Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

skirta padėti teisininkams verstis nuolatine advokato praktika kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje buvo įgyta kvalifikacija

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 49 straipsnį, 57 straipsnio 1 dalį ir 57 straipsnio 2 dalies pirmą ir trečią sakinius,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą ( 1 ),

atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 2 ),

laikydamiesi Sutarties 189b straipsnyje nustatytos tvarkos ( 3 ),

(1)

kadangi pagal Sutarties 7a straipsnį vidaus rinka turi sudaryti vidaus sienų neturinčią erdvę; kadangi pagal Sutarties 3 straipsnio c punktą vienas iš Bendrijos tikslų yra laisvam asmenų ir paslaugų judėjimui tarp valstybių narių trukdančių kliūčių panaikinimas; kadangi valstybių narių piliečiams tai, be kita ko, reiškia galimybę dirbti pagal profesiją kaip savarankiškai dirbantys asmenys ar pastovų atlyginimą gaunantys darbuotojai ne toje valstybėje narėje, kurioje jie įgijo savo profesines kvalifikacijas;

(2)

kadangi pagal 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvą 89/48/EEB dėl bendrosios aukštojo mokslo diplomų, išduotų po bent trejų metų profesinio mokymo ir lavinimo, pripažinimo sistemos ( 4 ), teisininkas, turintis visą kvalifikaciją vienoje valstybėje narėje, gali prašyti pripažinti jo diplomą, kad galėtų įsisteigti kitoje valstybėje narėje ir verstis advokato praktika pagal toje valstybėje vartojamą profesinį vardą; kadangi Direktyvos 89/48/EEB tikslas yra užtikrinti, kad advokatas integruotųsi į profesiją priimančiojoje valstybėje narėje, ir kadangi direktyva nesiekiama nei iš dalies keisti tos valstybės teritorijoje tam tikra profesija besiverčiančiam asmeniui taikomų taisyklių, nei daryti išimčių advokatams taikant šias taisykles;

(3)

kadangi, nors kai kurie advokatai gali greitai integruotis į profesiją priimančiojoje valstybėje narėje, inter alia išlaikydami Direktyvoje 89/48/EEB numatytą kvalifikacinį egzaminą, kitiems visą kvalifikaciją turintiems advokatams turėtų būti sudaromos galimybės pasiekti tokios integracijos po tam tikro profesinės praktikos laikotarpio priimančiojoje valstybėje narėje pagal jų buveinės šalies profesinį vardą ar kitur tęsti praktiką pagal jų buveinės šalies profesinį vardą;

(4)	kadangi, pasibaigus tokiam laikotarpiui, advokatams turėtų būti sudarytos galimybės integruotis į profesiją priimančiojoje valstybėje narėje įvertinus jų turimą profesinę patirtį toje valstybėje narėje;

(5)

kadangi toks veiksmas yra pateisinamas Bendrijos lygiu ne tik dėl to, kad, palyginti su bendrąja diplomų pripažinimo sistema, jis numato advokatams lengvesnį integracijos į profesiją priimančiojoje valstybėje narėje būdą, bet ir todėl, kad, suteikiant galimybę teisininkams verstis nuolatine advokato praktika priimančiojoje valstybėje narėje pagal jų buveinės valstybėje vartojamą profesinį vardą, patenkinami teisinių paslaugų klientų poreikiai, kuriems, dėl didėjančių prekybos srautų, kuriuos visų pirma lemia vidaus rinka, yra reikalinga teisinė pagalba atliekant tarpvalstybinius sandorius, kuomet dažnai sutampa tarptautinė teisė, Bendrijos teisė ir vidaus teisė;

(6)

kadangi veiksmas yra pateisinamas Bendrijos lygiu dar ir dėl to, kad tik keletas valstybių narių jau leidžia savo teritorijoje imtis advokato praktikos kitu būdu, nei teikiant paslaugas, kitų valstybių narių teisininkams, kurie verčiasi advokato praktika pagal savo buveinės šalyje vartojamą profesinį vardą; kadangi vis tik valstybėse narėse, kuriose ši galimybė yra, žymiai skiriasi praktiniai dalykai, pavyzdžiui, veiklos sritis ir reikalavimas registruotis kompetentingose institucijose; kadangi tokia situacijų įvairovė lemia nelygią ir iškraipytą konkurenciją tarp valstybių narių advokatų bei kliudo judėjimo laisvei; kadangi šiuos sunkumus išspręsti ir suteikti advokatams bei teisinių paslaugų vartotojams visose valstybėse narėse vienodas galimybes galima tik priimant direktyvą, nustatančią sąlygas, reglamentuojančias advokato praktiką kitu nei paslaugų teikimo būdu pagal jų buveinės šalyje vartojamą profesinį vardą;

(7)

kadangi, siekiant šio tikslo, ši direktyva nenustato jokių taisyklių dėl išimtinai vidaus situacijų, o kai ji turi poveikį teisininko profesiją reglamentuojančioms nacionalinėms taisyklėms, šis poveikis yra tik toks, koks būtinas tikslui efektyviai pasiekti; kadangi nepažeidžiami nacionalinės teisės aktai, reglamentuojantys galimybę imtis advokato praktikos ir verstis ja pagal priimančiojoje valstybėje narėje vartojamą profesinį vardą;

(8)

kadangi advokatai, kuriems yra taikoma ši direktyva, turėtų registruotis priimančiosios valstybės narės kompetentingoje institucijoje, kad ta institucija galėtų užtikrinti, kad jie laikosi toje valstybėje narėje galiojančių profesinės veiklos taisyklių; kadangi tokios registracijos poveikį jurisdikcijoms ir teismų instancijoms bei rūšims, kuriose teisininkai gali verstis advokato praktika, nustato priimančiojoje valstybėje narėje advokatams taikytina teisė;

(9)

kadangi teisininkai, kurie nėra integravęsi į profesiją priimančiojoje valstybėje narėje, turėtų verstis advokato praktika toje valstybėje pagal savo buveinės šalyje vartojamą profesinį vardą, kad būtų užtikrinta, jog vartotojai bus tinkamai informuoti, o tokie advokatai būtų atskirti nuo priimančiosios valstybės narės teisininkų, besiverčiančių advokato praktika pagal joje vartojamą profesinį vardą;

(10)

kadangi advokatams, kuriems yra taikoma ši direktyva, turėtų būti leidžiama teikti teisines konsultacijas, ypač jų buveinės valstybės narės teisės, Bendrijos teisės, tarptautinės teisės ir priimančiosios valstybės narės teisės klausimais; kadangi ši galimybė teikti paslaugas jau yra numatyta 1977 m. kovo 22 d. Tarybos direktyvoje 77/249/EEB, skirtoje padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas ( 5 ); kadangi vis tik reikėtų numatyti, kaip yra numatyta Direktyvoje 77/249/EEB, galimybę neleisti advokato praktika besiverčiantiems Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje pagal jų buveinės šalyse vartojamus profesinius vardus rengti tam tikrus oficialius dokumentus nuosavybės teisių perdavimo ir testamentų tvirtinimo srityse; kadangi ši direktyva nedaro jokio poveikio nuostatoms, pagal kurias kiekvienoje valstybėje narėje tam tikra veikla verčiasi ne advokatai, o kitų profesijų atstovai; kadangi į šią direktyvą turėtų būti įtraukta Direktyvos 77/249/EEB nuostata, numatanti priimančiosios valstybės narės galimybę reikalauti, kad teisininkas, besiverčiantis advokato praktika pagal savo buveinės šalyje vartojamą profesinį vardą, dirbtų kartu su vietos advokatu, kai klientas yra atstovaujamas ar ginamas teismo procese; kadangi šis reikalavimas turi būti aiškinamas atsižvelgiant į Europos bendrijų Teisingumo Teismo precedentinę teisę, ypač į 1988 m. vasario 25 d. Teismo sprendimą, priimtą Komisija v. Vokietija byloje 427/85 ( 6 );

(11)

kadangi, siekiant užtikrinti sklandų teisingumo sistemos veikimą, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama konkrečiomis taisyklėmis palikti galimybę tam tikrą specializaciją turintiems advokatams kreiptis į jų aukščiausius teismus, nekliudant valstybių narių advokatams, atitinkantiems būtinus reikalavimus, integruotis;

(12)

kadangi advokatas, registruotas pagal savo buveinės šalyje vartojamą profesinį vardą, priimančiojoje valstybėje narėje ir toliau privalo būti įregistruotas jo buveinės valstybės narės kompetentingoje institucijoje, jeigu pageidauja, kad būtų išlaikytas advokato statusas ir būtų taikoma ši direktyva; kadangi dėl to būtinas glaudus kompetentingų institucijų tarpusavio bendradarbiavimas, ypač nagrinėjant drausmės bylas;

(13)	kadangi advokatai, kuriems taikoma ši direktyva, nepaisant to, ar jie savo buveinės valstybėje narėje gauna pastovų atlyginimą ar dirba savarankiškai, priimančiojoje valstybėje narėje gali verstis apmokamų advokatų praktika, jeigu ši valstybė narė numato šią galimybę savo advokatams;

(14)

kadangi šioje direktyvoje siekiamas tikslas, kad teisininkai galėtų verstis advokato praktika kitoje valstybėje narėje pagal savo buveinės šalyje vartojamą profesinį vardą, taip pat turi padėti jiems lengviau įgyti toje priimančiojoje valstybėje narėje vartojamą profesinį vardą; kadangi, vadovaujantis Teisingumo Teismo pateiktu Sutarties 48 ir 52 straipsnių išaiškinimu, priimančioji valstybė narė turi atsižvelgti į bet kokią profesinę patirtį, įgytą jos teritorijoje; kadangi gali būti pagrįstai manoma, kad advokatas, trejus metus efektyviai ir reguliariai vertęsis veikla priimančiosios valstybės narės teisės, įskaitant Bendrijos teisę, srityje priimančiojoje valstybėje narėje, įgijo gebėjimus, būtinus visapusiškai integruotis į tos valstybės advokato profesiją; kadangi, pasibaigus tam laikotarpiui, advokatas, galintis pateikti profesinės kompetencijos, kuri gali būti patikrinta, įrodymus priimančiojoje valstybėje narėje, turėtų turėti galimybę įgyti toje valstybėje narėje vartojamą profesinį vardą; kadangi, jeigu į bent trejų metų efektyvios ir reguliarios profesinės veiklos laikotarpį įskaitomas trumpesnis vertimosi priimančiosios valstybės narės teise laikotarpis, institucija taip pat turi atsižvelgti į kitas turimas žinias apie tos valstybės teisę, kurias ji gali patikrinti pokalbio metu; kadangi, nepateikus šių sąlygų įgyvendinimo įrodymų, priimančiosios valstybės kompetentingos institucijos priimtas sprendimas atsisakyti suteikti valstybėje vartojamą profesinį vardą pagal su tomis sąlygomis susijusią palengvintą tvarką turi būti motyvuotas ir gali būti apskundžiamas pagal nacionalinę teisę;

(15)

kadangi dėl ekonominių ir profesinių sumetimų, vis ryškėjantis Bendrijos advokatų polinkis verstis profesine veikla kartu, įskaitant dalyvavimą asociacijose, tapo tikrove; kadangi tai, kad advokatai yra tam tikros grupės jų buveinės valstybėje narėje nariai neturėtų būti pretekstas drausti ar užkirsti kelią jiems įsisteigti priimančiojoje valstybėje narėje; kadangi valstybėms narėms vis tik turėtų būti leista imtis atitinkamų priemonių siekiant pagrįstai užtikrinti profesijos nepriklausomumą; kadangi valstybėse narėse, leidžiančiose užsiimti bendra praktika, turėtų būti numatytos tam tikros garantijos,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1. Šios direktyvos tikslas — padėti teisininkams verstis nuolatine advokato praktika kaip savarankiškai dirbantiems arba pastovų atlyginimą gaunantiems kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje buvo įgyta profesinė kvalifikacija.

Belgija	Avocat, Advocaat, Rechtsanwalt
▼M1
Bulgarija	Aдвокат
▼A1
Čekija	Advokát
▼B
Danija	Advokat
Vokietija	Rechtsanwalt
▼A1
Estija	Vandeadvokaat
▼B
Graikija	Δικηγόρος
Ispanija	Abogado, Advocat, Avogado, Abokatu
Prancūzija	Avocat
▼M2
Kroatija	Odvjetnik/Odvjetnica
▼B
Airija	Barrister, Solicitor
Italija	Avvocato
▼A1
Kipras	Δικηγόρος
Latvija	Zvērināts advokāts
Lietuva	Advokatas
▼B
Liuksemburgas	Avocat
▼A1
Vengrija	Ügyvéd
Malta	Avukat/Prokuratur Legali
▼B
Olandija	Advocaat
Austrija	Rechtsanwalt
▼A1
Lenkija	Adwokat/Radca prawny
▼B
Portugalija	Advogado
▼M1
Rumunija	Avocat
▼A1
Slovėnija	Odvetnik/Odvetnica
Slovakija	Advokát/Komerčný právnik
▼B
Suomija	Asianajaja, Advokat
Švedija	Advokat
Jungtinė Karalystė	Advocate, Barrister, Solicitor

3. Ši direktyva taikoma teisininkams, besiverčiantiems advokato praktika kaip savarankiškai dirbantys arba pastovų atlyginimą gaunantys darbuotojai buveinės valstybėje narėje bei, atsižvelgiant į 8 straipsnio nuostatas, priimančiojoje valstybėje narėje.

4. Vertimasis advokato praktika tokia prasme, kaip apibrėžta šioje direktyvoje, neapima paslaugų teikimo, numatyto Direktyvoje 77/249/EEB.

Kiekvienas advokatas turi teisę verstis nuolatine 5 straipsnyje nurodyta veikla bet kurioje kitoje valstybėje narėje pagal savo buveinės šalyje vartojamą profesinį vardą.

Į priimančiosios valstybės advokatų profesiją integruojamasi pagal 10 straipsnį.

1. Teisininkas, pageidaujantis verstis advokato praktika kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje jis įgijo savo profesinę kvalifikaciją, registruojasi tos valstybės kompetentingoje institucijoje.

2. Priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija įregistruoja advokatą jam pateikus pažymėjimą, patvirtinantį jo registraciją buveinės valstybės narės kompetentingoje institucijoje. Ji gali reikalauti, kad buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos pažymėjimas būtų išduotas ne vėliau kaip prieš tris mėnesius. Apie registraciją ji praneša buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai.

4. Priimančiosios valstybės narės atitinkama kompetentinga institucija, skelbdama joje registruotų advokatų vardus ir pavardes, taip pat paskelbia pagal šios direktyvos nuostatas registruotų advokatų vardus ir pavardes.

1. Teisininkas, priimančiojoje valstybėje narėje besiverčiantis advokato praktika pagal savo buveinės šalies profesinį vardą, kuris turi būti nurodytas jo buveinės valstybės narės valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų, vartoja profesinį vardą aiškiai ir taip, kad būtų išvengta painiojimo su priimančiojoje valstybėje narėje vartojamu profesiniu vardu.

2. Taikant 1 dalį, priimančioji valstybė narė gali reikalauti, kad teisininkas, besiverčiantis advokato praktika pagal savo buveinės šalies profesinį vardą, nurodytų jo buveinės valstybės narės profesinę instituciją, kurios narys jis yra, arba teisminės valdžios instituciją, kurioje jis turi teisę verstis advokato praktika pagal jo buveinės valstybės narės įstatymus. Priimančioji valstybė narė taip pat gali reikalauti, kad teisininkas, besiverčiantis advokato praktika pagal savo buveinės šalies profesinį vardą, nurodytų savo registraciją tos valstybės kompetentingoje institucijoje.

1. Atsižvelgiant į 2 ir 3 dalis, teisininkas, besiverčiantis advokato praktika pagal savo buveinės šalies profesinį vardą, vykdo tas pačias profesinės veiklos rūšis kaip teisininkas, besiverčiantis advokato praktika pagal atitinkamą priimančiosios valstybės narės profesinį vardą, ir gali, inter alia, teikti konsultacijas savo buveinės valstybės narės teisės, Bendrijos teisės, tarptautinės teisės ir priimančiosios valstybės narės teisės klausimais. Bet kuriuo atveju jis turi laikytis nacionaliniuose teismuose taikomų procesinių taisyklių.

2. Valstybės narės, kurios savo teritorijoje tam tikros kategorijos advokatams leidžia rengti dokumentus dėl teisės valdyti mirusių asmenų turtą suteikimo bei teisės į žemę suteikimo ar perdavimo, kurią kitos valstybės narės suteikia ne advokatams, o kitų profesijų atstovams, gali nesuteikti teisės verstis šiomis profesinės veiklos rūšimis teisininkams, besiverčiantiems advokato praktika pagal buveinės šalyje vartojamą profesinį vardą, suteiktą vienoje iš pastarųjų valstybių narių.

3. Priimančioji valstybė narė gali reikalauti, kad teisininkai, kurie verčiasi advokato praktika pagal savo buveinės šalies profesinį vardą, versdamiesi advokato praktika, susijusia su kliento atstovavimu arba gynyba teismo procese, ir tiek, kiek priimančiosios valstybės narės teisė palieka teisę tokia veikla verstis teisininkams, besiverčiantiems advokato praktika pagal tos valstybės profesinį vardą, dirbtų kartu su teisininku, kuris verčiasi advokato praktika atitinkamoje teisminėje institucijoje, ir, jei būtina, būtų atsakingas tai institucijai arba su „avoue“, besiverčiančiu praktika joje.

Nepaisant to, kad būtų užtikrintas sklandus teisingumo sistemos veikimas, valstybės narės gali nustatyti konkrečias kreipimosi į aukščiausiuosius teismus taisykles, pavyzdžiui, dėl tam tikrą specializaciją turinčių advokatų dalyvavimo.

1. Nepaisant profesinės veiklos taisyklių, kurios jam taikomos jo buveinės valstybėje narėje, teisininkui, besiverčiančiam advokato veikla pagal savo buveinės šalies profesinį vardą priimančiosios valstybės narės teritorijoje, dėl visos šioje teritorijoje jo vykdomos veiklos taikomos tos pačios profesinės veiklos taisyklės kaip ir teisininkui, besiverčiančiam advokato praktika pagal atitinkamą priimančiosios valstybės narės profesinį vardą.

2. Teisininkams, besiverčiantiems advokato praktika pagal savo buveinės šalies profesinį vardą, užtikrinamas tinkamas atstovavimas priimančiosios valstybės narės profesinėse asociacijose. Toksatstovavimas apima bent teisę balsuoti tų asociacijų valdymo organų rinkimuose.

3. Priimančioji valstybė narė gali reikalauti, kad teisininkas, besiverčiantis advokato praktika pagal savo buveinės šalies profesinį vardą, apsidraustų profesiniu civilinės atsakomybės draudimu arba taptų profesinio garantinio fondo nariu pagal taisykles, kurias ta valstybė nustato jos teritorijoje vykdomai profesinei veiklai. Nepaisant to, teisininkui, besiverčiančiam advokato praktika pagal savo buveinės šalies profesinį vardą, minėtas reikalavimas netaikomas, jeigu jis gali įrodyti, kad yra apsidraudęs arba jam suteikta garantija pagal jo buveinės valstybės narės taisykles, jeigu tokio draudimo ar garantijos sąlygos ir apimtis yra lygiavertės. Jeigu jos yra tik iš dalies lygiavertės, priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija gali reikalauti, kad būtų sudaryta sutartis dėl papildomo draudimo ar papildomos garantijos, siekiant apsidrausti nuo veiksnių, kurių neapima pagal buveinės valstybės narės taisykles sudarytas draudimas ar garantija.

1. Jeigu teisininkas, besiverčiantis advokato praktika pagal savo buveinės šalies profesinį vardą, nevykdo priimančiojoje valstybėje narėje galiojančių įsipareigojimų, jam taikomos priimančiojoje valstybėje narėje numatytos procesinės taisyklės, baudos ir teisės gynimo priemonės.

2. Priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija, prieš iškeldama drausmės bylą teisininkui, besiverčiančiam advokato praktika pagal jo buveinės šalies profesinį vardą, kuo greičiau praneša apie tai buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai, pateikdama jai visą atitinkamą informaciją.

Pirma pastraipa taikoma mutatis mutandis, jeigu drausmės bylą kelia buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, kuri atitinkamai praneša apie tai priimančiosios valstybės (-ių) narės (-ių) kompetentingai institucijai.

3. Nepažeidžiant priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos sprendimų priėmimo galios, drausmės bylos nagrinėjimo metu minėta institucija bendradarbiauja su buveinės valstybės narės kompetentinga institucija. Pirmiausia priimančioji valstybė narė imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad buveinės valstybės narės kompetentinga institucija galėtų paduoti apeliacinius skundus juos nagrinėjančiai institucijai.

4. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija sprendžia, kokių priemonių imtis pagal savo procesines ir materialines taisykles, atsižvelgdama į priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos sprendimą, priimtą dėl teisininko, besiverčiančio advokato praktika pagal jo buveinės šalies profesinį vardą.

5. Nors tai nėra išankstinė sąlyga priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos sprendimui, buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos sprendimas laikinai ar visam laikui uždrausti verstis praktika automatiškai uždraudžia atitinkamam teisininkui verstis advokato praktika pagal jo buveinės valstybėje narėje vartojamą profesinį vardą priimančiojoje valstybėje narėje.

Teisininkas, registruotas priimančiojoje valstybėje narėje pagal savo buveinės šalies profesinį vardą, gali verstis advokato praktika kaip pastovų atlyginimą gaunantis advokatas, dirbantis kitam advokatui, advokatų asociacijai ar firmai, arba valstybinėje ar privačioje įmonėje, jeigu priimančioji valstybė narė suteikia tokią teisę advokatams, registruotiems pagal toje valstybėje vartojamą profesinį vardą.

Sprendimai neatlikti 3 straipsnyje numatytos registracijos arba panaikinti tokią registraciją bei sprendimai dėl drausminių priemonių taikymo turi būti motyvuoti.

Dėl tokių sprendimų turi būti numatyta teisės gynimo priemonė teisme pagal vidaus teisės nuostatas.

1. Teisininkui, besiverčiančiam advokato praktika pagal jo buveinės šalies profesinį vardą, kuris efektyviai ir reguliariai ne trumpiau kaip trejus metus priimančiojoje valstybėje narėje praktikavo tos valstybės teisę, įskaitant Bendrijos teisę, jam siekiant įgyti priimančiosios valstybės narės advokato profesiją netaikomos Direktyvos 89/48/EEB 4 straipsnio 1 dalies b punkto sąlygos. „Efektyvus ir reguliarus praktikavimas“ — tai faktinis veiklos vykdymas be pertrūkių, išskyrus tuos, kurie susiję su kasdienio gyvenimo įvykiais.

Atitinkamas advokatas turi priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai pateikti tokio efektyvaus ir reguliaraus, ne trumpesnio kaip trejų metų priimančiosios valstybės narės teisės praktikavimo įrodymų. Kad tai būtų įrodyta:

Nepateikus įrodymų, kad buvo laikytasi pirmoje pastraipoje numatytų reikalavimų, priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos sprendimas neatleisti nuo sąlygų netaikymo turi būti motyvuotas ir gali būti apskundžiamas pagal vidaus teisę.

2. Teisininkas, besiverčiantis advokato praktika priimančiojoje valstybėje narėje pagal savo buveinės šalies profesinį vardą, gali bet kada prašyti, kad jo diplomas būtų pripažintas pagal Direktyvos 89/48/EEB nuostatas, siekdamas įgyti priimančiosios valstybės narės advokato profesiją ir verstis advokato praktika pagal profesinį vardą, atitinkantį profesiją toje valstybėje narėje.

3. Teisininkas, besiverčiantis advokato praktika pagal savo buveinės šalies profesinį vardą, kuris efektyviai ir reguliariai vertėsi advokato praktika priimančiojoje valstybėje narėje ne trumpiau kaip trejus metus, tačiau trumpesnį laikotarpį praktikavo tos valstybės narės teisę, gali gauti tos valstybės kompetentingos institucijos leidimą įgyti advokato profesiją priimančiojoje valstybėje narėje ir teisę verstis advokato praktika pagal profesinį vardą, atitinkantį profesiją toje valstybėje narėje, nereikalaujant laikytis Direktyvos 89/48/EEB 4 straipsnio 1 dalies b punkte numatytų sąlygų, pagal toliau nurodytas sąlygas ir tvarką:

Jeigu nebuvo pateiktas įrodymas, kad pirmoje pastraipoje nustatyti reikalavimai buvo įvykdyti, turi būti nurodytos priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos sprendimo nesuteikti leidimo priežastys ir šis sprendimas gali būti apskundžiamas pagal vidaus teisę.

4. Priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija motyvuotu sprendimu, kuris gali būti apskundžiamas pagal vidaus teisę, gali atsisakyti leisti advokatui pasinaudoti šio straipsnio nuostatomis, jeigu mano, kad tai prieštarautų viešajai tvarkai, ypač dėl drausmės bylų, skundų ar kitokių veiksmų.

5. Kompetentingos institucijos atstovai, kuriems pavesta nagrinėti paraišką, saugo gautos informacijos slaptumą.

6. Teisininkas, kuris įgyja priimančiosios valstybės narės advokato profesiją pagal 1, 2 ir 3 dalis, turi teisę naudotis savo buveinės šalies profesiniu vardu, nurodytu savo buveinės valstybės narės valstybine kalba ar viena iš valstybinių kalbų kartu su profesiniu vardu, atitinkančiu priimančiosios valstybės narės advokato profesiją.

Jeigu teisininkams, besiverčiantiems advokato praktika pagal atitinkamą profesinį vardą priimančiojoje valstybėje narėje, leidžiama užsiimti bendra praktika, advokatams, pageidaujantiems verstis profesine veikla pagal tą vardą ar besiregistruojantiems kompetentingoje institucijoje, taikomos šios nuostatos:

Nepriklausomai nuo to, kaip teisininkai verčiasi advokato praktika priimančiojoje valstybėje narėje pagal buveinės šalies profesinį vardą, jie gali naudotis bet kurios grupės, kuriai jie priklauso buveinės valstybėje narėje, pavadinimu.

Priimančioji valstybė narė gali reikalauti, kad, be pirmoje pastraipoje minėto pavadinimo, būtų nurodytas grupės teisinis statusas buveinės valstybėje narėje ir (arba) grupės narių, besiverčiančių profesine veikla priimančiojoje valstybėje narėje, vardai ir pavardės.

Buveinės valstybės narės ir priimančiosios valstybės narės kompetentingų institucijų bendradarbiavimas bei slaptumas

Siekdamos palengvinti šios direktyvos taikymą ir išvengti neteisingo jos nuostatų taikymo vien siekiant apeiti priimančiojoje valstybėje narėje taikytinas normas, priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija glaudžiai bendradarbiauja su buveinės valstybės narės kompetentinga institucija ir teikia viena kitai pagalbą.

Valstybės narės iki 2000 m. kovo 14 d. paskiria kompetentingas institucijas, įgaliotas priimti paraiškas ir priimti šioje direktyvoje numatytus sprendimus. Šią informaciją jos pateikia kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.

Ne vėliau kaip po dešimties metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie šios direktyvos įgyvendinimo eigą.

Po visų būtinų konsultacijų Komisija tuo pat metu pateikia savo išvadas ir pasiūlymus dėl galimų esamos sistemos pakeitimų.

1. Valstybes narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 2000 m. kovo 14 d., įgyvendina šia direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų vidaus teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.

( 3 ) 1996 m. birželio 19 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 198, 1996 7 8, p. 85), 1997 m. liepos 24 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 297, 1997 9 29, p. 6), 1997 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento sprendimas (1997 m. gruodžio 15 d. Tarybos sprendimas).

( 5 ) OL L 78, 1977 3 26, p. 17. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1994 m. Stojimo aktu.

		Oficialusis leidinys
		No	page	date
►M1	TARYBOS DIREKTYVA 2006/100/EB 2006 m. lapkričio 20 d.	L 363	141	20.12.2006
►M2	TARYBOS DIREKTYVA 2013/25/ES 2013 m. gegužės 13 d.	L 158	368	10.6.2013