vidutinis lėtėjimas (AD) apskaičiuojamas m.s- 2 kiekvienam galiojančiam bandomajam važiavimui:

image

kur:

Sf – galutinis greitis m·s- 1; Sf = 20 km/h = 5,556 m.s- 1

Si – pradinis greitis m·s- 1; Si = 80 km/h = 22,222 m.s- 1

d – įveiktas atstumas (metrais) Si ir Sf intervale.

4.1.6.2    Rezultatų patvirtinimas

AD pokyčio koeficientas apskaičiuojamas taip:

(Standartinis nuokrypis / Vidurkis) × 100

Etaloninės padangos (R). : Jeigu konkretaus etaloninių padangų komplekto bet kurių dviejų iš eilės atliktų trijų bandomųjų važiavimų grupių AD pokyčio koeficientas didesnis negu 3 %, visi duomenys turėtų būti panaikinami ir visų bandomųjų padangų (tvirtinti pateiktų padangų ir etaloninių padangų) bandymas turėtų būti atliekamas iš naujo.

Tvirtinti pateiktos padangos (T). : Apskaičiuojami kiekvieno tvirtinti pateiktų padangų komplekto AD pokyčio koeficientai. Jeigu kuris nors vienas pokyčio koeficientas didesnis negu 3 %, duomenys turėtų būti panaikinami ir tvirtinti pateiktų padangų komplekto bandymas turėtų būti atliekamas iš naujo.

4.1.6.3    Patikslinto vidutinio lėtėjimo (Ra) apskaičiavimas

Etaloninių padangų komplekto vidutinis lėtėjimas (AD), naudojamas jo stabdymo jėgos koeficientui apskaičiuoti, patikslinamas pagal kiekvieno tvirtinti pateiktų padangų komplekto padėtį konkrečiame bandymų cikle.

Šis patikslintas etaloninės padangos AD (Ra) apskaičiuojamas m.s–2 vadovaujantis 1 lentele, kur R1 – AD verčių vidurkis per pirmąjį etaloninių padangų komplekto (R) bandymą, o R2 – AD verčių vidurkis per antrąjį to paties etaloninių padangų komplekto (R) bandymą.



1  lentelė

Tvirtinti pateiktų padangų komplektų skaičius per vieną bandymų ciklą

Tvirtinti pateiktų padangų komplektas

Ra

1

(R1 -T1-R2 )

T1

Ra = 1/2 (R1 + R2)

2

(R1 -T1-T2-R2 )

T1

Ra = 2/3 R1 + 1/3 R2

T2

Ra = 1/3 R1 + 2/3 R2

3

(R1 -T1-T2-T3-R2 )

T1

Ra = 3/4 R1 + 1/4 R2

T2

Ra = 1/2 (R1 + R2 )

T3

Ra = 1/4 R1 + 3/4 R2

4.1.6.4    Stabdymo jėgos koeficiento (BFC) apskaičiavimas

Dviejų ašių stabdymo jėgos koeficientas (BFC) apskaičiuojamas pagal 2 lentelę, kur Ta (a = 1, 2 arba 3) – kiekvieno į bandymų ciklą įtraukto tvirtinti pateiktų padangų komplekto (T) AD verčių vidurkis.



2  lentelė

Bandomoji padanga

Stabdymo jėgos koeficientas

Etaloninė padanga

BFC(R) = |Ra/g|

Tvirtinti pateikta padanga

BFC(T) = |Ta/g|

g – greitėjimas dėl gravitacijos, g = 9,81 m·s-2

4.1.6.5    Tvirtinti pateiktos padangos sukibimo su šlapia danga rodiklio apskaičiavimas

Tvirtinti pateiktos padangos sukibimo su šlapia danga rodiklis (G(T)) apskaičiuojamas taip:

image

kur:

—  t – išmatuota drėgno paviršiaus temperatūra, išreikšta Celsijaus laipsniais, kai bandoma tvirtinti pateikta padanga (T)

—  t0 – etaloninės drėgno paviršiaus temperatūros sąlygos, t0 = 20 °C įprastoms padangoms ir t0 = 10 °C žieminėms padangoms

—  BFC(R0) – etaloninės padangos stabdymo jėgos koeficientas etaloninėmis sąlygomis, BFC(R0) = 0,68

—  a = -0,4232 ir b = -8,297 įprastoms padangoms, a = 0,7721 ir b = 31,18 žieminėms padangoms

4.1.7    Tvirtinti pateiktos padangos ir etaloninės padangos sukibimo su šlapia danga rezultatų palyginimas naudojant kontrolinę padangą

4.1.7.1    Bendrosios nuostatos

Kai tvirtinti pateiktos padangos dydis gerokai skiriasi nuo etaloninės padangos dydžio, gali būti neįmanoma jas tiesiogiai palyginti tame pačiame prietaisus turinčiame lengvajame automobilyje. Taikant šį bandymo metodą naudojama tarpinė padanga, toliau vadinama kontroline padanga, kaip apibrėžta 2 skirsnio 5 punkte.

4.1.7.2    Metodo principas

Principas – siekiant palyginti tvirtinti pateiktų padangų komplekto bandymų ciklo rezultatus su etaloninių padangų komplekto rezultatais naudoti kontrolinių padangų komplektą ir du skirtingus, prietaisus turinčius lengvuosius automobilius.

Viename prietaisus turinčiame lengvajame automobilyje sumontuojamas etaloninių padangų komplektas, o po to kontrolinių padangų komplektas, kitame – kontrolinių padangų komplektas, o po to tvirtinti pateiktų padangų komplektas.

Taikomos 4.1.2.–4.1.4 skirsniuose išdėstytos specifikacijos.

Pirmasis bandymų ciklas yra kontrolinių padangų komplekto ir etaloninių padangų komplekto palyginimas.

Antrasis bandymų ciklas yra tvirtinti pateiktų padangų komplekto ir kontrolinių padangų komplekto palyginimas. Jis atliekamas tame pačiame bandymų kelyje tą pačią dieną kaip ir pirmasis bandymų ciklas. Sudrėkinto paviršiaus temperatūra neturi daugiau kaip 5 °C skirtis nuo pirmojo bandymų ciklo temperatūros. Pirmajam ir antrajam bandymų ciklui naudojamas tas pats kontrolinių padangų komplektas.

Tvirtinti pateiktos padangos sukibimo su šlapia danga rodiklis (G(T)) apskaičiuojamas taip:

G(T) = G1 × G2

kur:

—  G1 – santykinis kontrolinės padangos (C), lyginamos su etalonine padanga (R), sukibimo su šlapia danga rodiklis, apskaičiuojamas taip:

— 

image

—  G2 – santykinis tvirtinti pateiktos padangos (T), lyginamos su kontroline padanga (C), sukibimo su šlapia danga rodiklis, apskaičiuojamas taip:

— 

image

4.1.7.3    Sandėliavimas ir saugojimas

Visas kontrolinių padangų komplekto padangas reikia sandėliuoti tomis pačiomis sąlygomis. Kai tik atliekamas kontrolinių padangų komplekto bandymas jas lyginant su etaloninėmis padangomis, pradedamos taikyti ypatingos sandėliavimo sąlygos, apibrėžtos ASTM E 1136-93 (pakartotinai patvirtintame 2003 m.).

4.1.7.4    Etaloninių padangų ir kontrolinių padangų pakeitimas

Jei per bandymus padanga neįprastai nusidėvi ar apgadinama arba kai nusidėvėjimas daro įtaką bandymų rezultatams, padanga daugiau nenaudojama.

4.2    Bandymo metodas, kai naudojama transporto priemonės traukiama priekaba arba padangų bandymo transporto priemonė

4.2.1    Principas

Atliekami bandomųjų padangų, sumontuotų transporto priemonės (toliau vadinamos vilkiku) traukiamoje priekaboje arba padangų bandymo transporto priemonėje, matavimai. Bandymo padėtyje stipriai spaudžiami stabdžiai, kol pasiekiamas pakankamas stabdymo momentas, kad susidarytų didžiausia galima stabdymo jėga prieš rato blokavimą, kai bandymo greitis – 65 km/h.

4.2.2    Įranga

4.2.2.1    Vilkikas ir priekaba arba padangų bandymo transporto priemonė

— Vilkikas arba padangų bandymo transporto priemonė turi būti tinkami, kad išlaikytų nurodytą 65 ± 2 km/h greitį net veikiant didžiausiai galimai stabdymo jėgai.

— Priekaboje arba padangų bandymo transporto priemonėje įrengiama viena vieta, kur padangą galima sumontuoti matavimo tikslais – toliau ši vieta vadinama „bandymo padėtis“ – ir sumontuojami toliau nurodyti priedai:

— 

i) įranga, kuria suaktyvinami stabdžiai bandymo padėtyje;

ii) vandens bakas, kuriame būtų pakankamai vandens kelio paviršiaus drėkinimo sistemai, nebent naudojamas išorinis purškimas;

iii) įrašymo įranga, skirta bandymo padėtyje įrengtų daviklių signalams įrašyti ir vandens tiekimo tempui stebėti, jeigu naudojamas automatinis purškimas.

— Bandymo padėtyje didžiausias leidžiamas suvedimo kampo ir išvirtimo kampo pokytis turi neviršyti ± 0,5° esant didžiausiai vertikaliajai apkrovai. Išilginės pakabos svirtys ir įvorės turi būti pakankamai tvirtos, kad būtų kuo mažiau vietos laisvai judėti ir būtų užtikrinta atitiktis veikiant didžiausiai stabdymo jėgai. Pakabos sistema turi atlaikyti pakankamą apkrovą ir būti suprojektuota taip, kad izoliuotų pakabos rezonansą.

— Bandymo padėtyje įrengiama įprasta arba speciali automobilių stabdžių sistema, galinti suteikti pakankamą stabdymo momentą, kad nurodytomis sąlygomis būtų gauta didžiausia bandomojo rato stabdymo išilginės jėgos vertė.

— Stabdžių sistemoje turi būti numatyta galimybė kontroliuoti laiko intervalą nuo pradinio stabdžių paspaudimo iki didžiausios išilginės jėgos susidarymo, kaip nurodyta 4.2.7.1 skirsnyje.

— Priekaba arba padangų bandymo transporto priemonė suprojektuojama taip, kad joje būtų galima išbandyti įvairaus dydžio tvirtinti pateiktas padangas.

— Priekaboje arba padangų bandymo transporto priemonėje turi būti galimybė keisti vertikaliąją apkrovą, kaip nurodyta 4.2.5.2 skirsnyje.

4.2.2.2    Matavimo įranga

— Priekaboje arba padangų bandymo transporto priemonėje bandomojo rato padėtyje turi būti įrengta rato sukimosi greičio matavimo sistema ir davikliai, kuriais būtų matuojama bandomojo rato stabdymo jėga ir vertikalioji apkrova.

— Bendrieji matavimo sistemos reikalavimai. Prietaisų sistema turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus esant 0–45 °C aplinkos temperatūrai:

— 

i) bendras sistemos tikslumas, jėga: ± 1,5 proc. visos vertikaliosios apkrovos arba stabdymo jėgos skalės;

ii) bendras sistemos tikslumas, greitis: ± 1,5 proc. greičio arba ± 1,0 km/h, atsižvelgiant į tai, kuri vertė didesnė.

— Transporto priemonės greitis. Siekiant išmatuoti transporto priemonės greitį turėtų būti naudojamas penktasis ratas arba tiksli nekontaktinė greičio matavimo sistema.

— Stabdymo jėga. Stabdymo jėgos matavimo davikliai turi matuoti išilginę jėgą, dėl stabdžių poveikio susidarančią padangos ir kelio sandūroje ir atitinkančią nuo 0 % iki bent 125 % taikomos vertikaliosios apkrovos. Davikliai suprojektuojami ir jų vieta parenkama taip, kad inercija ir vibracijos sukeltas mechaninis rezonansas jiems darytų kuo mažesnį poveikį.

— Vertikalioji apkrova. Veikiant stabdžiams vertikaliosios apkrovos matavimo daviklis turi matuoti vertikaliąją apkrovą bandymo padėtyje. Daviklio specifikacijos tokios pat, kaip aprašyta pirmiau.

— Signalų siuntimo ir įrašymo sistema. Visa signalų siuntimo ir įrašymo įranga turi teikti linijinius išvesties duomenis, o jos stiprinimo koeficientas ir duomenų nuskaitymo skyra turi būti pakankami, kad atitiktų pirmiau nurodytus reikalavimus. Be to, taikomi šie reikalavimai:

— 

i) mažiausias dažnio, į kurį atsakoma, intervalas turi būti 0–50 Hz (100 Hz) ± 1 % visos skalės intervale;

ii) signalo ir triukšmo santykis turi būti bent 20/1;

iii) signalas turi būti stiprinamas pakankamai, kad būtų rodoma visa skalė esant visos skalės įvesties signalo lygiui;

iv) pilnutinė įėjimo varža turi būti bent dešimt kartų didesnė negu signalo šaltinio pilnutinė išėjimo varža;

v) įranga turi būti nejautri vibracijai, greitėjimui ir aplinkos temperatūros pokyčiams.

4.2.3    Bandymų kelio sąlygų sudarymas

Bandymų kelio sąlygos turėtų būti sudaromos atliekant bent dešimt bandomųjų važiavimų 65 ± 2 km/h greičiu su bandymų programoje nenaudojamomis padangomis.

4.2.4    Drėkinimo sąlygos

Vilkike ir priekaboje arba padangų bandymo transporto priemonėje neprivaloma tvarka gali būti įrengta kelio dangos drėkinimo sistema, išskyrus baką, kuris, jei naudojama priekaba, montuojamas vilkike. Vandeniui purkšti į kelio dangą priešais bandomąsias padangas įrengiamas purkštuvas, suprojektuotas taip, kad vandens sluoksnis, per kurį pervažiuoja bandomoji padanga, bandymo greičiu būtų pervažiuojamas vienodai, o taškymas ir perpurškimas būtų kuo mažesnis.

Purkštuvas įrengiamas ir jo padėtis nustatoma taip, kad vandens srovės būtų nukreiptos į bandomąją padangą, o kelio dangos kryptimi būtų pasuktos 20–30° kampu.

Vanduo kelio dangą turi pasiekti priešais padangą, 0,25–0,45 m atstumu nuo padangos sąlyčio su kelio danga centro. Purkštuvas įrengiamas 25 mm virš kelio dangos arba mažiausiame aukštyje, kurio užtenka norint išvengti kliūčių, galinčių pasitaikyti bandiklio kelyje, tačiau bet kuriuo atveju ne aukščiau kaip 100 mm virš kelio dangos.

Vandens sluoksnis turi būti bent 25 mm platesnis negu bandomosios padangos atraminis paviršius ir vanduo turi būti purškiamas taip, kad padanga būtų vienodu atstumu nuo vandens sluoksnio kraštų. Turi būti purškiama tiek vandens, kad jo gylis būtų 1,0 ± 0,5 mm ir kad šis gylis per visą bandymą būtų vienodas su ± 10 proc. paklaida. Vandens kiekis, tenkantis vienam drėkinamo pločio vienetui, turi būti tiesiogiai proporcingas bandymo greičiui. Vandens, purškiamo esant 65 km/h greičiui, kiekis turi būti 18 l·s-1 vienam drėkinamo paviršiaus pločio metrui, kai vandens gylis – 1,0 mm.

4.2.5    Padangos ir ratlankiai

4.2.5.1    Padangų parengimas ir pravažinėjimas

Bandomosios padangos profiliuojamos siekiant pašalinti visus atraminio paviršiaus iškyšulius, susidariusius dėl įlietų ventilių ar sandūrų siūlių.

Bandomoji padanga montuojama ant bandomojo ratlankio, kurį nustato padangų gamintojas.

Kad bortas gerai priglustų, turėtų būti naudojamas tinkamas tepalas. Neturėtų būti naudojama per daug tepalo, kad padanga ratlankyje neslidinėtų.

Sumontuotos bandomosios padangos ir ratlankiai bent dvi valandas laikomi tokioje vietoje, kur jie prieš bandymą įgytų vienodą aplinkos temperatūrą. Jie turėtų būti apsaugomi nuo saulės, kad nuo jos spindulių neperkaistų.

Padangai pravažinėti atliekami du stabdomieji važiavimai esant apkrovai, slėgiui ir greičiui, atitinkamai nurodytiems 4.2.5.2, 4.2.5.3 ir 4.2.7.1 skirsniuose.

4.2.5.2    Padangos apkrova

Bandomosios padangos bandomoji apkrova yra 75 ± 5 proc. bandomosios padangos krovumo.

4.2.5.3    Padangos oro slėgis

Standartinio krovumo bandomosios padangos šalto oro slėgis yra 180 kPa. Labai didelio krovumo padangų šalto oro slėgis yra 220 kPa.

Prieš atliekant bandymą padangos slėgis turėtų būti patikrinamas aplinkos temperatūroje ir prireikus pakoreguojamas.

4.2.6    Vilkiko ir priekabos arba padangų bandymo transporto priemonės parengimas

4.2.6.1    Priekaba

Vienaašių priekabų kablio aukštis ir skersinė padėtis suderinami, kai bandomoji padanga apkraunama iki nustatytos bandomosios apkrovos, kad matavimo rezultatai nebūtų iškreipti. Išilginis atstumas nuo sankabos slinkties taško centro linijos iki priekabos ašies skersinės centrinės linijos turi būti bent dešimt kartų didesnis negu kablio aukštis arba sankabos (kablio) aukštis.

4.2.6.2    Prietaisai ir įranga

Kai naudojamas penktasis ratas, sumontuokite jį pagal gamintojo specifikacijas, o jo vietą parinkite taip, kad jis būtų kuo arčiau vilkiko arba padangų bandymo transporto priemonės tarpvėžės centro.

4.2.7    Procedūra

4.2.7.1    Bandomasis važiavimas

Kiekvienam bandomajam važiavimui taikoma tokia tvarka:

1) Vilkikas arba padangų bandymo transporto priemonė tiesia linija, nurodytu 65 ± 2 km/h bandymo greičiu užvažiuoja ant bandymų kelio.

2) Įjungiama įrašymo sistema.

3) Likus maždaug 0,5 s iki stabdymo pradžios vanduo purškiamas į kelio dangą priešais bandomąją padangą (kai naudojama vidaus purškimo sistema).

4) Priekabos stabdžiai spaudžiami 2 metrų atstumu nuo sudrėkinto paviršiaus trinties savybių ir smėlio gylio matavimo taško, kaip nurodyta 3.1 skirsnio 4 ir 5 punktuose. Stabdžius reikia spausti taip, kad laiko intervalas nuo pradinio stabdžių paspaudimo iki didžiausios išilginės jėgos susidarymo būtų 0,2–0,5 s.

5) Įrašymo sistema išjungiama.

4.2.7.2    Bandymų ciklas

Norint išmatuoti tvirtinti pateiktos padangos (T) sukibimo su šlapia danga rodiklį, atliekami keli bandomieji važiavimai – taikoma toliau aprašyta procedūra, pagal kurią kiekvienas bandomasis važiavimas atliekamas toje pačioje bandymų kelio vietoje ta pačia kryptimi. Per tą patį bandymų ciklą galima išmatuoti iki trijų tvirtinti pateiktų padangų, jeigu bandymai atliekami per vieną dieną.

1) Pirmiausia išbandoma etaloninė padanga.

2) Pagal 4.2.7.1 skirsnį atlikus bent šešis galiojančius matavimus, etaloninė padanga pakeičiama tvirtinti pateikta padanga.

3) Atlikus šešis galiojančius tvirtinti pateiktos padangos matavimus, galima išmatuoti dar dvi tvirtinti pateiktas padangas.

4) Bandymų ciklas baigiamas šešiais papildomais galiojančiais tos pačios etaloninės padangos matavimais, kaip ir bandymų ciklo pradžioje.

— Trijų tvirtinti pateiktų padangų (T1–T3) ir etaloninės padangos (R) bandymo ciklo tvarka būtų tokia:

— R-T1-T2-T3-R

— Penkių tvirtinti pateiktų padangų (T1–T5) ir etaloninės padangos (R) bandymo ciklo tvarka būtų tokia:

— R-T1-T2-T3-R-T4-T5-R

4.2.8    Matavimo rezultatų apdorojimas

4.2.8.1    Didžiausio stabdymo jėgos koeficiento apskaičiavimas

Padangos didžiausias stabdymo jėgos koeficientas (μpeak) yra didžiausia μ(t) vertė iki rato blokavimo, toliau nurodytu būdu apskaičiuojama kiekvienam bandomajam važiavimui. Analoginiai signalai turėtų būti filtruojami siekiant pašalinti triukšmą. Skaitmeniniu būdu įrašyti signalai turi būti filtruojami naudojant slankiojo vidurkio metodą.

image

kur:

μ(t) – dinaminės padangos stabdymo jėgos koeficientas realiu laiku;

fh(t) – dinaminė stabdymo jėga realiu laiku, išreikšta N;

fv(t) – dinaminė vertikalioji apkrova realiu laiku, išreikšta N.

4.2.8.2    Rezultatų patvirtinimas

μpeak pokyčio koeficientas apskaičiuojamas taip:

(Standartinis nuokrypis / Vidurkis) x 100

Etaloninė padanga (R). : Jeigu etaloninės padangos didžiausio stabdymo jėgos koeficiento (μpeak) pokyčio koeficientas didesnis negu 5 %, visi duomenys turėtų būti panaikinami ir visų bandomųjų padangų (tvirtinti pateiktos (-ų) padangos (-ų) ir etaloninės padangos) bandymas turėtų būti atliekamas iš naujo.

Tvirtinti pateikta (-os) padanga (-os) (T). : Apskaičiuojamas kiekvienos tvirtinti pateiktos padangos didžiausio stabdymo jėgos koeficiento (μpeak) pokyčio koeficientas. Jeigu kuris nors vienas pokyčio koeficientas didesnis negu 5 %, duomenys turėtų būti panaikinami ir tvirtinti pateiktos padangos bandymas turėtų būti atliekamas iš naujo.

4.2.8.3    Patikslinto vidutinio didžiausio stabdymo jėgos koeficiento apskaičiavimas

Etaloninės padangos vidutinis didžiausias stabdymo jėgos koeficientas, naudojamas jos stabdymo jėgos koeficientui apskaičiuoti, patikslinamas pagal kiekvienos tvirtinti pateiktos padangos padėtį konkrečiame bandymų cikle.

Šis patikslintas etaloninės padangos vidutinis didžiausias stabdymo jėgos koeficientas (Ra) apskaičiuojamas vadovaujantis 3 lentele, kur R1 – vidutinis didžiausias padangos stabdymo jėgos koeficientas per pirmąjį etaloninės padangos (R) bandymą, o R2 – vidutinis didžiausias padangos stabdymo jėgos koeficientas per antrąjį tos pačios etaloninės padangos (R) bandymą.



3  lentelė

Tvirtinti pateiktų padangų skaičius per vieną bandymų ciklą

Tvirtinti pateikta padanga

Ra

1

(R1 -T1-R2 )

T1

Ra = 1/2 (R1 + R2 )

2

(R1 -T1-T2-R2 )

T1

Ra = 2/3 R1 + 1/3 R2

T2

Ra = 1/3 R1 + 2/3 R2

3

(R1 -T1-T2-T3-R2 )

T1

Ra = 3/4 R1 + 1/4 R2

T2

Ra = 1/2 (R1 + R2 )

T3

Ra = 1/4 R1 + 3/4 R2

4.2.8.4    Vidutinio didžiausio stabdymo jėgos koeficiento (μpeak,ave ) apskaičiavimas

Vidutinė didžiausių stabdymo jėgos koeficientų vertė (μpeak,ave ) apskaičiuojama pagal 4 lentelę, kur Ta (a = 1, 2 arba 3) – per vieną bandymų ciklą išmatuotas vienos tvirtinti pateiktos padangos didžiausių stabdymo jėgos koeficientų vidurkis.



4  lentelė

Bandomoji padanga

μpeak,ave

Etaloninė padanga

μpeak,ave(R) = Ra pagal 3 lentelę

Tvirtinti pateikta padanga

μpeak,ave (T) = Ta

4.2.8.5    Tvirtinti pateiktos padangos sukibimo su šlapia danga rodiklio apskaičiavimas

Tvirtinti pateiktos padangos sukibimo su šlapia danga rodiklis (G(T)) apskaičiuojamas taip:

image

kur:

—  t – išmatuota drėgno paviršiaus temperatūra, išreikšta Celsijaus laipsniais, kai bandoma tvirtinti pateikta padanga (T)

—  t0 – etaloninės drėgno paviršiaus temperatūros sąlygos

—  t0 = 20 °C įprastoms padangoms ir t0 = 10 °C žieminėms padangoms

—  μpeak,ave(R0) = 0,85 – didžiausias etaloninės padangos stabdymo jėgos koeficientas etaloninėmis sąlygomis

—  a = -0,4232 ir b = -8,297 įprastoms padangoms, a = 0,7721 ir b = 31,18 žieminėms padangoms



A priedas

Sukibimo su šlapia danga rodiklio bandymų ataskaitos

1 PAVYZDYS.   Sukibimo su šlapia danga rodiklio bandymų taikant priekabos metodą ataskaita



Bandymo ataskaitos numeris

  

Bandymo data

Kelio dangos tipas

  

Tekstūros gylis (mm)

μ peak (SRTT14″ E 1136)

  

BPN

Greitis (km/h)

  

Vandens gylis (mm)



Nr.

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

Dydis

  
  
  
  
  
  
  
  
  
  

Paslaugos aprašymas

  
  
  
  
  
  
  
  
  
  

Padangos identifikavimas

  
  
  
  
  
  
  
  
  
  

Ratlankis

  
  
  
  
  
  
  
  
  
  

Raštas

  
  
  
  
  
  
  
  
  
  

Apkrova (N)

  
  
  
  
  
  
  
  
  
  

Slėgis (kPa)

  
  
  
  
  
  
  
  
  
  

μpeak

1

  
  
  
  
  
  
  
  
  
  
 

2

  
  
  
  
  
  
  
  
  
  
 

3

  
  
  
  
  
  
  
  
  
  
 

4

  
  
  
  
  
  
  
  
  
  
 

5

  
  
  
  
  
  
  
  
  
  
 

6

  
  
  
  
  
  
  
  
  
  
 

7

  
  
  
  
  
  
  
  
  
  
 

8

  
  
  
  
  
  
  
  
  
  

Vidurkis

  
  
  
  
  
  
  
  
  
  

Standartinis nuokrypis σ

 
  
  
  
  
  
  
  
  
  

(σ/vidurkis) ≤ 5 %

 
  
  
  
  
  
  
  
  
  

Ra, patikslintas

  
  
  
  
  
  
  
  
  
  

Sukibimo su šlapia danga rodiklis

  
  
  
  
  
  
  
  
  
  

Paviršiaus temp. (°C)

  
  
  
  
  
  
  
  
  
  

Aplinkos temp. (°C)

  
  
  
  
  
  
  
  
  
  

Pastabos

  
  
  
  
  
  
  
  
  
  

2 PAVYZDYS.   Sukibimo su šlapia danga rodiklio bandymų taikant lengvojo automobilio metodą ataskaita



Vairuotojas

  

Bandymo data

  
  
 
  
  
  
  

Kelias:

  

Lengvasis automobilis:

  

Pradinis greitis (km/h)
 

Tekstūros gylis (mm)

  

Prekės ženklas

  

Galutinis greitis (km/h)

BPN

  

Modelis

  
  

Vandens gylis (mm)

  

Tipas

  
  



Nr.

1

2

3

4

5

Prekės ženklas

Uniroyal

PADANGA B

PADANGA C

PADANGA D

Uniroyal

Raštas

ASTM F 2493 SRTT16″

RAŠTAS B

RAŠTAS C

RAŠTAS D

ASTM F 2493 SRTT16″

Dydis

P225/60R16

DYDIS B

DYDIS C

DYDIS D

P225/60R16

Paslaugos aprašymas

97S

LI/SS

LI/SS

LI/SS

97S

Padangos identifikavimas

XXXXXXXXX

YYYYYYYYY

ZZZZZZZZZ

NNNNNNNNN

XXXXXXXXX

Ratlankis

  
  
  
  
  

Priekinės ašies slėgis (kPa)

  
  
  
  
  

Užpakalinės ašies slėgis (kPa)

  
  
  
  
  

Priekinės ašies apkrova (N)

  
  
  
  
  

Drėgno paviršiaus temp. (°C)

  
  
  
  
  

Aplinkos temp. (°C)

  
  
  
  
  
 

Stabdymo kelias

(m)

Vidutinis lėtėjimas

(m/s2)

Stabdymo kelias

(m)

Vidutinis lėtėjimas

(m/s2)

Stabdymo kelias

(m)

Vidutinis lėtėjimas

(m/s2)

Stabdymo kelias

(m)

Vidutinis lėtėjimas

(m/s2)

Stabdymo kelias

(m)

Vidutinis lėtėjimas

(m/s2)

Matavimas

1

  
  
  
  
  
  
  
  
  
  
 

2

  
  
  
  
  
  
  
  
  
  
 

3

  
  
  
  
  
  
  
  
  
  
 

4

  
  
  
  
  
  
  
  
  
  
 

5

  
  
  
  
  
  
  
  
  
  
 

6

  
  
  
  
  
  
  
  
  
  
 

7

  
  
  
  
  
  
  
  
  
  
 

8

  
  
  
  
  
  
  
  
  
  
 

9

  
  
  
  
  
  
  
  
  
  
 

10

  
  
  
  
  
  
  
  
  
  

Vidutinis AD (m/s2)

  
  
  
  
  

Standartinis nuokrypis (m/s2)

  
  
  
  
  

Rezultatų patvirtinimas

Pokyčio koeficientas (%) < 3 %

  
  
  
  
  

Patikslintas vidutinis etal. pad. AD –

R a (m/s2)

  
  
  
  
  

Etaloninės padangos BFC(R) (SRTT16″)

  
  
  
  
  

Tvirtinti pateiktos padangos BFC(T)

  
  
  
  
  

Sukibimo su šlapia danga rodiklis (%)

  
  
  
  
  


( 1 ) OL C 228, 2009 9 22, p. 81.

( 2 ) 2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje), 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos bendroji pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2009 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

( 3 ) OL L 200, 2009 7 31, p. 1.

( 4 ) OL L 189, 2002 7 18, p. 12.

( 5 ) OL L 297, 1992 10 13, p. 16.

( 6 ) OL L 218, 2008 8 13, p. 30.

( 7 ) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

( 8 ) ASTM E 1136 SRTT dydis yra P195/75R14.