9.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 185/29

1.

pabrėžia, kad nauja įgūdžių darbotvarkė yra itin svarbi tolesniam Europos vystymuisi. Investicijos į ekonomiką, socialinius reikalus ir kultūrą daro ilgalaikį poveikį ir yra labai svarbios. Todėl RK palankiai vertina naują įgūdžių darbotvarkę ir ragina dėti visas pastangas, kad ji būtų skubiai ir veiksmingai įgyvendinta. Tai tiesioginės svarbos Europos vietos ir regionų lygmeniui klausimai;

2.

pabrėžia, kad darbo rinka tampa vis permainingesnė. Žmonės turi būti įvairiapusiški ir lankstūs, kad galėtų prisitaikyti prie netikėtų pokyčių ir pasinaudoti naujomis galimybėmis. Darbdaviai šiuo metu vis dažniau ieško ne tik konkrečiai specialybei reikiamą kvalifikaciją, bet ir universaliųjų arba socialinių emocinių gebėjimų turinčių darbuotojų. To reikalauja šiuolaikinis gyvenimas ir visuomenė, nes kvalifikuotiems ir įvairiapusiškiems žmonės ne tik geriau sekasi darbo rinkoje, bet jie yra ir geriau informuoti individai, aktyvesni piliečiai ir išmintingesni vartotojai;

3.

pabrėžia, jog būtina ES piliečiams, kuriems trūksta bazinių įgūdžių, pasiūlyti kvalifikacijos kėlimo priemonių, leidžiančių aktyviai dalyvauti darbo rinkoje ir suteikiančių galimybę patiems užsidirbti pragyvenimui. Tai svarbu žvelgiant ne tik iš pavienio asmens, bet ir iš visos visuomenės perspektyvos. Pastaruoju metu Europoje vis labiau ryškėja socialiniai neramumai. Tai ypač aiškiai parodo, kad socialinė įtrauktis turi būti neatsiejamas pagrindinių švietimo ir mokymo priemonių tikslas kovojant su socialine atskirtimi. Visi žmonės turi būti aktyvūs piliečiai, išpažįstantys demokratines vertybes ir sąmoningai bei aktyviai jas ginantys. Todėl integracijos tikslais svarbu, kad įgyvendinant Įgūdžių garantijos iniciatyvą būtų deramai atsižvelgta į migrantus, įskaitant prieglobsčio prašytojus ir pabėgėlius;

4.

tačiau nori pabrėžti, kad yra labai svarbu, kad pagrindiniai įgūdžiai pirmiausia būtų įgyjami kuo ankstesniuose ugdymo etapuose ir, bet kuriuo atveju, privalomojo ugdymo laikotarpiu;

5.

naują įgūdžių darbotvarkę laiko svarbia iniciatyva, kuri padeda mažinti kvalifikuotų darbuotojų trūkumą Europoje ir apima visą reikiamos kvalifikacijos spektrą nuo pagrindinių iki sudėtingesnių įgūdžių ir nuo universaliųjų iki konkretiems sektoriams reikalingų gebėjimų. Nors pačius įvairiausius įgūdžius ugdyti svarbu nuo ankstyvo amžiaus, įgūdžių darbotvarkė aktuali ir įvairioms suaugusiųjų grupėms: asmenims, kurie turi kelti savo kvalifikaciją, kad patektų į darbo rinką arba išsaugotų savo darbo vietą, tiems, kuriems reikia kelti kvalifikaciją, kad gautų darbą kitoje srityje, asmenims, kurie nori įsidarbinti kitose valstybėse, ir tiems, kuriems reikalingas pagrindas tolesniam mokymuisi ir mokymui. Taip pat mano, kad įgyvendinant kvalifikacijos kėlimo priemones svarbu užtikrinti suderinamumą ir papildomumą apskritai švietimo ir mokymo, o ypač profesinio mokymo, sistemoje ir mokymo darbo vietoje;

6.

remia Komisijos pasiūlymą nustatyti Įgūdžių garantijos iniciatyvą žemos kvalifikacijos suaugusiųjų užimtumo galimybėms ir visapusiškam dalyvavimui visuomenės gyvenime Europoje gerinti. Mokymosi pagal Įgūdžių garantijos iniciatyvą programoje turėtų būti išdėstyti aiškūs tikslai, susiję su siekiamu įgūdžių ir (arba) kvalifikacijos lygiu, ir žemos kvalifikacijos suaugusiųjų vykdytinos pareigos. Reikėtų atsižvelgti į tokio lygmens ir pobūdžio kompetenciją, kokio reikia darbo rinkai, ir į jau turimus profesinius įgūdžius, kuriuos galima pritaikyti. Vietos ir regionų valdžios institucijoms šie klausimai yra itin svarbūs, nes jos yra atsakingos už švietimo, mokymo ir užimtumo sritis;

7.

mano, jog būtina aiški sąsaja tarp esamų įgūdžių įvertinimo ir su tuo susijusių tolesnio mokymosi poreikių šiuo tikslu parengiant individualiai pritaikytą mokymosi programą. Gerai parengta individualiai pritaikyta mokymosi programa turėtų pavieniam asmeniui suteikti konkrečios informacijos apie švietimo priemonių sudėtį, paskirtį ir tikslus;

8.

toliau laikosi nuomonės, kad rengiant individualiai pritaikytas mokymosi programas būtina visą gyvenimą teikti kokybiškas ir veiksmingas informavimo ir profesinio orientavimo paslaugas. Teikiant šias paslaugas suinteresuotas asmuo bus informuojamas apie mokymosi galimybes, kurios atitinka jo poreikius ir kurios leis įgyti įgūdžių, reikiamų norint patekti į darbo rinką. Tai gali būti konsultacija, mokomieji vizitai, pažintiniai kursai, konsultacija apie studijų finansavimą ir informavimas apie švietimo galimybes ir galimybes pasirinkti įvairias švietimo formas bei įstaigas;

9.

pabrėžia, jog įgyvendinant šias švietimo priemones svarbu, kad pavienis asmuo įgytų gebėjimų ir įgūdžių, reikalingų įsitvirtinti visuomenėje arba išsaugoti joje savo vietą. Svarbu, kad dalyviams būtų suteikta galimybė tarpusavyje derinti mokymo programas įvairiais švietimo sistemos lygmenimis ir atsižvelgiant į skirtingas individualias mokymosi aplinkybes. Tokiu būdu per trumpą laiką būtų įgyjama darbo rinkai ir visuomenei būtinų įgūdžių ir gebėjimų ir kartu padedama prieglobsčio prašytojams ir pabėgėliams integruotis. Šiuo atveju kalbama, pavyzdžiui, apie pagrindinių kalbos žinių įgijimą kursuose pradinio, vidurinio ar aukštojo mokslo lygmeniu. Be to, turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos įgyvendinti švietimo priemones darbo vietoje;

10.

pabrėžia, kad tikslinėse grupėse pavieniams asmenims turėtų būti suteiktos galimybės pasirinkti skirtingas mokymosi formas, kurios, pavyzdžiui, atsižvelgiant į geografines ir socialines sąlygas, būtų individualiai pritaikytos pagal vietą ir turimą laiką; be to, turi būti galimybė mokymąsi derinti su kita veikla ir atsižvelgiama į skirtingus mokymosi tipus. Svarbu pasinaudoti naujų mokymosi kanalų (specialistams vadovaujant) teikiamomis galimybėmis, įskaitant įvairias IT grindžiamas mokymosi formas, pavyzdžiui, nuotolinį mokymąsi (realiuoju laiku), integruotą mokymąsi ir kitas atvirojo švietimo formas. Spėjama, kad artimiausiais metais labai greitai išsiplėtos techninės galimybės. Bus nelengva užtikrinti, kad pedagogika nuo šios raidos neatsiliktų;

11.

atkreipia dėmesį į tai, kad tokioje struktūroje reikia aktyviai imtis veiksmų palankių sąlygų neturinčių grupių, kurioms reikalingas tolesnis mokymas, atžvilgiu, nes jos savo pačių iniciatyva nepasinaudotų siūlomomis švietimo galimybėmis. Geriausia, kad tokio tipo priemonės apimtų nacionalines arba vietos ir (arba) regionines priemones. Pavyzdžiui, vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų būti atsakingos už priemonių tikslinių grupių nustatymą, jų informavimą ir motyvavimą, o asmenims, kurie atitiko dalyvavimo reikalavimus, būtų suteiktos galimybės pasinaudoti nacionaliniu lygmeniu nustatyta parama, pavyzdžiui, studijų finansavimu, mokestinėmis lengvatomis arba mokymosi atostogomis. RK pabrėžia, kad pilietinės visuomenės dalyviai, pavyzdžiui, įvairios jaunimo organizacijos, gali atlikti svarbų vaidmenį informavimo srityje;

12.

pritaria Komisijos komunikate konstatuotam faktui, kad darbdaviai nebereikalauja su konkrečia specialybe susijusių profesinių gebėjimų ir įgūdžių, kaip buvo anksčiau, o vis labiau pageidauja perduodamų įgūdžių, pavyzdžiui, gebėjimo dirbti komandoje, kūrybiško mąstymo ir problemų sprendimo, ir vertina asmenis, kurie geba dirbti įvairiose srityse. Planuojant ir įgyvendinant mokymo ir tęstinio mokymo priemones reikėtų atsižvelgti į šias naujas sąlygas. Vis dėlto mano, kad būtina rengti specialias mokymo programas, skirtas naujiems ekonomikos sektoriams, pavyzdžiui, žaliosios ir mėlynosios ekonomikos sektoriams;

13.

ragina partnerystės pagrindu glaudžiau bendradarbiauti nacionalinį ir vietos lygmenis, įmones, darbuotojus ir profesines sąjungas, taip pat pilietinės visuomenės dalyvius, kad būtų galima geriau pasinaudoti neformaliojo mokymosi ir savišvietos metu įgytais įgūdžiais ir kvalifikacijomis. Neformaliojo mokymosi metu įgytų įgūdžių patvirtinimas gali svariai prisidėti prie naujų įgūdžių ir kvalifikacijų poreikio nustatymo;

14.

mano, kad, nors valstybės narės yra atsakingos už švietimo ir mokymo sistemų turinį ir organizavimą, rengiant Įgūdžių garantijos iniciatyvą reikėtų atsižvelgti į atitinkamas nacionalines, vietos ir regionų sąlygas ir turimus išteklius atkreipiant dėmesį į tai, kad investicijas į žmogiškąjį kapitalą reikia laikyti socialinėmis investicijomis. ES bendro finansavimo galimybės naudojant esamas ar būsimas finansavimo programas turi lemiamos reikšmės Įgūdžių garantijos iniciatyvos įgyvendinimui valstybėse narėse;

15.

palankiai vertina tai, kad Komisija ketina siekti bendro svarbiausių pagrindinių kompetencijų supratimo, kad jos būtų aiškiai įtvirtintos nacionalinėse gairėse ir įtrauktos į mokymo procesą ir kad būtų galima jas įvertinti įvairiais švietimo sistemos politikos formavimo lygmenimis. Pagrindinių kompetencijų, kuriomis taip pat siekiama sudaryti žmonėms galimybę patenkinti sparčiai besikeičiančius darbo rinkos poreikius, svarbos klausimai turi būti svarstomi įvairiose srityse ES, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmeniu. Todėl pageidautina užmegzti glaudų dialogą su visuomeninių organizacijų, profesinių sąjungų, švietimo sistemos, mokslinių tyrimų ir pilietinės visuomenės atstovais;

16.

mano, jog svarbu, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, atsakingos už švietimo ir mokymo paslaugų teikimą, ir mokytojus rengiančios įstaigos būtų įtrauktos jau kūrimo ir formavimo etapuose siekiant šiuos įgūdžius kuo greičiau praktiškai įgyvendinti. RK atkreipia dėmesį į Komisijos sukurtą skaitmeninių ir verslumo įgūdžių ugdymo orientacinę sistemą, kuri yra labai svarbus žingsnis šia linkme; todėl siūlo sukurti atitinkamą sistemą ir kitoms pagrindinėms kompetencijoms, pavyzdžiui, finansinio raštingumo, taip pat parengti pagalbinę pagrindinių kompetencijų įgyvendinimo ir vertinimo medžiagą;

17.

mano, jog svarbu, kad Komisija toliau rengtų temines savaites ir bendradarbiautų su Pasaulio įgūdžių organizacija. Tokiu būdu vėlgi būtų skatinamos nacionalinės, regionų ir vietos iniciatyvos organizuojant informacines dienas, profesinius konkursus ir pažintinę veiklą taip populiarinant profesinį mokymą;

18.

teigiamai vertina ES veiksmus, kuriais siekiama mažinti kvalifikuotų darbuotojų trūkumą, kuris yra ypač aštri problema mažesnėms kaimo vietovių ir regionų valdžios institucijoms. Todėl laukia naujo pasiūlymo dėl Sektorių bendradarbiavimo įgūdžių srityje plano įgyvendinimo, kad sužinotų, ar ši nauja schema gali paskatinti įvairius sektorius apimantį regionų ir vietos valdžios bendradarbiavimą. Ši tarpsektorinio bendradarbiavimo platforma galėtų būti naudinga vietos ekonomikai, darbo jėgai ir viešosioms tarnyboms;

19.

remia Komisijos siekį paskatinti valstybes nares formuojant savo švietimo sistemas sudaryti sąlygas keisti bendrojo lavinimo kelią tikslinėmis profesinio mokymo priemonėmis;

20.

pritaria idėjai raginti valstybes nares neseniai atvykusiems imigrantams, kuriems pasinaudojus tikslinėmis priemonėmis pavyko per trumpą laiką patekti į darbo rinką, suteikti mokymosi galimybių ir taip užkirsti kelią vėlesniam išstūmimui iš darbo rinkos;

21.

remia Komisijos pastangas išplėsti aukštesnio lygio profesinio mokymo ir rengimo galimybes, nes profesinio mokymo kokybė vis gerėja. Tokios švietimo iniciatyvos turi būti grindžiamos tvirta švietimo paslaugų teikėjų, mokslinių tyrimų, ekonomikos ir vietos bei regionų valdžios institucijų atstovų partneryste;

22.

atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija ir toliau turi siekti, kad profesinis mokymas ir ateityje remtų mokymąsi visą gyvenimą ir būtų suteikta galimybė tęsti tolesnį mokymąsi aukštesniu kvalifikaciniu lygmeniu;

23.

remia Komisijos pasiūlymą skatinti valstybes nares sukurti išsamias nacionalines skaitmeninių įgūdžių strategijas;

24.

atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant kokybiškų ir naujoviškų mokymo ir mokymosi metodų skaitmeninio turinio požiūriu reikalingos tam tikros sąlygos:

25.

skaitmeninimą laiko galimybe spręsti įvairius su švietimu susijusius sunkumus. Juo, pavyzdžiui, gali būti naudojamasi kaip:

26.

pabrėžia, kad tam, kad pastangos skatinti skaitmeninius įgūdžius nenueitų veltui, įvairiais mokyklos lygmenimis reikalingi tvirti pedagoginiai vadovavimo įgūdžiai. Mokykloje skaitmeniniams įgūdžiams skiriamas dėmesys gali padidinti mokytojų, kurių pasiryžimas ir gebėjimas tobulinti savo gebėjimus yra stiprinami, darbo vietos patrauklumą;

27.

atkreipia dėmesį į tai, kad reikėtų atskirti bazines skaitmenines žinias, kurių kiekvienas turi įgyti, nuo specialių skaitmeninių įgūdžių tam tikroje dalykinėje ar žinių srityje;

28.

tikisi Europos kvalifikacijų sandaros peržiūros siekiant, kai reikia, užtikrinti nacionalinių kvalifikacijų sistemų atnaujinimą ir kokybę taikant bendrą formatą. Vis dėlto pakartoja, kad būtent valstybės narės yra atsakingos už nacionalinei kvalifikacijų sandarai taikomų kokybės užtikrinimo principų nustatymą;

29.

pabrėžia tolesnių valstybių narių pastangų užtikrinant kokybę svarbą ir pritaria Europos Komisijai, kad reikia pamažu siekti ES ir trečiųjų šalių bendradarbiavimo kvalifikacijų palyginimo srityje;

30.

pabrėžia, kad dauguma profesinių profilių ir sričių sparčiai keičiasi, todėl atsiranda naujų profesijų, o esamos pasensta. Todėl svarbu, kad būsimi įgūdžių profiliai ir aprašai atitiktų greitus pokyčius ir atsinaujinimą darbo rinkoje. Šiuo požiūriu ypatingą dėmesį reikia skirti pagrindinėms kompetencijoms;

31.

daro nuorodą į 2016 m. Europos Parlamento rezoliuciją (1), kurioje pabrėžiama, kad būtina remti pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų ir panašioje padėtyje esančių asmenų įtrauktį ir integraciją. Todėl svarbu kuo skubiau suteikti pagalbą valstybėms narėms užtikrinant galimybes rinkti su įgūdžiais ir kvalifikacijomis susijusius duomenis, organizuoti kalbos mokymą ir taikyti kvalifikacijos kėlimo bei kitas priemones, palengvinančias integraciją į darbo rinką ir visuomenę. Ne mažiau svarbu, kad būtų galima nedelsiant patvirtinti atitinkamoje kilmės šalyje įgytą išsilavinimą ar gautą diplomą;

32.

palankiai vertina Komisijos pažadą įgūdžių darbotvarkėje ypatingą dėmesį skirti inovacijoms pedagogikos srityje ir tikisi, kad tai taip pat sudarys palankesnes sąlygas siekiant įgyti pagrindines kompetencijas, kurios sudaro Europos švietimo sistemų esmę;

33.

mano, jog Komisija turėtų imtis veiksmų, kad būtų toliau plėtojamas į besimokančius asmenis orientuotas ir skaitmeninio mokymosi aspektais paremtas mokymasis, kurį Komitetas nurodė savo nuomonėje dėl Komisijos komunikato „Atviresnis švietimas“ (2014 m.) (2);

34.

atkreipia dėmesį, kad naujos įgūdžių darbotvarkės įgyvendinimas priklausys nuo visų ugdytojų, ypač dirbančių suaugusiųjų švietimo ir mokymosi bendruomenėje srityse, kvalifikacijos kėlimo. Valstybių narių įgyvendinimo planuose reikėtų gerai apgalvoti, kokią pagalbą suteikti pedagogams; be to, būtų galima vykdyti informavimo apie Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninę platformą (ELAPE) veiklą;

35.

pritaria Komisijos nuomonei, kad valstybės narės turi stiprinti pirminį profesinį mokytojų ir kitų asmenų, dalyvaujančių įgyvendinant Įgūdžių garantijos iniciatyvą, rengimą ir tolesnį profesinį mokymąsi;

36.

palankiai vertina Komisijos siekį kartu su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais modernizuoti aukštąjį mokslą, visų pirma sukurti įgūdžių vertinimo sistemą. Atliekant šį darbą reikėtų atsižvelgti į valstybių narių nacionalines švietimo sistemas ir vietos bei regionų privalumus ir problemas, įskaitant skirtingus jų darbo rinkos poreikius. Atsižvelgdamas į tai dar kartą pakartoja, kad būtina pasimokyti iš ankstesnių laimėjimų ir nesėkmių, patirtų vykdant panašią veiklą, ir užtikrinti reikiamus įsipareigojimus siekiant bendro sutarimo įgyvendinant aukštojo mokslo modernizavimą;

37.

atsižvelgdamas į planuojamą Komisijos iniciatyvą dėl aukštųjų mokyklų absolventų karjeros stebėsenos, pabrėžia, kad tokia iniciatyva neturėtų sukurti papildomos administracinės naštos nacionalinėms ir regionų valdžios institucijoms bei aukštosioms mokyklos ir naštos studentams; be to, atkreipia dėmesį į būtinybę laikytis duomenų apsaugos nuostatų. Dėl šios priežasties, ketinimas šiuo tikslu pasinaudoti mokesčių ir socialinės apsaugos duomenimis, yra abejotinas;

38.

palankiai vertina Komisijos ketinimą peržiūrėti dabartinę Europaso sistemą. Siekiant užtikrinti tikslią ir realiu laiku teikiamą informaciją apie įgūdžių paklausą ir pasiūlą, peržiūrėta Europaso sistema turi būti grindžiama vietos ir regionų patirtimi. Todėl vietos ir regionų valdžios institucijos gali labai prisidėti prie gebėjimų tyrimo ir siūlomos interneto paslaugų platformos darbo.