Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 1 ),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę ( 2 ),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos ( 3 ),

kadangi:

(1)

Kaip numatyta 2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1600/2002/EB, nustatančio šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą ( 4 ), 2 ir 7 straipsniuose, siekiant tausiojo pesticidų naudojimo, atsižvelgiant į atsargumo ir prevencijos nuostatas, reikėtų nustatyti bendrus teisinius pagrindus.

(2)	Šiuo metu ši direktyva turėtų būti taikoma pesticidams, kurie yra augalų apsaugos produktai. Tačiau tikimasi, kad ateityje šios direktyvos taikymo sritis bus išplėsta, kad apimtų ir biocidinius produktus.

(3)

Šioje direktyvoje nustatytos priemonės turėtų papildyti priemones, nustatytas kituose susijusiuose Bendrijos teisės aktuose, ypač 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvoje 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos ( 5 ), 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvoje 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos ( 6 ), 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus ( 7 ), 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ( 8 ) ir 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ( 9 ), ir nedaryti joms poveikio. Šios priemonės taip pat neturėtų pažeisti savanoriškų priemonių pagal reglamentus dėl struktūrinių fondų arba pagal 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai ( 10 ).

(4)

Ekonominės priemonės gali atlikti svarbiausią vaidmenį siekiant tikslų, susijusių su tausiuoju pesticidų naudojimu. Todėl reikėtų skatinti naudoti tokias priemones tinkamu lygmeniu kartu pabrėžiant, kad atskiros valstybės narės gali spręsti dėl jų naudojimo, nepažeisdamos valstybės pagalbos teikimo taisyklių taikymo.

(5)

Siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti šią direktyvą, valstybės narės turėtų pasitelkti nacionalinius veiksmų planus, skirtus nustatyti kiekybinius uždavinius, tikslus, priemones, tvarkaraščius ir rodiklius, siekiant sumažinti pesticidų naudojimo keliamą grėsmę bei poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai bei skatinti parengti ir įdiegti integruotąją kenkėjų kontrolę ir alternatyvius metodus arba priemones, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo pesticidų naudojimo. Valstybės narės turėtų stebėti augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra itin pavojingų veikliųjų medžiagų, naudojimą ir nustatyti jų naudojimo mažinimo tvarkaraščius ir tikslus, ypač kai šios priemonės yra tinkamos siekiant rizikos mažinimo tikslų. Nacionalinius veiksmų planus reikėtų suderinti su įgyvendinimo planais, kurie vykdomi pagal kitus susijusius Bendrijos teisės aktus; juose taip pat galima sugrupuoti tikslus, kurių siekiama kitais su pesticidais susijusiais Bendrijos teisės aktais.

(6)

Šios direktyvos tikslų įgyvendinimui yra labai svarbus keitimasis informacija apie valstybių narių nacionaliniuose veiksmų planuose nustatytus tikslus ir veiksmus. Todėl reikėtų įpareigoti valstybes nares reguliariai teikti ataskaitas Komisijai ir kitoms valstybėms narėms, visų pirma dėl jų nacionalinių veiksmų planų įgyvendinimo bei rezultatų ir įgytos patirties. Remdamasi valstybių narių pateikta informacija, Komisija turėtų teikti atitinkamas ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai, jei reikia, kartu su atitinkamais teisėkūros pasiūlymais.

(7)	Derėtų numatyti, kad nacionaliniai veiksmų planai rengiami ir keičiami taikant 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/35/EB, nustatančią visuomenės dalyvavimą rengiant tam tikrus su aplinka susijusius planus ir programas ( 11 ).

(8)

Būtina, kad valstybės narės nustatytų platintojų, konsultantų ir profesionalių pesticidų naudotojų pirminio ir papildomo mokymo bei pažymėjimų sistemas, vestų tokio mokymo apskaitą, siekdamos užtikrinti, kad esami ar būsimi pesticidų naudotojai aiškiai suvoktų grėsmę žmonių sveikatai bei aplinkai ir žinotų apie tinkamas priemones, kuriomis galima šią grėsmę kuo labiau sumažinti. Profesionalių naudotojų mokymo kursai gali būti derinami su mokymo kursais, organizuojamais pagal Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005.

(9)

Pesticidų pardavimas, įskaitant pardavimą internetu, yra svarbus platinimo grandinės elementas ir jo metu galutiniams naudotojams, visų pirma profesionaliems naudotojams, turėtų būti suteikti specialūs patarimai dėl saugos instrukcijų, skirtų žmonių sveikatai ir aplinkai apsaugoti. Neprofesionaliems naudotojams, kurių informavimo ir apmokymo lygis paprastai nėra toks pats, reikėtų suteikti rekomendacijas, visų pirma susijusias su saugiu pesticidų tvarkymu ir saugojimu bei su pakuočių šalinimu.

(10)	Atsižvelgiant į riziką, kuri gali kilti dėl pesticidų naudojimo, plačioji visuomenė turėtų būti geriau informuojama apie bendrą pesticidų naudojimo poveikį rengiant informavimo kampanijas, perduodant informaciją per mažmenininkus ir kitomis tinkamomis priemonėmis.

(11)	Mokslinių tyrimų programos, kuriomis siekiama nustatyti pesticidų naudojimo poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, įskaitant didelės rizikos grupių tyrimus, turėtų būti skatinamos Europos ir nacionaliniu lygmenimis.

(12)

Dėl pesticidų tvarkymo ir purškimo reikia nustatyti minimalius sveikatos ir saugos darbo vietoje reikalavimus, apimant tokių produktų poveikio darbuotojams grėsmę, taip pat bendras ir specialias prevencines priemones šiai grėsmei sumažinti; tokios priemonės reglamentuojamos 1998 m. balandžio 7 d. Tarybos direktyvoje 98/24/EB dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo rizikos, susijusios su cheminiais veiksniais darbe ( 12 ) ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe ( 13 ).

(13)

Kadangi 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/42/EB dėl mašinų ( 14 ) bus nustatytos pesticidų purškimo įrangos pateikimo į rinką taisyklės, užtikrinančios aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi, siekiant kuo labiau sumažinti su tokios įrangos naudojimu susijusį neigiamą pesticidų poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, tikslinga nustatyti jau naudojamos pesticidų purškimo įrangos reguliarios techninės apžiūros sistemą. Valstybės narės savo nacionaliniuose veiksmų planuose turėtų apibūdinti, kaip jos užtikrins tų reikalavimų įgyvendinimą.

(14)

Pesticidų purškimas iš oro gali turėti didelį neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, ypač dėl purškalų dreifo. Todėl purškimas iš oro turėtų apskritai būti uždraustas numatant galimą išimtį tais atvejais, kai purškimas iš oro yra akivaizdžiai pranašesnis dėl mažesnio poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, palyginus su kitais purškimo būdais, arba kai nėra tinkamų alternatyvų, jei naudojamos geriausios esamos technologijos dreifui sumažinti.

(15)

Vandens aplinka yra ypač jautri pesticidų poveikiui. Todėl būtina skirti ypač daug dėmesio tam, kad būtų išvengta paviršinio vandens ir požeminio vandens taršos, imantis atitinkamų priemonių, pvz., sukurti buferines ir apsaugos zonas arba pasodinti gyvatvores išilgai paviršinio vandens telkinių, siekiant, kad purškalų dreifo, drenažinio nutekėjimo ir nuotėkio poveikis vandens telkiniui būtų kuo mažesnis. Buferinių zonų dydis turėtų visų pirma priklausyti nuo dirvožemio savybių ir pesticidų savybių, taip pat nuo žemės ūkio pobūdžio atitinkamose vietovėse. Pesticidų naudojimas vietovėse, kuriose išgaunamas geriamasis vanduo, transporto maršrutuose, pvz., geležinkelio linijos, ar šalia jų arba ant sandarių ar itin pralaidžių paviršių, gali kelti didesnę vandens aplinkos užteršimo grėsmę. Todėl pesticidų naudojimą tokiose vietovėse reikėtų kiek įmanoma mažinti arba, jei įmanoma, iš viso jų nenaudoti.

(16)

Pesticidų naudojimas gali kelti ypač didelį pavojų labai ekologiškai pažeidžiamoms teritorijoms, pvz., „Natura 2000“ teritorijoms, saugomoms pagal direktyvas 79/409/EEB ir 92/43/EEB. Kitose vietose, tokiose kaip viešieji parkai ir sodai, sporto ir rekreacijos aikštynai, mokyklų aikštynai ir vaikų žaidimų aikštelės, ir vietose, esančiose labai arti sveikatos priežiūros įstaigų, sąlytis su pesticidais kelia didelę grėsmę. Šiose vietovėse reikėtų naudoti kuo mažiau pesticidų arba uždrausti juos naudoti. Kai naudojami pesticidai, turėtų būti nustatytos tinkamos rizikos valdymo priemonės ir, visų pirma, turėtų būti naudojami didelio pavojaus nekeliantys pesticidai, taip pat biologinės kontrolės priemonės.

(17)

Dėl pesticidų tvarkymo, įskaitant jų saugojimą, skiedimą ir maišymą, bei pesticidų purškimo įrangos valymą po naudojimo, taip pat dėl rezervuaruose esančio mišinio, tuščių pakuočių ir pesticidų likučių surinkimo ir šalinimo susidaro ypač didelė nepageidaujamo poveikio žmonėms ir aplinkai grėsmė. Todėl tikslinga nustatyti konkrečias tokią veiklą reglamentuojančias priemones, kurios papildytų 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/12/EB dėl atliekų ( 15 ) ir 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvoje 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų ( 16 ) nustatytas priemones. Priemonės taip pat turėtų būti taikomos neprofesionaliems naudotojams, nes dėl nepakankamų šios naudotojų grupės žinių yra labai tikėtina, kad jie gali netinkamai tvarkyti pesticidus.

(18)

Jei visi ūkininkai taikytų integruotosios kenkėjų kontrolės bendruosius principus ir konkrečiai žemės ūkio kultūrai ir konkrečiam sektoriui nustatytas gaires, būtų kryptingiau naudojamos visos turimos kenkėjų kontrolės priemonės, tarp jų ir pesticidai. Todėl tai dar labiau sumažintų grėsmę žmonių sveikatai ir aplinkai ir priklausomybę nuo pesticidų naudojimo. Valstybės narės turėtų skatinti kenkėjų kiekį kontroliuoti naudojant mažai pesticidų, visų pirma taikant integruotąją kenkėjų kontrolę, ir sukurti sąlygas ir priemones, būtinas jai įgyvendinti.

(19)

Remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1107/2009 ir šia direktyva integruotosios kenkėjų kontrolės principų įgyvendinimas yra privalomas ir integruotosios kenkėjų kontrolės principų įgyvendinimo būdui taikomas subsidiarumo principas. Valstybės narės savo nacionaliniuose veiksmų planuose turėtų apibūdinti, kaip jos užtikrins integruotosios kenkėjų kontrolės principų įgyvendinimą, jei tik įmanoma, pirmenybę teikdamos necheminiams augalų apsaugos metodams ir kenkėjų bei pasėlių valdymui.

(20)

Būtina vertinti pažangą, padarytą mažinant pesticidų naudojimo keliamą grėsmę ir neigiamą poveikį žmonių sveikatai bei aplinkai. Tinkamos priemonės yra suderinti rizikos rodikliai, kurie bus nustatyti Bendrijos lygmeniu. Valstybės narės turėtų naudotis tais rodikliais valdydamos riziką nacionaliniu lygiu ir teikdamos ataskaitas, o Komisija turėtų apskaičiuoti rodiklius, kad įvertintų pažangą Bendrijos lygmeniu. Turėtų būti naudojami pagal Bendrijos teisės aktus dėl augalų apsaugos produktų statistikos surinkti statistiniai duomenys. Be suderintų bendrų rodiklių valstybės narės turėtų turėti galimybę naudoti savo nacionalinius rodiklius.

(21)	Valstybės narės turėtų nustatyti sankcijas, taikomas pažeidus nacionalines pagal šią direktyvą priimtas nuostatas, ir užtikrinti jų įgyvendinimą. Sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

(22)

Kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo galimos su pesticidų naudojimu susijusios grėsmės, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(23)

Šioje direktyvoje atsižvelgiama į pagrindines teises ir laikomasi principų, pripažįstamų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Visų pirma šia direktyva siekiama skatinti į Bendrijos politiką integruoti aukšto lygio aplinkos apsaugą pagal tvaraus vystymosi principą, kaip nustatyta tos chartijos 37 straipsnyje.

(24)	Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti tvirtinamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką ( 17 ).

(25)

Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus parengti šios direktyvos priedus ir juos atnaujinti. Kadangi tos priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, inter alia, ją papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti tvirtinamos pagal reguliavimo procedūrą su tikrinimu, numatytą Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje.

(26)	Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros ( 18 ) 34 punktą valstybės narės skatinamos dėl savo ir Bendrijos interesų parengti lenteles, kurios kuo geriau parodytų šios direktyvos ir jos perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitiktį, ir viešai jas paskelbti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

Šia direktyva nustatomi pagrindai siekiant tausiojo pesticidų naudojimo, sumažinant dėl jų naudojimo kylančią grėsmę ir poveikį žmonių sveikatai bei aplinkai ir skatinant integruotosios kenkėjų kontrolės bei alternatyvių metodų ar priemonių, pvz., necheminių priemonių naudojimo vietoj pesticidų, taikymą.

1. Ši direktyva taikoma pesticidams, kurie yra augalų apsaugos produktai, kaip apibrėžta 3 straipsnio 10 punkto a papunktyje.

2. Ši direktyva taikoma nepažeidžiant jokių kitų atitinkamų Bendrijos teisės aktų nuostatų.

3. Šios direktyvos nuostatos netrukdo valstybėms narėms taikyti atsargumo principo ribojant ar uždraudžiant pesticidų naudojimą konkrečiomis sąlygomis arba konkrečiose vietovėse.

1. Valstybės narės priima nacionalinius veiksmų planus, siekdamos nustatyti savo kiekybinius uždavinius, tikslus, priemones ir tvarkaraščius, siekiant sumažinti pesticidų naudojimo keliamą grėsmę bei poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai bei skatinti parengti ir įdiegti integruotąją kenkėjų kontrolę bei alternatyvius metodus ar priemones, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo pesticidų naudojimo. Šie tikslai gali apimti įvairias didelį susirūpinimą keliančias sritis, pvz., darbuotojų apsaugą, aplinkos apsaugą, likučius, specialių technologijų naudojimą arba naudojimą konkrečioms žemės ūkio kultūroms.

Nacionaliniuose veiksmų planuose taip pat pateikiami rodikliai, pagal kuriuos stebimas augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra itin pavojingų veikliųjų medžiagų, naudojimas, ypač jei yra alternatyvių priemonių. Valstybės narės ypatingą dėmesį skiria augalų apsaugos produktams, kurių sudėtyje yra aktyviųjų medžiagų, patvirtintų pagal 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvą 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ( 20 ) ir kurie, tvirtinant iš naujo pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009, neatitiks kriterijų, taikomų tvirtinimui, kaip nustatyta to reglamento II priedo 3.6–3.8 punktuose.

Remiantis tokiais rodikliais ir, jei tinkama, atsižvelgiant į rizikos ar naudojimo mažinimo tikslus, kurie jau pasiekti iki šios direktyvos taikymo pradžios, taip pat nustatomi naudojimo mažinimo tvarkaraščiai ir tikslai, ypač jei naudojimo mažinimas yra tinkama priemonė siekiant rizikos mažinimo, atsižvelgiant į prioritetus, nustatytus pagal 15 straipsnio 2 dalies c punktą. Šie tikslai gali būti tarpiniai arba galutiniai. Valstybės narės naudojasi visomis būtinomis priemonėmis, skirtomis šiems tikslams pasiekti.

Rengdamos ir persvarstydamos savo nacionalinius veiksmų planus, valstybės narės atsižvelgia į numatomų priemonių poveikį sveikatai, socialinį bei ekonominį poveikį ir poveikį aplinkai, į konkrečias nacionalines, regionines ir vietos sąlygas ir į visas atitinkamas suinteresuotųjų subjektų grupes. Valstybės narės savo nacionaliniuose veiksmų planuose apibūdina, kaip jos įgyvendins priemones pagal 5–15 straipsnius, kad būtų pasiekti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyti tikslai.

Nacionaliniuose veiksmų planuose atsižvelgiama į planuojamas priemones, numatytas pagal kitus Bendrijos teisės aktus dėl pesticidų naudojimo, pvz., į priemones, planuojamas pagal Direktyvą 2000/60/EB.

►C1 2. Ne vėliau kaip 2012 m. lapkričio 26 d. valstybės narės ◄ Komisijai ir kitoms valstybėms narėmis pateikia savo nacionalinius veiksmų planus.

Nacionaliniai veiksmų planai peržiūrimi bent kas penkerius metus ir apie visus esminius nacionalinių veiksmų planų pakeitimus nedelsiant pranešama Komisijai.

►C1 3. Ne vėliau kaip 2014 m. lapkričio 26 d. Komisija pateikia ◄ valstybių narių praneštos informacijos, susijusios su nacionaliniais veiksmų planais, ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Ataskaitoje išvardijami naudoti metodai ir pateikiamos išvados, susijusios su įvairių rūšių tikslų, kuriais siekiama mažinti riziką ir pesticidų naudojimą, nustatymu.

►C1 Ne vėliau kaip 2018 m. lapkričio 26 d. Komisija pateikia ◄ patirties, kurią sukaupė valstybės narės, įgyvendindamos nacionalinius tikslus, nustatytus pagal 1 dalį siekiant šios direktyvos tikslų, ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Jei reikia, kartu su ataskaita gali būti pateikiami atitinkami teisėkūros pasiūlymai.

4. Komisija jai pagal 2 dalį pateiktą informaciją skelbia visuomenei tinklavietėje.

5. Rengiant ir keičiant nacionalinius veiksmų planus taikomos Direktyvos 2003/35/EB 2 straipsnio nuostatos dėl visuomenės dalyvavimo.

1. Valstybės narės užtikrina, kad visiems profesionaliems naudotojams, platintojams ir konsultantams būtų prieinamas tinkamas mokymas, kurį organizuotų kompetentingų institucijų paskirtos įstaigos. Tokį mokymą sudaro pirminis ir papildomas mokymas siekiant atitinkamai įgyti ir atnaujinti reikalingas žinias.

Mokymas rengiamas taip, kad būtų užtikrinta, jog tokie naudotojai, platintojai ir konsultantai, atsižvelgiant į skirtingas jų funkcijas ir pareigas, įgytų pakankamai žinių apie I priede išvardytus dalykus.

►C1 2. Ne vėliau kaip 2013 m. lapkričio 26 d. valstybės narės sukuria ◄ pažymėjimų sistemas ir paskira už jų įgyvendinimą atsakingas kompetentingas institucijas. Šie pažymėjimai įrodo bent tai, kad profesionalūs naudotojai, platintojai ir konsultantai, dalyvaudami mokymuose ar kitais būdais, įgijo pakankamai žinių apie I priede išvardytus dalykus.

Pažymėjimų sistemoje numatomi su pažymėjimų išdavimu, atnaujinimu ir panaikinimu susiję reikalavimai ir tvarka.

3. Priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, susijusias su I priedo keitimu, kad būtų atsižvelgta į mokslinę ir techninę pažangą, tvirtinamos pagal 21 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

1. Valstybės narės užtikrina, kad platintojai turėtų pakankamai darbuotojų, turinčių 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą pažymėjimą. Tokie asmenys turi galėti pardavimo metu suteikti pirkėjams atitinkamą informaciją apie pesticidų naudojimą, grėsmę sveikatai ir aplinkai bei saugumo instrukcijas, skirtas tai atitinkamų produktų rizikai valdyti. Itin smulkiems platintojams, parduodantiems tik produktus neprofesionaliam naudojimui, gali būti taikoma išimtis, jei jie nepardavinėja pesticidų junginių, priskiriamų nuodingiems, labai nuodingiems, kancerogeniniams, mutageniniams ar toksiškiems reprodukcijai pagal 1999 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/45/EB dėl pavojingų preparatų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą reglamentuojančių valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų derinimo ( 21 ).

2. Valstybės narės imasi būtinų priemonių siekdamos apriboti pesticidų, kuriuos leista profesionaliai naudoti, pardavimą parduodant juos tik asmenims, turintiems 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą pažymėjimą.

3. Valstybės narės reikalauja, kad platintojai, parduodantys pesticidus neprofesionaliems naudotojams, suteiktų bendro pobūdžio informaciją apie pesticidų naudojimo keliamą grėsmę žmonių sveikatai ir aplinkai, visų pirma apie pavojų, poveikį, tinkamą saugojimą, tvarkymą, purškimą ir saugų šalinimą laikantis Bendrijos teisės aktų dėl atliekų, taip pat apie didelio pavojaus nekeliančias alternatyvas. Valstybės narės gali reikalauti, kad pesticidų gamintojai pateiktų tokią informaciją.

4. 1 ir 2 dalyse numatytos priemonės įdiegiamos ne vėliau kaip 2015 m. lapkričio 26 d.

1. Valstybės narės imasi priemonių plačiajai visuomenei informuoti ir skatinti bei palengvinti informavimo bei informuotumo didinimo programas ir tikslios bei subalansuotos informacijos apie pesticidus prieinamumą plačiajai visuomenei, visų pirma apie dėl jų naudojimo kylančią grėsmę ir galimą ūmų ir ilgalaikį poveikį žmonių sveikatai, netiksliniams organizmams bei aplinkai ir apie necheminių priemonių naudojimą.

2. Valstybės narės parengia sistemas, skirtas informacijai apie ūmaus apsinuodijimo pesticidais atvejus, taip pat, jei tai įmanoma, apie ilgalaikio apsinuodijimo raidą rinkti tarp grupių, kurios gali reguliariai patirti pesticidų poveikį, pvz., operatoriai, žemės ūkio darbuotojai ar žmonės, gyvenantys netoli vietovių, kuriose purškiami pesticidai.

3. Siekdama užtikrinti informacijos palyginamumą, ►C1 Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, ne vėliau kaip 2012 m. lapkričio 26 d. parengia ◄ strateginį gairių dokumentą dėl pesticidų naudojimo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai stebėsenos ir tyrimo.

1. Valstybės narės užtikrina profesionaliai naudojamos pesticidų purškimo įrangos reguliarią techninę apžiūrą. Laikotarpis tarp techninių apžiūrų neturi būti ilgesnis nei penkeri metai iki 2020 m., o vėliau – ne ilgesnis nei treji metai.

►C1 2. Ne vėliau kaip 2016 m. lapkričio 26 d. valstybės narės užtikrina, ◄ kad pesticidų purškimo įrangos techninė apžiūra būtų atlikta bent vieną kartą. Po šios dienos profesionaliai naudoti bus leidžiama tik tą pesticidų purškimo įrangą, kurios tinkamumas patvirtintas techninės apžiūros metu.

3. Valstybės narės, nukrypdamos nuo 1 ir 2 dalių bei atsižvelgdamos į grėsmės žmonių sveikatai ir aplinkai vertinimą, įskaitant įrangos naudojimo masto įvertinimą, gali:

4. Techninės apžiūros metu patikrinama, ar pesticidų purškimo įranga atitinka II priede išvardytus atitinkamus reikalavimus, kad būtų užtikrintas aukštas žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygis.

Laikoma, kad pesticidų purškimo įranga, atitinkanti pagal 20 straipsnio 1 dalį parengtus suderintus standartus, atitinka ir pagrindinius sveikatos bei saugos ir aplinkos apsaugos reikalavimus.

5. Profesionalūs naudotojai, remdamiesi 5 straipsnyje numatytuose atitinkamuose mokymo kursuose įgytomis žiniomis, reguliariai atlieka pesticidų purškimo įrangos kalibravimą ir techninius patikrinimus.

6. Valstybės narės paskiria už techninių apžiūrų sistemų įdiegimą atsakingas įstaigas ir apie tai praneša Komisijai.

Kiekviena valstybė narė nustato pažymėjimų sistemas, pagal kurias būtų galima patikrinti, ar atlikta techninė apžiūra, ir pripažįsta kitose valstybėse narėse išduotus pažymėjimus pagal 4 dalyje nurodytus reikalavimus, kai laikotarpis po paskutinės kitoje valstybėje narėje atliktos techninės apžiūros yra lygus laikotarpiui tarp techninių apžiūrų, taikomam jos pačios teritorijoje, arba yra trumpesnis.

Valstybės narės stengiasi pripažinti kitose valstybėse narėse išduotus pažymėjimus, jeigu įvykdomos 1 dalyje nurodytos sąlygos dėl laikotarpių tarp techninių apžiūrų.

7. Priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, susijusias su II priedo keitimu, kad būtų atsižvelgta į mokslinę ir techninę pažangą, tvirtinamos pagal 21 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, purškimas iš oro gali būti leidžiamas tik specialiais atvejais, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

3. Valstybės narės paskiria institucijas, kompetentingas nustatyti konkrečias sąlygas, kuriomis galima vykdyti purškimą iš oro, nagrinėti prašymus pagal 4 dalį ir viešai paskelbti informaciją apie žemės ūkio kultūras, vietoves, aplinkybes ir konkrečius purškimui taikomus reikalavimus, įskaitant oro sąlygas, kuriomis gali būti leidžiama purkšti iš oro.

Patvirtinime kompetentingos institucijos nurodo būtinas gyventojų ir pašalinių stebėtojų įspėjimo laiku bei greta purškiamos vietovės esančios teritorijos aplinkos apsaugos priemones.

4. Profesionalus naudotojas, kuris nori purkšti pesticidus iš oro, kompetentingai institucijai pateikia prašymą dėl purškimo plano patvirtinimo, kartu pateikdamas įrodymą, kad įvykdytos 2 ir 3 dalyse nurodytos sąlygos. Prašymas dėl pesticidų purškimo iš oro pagal patvirtintą purškimo planą pateikiamas kompetentingai institucijai laiku. Jame pateikiama informacija apie numatomą purškimo laiką, taip pat apie naudojamų pesticidų kiekius ir rūšį.

Valstybės narės gali nustatyti, kad jeigu atsakymas apie priimtą sprendimą dėl prašymo leisti purkšti pesticidus iš oro pagal patvirtintą purškimo planą nepateikiamas per kompetentingų institucijų nustatytą laikotarpį, laikoma, jog prašymas patenkintas.

Ypatingomis aplinkybėmis, pvz., kai yra susidariusios neatidėliotinos aplinkybės arba ypatingai sunki padėtis, taip pat galima pateikti patvirtinti pavienius prašymus dėl purškimo iš oro. Kai tai yra pateisinama, kompetentingos institucijos turi galimybę taikyti pagreitintą procedūrą, siekdamos patikrinti, ar įvykdytos 2 ir 3 dalyje nurodytos sąlygos, prieš leisdamos purkšti iš oro.

5. Vykdydamos atitinkamą stebėseną valstybės narės užtikrina, kad būtų laikomasi 2 ir 3 dalyse nurodytų sąlygų.

6. Kompetentingos institucijos saugo duomenis apie prašymus ir patvirtinimus, kaip nurodyta 4 dalyje, ir leidžia visuomenei susipažinti su juose esančia reikšminga informacija, pvz., apie vietovę, kuri bus purškiama, numatytą purškimo dieną ir laiką, taip pat pesticidų rūšį, kaip reikalaujama pagal taikytiną nacionalinę ar Bendrijos teisę.

Valstybės narės į savo nacionalinius veiksmų planus gali įtraukti nuostatas dėl asmenų, kurie galėtų nukentėti dėl purškalų dreifo, informavimo.

1. Valstybės narės užtikrina, kad būtų patvirtintos atitinkamos priemonės vandens aplinkai ir geriamajam vandeniui nuo pesticidų poveikio apsaugoti. Tos priemonės remia atitinkamas Direktyvos 2000/60/EB ir Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 nuostatas ir yra su jomis suderinamos.

Valstybės narės, deramai atsižvelgdamos į būtinus higienos ir visuomenės sveikatos reikalavimus bei biologinę įvairovę arba atitinkamų rizikos vertinimų rezultatus, užtikrina, kad tam tikrose konkrečiose vietovėse būtų naudojama kuo mažiau pesticidų arba būtų uždrausta juos naudoti. Taikomos tinkamos rizikos valdymo priemonės ir visų pirma naudojami didelio pavojaus nekeliantys augalų apsaugos produktai, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1107/2009, ir biologinės kontrolės priemonės. Atitinkamos konkrečios vietovės yra:

1. Valstybės narės patvirtina būtinas priemones, skirtas užtikrinti, kad toliau išvardytos profesionalių naudotojų ir, kai tinka, platintojų atliekamos operacijos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ar aplinkai:

2. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių dėl pesticidų, kuriuos leista naudoti neprofesionaliems naudotojams, kad būtų išvengta pavojingų tvarkymo operacijų. Šios priemonės gali apimti nedidelio toksiškumo pesticidų ir naudoti paruoštų mišinių naudojimą bei talpų arba pakuočių dydžio apribojimus.

3. Valstybės narės užtikrina, kad profesionaliam naudojimui skirtų pesticidų saugojimo vietos būtų suprojektuotos taip, jog būtų išvengta nepageidaujamo pesticidų išsiskyrimo. Ypatingas dėmesys skiriamas vietovei, dydžiui ir statybos medžiagoms.

1. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių siekdamos skatinti kenkėjų kontrolę naudojant mažai pesticidų, kai įmanoma teikdamos pirmenybę necheminiams metodams, kad profesionalūs pesticidų naudotojai iš visų tai konkrečiai kenkėjų problemai spręsti naudotinų veiklos būdų ir produktų teiktų pirmenybę veiklos būdams ir produktams, kurie kelia mažiausią grėsmę žmonių sveikatai ir aplinkai. Kenkėjų kontrolė naudojant mažai pesticidų apima integruotąją kenkėjų kontrolę bei ekologinį ūkininkavimą pagal 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ( 22 ).

2. Valstybės narės sukuria būtinas sąlygas integruotajai kenkėjų kontrolei įgyvendinti arba remia tokių sąlygų sukūrimą. Visų pirma jos užtikrina, kad profesionalūs naudotojai būtų tinkamai informuoti ir turėtų tinkamus įrankius, leidžiančius vykdyti kenkėjų stebėseną ir priimti sprendimus, bei galėtų pasinaudoti konsultacijų paslaugomis integruotosios kenkėjų kontrolės klausimais.

3. Ne vėliau kaip 2013 m. birželio 30 d. valstybės narės Komisijai pateikia ataskaitą apie 1 ir 2 dalių įgyvendinimą ir visų pirma apie tai, ar sudarytos būtinos sąlygos integruotajai kenkėjų kontrolei įgyvendinti.

4. Valstybės narės savo nacionaliniuose veiksmų planuose aprašo, kaip jos užtikrina, kad visi profesionalūs naudotojai ne vėliau kaip 2014 m. sausio 1 d. įgyvendintų III priede išdėstytus integruotosios kenkėjų kontrolės bendruosius principus.

Priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, susijusias su III priedo keitimu, kad būtų atsižvelgta į mokslinę ir techninę pažangą, tvirtinamos pagal 21 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

5. Valstybės narės nustato atitinkamas paskatas, skirtas paskatinti profesionalius naudotojus savanoriškai įgyvendinti konkrečiai žemės ūkio kultūrai ar konkrečiam sektoriui nustatytas integruotosios kenkėjų kontrolės gaires. Viešosios institucijos ir (arba) organizacijos, atstovaujančios konkretiems profesionaliems naudotojams, gali parengti tokias gaires. Valstybės narės savo nacionaliniuose veiksmų planuose nurodo tas gaires, kurias jos laiko atitinkamomis ir tinkamomis.

1. Nustatomi suderinti rizikos rodikliai, kaip nurodyta IV priede. Tačiau valstybės narės be suderintų rodiklių gali toliau naudoti esamus nacionalinius rodiklius arba nustatyti kitus tinkamus rodiklius.

Priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, susijusias su IV priedo keitimu, kad būtų atsižvelgta į mokslinę ir techninę pažangą, tvirtinamos pagal 21 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

3. Valstybės narės Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pateikia pagal 2 dalį atliktų vertinimų rezultatus ir viešai paskelbia šią informaciją.

4. Komisija apskaičiuoja rizikos rodiklius Bendrijos lygiu naudodama statistinius duomenis, surinktus pagal Bendrijos teisės aktus dėl augalų apsaugos produktų statistikos, ir kitus susijusius duomenis, kad nustatytų pesticidų naudojimo keliamos rizikos tendencijas.

Komisija taip pat naudojasi šiais duomenimis ir šia informacija, kad įvertintų pažangą, padarytą įgyvendinant kitų Bendrijos politikos krypčių, kuriomis siekiama sumažinti pesticidų poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, tikslus.

Visuomenė gali susipažinti su rezultatais juos paskelbus tinklavietėje, kuri nurodyta 4 straipsnio 4 dalyje.

Komisija reguliariai teikia ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai apie įgyvendinant šią direktyvą padarytą pažangą, prireikus kartu pateikdama pasiūlymus dėl pakeitimų.

Valstybės narės nustato sankcijas, taikytinas už pagal šią direktyvą priimtų nacionalinių nuostatų pažeidimus, ir imasi visų priemonių, būtinų jų įgyvendinimui užtikrinti. Nustatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

►C1 Valstybės narės praneša Komisijai apie šias nuostatas ne vėliau kaip 2012 m. lapkričio 26 d. ir ◄ nedelsdamos praneša apie visus vėlesnius pakeitimus.

Komisija pateikia informacijos ir pažangiosios patirties tausiojo pesticidų naudojimo ir integruotosios kenkėjų kontrolės srityje mainų klausimą aptarti teminės strategijos dėl tausiojo pesticidų naudojimo ekspertų grupėje kaip prioritetą.

1. Valstybės narės, nustatydamos mokestį arba rinkliavą, gali susigrąžinti išlaidas, susijusias su darbu, kurį jos atlieka vykdydamos įsipareigojimus pagal šią direktyvą.

2. Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodyto mokesčio arba rinkliavos dydis būtų nustatytas skaidriai ir atitiktų faktinę atlikto darbo kainą.

1. Šios direktyvos 8 straipsnio 4 dalyje nurodyti standartai nustatomi vadovaujantis 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB, nustatančios informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką ( 23 ), 6 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka.

Prašymas parengti šiuos standartus gali būti pateikiamas pasikonsultavus su 21 straipsnio 1 dalyje nurodytu komitetu.

2. Nuorodas į standartus Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

3. Jeigu valstybė narė arba Komisija mano, kad standartas ne visiškai atitinka reikalavimus, kuriuos jis apima, Komisija arba atitinkama valstybė narė perduoda nagrinėti šį klausimą remiantis Direktyvos 98/34/EB 5 straipsniu įsteigtam komitetui ir išdėsto savo argumentus. Tas komitetas nedelsdamas pateikia savo nuomonę.

Atsižvelgusi į to komiteto nuomonę Komisija nusprendžia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbti, neskelbti, skelbti su apribojimais, palikti, palikti su apribojimais arba panaikinti nuorodas į atitinkamą suderintą standartą.

Komisija praneša apie tai atitinkamai Europos standartizacijos įstaigai ir prireikus paprašo peržiūrėti atitinkamus suderintus standartus.

1. Komisijai padeda pagal 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras ( 24 ), 58 straipsnį įsteigtas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas.

2. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

Siekdama remti suderintos politikos ir sistemų kūrimą tausiojo pesticidų naudojimo srityje, Komisija gali finansuoti:

1. Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini šiai direktyvai įgyvendinti ne vėliau kaip 2011 m. lapkričio 26 d.

Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, jose daro nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

Ši direktyva įsigalioja kitą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Su pesticidų purškimo įrangos technine apžiūra susiję sveikatos bei saugos ir aplinkos apsaugos reikalavimai

Pesticidų purškimo įrangos techninė apžiūra apima visus aspektus, kurie yra svarbūs siekiant aukšto lygio saugos ir žmonių sveikatos bei aplinkos apsaugos. Visapusišką purškimo operacijos veiksmingumą reikėtų užtikrinti tinkamu prietaisų ir įrangos veikimu, kad būtų garantuojama, jog bus pasiekta toliau nurodytų tikslų.

Pesticidų purškimo įranga turi veikti patikimai ir būti tinkamai naudojama pagal paskirtį, užtikrinant, kad pesticidai būtų tiksliai dozuojami ir paskirstomi. Įranga turi būti tokios būklės, kad ją būtų galima saugiai, lengvai ir pilnai užpildyti bei ištuštinti, ir kad būtų išvengta pesticidų nuotėkio. Turi būti įmanoma nesunkiai ir visiškai įrangą išvalyti. Turi būti užtikrintas saugus įrangos veikimas, turi būti galimybė ją valdyti ir nedelsiant sustabdyti iš operatoriaus sėdėjimo vietos. Prireikus reguliavimas turi būti paprastas, tikslus ir toks, kurį galima pakartoti.

Galios perdavimo velenų apsauga ir galios jungties apsauga turi būti sumontuota ir geros būklės, o apsauginių priemonių ir judančių ar besisukančių galios perdavimo dalių veikimas neturi būti trukdomas, kad būtų užtikrinta operatoriaus apsauga.

Siurblio galingumas turi būti pritaikytas prie įrangos parametrų, ir siurblys turi tinkamai veikti, kad būtų užtikrintas stabilus ir patikimas pesticidų purškimo tempas. Iš siurblio neturi būti jokio nuotėkio.

Maišikliai turi užtikrinti tinkamą maišymą, kad rezervuare esančio skysto purškimo mišinio koncentracija visame rezervuare būtų vienoda.

Purškimo rezervuarai, įskaitant rezervuaro turinio rodiklį, pripildymo įtaisus, įpylimo angos sietus ir filtrus, išleidimo ir plovimo sistemas ir maišiklius, turi veikti taip, kad būtų kuo labiau sumažinta atsitiktinio nuotėkio, netolygaus koncentracijos pasiskirstymo ir poveikio operatoriui tikimybė, ir kad liktų kuo mažiau likučių.

Visi matavimo, įjungimo ir išjungimo, slėgio ir (arba) srovės reguliavimo įtaisai turi būti tinkamai kalibruoti bei veikti tiksliai, ir neturi būti jokio nuotėkio. Įrangos veikimo metu turi būti lengva patikrinti slėgį ir slėgio reguliavimo prietaisų veikimą. Slėgio reguliavimo prietaisais turi būti palaikomas nuolatinis darbinis slėgis ir nuolatinis siurblio sukimasis, siekiant užtikrinti stabilų pesticidų purškimo tempą.

Vamzdžiai ir žarnos turi būti tinkamos būklės, kad įvykus gedimui būtų išvengta skysčio srauto pertrūkių ar atsitiktinio nuotėkio. Naudojant įrangą pačiu didžiausiu slėgiu, iš vamzdžių ar žarnų neturi būti jokio nuotėkio.

Siekiant išvengti nevienalyčio ar netolygaus purškimo, įrengiami filtrai turi būti geros būklės, o tinklelio akučių dydis turi būti suderintas su ant purkštuvo tvirtinamų purkštukų dydžiu. Kur tai taikoma, turi teisingai veikti indikacinė sistema, pranešanti apie filtro užsikimšimą.

8. Purkštuvas su sija (naudojamas įrangoje, purškiančioje pesticidus, horizontaliai įtaisant siją, esančią arti žemės ūkio kultūrų ar kitų apipurškiamų objektų)

Purkštuvas su sija turi būti geros būklės ir būti stabiliai įtvirtintas visomis kryptimis. Turi tiksliai veikti fiksavimo ir reguliavimo sistemos ir nenumatytų judesių slopinimo bei nuolydžio kompensaciniai prietaisai.

Purkštukai turi tinkamai veikti, kad nustojus purkšti nelašėtų. Siekiant užtikrinti purškimo tolygumą, kiekvieno atskiro purkštuko purškimo srovė neturi labai nukrypti nuo gamintojo pateiktose duomenų lentelėse nurodytų purškimo srovės normų.

Kur tai taikoma, purškiant į šonus ir vertikaliai (jei purškiamos aukštosios žemės ūkio kultūros), purškiamas mišinys tiksliniame plote turi būti paskirstomas tolygiai.

Ventiliatorius turi būti geros būklės ir užtikrinti stabilų ir patikimą oro srauto tiekimą.

( 3 ) 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 263 E, 2008 10 16, p. 158), 2008 m. gegužės 19 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 254 E, 2008 10 7, p. 1) ir 2009 m. sausio 13 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). 2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos sprendimas.

►C1	Klaidų ištaisymas, OL L 161, 29.6.2010, p. 11 (2009/128)
►C2	Klaidų ištaisymas, OL L 167, 19.6.2013, p. 60 (2009/128)