Briuselis, 2017 04 26

SWD(2017) 200 final

KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS

Socialinių rodiklių suvestinė

pridedamas prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

dėl Europos socialinių teisių ramsčio sukūrimo

{COM(2017) 250 final}
{SWD(2017) 201 final}
{SWD(2017) 206 final}


Vienas iš svarbiausių Europos Komisijos prioritetų – užtikrinti socialiai atsakingesnę ir teisingesnę Europą. Europos socialinių teisių ramstis siūlomas kaip kelrodis, padėsiantis siekti naujosios socialinės ir ekonominės konvergencijos ir paskatinti reformas nacionaliniu lygmeniu. Pagal nustatomą sistemą įgyvendinti ramstį padeda pagrindinių socialinių rodiklių suvestinė, leidžianti įvertinti dalyvaujančiųjų valstybių narių pasiekimus užimtumo ir socialinės apsaugos srityje. Ši stebėsenos priemonė taip pat leidžia užfiksuoti gerus rezultatus kaip orientyrus, padėsiančius užtikrinti bendrą padėties gerėjimą.

Rodiklių suvestinė bus naudojama kaip piliečiams prieinama ir suprantama sistema, leidžianti realiai, kompleksiškai ir objektyviai stebėti daromą socialinę pažangą. Ji leidžia laiku nustatyti svarbiausias valstybių narių, ES ir euro zonos užimtumo ir socialines problemas bei įvertinti padarytą pažangą. Šioje suvestinėje sąvoka „socialinė pažanga“ apibrėžiama kaip gebėjimas didinti ir išlaikyti gerovės lygį ir galimybes, suteikiančias žmonėms galimybes panaudoti visą savo potencialą ir patenkinti pagrindinius poreikius.

Ši apibrėžtis apima tris plačius socialinės pažangos aspektus: 1) lygias galimybes ir galimybę įsidarbinti, 2) dinamiškas darbo rinkas ir sąžiningas darbo sąlygas ir 3) viešąją paramą / socialinę apsaugą ir įtrauktį.

1)Lygių galimybių ir galimybės įsidarbinti aspektu vertinamas sąžiningumas švietimo, įgūdžių ir mokymosi visą gyvenimą, lyčių, nelygybės ir socialinio judumo, gyvenimo sąlygų ir jaunimo srityse.

2)Dinamiškų darbo rinkų ir sąžiningų darbo sąlygų aspektu vertinama, ar rinkos yra pakankamai veiksmingos ir laisvos, kad sudarytų palankias sąlygas darbo pakeitimui bei darbo paieškai konkurencingoje ekonomikoje. Šios antraštinės dalies rodikliai apima darbo rinkų veikimą, įsidarbinimo ir perėjimo paramą ir, kita vertus, darbo sąlygų ir darbo užmokesčio sąžiningumo aspektą.

3)Viešosios paramos / socialinės apsaugos ir įtraukties aspektu vertinamas sąžiningumas teikiant viešąją paramą ir (arba) socialinę apsaugą. Šie rodikliai visų pirma atspindi situaciją paslaugų teikimo ir socialinių apsauginių sąlygų srityse.

Rodiklių suvestinė leidžia palyginti ES valstybių narių pasiekimus ES ir euro zonos vidurkių atžvilgiu. Be to, ji sudaro galimybę bent tam tikrais aspektais palyginti ES ir kitų tarptautinių subjektų rezultatus. Toks palyginimas gali praversti kaip empirinis pagrindas atnaujintam savitarpio mokymosi keičiantis gerąja patirtimi procesui. Be to, rodiklių suvestinė leis grafiškai užfiksuoti ilgalaikes tendencijas. Kai tai įmanoma ir tikslinga, rodikliai išskaidyti pagal amžių, lytį ir (arba) įgytą išsilavinimą.

Atrinkta 12 sričių, kuriose gali būti vertinama socialinė pažanga vienoje iš trijų pirmiau nurodytų kategorijų. Rodikliai, kuriuos siūloma taikyti šiose srityse, grindžiami jau turimais kiekybiniais duomenimis, kuriuos surinko Eurostatas (visų pirma rengiant ES statistiką apie pajamas ir gyvenimo sąlygas (ES SPGS), kas ketverius metus vykdant darbo užmokesčio struktūros tyrimą, įtraukiant nacionalinius metinius įvertinimus ir atliekant darbo jėgos tyrimą) ir EBPO.

Europos semestras, metinis ekonominės politikos koordinavimo ciklas, yra svarbi priemonė, leidžianti ES ir valstybių narių lygmenimis atidžiai stebėti pokyčius įvairiose srityse, kuriose taikomas Europos socialinių teisių ramstis. Todėl rodiklių suvestinė bus svarstoma atitinkamuose Tarybos komitetuose, kad vėliau galėtų būti panaudota įgyvendinant Europos semestrą ir įtraukta į kiekvienais metais rudenį skelbiamą metinę užimtumo ataskaitą ir metinę augimo apžvalgą. Pirmi (paryškintuoju šriftu) nurodyti kiekvienos srities rodikliai turėtų būti laikomi pagrindiniais suvestinės rodikliais, kurie bus įtraukiami į bendrą užimtumo ataskaitą, o kiti yra antriniai rodikliai, kurie pagal aktualumą bus aptariami bendros užimtumo ataskaitos tekste. Pastaraisiais metais užimtumo ir socialinių aspektų svarba įgyvendinant Europos semestrą išaugo, ir rodiklių suvestinė leis išsamiau aptarti užimtumo ir socialines problemas Europos semestre ir pagal jį rengiamose euro zonai bei konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes, gali būti aptariamos ir skatinamos svarbios tikslinės reformos. Suvestinė taip pat gali būti pasitelkiama kaip atskaitos taškas planuojant socialinio matmens veiklą euro zonoje.



Priedas. Socialinių rodiklių suvestinė. Pagrindiniai ir antriniai rodikliai

Lygios galimybės ir galimybė įsidarbinti

Švietimas, įgūdžiai ir mokymasis visą gyvenimą

1.Švietimo ir mokymo įstaigų nebaigę asmenys

(18–24 m. švietimo ir mokymo įstaigų nebaigusių asmenų dalis pagal lytį)

Eurostatas

Suaugusiųjų dalyvavimas mokymosi programose

(Mokymasis visą gyvenimą: 25–64 m. asmenys, kurie mokosi švietimo ir mokymo įstaigose, pagal lytį)

Eurostatas

 

Nepakankami mokymosi rezultatai, prasti matematikos mokėjimo PISA rezultatai, 15-mečiai)

EBPO

Aukštąjį išsilavinimą įgiję asmenys 30–34 m. amžiaus grupėje

(Aukštąjį išsilavinimą įgiję asmenys: 30–34 m. asmenų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, procentinė dalis pagal lytį)

Eurostatas

Lyčių lygybė darbo rinkoje

2.Vyrų ir moterų užimtumo lygio skirtumas

(Vyrų ir moterų užimtumo lygio skirtumas)

Eurostatas

Lyčių nelygybė darbo ne visą darbo dieną srityje

Lyčių nelygybė darbo ne visą darbo dieną srityje – dalis viso užimtumo atžvilgiu)

Eurostatas

Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas (nekoreguota forma)

(Nekoreguotas vyrų ir moterų valandinio darbo užmokesčio skirtumas, procentinė dalis)

Eurostatas

Nelygybė ir į kilimas socialiniais laiptais

3.Pajamų nelygybė

(kvintilio dalies santykis, S80/S20)

Eurostatas

(Rezultatų skirtumai, siejami su mokinių socialine ir ekonomine padėtimi (socialinės ir ekonominės bei kultūrinės padėties poveikis PISA vertinimui)

EBPO

Gyvenimo sąlygos ir skurdas

4.Skurdo grėsmės arba socialinės atskirties lygis (AROPE)

(Visų skurdo riziką arba socialinę atskirtį patiriančių gyventojų procentinė dalis, pagal lytį)

Eurostatas

1.

Skurdo rizikos lygis (AROP)

(Visų skurdo riziką patiriančių gyventojų procentinė dalis pagal lytį)  

Eurostatas

2.

Didelio materialinio nepritekliaus lygis (SMD)

(Visų didelį materialinį nepriteklių patiriančių gyventojų procentinė dalis pagal lytį)  

Eurostatas

3.

Mažo darbo intensyvumo namų ūkiuose gyvenantys asmenys

(Visų ne vyresnių kaip 60 m. gyventojų, gyvenančių mažo darbo intensyvumo namų ūkiuose, procentinė dalis pagal lytį)

Eurostatas

4.

Labai prastų būsto sąlygų rodiklis

(Visų gyventojų, gyvenančių perpildytame būste ir prastomis būsto sąlygomis, procentinė dalis pagal valdos statusą)

Eurostatas

Jaunimas

5.Nedirbančių ir švietimo ar mokymo įstaigose nesimokančių jaunuolių dalis, 15–24 m. amžiaus grupė

(NEET rodiklis pagal lytį)

Eurostatas

Dinamiškos darbo rinkos ir sąžiningos darbo sąlygos

Darbo jėgos struktūra

6.Užimtumo lygis

(20–64 m., pagal lytį, amžių ir įgytą išsilavinimą)

Eurostatas

7.Nedarbo lygis

(15–74 m., pagal lytį, amžių ir įgytą išsilavinimą)

Eurostatas

Darbo jėgos aktyvumo lygis

(15–64 m., pagal lytį ir amžių)

Eurostatas

Jaunimo nedarbo lygis

(15–24 m., pagal lytį)

Eurostatas

Ilgalaikio nedarbo dalis

(palyginti su visų aktyvių gyventojų skaičiumi, pagal lytį)

Eurostatas

Darbo rinkos dinamika

8.Aktyvinimo priemonės: dalyvaujančiųjų darbo rinkos priemonėse skaičius iš 100 dirbti norinčių asmenų (iš viso)

Eurostatas

Užimtumas dabartinėje darbo vietoje, pagal trukmę

Dabartinėje darbo vietoje dirbančių asmenų procentinė dalis pagal trukmę (metai arba trumpiau, 1–2 metai, 2–5 metai, daugiau kaip 5 metai)

Eurostatas

Laikinų darbo sutarčių keitimo į nuolatines rodiklis (3 metų vidurkis)

(18 metų ir vyresnių gyventojų, kurių darbo statusas iš laikinos sutarties praėjusiais metais pasikeitė į nuolatinę sutartį šiais metais, pagal lytį)

Eurostatas

Pajamos, įskaitant susijusias su darbu

9.Pakoreguotos realiosios bendrosios namų ūkių disponuojamosios pajamos (PGS vienam gyventojui, indeksas 2008 m. = 100)

Eurostatas

10.Valandinis atlygis darbuotojams

Savarankiški skaičiavimai remiantis Eurostato duomenimis

Dirbančiųjų skurdo rizikos lygis

(18 m. ir vyresnių gyventojų, kurie dirbdami patiria skurdo riziką, procentinė dalis pagal lytį)

Eurostatas

Viešoji parama / socialinė apsauga ir įtrauktis

Viešosios skurdo mažinimo politikos poveikis

11.Socialinių pervedimų (išskyrus pensijas) poveikis skurdo mažinimui

(Asmenų, kuriems gresia skurdas, skaičiaus prieš socialinius pervedimus ir po jų skirtumas skaičiuojant visus gyventojus, pagal lytį)

Eurostatas

Valdžios sektoriaus išlaidos pagal funkcijas

Valdžios sektoriaus išlaidos, BVP procentinė dalis, pagal sritį (socialinė apsauga, sveikatos priežiūra ir švietimas)

Eurostatas

Bendrasis pajamų pakeitimo santykis (pensijos)

(65–74 metų asmenų kategorijos medianinių asmeninių bendrųjų pensijų, palygti su 50–59 m. asmenų medianinėmis asmeninėmis bendrosiomis pajamomis, santykis)

Eurostatas

Ikimokyklinės priežiūros įstaigos

12.Jaunesni nei 3 metų vaikai, lankantys oficialias vaikų priežiūros įstaigas

(Vaikai, lankantys oficialias vaikų priežiūros įstaigas (tos pačios amžiaus grupės vaikų dalis, 0–3 metai))

Eurostatas

Sveikatos priežiūra

13.Asmenų nurodytas nepatenkintas medicininės priežiūros poreikis (ES SPGS)

(Visų gyventojų, nurodžiusių nepatenkintą medicininės priežiūros poreikį, procentinė dalis pagal lytį)

Eurostatas

Sveiko gyvenimo metai (sulaukus 65 metų)

Eurostatas

Savo lėšomis padengiamos sveikatos priežiūros išlaidos

Eurostatas

Skaitmeninė prieiga

14.Gyventojų e. įgūdžių lygis

(Gyventojų, turinčių bendruosius pagrindinius arba geresnius nei pagrindinius e. įgūdžius, dalis pagal lytį)

Eurostatas

Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) internetinio ryšio aspektas: fiksuoto plačiajuosčio ryšio skverbtis (33 %), judriojo plačiajuosčio ryšio skverbtis (22 %), greitis (33 %) ir įperkamumas (11 %)

Skaitmeninės darbotvarkės rezultatų suvestinė.