2008R0300 — LT — 01.02.2010 — 001.001
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
|
►B
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 300/2008
2008 m. kovo 11 d.
dėl civilinės aviacijos saugumo bendrųjų taisyklių ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 2320/2002
(Tekstas svarbus EEE)
(OL L 097 2008.4.9, p. 72)
|
iš dalies keičiamas:
▼B
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 300/2008
2008 m. kovo 11 d.
dėl civilinės aviacijos saugumo bendrųjų taisyklių ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 2320/2002
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 80 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (
1
),
pasikonsultavę su Regionų komitetu,
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (
2
) ir atsižvelgdami į bendrą tekstą, kurį 2008 m. sausio 16 d. patvirtino Taikinimo komitetas,
kadangi:
|
(1)
|
Siekiant apsaugoti asmenis ir prekes Europos Sąjungoje, reikėtų užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams, kurie kelia pavojų civilinės aviacijos saugumui, civiliniuose orlaiviuose nustatant civilinės aviacijos apsaugos bendrąsias taisykles. Šio tikslo turėtų būti siekiama nustatant bendrąsias taisykles ir bendruosius pagrindiniu standartus aviacijos saugumo srityje, taip pat jų laikymosi stebėsenos mechanizmus.
|
|
(2)
|
Civilinės aviacijos saugumo sumetimais pageidautina numatyti pagrindą vienodai aiškinti 1944 m. gruodžio 7 d. Čikagos tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 17 priedą.
|
|
(3)
|
2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2320/2002, nustatantis civilinės aviacijos saugumo bendrąsias taisykles (
3
), buvo priimtas dėl 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykių Jungtinėse Valstijose. Civilinės aviacijos saugumo srityje reikalingas bendras požiūris ir reikėtų apsvarstyti veiksmingiausias priemones, kurios leistų teikti paramą transporto sektoriuje įvykus didelį poveikį turintiems teroro aktams.
|
|
(4)
|
Reglamento (EB) Nr. 2320/2002 turinį reikėtų persvarstyti atsižvelgiant į sukauptą patirtį, o patį reglamentą panaikinti ir pakeisti šiuo reglamentu siekiant supaprastinti, suderinti ir aiškiau suformuluoti esamas taisykles bei padidinti saugumo lygius.
|
|
(5)
|
Atsižvelgiant į didesnio lankstumo poreikį priimant saugumo priemones ir procedūras, kad būtų galima tinkamai reaguoti į besikeičiančius rizikos įvertinimus ir sudaryti galimybes naudoti naujas technologijas, šiame reglamente turėtų būti nustatyti pagrindiniai principai, ką reikia padaryti siekiant apsaugoti civilinę aviaciją nuo neteisėtų veiksmų nesileidžiant į techninius ir procedūrinius dalykus, kaip tie reikalavimai turi būti įgyvendinami.
|
|
(6)
|
Šis reglamentas turėtų būti taikomas oro uostams, naudojamiems civilinei aviacijai, esantiems valstybės narės teritorijoje, operatoriams, teikiantiems paslaugas tokiuose oro uostuose, ir subjektams, tiekiantiems prekes ir (arba) teikiantiems paslaugas tokiuose oro uostuose arba per juos.
|
|
(7)
|
Nepažeidžiant Konvencijos dėl nusikaltimų ir tam tikrų kitų veiksmų, padarytų orlaiviuose (1963 m., Tokijas), Konvencijos dėl kovos su neteisėtu orlaivio pagrobimu (1970 m., Haga) ir Konvencijos dėl kovos su smurtu prieš civilinės aviacijos saugumą (1971 m., Monrealis), šiame reglamente taip pat turėtų būti numatytos saugumo priemonės, taikomos Bendrijos oro vežėjų orlaiviuose ar skrydžių metu.
|
|
(8)
|
Kiekviena valstybė narė išlaiko kompetenciją priimti sprendimą, ar orlaiviuose, registruotuose toje valstybėje narėje, ir oro vežėjų, turinčių tos valstybės narės išduotą licenciją, orlaiviuose turėtų būti skrydžio saugumą užtikrinančių pareigūnų, taip pat pagal Čikagos tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 17 priedo 4.7.7 dalį ir laikantis šios Konvencijos sąlygų užtikrinti, kad tokie pareigūnai būtų specialiai atrinkti ir apmokyti valdžios pareigūnai, atsižvelgiant į būtinus saugumo ir saugos aspektus orlaivyje.
|
|
(9)
|
Skirtingų tipų civilinės aviacijos srityse grėsmės lygis nebūtinai yra vienodas. Nustatant bendrus pagrindinius aviacijos saugumo standartus, reikia atsižvelgti į orlaivio dydį, naudojimo pobūdį ir (arba) skrydžių oro uostuose dažnumą, kad būtų galima leisti taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas.
|
|
(10)
|
Valstybėms narėms taip pat turėtų būti leidžiama, remiantis rizikos įvertinimu, taikyti griežtesnes priemones nei nustatyta šiame reglamente.
|
|
(11)
|
Vykdant skrydžius iš valstybės narės oro uosto į tam tikrą trečiąją šalį ar per ją, trečiosios šalys gali reikalauti taikyti priemones, kurios skiriasi nuo nurodytų šiame reglamente. Tačiau, nepažeidžiant jokių dvišalių susitarimų, kurių Šalis yra Bendrija, Komisijai turėtų būti sudaryta galimybė išnagrinėti priemones, kurių reikalauja trečioji šalis.
|
|
(12)
|
Nors kiekvienoje valstybėje narėje aviacijos saugumu gali rūpintis dvi ar daugiau institucijų, kiekviena valstybė narė turėtų paskirti vieną instituciją, atsakingą už saugumo standartų įgyvendinimo koordinavimą ir stebėseną.
|
|
(13)
|
Siekiant apibrėžti atsakomybę už bendrų pagrindinių aviacijos saugumo standartų įgyvendinimą ir nustatyti, kokias priemones šiuo tikslu turi taikyti operatoriai ir kiti subjektai, kiekviena valstybė narė turėtų parengti nacionalinę civilinės aviacijos saugumo programą. Be to, kiekvienas oro uosto operatorius, oro vežėjas ir kitas subjektas, įgyvendinantis aviacijos saugumo standartus, turėtų parengti, taikyti ir prižiūrėti saugumo programą, kad būtų laikomasi tiek šio reglamento, tiek bet kokios taikomos nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos.
|
|
(14)
|
Kad galėtų stebėti, kaip laikomasi šio reglamento ir nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos, kiekviena valstybė narė turėtų parengti nacionalinę civilinės aviacijos saugumo lygio ir kokybės tikrinimo programą ir užtikrinti jos įgyvendinimą.
|
|
(15)
|
Kad galėtų stebėti, kaip valstybės narės taiko šį reglamentą, ir teikti rekomendacijas, kaip padidinti aviacijos saugumą, Komisija turėtų atlikti patikrinimus, taip pat patikrinimus iš anksto neįspėjus.
|
|
(16)
|
Laikydamasi bendros taisyklės, Komisija turėtų viešai skelbti priemones, kurios turi tiesioginį poveikį keleiviams. Įgyvendinimo aktai, kuriais nustatomos bendrųjų pagrindinių aviacijos saugumo standartų įgyvendinimo priemonės bei tvarka ir kuriuose yra neskelbtinos saugumo informacijos, taip pat Komisijos patikrinimų ataskaitos ir atitinkamų valdžios institucijų atsakymai turėtų būti laikomi „ES įslaptinta informacija“, kaip apibrėžta 2001 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendime 2001/844/EB, EAPB, Euratomas, iš dalies keičiančiame jos darbo tvarkos taisykles (
4
). Tie dokumentai neturėtų būti skelbiami ir juos galima būtų pateikti tik teisėtai suinteresuotiems operatoriams ir subjektams.
|
|
(17)
|
Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (
5
).
|
|
(18)
|
Konkrečiai Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai patvirtinti bendras priemones, skirtas iš dalies pakeisti neesmines bendrųjų pagrindinių standartų nuostatas, jas papildant, nustatyti kriterijus, pagal kuriuos valstybės narės gali nukrypti tiek nuo bendrųjų pagrindinių standartų, tiek patvirtinti alternatyvias saugumo priemones bei priimti nacionalinių kokybės kontrolės programų specifikacijas. Kadangi tos priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies keisti neesminius šio reglamento elementus jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti priimamos laikantis reguliavimo procedūros su tikrinimu, numatytos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje.
|
|
(19)
|
Kai dėl skubos priežasčių įprastų reguliavimo procedūros su tikrinimu terminų negali būti laikomasi, Komisija turėtų galėti taikyti skubos procedūrą, numatytą Sprendimo 1999/468/EB, skirto priimti civilinės aviacijos saugumo bendrąsias taisykles, 5a straipsnio 6 dalyje,
|
|
(20)
|
Siekiama taikyti „vienkartinį patikrinimą“ visiems skrydžiams Europos Sąjungoje.
|
|
(21)
|
Be to, neturėtų būti būtina pakartotinai tikrinti keleivius ir (arba) jų bagažą, atvykstančius iš trečiųjų šalių, kurių aviacijos saugumo standartai yra lygiaverčiai šiame reglamente nustatytiems standartams. Todėl, nepažeidžiant kiekvienos valstybės teisės taikyti griežtesnes priemones ar atitinkamų Bendrijos bei valstybių narių kompetencijų, reikėtų skatinti priimti Komisijos sprendimus ir prireikus sudaryti Bendrijos ir trečiųjų šalių susitarimus, kuriais būtų pripažįstama, kad trečiojoje šalyje taikomi saugumo standartai yra lygiaverčiai bendriesiems standartams, kadangi jie susiję su vienkartiniu patikrinimu.
|
|
(22)
|
Šis reglamentas nepažeidžia aviacijos saugos taisyklių, įskaitant su pavojingų krovinių vežimu susijusias taisykles, taikymo.
|
|
(23)
|
Už šio reglamento nuostatų pažeidimus turėtų būti numatytos sankcijos. Šios civilinio arba administracinio pobūdžio sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.
|
|
(24)
|
Ministrų pareiškimas dėl Gibraltaro oro uosto, dėl kurio susitarta 2006 m. rugsėjo 18 d. Kordoboje įvykusiame Dialogo dėl Gibraltaro forumo pirmajame ministrų susitikime, pakeis 1987 m. gruodžio 2 d. Londone padarytą bendrą deklaraciją dėl Gibraltaro oro uosto, o visiškas jo laikymasis bus laikomas 1987 m. deklaracijos laikymusi.
|
|
(25)
|
Kadangi šio reglamento tikslų, būtent apsaugoti civilinę aviaciją nuo neteisėtų veiksmų ir numatyti Čikagos tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 17 priedo vienodą aiškinimo pagrindą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl šio reglamento masto ir poveikio tų tikslų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,
|
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Tikslai
1. Šiuo reglamentu nustatomos civilinės aviacijos apsaugos nuo neteisėtų veiksmų, kurie kelia pavojų civilinės aviacijos saugumui, bendrosios taisyklės.
Juo taip pat nustatomas Čikagos tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 17 priedo vienodo aiškinimo pagrindas.
2. Priemonės 1 dalyje nurodytiems tikslams pasiekti yra šios:
a) bendrųjų aviacijos saugumo taisyklių ir standartų nustatymas;
b) jų laikymosi stebėsenos mechanizmai.
2 straipsnis
Taikymo sritis
1. Šis reglamentas taikomas:
a) visiems oro uostams arba oro uostų dalims, esantiems valstybės narės teritorijoje ir naudojamiems ne tik išimtinai kariniams tikslams;
b) visiems operatoriams, įskaitant oro vežėjus, teikiantiems paslaugas a punkte nurodytuose oro uostuose,
c) visiems subjektams, taikantiems aviacijos saugumo standartus ir dirbantiems oro uosto patalpose ar už jų ribų ir tiekiantiems prekes ir (arba) teikiantiems paslaugas a punkte nurodytuose oro uostuose arba per juos.
2. Šio reglamento taikymas Gibraltaro oro uostui nepažeidžia tam tikrų Ispanijos Karalystės ir Jungtinės Karalystės teisinių nuostatų, susijusių su ginču dėl suverenių teisių į teritoriją, kurioje yra tas oro uostas.
3 straipsnis
Apibrėžimai
Šiame reglamente:
1) civilinė aviacija – bet kokia oro susisiekimo veikla, kurią vykdo civiliniai orlaiviai, išskyrus valstybės orlaivių vykdomą oro susisiekimą, kaip nurodyta Čikagos tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 3 straipsnyje;
2) aviacijos saugumas – priemonių ir žmogiškųjų bei materialinių išteklių visuma, skirta apsaugoti civilinę aviaciją nuo neteisėtų veikų, kurios kelia pavojų civilinės aviacijos saugumui;
3) operatorius – asmuo, organizacija ar įmonė, užsiimanti ar besisiūlanti užsiimti oro susisiekimo veikla;
4) oro vežėjas – oro susisiekimo įmonė, turinti galiojančią licenciją oro susisiekimui vykdyti arba jos atitikmenį;
5) Bendrijos oro vežėjas – oro vežėjas, turintis galiojančią licenciją oro susisiekimui vykdyti, išduotą valstybės narės pagal 1992 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2407/92 dėl oro vežėjų licencijavimo (
6
);
6) subjektas – asmuo, organizacija ar įmonė, išskyrus operatorių;
7) draudžiami daiktai – ginklai, sprogmenys ar kiti pavojingi prietaisai, daiktai ar medžiagos, kuriuos galima panaudoti neteisėtoms pavojų civilinės aviacijos saugumui keliančioms veikoms atlikti;
8) patikrinimas – techninių ar kitų priemonių, skirtų atpažinti ir (arba) aptikti draudžiamus daiktus, naudojimas;
9) saugumo kontrolė – priemonių, kuriomis galima užkirsti kelią draudžiamiems daiktams patekti į orlaivį, naudojimas;
10) patekimo kontrolė – priemonių, kuriomis gali būti užtikrinama, kad nebūtų įleidžiami pašaliniai asmenys ir (arba) transporto priemonės, naudojimas;
11) kontroliuojamoji zona – oro uosto judėjimo laukas, gretimos teritorijos ir pastatai ar jų dalys, patekimas į kuriuos yra ribojamas;
12) nekontroliuojamoji zona – oro uosto dalys, gretima teritorija ir pastatai ar jų dalys, kurie nepriklauso oro uosto kontroliuojamajai zonai;
13) riboto patekimo zona – oro uosto kontroliuojamosios zonos dalys, į kurias ne tik ribojamas patekimas, bet ir taikomi kiti aviacijos saugumo standartai;
14) atribotoji zona – zona, taikant patekimo kontrolę atskirta nuo riboto patekimo zonos arba nuo kitų oro uosto riboto patekimo zonų, jei atribotoji zona yra kartu ir riboto patekimo zona;
15) asmens patikrinimas – užregistruotas asmens tapatybės patikrinimas, įskaitant galimos kriminalinės praeities patikrinimą, sprendžiant, ar galima leisti asmeniui be priežiūros patekti į riboto patekimo zonas;
16) su persėdimu vykstantys keleiviai, perkraunamas bagažas, kroviniai ar paštas – keleiviai, bagažas, kroviniai ar paštas, išvykstantys ne tuo orlaiviu, kuriuo atvyko;
17) tranzitu vykstantys keleiviai, vežamas bagažas, kroviniai ar paštas – keleiviai, bagažas, kroviniai ar paštas, išvykstantys tuo pačiu orlaiviu, kuriuo jie atvyko;
18) potencialiai pavojingi keleiviai – deportuoti asmenys, keleiviai, laikomi nepageidautinais dėl su imigracija susijusių priežasčių, arba teisėtai įkalinti asmenys;
19) rankinis bagažas – bagažas, skirtas vežti orlaivio salone;
20) bagažo skyriuje vežamas bagažas – bagažas, skirtas vežti orlaivio bagažo skyriuje;
21) bagažo skyriuje vežamas orlaiviu vykstančių keleivių bagažas – registruotas tuo pačiu skrydžiu vykstančio keleivio bagažas, priimtas vežti orlaivio bagažo skyriuje;
22) oro vežėjo paštas – paštas, kurio siuntėjas ir adresatas yra oro vežėjas;
23) oro vežėjo medžiagos – medžiagos, kurių siuntėjas ir adresatas yra oro vežėjas arba kurias naudoja oro vežėjas;
24) paštas – korespondencijos siuntos ir kiti daiktai, išskyrus oro vežėjo paštą, perduoti pašto tarnybų ir skirti pristatyti pašto tarnyboms pagal Pasaulinės pašto sąjungos taisykles;
25) krovinys – bet koks turtas, išskyrus bagažą, paštą, oro vežėjo paštą, oro vežėjo medžiagas ir orlaivio atsargas, skirtas vežti orlaiviu;
26) reguliuojamas subjektas – oro vežėjas, atstovas, ekspeditorius ar kitas subjektas, užtikrinantis krovinio arba pašto saugumo kontrolę;
27) žinomas siuntėjas – siuntėjas, kuris siunčia krovinį arba paštą savo sąskaita ir kurio taikomos procedūros atitinka pakankamas bendrąsias saugumo taisykles ir standartus, dėl kurių krovinį ar paštą galima vežti bet kokiu orlaiviu;
28) patikimas siuntėjas – siuntėjas, kuris siunčia krovinį arba paštą savo sąskaita ir kurio taikomos procedūros atitinka pakankamas bendrąsias saugumo taisykles ir standartus, dėl kurių tokį krovinį galima vežti tik krovininiu orlaiviu ar tokį paštą galima vežti tik pašto orlaiviu;
29) orlaivio saugumo patikrinimas – orlaivio vidaus dalių, į kurias galėjo patekti keleiviai, bei bagažo skyriaus patikrinimas, siekiant aptikti draudžiamus daiktus arba nustatyti neteisėtą veiklą orlaivyje;
30) orlaivio saugumo nuodugnus patikrinimas – orlaivio vidaus ir prieinamų išorės dalių išsamus patikrinimas, siekiant aptikti orlaivyje draudžiamus daiktus ir nustatyti neteisėtą veiklą, kuri kelia pavojų orlaivio saugumui;
31) skrydžio saugumą užtikrinantis pareigūnas – valstybės įdarbintas asmuo, keliaujantis oro vežėjo, kuriam valstybė narė yra išdavusi licenciją, orlaiviu tam, kad apsaugotų tą orlaivį ir jame esančius asmenis nuo neteisėtos veikos, kuri kelia pavojų skrydžiui.
4 straipsnis
Bendrieji pagrindiniai standartai
1. Taikytini bendrieji pagrindiniai civilinės aviacijos apsaugos nuo neteisėtų veiksmų, kurie kelia pavojų civilinės aviacijos saugumui, standartai yra nustatyti priede.
Papildomi bendrieji pagrindiniai standartai, kurie nėra nustatyti šio reglamento įsigaliojimo metu, turėtų būti įtraukti į priedą Sutarties 251 straipsnyje nurodyta tvarka.
2. Bendros priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesminius 1 dalyje nurodytų bendrųjų pagrindinių standartų elementus juos papildydamos, turėtų būti patvirtintos laikantis 19 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.
Šios bendros priemonės apima:
a) leidžiamus patikrinimo metodus;
b) daiktų, kurie gali būti draudžiami, kategorijas;
c) patekimo kontrolės srityje – leidimo patekti į kontroliuojamąją zoną ir riboto patekimo zonas pagrindus;
d) leidžiamus transporto priemonių, orlaivio saugumo patikrinimo ir orlaivio saugumo nuodugnaus patikrinimo metodus;
e) trečiųjų šalių saugumo standartų atitikimo pripažinimo kriterijus;
f) sąlygas, kuriomis tikrinami kroviniai ir paštas ar jiems taikoma kita saugumo kontrolė, taip pat reguliuojamų subjektų, žinomų siuntėjų ir patikimų siuntėjų patvirtinimo arba skyrimo procesą;
g) sąlygas, kuriomis tikrinamas oro vežėjo paštas ir oro vežėjo medžiagos ar jiems taikoma kitokia saugumo kontrolė;
h) sąlygas, kuriomis tikrinamos orlaivio atsargos ir oro uosto atsargos ar joms taikoma kita saugumo kontrolė, taip pat reguliuojamų tiekėjų ir žinomų tiekėjų patvirtinimo arba skyrimo procesą;
i) svarbiausių vietų riboto patekimo zonose nustatymo kriterijus;
j) personalo įdarbinimo ir mokymo metodų kriterijus;
k) sąlygas, kuriomis gali būti taikomos specialios saugumo procedūros arba netaikoma saugumo kontrolė, ir
l) visas bendras priemones, skirtas iš dalies pakeisti neesminius 1 dalyje nurodytų bendrų pagrindinių standartų elementus papildant juos, kurios nėra numatytos šio reglamento įsigaliojimo dieną.
Dėl neišvengiamų skubos priežasčių Komisija gali taikyti 19 straipsnio 4 dalyje numatytą skubos procedūrą.
3. Išsamios 1 dalyje nurodytų bendrųjų pagrindinių standartų ir 2 dalyje nurodytų bendrų priemonių įgyvendinimo priemonės nustatomos laikantis 19 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros.
Jos apima:
a) tikrinimo reikalavimus ir procedūras;
b) draudžiamų daiktų sąrašą;
c) patekimo kontrolės reikalavimus ir procedūras;
d) transporto priemonių, orlaivio saugumo patikrinimo ir orlaivio saugumo nuodugnaus patikrinimo reikalavimus ir procedūras;
e) sprendimus dėl trečiojoje šalyje taikomų saugumo standartų atitikimo pripažinimo;
f) krovinių ir pašto srityje – reguliuojamų subjektų, žinomų siuntėjų ir patikimų siuntėjų patvirtinimo arba paskyrimo procedūras, taip pat įsipareigojimus, kuriuos jie turi įvykdyti;
g) oro vežėjo pašto ir oro vežėjo medžiagų saugumo kontrolės reikalavimus ir procedūras;
h) orlaivių atsargų ir oro uosto atsargų atžvilgiu – reguliuojamų tiekėjų ir žinomų tiekėjų patvirtinimo arba skyrimo procedūras ir įsipareigojimus, kuriuos jie turi įvykdyti;
i) svarbiausių vietų riboto patekimo zonose nustatymą;
j) personalo įdarbinimo ir mokymo reikalavimus;
k) specialias saugumo procedūras arba saugumo kontrolės netaikymą;
l) saugumo įrangos patvirtinimo ir naudojimo technines specifikacijas ir procedūras; ir
m) potencialiai pavojingų keleivių atžvilgiu taikomus reikalavimus ir procedūras.
4. Komisija, iš dalies keisdama šį reglamentą priimdama sprendimą laikantis 19 straipsnio 3 dalyje numatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu, nustato kriterijus, pagal kuriuos valstybės narės gali nukrypti nuo 1 dalyje nurodytų bendrųjų pagrindinių standartų nuostatų ir, remdamosi vietinės rizikos įvertinimu, patvirtinti alternatyvias saugumo priemones, kurios užtikrintų tinkamą apsaugos lygį. Tokios alternatyvios priemonės pateisinamos priežastimis, susijusiomis su orlaivio dydžiu arba su skrydžių ar kitos atitinkamos veiklos pobūdžiu, apimtimi ir dažnumu.
Dėl neišvengiamų skubos priežasčių Komisija gali taikyti 19 straipsnio 4 dalyje numatytą skubos procedūrą.
Valstybės narės informuoja Komisiją apie tokias priemones.
5. Valstybės narės užtikrina 1 dalyje nurodytų bendrųjų pagrindinių standartų įgyvendinimą savo teritorijoje. Jei valstybė narė turi priežasčių įtarti, kad dėl saugumo pažeidimo kilo pavojus aviacijos saugumo lygiui, ji užtikrina, kad būtų skubiai imtasi tinkamų veiksmų pažeidimui pašalinti ir tolesniam civilinės aviacijos saugumui užtikrinti.
5 straipsnis
Išlaidos saugumui
Laikydamasi atitinkamų Bendrijos teisės taisyklių, kiekviena valstybė narė gali nustatyti, kokiomis aplinkybėmis ir kokia apimtimi valstybė, oro uostai, oro vežėjai kitos atsakingos agentūros ar vartotojai turėtų padengti išlaidas saugumo priemonėms, kurių imamasi pagal šį reglamentą siekiant apsaugoti civilinę aviaciją nuo neteisėtų veiksmų. Atitinkamais atvejais ir laikantis Bendrijos teisės valstybės narės ir naudotojai gali prisidėti padengiant griežtesnių saugumo priemonių, kurių buvo imtasi pagal šį reglamentą, taikymo išlaidas. Kiek tai galėtų būti naudinga, su išlaidų saugumu susiję mokesčiai ir pervedimai yra tiesiogiai susiję su atitinkamų saugumo paslaugų teikimu ir yra skirti kompensuoti ne daugiau nei susijusias patirtas išlaidas.
6 straipsnis
Valstybių narių taikomos griežtesnės priemonės
1. Valstybės narės gali taikyti griežtesnes priemones nei 4 straipsnyje nurodyti bendrieji pagrindiniai standartai. Taikydamos griežtesnes priemones jos remiasi rizikos įvertinimu ir laikosi Bendrijos teisės. Tokios priemonės turi būti aktualios, objektyvios, nediskriminuojančios ir proporcingos susijusiai rizikai.
2. Pradėjusios jas taikyti valstybės narės kuo greičiau informuoja Komisiją apie tokias priemones. Gavusi tokią informaciją, Komisija ją perduoda kitoms valstybėms narėms.
3. Valstybės narės neprivalo informuoti Komisijos, jeigu atitinkamos priemonės taikomos tik konkrečiam skrydžiui tam tikrą dieną.
7 straipsnis
Trečiųjų šalių reikalaujamos saugumo priemonės
1. Nepažeidžiant dvišalių Bendrijos pasirašytų susitarimų, valstybė narė praneša Komisijai apie trečiosios šalies reikalaujamas priemones, susijusias su skrydžiais iš valstybės narės oro uosto į arba per tą trečiąją šalį, jei tos priemonės skiriasi nuo 4 straipsnyje nurodytų bendrųjų pagrindinių standartų.
2. Atitinkamos valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva Komisija tikrina, kaip taikomos priemonės, apie kurias pranešta pagal 1 dalį, ir laikydamasi 19 straipsnio 2 dalyje numatytos reguliavimo procedūros gali parengti atitinkamai trečiajai šaliai tinkamą atsakymą.
3. 1 ir 2 dalys netaikomos, jeigu:
a) atitinkama valstybė narė taiko atitinkamas priemones pagal 6 straipsnį; arba
b) trečiosios šalies reikalavimas susijęs tik su konkrečiu skrydžiu tam tikrą dieną.
8 straipsnis
Bendradarbiavimas su Tarptautine civilinės aviacijos organizacija
Nepažeisdama Sutarties 300 straipsnio, Komisija gali sudaryti susitarimo memorandumą dėl audito su Tarptautine civilinės aviacijos organizacija (ICAO) siekdama išvengti stebėsenos, kaip valstybės narės laikosi Čikagos tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 17 priedo, dubliavimo.
9 straipsnis
Atitinkama institucija
Tuo atveju, kai vienoje valstybėje narėje civilinės aviacijos saugumu rūpinasi dvi ar daugiau institucijos, ta valstybė narė paskiria vieną instituciją (toliau – atitinkama institucija), atsakingą už 4 straipsnyje nurodytų bendrųjų pagrindinių standartų įgyvendinimo koordinavimą ir stebėseną.
10 straipsnis
Nacionalinė civilinės aviacijos saugumo programa
1. Kiekviena valstybė narė parengia, taiko ir prižiūri nacionalinę civilinės aviacijos saugumo programą.
Toje programoje apibrėžiama atsakomybė už 4 straipsnyje nurodytų bendrųjų pagrindinių standartų įgyvendinimą ir aprašomos priemonės, kurias tuo tikslu turi taikyti operatoriai ir subjektai.
2. Atitinkama institucija pagal principą „būtina žinoti“ raštu pateikia, jos manymu, teisėtai suinteresuotiems operatoriams ir subjektams atitinkamas nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos dalis.
11 straipsnis
Nacionalinė kokybės kontrolės programa
1. Kiekviena valstybė narė parengia, taiko ir prižiūri nacionalinę kokybės kontrolės programą.
Ta programa sudaro valstybei narei galimybę tikrinti civilinės aviacijos saugumo kokybę, siekiant stebėti, kaip laikomasi šio reglamento ir nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos.
2. Nacionalinės kokybės kontrolės programos specifikacijos patvirtinamos iš dalies keičiant šį reglamentą, papildant jį priedu, laikantis 19 straipsnio 3 dalyje numatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.
Dėl neišvengiamų skubos priežasčių Komisija gali taikyti 19 straipsnio 4 dalyje numatytą skubos procedūrą.
Programa užtikrina galimybę greitai aptikti trūkumus ir juos pašalinti. Joje taip pat numatoma, kad visus atitinkamos valstybės narės teritorijoje esančius oro uostus, operatorius ir subjektus, atsakingus už aviacijos saugumo standartų įgyvendinimą, nuolat tiesiogiai stebi įgaliota atitinkama institucija arba tokia stebėsena vykdoma jai prižiūrint.
12 straipsnis
Oro uosto saugumo programa
1. Kiekvienas oro uosto operatorius parengia, taiko ir prižiūri oro vežėjo saugumo programą.
Toje programoje aprašomi metodai ir procedūros, kurių turi laikytis oro uosto operatorius, kad atitiktų šio reglamento ir valstybės narės, kurioje yra oro uostas, nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos reikalavimus.
Programa apima vidaus kokybės kontrolės nuostatas, kuriose aprašoma, kaip oro uosto operatorius turi stebėti šių metodų ir procedūrų laikymąsi.
2. Oro uosto saugumo programa pateikiama atitinkamai institucijai, kuri prireikus gali imtis tolesnių veiksmų.
13 straipsnis
Oro vežėjo saugumo programa
1. Kiekvienas oro vežėjas parengia, taiko ir prižiūri oro vežėjo saugumo programą.
Toje programoje aprašomi metodai ir procedūros, kurių turi laikytis oro vežėjas, kad atitiktų šio reglamento ir valstybės narės, iš kurios jis teikia paslaugas, nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos reikalavimus.
Programa apima vidaus kokybės kontrolės nuostatas, kuriose aprašoma, kaip oro vežėjas turi stebėti šių metodų ir procedūrų laikymąsi.
2. Gavus prašymą, oro vežėjo saugumo programa pateikiama atitinkamai institucijai, kuri prireikus gali imtis tolesnių veiksmų.
3. Jei Bendrijos oro vežėjo saugumo programą yra patvirtinusi licenciją oro susisiekimui vykdyti išdavusios valstybės narės atitinkama institucija, visos kitos valstybės narės pripažįsta, kad oro vežėjas įvykdė 1 dalies reikalavimus. Tai nepažeidžia valstybės narės teisės prašyti bet kurio oro vežėjo pateikti išsamią informaciją apie tai, kaip jis įgyvendina:
a) pagal 6 straipsnį tos valstybės narės taikomos saugumo priemones; ir (arba)
b) vietos procedūras, taikomas oro uostuose, į kuriuos vykdomi skrydžiai.
14 straipsnis
Subjekto saugumo programa
1. Kiekvienas subjektas, kuris pagal 10 straipsnyje nurodytą nacionalinę civilinės aviacijos saugumo programą privalo taikyti aviacijos saugumo standartus, parengia, taiko ir prižiūri saugumo programą.
Toje programoje aprašomi metodai ir procedūros, kurių turi laikytis subjektas, kad valstybėje narėje vykdoma veikla atitiktų tos valstybės narės nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos reikalavimus.
Programa apima vidaus kokybės kontrolės nuostatas, kuriose aprašoma, kaip pats subjektas turi stebėti šių metodų ir procedūrų laikymąsi.
2. Gavus prašymą, aviacijos saugumo standartus taikančio subjekto saugumo programa pateikiama atitinkamai institucijai, kuri prireikus gali imtis tolesnių veiksmų.
15 straipsnis
Komisijos patikrinimai
1. Stebėdama, kaip valstybės narės taiko šį reglamentą, ir prireikus, kad galėtų teikti aviacijos saugumo tobulinimo rekomendacijas, Komisija, bendradarbiaudama su atitinkamos valstybės narės atitinkama institucija, atlieka patikrinimus, įskaitant oro uostų, operatorių ir aviacijos saugumo standartus taikančių subjektų patikrinimus. Šiuo tikslu atitinkama institucija raštu informuoja Komisiją apie visus jos teritorijoje esančius civilinei aviacijai naudojamus oro uostus, išskyrus tuos, kuriems taikoma 4 straipsnio 4 dalis.
Komisijos atliekamų patikrinimų procedūros patvirtinamos laikantis 19 straipsnio 2 dalyje numatytos reguliavimo procedūros.
2. Apie Komisijos atliekamus oro uostų, operatorių ir aviacijos saugumo standartus taikančių subjektų patikrinimus iš anksto nepranešama. Komisija prieš patikrinimą pakankamai iš anksto informuoja apie jį atitinkamą valstybę narę.
3. Visos Komisijos patikrinimo ataskaitos perduodamos atitinkamos valstybės narės atitinkamai institucijai, kuri atsakydama nurodo priemones, kurių buvo imtasi nustatytiems trūkumams pašalinti.
Po to ataskaita, kartu su atitinkamos institucijos atsakymu, pateikiama kitų valstybių narių atitinkamoms institucijoms.
16 straipsnis
Metų ataskaita
Kiekvienais metais Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir valstybėms narėms, informuodama juos apie šio reglamento taikymą ir jo poveikį gerinant aviacijos saugumą.
17 straipsnis
Suinteresuotųjų šalių konsultacinė grupė
Nepažeidžiant 19 straipsnyje nurodyto Komiteto vaidmens, Komisija įsteigia Suinteresuotųjų šalių konsultacinę grupę, kurią sudaro europinės atstovaujančiosios organizacijos, dalyvaujančios aviacijos saugume ar jo tiesiogiai įtakojamos. Vienintelis šios grupės vaidmuo – patarti Komisijai. 19 straipsnyje nurodytas Komitetas informuoja Suinteresuotųjų šalių konsultacinę grupę per visą reglamentavimo procesą.
18 straipsnis
Informacijos platinimas
Laikydamasi bendros taisyklės, Komisija viešai skelbia priemones, kurios turi tiesioginį poveikį keleiviams. Tačiau toliau nurodyti dokumentai laikomi ES įslaptinta informacija, kaip apibrėžta Sprendime 2001/844/EB, EAPB, Euratomas:
a) 4 straipsnio 3 dalyje, 4 straipsnio 4 dalyje, 6 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės ir procedūros, jei jose yra jautrios saugumo informacijos;
b) 15 straipsnio 3 dalyje nurodytos Komisijos patikrinimų ataskaitos ir atitinkamų institucijų atsakymai.
19 straipsnis
Komiteto procedūra
1. Komisijai padeda Komitetas.
2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.
Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra vienas mėnuo.
3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.
4. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1, 2, 4 bei 6 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.
20 straipsnis
Bendrijos ir trečiųjų šalių susitarimai
Atitinkamais atvejais ir laikantis Bendrijos teisės, susitarimai, pripažįstantys, kad trečiojoje šalyje taikomi saugumo standartai atitinka Bendrijos standartus, remiantis Sutarties 300 straipsniu, gali būti numatyti Bendrijos ir trečiosios šalies susitarimuose aviacijos srityje siekiant, kad visuose skrydžiuose tarp Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių būtų skatinamas vienkartinio patikrinimo įvedimas.
21 straipsnis
Sankcijos
Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikomų už šio reglamento nuostatų pažeidimus, ir imasi visų būtinų priemonių jų įgyvendinimui užtikrinti. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.
22 straipsnis
Komisijos ataskaita dėl finansavimo
Komisija ne vėliau kaip 2008 m. gruodžio 31 d. pateikia ataskaitą dėl civilinės aviacijos saugumo priemonių išlaidų finansavimo principų. Toje ataskaitoje bus apsvarstyta, kokių veiksmų reikia imtis siekiant užtikrinti, kad saugumo mokesčiai būtų naudojami tik saugumo išlaidoms padengti, ir siekiant padidinti tokių mokesčių skaidrumą. Ataskaitoje taip pat bus nustatyti principai, būtini siekiant užtikrinti neiškreiptą oro uostų ir oro vežėjų konkurenciją bei įvairūs metodai, skirti užtikrinti vartotojų apsaugą su saugumo priemonėmis susijusių išlaidų naštos padalijimo mokesčių mokėtojams ir naudotojams srityje. Prireikus kartu su Komisijos ataskaita bus pateiktas pasiūlymas dėl teisės akto.
23 straipsnis
Panaikinimas
Reglamentas (EB) Nr. 2320/2002 panaikinamas.
24 straipsnis
Įsigaliojimas
1. Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
2. Jis taikomas nuo pagal 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas procedūras patvirtintose įgyvendinimo taisyklėse nurodytos datos, tačiau ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
3. Nukrypstant nuo 2 dalies, 4 straipsnio 2 dalis, 4 straipsnio 3 dalis, 4 straipsnio 4 dalis, 8 straipsnis, 11 straipsnio 2 dalis, 15 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, 17, 19 ir 22 straipsniai taikomi nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
►M1
I PRIEDAS ◄
CIVILINĖS AVIACIJOS APSAUGOS NUO NETEISĖTŲ VEIKSMŲ BENDRIEJI PAGRINDINIAI STANDARTAI (4 STRAIPSNIS)
1. ORO UOSTO SAUGUMAS
1.1. Oro uosto planavimo reikalavimai
1. Projektuojant ir statant naujas oro uostų patalpas ar keičiant esamas, visapusiškai atsižvelgiama į šiame priede išdėstytus bendrųjų pagrindinių standartų įgyvendinimo reikalavimus ir jų įgyvendinimo aktus.
2. Oro uostuose nustatomos tokios zonos:
a) nekontroliuojamoji zona;
b) kontroliuojamoji zona;
c) riboto patekimo zonos; ir
d) riboto patekimo zonų svarbiausios dalys.
1.2. Patekimo kontrolė
1. Patekimas į oro uosto kontroliuojamąją zoną yra ribojamas, kad į šią zoną nepatektų pašaliniai asmenys ir transporto priemonės.
2. Patekimas į riboto patekimo zonas yra kontroliuojamas siekiant užtikrinti, kad į šias zonas nepatektų pašaliniai asmenys ir transporto priemonės.
3. Asmenys ir transporto priemonės į oro uosto kontroliuojamąją zoną ir riboto patekimo zonas įleidžiami tik tuo atveju, jei jie atitinka privalomus saugumo reikalavimus.
4. Prieš išduodant asmenims, įskaitant skrydžio įgulos narius, įgulos nario pažymėjimą arba oro uosto darbuotojo pažymėjimą, suteikiantį jiems teisę be priežiūros patekti į riboto patekimo zonas, turi būti sėkmingai atliktas jų asmens patikrinimas.
1.3. Asmenų, išskyrus keleivius, ir jų vežamų daiktų patikrinimas
1. Kad į riboto patekimo zonas nepatektų draudžiami daiktai, į jas einantys asmenys, išskyrus keleivius, ir jų daiktai nuolat pasirinktinai tikrinami.
2. Kad į riboto patekimo zonų svarbiausias dalis nepatektų draudžiami daiktai, tikrinami visi į tokias zonas įeinantys asmenys, išskyrus keleivius, ir jų daiktai.
1.4. Transporto priemonių tikrinimas
Kad į riboto patekimo zonas nepatektų draudžiami daiktai, tikrinamos į tokias zonas įvažiuojančios transporto priemonės.
1.5. Stebėjimas, patruliavimas ir kita fizinė kontrolė
Siekiant pastebėti įtartiną asmenų elgesį, nustatyti silpnąsias vietas, kuriomis gali būti pasinaudota neteisėtiems veiksmams atlikti, ir sulaikyti asmenis nuo tokių veiksmų atlikimo, oro uostai ir prireikus gretimos zonos stebimos, jose patruliuojama ir taikomi kiti fizinės kontrolės būdai.
2. ATRIBOTOSIOS ORO UOSTO ZONOS
Atribotosiose oro uosto zonose statomi orlaiviai, kuriems taikomos 4 straipsnio 4 dalyje nurodytos alternatyvios priemonės, atskiriami nuo orlaivių, kuriems taikomi visi bendrieji pagrindiniai standartai, kad nebūtų pažeisti orlaiviams, jų keleiviams, bagažui, kroviniams ir paštui taikomi saugumo standartai.
3. ORLAIVIO SAUGUMAS
1. Prieš išvykimą atliekamas orlaivio saugumo patikrinimas ar orlaivio saugumo nuodugnus patikrinimas siekiant įsitikinti, kad orlaivyje nėra draudžiamų daiktų. Tranzitu vykstančiam orlaiviui gali būti taikomos kitos atitinkamos priemonės.
2. Nuo neteisėtų veiksmų turi būti apsaugotas kiekvienas orlaivis.
4. KELEIVIAI IR RANKINIS BAGAŽAS
4.1. Keleivių ir rankinio bagažo patikrinimas
1. Kad į riboto patekimo zonas ir orlaivį nepatektų draudžiami daiktai, visi išvykstantys, su persėdimu vykstantys ir tranzitu vykstantys keleiviai bei jų rankinis bagažas yra tikrinami.
2. Su persėdimu vykstantys keleiviai ir jų rankinis bagažas gali būti netikrinami, jei:
a) jie atvyksta iš valstybės narės, išskyrus atvejus, kai Komisija ar ta valstybė narė pateikia informaciją, kad tie keleiviai ir jų rankinis bagažas negali būti laikomi patikrintais pagal bendruosius pagrindinius standartus; arba
b) jie atvyksta iš trečiosios šalies, kurioje taikomi saugumo standartai pripažįstami lygiaverčiais bendriesiems pagrindiniams standartams laikantis 19 straipsnio 2 dalyje numatytos reguliavimo procedūros.
3. Tranzitu vykstantys keleiviai ir jų rankinis bagažas gali būti netikrinami, jei:
a) jie lieka orlaivyje; arba
b) jie yra atskirti nuo patikrintų išvykstančių keleivių, išskyrus tuos, kurie laipinami į tą patį orlaivį; arba
c) jie atvyksta iš valstybės narės, išskyrus atvejus, kai Komisija ar ta valstybė narė pateikia informaciją, kad tie keleiviai ir jų rankinis bagažas negali būti laikomi patikrintais pagal bendruosius pagrindinius standartus; arba
d) jie atvyksta iš trečiosios šalies, kurioje taikomi saugumo standartai pripažįstami lygiaverčiais bendriesiems pagrindiniams standartams laikantis 19 straipsnio 2 dalyje numatytos reguliavimo procedūros.
4.2. Keleivių ir rankinio bagažo apsauga
1. Keleiviai ir jų rankinis bagažas saugomi nuo neteisėtų veiksmų nuo to momento, kai jie patikrinami, iki orlaivio, kuriuo jie skrenda, išvykimo.
2. Patikrinti išvykstantys keleiviai yra atskiriami nuo atvykstančių keleivių, išskyrus atvejus, kai:
a) keleiviai atvyksta iš valstybės narės, jei Komisija ar ta valstybė narė nepateikė informacijos, kad tie atvykstantys keleiviai ir jų rankinis bagažas negali būti laikomi patikrintais pagal bendruosius pagrindinius standartus; arba
b) keleiviai atvyksta iš trečiosios šalies, kurioje taikomi saugumo standartai pripažįstami lygiaverčiais bendriesiems pagrindiniams standartams laikantis 19 straipsnio 2 dalyje numatytos reguliavimo procedūros.
4.3. Potencialiai pavojingi keleiviai
Dėl potencialiai pavojingų keleivių prieš išvykimą turi būti imamasi atitinkamų saugumo priemonių.
5. BAGAŽO SKYRIUJE VEŽAMAS BAGAŽAS
5.1. Bagažo skyriuje vežamo bagažo patikrinimas
1. Kad į riboto patekimo zonas ir į orlaivį nepatektų draudžiami daiktai, visas bagažo skyriuje vežamas bagažas prieš pakraunant į orlaivį patikrinamas.
2. Su persėdimu vykstančių keleivių bagažas, vežamas bagažo skyriuje, gali būti netikrinamas, jei:
a) jis atvyksta iš valstybės narės, išskyrus atvejus, kai Komisija ar ta valstybė narė pateikia informaciją, kad šis bagažo skyriuje vežamas bagažas negali būti laikomas patikrintu pagal bendruosius pagrindinius standartus; arba
b) jis atvyksta iš trečiosios šalies, kurioje taikomi saugumo standartai pripažįstami lygiaverčiais bendriesiems pagrindiniams standartams laikantis 19 straipsnio 2 dalyje numatytos reguliavimo procedūros.
3. Tranzitinis bagažo skyriuje vežamas bagažas gali būti netikrinimas, jei jis lieka orlaivyje.
5.2. Bagažo skyriuje vežamo bagažo apsauga
Orlaivio bagažo skyriuje vežti skirtas bagažas saugomas nuo neteisėtų veiksmų nuo momento, kai jis patikrinamas arba perduodamas oro vežėjui, atsižvelgiant į tai, kuris veiksmas atliekamas anksčiau, iki orlaivio, kuriuo bagažas vežamas, išvykimo. Informacijos apie keleivius ir jų bagažą susiejimas
5.3. Informacijos apie keleivius ir jų bagažą susiejimas
1. Kiekvienas bagažo skyriuje vežamo bagažo vienetas priskiriamas orlaiviu vykstančių arba nevykstančių keleivių bagažui.
2. Bagažo skyriuje skirtas vežti orlaiviu nevykstančių keleivių bagažas nevežamas, išskyrus atvejus, kai tas bagažas buvo atskirtas dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo keleivio valios, arba turi būti atliekama to bagažo tinkama saugumo kontrolė.
6. KROVINIAI IR PAŠTAS
6.1. Krovinių ir pašto saugumo kontrolė
1. Visiems kroviniams ir paštui, prieš pakraunant juos į orlaivį, taikomos saugumo kontrolės procedūros. Oro vežėjas priima krovinį ar paštą į orlaivį tik tuomet, kai jis pats atliko tokią kontrolę arba kai jos atlikimą patvirtino ir už ją atsiskaitė reguliuojamas subjektas, žinomas siuntėjas arba patikimas siuntėjas.
2. Gali būti atliekama alternatyvi į kitą orlaivį perkeliamų krovinių ir pašto saugumo kontrolė, kaip turi būti nurodyta įgyvendinimo akte.
3. Tranzitiniai kroviniai ir tranzitinis paštas gali būti netikrinami, jei jie lieka orlaivyje.
6.2. Krovinių ir pašto apsauga
1. Orlaiviu vežami kroviniai ir paštas saugomi nuo neteisėtų veiksmų nuo saugumo kontrolės atlikimo momento iki orlaivio, kuriuo jie vežami, išvykimo.
2. Kroviniai ir paštas, kurie atlikus saugumo kontrolę nebuvo tinkamai saugomi nuo neteisėtų veiksmų, turi būti tikrinami.
7. ORO VEŽĖJO PAŠTAS IR MEDŽIAGOS
Kad į orlaivį nepatektų draudžiami daiktai, atliekama oro vežėjo pašto ir medžiagų saugumo kontrolė ir po to užtikrinama apsauga iki pakrovimo į orlaivį.
8. ORLAIVIO ATSARGOS
Kad į orlaivį nepatektų draudžiami daiktai, atliekama orlaivio atsargų, įskaitant maisto produktus, kuriuos ketinama laikyti ar naudoti orlaivyje skrydžio metu, saugumo kontrolė ir po to jos saugomos iki jų pakrovimo į orlaivį.
9. ORO UOSTO ATSARGOS
Kad į oro uostų riboto patekimo zonas nepatektų draudžiami daiktai, atliekama atsargų, skirtų parduoti ar naudoti šiose zonose, įskaitant neapmuitinamų prekių parduotuvėms ir maitinimo įstaigoms tiekiamas prekes, saugumo kontrolė.
10. SKRYDŽIO METU TAIKOMOS SAUGUMO PRIEMONĖS
1. Nepažeidžiant taikomų aviacijos saugos taisyklių
a) skrydžio metu pašaliniams asmenims draudžiama įeiti į skrydžių įgulos patalpas;
b) potencialiai pavojingiems keleiviams skrydžio metu turi būti taikomos atitinkamos saugumo priemonės.
2. Kad būtų išvengta neteisėtų veiksmų skrydžio metu, imamasi tinkamų saugumo priemonių, pavyzdžiui, skrydžio įgulos ir orlaivio palydovų mokymo.
3. Orlaivyje draudžiama turėti ginklus, išskyrus atvejus, kai jie gabenami bagažo skyriuje ir kai įvykdyti pagal nacionalinius įstatymus būtini saugumo reikalavimai ir yra gautas suinteresuotų valstybių leidimas.
4. 4 punktas taip pat taikomas skrydžių saugumą užtikrinantiems pareigūnams, jei jie turi ginklų.
11. PERSONALO ĮDARBINIMAS IR MOKYMAS
1. Įdarbinant, mokant ir prireikus atestuojant asmenis, kurie atlieka patikrinimus, patekimo kontrolę ar kitokią saugumo kontrolę arba kurie yra už tai atsakingi, užtikrinama, kad jie būtų tinkami tarnybai ir kompetentingi atlikti jiems patikimas pareigas.
2. Prieš išduodant oro uosto darbuotojų pažymėjimus ar skrydžio įgulos nario pažymėjimus, asmenys, išskyrus keleivius, kuriems reikia patekti į riboto patekimo zonas, baigia saugumo mokymus.
3. Rengiami įvadiniai ir nuolatiniam žinių atnaujinimui skirti 1 ir 2 punkte minimi mokymai.
4. 1 ir 2 punktuose minimų asmenų mokyme dalyvaujantys instruktoriai turi turėti būtiną kvalifikaciją.
12. SAUGUMO ĮRANGA
Patikrinimams, patekimo kontrolei ir kitai saugumo kontrolei naudojama įranga turi atitikti apibrėžtas specifikacijas ir būti tinkama tokio pobūdžio saugumo kontrolei atlikti.
▼M1
II PRIEDAS
Nacionalinės kokybės kontrolės programos, kurią kiekviena valstybė narė įgyvendina civilinės aviacijos saugumo srityje, bendrieji reikalavimai
1. APIBRĖŽTYS
1.1. Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys:
|
(1)
|
metinis eismo intensyvumas – bendras atvykstančių, išvykstančių ir tranzitu vykstančių keleivių (suskaičiuotų vieną kartą) skaičius;
|
|
(2)
|
atitinkama institucija – pagal 9 straipsnį valstybės narės paskirta nacionalinės valdžios institucija, atsakinga už nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos įgyvendinimo koordinavimą ir stebėseną;
|
|
(3)
|
auditorius – asmuo, atitinkamos institucijos vardu vykdantis nacionalinės atitikties stebėsenos veiklą;
|
|
(4)
|
sertifikavimas – atitinkamos institucijos arba jos vardu atliekamas oficialus vertinimas ir suteikiamas patvirtinimas, kad asmuo turi reikiamą kompetenciją auditoriaus funkcijoms atlikti atitinkamos institucijos nustatytu priimtinu lygiu;
|
|
(5)
|
atitikties stebėsenos veikla – vertinimo, kaip įgyvendinamas šis reglamentas ir nacionalinė aviacijos saugumo programa, procedūra arba procesas;
|
|
(6)
|
trūkumas – aviacijos saugumo reikalavimo nesilaikymas;
|
|
(7)
|
įgyvendinimo patikrinimas – saugumo priemonių ir procedūrų įgyvendinimo tikrinimas siekiant nustatyti, ar jos įgyvendinamos veiksmingai, laikantis nustatytų standartų, ir išsiaiškinti trūkumus;
|
|
(8)
|
apklausa – auditoriaus atliekama žodinė apklausa siekiant nustatyti, ar įgyvendintos konkrečios saugumo priemonės arba procedūros;
|
|
(9)
|
stebėjimas – auditoriaus atliekamas regimasis patikrinimas siekiant nustatyti, ar įgyvendinta saugumo priemonė ar procedūra;
|
|
(10)
|
reprezentatyvusis ėminys – galimų stebėsenos variantų rinkinys, kuris dėl pasirinktų variantų skaičiaus ir įvairovės yra pakankamas pagrindas bendrosioms išvadoms dėl standartų įgyvendinimo priimti;
|
|
(11)
|
saugumo auditas – išsamus saugumo priemonių ir procedūrų tikrinimas siekiant nustatyti, ar įgyvendinami visi jų aspektai ir ar tai daroma nuolat;
|
|
(12)
|
bandymas – aviacijos saugumo priemonių bandymas, kai atitinkama institucija imituoja pasikėsinimą atlikti neteisėtą veiksmą, kad patikrintų, ar esamos saugumo priemonės įgyvendinamos veiksmingai;
|
|
(13)
|
patikra – veiksmas, kurio auditorius imasi siekdamas nustatyti, ar konkreti saugumo priemonė iš tikrųjų įdiegta;
|
|
(14)
|
silpnoji vieta – įgyvendinamų priemonių ir procedūrų trūkumas, kuriuo gali būti pasinaudota neteisėtiems veiksmams atlikti.
|
2. ATITINKAMOS INSTITUCIJOS ĮGALIOJIMAI
2.1. Valstybės narės suteikia atitinkamai institucijai reikiamus įgaliojimus, kad ji galėtų stebėti, kaip vykdomi visi šio reglamento ir jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimai, ir užtikrintų šių reikalavimų įgyvendinimą, taip pat atitinkamai institucijai suteikiamas įgaliojimas pagal 21 straipsnį taikyti sankcijas.
2.2. Atitinkama institucija vykdo atitikties stebėsenos veiklą ir turi reikiamus įgaliojimus pareikalauti, kad nustatytas trūkumas būtų pašalintas per nustatytą laikotarpį.
2.3. Trūkumų šalinimo veikla vykdoma, o įgyvendinimo užtikrinimo priemonės taikomos laikantis laipsniškumo ir proporcingumo principais grindžiamo metodo. Taikant šį metodą palaipsniui imamasi veiksmų, kol trūkumas pašalinamas; šie veiksmai apima:
a) patarimus ir rekomendacijas;
c) pranešimą apie įgyvendinimą;
d) administracines sankcijas ir teismines procedūras.
Atitinkama institucija gali nesiimti vieno ar kelių minėtų veiksmų, ypač jei trūkumas yra didelis arba pasikartojantis.
3. NACIONALINĖS KOKYBĖS KONTROLĖS PROGRAMOS TIKSLAI IR TURINYS
3.1. Nacionalinės kokybės programos tikslai yra patikrinti, ar aviacijos saugumo priemonės įgyvendinamos veiksmingai bei tinkamai, ir nustatyti atitikties šio reglamento ir nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos nuostatoms lygmenį, vykdant atitikties stebėsenos veiklą.
3.2. Į nacionalinę kokybės kontrolės programą įtraukiami tokie elementai:
a) organizacinė struktūra, pareigos ir ištekliai;
b) auditorių darbo ir kvalifikacijos aprašymai;
c) atitikties stebėsenos veikla, įskaitant saugumo auditų, įgyvendinimo patikrinimų ir bandymų apimtį, o faktinio arba galimo saugumo pažeidimo atveju – tyrimų apimtį, saugumo auditų bei įgyvendinimo patikrinimų dažnumą ir atitikties klasifikaciją;
d) vertinimai, jei būtina pakartotinai įvertinti saugumo poreikius;
e) trūkumų šalinimo veikla, išsamiai apibūdinant ataskaitų apie trūkumus teikimo, tolimesnių priemonių taikymo ir trūkumų šalinimo tvarką, kurios tikslas – užtikrinti aviacijos saugumo reikalavimų laikymąsi;
f) įgyvendinimo užtikrinimo priemonės ir prireikus sankcijos, kaip nurodyta šio priedo 2.1 ir 2.3 punktuose;
g) vykdomos atitikties stebėsenos veiklos ataskaitų teikimas, įskaitant prireikus keitimąsi informacija apie atitikties lygmenį tarp nacionalinių institucijų;
h) oro uosto, operatoriaus ir subjekto vidaus kokybės kontrolės priemonių stebėsenos procesas;
i) nacionalinės kokybės kontrolės programos rezultatų registravimo ir analizės procedūra, kurios paskirtis – nustatyti tendencijas ir numatyti politikos raidą ateityje.
4. ATITIKTIES STEBĖSENA
4.1. Visi oro uostai, operatoriai ir kiti subjektai, turintys aviacijos saugumo įpareigojimų, reguliariai tikrinami siekiant skubiai aptikti ir pašalinti neatitikimus.
4.2. Stebėsena vykdoma pagal nacionalinę kokybės kontrolės programą, atsižvelgiant į pavojaus lygį, tipą ir operacijų pobūdį, įgyvendinimo standartą, oro uostų, operatorių ir subjektų vidaus kokybės kontrolės rezultatus ir kitus veiksnius bei vertinimus, darančius poveikį stebėsenos dažnumui.
4.3. Atliekant stebėseną tikrinamas oro uostų, operatorių ir kitų subjektų vidaus kokybės kontrolės priemonių įgyvendinimas ir jų veiksmingumas.
4.4. Atliekant stebėseną kiekviename oro uoste taikomas tinkamas stebėsenos atitikties veiklos rūšių derinys ir sudaromos sąlygos susidaryti išsamią nuomonę apie saugumo priemonių įgyvendinimą vietoje.
4.5. Kokybės kontrolės programa valdoma ir organizuojama, o prioritetai nustatomi nepriklausomai nuo praktinio priemonių pagal nacionalinę civilinės aviacijos saugumo programą įgyvendinimo.
4.6. Atitikties stebėsenos veikla apima saugumo auditus, įgyvendinimo patikrinimus ir bandymus.
5. METODIKA
5.1. Stebėsenos veiklos vykdymo metodika atitinka standartizuotą metodą, kuris apima užduočių nustatymą, planavimą, rengimą, veiklą vietoje, rezultatų klasifikavimą, ataskaitos parengimą ir trūkumų šalinimą.
5.2. Atitikties stebėsenos veikla grindžiama sistemingu informacijos rinkimu: informacija renkama atliekant stebėjimus, apklausas, patikras ir analizuojant dokumentus.
5.3. Atitikties stebėsena apima veiklą, apie kurią informuojama iš anksto, ir veiklą, apie kurią iš anksto neinformuojama.
6. SAUGUMO AUDITAI
6.1. Atliekant saugumo auditą tikrinamos:
a) visos oro uosto saugumo priemonės arba
b) visos saugumo priemonės, kurias įgyvendina atskiras oro uostas, oro uosto terminalas, operatorius arba subjektas, arba
c) tam tikra nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos dalis.
6.2. Saugumo audito metodika grindžiama šiais elementais:
a) pranešimu apie saugumo auditą ir prireikus – išankstinio klausimyno perdavimu;
b) parengiamuoju etapu, įskaitant užpildyto išankstinio klausimyno ir kitų svarbių dokumentų analizę;
c) pirminiu informacinio pobūdžio susitikimu su oro uosto, operatoriaus ar subjekto atstovais prieš pradedant stebėsenos veiklą vietoje;
e) rezultatų aptarimu ir ataskaitų teikimu;
f) jei nustatoma trūkumų – jų šalinimu ir to proceso stebėsena.
6.3. Siekiant patvirtinti, kad saugumo priemonės įgyvendinamos, saugumo auditas grindžiamas sistemingu informacijos rinkimu taikant vieną ar kelis iš nurodytų metodų:
6.4. Oro uostuose, kurių metinis eismo intensyvumas viršija 10 mln. keleivių, visiems aviacijos saugumo standartams patikrinti skirtas saugumo auditas atliekamas bent kas 4 metus. Tikrinamas reprezentatyvusis informacijos ėminys.
7. ĮGYVENDINIMO PATIKRINIMAI
7.1. Atliekant įgyvendinimo patikrinimą tikrinamas bent vienas šio reglamento I priede nurodytų tiesiogiai susijusių saugumo priemonių ir atitinkamų įgyvendinimo aktų rinkinys – per vieną patikrinimą arba per pagrįstą laikotarpį, kuris paprastai neviršija trijų mėnesių. Tikrinamas reprezentatyvusis informacijos ėminys.
7.2. Tiesiogiai susijusių saugumo priemonių rinkinys – tai šio reglamento I priede nurodytų dviejų ir daugiau reikalavimų ir atitinkamų įgyvendinimo aktų rinkinys; šie reikalavimai ir atitinkami įgyvendinimo aktai taip glaudžiai susiję, kad tinkamai įvertinti, ar tikslas pasiektas, galima tik tuo atveju, jei jie vertinami kartu. Šie rinkiniai apima šio priedo I priedėlyje išvardytus rinkinius.
7.3. Apie įgyvendinimo patikrinimus iš anksto nepranešama. Jeigu atitinkamos institucijos manymu, tai neįmanoma, apie įgyvendinimo patikrinimus galima pranešti iš anksto. Įgyvendinimo patikrinimo metodika grindžiama šiais elementais:
c) rezultatų aptarimu, atsižvelgiant į stebėsenos dažnumą ir rezultatus;
d) ataskaitų teikimu (registravimu);
e) trūkumų šalinimo procesu ir jo stebėsena.
7.4. Siekiant patvirtinti, kad saugumo priemonės yra veiksmingos, įgyvendinimo patikrinimas grindžiamas sistemingu informacijos rinkimu taikant vieną ar kelis iš nurodytų metodų:
7.5. Oro uostuose, kurių metinis eismo intensyvumas viršija 2 mln. keleivių, visi šio reglamento I priedo 1–6 skyriuose išvardytų tiesiogiai susijusių saugumo priemonių rinkiniai tikrinami bent kas 12 mėnesių, jei per tą laikotarpį oro uoste nebuvo atliktas auditas. Visų saugumo priemonių, nurodytų I priedo 7–12 skyriuose, tikrinimo dažnumą atitinkama institucija nustato remdamasi rizikos įvertinimu.
7.6. Jeigu valstybė narė neturi oro uosto, kurio metinis eismo intensyvumas viršytų 2 mln. keleivių, 7.5 punkte nustatyti reikalavimai taikomi jos teritorijoje veikiančiam oro uostui, kurio metinis eismo intensyvumas yra didžiausias.
8. BANDYMAI
8.1. Bandymai atliekami siekiant patikrinti, kaip veiksmingai įgyvendinamos bent šios saugumo priemonės:
a) patekimo į riboto patekimo zoną kontrolė;
c) keleivių ir rankinio bagažo patikrinimas;
d) darbuotojų ir vežamų daiktų patikrinimas;
e) bagažo skyriuje vežamo bagažo apsauga;
f) krovinių arba pašto patikrinimas;
g) krovinių ir pašto apsauga.
8.2. Atsižvelgiant į teisinius, saugos ir veiklos reikalavimus parengiamas bandymų protokolas, įskaitant metodiką. Šią metodiką sudaro tokie elementai:
c) rezultatų aptarimas, atsižvelgiant į stebėsenos dažnumą ir rezultatus;
d) ataskaitų teikimas (registravimas);
e) trūkumų šalinimo procesas ir jo stebėsena.
9. VERTINIMAI
9.1. Vertinimai atliekami kas kartą, kai atitinkama institucija nustato poreikį pakartotinai įvertinti operacijas ir taip išsiaiškinti silpnąsias vietas bei jas pašalinti. Jei išsiaiškinama silpnoji vieta, atitinkama institucija reikalauja, kad būtų imtasi pavojui proporcingų apsauginių priemonių.
10. ATASKAITŲ TEIKIMAS
10.1. Atitikties stebėsenos ataskaitos teikiamos arba jos rezultatai registruojami naudojant standartinę formą, kuria remiantis galima nuolatos analizuoti tendencijas.
10.2. Nurodomi šie elementai:
b) tikrinamas oro uostas, operatorius arba subjektas;
c) veiklos data ir laikas;
d) veiklą vykdančių auditorių vardai ir pavardės;
f) rezultatai ir atitinkamos nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos nuostatos;
g) atitikties klasifikacija;
h) prireikus – taisomųjų veiksmų rekomendacijos;
i) prireikus – trūkumų pašalinimo terminas.
10.3. Jei nustatoma trūkumų, atitinkama institucija praneša apie susijusius rezultatus tikrinamam oro uostui, operatoriams arba subjektams.
11. BENDRA ATITIKTIES KLASIFIKACIJA
11.1. Kai vykdoma atitikties stebėsenos veikla, nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos įgyvendinimas vertinamas taikant II priedėlyje aprašytą suderintą atitikties klasifikacijos sistemą.
12. TRŪKUMŲ ŠALINIMAS
12.1. Nustatyti trūkumai pašalinami nedelsiant. Jei jų greitai pašalinti neįmanoma, taikomos kompensacinės priemonės.
12.2. Atitinkama institucija reikalauja, kad oro uostai, operatoriai arba subjektai, kuriems taikoma atitikties stebėsena, pateiktų tvirtinti veiksmų planą, kuriame būtų aptarti visi ataskaitose nurodyti trūkumai ir nustatytas taisomųjų veiksmų įgyvendinimo laikotarpis, ir kad jie praneštų apie baigtą trūkumų šalinimo procesą.
13. TOLESNĖ VEIKLA, SUSIJUSI SU TRŪKUMŲ ŠALINIMO PATIKRA
13.1. Kai oro uostas, operatorius arba subjektas, kuriems taikoma stebėsena, praneša atlikę visus reikiamus taisomuosius veiksmus, atitinkama institucija patikrina, kaip šie taisomieji veiksmai buvo atlikti.
13.2. Vykdant tolesnę veiklą naudojamas tinkamiausias stebėsenos metodas.
14. AUDITORIŲ PRIEINAMUMAS
14.1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad atitinkama institucija turėtų pakankamai jai tiesiogiai pavaldžių arba jos prižiūrimų auditorių, galinčių vykdyti visų rūšių atitikties stebėsenos veiklą.
15. AUDITORIŲ KVALIFIKACIJOS KRITERIJAI
15.1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad atitinkamos institucijos vardu funkcijas atliekantys auditoriai:
a) nebūtų saistomi su tikrinamu oro uostu, operatoriumi arba subjektu jokiais sutartiniais arba piniginiais įpareigojimais ir
b) turėtų tinkamą kompetenciją, t. y. turėtų pakankamai teorinės ir praktinės atitinkamos srities patirties.
Auditorius sertifikuoja arba lygiavertį patvirtinimą suteikia atitinkama institucija.
15.2. Auditoriai turi turėti tokią kompetenciją:
a) išmanyti esamas galiojančias saugumo priemones ir kaip jos taikomos tikrinamoms operacijoms, t. y.:
— išmanyti saugumo principus,
— išmanyti priežiūros užduotis,
— išmanyti veiksnius, darančius poveikį žmogaus veiklos rezultatams;
b) būti praktiškai susipažinę su saugumo technologijomis ir metodais;
c) turėti žinių apie atitikties stebėsenos principus, procedūras ir metodus;
d) būti praktiškai susipažinę su tikrinamomis operacijomis;
e) išmanyti auditoriaus vaidmenį ir įgaliojimus.
15.3. Auditoriai nuolat dalyvauja mokymuose tokiu periodiškumu, kad galėtų išlaikyti turimą kompetenciją ir įgyti naujos kompetencijos, susijusios su saugumo srities pokyčiais.
16. AUDITORIŲ ĮGALIOJIMAI
16.1. Stebėsenos veiklą vykdančiam auditoriui suteikiama pakankamai įgaliojimų, kad jis galėtų gauti jo užduotims atlikti būtiną informaciją.
16.2. Auditoriai nešiojasi tapatybės dokumentą, leidžiantį atitinkamos institucijos vardu vykdyti atitikties stebėsenos veiklą ir patekti į visas reikiamas zonas.
16.3. Auditoriai turi teisę:
a) stebėsenos tikslais iš karto patekti į visas reikiamas zonas (įskaitant orlaivį ir pastatus) ir
b) pareikalauti, kad saugumo priemonės būtų įgyvendintos tinkamai arba kad jos būtų įgyvendintos pakartotinai.
16.4. Atsižvelgiant į auditoriams suteikiamus įgaliojimus, atitinkama institucija pagal 2.3 punktą imasi veiksmų, kai:
a) auditoriui tyčia sudaromos kliūtys arba jam trukdoma;
b) auditoriui nepateikiama prašoma informacija arba atsisakoma ją pateikti;
c) apgaulės tikslais auditoriui teikiama neteisinga arba klaidinanti informacija ir
d) apsimetama auditoriumi apgaulės tikslais.
17. GEROJI PATIRTIS
17.1. Valstybės narės informuoja Komisiją apie gerąją patirtį, susijusią su kokybės kontrolės programomis, audito metodika ir auditoriais. Komisija išplatina tokią informaciją valstybėms narėms.
18. ATASKAITŲ TEIKIMAS KOMISIJAI
18.1. Valstybės narės kasmet Komisijai teikia ataskaitas apie priemones, kurių imtasi jų įsipareigojimams pagal šį reglamentą vykdyti, ir apie aviacijos saugumo padėtį jų teritorijoje esančiuose oro uostuose. Ataskaitų ataskaitinis laikotarpis yra sausio 1 d.–gruodžio 31 d. Ataskaita pateikiama per tris mėnesius nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos.
18.2. Ataskaitos turinys atitinka III priedėlį ir jai rengti naudojamas Komisijos pateiktas šablonas.
18.3. Komisija valstybėms narėms išplatina informaciją apie pagrindines išvadas, padarytas remiantis šiomis ataskaitomis.
I priedėlis
Į tiesiogiai susijusių saugumo priemonių rinkinius įtrauktini elementai
Į II priedo 7.1 punkte nurodytus tiesiogiai susijusių saugumo priemonių rinkinius įtraukiami toliau nurodyti šio reglamento I priedo elementai ir atitinkamos jį įgyvendinančių aktų nuostatos:
1 punktas. Oro uosto saugumas:
ii) 1.2 punktas (išskyrus nuostatas dėl pažymėjimų ir transporto priemonių leidimų), arba
iii) 1.2 punktas (nuostatos dėl pažymėjimų), arba
iv) 1.2 punktas (nuostatos dėl transporto priemonių leidimų), arba
v) 1.3 punktas ir atitinkami 12 punkto elementai, arba
2 punktas. Oro uostų atribotosios zonos:
visas punktas.
3 punktas. Orlaivio saugumas:
4 punktas. Keleiviai ir rankinis bagažas:
i) 4.1 punktas ir atitinkami 12 punkto elementai, arba
5 punktas. Bagažo skyriuje vežamas bagažas:
i) 5.1 punktas ir atitinkami 12 punkto elementai, arba
6 punktas. Kroviniai ir paštas:
i) visos nuostatos, susijusios su reguliuojamo subjekto atliekamu patikrinimu ir saugumo kontrole, išskyrus kaip nurodyta ii–v punktuose, arba
ii) visos nuostatos, susijusios su žinomų siuntėjų taikoma saugumo kontrole, arba
iii) visos nuostatos, susijusios su patikimais siuntėjais, arba
iv) visos nuostatos, susijusios su krovinių ir pašto vežimu, arba
v) visos nuostatos, susijusios su krovinių ir pašto apsauga oro uostuose.
7 punktas. Oro vežėjo paštas ir oro vežėjo medžiagos:
visas punktas.
8 punktas. Orlaivio atsargos:
visas punktas.
9 punktas. Oro uosto atsargos:
visas punktas.
10 punktas. Skrydžio metu taikomos saugumo priemonės:
visas punktas.
11 punktas. Personalo įdarbinimas ir mokymas:
i) visos nuostatos, susijusios su oro uosto, oro vežėjo arba subjekto įdarbinamu personalu, arba
ii) visos nuostatos, susijusios su oro uosto, oro vežėjo arba subjekto mokomu personalu.
II priedėlis
Suderinta atitikties klasifikacijos sistema
Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos įgyvendinimui įvertinti taikoma tokia atitikties klasifikacijos sistema.
|
|
Saugumo auditas
|
Įgyvendinimo patikrinimas
|
Bandymas
|
|
Visiškai atitinka
|
|
|
|
|
Atitinka, tačiau pageidautini patobulinimai
|
|
|
|
|
Neatitinka
|
|
|
|
|
Neatitinka, yra didelių trūkumų
|
|
|
|
|
Netaikoma
|
|
|
|
|
Nepatvirtinta
|
|
|
|
III priedėlis
KOMISIJAI SKIRTOS ATASKAITOS TURINYS
1.
Organizacinė struktūra, pareigos ir ištekliai
a) Kokybės kontrolės organizacijos struktūra, pareigos ir ištekliai, įskaitant planuojamus būsimus pakeitimus (žr. 3.2 punkto a papunktį)
b) Auditorių skaičius – esamas ir numatomas (žr. 14 punktą)
c) Auditorių baigtas mokymas (žr. 15.2 punktą).
2.
Darbinė stebėsenos veikla
Visos vykdomos stebėsenos veiklos rūšys, nurodant:
a) tipą (saugumo auditas, pradinis įgyvendinimo patikrinimas, papildomas įgyvendinimo patikrinimas, bandymas, kita);
b) tikrinamus oro uostus, operatorius ir subjektus;
e) bendrą žmogaus darbo vietoje dienų skaičių.
3.
Trūkumų šalinimo veikla
a) Trūkumų šalinimo veiklos vykdymo padėtis.
b) Vykdoma ar planuojama pagrindinė veikla (pvz., sukurtos naujos pareigybės, įsigyta nauja įranga, statybų darbai) ir trūkumų šalinimo pažanga.
c) Taikomos įgyvendinimo užtikrinimo priemonės (žr. 3.2 punkto f papunktį).
4.
Bendrieji duomenys ir tendencijos
a) Bendri duomenys apie metinį keleivių ir krovinių srautą, orlaivių kilimų ir nutūpimų skaičius.
b) Oro uostų sąrašai pagal kategorijas.
c) Oro vežėjų, vykdančių skrydžius iš teritorijos, skaičius pagal kategorijas (nacionaliniai, ES, trečiosios šalies).
d) Reguliuojamų subjektų skaičius.
e) Maitinimo įmonių skaičius.
f) Valymo įmonių skaičius.
g) Apytikslis kitų subjektų, turinčių aviacijos saugumo įpareigojimų (žinomų siuntėjų, antžeminio aptarnavimo įmonių), skaičius.
5.
Aviacijos saugumo padėtis oro uostuose
Aviacijos saugumo padėties valstybėje narėje bendrosios sąlygos.