1992L0065 — LT — 03.07.2004 — 007.002
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
iš dalies keičiamas:
iš dalies keičiamas:
|
►A1
|
Austrijos, Švedijos ir Suomijos stojimo aktas
|
C 241
|
21
|
29.8.1994
|
|
►A2
|
Aktas dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų
|
L 236
|
33
|
23.9.2003
|
▼B
TARYBOS DIREKTYVA 92/65/EEB
1992 m. liepos 13 d.
nustatanti gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius prekybą Bendrijoje gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis bei embrionais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 90/425/EEB A priedo I dalyje, bei jų importą į Bendriją
EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,
atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 43 straipsnį,
atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymus (
1
),
atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (
2
),
atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (
3
),
kadangi gyvūnai ir gyvūninės kilmės produktai įtraukti į produktų sąrašą, pateiktą Sutarties II priede; kadangi tokių gyvūnų ir produktų tiekimas rinkai yra dalies žemės ūkiu besiverčiančių gyventojų pajamų šaltinis;
kadangi, siekiant užtikrinti racionalią šio sektoriaus plėtrą ir didinti produktyvumą, gyvūnams ir produktams skirtos gyvūnų sveikatos taisyklės turėtų būti nustatytos Bendrijos lygiu;
kadangi Bendrija privalo patvirtinti priemones, skirtas vidaus rinkai per tam tikrą laikotarpį, kuris baigiasi 1992 m. gruodžio 31 d., sukurti;
kadangi, atsižvelgdama į minėtus tikslus, Taryba yra pateikusi gyvūnų sveikatos taisykles, kurios turi būti taikomos galvijams, kiaulėms, avims, ožkoms, arklinių šeimos gyvūnams, naminiams paukščiams, inkubaciniams kiaušiniams, žuvims ir žuvų produktams, dvigeldžiams moliuskams, jaučių ir kuilių patinų spermai, avių embrionams, šviežiai mėsai, paukštienai, mėsos produktams, žvėrienai ir triušienai;
kadangi gyvūnų sveikatos taisyklės turėtų būti priimtos tam, kad būtų galima tiekti rinkai tokius gyvūnus ir gyvūninės kilmės produktus, kuriems kol kas netaikomos ankščiau minėtos taisyklės;
kadangi reikėtų priimti nuostatą, leidžiančią taikyti šią direktyvą nepažeidžiant 1982 m. gruodžio 3 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3626/82 dėl Konvencijos dėl tarptautinės prekybos nykstančių rūšių gyvūnija ir augmenija įgyvendinimo Bendrijoje (
4
);
kadangi, atsižvelgiant į tam tikrus techninius aspektus, turi būti daroma nuoroda į 1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 64/432/EEB dėl gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai galvijais ir kiaulėmis (
5
) ir 1985 m. lapkričio 18 d. Direktyvą 85/511/EEB, kurioje pateiktos Bendrijoje taikomos snukio ir nagų ligos kontrolės priemonės (
6
);
kadangi dėl patikrinimų ir pakartotinių patikrinimų organizavimo bei apsaugos priemonių, kurias būtina įgyvendinti, turi būti nurodoma remtis bendrosiomis taisyklėmis, pateiktomis 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvoje 90/425/EEB dėl Bendrijos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių ir zootechninių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą (
7
);
kadangi, išskyrus tuos atvejus, kai nurodoma kitaip, gyvūnų ir gyvūninės kilmės produktų prekyba turi būti liberalizuota, nepažeidžiant būtinybės taikyti apsaugos priemones;
kadangi dėl didelio pavojaus išplisti ligoms, kurios gali paveikti gyvūnus, tam tikriems gyvūnams ir gyvūninės kilmės produktams turėtų būti nustatyti tam tikri reikalavimai, kurie turėtų būti taikomi tais atvejais, kai tie gyvūnai ar produktai tiekiami rinkai, ypač kai jais prekiaujama regionuose, kuriuose yra labai gera sveikatingumo būklė;
kadangi ypatinga padėtis, susidariusi Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinėje Karalystėje bei Airijoje dėl to, kad šios šalys yra salos, ir tai, kad jose ilgą laiką gyvūnai nesirgo pasiutlige, pateisina tam tikras nuostatas, kurios turi būti priimtos siekiant užtikrinti, jog tiekiant Jungtinės Karalystės ir Airijos rinkai šunis ir kates, kurie nėra kilę iš tų šalių, šiose valstybėse nekils pasiutligės pavojus, tačiau visa tai vis dėlto neturi įtakos veterinarinių patikrinimų panaikinimui valstybių narių pasieniuose;
kadangi sveikatos sertifikatas yra tinkamiausias būdas garantuoti, kad šių reikalavimų laikomasi, ir prižiūrėti, ar jų laikomasi;
kadangi, siekiant palaikyti esamą sveikatos situaciją Bendrijoje, reikėtų, kad, tiekiant rinkai šioje direktyvoje nurodytus gyvūnus bei gyvūninės kilmės produktus, jiems būtų taikomi būtiniausi prekybos reikalavimai, kad jų būtų laikomasi ir kad visa tai būtų prižiūrima remiantis principais ir taisyklėmis, pateiktais 1990 m. gruodžio 10 d. Tarybos direktyvoje 90/675/EEB, nustatančioje principus, reglamentuojančius produktų, įvežamų į Bendriją iš trečiųjų šalių, veterinarinių patikrinimų organizavimą (
8
);
kadangi turėtų būti priimta nuostata dėl tvarkos, taikomos užmezgant glaudų valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimą Veterinarijos nuolatiniame komitete;
kadangi 29 straipsnyje nurodyta data, 1994 m. sausio 1 d., iki kurios nuostatos turi būti perkeltos į nacionalinę teisę, neturėtų turėti įtakos veterinarinių patikrinimų pasieniuose panaikinimui nuo 1993 m. sausio 1 d.,
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
I SKYRIUS
Bendrosios nuostatos
1 straipsnis
▼M7
Šioje direktyvoje pateikti gyvūnų sveikatos reikalavimai, reglamentuojantys prekybą ir importą į Bendriją gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis ir embrionais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti specialiuose F priede nurodytuose Bendrijos teisės aktuose.
▼B
Ši direktyva taikoma nepažeidžiant nuostatų, priimtų laikantis Reglamento (EEB) Nr. 3626/82.
Ši direktyva neturi įtakos nacionalinėms taisyklėms, kurios turi būti taikomos naminiams gyvūnėliams, nors jų laikymasis negali trukdyti panaikinti veterinarinius patikrinimus valstybių narių pasieniuose.
2 straipsnis
1. Šioje direktyvoje:
a) „prekyba“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Direktyvos 90/425/EEB 2 straipsnio 3 dalyje;
b) „gyvūnai“ reiškia gyvūnų rūšių pavyzdžius, nenurodytus Direktyvose 64/432/EEB, 90/426/EEB (
9
), 90/539/EEB (
10
), 91/67/EEB (
11
), 91/68/EEB (
12
), 91/492/EEB (
13
) ir 91/493/EEB (
14
);
c) „patvirtinta įstaiga, institutas arba centras“ reiškia nuolatinę, geografinėmis ribomis apribotą veiklos vienetą, patvirtintą laikantis 13 straipsnio nuostatų, kur paprastai laikoma arba veisiama viena arba daugiau gyvūnų rūšių, skirtų prekybai arba ne prekybai, ir tik siekiant vieno arba daugiau toliau pateiktų tikslų:
— demonstruoti gyvūnus ir šviesti visuomenę,
— išsaugoti tam tikras rūšis,
— atlikti fundamentaliuosius arba taikomuosius mokslinius tyrimus arba veisti gyvūnus tokiems tyrimams;
d) „ligos, apie kurias būtina pranešti“ reiškia ligas, išvardytas A priede.
2. Išskyrus patvirtintų centrų ir įstaigų apibrėžimus, mutatis mutandis taikomi Direktyvų 64/432/EEB, 91/67/EEB ir 90/539/EEB 2 straipsniuose pateikti apibrėžimai.
II SKYRIUS
Nuostatos, taikytinos prekybai
3 straipsnis
Valstybės narės užtikrina, kad 1 straipsnio pirmojoje pastraipoje nurodyta prekyba, ypač apsaugos priemonės, kurių buvo imtasi, nėra draudžiamos arba ribojamos dėl su gyvūnų sveikata susijusių priežasčių, išskyrus tas, kurios atsiranda taikant šią direktyvą, arba dėl Bendrijos teisės aktų.
▼A1
Kol bus priimtos Bendrijos nuostatos šiuo klausimu, Švedija gyvačių ir kitų roplių vežimui į jos teritoriją gali toliau taikyti nacionalines taisykles.
▼B
4 straipsnis
Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad Direktyvos 90/425/EEB 4 straipsnio 1 dalies a punkte, šios direktyvos 5–10 straipsniuose nurodytais gyvūnais galima prekiauti nepažeidžiant 13 straipsnio ir tam tikrų nuostatų, kurios turi būti priimtos įgyvendinant 24 straipsnį, bet tik tuo atveju, jeigu jie atitinka 5–10 straipsniuose nustatytus reikalavimus ir yra įsigyti iš tų ūkių arba įmonių, kurie nurodyti šios direktyvos 12 straipsnio 1 ir 3 dalyse ir yra registruoti kompetentingos institucijos ir kurie įsipareigoja:
— sistemingai tikrinti laikomus gyvūnus laikantis Direktyvos 90/425/EEB 3 straipsnio 3 dalies reikalavimų,
— pranešti kompetentingai institucijai ne tik apie ligų, apie kurias būtina pranešti, protrūkį, bet ir apie B priede nurodytų ligų, kurioms tokios valstybės narės yra parengusios kontrolės arba monitoringo programas, protrūkį,
— laikytis konkrečių nacionalinių priemonių, skirtų ligos, kuri konkrečiai valstybei narei yra labai svarbi, kontrolei ir kuri yra įtraukta į programą, parengtą laikantis 14 straipsnio nuostatų arba 15 straipsnio 2 dalyje nurodyto sprendimo,
— tiekti rinkai tik tokius gyvūnus, kurie neturi jokių ligos požymių ir kurie yra iš tokių ūkių arba teritorijų, kur netaikomi jokie draudimai dėl gyvūnų sveikatos, o jeigu gyvūnų nelydi 5–11 straipsniuose nurodytas sveikatos sertifikatas arba prekybos dokumentas, tiekti tik tokius, kuriuos lydi paties ūkio subjekto surašytas patvirtinimas, kad šie gyvūnai išsiuntimo metu neturėjo jokių akivaizdžių ligos požymių ir kad jo ūkiui netaikomi jokie gyvūnų sveikatos apribojimai,
— atitikti reikalavimus, garantuojančius laikomų gyvūnų gerovę.
5 straipsnis
1. Valstybės narės užtikrina, kad bus leidžiama prekiauti tik tokiomis žmoginėmis beždžionėmis (Simiae ir Prosimiae), kurios bus siunčiamos iš (ir į) tokios įstaigos, instituto arba centro, patvirtinto valstybių narių kompetentingų institucijų laikantis 13 straipsnio reikalavimų; tokius gyvūnus turi lydėti veterinarijos sertifikatas, atitinkantis E priede pateiktą pavyzdį, gyvūnų kilmės įstaigos, oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo iš instituto arba centro užpildyta deklaracija, garantuojanti tokių gyvūnų sveikumą.
2. Valstybės narės kompetentinga institucija, nukrypdama nuo šio straipsnio 1 dalies, gali leisti patvirtintai įstaigai, institutui arba centrui įsigyti žmoginių beždžionių, priklausančių kokiam nors asmeniui.
6 straipsnis
A. Nepažeisdamos 14 ir 15 straipsnių, valstybės narės užtikrina, kad Direktyvose 64/432/EEB, 90/426/EEB ir 91/68/EEB nepaminėtų rūšių kanopiniais būtų leidžiama prekiauti tik tuo atveju, jeigu jie atitinka šiuos reikalavimus:
1) apskritai, jie:
a) turi būti identifikuoti laikantis Direktyvos 90/425/EEB 3 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimų;
b) neturi būti skirti skersti pagal infekcinių ligų likvidavimo programą;
c) turi būti neskiepyti nuo snukio ir nagų ligos ir atitikti Direktyvos 85/511/EEB ir 64/432/EEB 4a straipsnio reikalavimus;
d) turi būti įsigyti ūkyje, kuris nurodytas Direktyvos 64/432/EEB 3 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose ir kuriame netaikomos gyvūnų sveikatos apsaugos priemonės, visų pirma priimtos laikantis Direktyvų 85/511/EEB, 80/217/EEB (
15
) ir 91/68/EEB, ir visą laiką nuo gimimo arba paskutines trisdešimt dienų iki išsiuntimo laikomi tokiame ūkyje;
▼M7
e) privalo kartu turėti sertifikatą, atitinkantį E priedo 1 dalyje duotus pavyzdžius, kuriame įrašytas toliau pateiktas pareiškimas:
▼M7 —————
▼B
2) atrajotojai:
a) privalo būti iš oficialiai patvirtintos tuberkulioze neužkrėstos ir oficialiai patvirtintos brucelioze neužkrėstos bandos pagal Direktyvas 64/432/EEB arba 91/68/EEB ir atitikti gyvūnų sveikatai keliamus atitinkamus galvijams skirtus reikalavimus, kurie nustatyti Direktyvos 64/432/EEB 3 straipsnio 2 dalies c, d, f, g ir h punktuose arba Direktyvos 91/68/EEB 3 straipsnyje;
▼M7
b) jeigu jie nėra įsigyti iš bandos, kuri atitinka a punkto reikalavimus, jie privalo būti įsigyti ūkyje, kuriame per 42 dienas iki gyvūnų pakrovimo nebuvo užregistruota nė vieno bruceliozės arba tuberkuliozės susirgimo ir kuriame atrajojantiems gyvūnams per 30 dienų iki jų išsiuntimo buvo atlikti bruceliozės ir tuberkuliozės tyrimai, o jų rezultatai buvo neigiami;
▼A1
c) laikantis 26 straipsnyje nustatytos tvarkos galima priimti nuostatas dėl leukozės;
▼B
3) kiaulės:
a) privalo būti įsigytos ne toje teritorijoje, kuriai taikomi draudimai, susiję su afrikiniu kiaulių maru, pagal Direktyvos 64/432/EEB 9a straipsnį;
b) privalo būti įsigyti ūkyje, kuriam netaikomi jokie apribojimai, nustatyti Direktyvoje 80/217/EEB ir taikomi kilus klasikiniam kiaulių marui;
c) privalo būti įsigyti brucelioze neužkrėstame ūkyje, kaip nurodyta Direktyvoje 64/432/EEB, ir atitikti gyvūnų sveikatos reikalavimus kiaulėms, kurie nustatyti Direktyvoje 64/432/EEB;
d) jeigu jos nėra įsigytos iš tokios bandos, kuri atitinka šios dalies c punkto reikalavimus, per 30 dienų iki išsiuntimo joms turi būti atliktas bruceliozės antikūnų tyrimas, o jo rezultatai turi būti neigiami;
▼M7 —————
▼M7
4. šiame straipsnyje nurodyti tyrimui taikomi reikalavimai ir jų kriterijai gali būti nustatomi pagal 26 straipsnyje nurodytą tvarką. Priimant šiuos sprendimus atsižvelgiama į tuos atvejus, kai atrajotojai auginami arktiniuose Bendrijos regionuose.
Kol nepriimti ankstesnėje pastraipoje minimi sprendimai, tebegalioja nacionalinės taisyklės.
▼B
B. Direktyva 64/432/EEB yra iš dalies keičiama:
1) 2 straipsnio b ir c punktuose „galvijas (-ai)“ keičiama į „galvijų rūšims priklausantis (-ys) galvijas (-ai) (tarp jų Bubalus bubalus)“;
2) įterpiamas šis straipsnis:
„10a straipsnis
Laikantis 12 straipsnyje nurodytos tvarkos, sveikatos sertifikatas, kurio pavyzdys pateiktas F priede, gali būti keičiamas arba papildomas, ypač siekiant atsižvelgti į Direktyvos 92/65/EEB 6 straipsnio reikalavimus.“
7 straipsnis
A. Valstybė narė užtikrina, kad paukščiais, nenurodytais Direktyvoje 90/539/EEB, gali būti prekiaujama tik tais atvejais, jeigu jie atitinka šiuos reikalavimus:
1) apskritai:
a) jie turi būti kilę iš ūkio, kuriame per 30 dienų iki išsiuntimo nebuvo diagnozuota paukščių gripo;
b) jie turi būti kilę iš tokio ūkio arba teritorijos, kur nebūtų apribojimų, taikomų skiriant priemones, taikytinas kovojant su Niukaslio liga.
Iki tol, kol bus įgyvendintos Bendrijos priemonės, nurodytos Direktyvos 90/539/EEB 19 straipsnyje, ir toliau, laikantis bendrųjų Sutarties nuostatų, taikomi nacionaliniai kovos su Niukaslio liga reikalavimai;
c) jeigu paukščiai buvo importuoti iš trečiųjų šalių, jie, remiantis Direktyvos 91/496/EEB 10 straipsnio 1 dalies trečiosios pastraipos reikalavimu, turi būti buvę karantine tame ūkyje, į kurį nugabenami juos įvežus į Bendrijos teritoriją;
2) be to, papūginiai paukščiai:
a) neturi būti įsigyti iš ūkio ar kontaktavę su gyvūnais iš tokio ūkio, kuriame buvo diagnozuota psitakozė (Chlamydia psittaci).
Draudimo laikotarpis, skaičiuojant nuo paskutinio registruoto susirgimo, ir gydymo, kuris atliekamas taikant veterinarinę priežiūrą, pripažintą laikantis 26 straipsnyje nurodytos tvarkos, laikotarpis turi tęstis bent du mėnesius;
b) turi būti identifikuoti remiantis Direktyvos 90/425/EEB 3 straipsnio 1 dalies c punktu.
Papūginių paukščių, ypač nesveikų, identifikavimo metodai nustatomi laikantis 26 straipsnyje nurodytos tvarkos;
c) turi būti lydimi prekybos dokumento, pasirašyto oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo arba veterinarijos gydytojo, atsakingo už kilmės ūkį arba įmonę ir tam tikslui įgalioto kompetentingos institucijos.
B. 1990 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 91/495/EEB dėl visuomenės ir gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos triušienos ir ūkiuose augintų medžiojamų paukščių ir gyvūnų mėsos gamybai ir tiekimui rinkai (
16
) 2 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje po žodžių „Direktyva 90/539/EEB“ trečiojoje eilutėje įterpiami žodžiai „ir bėgiojantys paukščiai (Ratitae)“.
1990 m. spalio 15 d. Tarybos direktyvos 90/539/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą naminiais paukščiais ir perinti skirtais kiaušiniais iš trečiųjų šalių ir jų importą į Bendriją (
17
), 2 straipsnio 2 dalies 1 punkte po žodžių „ir kurapkos“ įterpiami žodžiai „ir bėgiojantys paukščiai (Ratitae)“.
8 straipsnis
Valstybės narės užtikrina, kad prekiauti bitėmis (Apis melifera) gali būti leidžiama tik tuo atveju, jeigu jos atitinka šiuos reikalavimus:
a) yra įsigytos iš teritorijos, kurioje negalioja draudimai, susiję su bičių amerikinio puvinio susirgimais.
Draudimo periodas privalo tęstis bent 30 dienų nuo paskutinio susirgimo įregistravimo datos ir nuo datos, kai kompetentinga institucija būna patikrinusi visus avilius, esančius trijų kilometrų spinduliu, ir visi infekuoti aviliai yra sudeginti arba sutvarkyti ir apžiūrėti taip, kaip buvo nurodžiusi minėta kompetentinga institucija.
Laikantis 26 straipsnyje nurodytos tvarkos ir pasikonsultavus su Veterinarijos moksliniu komitetu, bitėms (Apis melifera) taikomi arba lygiaverčiai reikalavimai gali būti taikomi kamanėms;
b) jas turi lydėti sveikatos sertifikatas, atitinkantis E priede pateiktą pavyzdį, su kompetentingos institucijos užpildyta deklaracija, garantuojančia, jog laikomasi šios straipsnio dalies a punkto reikalavimų.
9 straipsnis
1. Valstybės narės užtikrina, kad prekybai būtų pateikti tik tie skeltalūpiai (triušiai), kurie atitinka šiuos reikalavimus:
a) jie neturi būti įsigyti iš ūkio ar kontaktavę su gyvūnais iš tokio ūkio, kuriame sergama pasiutlige arba įtariama, kad ja galėjo būti sergama pastarąjį mėnesį;
b) jie turi būti įsigyti iš ūkio, kuriame nė vienas gyvūnas neturi klinikinių miksomatozės požymių.
2. Valstybės narės, kuriose reikalaujama pateikti sveikatos sertifikatą dėl skeltalūpių (triušių) judėjimo jų teritorijoje, gali reikalauti, kad joms siunčiamus gyvūnus lydėtų E priede pateiktą pavyzdį atitinkantis sveikatos sertifikatas, prie kurio būtų pridėtas tokio turinio pareiškimas:
„Aš, toliau pasirašęs, …., patvirtinu, kad ši siunta atitinka Direktyvos 92/65/EEB 9 straipsnio reikalavimus ir kad šie gyvūnai, juos apžiūrint, neturėjo jokių klinikinių ligos požymių.“
Toks sertifikatas turi būti išduotas oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo arba veterinarijos gydytojo, kuris atsakingas už kilmės ūkį ir kurį šiam tikslui yra įgaliojusi kompetentinga institucija, o plėtojant pramoninę veislininkystę – oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas. Valstybės narės, norinčios pasinaudoti tokia galimybe, informuoja Komisiją, kuri privalo užtikrinti, kad buvo laikomasi šios dalies pirmojoje pastraipoje nurodyto reikalavimo.
3. Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje gali būti reikalaujama pateikti sveikatos sertifikatą, kuris garantuotų, kad laikomasi 1 dalies a punkto reikalavimo.
10 straipsnis
1. Valstybės narės užtikrina, kad būtų draudžiama prekiauti
►M5
————— ◄ audinėmis ir lapėmis, įsigytomis ūkyje arba kontaktavusiomis su gyvūnais iš tokio ūkio, kuriame sergama pasiutlige arba įtariama, kad ja galėjo būti sergama per pastaruosius šešis mėnesius, ypač jeigu nevykdoma sisteminga skiepijimo programa.
▼M5
2. Prekybai šunimis, katėmis ir šeškais turi būti taikomi reikalavimai, nustatyti 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 998/2003 dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų ne komerciniais tikslais vežamiems naminiams gyvūnėliams, ir iš dalies keičiančio Tarybos direktyvą 92/65/EEB (
18
) 5 ir 16 straipsniuose.
Gyvūnus lydinčiame sertifikate taip pat turi būti patvirtinta, kad klinikinio patikrinimo metu, kurį likus 24 valandoms iki gyvūnų išsiuntimo atliko kompetentingos institucijos įgaliotas veterinarijos gydytojas, nustatyta, kad gyvūnų sveikatos būklė yra gera ir kad jie yra pajėgūs ištverti kelionę iki paskirties vietos.
3. Nukrypstant nuo 2 dalies, prekybai į Airiją, Jungtinę Karalystę arba Švediją vežami šunys, katės ir šeškai atitinka Reglamento (EB) Nr. 998/2003 6 ir 16 straipsniuose nustatytus reikalavimus.
Gyvūnus lydinčiame sertifikate taip pat turi būti patvirtinta, kad klinikinio patikrinimo metu, kurį likus 24 valandoms iki gyvūnų išsiuntimo atliko kompetentingos institucijos įgaliotas veterinarijos gydytojas, nustatyta, kad gyvūnų sveikatos būklė yra gera ir kad jie yra pajėgūs ištverti kelionę iki paskirties vietos.
▼A2
4. Nepažeisdamos šio straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimų, Airija, Kipras, Malta ir Jungtinė Karalystė gali laikytis savo nacionalinių karantino, taikomo visiems mėsėdžiams žvėrims,
►M5
išskyrus 2 ir 3 dalyse nurodytų rūšių, ◄ primatams, šikšnosparniams ir kitiems gyvūnams, kurie gali susirgti pasiutlige, kuriems taikoma ši direktyva, ir negali būti pateikta jokių įrodymų, kad jie yra gimę kilmės ūkyje ir buvo laikyti nelaisvėje nuo gimimo, taisyklių, tačiau tokių taisyklių taikymas turi netrukdyti veterinarinių patikrinimų panaikinimui valstybių narių pasieniuose.
▼B
5. Sprendimas 90/638/EEB keičiamas taip:
1 straipsnyje įterpiama ši įtrauka:
„— pasiutligės kontrolės programų kriterijai pateikti III priede“
;
2) pridedamas toks priedas:
„III PRIEDAS
Pasiutligės kontrolės programų kriterijai
Į pasiutligės kontrolės programas turi būti įtraukta bent jau:
a) kriterijai, nurodyti I priedo 1–7 punktuose;
b) išsami informacija apie regioną arba regionus, kuriuose turi būti vykdoma oralinė lapių imunizacija, ir jų gamtines ribas. Toks regionas arba regionai turi apimti bent 6 000 km2 arba visą valstybės narės nacionalinę teritoriją ir gretimus trečiosios šalies plotus;
c) išsami informacija apie vakcinas, kurias būtina panaudoti, paskirstymo sistemą, jauko išdėstymo tankį ir dažnumą;
d) jei reikia, smulki informacija apie floros ir faunos išsaugojimo planus, įgyvendinamus savanoriškų organizacijų teritorijoje, kuriai taikomi šie projektai, jų išlaidos ir tikslas.“
6. Taryba, kvalifikuota balsų dauguma pritarusi Komisijos siūlymui, skiria konkretų institutą, kuris turėtų nustatyti serologinių tyrimų standartizavimo kriterijus, ir priima sprendimą dėl jo įsipareigojimų.
7. Valstybės narės garantuoja, kad išlaidas, susijusias su serologinio tyrimo taikymu, padengia importuotojai.
▼M5 —————
▼A1
10a straipsnis
Pasiutligės atveju, taip pat laikantis 26 straipsnyje nustatytos tvarkos, nurodžius tinkamas priežastis, 9 ir 10 straipsniai iš dalies keičiami atsižvelgiant į Suomijos ir Švedijos padėtį, siekiant, kad toms šalims būtų taikomos tos pačios nuostatos, kaip ir nuostatos, taikomos valstybėms narės esant lygiavertei padėčiai.
▼B
11 straipsnis
1. Valstybės narės užtikrina, kad, nepažeidžiant sprendimų, kurie turi būti priimti įgyvendinant 21 ir 23 straipsnius, prekyba vyktų tik ta sperma, kiaušialąstėmis ir embrionais, kurie atitinka šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus reikalavimus.
2. Avinų, ožių ir arklinių šeimos gyvūnų sperma, nepažeidžiant jokių kriterijų, kurių turi būti laikomasi įrašant arklinių šeimos gyvūnus į kilmės knygas, skirtas tam tikroms specifinėms veislėms:
— atsižvelgiant į tai, kad yra skirta dirbtiniam sėklinimui, turi būti surinkta ir paruošta centre, kuris, atsižvelgiant į sveikatos reikalavimus, yra tvirtinamas laikantis D priedo I skyriaus reikalavimų, arba avinų ir ožių sperma, nukrypstant nuo pirmiau pateikto teiginio, turi būti surinkta ūkyje, atitinkančiame Direktyvos 91/68/EEB reikalavimus,
— turi būti surinkta iš gyvūnų, atitinkančių D priedo II skyriaus reikalavimus (dėl gyvūnų priėmimo ir įprastinių patikrinimų),
— turi būti surinkta, paruošta ir konservuota laikantis D priedo III skyriaus reikalavimų,
— vežant į kitą valstybę narę, turi būti lydima sveikatos sertifikato, atitinkančio pavyzdį, nustatytą laikantis 26 straipsnyje nurodytos tvarkos.
3. Avių (ožkų) ir arklinių šeimos gyvūnų bei kiaulių kiaušialąstės ir embrionai turi būti:
— paimti surinkimo grupės, patvirtintos valstybės narės kompetentingos institucijos, iš moteriškosios lyties donorų, atitinkančių D priedo IV skyriuje pateiktus reikalavimus, ir paruošti tam tikroje laboratorijoje,
— tvarkomi ir laikomi pagal D priedo III skyriaus reikalavimus,
— vežant į kitą valstybę narę, lydimi sveikatos sertifikato, atitinkančio pavyzdį, nustatyto laikantis 26 straipsnyje nurodytos tvarkos.
Avinų, ožių ir arklinių šeimos gyvūnų sperma, naudojama moteriškosios lyties donorams apvaisinti, turi atitikti šio straipsnio 2 dalies nuostatas, o kuilių sperma – Direktyvos 90/429/EEB nuostatas. Bet kokios papildomos garantijos gali būti nustatomos laikantis 26 straipsnyje nurodytos tvarkos.
4. Iki 1997 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia pranešimą ir konkrečius pasiūlymus dėl šio straipsnio įgyvendinimo, ypač atsižvelgdama į mokslo ir technologijos plėtrą.
12 straipsnis
1. Direktyva 90/425/EEB nustatytos patikrinimų taisyklės, ypač susijusios su patikrinimų ir pakartotinių patikrinimų, kuriuos būtina atlikti, organizavimu, taikomos šios direktyvos reglamentuojamiems gyvūnams, spermai, kiaušialąstėms ir embrionams, kurie yra lydimi sveikatos sertifikato. Kiti gyvūnai turi būti įsigyti ūkyje, kuriam galioja tos direktyvos principai, taikomi atliekant kilmės ir paskirties patikrinimus.
2. Direktyvos 90/425/EEB 10 straipsnis taikomas gyvūnams, spermai, kiaušialąstėms ir embrionams, kuriems taikoma ši direktyva.
3. Prekiaujant Direktyvos 90/425/EEB 12 straipsnis taikomas ir prekiautojams, kurie nuolat arba kartais laiko gyvūnus, nurodytus 7, 9 ir 10 straipsniuose.
4. Apie gyvūnų, spermos, kiaušialąsčių ir embrionų, kuriuos lydi sveikatos sertifikatas, kaip nurodyta šioje direktyvoje, paskirties vietą, kaip nurodyta Direktyvos 90/425/EEB 4 straipsnio 2 dalyje, pranešama naudojantis Animo sistema.
5. Tais atvejais, jeigu įtariama, kad nesilaikoma šios direktyvos nuostatų, arba abejojama gyvūnų sveikata arba spermos, kiaušialąsčių ir embrionų, nurodytų 1 straipsnyje, kokybe, nepažeisdama konkrečių šios direktyvos nuostatų, kompetentinga institucija atlieka bet kokius patikrinimus, kuriuos atlikti mano esant reikalinga.
6. Už šios direktyvos pažeidimus valstybės narės taiko reikiamas administracines arba baudžiamąsias priemones, ypač nustačius, kad parengtuose sertifikatuose arba dokumentuose nurodyta gyvūnų būklė neatitinka tikrosios gyvūnų, minimų 1 straipsnyje, būklės, kad tokių gyvūnų identifikavimas arba tokios spermos, kiaušialąsčių ir embrionų žymėjimas neatitinka šios direktyvos reikalavimų arba kad nebuvo atlikti šioje direktyvoje nurodyti tokių gyvūnų arba produktų patikrinimai.
13 straipsnis
1. Prekiaujant gyvūnų, kurie gali susirgti A arba B prieduose išvardytomis ligomis, rūšimis, tais atvejais, kai paskirties valstybė narė taiko garantiją, nurodytą 14 ir 15 straipsniuose, ir prekiaujant sperma, kiaušialąstėmis arba embrionais tokių gyvūnų, kurie siunčiami iš įstaigų, institutų arba centrų, patvirtintų kaip nurodyta C priede, ir į juos, turi būti pateiktas vežimo dokumentas, atitinkantis E priede pateiktą pavyzdį. Šiame dokumente, kurį turi užpildyti veterinarijos gydytojas, atsakingas už tokią kilmės įstaigą, institutą arba centrą, turi būti nurodyta, kad tokie gyvūnai, sperma, kiaušialąstės arba embrionai yra įsigyti įstaigoje, institute arba centre, patvirtintame laikantis C priedo reikalavimų, ir šis dokumentas privalo juos lydėti vežimo metu.
2.
a) Kad būtų patvirtinti, įstaigos, institutai arba centrai pateikia valstybės narės kompetentingai institucijai visus reikiamus ligų, apie kurias būtina informuoti, patvirtinamuosius dokumentus, kaip reikalaujama C priede.
b) Gavusi prašymo patvirtinti arba patvirtinimą pratęsti dokumentus, kompetentinga institucija juos išnagrinėja, atsižvelgdama į juose pateiktą informaciją ir, jei reikia, į vietoje atliktų tyrimų rezultatus.
c) Kompetentinga institucija panaikina patvirtinimą vadovaudamasi C priedo 3 punktu.
d) Kiekviena valstybė narė siunčia Komisijai patvirtintų įstaigų, institutų ir centrų sąrašą ir bet kokius tokio sąrašo pakeitimus. Šią informaciją Komisija perduoda kitoms valstybėms narėms.
▼A1
e) Švedijai suteikiamas dvejų metų laikotarpis nuo Stojimo sutarties įsigaliojimo dienos nustatytoms priemonėms dėl įstaigų, institutų ir centrų įgyvendinti.
▼B
14 straipsnis
1. Tais atvejais, kai valstybė narė tiesiogiai arba per veislininkystės specialistus rengia arba yra parengusi privalomą arba neprivalomą vienos iš ligų, minimų B priede, kontrolės arba monitoringo programą, ji gali tą programą pateikti Komisijai; programoje turi būti nurodyta:
— minimos ligos paplitimas valstybės narės teritorijoje,
— ar ši liga yra iš tų, apie kurias būtina pranešti,
— dėl kokių priežasčių programa buvo parengta, įvertinant jos ekonominį efektyvumą ir ligos pavojingumą,
— geografinis plotas, kuriame tokia programa turėtų būti įgyvendinta,
— statuso kategorijos, kurios turėtų būti taikomos įstaigoms, reikalavimai kiekvienai gyvūnų rūšiai juos įvežant į ūkį ir tyrimų procedūros, kurias reikėtų atlikti,
— programos monitoringo būdai, tarp jų veislinių gyvūnų augintojų dalyvavimo kontrolės arba monitoringo programoje mastas,
— veiksmai, kurių turėtų būti imtasi, jeigu dėl kokios nors priežasties ūkis prarastų savo statusą,
— priemonės, kurių turėtų būti imtasi, jeigu pagal programą atliekamų tyrimų rezultatai pasirodytų esą teigiami,
— nediskriminuojantis prekybos tos valstybės narės teritorijoje pobūdis Bendrijos vidaus prekybos atžvilgiu.
2. Komisija nagrinėja valstybių narių pateiktas programas. Programos gali būti tvirtinamos 26 straipsnyje nurodyta tvarka, laikantis šio straipsnio 1 dalyje pateiktų kriterijų. Tuo pačiu metu arba vėliausiai po trijų mėnesių nuo programos pateikimo dienos, laikantis tos pačios tvarkos, nustatomos bendrojo pobūdžio arba ribotos papildomos garantijos, kurių gali būti pareikalauta prekiaujant. Šios garantijos neturi viršyti garantijų, kurias valstybė narė suteikia valstybiniu mastu.
3. Valstybių narių pateiktos programos gali būti keičiamos arba pildomos laikantis 26 straipsnyje pateiktos tvarkos. Šio straipsnio 2 dalyje minimų garantijų pakeitimai gali būti daromi laikantis tos pačios tvarkos.
15 straipsnis
1. Tais atvejais, kai valstybė narė mano, kad jos teritorijoje arba teritorijos dalyje gyvūnai, kuriems taikoma ši direktyva, nėra užsikrėtę viena iš B priede nurodytų ligų, ji pateikia Komisijai reikiamus patvirtinamuosius dokumentus, kuriuose turi būti nurodyta:
— ligos pobūdis ir jos židinių atsiradimo valstybės narės teritorijoje istorija,
— priežiūros patikrinimo rezultatai, remiantis serologiniais, mikrobiologiniais, patologiniais arba epidemiologiniais tyrimais,
— laikotarpis, kuriuo ši liga buvo iš tų, apie kurias būtina pranešti kompetentingai institucijai,
— priežiūros laikotarpis,
— jei reikia, laikotarpis, per kurį skiepyti nuo šios ligos buvo uždrausta, ir geografinė teritorija, kurioje toks draudimas buvo taikomas,
— priemonės, skirtos patikrinti, ar šios ligos nebėra.
2. Komisija nagrinėja dokumentus, nurodytus straipsnio 1 dalyje, ir pateikia Veterinarijos nuolatiniam komitetui sprendimą, patvirtinantį arba atmetantį valstybės narės pateiktą planą. Jei planas yra priimamas, papildomos bendrojo arba specialaus pobūdžio garantijos, kurių gali būti pareikalauta prekiaujant, nustatomos laikantis 26 straipsnyje nurodytos tvarkos. Jos neturi viršyti garantijų, kurias valstybė narė suteikia valstybiniu mastu.
Iki tol, kol bus priimtas sprendimas, tokia valstybė narė prekybos sandoriuose gali ir toliau taikyti reikalavimus, būtinus jos statusui išlaikyti.
3. Valstybė narė praneša Komisijai apie bet kokį faktų, nurodytų straipsnio 1 dalyje, pasikeitimą. Atsižvelgus į tokį pranešimą, garantijos, nustatytos laikantis straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, gali būti keičiamos arba atmetamos laikantis 26 straipsnyje pateiktos tvarkos.
III SKYRIUS
Nuostatos, taikytinos importui į Bendriją
16 straipsnis
Reikalavimai, taikytini gyvūnų, spermos, kiaušialąsčių ir embrionų, kuriems taikoma ši direktyva, importui turi būti lygiaverčiai bent jau tiems reikalavimams, kurie nurodyti II skyriuje.
▼M5
Kačių, šunų ir šeškų importo reikalavimai turi būti bent jau lygiaverčiai Reglamento (EB) Nr. 998/2003 III skyriaus reikalavimams.
Gyvūnus lydinčiame sertifikate taip pat turi būti patvirtinta, kad klinikinio patikrinimo metu, kurį likus 24 valandoms iki gyvūnų išsiuntimo atliko kompetentingos institucijos įgaliotas veterinarijos gydytojas, nustatyta, kad gyvūnų sveikatos būklė yra gera ir kad jie yra pajėgūs ištverti kelionę iki paskirties vietos.
▼B
17 straipsnis
1. Kad 16 straipsnis būtų taikomas vienodai, laikomasi toliau pateiktų straipsnio dalių nuostatų.
2. Į Bendriją gali būti importuojami tik tie 1 straipsnyje nurodyti gyvūnai, sperma, kiaušialąstės ir embrionai, kurie atitinka šiuos reikalavimus:
a) jie turi būti įsigyti trečiojoje šalyje, kuri įtraukta į sąrašą, sudarytą laikantis straipsnio 3 dalies a punkto reikalavimų;
b) jie turi būti lydimi sveikatos sertifikato, atitinkančio pavyzdį, kuris turi būti sudarytas laikantis 26 straipsnyje nurodytos tvarkos, pasirašytas eksportuojančios šalies kompetentingos institucijos ir liudijantis, kad šie gyvūnai, sperma, kiaušialąstės ir embrionai atitinka papildomus reikalavimus arba dėl jų gali būti pateiktos lygiavertės garantijos, minimos straipsnio 4 dalyje, ir kad jie įsigyti patvirtintuose centruose, įstaigose, institutuose arba surinkimo centruose, galinčiuose pateikti tokias garantijas.
3. Laikantis 26 straipsnyje pateiktos tvarkos, pateikiami:
▼M7
a) trečiųjų šalių arba trečiųjų šalių dalių, kurios galėtų valstybėms narėms ir Komisijai pateikti garantijas dėl gyvūnų, spermos, kiaušialąsčių ir embrionų, lygiavertes nurodytosioms II skyriuje, sąrašas,
ir
b) nepažeidžiant 1994 m. sausio 31 d. Komisijos sprendimo 94/63/EB, pateikiančio laikiną trečiųjų šalių, iš kurių valstybės narės leidžia importuoti avių, ožkų ir arklių rūšių spermą, kiaušialąstes ir embrionus, bei kiaulių rūšių kiaušialąstes ir embrionus, sąrašą (
19
), surinkimo centrų sąrašas, kuriems tos trečiosios šalys galėtų pateikti 11 straipsnyje išvardytas garantijas.
Komisija informuoja valstybes nares apie visus pasiūlymus dėl centrų sąrašų keitimo, o valstybės narės per 10 darbo dienų nuo informacijos apie pakeitimus gavimo dienos Komisijai turi pateikti rašytinius komentarus.
Jei per minėtą 10 darbo dienų laikotarpį iš valstybės narės negaunama jokių komentarų, siūlomi pakeitimai laikomi valstybės narės priimtais, o Komisijai pranešus valstybių narių ir susijusių trečiųjų šalių kompetentingoms institucijoms apie tai, kad Komisijos tinklalapyje yra paskelbti pakeitimai, importuoti leidžiama, vadovaujantis pakeistaisiais sąrašais.
Jei per minėtą 10 darbo dienų laikotarpį bent iš valstybės narės gaunami rašytiniai komentarai, Komisija informuoja valstybes nares bei Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinį komitetą kito jo posėdžio metu, kad reikia priimti spendimą pagal 26 straipsnio antrojoje pastraipoje nurodytą tvarką.
▼B
c) specialūs gyvūnų sveikatos reikalavimai, ypač skirti apsaugoti Bendriją nuo tam tikrų egzotinių ligų, arba garantijos, lygiavertės pateiktosioms šioje direktyvoje.
Trečiosioms šalims nustatyti specialūs reikalavimai ir lygiavertės garantijos negali būti palankesni už nurodytuosius II skyriuje.
4. Į straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą gali būti įtrauktos tik tos trečiosios šalys arba jų dalys:
a) iš kurių importas nedraudžiamas:
— dėl vienos A priede minimų ligų arba dėl bet kokios kitos Bendrijai egzotinės ligos,
— laikantis Direktyvos 72/462/EEB 6, 7 ir 14 straipsnių, Direktyvos 91/495/EEB 17 straipsnio bei Direktyvos 71/118/EEB (
20
) nuostatų; kitų gyvūnų, kuriems taikoma ši direktyva, importas nedraudžiamas, laikantis sprendimo, priimto 26 straipsnyje nurodyta tvarka, atsižvelgiant į jų sveikatos būklę;
b) kurios, priklausomai nuo jų įstatymų ir veterinarijos bei kontrolės tarnybų darbo organizavimo, joms galiojančių tokių tarnybų įgaliojimų bei priežiūros, remiantis Direktyvos 72/462/EEB 3 straipsnio 2 dalimi, yra pripažintos kaip galinčios garantuoti jose galiojančių įstatymų įgyvendinimą;
c) kurių veterinarijos tarnybos gali garantuoti, kad laikomasi sveikatos reikalavimų, lygiaverčių bent jau II skyriuje pateiktiesiems.
5. Komisijos ir valstybių narių ekspertai atlieka patikrinimus vietoje, kad nustatytų, ar gamybos sąlygų ir tiekimo rinkai garantijos, kurias pateikia trečioji šalis, gali būti laikomos lygiavertėmis toms, kurios taikomos Bendrijoje.
Valstybių narių ekspertus, atsakingus už tokius patikrinimus, skiria Komisija valstybių narių siūlymu.
Šie patikrinimai atliekami Bendrijos, kuri padengia visas galimas su tuo susijusias išlaidas, vardu.
6. Kol bus atlikti straipsnio 5 dalyje nurodyti patikrinimai, laikomasi nacionalinių taisyklių, taikytinų patikrinimams trečiosiose šalyse. Jos privalo per Veterinarijos nuolatinį komitetą pranešti apie bet kokius tokių patikrinimų metu nustatytus garantijų, pateiktų laikantis straipsnio 3 dalies reikalavimų, nesilaikymo atvejus.
18 straipsnis
1. Valstybės narės užtikrina, kad gyvūnai, sperma, kiaušialąstės ir embrionai, kuriems taikoma ši direktyva, į Bendriją yra importuojami tik tuo atveju, jeigu:
— juos lydi oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo parengtas sertifikatas.
— Sertifikato pavyzdys, priklausomai nuo gyvūnų tipo, sudaromas laikantis 26 straipsnyje nurodytos tvarkos,
— jie yra patikrinti taip, kaip reikalaujama Direktyvomis 90/675/EEB ir 91/496/EEB (
21
),
— prieš išsiunčiant į Bendrijos teritoriją, jie yra patikrinti oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo, kad būtų įsitikinta, jog buvo laikomasi Direktyva 91/628/EEB (
22
) nustatytų vežimo reikalavimų, ypač susijusių su girdymu ir šėrimu,
— 5–10 straipsniuose minimi gyvūnai, prieš pateikiant juos rinkai, buvo laikyti karantino sąlygomis pagal taisykles, parengtas 26 straipsnyje nurodyta tvarka.
2. Kol bus nustatytos specialios šio straipsnio taisyklės, toliau laikomasi nacionalinių taisyklių, taikytinų importui iš trečiųjų šalių, jeigu tokios taisyklės nebuvo priimtos Bendrijos lygiu ir jeigu jos nėra palankesnės už nurodytąsias II skyriuje.
19 straipsnis
Laikantis 26 straipsnyje nurodytos tvarkos, priimamas sprendimas dėl:
a) į Bendriją importuojamų gyvūnų specialių sveikatos reikalavimų ir dokumentų, kurie lydi gyvūnus, skirtus, atsižvelgiant į jų rūšį, zoologijos sodams, cirkui, atrakcionų parkams arba eksperimentinėms laboratorijoms, pobūdžio ir turinio;
b) papildomų garantijų, kartu su nurodytosiomis įvairioms gyvūnų rūšims, kurioms taikoma ši direktyva, kad būtų apsaugotos tam tikros Bendrijos gyvūnų rūšys.
20 straipsnis
Principai ir taisyklės, pateikti Direktyvoje 90/675/EEB, taikomi darant ypatingą nuorodą į patikrinimų bei pakartotinų patikrinimų, kuriuos turi atlikti valstybės narės, organizavimą bei apsaugos priemones, kurios turi būti įgyvendintos.
Kol bus įgyvendinti Direktyvos 91/496/EEB 8 straipsnio 3 dalyje ir 30 straipsnyje nurodyti sprendimai, nepažeidžiant reikalavimo laikytis šio straipsnio pirmojoje pastraipoje minimų principų ir taisyklių, toliau bus taikomos atitinkamos nacionalinės taisyklės, kurių turi būti laikomasi taikant minėtos direktyvos 8 straipsnio 1 ir 2 dalis.
IV SKYRIUS
Bendrosios baigiamosios nuostatos
21 straipsnis
Bet kurie prekybai taikytinų sertifikatų pavyzdžiai ir gyvūnų sveikatos reikalavimai, kurių turi būti laikomasi norint prekiauti gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis ir embrionais, kuriems netaikomi 5–11 straipsnių reikalavimai, nustatomi, jei reikia, laikantis 26 straipsnyje nurodytos tvarkos.
22 straipsnis
Šios direktyvos priedai, jei reikia, iš dalies keičiami laikantis 26 straipsnyje nurodytos tvarkos.
▼A1
B priedas iki Stojimo sutarties įsigaliojimo dienos pakartotinai peržiūrimas, visų pirma siekiant pataisyti ligų sąrašą, kad į jį būtų įtrauktos ligos, kurioms atrajotojai ir kiaulės yra imlūs, ir ligos, kuriomis yra užkrečiama per spermą, kiaušinėlius ir embrionus.
▼B
23 straipsnis
Laikantis 26 straipsnyje nurodytos tvarkos, specialūs reikalavimai dėl cirko bei atrakcionų gyvūnų judėjimo ir zoologijos sodams skirtų gyvūnų, spermos, kiaušialąsčių ir embrionų prekybos gali būti nustatyti, jei reikia, nukrypstant
►M7
————— ◄ II skyriaus.
24 straipsnis
1. Valstybės narės yra įgaliotos reikalauti, kad įvežant į jų teritoriją šioje direktyvoje minimus gyvūnus (tarp jų narvuose laikomus paukščius), spermą, kiaušialąstes ir embrionus, kurie buvo vežami trečiosios šalies teritorija, būtų pateiktas sveikatos sertifikatas, liudijantis, kad laikomasi šios direktyvos reikalavimų.
2. Valstybės narės, kurios naudojasi šio straipsnio 1 dalyje nurodyta galimybe, informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares, įeinančias į Veterinarijos nuolatinio komiteto sudėtį.
25 straipsnis
Direktyvos 90/425/EEB A priedo pabaigoje įrašoma:
„1992 m. liepos 13 d. Tarybos direktyva 92/65/EEB, nustatanti gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius prekybą Bendrijoje gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis ir embrionais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 90/425/EEB A priedo 1 dalyje, bei jų importą į Bendriją (OL L 268, 1992 9 14, p. 54).“
▼M7
26 straipsnis
1. Komisijai padeda Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 58 straipsniu įsteigtas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas (
23
).
2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB (
24
) 5 ir 7 straipsnių nuostatos.
Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje numatyto laikotarpio trukmė — trys mėnesiai.
3. Komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.
▼B
27 straipsnis
Valstybės narės, įgyvendinančios alternatyvią kontrolės sistemą, kurioje numatytos lygiavertės pateiktoms šioje direktyvoje gyvūnų, spermos, kiaušialąsčių ir embrionų, kuriems ši direktyva taikoma, judėjimo jų teritorijoje, garantijos, abipusiai gali viena kitai leisti taikyti nukrypimus nuo 6 straipsnio A dalies 1 punkto f papunkčio, 8 straipsnio b punkto ir 11 straipsnio 1 dalies d punkto.
28 straipsnis
Kad lengviau būtų pradėti taikyti naujas šia direktyva numatytas priemones, laikantis 26 straipsnyje nurodytos tvarkos, pereinamojo laikotarpio priemonės gali būti patvirtintos trejiems metams.
29 straipsnis
1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki 1994 m. sausio 1 d., įgyvendina šią direktyvą ir apie tai nedelsdamos praneša Komisijai.
Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinių teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.
3. 1994 m. sausio 1 d., kaip galutinio nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę termino, nustatymas nepažeidžia veterinarinių patikrinimų pasieniuose panaikinimo reikalavimo, nurodyto Direktyvose 89/662/EEB ir 90/425/EEB.
30 straipsnis
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
▼M6
A PRIEDAS
LIGOS, APIE KURIAS BŪTINA PRANEŠTI PAGAL ŠIĄ DIREKTYVĄ
|
Liga
|
Šeima/rūšys, kurioms pirmiausia gali būti pakenkta, eilės tvarka
|
|
Afrikinė arklių liga
|
Equidae
|
|
Afrikinis kiaulių maras
|
Suidae ir Tayassuidae
|
|
Paukščių gripas
|
Aves
|
|
Bičių amerikinis puvinys
|
Apis
|
|
Juodligė
|
Bovidae, Camelidae, Cervidae, Elephantide, Equidae ir Hippopotamidae
|
|
Mėlynojo liežuvio liga
|
Antilocapridae, Bovidae, Cervidae, Giraffide irRhinocerotidae
|
|
Galvijų bruceliozė (B. abortus)
|
Antilocapridae, Bovidae, Camelidae, Cervidae, Giraffide, Hippopotamidae ir Tragulidae
|
|
Ožkų ir avių bruceliozė (B. melitensis)
|
Antilocapridae, Bovidae, Camelidae, Cervidae, Giraffide, Hippopotamidae ir Tragulidae
|
|
Avių bruceliozė
|
Camelidae, Tragulidae, Cervidae, Giraffide, Bovidae ir Antilocapridae
|
|
Kiaulių bruceliozė (B. suis)
|
Cervidae, Leporidae, Ovibos moschatus, Suidae ir Tayassuidae
|
|
Klasikinis kiaulių maras
|
Suidae ir Tayassuidae
|
|
Kontaginė kiaulių pleuropneumonija
|
Galvijai (įskaitant zebu, buivolus, bizonus ir jakus)
|
|
Ebola
|
Primatai (išskyrus žmogų)
|
|
Snukio ir nagų liga
|
Artiodactyla ir Azijos drambliai
|
|
Infekcinė hemotopoetinė nekrozė
|
Salmonidae
|
|
Žvynelinė liga
|
Bovidae ir Giraffide
|
|
Beždžionių maras
|
Rodentia ir primatai (išskyrus žmogų)
|
|
Galvijų tuberkuliozė
|
Mammalia, visų pirma Antilocapridae, Bovidae, Camelidae, Cervidae, Giraffide ir Tragulidae
|
|
Niukaslio liga
|
Aves
|
|
Smulkių atrajotojų maras
|
Bovidae ir Suidae
|
|
Kiaulių enterovirusinis encefalomielitas
|
Bovidae
|
|
Psitakozė
|
Psittaciformes
|
|
Pasiutligė
|
Carnivora ir Chiroptera
|
|
Rifto slėnio karštinė
|
Bovidae, Camelus rūšys ir Rhinocerotidae
|
|
Galvijų maras
|
Artiodactyla
|
|
Aviliuose gyvenantis vabalas (Aethina tumida)
|
Apis ir Bombus
|
|
Avių ir ožkų raupai
|
Bovidae
|
|
Kiaulių vezikulinė liga
|
Suidae ir Tayassuidae
|
|
Tropolaelaps erkė (Tropolaelaps spp.)
|
Apis
|
|
Vezikulinis stomatitas
|
Artiodactyla ir Equidae
|
|
TSE
|
Bovidae, Cervidae, Felidae ir Mustelidae.
|
▼B
B PRIEDAS
SĄRAŠAS LIGŲ, DĖL KURIŲ, REMIANTIS ŠIA DIREKTYVA, GALI BŪTI PRIPAŽINTOS NACIONALINĖS PROGRAMOS
|
Audinės
|
Virusinis enteritas
Aleutinė liga
|
|
Bitės
|
Bičių europinis puvinys
Varozė ir akariozė
|
|
Žmogiškosios beždžionės ir kačių šeimos gyvūnai
|
Tuberkuliozė
|
|
Atrajotojai
|
Tuberkuliozė
|
|
Skeltalūpiai (triušiai)
|
Miksomatozė
Virusinė hemoraginė liga
Tuliaremija
|
▼M3
C PRIEDAS
REIKALAVIMAI, REGLAMENTUOJANTYS ĮSTAIGŲ, INSTITUTŲ ARBA CENTRŲ PATVIRTINIMĄ
1. Kad gautų oficialų patvirtinimą, kaip reikalaujama šios direktyvos 13 straipsnio 2 dalyje, įstaiga, institutas arba centras, apibrėžti 2 straipsnio 1 dalies c punkte, privalo:
a) turėti aiškias ribas ir būti atskirti nuo supančios aplinkos arba uždarytų gyvūnų ir būti tokioje vietoje, kad nekeltų pavojaus žemdirbystės ūkių, kurių sveikatos statusui galėtų pakenkti tokios patvirtintos įstaigos, instituto arba centro kaimynystė;
b) turėtų reikiamas priemones gyvūnams pagauti, uždaryti į gardą bei izoliuoti ir turėti parengtas tinkamas karantino patalpas ir patvirtintas tvarkas, skirtas iš nepatvirtintų šaltinių atvežamiems gyvūnams;
c) būti neužkrėsti A priede nurodytomis ligomis ir B priede nurodytomis ligomis, jeigu tai yra ligos, toje šalyje įtrauktos į programą pagal 14 straipsnį. Tam, kad įstaiga, institutas arba centras būtų paskelbti neužkrėstais tomis ligomis, kompetentinga institucija turi įvertinti mažiausiai pastaruosius trejus metus vestus apskaitos dokumentus apie gyvūnų sveikatos būklę ir įstaigoje, institute arba centre laikomų gyvūnų klinikinių bei laboratorinių tyrimų rezultatus. Tačiau nukrypstant nuo šio reikalavimo, naujos įmonės patvirtinamos, jei surinkti gyvūnai yra atvežti iš patvirtintų įmonių;
d) įrašyti naujausius duomenis į apskaitos dokumentus, nurodant:
i) kiekvienos rūšies gyvūnų, esančių toje įmonėje, skaičių ir tapatybės duomenis (amžių, lytį, rūšį ir atskirą identifikaciją, jei tikslinga);
ii) į tokią įmonę atvežamų arba iš jos išvežamų gyvūnų kiekį ir tapatybės duomenis (amžių, lytį, rūšį ir individualią identifikaciją, jei tikslinga), informaciją apie kilmės arba paskirties vietą, jų vežimo sąlygas ir sveikatos būklę;
iii) kraujo tyrimų arba bet kokių kitų diagnostinių procedūrų rezultatus;
iv) ligos atvejus ir, jei reikia, taikytą gydymą;
v) įmonėje kritusių gyvūnų, tarp jų gimusių negyvų, tyrimų rezultatus;
vi) tai, kas pastebėta izoliacijos ar karantino metu;
e) turėti reikiamas sutartis su kompetentinga laboratorija dėl kritusių gyvūnų tyrimų arba turėti vieną ar daugiau tinkamų patalpų, kur tokius tyrimus galėtų atlikti kompetentingas asmuo, pavaldus patvirtintam veterinarijos gydytojui;
f) turėti reikiamas sutartis arba turėti patalpas vietoje, tinkamas nuo kokios nors ligos kritusių ar užmigdytų gyvūnų kūnams laikyti;
g) sutartimi ar teisiniu dokumentu užsitikrinti kompetentingos institucijos patvirtinto ar kontroliuojamo veterinarijos gydytojo paslaugas, kuris:
i)
mutatis mutandis laikosi Direktyvos 64/432/EEB 14 straipsnio 3 dalies B punkte nurodytų reikalavimų;
ii) užtikrina, kad kompetentinga institucija patvirtintų, o įstaiga, institutas arba centras naudotų reikiamas ligų priežiūros ir kontrolės priemones pagal atitinkamoje šalyje vyraujančias ligas. Tokios priemonės apima:
— kasmetinį ligų priežiūros planą, įskaitant tinkamą gyvūnų zoonozės kontrolę,
— įtariamų užsikrėtus užkrečiamosiomis ligomis gyvūnų klinikinius, laboratorinius ir kritusių gyvūnų tyrimus,
— gyvūnų skiepijimą nuo infekcinių ligų, kuriomis jie gali sirgti, laikantis tik Bendrijos teisės aktų;
iii) užtikrina, kad apie bet kokius įtartinus mirties atvejus arba bet kokius kitus simptomus, leidžiančius įtarti, kad gyvūnai yra užsikrėtę viena ar daugiau A ir B prieduose nurodytų ligų, būtų nedelsiant pranešama kompetentingai institucijai, jei tai yra viena iš ligų, apie kurią toje valstybėje narėje būtina pranešti;
iv) užtikrina, kad atvežami gyvūnai būtų reikiamai izoliuoti ir būtų laikomasi šios direktyvos reikalavimų ir visų galimų kompetentingos institucijos nurodymų;
v) atsako už tai, kad nuolat būtų laikomasi šios direktyvos gyvūnų sveikatos reikalavimų ir Bendrijos teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę juos transportuojant ir gyvūnų išmatų pašalinimą;
h) laiko gyvūnus, skirtus laboratorijoms, atliekančioms eksperimentus, pagal Direktyvos 86/609/EEB 5 straipsnio nuostatas.
2. Patvirtinimas išlieka, jeigu laikomasi šių reikalavimų:
a) patalpas prižiūri oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas iš kompetentingos institucijos, kuris:
i) bent kartą per metus lankosi įstaigos, instituto arba centro patalpose;
ii) tikrina patvirtinto veterinarijos gydytojo veiklą ir kaip įgyvendinamas kasmetinis ligų priežiūros planas;
iii) užtikrina, kad būtų laikomasi šios direktyvos nuostatų;
b) laikantis šios direktyvos nuostatų į įmonę patekę gyvūnai privalo būti įsigyti kitame patvirtintame centre, institute arba įstaigoje;
c) oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas patvirtina, kad:
— šios direktyvos nuostatos vykdomos,
— atlikus klinikinius, kritusių gyvūnų ir laboratorinius gyvūnų tyrimus nebuvo rasta A ir B prieduose nurodytų ligų;
d) įstaiga, institutas arba centras laiko 1 dalies d punkte nurodytus apskaitos dokumentus po jų patvirtinimo ne trumpiau kaip dešimties metų laikotarpį.
3. Nukrypstant nuo šios direktyvos 5 straipsnio 1 dalies ir šio priedo 2 dalies b punkto, ne iš patvirtintos įstaigos, instituto arba centro įsigyti gyvūnai, įskaitant žmogiškąsias beždžiones (simiae ir prosimiae), gali patekti į patvirtintą įstaigą, institutą ar centrą, jei prieš juos įleidžiant laikyti kartu su kitais gyvūnais tokie gyvūnai praeina karantiną esant oficialiai kontrolei ir laikantis kompetentingos institucijos duotų nurodymų.
Žmogiškųjų beždžionių (simiae ir prosimiae) atveju laikomasi OIE Tarptautiniame sveikatos kodekse (2.10.1 skyriuje ir 3.5.1 priede) išdėstytų karantino reikalavimų.
Jei karantine pagal šio priedo 2 dalies b punktą laikomi kiti gyvūnai, karantinas dėl A priede išvardytų ligų turi trukti ne mažiau kaip 30 dienų.
4. Patvirtintoje įstaigoje, institute arba centre laikomi gyvūnai išvežami iš įstaigos tik į kitą patvirtintą įstaigą, institutą ar centrą, esantį toje arba kitoje valstybėje narėje; tačiau tuomet, kai jie išvežami ne į patvirtintą įstaigą, institutą ar centrą, jie gali būti išvežti tik laikantis kompetentingos institucijos reikalavimų, kad būtų užtikrinta, jog ligos negalės išplisti.
5. Jei pagal Bendrijos teisės aktus valstybei narei suteikiama papildomų garantijų, ji gali kelti atitinkamus papildomus reikalavimus ir reikalauti sertifikatų sirgti galinčių gyvūnų rūšims, atvežamoms į patvirtintą įstaigą, institutą ar centrą.
6. Patvirtinimas gali būti iš dalies arba visiškai sustabdytas, panaikintas arba sugrąžintas tokia tvarka:
a) tais atvejais, kai kompetentinga institucija nustato, kad nevykdomi šio priedo 2 dalies reikalavimai arba įstaigos paskirtis pakito taip, kad jai nebetaikomas šios direktyvos 2 straipsnis, patvirtinimas sustabdomas arba panaikinamas;
b) kai pranešama, kad įtariama viena iš A ir B prieduose išvardytų ligų, kompetentinga institucija sustabdo įstaigos, instituto arba centro patvirtinimą iki tol, kol įtarimas oficialiai paneigiamas. Atsižvelgiant į įtariamos ligos ir ligos perdavimo pavojų, patvirtinimo sustabdymas gali būti taikomas visai įstaigai arba tik tam tikroms atitinkama liga sirgti galinčių gyvūnų kategorijoms. Kompetentinga institucija užtikrina, kad laikantis Bendrijos teisės aktų, reglamentuojančių priemones, kurių turi būti imtasi prieš tokias ligas ir prekiaujant gyvūnais, būtų imamasi priemonių įtarimui patvirtinti arba paneigti ir apsaugoti, kad liga nepaplistų;
c) jei įtariama liga patvirtinama, įstaiga, institutas arba centras tvirtinami iš naujo tik tuo atveju, jeigu patalpose sunaikinus ligą ir infekcijos šaltinius, tinkamai išvalius ir dezinfekavus, vėl laikomasi šio priedo 1 dalyje (išskyrus 1 dalies c punktą) nurodytų reikalavimų;
d) kompetentinga institucija informuoja Komisiją apie įstaigos, instituto arba centro patvirtinimo sustabdymą, panaikinimą arba grąžinimą.
▼B
D PRIEDAS
▼M1
I SKYRIUS
I. Reikalavimai, reglamentuojantys spermos surinkimo centrų tvirtinimą
Spermos surinkimo centrai privalo:
1) būti prižiūrimi centro veterinarijos gydytojo;
2) mažiausiai turėti:
a) rakinamas gyvūnų laikymo patalpas ir, jei reikia arklinių šeimos gyvūnams, mocionui skirtą aikštelę, kurios būtų atskirtos nuo spermos surinkimo, paruošimo ir laikymo patalpų;
b) gyvūnams izoliuoti skirtas patalpas, tiesiogiai nesusisiekiančias su tomis patalpomis, kuriose gyvūnai paprastai laikomi;
c) spermos surinkimo patalpas, įskaitant atskirą patalpą, skirtą valymo ir dezinfekavimo ar sterilizavimo įrenginiams laikyti;
d) spermos paruošimo patalpas, atskirtas nuo surinkimo patalpų, kurios nebūtinai turi būti toje pačioje vietoje;
e) spermos laikymo patalpas, kurios nebūtinai turi būti toje pačioje vietoje;
3) būti pastatyti ar atskirti taip, kad nebūtų sąlyčio su gyvūnais, esančiais už centro ribų;
4) būti pastatyti taip, kad visą centrą, išskyrus biuro patalpas, o laikant arklinių šeimos gyvūnus – mocionui skirtą aikštelę – būtų galima lengvai valyti ir dezinfekuoti.
II. Spermos surinkimo centrų priežiūros reikalavimai
Spermos surinkimo centrai privalo:
1) būti taip prižiūrimi, kad juose būtų laikomi tik tų rūšių gyvūnai, iš kurių turi būti paimta sperma.
Tačiau galima priimti ir kitų naminių gyvūnų, jeigu jie nekelia jokio pavojaus užkrėsti infekcinėmis ligomis tas rūšis, iš kurių turi būti paimta sperma, ir atitinka centro veterinarijos gydytojo nustatytus reikalavimus.
Jeigu arklinių šeimos gyvūnų spermos surinkimo centrai naudojasi tomis pačiomis patalpomis su dirbtinio sėklinimo ar kergimo centru, tai kumelės ir eržilai, skirti kumelėms paruošti, bei eržilai, skirti kergimui, priimami, jeigu jie atitinka D priedo II skyriaus A dalies 1, 2, 3 ir 4 punktų reikalavimus;
2) būti taip prižiūrimi, kad būtų garantuota, jog pildomi registravimo žurnalai, kuriuose nurodoma:
— kiekvieno centre esančio gyvūno rūšis, veislė, gimimo data ir tapatumas,
— gyvūnų, atvykstančių į centrą ir iš jo išvykstančių, judėjimas,
— ligos istorija ir visi laikomiems gyvūnams atlikti diagnostiniai tyrimai bei jų rezultatai, taikytas gydymas ir vakcinavimas,
— spermos paėmimo ir paruošimo data,
— spermos paskirties vieta,
3) poravimosi metu būti apžiūrėti oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo bent kartą per metus, jeigu laikomi gyvūnai, kurių poravimasis yra sezoninis, ir du kartus per metus, jeigu gyvūnų poravimasis nepriklauso nuo metų laiko, kad būtų apsvarstyti ir patikrinti visi klausimai, susiję su patvirtinimo ir priežiūros reikalavimais;
4) būti taip prižiūrimi, kad į juos nepatektų pašaliniai asmenys. Be to, įgaliotieji lankytojai privalo laikytis centro veterinarijos gydytojo nustatytų reikalavimų;
5) samdyti kompetentingus darbuotojus, tinkamai apmokytus dezinfekavimo ir higienos metodų, kuriuos taikant neleidžiama plisti ligoms;
6) būti taip prižiūrimi, kad būtų garantuota, jog:
— visi centre laikomi gyvūnai ne mažiau kaip 30 dienų iki pirmojo spermos surinkimo ir spermos surinkimo metu nebuvo kergiami,
— sperma yra renkama, ruošiama ir saugoma tik patalpose, įrengtose šiems tikslams,
— visi įrankiai, naudojami spermai paimti iš gyvūno donoro arba jai paruošti, prieš naudojimą yra tinkamai dezinfekuojami ar sterilizuojami arba yra nauji, vienkartiniai ir panaudojus išmetami.
— Jeigu arklinių šeimos gyvūnų spermos surinkimo centrai naudojasi tomis pačiomis patalpomis su dirbtinio sėklinimo ar kergimo centru, reikia griežtai atskirti dirbtiniam sėklinimui ar kergimui naudojamus įrankius ir įrenginius nuo tų įrankių ir įrenginių, kurie liečiasi su gyvūnais donorais ar kitais spermos surinkimo centre laikomais gyvūnais ir sperma,
— spermai paruošti naudojami tokie gyvūninės kilmės produktai, pvz., skiedikliai, priedai ar užpildai, kurie nekelia jokio pavojaus gyvūnų sveikatai arba kurie prieš tai yra buvę apdoroti, kad būtų išvengta tokio pavojaus,
— ruošiant užšaldytą ar atšaldytą spermą, naudoja kriogeninį agentą, kuris prieš tai nebuvo panaudotas kitiems gyvūninės kilmės produktams,
— indai, skirti spermai laikyti ar vežti, prieš naudojimą yra tinkamai dezinfekuojami ar sterilizuojami arba yra nauji, vienkartiniai ir panaudojus išmetami;
7) garantuoti, kad kiekvienas spermos kiekis būtų neištrinamai identifikuotas taip, kad būtų galima nustatyti kilmės valstybę narę, surinkimo datą, gyvūno donoro rūšį, veislę ir tapatumą, taip pat patvirtinto centro, kuriame buvo surinkta sperma, pavadinimą ir (ar) numerį.
▼B
II SKYRIUS
Reikalavimai, kurių turi būti laikomasi surinkimo centruose
Reikalavimai, taikomi priimant vyriškos lyties donorus
▼M1
A. ERŽILAI
Sperma gali būti imama tik iš tokio eržilo, kuris, kaip tvirtina centro veterinarijos gydytojas, atitinka šiuos reikalavimus:
1) priėmimo į centrą metu ir spermos surinkimo dieną jis privalo neturėti jokių infekcinės ar užkrečiamosios ligos požymių;
2) jis turi būti įsigytas iš valstybės narės ar trečios šalies teritorijos ar teritorijos dalies, jeigu teritorija suskirstyta regionais, iš veterinarijos gydytojo prižiūrimo ūkio, o kiekvienas iš jų atitinka Tarybos direktyvos 90/426/EEB reikalavimus;
3) 30 dienų iki spermos surinkimo jis turėjo būti laikomas tokiuose ūkiuose, kuriuose per tą laikotarpį nė vienas eržilas neturėjo jokių klinikinių arklinių šeimos gyvūnų virusinio arterito požymių;
4) 60 dienų iki spermos surinkimo jis turėjo būti laikomas tokiuose ūkiuose, kuriuose per tą laikotarpį nė vienas eržilas neturėjo jokių klinikinių arklinių šeimos gyvūnų kontaginio metrito požymių;
5) 30 dienų iki pirmojo spermos surinkimo ir spermos surinkimo laikotarpiu jis negali būti kergiamas;
6) jam turi būti atlikti toliau išvardyti tyrimai, atliekami ir patvirtinami kompetentingos institucijos pripažintoje laboratorijoje pagal 7 punkte išdėstytą programą:
i) arklinių šeimos gyvūnų infekcinei anemijai nustatyti — agaro gelio imunodifuzinis tyrimas, žinomas kaip Coggins tyrimas, o jo rezultatas turi būti neigiamas;
ii) arklinių šeimos gyvūnų virusiniam arteritui nustatyti — serumo neutralizavimo tyrimas. Išskyrus atvejus, kai atskiedus serumą 1:4 rezultatas yra neigiamas, arklinių šeimos gyvūnų virusiniam arteritui nustatyti atliekamas visos eržilo donoro spermos mėginio viruso išskyrimo tyrimas, kurio rezultatas turi būti neigiamas;
iii) arklinių šeimos gyvūnų kontaginiam metritui nustatyti — tyrimas, atliekamas du kartus su 7 dienų pertrauka, išskiriant Taylorella equigenitalis mikrobą iš dar neišmestos sėklos skysčio arba spermos bandinio, taip pat iš lyties organų tepinėlių, kurie imami mažiausiai iš apyvarpės, šlaplės ir šlaplės duobės, o rezultatas kiekvienu atveju turi būti neigiamas;
7) jam turi būti taikoma viena iš šių tyrimų programų:
i) kai sperma surenkama norint prekiauti šviežia ar atšaldyta sperma:
— ir eržilas donoras ne mažiau kaip 30 dienų iki pirmojo spermos surinkimo ir spermos surinkimo metu buvo nuolat laikomas surinkimo centre, o joks surinkimo centre laikomas arklinių šeimos gyvūnas neturėjo tiesioginio sąlyčio su arklinių šeimos gyvūnais, kurių sveikatingumo statusas yra žemesnis nei eržilo donoro, 6 punkto i, ii ir iii papunkčiuose reikalaujami tyrimai atliekami per 14 dienų nuo minėtojo laikymo laikotarpio pradžios, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus prasidėjus poravimosi metui,
— ir eržilas donoras nebuvo nuolat laikomas surinkimo centre, o (ar) kiti surinkimo centre laikomi arklinių šeimos gyvūnai turėjo tiesioginį sąlytį su žemesnio sveikatingumo statuso arklinių šeimos gyvūnais, 6 punkto i, ii ir iii papunkčiuose reikalaujami tyrimai atliekami per 14 dienų iki pirmojo spermos surinkimo, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus prasidėjus poravimosi metui. Be to, spermos surinkimo laikotarpiu 6 punkto i papunktyje reikalaujamas tyrimas kartojamas ne rečiau kaip kas 120 dienų. 6 punkto ii papunktyje reikalaujamas tyrimas atliekamas ne daugiau kaip prieš 30 dienų iki kiekvieno spermos surinkimo, išskyrus tuos atvejus, kai tiriant viruso išskyrimo tyrimu, kuris turi būti atliekamas kiekvienais metais, eržilo serologinio tyrimo arklinių šeimos gyvūnų virusiniam arteritui nustatyti rezultatas yra teigiamas;
ii) kai sperma surenkama norint prekiauti užšaldyta sperma, taikomos tyrimų programos, apibūdintos 7 punkto i papunkčio pirmoje ir antroje įtraukose, arba atliekami tyrimai, reikalaujami 6 punkto i, ii ir iii papunkčiuose, tiek viena, tiek kita darant per privalomąjį 30 dienų spermos laikymo laikotarpį, bet ne anksčiau kaip 14 dienų po spermos surinkimo ir nepriklausomai nuo eržilo laikymo statuso.
▼B
B. AVINAI IR OŽIAI
1. Sperma gali būti renkama tik iš tų centruose arba ūkiuose laikomų avinų ir ožių, kurie, kaip tvirtina oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas, atitinka toliau pateiktus reikalavimus:
a) spermos surinkimo dieną jie turi būti sveiki;
b) jie turi atitikti reikalavimus, nustatytus Direktyvos 91/68/EEB dėl Bendrijos vidaus prekybos 4, 5 ir 6 straipsniuose.
Be to, gyvūnams donorams per trisdešimt dienų iki spermos ėmimo turi būti atlikti šie tyrimai, o jų rezultatai turi būti neigiami:
— bruceliozės (B. melitensis) tyrimas, atliktas laikantis Direktyvos 91/68/EEB C priedo reikalavimų,
— infekcinio epididimito (B. ovis) tyrimas, atliktas laikantis pagal Direktyvos 91/68/EEB D priedo reikalavimų,
— pasienio ligos viruso tyrimas;
c) jiems turi būti atlikti reikiami tyrimai arba jie turi būti tikrinami, kad būtų garantuota, jog laikomasi šio punkto a ir b papunkčių reikalavimų.
2. Tyrimai, nurodyti 1 punkte, turi būti atliekami valstybės narės patvirtintoje laboratorijoje.
▼M1
|
C.
|
Jeigu nors vieno A arba B dalyse nurodyto gyvūno tyrimo rezultatai yra teigiami, tas gyvūnas turi būti izoliuotas, o sperma, paimta iš jo po paskutiniojo tyrimo, kurio rezultatas neigiamas, neprekiaujama. Toks pat reikalavimas taikomas spermai, kuri ūkyje arba surinkimo centre buvo paimta iš kitų gyvūnų, galinčių susirgti atitinkama liga, po tos dienos, kai atliktų tyrimų rezultatai pasirodė esą teigiami. Prekyba neatnaujinama tol, kol nebus susigrąžintas iki tol buvęs centro sveikatos statusas.
|
III SKYRIUS
Reikalavimai, kurie turi būti taikomi spermai, kiaušialąstėms ir embrionams
Sperma, kiaušialąstės ir embrionai turi būti surinkti, paruošti ir užkonservuoti, laikantis šių principų:
a) Kiaušialąstės ir embrionai, net ir arklinių šeimos gyvūnų, turi būti plaunami laikantis tų reikalavimų, kurie turi būti apibrėžti 26 straipsnyje nustatyta tvarka. Kol bus priimti tokie reikalavimai, taikomi tarptautiniai standartai.
Kiaušialąsčių ir embrionų skaidrusis apvalkalas turi būti paliktas neliestas iki plovimo ir po jo.
Vienu metu gali būti plaunami tik vieno ir to paties donoro kiaušialąstės ir embrionai.
Išplovus turi būti ištirtas kiekvienos kiaušialąstės arba embriono skaidrusis apvalkalas, apžiūrint visą jo bent 50 kartų padidintą paviršiaus plotą, ir turi būti patvirtinta, kad jis yra nepaliestas ir nėra jokių prie jo prilipusių svetimkūnių.
b) Terpės ir tirpalai, naudojami kiaušialąstėms ir embrionams surinkti bei paruošti (apžiūrėti, plauti ir tvarkyti), taip pat užkonservuoti ar užšaldyti, turi būti sterilizuoti laikantis patvirtintų būdų ir tvarkomi taip, kad išliktų sterilūs.
Į kiaušialąsčių ir embrionų surinkimo, plovimo ir konservavimo terpes, taip pat į spermos skiediklius turi būti dedama antibiotikų. Prireikus 26 straipsnyje nurodyta tvarka bus nustatytos išsamios taisyklės.
c) Visos medžiagos, naudojamos spermai, kiaušialąstėms ir embrionams surinkti bei paruošti, taip pat konservuoti ar užšaldyti, prieš naudojimą turi būti dezinfekuojamos ar sterilizuojamos arba turi būti naujos, vienkartinės ir panaudojus išmetamos.
d) 26 straipsnyje nurodyta tvarka gali būti numatyti papildomi tyrimai, ypač surenkant plovimo skysčius bei siekiant nustatyti, ar juose nėra patogenų.
e) Tos kiaušialąstės ir embrionai, kurie buvo tinkamai apžiūrėti taip, kaip numatyta a punkte, kaip ir sperma patalpinami steriliuose induose, kurie būna tinkamai identifikuoti, o juose laikomi produktai tik iš vieno moteriškosios arba vyriškosios lyties donoro ir kurie nedelsiant užplombuojami.
Identifikavimas, kuris turi būti nustatytas 26 straipsnyje nurodyta tvarka, užtikrina, kad būtų galima nustatyti mažiausiai kilmės šalį, surinkimo datą, gyvūno donoro rūšį, veislę ir tapatumą, taip pat spermos surinkimo centro (grupės) pavadinimą ir (ar) numerį.
f) Užšaldyta sperma, kiaušialąstės ir embrionai turi būti sudedami į sterilius skysto azoto pripildytus indus, kuriuose produktui nėra jokio pavojaus būti užterštam.
g) Užšaldyta sperma, kiaušialąstės ir embrionai turi būti laikomi patvirtintomis sąlygomis mažiausiai 30 dienų iki išsiuntimo.
h) Sperma, kiaušialąstės ir embrionai turi būti vežami induose, kurie prieš naudojimą buvo atitinkamai išplauti, dezinfekuoti ar sterilizuoti arba yra nauji, vienkartiniai ir panaudojus išmetami.
IV SKYRIUS
Moteriškosios lyties donorai
Moteriškos lyties gyvūnai gali būti naudojami kaip embrionų ar kiaušialąsčių donorai tik tuo atveju, jeigu jie ir bandos, iš kurių jie kilę, atitinka, ką patvirtina valstybinis veterinarijos gydytojas, atitinkamų direktyvų dėl prekybos Bendrijos viduje gyvūnais, skirtais veisimui ir tokios veislės produkcijos reikalavimus.
Tarybos direktyvos 64/432/EEB nuostatos taikomos kiaulėms, o Tarybos direktyvos 91/68/EEB nuostatos taikomos avims ir ožkoms.
Be to, kad tenkinami Tarybos direktyvos 90/426/EEB nustatyti reikalavimai, arklinių šeimos gyvūnai prieš kiaušialąsčių ar embrionų surinkimą turi būti 60 dienų laikomi tokiuose ūkiuose, kuriuose nėra jokių klinikinių arklinių šeimos gyvūnų kontaginio metrito požymių. 30 dienų iki kiaušialąsčių ar embrionų surinkimo jie neturi būti kergiami.
▼M3
E PRIEDAS
1 dalis
2 dalis
3 dalis
▼M7
F PRIEDAS
1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 64/432/EEB dėl gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai galvijais ir kiaulėmis
1988 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 88/407/EEB nustatanti gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus Bendrijos vidaus prekybai užšaldyta galvijų sperma bei jos importui
1989 m. rugsėjo 25 d. Tarybos direktyva 89/556/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą galvijų embrionais ir jų importą iš trečiųjų šalių
1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 90/426/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių arklinių šeimos gyvūnų importą iš trečiųjų šalių ir jų judėjimą
1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 90/429/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų Bendrijos vidaus prekybai naminių kuilių sperma ir jos importui
1990 m. spalio 15d. Tarybos direktyva 90/539/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą naminiais paukščiais ir perinti skirtais kiaušiniais ir jų importą iš trečiųjų šalių
1991 m. sausio 28 d. Tarybos direktyva 91/67/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių akvakultūros gyvūnų ir jų produktų teikimą į rinką
1991 m. sausio 28 d. Tarybos direktyva 91/68/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą avimis ir ožkomis
2004 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 68/2004/EB, nustatanti gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias tam tikrų kanopinių gyvūnų importą į ir tranzitą per Bendriją, iš dalies keičianti direktyvas 90/426/EEB ir 92/65/EEB ir pakeičianti Direktyvą 72/462/EEB.