EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2017 06 30
COM(2017) 600 final
KOMISIJOS ATASKAITA
METINĖ 2016 M.
SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPŲ TAIKYMO ATASKAITA
METINĖ 2016 M.
SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPŲ TAIKYMO ATASKAITA
1.
Įvadas
Tai 24-oji metinė subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ES teisėkūros srityje ataskaita. Ataskaita teikiama pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 2 9 straipsnį.
Ataskaitoje apžvelgiama, kaip ES institucijos ir įstaigos įgyvendino šiuos du principus 2016 m. ir kaip, palyginti su ankstesniais metais, pasikeitė praktinis jų taikymas. Joje taip pat pateikta Komisijos pasiūlymų, dėl kurių gauta nacionalinių parlamentų pagrįstų nuomonių, analizė. Atsižvelgiant į tai, kad subsidiarumo kontrolės mechanizmas ir nacionalinių parlamentų ir Komisijos vedamas politinis dialogas yra glaudžiai susiję, ši ataskaita turėtų būti laikoma papildančia Komisijos 2016 m. metinę santykių su nacionaliniais parlamentais ataskaitą.
2.
Principų taikymas institucijose
2.1.
Komisija
Komisijos iniciatyvų atitikties subsidiarumo ir proporcingumo principams patikra yra neatskiriama Komisijos reglamentavimo praktikos dalis. 2016 m. Komisija ir toliau praktiškai įgyvendino savo sustiprintą Geresnio reglamentavimo darbotvarkę, kuri apima išsamesnes gaires, kaip įvertinti subsidiarumą ir proporcingumą politikos formavimo procese, ir naujas galimybes piliečiams bei suinteresuotiesiems subjektams teikti grįžtamąją informaciją. Komisija taip pat toliau vertina esamas politikos programas, prieš pateikdama pasiūlymus dėl teisės aktų peržiūros. Šių vertinimų metu įvertinama, ar esamos politikos priemonės vis dar atitinka paskirtį ir kokia apimtimi jos atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principus. Geresnio reglamentavimo principai ir priemonės, įskaitant subsidiarumo ir proporcingumo vertinimus, yra taikomi įvairiais sprendimų priėmimo proceso etapais, atsižvelgiant į atitinkamą analizę ir suinteresuotųjų subjektų indėlį:
1.Ankstyvuoju politikos planavimo proceso etapu Komisijos interneto svetainėje „Europa“
skelbiami visų svarbių naujų iniciatyvų veiksmų planai arba įžanginiai poveikio vertinimo dokumentai. Juose preliminariai apibūdinamos numatytos iniciatyvos ir pateikiami Komisijos poveikio vertinimo ir konsultacinio darbo planai. Veiksmų planuose arba įžanginiuose poveikio vertinimo dokumentuose taip pat pateiktas pradinis pagrindimas dėl veiksmo atitikties subsidiarumo ir proporcingumo principams.
2.Politikos formavimo procese subsidiarumo ir proporcingumo aspektai analizuojami poveikio vertinimuose, kurių metu taip pat rengiamos atviros konsultacijos su visuomene. Poveikio vertinimų metu sprendžiama, kaip subsidiarumo ir proporcingumo principai taikomi kiekvienu konkrečiu atveju. Šios analizės kokybę nepriklausomai tikrina Reglamentavimo patikros valdyba.
3.Galiausiai, aiškinamajame memorandume, pridėtame prie Komisijos pasiūlymo, apibendrinama, kaip laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų. Komisijai priėmus pasiūlymą, suinteresuotieji subjektai vis dar gali pateikti atsiliepimus apie pasiūlymą ir apie susijusį poveikio vertinimą, įskaitant subsidiarumo ir proporcingumo klausimus. Tada visi tokie atsiliepimai pateikiami kaip indėlis į teisėkūros procesą.
2015 m. įsteigta Komisijos svetainė „Palengvinkite naštą – išsakykite savo nuomonę“
ir 2016 m. pradėjusi veikti Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programos (REFIT) platforma taip pat suteikia galimybę visuomenei ir suinteresuotiesiems subjektams aptarti su Komisija galimą pernelyg didelę naštą ar esamų reglamentavimo priemonių trūkumus; į šias diskusijas gali būti įtraukti ir subsidiarumo ar proporcingumo klausimai. 2016 m. REFIT platformoje Komisijai pateiktas pirmasis rekomendacijų, kaip supaprastinti ir sumažinti esamų ES teisės aktų reglamentavimo naštą, rinkinys; į šias rekomendacijas Komisija atsiliepia įgyvendindama savo 2017 m. darbo programą. 2016 m. balandžio mėn. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pirmininkai pasirašė naują Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros, parodydami trijų institucijų įsipareigojimą siekti geresnio reglamentavimo. Šiame susitarime numatyti trijų institucijų įsipareigojimai stebėti, kaip laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų, ir juos įgyvendinti ir, konkrečiau, įpareigojimas Komisijai pateikti šių aspektų vertinimą aiškinamajame memorandume, kuris pridedamas prie jos pasiūlymų.
Subsidiarumo analizė
Naujose Geresnio reglamentavimo gairėse ir su jomis pateiktame priemonių rinkinyje
, kuris priimtas 2015 m. gegužės mėn., reikalaujama, kad, svarstant naują iniciatyvą tose srityse, kuriose ES neturi išimtinės kompetencijos, ir vertinant jau taikomos intervencijos svarbą ir Europos pridėtinę vertę, Komisija privalo atlikti subsidiarumo analizę. Komisija atlieka tiek teisėkūros, tiek ir ne teisėkūros procedūra priimamų iniciatyvų subsidiarumo analizę. Analizės tikslas yra dvejopas: pirma, įvertinti, ar veiksmas, kurio būtų imtasi nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmenimis, yra pakankamas atitinkamam tikslui pasiekti; antra, įvertinti, ar Sąjungos veiksmai suteiktų pridėtinės vertės, palyginti su valstybių narių veiksmais.
Pagal Geresnio reglamentavimo gaires ir priemonių rinkinį svarbiausią analizės dalį sudaro svarstomos iniciatyvos svarbos Europos Sąjungai įvertinimas. Pagrindiniai svarstomi klausimai yra šie: geografinė taikymo sritis, poveikį patiriančių subjektų skaičius, susijusių valstybių narių skaičius ir pagrindinis ekonominis, socialinis poveikis ir poveikis aplinkai. Be to, atliekant analizę, kokybės ir, kiek įmanoma, kiekybės prasme įvertinama, ar esama didelės tarpvalstybinės problemos. Atliekant analizę taip pat turėtų būti įvertinami Sąjungos veiksmo privalumai ir trūkumai, palyginti su tuo, jei veiksmo imtųsi valstybės narės.
Proporcingumo analizė
Pagal proporcingumo principą Sąjungos veiksmų turinys ir forma neturi viršyti to, kas būtina siekiant Sutarčių tikslų
. Laikantis proporcingumo principo siekiama užtikrinti, kad politikos reglamentavimo priemonių metodas ir mastas atitiktų tikslą. Proporcingumo principas turėtų būti aiškiai nurodytas poveikio vertinimuose
, įvertinimo ir tinkamumo patikros dokumentuose.
Visų pirma, Geresnio reglamentavimo gairėse ir priemonių rinkinyje reikalaujama, kad Komisija, atlikdama proporcingumo analizę, įvertintų:
·ar priemonėmis viršijama tai, kas yra būtina siekiant išspręsti problemą ir tinkamai pasiekti tikslą;
·ar iniciatyvos taikymo sritis apima tik tuos aspektus, kurių valstybės narės negali tinkamai pasiekti pačios, o ES galėtų pasiekti geresnių rezultatų;
·ar veiksmas arba pasirinkta priemonė yra kuo paprastesni ir tinka tam, kad būtų tinkamai pasiektas tikslas ir užtikrintas veiksmingas vykdymas;
·ar išlaidos yra apribotos iki būtiniausiųjų ir yra proporcingos siekiamam tikslui;
·ar pasirinktos priemonės (reglamentas, direktyva ar alternatyvūs reguliavimo metodai) yra tinkamai pagrįstos; ir
·ar laikomasi konkrečiose valstybėse narėse nusistovėjusios nacionalinės tvarkos ir atsižvelgiama į jų ypatingas aplinkybes.
Poveikio vertinimas
Poveikio vertinimus reikia atlikti tais atvejais, kai manoma, jog iniciatyva turės reikšmingą ekonominį, socialinį poveikį arba poveikį aplinkai. Jie apima problemos vertinimą, galimas politikos galimybes ir jų tikėtiną poveikį bei tai, kaip iniciatyva atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principus.
2015 m. liepos mėn. Poveikio vertinimo valdybą pakeitė Reglamentavimo patikros valdyba. 2016 m. Valdyba buvo sudaryta iš pirmininko (generalinio direktoriaus) ir penkių visą darbo laiką dirbančių narių, iš kurių du buvo ne iš Komisijos. Trečias ir paskutinis išorinis narys buvo paskirtas 2017 m. Visi Valdybos nariai yra nepriklausomi ir veikia kaip individualūs asmenys, remdamiesi savo ekspertinėmis žiniomis. Valdyba tikrina poveikio vertinimų, pagrindinių vertinimų ir tinkamumo patikrų kokybę. Subsidiarumas ir proporcingumas yra šios kokybės patikros dalis.
2016 m. Reglamentavimo patikros valdyba išnagrinėjo 60 poveikio vertinimų. Nuspręsta, kad devyniuose iš šių vertinimų (15 proc.) reikia patobulinti subsidiarumo ir (arba) proporcingumo aspektų analizes. Nors 2015 m. bendras įvertintų atvejų skaičius buvo mažesnis (29), atvejų, kai nustatyta subsidiarumo ir proporcingumo aspektų analizės trūkumų, buvo daugiau (23 proc.). Toliau pateikiami 2016 m. pavyzdžiai rodo, kaip Valdyba įvertino subsidiarumą ir proporcingumą:
·Nuomonėje dėl pasiūlymo iš dalies pakeisti Direktyvą dėl darbuotojų komandiravimo
poveikio vertinimo, Reglamentavimo patikros valdyba pabrėžė, kad ataskaitoje turi būti geriau pagrįsta argumentacija dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų. Valdyba paprašė pagrindimo, kodėl alternatyvios galimybės nebuvo įtrauktos į analizę. Nagrinėdama proporcingumo klausimą Valdyba paprašė patikslinti, kaip ataskaitoje sprendžiamas procedūrinės naštos mažosioms ir vidutinėms įmonėms klausimas. Pakartotinai pateiktos ataskaitos redakcijoje, kuri sulaukė teigiamos Valdybos nuomonės, abu klausimai buvo aptarti išsamiau, visų pirma dėl bendro pasiūlymo pagrindimo. Taip pat buvo įtrauktas skyrius dėl mažųjų ir vidutinių įmonių ir tikėtinos dėl administracinių procedūrų atsirandančios naštos. Nors persvarstytoje ataskaitoje išsamiau pagrįstas kai kurių galimybių atsisakymas, Valdyba vis tiek paprašė geriau paaiškinti, kodėl nebuvo svarstoma trumpalaikio komandiravimo išimtis. Iš dalies pakeista ataskaita buvo priimta 2016 m. kovo mėn..
·Atliktame pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl bendrojo atvirkštinio apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu mechanizmo poveikio vertinime
Reglamentavimo patikros valdyba aptiko, kad individualių politikos galimybių proporcingumas nebuvo pakankamai pagrįstas, ypač atsižvelgiant į jų poveikį. Ataskaita sulaukė neigiamos nuomonės, o iš naujo pateikta redakcija buvo patobulinta pridedant proporcingumo analizę, dėl kurios buvo atliktas griežtesnis galimybių ir rizikos veiksnių vertinimas. Pavyzdžiui, buvo geriau apibūdinti šalutiniai padariniai, susiję su poveikiu įmonių patiriamoms reikalavimų laikymosi išlaidoms ir kitoms valstybėms narėms, kurios nenaudoja bendrojo atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo.
·Išnagrinėjusi pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl geografinio blokavimo poveikio vertinimą
, atliktą remiantis gyvenamosios vietos ir pilietybės principu, Valdyba paprašė geresnio pagrindimo, kiek tinkamiausia galimybė buvo proporcinga atsižvelgiant į nustatytą problemą. Valdyba paragino geriau paaiškinti, kokių pokyčių tikimasi įgyvendinus iniciatyvą, atsižvelgiant į tai, kad iš prekiautojų nebūtų reikalaujama pristatyti prekių į kitą valstybę narę, ir pateikti svaresnių įrodymų, kodėl tarpvalstybinė prekyba padidėtų, net jei vartotojai turėtų atsiimti prekes užsienio šalyje. Dėl ataskaitos buvo pateikta neigiama nuomonė. Vėliau ataskaita buvo patobulinta ir jos iš dalies pakeista redakcija sulaukė teigiamos Valdybos nuomonės.
·Pasiūlymo dėl reglamento dėl ES autorių teisių taisyklių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje modernizavimo
poveikio vertinimą Valdyba įvertino teigiamai su sąlyga, kad ataskaita būtų patobulinta, konkrečiai kiek tai susiję su įrodymais, pagrindžiančiais ES veiksmų būtinybę ir siūlomų priemonių proporcingumą. Visų pirma, Valdyba paprašė Komisijos pateikti daugiau įrodymų, susijusių su saugomo turinio naudojimu naudotojo įkeltame turinyje, sąžiningu atlygiu autoriams ir atlikėjams, taip pat su garso ir vaizdo turiniu užsakomųjų vaizdo programų platformose. Valdybos susirūpinimas paskatino peržiūrėti poveikio vertinimo ataskaitą, pridėtą prie Komisijos 2016 m. rugsėjo mėn. priimtų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų projektų.
·Kalbant apie pasiūlymą dėl persvarstytos Atsinaujinančiųjų energijos išteklių direktyvos, Reglamentavimo patikros valdyba išreiškė susirūpinimą dėl kai kurių galimybių proporcingumo ir dėl to, kiek laikytasi subsidiarumo principo. Komisija savo pasiūlyme tinkamai atsižvelgė į Valdybos pastabas. Visų pirma Komisija nepasiūlė privalomų su šildymo ir vėsinimo nuostatomis susijusių įsipareigojimų, o pateikė kelias galimybes valstybėms narėms, taip užtikrindama įgyvendinimo lankstumą nacionaliniu lygmeniu. Šios proporcingesnės ir ne tokios apsunkinančios nuostatos buvo derinamos su sugriežtintomis valdymo sistemos nuostatomis, siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendinti 2030 m. tikslai.
Kaip rodo šie pavyzdžiai, Reglamentavimo patikros valdyba 2016 m. padėjo pagerinti pasiūlymų atitikties subsidiarumo ir proporcingumo principams analizę. Taip Valdyba suteikė labai svarbios informacijos, būtinos Komisijos vykdomam politiniam sprendimų priėmimo procesui.
Vertinimai ir tinkamumo patikros
Subsidiarumas ir proporcingumas taip pat buvo labai svarbūs 2016 m. atliekant retrospektyvius vertinimus ir tinkamumo patikras. Juos atliekant vertinama, ar Europos lygmens veiksmai duoda laukiamų rezultatų veiksmingumo, efektyvumo, nuoseklumo, aktualumo ir Europos pridėtinės vertės prasme. Taip pat vertinama, ar veiksmai tebėra būtini, ar tikslai būtų geriau pasiekti kitais būdais. Komisija yra įsipareigojusi laikytis principo „pirmiausia atlikti įvertinimą“ – kitaip tariant, išanalizuoti ankstesnius įgyvendinamos politikos rezultatus ir tik tada svarstyti naujas priemones. Rinkdama įrodymus ir kaupdama patirtį, kuri gali būti panaudota priimant sprendimus, ES gali pasiekti, kad vertinimas taptų neatsiejama ir nuolatine jos formuojamos politikos dalimi.
Paprastai Komisija kasmet atlieka 100–120 vertinimų. 2016 m. Komisija paskelbė 43 vertinimus ir tinkamumo patikras. Komisija užbaigė dvi tinkamumo patikras (platesnių politikos sričių vertinimus); viena patikra buvo susijusi su ES energetikos acquis įtvirtintais ataskaitų teikimo, planavimo ir stebėsenos įsipareigojimais ir viena patikra – su Paukščių bei Buveinių direktyvomis. Toliau pateiktuose 2016 m. pavyzdžiuose apibūdinti vertinimai, kuriuose iškelti subsidiarumo, Europos pridėtinės vertės ir proporcingumo klausimai:
·Atliekant Direktyvos dėl tarpvalstybinio baudų, paskirtų už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išieškojimo
vertinimą padaryta išvada, kad šia direktyva kuriama Europos pridėtinė vertė, nes ja įgyvendinamas mechanizmas, leidžiantis keistis informacija apie transporto priemonių registracijos duomenis, kuri yra svarbi siekiant išaiškinti pažeidimus, įvykdytus su kitose valstybėse narėse registruotomis transporto priemonėmis. Pasiekti tuos pačius rezultatus kitais būdais nei priimant direktyvą būtų buvę beveik neįmanoma, atsižvelgiant į: a) susitarimų, kuriuos valstybės narės turėtų pasirašyti, kad galėtų keistis tos pačios rūšies duomenimis, skaičių; b) laiką, kuris reikalingas norint ratifikuoti panašius susitarimus visose valstybėse narėse; ir c) galimus tokių susitarimų rezultatus, taip pat skaidrumo trūkumą, kurį gali lemti kai kurie dvišaliai ar daugiašaliai susitarimai.
·Kovos su atsparumo antimikrobinėms medžiagoms keliamomis grėsmėmis veiksmų plano
vertinime padaryta išvada, kad veiksmų planas turėjo aiškią Europos pridėtinę vertę. Tai paskatino valstybių narių veiksmus, sustiprino tarptautinį bendradarbiavimą ir suteikė pagrindą koordinuoti veiklą atsparumo antimikrobinėms medžiagoms srityje tarptautiniu lygmeniu. Todėl, apskritai, vertinimo išvadomis remiami tolesni veiksmai ES lygmeniu. Vertinimo rezultatai rodo, kad neabejotinai būtina remti valstybes nares ir padėti joms rengti ir įgyvendinti nacionalinius veiksmų planus, siekiant sumažinti skirtumus tarp antimikrobinių medžiagų naudojimo ir infekcijų plitimo, skatinti bendradarbiavimą tarp sektorių, pagerinti piliečių žinias ir sustiprinti stebėsenos ir priežiūros sistemas plėtojant kompetenciją metodikų srityje, patikimus rodiklius ir priemones. Vertinimas parodė, kad reikalingas tolesnis koordinavimas ir bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir naujų antimikrobinių medžiagų, skubių diagnostinių tyrimų, vakcinų ir alternatyvių gydymo būdų kūrimo srityje, taip pat nauji verslo modeliai, siekiant išlaikyti investicijas ir didinti žinias apie atsparumo antimikrobinėms medžiagoms perdavimą.
·Atliekant Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos
ex post vertinimą padaryta išvada, kad Europos lygmens problemų sprendimas pasitelkiant Europos mokslinius tyrimus – tai viena svarbiausių sričių kuriant Europos pridėtinę vertę, palyginti su valstybių narių veiksmais. Įgyvendinant Europos mokslinių tyrimų programas skiriami apdovanojimai už „visuomenės uždavinių“ sprendimą, išmokant pinigines premijas veiksmingiausiai išsprendusiesiems tam tikrą uždavinį. Šiais apdovanojimais skatinama diegti naujoves. Jais apibrėžiamas tikslas, bet ne tai, kaip šis tikslas turi būti pasiektas. 2014 m. Vokietijos biofarmacijos bendrovė „CureVac GmbH“ laimėjo apdovanojimą už inovacijas, jai skirta 2 mln. EUR premija už pažangą diegiant naują technologiją, padedančią aplinkos temperatūroje išlaikyti gyvybę saugančias vakcinas stabilios būklės ir taip įveikti vieną didžiausių vakcinų naudojimo besivystančiose šalyse kliūčių. 2015 m. apdovanojimas paskatino papildomas privačias investicijas į mokslinius tyrimus, kai Bilo ir Melindos Geitsų fondas paskelbė įsipareigojąs investuoti 46 mln. EUR į įmonę „CureVac“, kad būtų paspartintas naujos vakcinų technologijos kūrimas ir daugybės vakcinų nuo infekcinių ligų gamyba.
2.2.
Paskesni veiksmai, kurių imtasi gavus nacionalinių parlamentų pagrįstas nuomones
2016 m. Komisija iš nacionalinių parlamentų gavo 65 pagrįstas nuomones dėl subsidiarumo principo. Jų buvo 713 proc. daugiau, palyginti su aštuoniomis pagrįstomis nuomonėmis, gautomis 2015 m. 2016 m. gautų pagrįstų nuomonių skaičius yra trečioje vietoje per vienerius kalendorinius metus nuo tada, kai Lisabonos sutartimi 2009 m. buvo įdiegtas subsidiarumo kontrolės mechanizmas (84 nuomonės 2012 m. ir 70 nuomonių 2013 m.). 2016 m. gautos pagrįstos nuomonės taip pat sudarė didesnę visų nuomonių (620), Komisijos gautų tais pačiais metais vykstant politiniam dialogui, dalį (10,5 proc.). Reikėtų pažymėti, kad 2016 m. bendras nacionalinių parlamentų nuomonių, pateiktų vykdant politinį dialogą, skaičius taip pat labai padidėjo.
Iš 65 pagrįstų nuomonių, gautų 2016 m., 38 nuomonės buvo susijusios su Komisijos pasiūlymais. Daugiausia pagrįstų nuomonių gauta dėl pasiūlymo persvarstyti Darbuotojų komandiravimo direktyvą – dėl jo pateikta 14 pagrįstų nuomonių ir taikyta procedūra pagal Protokolo Nr. 2 7 straipsnio 2 dalį (vadinamoji geltonosios kortelės procedūra). Dėl pasiūlymo persvarstyti Dublino reglamentą gautos aštuonios pagrįstos nuomonės, taip pat dėl dviejų pasiūlymų, kuriais nustatoma bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė, gautos aštuonios pagrįstos nuomonės. Dėl kitų pasiūlymų buvo gauta nuo vienos iki keturių pagrįstų nuomonių. Atvejai, dėl kurių Komisija gavo daugiausia pagrįstų nuomonių, išsamiau aprašyti 3 skyriuje.
Tai, kad labai padidėjo bendras 2016 m. paskelbtų pagrįstų nuomonių skaičius, atitinkamai reiškia, kad reikšmingai padidėjo kiekvienų parlamento rūmų pateiktų pagrįstų nuomonių skaičius. 2016 m. pagrįstas nuomones pateikė 26 iš 41 parlamentų rūmų (2015 m. – 8). Pagrįstas nuomones pateikė Bulgarijos Nacionalinis Susirinkimas (3), Čekijos Senatas (3), Čekijos Atstovų Rūmai (4), Danijos Folketingas (2), Estijos Rygikogas (1), Airijos Atstovų Rūmai (2), Airijos Senatas (1), Prancūzijos Senatas (3), Kroatijos Respublikos Susirinkimas (1), Italijos Respublikos Senatas (3), Latvijos Saeima (1), Lietuvos Seimas (1), Liuksemburgo Deputatų Rūmai (2), Vengrijos Nacionalinė Asamblėja (2), Maltos Deputatų Rūmai (5), Nyderlandų Pirmieji Rūmai (1), Nyderlandų Antrieji Rūmai (3), Austrijos Bundesratas (4), Lenkijos Senatas (2), Lenkijos Seimas (2), Portugalijos Respublikos Asamblėja (1), Rumunijos Deputatų Rūmai (2), Rumunijos Senatas (1), Slovakijos Nacionalinė Rada (2), Švedijos Riksdagas (12) ir Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmai (1).
Švedijos Riksdagas yra nacionalinis parlamentas, kuris iki šiol pateikė daugiausia pagrįstų nuomonių (12). Maltos Atstovų Rūmai buvo antroje vietoje pagal pateiktų pagrįstų nuomonių skaičių (5); po jų rikiuojasi Čekijos Atstovų Rūmai ir Austrijos Bundesratas (po 4 nuomones).
Be to, ir kai kurie regioniniai parlamentai pasinaudojo galimybe tiesiogiai informuoti Komisiją apie savo nuomonę dėl tam tikrų Komisijos pasiūlymų, kurie kai kuriais atvejais taip pat buvo pateikti atitinkamiems jų nacionalinių parlamentų rūmams, vykdant subsidiarumo principo laikymosi tikrinimo procedūrą pagal prie Sutarčių pridėto Protokolo Nr. 2 6 straipsnį. Komisija prireikus atsižvelgia į šias nuomones.
2.3.
Europos Parlamentas ir Taryba
a) Europos Parlamentas
Europos Parlamentas ėmėsi nemažai priemonių, kad įvykdytų Sutartyse nustatytus savo įsipareigojimus dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo. Visų pirma, atsižvelgiant į nacionalinių parlamentų pagrįstas nuomones, šiuo metu taikoma ši procedūra:
·pagrįstos nuomonės yra perduodamos Europos Parlamento Teisės reikalų komitetui ir Parlamento komitetui, atsakingam už konkrečių klausimų paskirstymą visų komitetų nariams; jos taip pat įtraukiamos į posėdžių dokumentus;
·pagrįstos nuomonės sistemingai verčiamos į visas ES oficialias kalbas (išskyrus airių ir maltiečių kalbas);
·teisėkūros rezoliucijų preambulėse pateikiama nuoroda į gautas pagrįstas nuomones;
·atsakingas Parlamento komitetas užtikrina, kad Europos Parlamentas nepereitų prie galutinio balsavimo, kol nepasibaigė aštuonių savaičių terminas, per kurį galima pateikti pagrįstas nuomones pagal prie Sutarčių pridėtą Protokolą Nr. 2.
2016 m. Europos Parlamentas oficialiai gavo 410 nacionalinių parlamentų dokumentų. Iš jų 76 buvo pagrįstos nuomonės, pateiktos pagal prie Sutarčių pridėtą Protokolą Nr. 2, o likusieji 334 – pozicijos (dokumentai, nesusiję su subsidiarumo kontrolės mechanizmu). Šie skaičiai yra didesni nei 2015 m. – tada Europos Parlamentui buvo oficialiai atsiųstos devynios pagrįstos nuomonės ir 242 pozicijos. Visos nacionalinių parlamentų pozicijos, teikiamos Europos Parlamentui, skelbiamos vidinėje duomenų bazėje (CONNECT).
Remiantis Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių V priedu, Teisės reikalų komitetas yra Parlamento komitetas, turintis horizontalaus pobūdžio atsakomybę už tai, kad būtų laikomasi subsidiarumo principo. Politinių grupių rotacijos pagrindu kas šešis mėnesius vienas Komiteto narys skiriamas nuolatiniu pranešėju subsidiarumo klausimais. 2016 m. pirmą pusmetį nuolatiniu pranešėju buvo paskirtas Gilles LEBRETON (ENF). Antrą pusmetį jį pakeitė Kostas CHRYSOGONOS (GUE/NGL). Pranešėjas vykdo gautų pagrįstų nuomonių stebėseną ir turi galimybę perduoti pagrįstose nuomonėse iškeltus klausimus svarstyti komitete, taip pat juos pateikti už atitinkamo pasiūlymo sritį atsakingam komitetui, kad jis galbūt pateiktų rekomendacijų.
Teisės reikalų komitetas taip pat nuolat rengia ataskaitas dėl Komisijos metinių subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ataskaitų. Sajjad KARIM (ECR) buvo paskirtas pranešėju rengiant 2014 m. metinę ataskaitą dėl subsidiarumo ir proporcingumo. Mady DELVAUX (S&D) buvo paskirta pranešėja rengiant 2015 m. metinę ataskaitą. Komitetas taip pat padeda rengti pusmetines Europos reikalų komitetų konferencijos (COSAC) ataskaitas dėl klausimų, susijusių su subsidiarumo principu.
2016 m. gegužės 24 d. Teisės reikalų komitetas keitėsi pastabomis apie pagrįstas nuomones, pagal Protokolo Nr. 2 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą (vadinamąją geltonosios kortelės procedūrą) gautas dėl pasiūlymo tikslingai persvarstyti Darbuotojų komandiravimo direktyvą (taip pat žr. šios ataskaitos 3 skyrių). 2016 m. spalio 12 d. Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas paragino nacionalinius parlamentus apsikeisti nuomonėmis dėl šio pasiūlymo.
Teisės reikalų komitetas taip pat atsakingas už proporcingumo principo laikymosi užtikrinimą, į tai jis atsižvelgia vykdydamas savo užduotį tikrinti teisinį pasiūlymų pagrindą bei įgyvendindamas savo pareigą užtikrinti geresnę teisėkūrą.
Be to, siekdama padėti Europos Parlamentui savo darbe laikytis subsidiarumo ir proporcingumo principų, Europos Parlamento tyrimų tarnyba toliau jam teikė pagalbą:
·sistemingai tikrino Komisijos poveikio vertinimo subsidiarumo ir proporcingumo aspektus ir atkreipė dėmesį į visas, visų pirma nacionalinių parlamentų ir Regionų komiteto nurodytąsias, problemas šioje srityje;
·užtikrino, kad šių principų būtų visapusiškai laikomasi Europos Parlamento darbe, pavyzdžiui, jam atliekant savo esminių pakeitimų poveikio vertinimą arba analizuojant pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnį iškeltų Parlamento pasiūlymų dėl naujų teisės aktų pridėtinę vertę ir veiksmų nesiėmimo ES lygmeniu kainą;
·tikrino rengiamų poveikio vertinimo dokumentų subsidiarumo ir proporcingumo aspektus daugiausiai dėmesio skirdama ES pridėtinei vertei, o ne nacionalinėms išlaidoms arba veiksmams.
2016 m. Europos Parlamentas parengė 36 pradinius įvertinimus, vieną esminių Parlamento pakeitimų poveikio vertinimą ir 14 ex post Europos poveikio vertinimų. Be to, buvo parengti septyni pranešimai dėl išlaidų, patirtų todėl, kad nebuvo imtasi ES masto veiksmų, ir keturi Europos pridėtinės vertės vertinimai. Europos Parlamento tyrimų tarnyba taip pat tikrina galiojančių ES teisės aktų įgyvendinimą ir veiksmingumą, kai tik Europos Komisija savo metinėje darbo programoje paskelbia, kad šis teisės aktas bus iš dalies keičiamas. 2016 m. buvo parengti 28 tokie įgyvendinimo vertinimai.
Kiekvienais metais Europos Parlamentas iš naujo kviečia nacionalinius parlamentus pateikti bet kokią informaciją, kurią jie laiko naudinga šiuo atžvilgiu.
b) Taryba
Tarybos įsipareigojimai, susiję su nacionalinių parlamentų atliekama subsidiarumo principo laikymosi stebėsena, yra išdėstyti prie Sutarčių pridėtuose Protokoluose Nr. 1 ir Nr. 2. Taryba iš esmės atsakinga už ne Komisijos parengtų teisėkūros procedūra priimamų aktų projektų perdavimą nacionaliniams parlamentams.
Pagal prie Sutarčių pridėto Protokolo Nr. 2 4 straipsnį Taryba nacionaliniams parlamentams perduoda visus valstybių narių grupės, Teisingumo Teismo, Europos Centrinio Banko ir Europos investicijų banko pasiūlytus teisėkūros procedūra priimamų aktų projektus. Laikydamasi pirmiau nurodyto įsipareigojimo pagal Protokolo Nr. 2 6 straipsnį Taryba pasiūlymą teikiančioms valstybėms narėms turi perduoti bet kokią nacionalinių parlamentų nuomonę dėl valstybių narių grupės pateikto teisėkūros procedūra priimamo akto pasiūlymo. Taip pat Taryba perduoda susijusiai institucijai nacionalinių parlamentų nuomones dėl Teisingumo Teismo, Europos Centrinio Banko ir Europos investicijų banko teisėkūros procedūra priimamų aktų pasiūlymų. 2016 m. negauta nė vieno tokio teisėkūros procedūra priimamo akto projekto ar nuomonės.
Taryba ne tik laikosi Sutartimi nustatytų reikalavimų, bet ir informuoja valstybes nares apie nacionalinių parlamentų nuomones dėl Komisijos teisės aktų pasiūlymų. 2016 m. Tarybos sekretoriatas delegacijoms išplatino 69 pagrįstas nuomones, gautas pagal Protokolą Nr. 2, ir 280 nuomonių, pateiktų pagal politinio dialogo sistemą.
Galiausiai, Tarybos teisėkūros darbo dalį sudaro atitikties subsidiarumo ir proporcingumo principams patikra, atliekama peržiūrint su Komisijos pasiūlymais pateiktus poveikio vertinimo dokumentus.
2.4.
Regionų komitetas
Remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos 5 straipsnio 3 dalyje pateikta nuoroda į vietos ir regionų lygmenis, 2016 m. Regionų komitetas stebėjo, kaip taikomas subsidiarumo principas, pasitelkdamas įvairias priemones. Įgyvendinant Subsidiarumo darbo programą
, ypač daug dėmesio skirta keturių iniciatyvų, pasirinktų iš 2016 m. Komisijos darbo programos, stebėsenai. Be to, taikydamas savo vidaus taisykles
, Regionų komitetas įvertino, ar visi pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, dėl kurių jis pateikė nuomones, yra suderinami su subsidiarumo ir proporcingumo principais. 2016 m. buvo pateikta 13 nuomonių dėl pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, iš kurių devynios buvo susijusios su subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymusi, be tų, kurios įtrauktos į Subsidiarumo darbo programą. Regionų komitetas nustatė, kad dauguma pasiūlymų atitiko subsidiarumo ir proporcingumo principus. Dviem atvejais ir skirtingu mastu Regionų komitetas iškėlė keletą proporcingumo problemų, visų pirma dėl žiedinės ekonomikos teisės aktų rinkinio ir dėl Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos persvarstymo. Dėl Europos indėlių garantijų sistemos sukūrimo
Regionų komitetas nustatė, kad pagrindimas buvo neišsamus, ir paprašė Komisijos pateikti geresnį pagrindimą, kad būtų galima atlikti informacija paremtą vertinimą dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymosi.
Konsultacijos su Subsidiarumo ekspertų grupe
Konsultacijos su Subsidiarumo ekspertų grupe buvo vykdomos dėl kiekvienos iniciatyvos, įtrauktos į Subsidiarumo darbo programą. Su Subsidiarumo ekspertų grupe visų pirma buvo konsultuojamasi dėl pasiūlymų dėl direktyvų, įtrauktų į naują žiedinės ekonomikos teisės aktų rinkinį. Dauguma ekspertų manė, kad atliekų tvarkymo tikslai nekėlė susirūpinimo subsidiarumo principo laikymosi atžvilgiu. Tačiau dėl proporcingumo principo kai kurie ekspertai manė, kad tikslai, įtraukti į pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto nuo 2014 m., buvo neproporcingi. Nuomonėje padaryta išvada, kad: subsidiarumo principo požiūriu dėl Europos Komisijos pasiūlymų nekyla jokių abejonių, tačiau galima abejoti dėl proporcingumo principo taikymo.
2016 m. antrą kartą vykusios konsultacijos buvo susijusios su Darbuotojų komandiravimo direktyvos persvarstymu. Konsultacijų respondentai pabrėžė, kad į pasiūlymą buvo įtraukta reikšmingų naujų elementų ir kad siūlomos priemonės nebuvo tinkamai pagrįstos. Subsidiarumo esminių aspektų atžvilgiu nuomonė nekėlė jokių klausimų ir buvo pritarta Komisijos pasiūlymui, kad siūlomos persvarstytos direktyvos tikslo – parengti bendrą darbuotojų komandiravimui taikomų taisyklių apibrėžtį – būtų geriau siekti ES lygmeniu.
Dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos pasiūlymo persvarstymo ekspertai padarė išvadą, kad pasiūlyme laikomasi subsidiarumo principo, bet nacionalinėms reguliavimo institucijoms taikomos itin išsamios taisyklės nesuteikia daug galimybių priimti sprendimus nacionaliniu lygmeniu, ir todėl dėl šio pasiūlymo kyla proporcingumo problemų.
Galutinės Subsidiarumo ekspertų grupės konsultacijos 2016 m. buvo susijusios su pasiūlymu dėl Direktyvos dėl autorių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje. Nebuvo keliama jokių klausimų dėl subsidiarumo ar proporcingumo. Regionų komiteto nuomonė priimta 2017 m. vasario 8 d..
2016 m. Regionų komitetas toliau atnaujino ir tobulino REGPEX – antrinį Subsidiarumo stebėsenos tinklą, skirtą teisėkūros galią turintiems regionų parlamentams ir vyriausybėms, kurį 2016 m. pabaigoje sudarė 76 partneriai (47 regioninės asamblėjos ir 29 regioninės vyriausybės). REGPEX paieškos sistema partneriams padeda lengviau pasirinkti subsidiarumo stebėsenos prioritetus bei keistis informacija, nes suteikiama tiesioginė prieiga prie subsidiarumo analizei reikalingos informacijos. REGPEX ir toliau yra svarbi subsidiarumo stebėsenos priemonė. Ji skatina keistis geriausia patirtimi, taip pat taikyti bendresnį požiūrį į subsidiarumo stebėseną.
2016 m. į platformą iš viso įkeltos 28 REGPEX partnerių pateiktos pozicijos. Tarp aktyviausių partnerių buvo Aukštutinės Austrijos parlamentas, Emilijos-Romanijos regiono teisėkūros asamblėja ir Bavarijos žemės parlamentas. 2016 m. buvo pateiktos trijų regioninių parlamentų pozicijos dėl Darbuotojų komandiravimo direktyvos. Bavarijos žemės parlamentas teigė, kad Sąjunga neturi kompetencijos darbo užmokesčio srityje, todėl visi veiksmai, susiję su darbuotojų komandiravimo harmonizavimu, yra nepriimtini. Friulio-Venecijos Džulijos regioninė asamblėja palankiai vertino tai, kad komandiruotiems darbuotojams taikoma priimančiosios šalies darbo užmokesčio sistema . Maršo regioninėje asamblėjoje pareikšta nuomonė, kad darbo santykiai (įskaitant kolektyvinių sutarčių taikymo sritį) dėl nacionalinių kolektyvinių derybų sistemų ypatumų galėtų būti geriausiai reglamentuojami nacionaliniu lygmeniu. Šios pozicijos atsispindėjo Regionų komiteto konsultacijų ataskaitoje, kurioje atsižvelgta į Komiteto nuomonę dėl pasiūlymo dėl darbuotojų komandiravimo.
Konferencija subsidiarumo, geresnio reglamentavimo ir politinio dialogo klausimais
Konferencija subsidiarumo, geresnio reglamentavimo ir politinio dialogo klausimais, kurią bendrai organizavo Italijos regioninių parlamentų konferencija, Italijos Respublikos Senatas ir Regionų komitetas, vyko 2016 m. vasario 19 d. Romoje. Šis bandomasis informuotumo apie subsidiarumą didinimo projektas ir mokomasis renginys buvo organizuojamas kaip naujos koncepcijos, kuria siekiama tenkinti vietos ir regioninės valdžios institucijų poreikius, dalis, atsižvelgiant į numatomą Italijos Respublikos Senato reformą. Į renginį susirinko 150 dalyvių ir jame buvo pabrėžtas regioninių parlamentų vaidmuo ES sprendimų priėmimo procese, taip pat subsidiarumo stebėsena kaip konstruktyvi procedūra.
Išsamesnis su subsidiarumu susijusios veiklos aprašymas pateiktas Regionų komiteto parengtoje 2016 m. metinėje subsidiarumo ataskaitoje.
2.5.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas
2016 m. pagrindiniai Teisingumo Teismo sprendimai, susiję su subsidiarumo principu, buvo 2016 m. gegužės 4 d. Teismo sprendimai
dėl Tabako gaminių direktyvos teisėtumo.
Teismas konstatavo, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas laikėsi subsidiarumo principo.
Kad prieitų prie tos išvados, Teismas atskyrė ex ante atitikties subsidiarumo principui peržiūrą, teigdamas, kad subsidiarumo principo laikymosi kontrolę visų pirma politiniu lygmeniu atlieka nacionaliniai parlamentai pagal [Protokole Nr. 2] šiuo tikslu nustatytą tvarką, o ex post teisminę peržiūrą atlieka Teisingumo Teismas, kuris turi patikrinti, ar laikytasi ESS 5 straipsnio 3 dalyje nustatytų esminių reikalavimų ir minėtame protokole numatytų procedūrinių garantijų.
Dėl esminių reikalavimų, Teismas pritaikė paprastą testą: jis turėjo patikrinti, ar remdamasis konkrečiomis aplinkybėmis pagrįsta informacija Sąjungos teisės aktų leidėjas galėjo nuspręsti, kad numatomo veiksmo tikslas gali būti geriau pasiektas Sąjungos lygmeniu. Teismas priminė, kad direktyva turėjo du tikslus: sudaryti palankesnes sąlygas sklandžiam [...] rinkos veikimui, kartu užtikrinant aukštą žmonių, ypač jaunimo, sveikatos apsaugos lygį. Net darant prielaidą, kad antrasis tikslas galėtų būti geriau pasiektas valstybių narių lygmeniu, šio tikslo siekimas tokiu lygmeniu galėtų paremti ar net lemti situacijas, kai vienos valstybės narės leistų būdingo kvapo ar skonio tabako gaminių pateikimą rinką, o kitos tai draustų, taip veikdamos visiškai priešingai, pirmajam tos direktyvos tikslui – pagerinti tabako ir susijusių gaminių vidaus rinkos veikimą. Teismas padarė išvadą, kad dviejų tikslų tarpusavio priklausomybė reiškia, jog Sąjungos teisės aktų leidėjas galėjo teisėtai manyti, kad jo veiksmai turi apimti būdingo kvapo ar skonio tabako gaminių pateikimo Sąjungos rinkai tvarkos nustatymą ir kad dėl šios tarpusavio priklausomybės šis dvejopas tikslas gali būti geriau pasiektas Sąjungos lygmeniu [...]. Be to, Teisingumo Teismas patvirtino, kad subsidiarumu nesiekiama apriboti Sąjungos kompetencijos atsižvelgiant į vienos ar kitos atskirai vertinamos valstybės narės situaciją.
Dėl procedūrinių garantijų ir, visų pirma, pareigos pateikti motyvus dėl subsidiarumo, Teismas priminė, kad pareigos motyvuoti laikymasis turi būti vertinamas atsižvelgiant ne tik į ginčijamo akto tekstą, bet ir į jo kontekstą ir konkretaus atvejo aplinkybes. Teismas nustatė, kad Komisijos pateiktas pasiūlymas ir jos parengtas poveikio vertinimas yra pakankami duomenys, iš kurių aiškiai ir nedviprasmiškai matyti nauda imtis veiksmų Sąjungos, o ne valstybių narių lygmeniu. Tokiomis aplinkybėmis Sąjungos teisės aktų leidėjas ir nacionaliniai parlamentai galėjo įvertinti, ar minėtas pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą, ir tie duomenys sudarė sąlygas privatiems asmenims susipažinti su su šiuo principu susijusiais motyvais, o Teisingumo Teismui – vykdyti savo kontrolę.
Teismas, priimdamas sprendimus, taip pat atmetė reikalavimus, kuriais teigiama, kad įvairiomis Tabako gaminių direktyvos nuostatomis buvo pažeistas proporcingumo principas. Teisingumo Teismas patvirtino teisės aktų leidėjo, turinčio plačią diskreciją srityse, kuriose jis turi atlikti sudėtingus politinius, ekonominius ir socialinius vertinimus, pvz., tabako gaminių rinkos reguliavimo srityje, pasirinktų priemonių proporcingumą. Teismo teigimu, priimtos priemonės nebuvo akivaizdžiai netinkamos, atsižvelgiant į jų tikslą, o mažiau ribojančios priemonės neatrodė tokios pat tinkamos siekiamam tikslui įgyvendinti.
3.
Pagrindiniai atvejai, kai išreikštas susirūpinimas dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymosi
·Pasiūlymas dėl Darbuotojų komandiravimo direktyvos persvarstymo
Įgyvendindama Komisijos politinėse gairėse nustatytą įsipareigojimą skatinti vienodo užmokesčio už tą patį darbą toje pačioje vietoje principą, 2016 m. kovo 8 d. Komisija priėmė pasiūlymą
dėl 1996 m. tikslinio Darbuotojų komandiravimo direktyvos persvarstymo.
Iš esmės peržiūros tikslas – užtikrinti, kad laisvė teikti paslaugas Sąjungoje būtų įgyvendinama užtikrinant įmonėms vienodas sąlygas ir darbuotojų teisių apsaugą. Šiuo atžvilgiu pasiūlyme numatyta pokyčių šiose trijose pagrindinėse srityse: i) komandiruotų darbuotojų darbo užmokesčio, įskaitant subrangos atvejus, ii) per laikinojo įdarbinimo įmones įdarbintiems darbuotojams taikomų taisyklių ir iii) ilgalaikių komandiruočių. Visų pirma, pasiūlyme išdėstytos į priimančiąją valstybę narę komandiruoto darbuotojo darbo užmokesčiui taikomos privalomos taisyklės.
Dėl Komisijos pasiūlymo iš 11 valstybių narių nacionalinių parlamentų gauta 14 pagrįstų nuomonių
. Šios pagrįstos nuomonės sudaro 22 iš visų 56 balsų, todėl buvo pradėta procedūra pagal prie Sutarčių pridėto Protokolo Nr. 2 7 straipsnio 2 dalį (vadinamoji geltonosios kortelės procedūra). Savo pagrįstose nuomonėse suinteresuotieji nacionaliniai parlamentai pareiškė, visų pirma, kad i) galiojančios taisyklės yra tinkamos ir pakankamos, ii) nėra tinkama imtis veiksmų Sąjungos lygmeniu, iii) pasiūlyme nėra aiškiai pripažinta valstybių narių kompetencija dėl atlyginimo ir darbo sąlygų, ir iv) pasiūlymo pagrindimas dėl subsidiarumo principo yra pernelyg glaustas.
Atsižvelgiant į šį Komisijos įsipareigojimą pagerinti sąveiką su nacionaliniais parlamentais, Komisija tiesiogiai su jais bendravo. 2016 m. birželio 13 d. Europos reikalų komitetų konferencijoje (COSAC) preliminariai keičiantis nuomonėmis su pirmuoju Komisijos pirmininko pavaduotoju Fransu Timmermansu dėmesys buvo sutelktas į procedūrinius aspektus, o 2016 m. liepos 11 d. vyko esminės platesnės diskusijos su Komisijos nare Marianne Thyssen dėl ES socialinio aspekto.
Po nuodugnios pagrįstų nuomonių analizės 2016 m. liepos 20 d. Komisija priėmė komunikatą, kuriame padarė išvadą, kad pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą ir neturėtų būti toliau keičiamas.
Savo komunikate Komisija priminė, kad pasiūlymas yra pagrįstas vidaus rinkos teisiniu pagrindu ir kad komandiravimas iš esmės yra tarpvalstybinio pobūdžio. Jame pabrėžiama, kad pasiūlymu siekiama sudaryti palankesnes sąlygas laisvei teikti paslaugas, kartu užtikrinant vienodas sąlygas nacionaliniams ir tarpvalstybiniams paslaugų teikėjams, ir tai, kad darbuotojai, atliekantys darbą toje pačioje vietoje, būtų apsaugoti tomis pačiomis privalomomis taisyklėmis, nepriklausomai nuo to, ar jie yra vietiniai darbuotojai, ar komandiruoti darbuotojai. Komunikate taip pat paaiškinama, kodėl taikomos taisyklės nėra pakankamos ir tinkamos šiam tikslui pasiekti. Be to, komunikatu patvirtinama, kad pasiūlyme visapusiškai gerbiama valstybių narių kompetencija nustatyti darbo užmokestį bei kitas darbo sąlygas, atsižvelgiant į valstybių narių nacionalinius įstatymus ir praktiką. Tas pats pasakytina apie jų kompetenciją nustatyti sąlygas, kurios taikomos per laikinojo įdarbinimo įmones įdarbintiems darbuotojams. Galiausiai, komunikate sprendžiamas klausimas dėl pasiūlymo atitikties subsidiarumo principui pagrindimo, primenant Teisingumo Teismo praktiką ir pateikiant nuorodą į aiškinamąjį memorandumą bei poveikio vertinimo ataskaitą.
·Pasiūlymas dėl Dublino reglamento persvarstymo
Pirmasis teisėkūros priemonių rinkinys
, kuriuo siekiama, kad bendra Europos prieglobsčio sistema
taptų sąžiningesnė ir darnesnė, apima pasiūlymą dėl Dublino reglamento persvarstymo.
Pasiūlymas, kuris buvo priimtas 2016 m. gegužės 4 d., pateiktas įgyvendinant visapusišką Komisijos atsaką į didelio masto nevaldomą migrantų ir prieglobsčio prašytojų antplūdį 2015 m., kuris atskleidė struktūrinius trūkumus kuriant ir įgyvendinant esamą Dublino sistemą. Pasiūlymu siekiama užtikrinti teisingą atsakomybės pasidalijimą tarp valstybių narių, įvedant naują „taisomojo paskirstymo mechanizmą“, užkertant kelią piktnaudžiavimui Europos prieglobsčio sistema, taip pat antriniam prašytojų judėjimui.
Dėl pasiūlymo nacionaliniai parlamentai pateikė aštuonias pagrįstas nuomones
, teigdami, kad jis visų pirma neatitinka subsidiarumo principo, nes taisomojo paskirstymo mechanizmas yra pernelyg plataus užmojo, o sprendimai dėl perkėlimo Europos Sąjungoje turėtų būti išimtinė valstybių narių kompetencija.
Atsiliepdama į tai, Komisija pažymėjo, kad pasiūlymas yra būtinas ir proporcingas siekiant užtikrinti darnią ir sąžiningą bendrą Europos prieglobsčio sistemą. Komisija taip pat pabrėžė, kad teisingo Dublino sistemos taikymo užtikrinimas krizės laikotarpiu ir trečiųjų šalių piliečių antrinio judėjimo tarp valstybių narių problemos sprendimas buvo tarpvalstybiniai klausimai, kurių nebuvo galima išspręsti individualiais ar dvišaliais valstybių narių veiksmais. Taigi Komisija nusprendė, kad pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą. Komisija taip pat paaiškino, kad pasiūlymu būtų nustatyta sąžiningesnė, veiksmingesnė ir darnesnė sistema, siekiant nustatyti valstybę narę, atsakingą už prieglobsčio prašymų nagrinėjimą, kartu išlaikant principą, kad prieglobsčio prašytojai turėtų prašyti prieglobsčio šalyje, į kurią atvykstama pirmiausia, jei jie neturi šeimos kitoje šalyje. Naujuoju teisingumo mechanizmu būtų užtikrintas solidarumas, sąžiningas atsakomybės pasidalijimas Sąjungoje ir neproporcingo spaudimo prieglobsčio sistemoms panaikinimas pasienio valstybėse narėse.
·Pasiūlymai dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčių bazės nustatymo
Bendros konsoliduotosios pelno mokesčių bazės nustatymo tikslas – sukurti įmonėms bendras taisykles apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną visoje Europos Sąjungoje. 2011 m. pateiktas pirmas pasiūlymas dėl Direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčių bazės buvo parengtas siekiant sustiprinti įmonėms svarbią bendrąją rinką. Nors valstybės narės padarė pažangą Taryboje dėl daugelio pasiūlymo aspektų, galutinio susitarimo pasiekti nepavyko. Komisija savo 2016 m. darbo programoje paskelbė, kad atšauks savo pasiūlymą ir pradės darbą iš naujo taikydama naują požiūrį.
2016 m. spalio 25 d. Komisija atnaujino savo iniciatyvą dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės – priėmė du pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. Šiais pasiūlymais Komisija ketina sustiprinti verslui palankius 2011 m. pasiūlymo aspektus, kad padėtų tarpvalstybinėms įmonėms sumažinti išlaidas, biurokratiją ir remtų inovacijas. Kartu Komisija siekia stiprinti bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės teikiamas galimybes kaip kovos su mokesčių vengimu priemonę. Pelno mokesčio tarifai į pasiūlymus neįtraukti, nes jie, kaip ir anksčiau, priklauso nacionalinio suverenumo sričiai.
Komisija gavo aštuonias pagrįstas nuomones
dėl dviejų naujų pasiūlymų.
Pagrįstose nuomonėse pastebėtas susirūpinimas, kad valstybės narės praras savo įmonių apmokestinimo sistemų kontrolę. Nacionaliniai parlamentai teigė, kad pasiūlymai yra nereikalingi ir kad jie gali būti neveiksmingi sprendžiant mokesčių vengimo problemą, taip pat kad galiojanti Kovos su mokesčių vengimu direktyva
kartu su sutartais Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) įgyvendinamais veiksmais šiuo atžvilgiu yra pakankami.
Savo atsakymuose nacionaliniams parlamentams Komisija pabrėžė, kad pasiūlymuose nėra sprendžiamas klausimas, kokio dydžio mokesčių tarifai turėtų būti nustatyti nacionaliniu lygmeniu, o siekiama suderinti pelno mokesčio bazę, kuri yra būtina siekiant ištaisyti nustatytus iškraipymus vidaus rinkoje. Šiuo atžvilgiu Kovos su mokesčių vengimu direktyva būtų vertinama kaip neatidėliotini veiksmai siekiant patenkinti neatidėliotinus poreikius. Joje nustatytos taisyklės yra minimalaus standarto pasirinkimo galimybės, kuriomis siekiama užpildyti spragas 28 valstybių mokesčių sistemose. Bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė būtų visavertė pelno mokesčio sistema su tarpvalstybiniu aspektu ir tikslais, apimančiais ne tik kovos su mokesčių vengimu veiksmus. Komisija taip pat priminė, kad EBPO nesvarsto specifinių ypatumų, kurie yra susiję su bendrąja rinka, pvz., Europos Sąjungos bendrąja rinka. Komisija aiškiai nurodė, kad ji išlaiko teisę siūlyti teisės aktus – pagal Sutartimi jai suteiktą kompetenciją, – kad užtikrintų geresnį vidaus rinkos veikimą. Tačiau Komisija patvirtino, kad sandorių kainodaros principai, dėl kurių buvo susitarta EBPO, ir toliau būtų taikomi sandoriams su susijusiomis įmonėmis, kurios nepriklauso mokesčių konsoliduotai grupei, Europos Sąjungoje ir trečiosiose šalyse.
4.
Išvados
2016 m. pasirašydami Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija bendrai įsipareigojo užtikrinti, kad subsidiarumo ir proporcingumo principai išliktų svarbiausiu ES sprendimų priėmimo elementu ir kad šių principų būtų visapusiškai laikomasi visame teisėkūros procese.
2016 m. Europos Parlamentas toliau vykdė pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų atitikties subsidiarumo ir proporcingumo principams kontrolę, už kurią atsakingi atitinkami parlamento komitetai, taip pat Teisės reikalų komitetas, kuris turi horizontalaus pobūdžio atsakomybę užtikrinti subsidiarumo principo laikymąsi.
Regionų komitetas taip pat tęsė savo darbą vykdydamas subsidiarumo principo stebėseną, visų pirma, priimdamas ir įgyvendindamas 2016 m. Subsidiarumo darbo programą, įskaitant konsultacijas su Subsidiarumo ekspertų grupe. Savo nuomonėse Regionų komitetas atsižvelgė į susirūpinimą dėl subsidiarumo principo laikymosi, kurį išreiškė teisėkūros galią turintys regionų parlamentai ir valdžios institucijos. 2016 m. Romoje Komitetas surengė konferenciją subsidiarumo, geresnio reglamentavimo ir politinio dialogo klausimais, bendradarbiaudamas su regioniniais parlamentais ir Italijos Respublikos Senatu.
2016 m. Komisija toliau įgyvendino savo sustiprintą Geresnio reglamentavimo darbotvarkę nuo 2015 m., kuri apima išsamesnes gaires, kaip įvertinti subsidiarumą ir proporcingumą politikos formavimo procese. 2016 m. Reglamentavimo patikros valdyba patikrino 60 poveikio vertinimų ir kai kuriais atvejais pareikalavo patikslinti argumentus dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymosi.
2016 m. nacionaliniai parlamentai išreiškė didesnį susidomėjimą ES sprendimų priėmimo procesu, visų pirma sprendžiant klausimus, susijusius su subsidiarumo kontrolės mechanizmu: bendras pagrįstų nuomonių skaičius nuo 8 nuomonių 2015 m. išaugo iki 65 nuomonių 2016 m. Iš jų 14 pagrįstų nuomonių buvo susijusios su pasiūlymu dėl tikslinio Darbuotojų komandiravimo direktyvos persvarstymo, todėl trečią kartą buvo pradėta procedūra pagal prie Sutarčių pridėto Protokolo Nr. 2 7 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos prisiimtą įsipareigojimą pirmiau minėtos procedūros atveju įsitraukti į dialogą su nacionaliniais parlamentais, nacionalinių parlamentų pateikti argumentai buvo plačiai aptariami, be kita ko, Europos reikalų komitetų konferencijos (COSAC) susitikimuose ir Europos Parlamento Teisės reikalų komiteto bei Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto posėdžiuose. Nors Komisija po šių diskusijų ir nuodugnios visų nuomonių apžvalgos galiausiai nusprendė išlaikyti savo pradinį pasiūlymą, ji pripažįsta, kad keletas nacionalinių parlamentų vis dar netiki jo pagrįstumu. Šiuo metu pasiūlymą vis dar svarsto Europos Parlamentas ir Taryba. Abu teisės aktų leidėjai, kaip ir Komisija, yra įsipareigoję atsižvelgti į nacionalinių parlamentų pastabas viso teisėkūros proceso metu.
Kadangi Europos Sąjunga siekia apibrėžti savo ateities viziją, Romos deklaracija, kurią, 2017 m. kovo 25 d., pažymint 60-ąsias Romos sutarties pasirašymo metines, pasirašė 27 valstybių narių, Europos Parlamento, Europos Tarybos ir Komisijos vadovai, dar kartą patvirtina, kad artimoje ateityje ES sprendimų priėmimo procesas ir toliau bus formuojamas remiantis subsidiarumo ir proporcingumo principais ir jais grindžiamas.