13.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 345/120

Pranešėja:

Laure BATUT

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) norėtų priminti, kad Europos Sąjungos energetikos dokumentų rinkinyje siūloma pirmenybę teikti vartotojams, ir pageidautų, kad ši sąvoka būtų apibrėžta ir taikoma. Vartotojai galės atlikti savo naują vaidmenį, tik jei jį bus galima atlikti remiantis aiškiais teisės aktais, kuriais jiems suteikiamos galios veikti. EESRK mano, kad siekiant energetikos sąjungos sėkmės, ES piliečiai ir įmonės turi žinoti, kokią naudą ateityje jiems suteiks šis projektas, pavyzdžiui, vienodesnes sąlygas.

1.2.

EESRK nuomone, energijos paklausos valdymas tokiomis priemonėmis, kaip visuomenės ir specialistų informavimas (švietimas ir mokymas), gali paskatinti atsakingus jų energetinius sprendimus ir energijos vartojimo įpročius. Energijos vartojimo efektyvumas gali būti įtraukiamas į energijos poreikių apskaitas, gali padėti sumažinti vartojimą ir, kartu, daryti poveikį sąnaudoms, net jei kainos didėja. Tačiau jis negali pats vienas išspręsti energetikos problemų, susijusių su klimato kaita, tiekimo saugumu arba nepritekliumi (1). Energijos vartojimo efektyvumas ir energijos nevartojimas nėra energijos šaltinis.

1.3.

EESRK rekomenduoja per keltą ateinančių metų išplėsti duomenų analizę įtraukiant įvairesnius energijos šaltinius apimančius tyrimus ir sutelkti dėmesį į tris energijos vartojimo atvejus, t. y. namų ūkiuose, pramonėje ir paslaugų įmonėse.

1.4.

Ataskaitoje taip pat turėtų būti įvertinti energijos paklausos tenkinimo būdai, kad būtų galima sužinoti, kaip pavyko patenkinti poreikius už prieinamą kainą (SESV 14 str.).

1.5.

Komitetas siūlo ataskaitoje atkreipti dėmesį į lėšas, kurias įmonės ir (arba) vartotojai skyrė moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai ir su energijos kaupimu susijusių mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymui ir kurios turėtų atsispindėti energijos kainose, taip pat energijos tinklų finansavimo išlaidose.

1.6.

Turėtų būti įvertinta žalos aplinkai kaina ir ši informacija turėtų būti visiems lengvai prieinama.

1.7.

EESRK rekomenduoja kas dvejus metus skelbiamų Komisijos atskaitų dėl energijos kainų ir išlaidų pradžioje pateikti žodynėlį, kuris padėtų suprasti tekstą visiems vartotojams.

1.8.

Siekiant to paties skaidrumo tikslo, Komitetas prašo Komisijos į ataskaitą įtraukti kiekvienai valstybei narei, kurioje buvo atliktas tyrimas, skirtą dokumentą, kuriame būtų pateikti kiekvieno energijos šaltinio penkis aspektus apimantys duomenys:

2.1.

2014 m. Europos Komisija parengė pirmąją energijos kainų ir išlaidų Europos Sąjungoje ataskaitą; dėl trūkumų, susijusių su surinktais duomenimis, Komisija nusprendė pateikti pasiūlymą dėl Reglamento dėl Europos gamtinių dujų ir elektros energijos kainų statistikos (2).

2.2.

Tikslas – patikrinti, kaip vyksta dar tik iš dalies sukurtos energijos vidaus rinkos plėtra, ir padėti šioje pasidalijamosios kompetencijos srityje nustatyti priemones, skirtas padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir energijos tiekimo saugumą.

3.1.

Tai antroji Komisijos ataskaita šia tema. Joje įvertinamos energijos kainos dujų, elektros energijos ir naftos produktų sektoriuose ir jų padariniai namų ūkiams ir pramonei, taip pat nurodoma, kokia ES strateginė politika reikalinga energetikos sąjungai sukurti.

4.1.

Komisija nurodo sąlygas, kurios gali daryti įtaką elektros energijos kainai: didinti energijos vartojimo efektyvumą ir vartoti daugiau alternatyvios energijos; pastarojoje srityje Sąjunga siekia pirmauti pasaulio mastu.

4.2.

Iš tiesų ES valstybių narių grynasis elektros energijos iš iškastinio kuro importas išaugo, taigi padidėjo ir jų priklausomybė, o tai paskatino atnaujinti sudėtingas diskusijas dėl skalūnų dujų ir naftos.

4.3.

Nuo 2008 m. bendrojoje rinkoje didmeninės kainos nuolatos mažėjo ir supanašėjo, todėl sumažėjo anglies ir dujų kainos. Vis dėlto daugelis nacionalinių veiksnių trukdo, kad šis mažėjimas darytų poveikį mažmeninėms kainoms, kurios toliau didėja: vidutinė elektros energijos kaina namų ūkiams per tą patį laikotarpį padidėjo 3,2 %:

4.4.

Elektros energijos kainų įmonėms augimas buvo mažesnis: 2008–2015 m. 0,8–3,1 % per metus, stambiems energijos vartotojams buvo pritaikyti specialūs tarifai.

4.5.

Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad esama labai didelių kainų skirtumų tarp valstybių narių: dėl mokesčių ir rinkliavų komponento kainos namų ūkiams gali skirtis tris kartus (pvz., Danijoje – 59 %, Maltoje – 5 %).

4.6.

Vidutinė elektros energijos kaina Europoje yra didesnė nei Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau gerokai mažesnė nei Japonijoje.

5.1.

Dujos sudaro 23 % ES suvartojamos pirminės energijos, iš kurių 15 % panaudojama elektros energijos gamybai; dujos patenkina „trečdalį namų ūkių bei pramonės galutinės energijos poreikių“.

5.2.

ES priklausomybė nuo dujų importo sudaro 69 %, ji yra priklausoma nuo nedidelio skaičiaus dujų tiekėjų, todėl yra priversta atsižvelgti į pasaulines kainų svyravimo tendencijas.

5.3.

Nuo 2013 m. didmeninės kainos nukrito 50 %, pirmiausia dėl sumažėjusios pasaulinės paklausos, dėl JAV skalūnų dujų gavybos ir todėl, kad dujų kainos indeksuojamos pagal naftos kainas.

5.4.

Nuo 2008 m. dujų kainos namų ūkiams kasmet augo 2 % Vėlgi, didelę dalį kainos sudaro mokesčių ir rinkliavų komponentas, kuris augo 4,2 % per metus, ir kartu su tinklo išlaidomis paaiškina didelį skirtumą tarp valstybių narių: aukščiausios kainos (Švedija) keturis kartus viršija žemiausias (Rumunija).

5.5.

Pramonės įmonėms ir stambiems pramoniniams vartotojams kainos sumažėjo ir didžiąją kainos dalį sudaro energijos komponentas, todėl didmeninės kainos turėjo įtakos mažmeninėms kainoms ir buvo galima pasiekti didesnio kainų supanašėjimo bendrojoje rinkoje.

5.6.

Pasaulio mastu Europoje kainų konvergencija atitinka vidurkį, nuo 2013 m. pastebima kainos mažėjimo tendencija, tačiau kainos išlieka didesnės nei JAV ir Rusijoje.

6.1.

Per 19 mėnesių, nuo 2014 m. gegužės mėn. iki 2016 m. sausio mėn., žalios naftos kainos JAV doleriais sumažėjo 77 %, vėliau vėl padidėjo, tačiau sudarė pusė 2014 m. naftos kainos.

6.2.

Mažmeninės kainos krito mažiau, nes sumažėjo euro kursas JAV dolerio atžvilgiu, o vienu svarbiausių kainos komponentu išlieka mokesčiai ir rinkliavos.

Sąjunga nustatė minimalius akcizų tarifus (4), tačiau valstybės narės dažniausiai nusprendžia juos padidinti: nepaisant tam tikrų skirtumų valstybėse narėse, 2015 m. mokesčiai sudarė 63 % vidutinės mažmeninės benzino kainos ir 57 % dyzelino kainos.

6.3.

Apibendrinant galima teigti, kad nuo ankstesnės ataskaitos trijų energijos šaltinių kainos sumažėjo ir šis sumažėjimas turėjo įtakos didmeninėms kainoms. Kainų sumažėjimas turėjo įtakos ir mažmeninėms naftos produktų kainoms, tuo tarpu dujų ir elektros energijos kainos padidėjo dėl didesnių tinklo išlaidų ir mokesčių bei rinkliavų.

7.1.

Visų trijų šaltinių atveju nuo 2008 m. namų ūkių suvartojamas kiekis yra gana stabilus.

Jų išlaidos padidėjo dėl išaugusių mažmeninių dujų ir elektros energijos kainų (išskyrus transporto išlaidas). Valstybėse narėse energijai skiriama išlaidų dalis labai skiriasi, žinoma, neturtingesni namų ūkiai padidėjimą pajuto labiau: 2016 m. jos sudarė 8,6 % išlaidų, palyginti su 6,2 % 2004 m. Namų ūkių suvartojamos energijos kiekis nagrinėjamu laikotarpiu sumažėjo 4 %.

7.2.

Komisija pabrėžia, kad būtinos socialinės priemonės, taikytinos pažeidžiamiems vartotojams, siekiant išspręsti energijos nepritekliaus problemą.

8.1.

14-oje intensyvaus energijos vartojimo pramonės sektorių įmonių energijos išlaidos 2008–2013 m. sumažėjo ir pastaruosius keletą metų gamybos sąnaudų dalis energijos išlaidoms vidutiniškai sudaro nuo 5 iki 10 % Taip atsitiko dėl sumažėjusių kainų stambiems vartotojams ir dėl atleidimo nuo mokesčių ir rinkliavų, bet ne dėl konkrečių energijos vartojimo efektyvumui didinti skirtų priemonių.

8.2.

Komisija mano, kad tarptautiniu mastu Europos Sąjungos ekonomikoje nėra suvartojama labai daug energijos ir kad konkurencinga ir tinkamai veikianti energijos rinka turėtų užtikrinti namų ūkiams ir pramonei būtinos energijos tiekimą ekonomiškai efektyviausiu būdu išvengiant bet kokio infliacijos poveikio ir netaikant Vyriausybės subsidijų, dėl kurių nepagrįstai iškraipoma rinka: 2012 m. subsidijos siekė 113 mlrd. EUR, iš kurių 17,2 mlrd. sudarė tiesioginės subsidijos, 2014 m. surinkta 263 mlrd. EUR energijos mokesčių, o tai sudaro 1,88 % ES BVP.

9.1.

Energija yra labai svarbi ekonomikai ir namų ūkiams. Ją vartojant išmetamas CO2 kiekis kenkia klimatui ir žmonėms. Europos Sąjunga pradėjo perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Suprasti, kaip veikia energijos išlaidų ir kainų nustatymo mechanizmai, turėtų būti vienas iš sklandesnės pertvarkos ir kovos su energijos nepritekliumi veiksnių (5).

9.2.

Ši Komisijos ataskaita parodo, kad Europoje nėra vienos energijos kainos, bet yra keletas skirtingų energijos šaltinių kainų, kurios skiriasi priklausomai nuo geografinės padėties, nacionalinės praktikos, laikotarpio ir energijos vartojimo būdų.

9.3.

Namų ūkių energijos kainų barometras (Europos klimato fondas) skelbiamas daugelyje Europos šalių, o Komisija savo ruožtu jau dvejus metus skelbia ataskaitas.

10.1.

Pagrindiniais pasaulyje suvartojamos energijos šaltiniais išlieka nafta, akmens anglis ir dujos, energijai taip pat vartojama biomasė, branduolinė energija, elektros energija; šie ištekliai saugomi ir transportuojami skirtingu mastu:

10.2.

Energijos kaina turi įtakos sektorių konkurencingumui, tai lemia tiesiogiai suvartojamos energijos ir netiesiogiai suvartojamos energijos, pavyzdžiui, tarpiniu etapu prekėms gaminti, santykis. Mažos energijos išlaidos gali turėti įtakos konkurencingumui (pvz., JAV skalūnų dujų atveju), tačiau struktūriškai jos nepaveikia produktyvumo.

10.3.

Daug valstybių narių importuoja energiją iš Sąjungos kaimyninių šalių: geopolitinė padėtis turi įtakos tiekimo saugumui ir kainoms.

10.4.

Naftos barelio kaina visada nustatoma JAV doleriais, todėl valiutos kursas, taigi ir bendras Europos ekonomikos konkurencingumas turi įtakos konkurencijos sąlygoms ir galutiniam vartotojui tenkančios kainos nustatymui.

10.5.

Namų ūkių ir pramonės subjektų mokama energijos kaina turi įtakos bendrai paklausai. ES prekyboje iš esmės prekiaujama ES viduje ir daugiausia perdirbtomis prekėmis, kurios jautriai reaguoja į energijos kainos pokyčius.

11.1.1.

Išlaidos ar kainos? Kasdienėje kalboje šios sąvokos dažnai vartojamos viena vietoj kitos. Komisijos ataskaita (COM(2017) 769) būtų aiškesnė, jei joje visų pirma būtų paaiškintas šis klausimas.

11.1.2.

Iš šių dviejų sąvokų aiškesnė yra kainos sąvoka. Kaina – tai tam tikros energetikos prekės ar paslaugos piniginės vertės išraiška. Visiškai „laisvoje“ rinkoje kaina būtų pasiūlos ir paklausos pusiausvyros taškas.

11.1.3.

Sudėtingoje pasaulinėje rinkoje kainų yra tiek pat kiek ir rinkų. Kiekviename sandorių etape įtakos turės išorės veiksniai. Poveikį darys ir valstybių narių vidaus politikos aspektai, pavyzdžiui, sektoriaus struktūra, mokesčių sistema, klimatas, namų ūkių perkamoji galia, įmonių konkurencingumas ir t. t.

11.1.4.

Energetikos sąjunga galėtų – laikantis subsidiarumo principo – padėti suvienodinti šiuos veiksnius, lemiančius skirtumus ir nelygybę tarp europiečių.

11.2.1.

Išlaidos atitinka energetinių žaliavų, reikalingų prekės ar paslaugos gamybai, ir energijos tiekimo vartotojams kainas („Energijos šaltinių kainos ir sąnaudos“, Jean-Marie Martin-Amouroux, 2017 m. vasario 20 d.). Gali būti labai dideli išlaidų skirtumai, priklausomai nuo to, kokia energija vartojama gamybos grandinėje [SWD(2016) 420 final].

11.2.2.

MVĮ, kurios sudaro 90 % ES ekonomikos sistemos, atveju, net jei jos nėra laikomos daug energijos suvartojančiomis įmonėmis, jų įsigyjamos energijos ir energijos, sunaudojamos pirminiams produktams perdirbti, išlaidos gali turėti didelį poveikį jų gaminamų prekių kainai ir pardavimui.

11.2.3.

Be to, energijos išlaidos nėra lengvai pakeičiamas veiksnys: tai išlaidos, kurių negalima išvengti; tuo atveju, kai jos sudaro didelę gamybos sąnaudų dalį, tai didina prekių pardavimo kainas, taigi daroma įtaka vartotojų perkamajai galiai, o paklausos augimas gali sulėtėti (pvz., automobilių sektoriuje). Įmonės energijos šaltinius gali keisti: jei nafta tampa per brangi, jos gali pereiti prie dujų ir pan.

11.2.4.

Energijos išlaidų klausimas susijęs su Europos diplomatijos, Europos pramonės politikos nustatymo (ir ne tik daug energijos suvartojančiuose pramones sektoriuose) klausimais.

12.1.

Nuomonėje nagrinėjama ataskaita yra dokumentų rinkinio „Švari energija visiems“ (6) dalis. Šiame rinkinyje Komisija apžvelgia energijos kainas ir išlaidas Europoje. EESRK apgailestauja, kad dokumente energetikos pertvarkos perspektyvai skiriama nepakankamai dėmesio. Būtų paprasčiau suprasti, jei išlaidos būtų suskirstytos pagal įvairius elektros energijos gamybos šaltinius. Prekės energinė vertė priklauso nuo visos gamybos grandinės ir energijos išlaidų. Tai svarbu ne tik įmonių konkurencingumui, bet ir jų pajėgumui kurti tvarias darbo vietas ir saugoti aplinką.

12.2.

Įvairiais ES teisės aktais nustatyta, kad valstybės narės, siekdamos mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir skatinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą, turi vadovautis bendromis ES nuostatomis. Tačiau valstybės narės priima sprendimus dėl energijos rūšių derinio. Tarp valstybių narių yra skirtumų, visų pirma mokesčių srityje, pasirenkamose kovos su klimato kaita kryptyse. Tokia padėtis palanki dempingui, kuris apsunkina energetikos sąjungos valdymą (7).

12.3.

Laikantis požiūrio, grindžiamo devintajame dešimtmetyje vyravusiu principu „konkurencija yra visur“, neatsižvelgiama nei į pasaulines tendencijas energetikos sektoriuje, nei į naujas Sąjungos kryptis, pagal kurias „sistemoje pirmenybę reikia teikti“ vartotojams, nebereikėtų apgailestauti dėl „rinkos trūkumų“, nei dėl įvairių viešųjų intervencijų į energetikos sektorių, kurios iš tiesų ir yra „subsidijos“, nei dėl viešosioms pajamoms reikšmingos mokesčių bazės. Taigi būtų galima kalbėti apie perskirstymą siekiant kompensuoti su energija susijusias socialines išlaidas, kurios tapo nepakeliama našta daugeliui piliečių.

12.4.

Dėl didėjančių energijos, visų pirma, elektros kainų gali būti perkeliamos darbo vietos; darbuotojams, įmonėms ir investuotojams būtina stabili viešoji politika.

12.5.

Nelygybė tarp žmonių ir valstybių narių yra akivaizdi. Ji pastebima ir tarp įmonių, tarp daug energijos suvartojančių ir kitų, tarp privačių asmenų ir įmonių. Europos rinkos liberalizavimas, kuriuo buvo sunaikintos nacionalinės monopolijos, kad paskatintų vartotojams naudingą konkurenciją, galiausia lėmė tai, kad išaugo galutinės sąskaitos už dujas ir elektros energiją ir nesutrukdė susikurti nekonkurencinėms oligopolijoms. Todėl Komitetas mano, kad vartotojų lygybės (kitaip dar vadinama vienodinimu) sąvoka galėtų būti Europos lygmens koncepcija.

12.6.

Viename iš Komisijos komunikatų kalbama apie spartesnį švarios energetikos inovacijų kūrimą ir diegimą (8), teigiama, kad Europos „energetikos sistema pasiekė lūžio tašką“, kuriame „atsinaujinantieji energijos ištekliai tampa vis konkurencingesni.“ Europos Vadovų Taryba priėmė priemonių dėl ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir dėl energijos rinkos integracijos. Iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gaunama vis didesnė dalis elektros energijos, o energijos suvartojimo intensyvumo lygis – matuojant energijos sunaudojimą, palyginti su ekonominiais rezultatais – mažėja, ypač išsivysčiusios ekonomikos šalyse.

12.7.

Šiame komunikate Komisija pristato teisėkūros priemonių rinkinį, grindžiamą trimis svarbiausiais tikslais:

12.8.

Sąjunga turėtų iš esmės keisti kainų ir išlaidų klausimų sprendimo būdą ir atsižvelgti į pažeidžiamų vartotojų padėtį ir nustatyti, kokiu mastu pagal viešąją politiką turi būti finansuojama atsinaujinančiųjų išteklių energija, kad namų ūkiai pernelyg nepajustų susijusių mokesčių naštos. Komisija ragina laikytis vietos sąlygas labiau atitinkančio ir į vartotojus orientuotos požiūrio siekiant bendrosios rinkos pažangos.

12.9.

Komisija pabrėžia, kad būtinos socialinės priemonės, taikytinos pažeidžiamiems vartotojams, siekiant išspręsti energijos nepritekliaus problemą. Žinoma, tai sveikintina, tačiau šios priemonės finansuojamos ne didžiųjų energetikos sektoriaus įmonių pelno lėšomis, o kitų piliečių ir jų mokesčių, valstybių narių biudžetų pinigais.

12.10.

Komitetas pabrėžia, kad ataskaitoje pateikiama daug informacijos, surinktos iš įvairių subjektų, tačiau apgailestauja, kad tokio skaidrumo trūksta kalbant apie namų ūkiams tenkančias kainas ir išlaidas: atsinaujinančiosios energijos atveju tinklo išlaidos gali su daryti 50 % kainos (Strateginės analizės centro ataskaita, 2012 m., Prancūzija). Kokybiški statistiniai duomenys, kuriuos Komisijos pasiūlyme dėl reglamento siūloma surinkti (žr. p. 1), yra būtini vartotojams, kad jie galėtų rinktis ir priimti sprendimus. Šiuose duomenyse turėtų būti nurodyta žalos aplinkai kaina, jie turi būti lengvai prieinami tiems, kuriems taikomos siūlomos priemonės ir kurie nori suprasti, kodėl ir kaip jie moka už energiją.