21.10.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 389/74


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų plano

(COM(2016) 87 final)

(2016/C 389/10)

Pranešėjas:

Cillian LOHAN

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2016 m. kovo 4 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų plano

(COM(2016) 87 final).

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2016 m. birželio 30 d. priėmė savo nuomonę.

518-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2016 m. liepos 13–14 d. (liepos 14 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 143 nariams balsavus už ir nė vienam nesusilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų plano ir džiaugiasi galėdamas pažymėti, kad į jį įtraukta keletas pagrindinių jo ankstesnėje nuomonėje šiuo klausimu išdėstytų pasiūlymų.

1.2.

Komitetas mano, kad holistinis požiūris, įskaitant pasaulinį kilmės, tranzito ir galutinės rinkos šalių aljansą, yra kertinis akmuo kovojant su tiesioginiu ir netiesioginiu neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais poveikiu.

1.3.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad įvairiais tiekimo neteisėtai prekybai grandinės lygmenimis reikia imtis skirtingų prioritetinių veiksmų:

Bendrijos lygmeniu pirmenybę reikia teikti informuotumo didinimui ir tvarių darbo vietų bei pajamų šaltinių kūrimui kilmės šalyse,

kovos su organizuotu nusikalstamumu lygmeniu pirmiausia reikia stiprinti bendros, veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios kontrolės ir sankcijų sistemą ir skirti išteklių policijos pajėgoms,

galutinės rinkos lygmeniu – tiek įmonių, tiek vartotojų požiūriu – pirmenybę reikia teikti informuotumo didinimui, atsekamumui ir ženklinimui. Tokį požiūrį reikėtų taikyti konkrečiai Europos lygmeniu,

teisminių institucijų lygmeniu pirmenybę reikia teikti vykdymo užtikrinimui – organizuoti kryptingą teisėjų mokymą, siekiant užtikrinti, kad bausmės būtų skiriamos nuosekliai ir proporcingai.

1.4.

EESRK mano, kad struktūrinį dialogą ir bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis reikėtų palaikyti į visus ES dvišalius ir daugiašalius prekybos susitarimus, kaip būtiną jų sąlygą, įtraukiant kovą su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais. Į darnų vystymąsi trečiosiose šalyse nukreiptos ES užsienio politikos poveikį pirmiausia reikės išmatuoti įvertinant kaimo gyventojų gyvenimo kokybę ir alternatyvius tvarius pajamų šaltinius bei galimybes įsidarbinti, atsižvelgiant į JT Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.

1.5.

Komitetas, atsižvelgdamas į Londono deklaraciją, pabrėžia būtinybę sukurti ženklinimo ir atsekamumo sistemą, kad būtų užtikrinama teisėta ir tvari prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais.

1.6.

EESRK apgailestauja, kad šiame Komisijos pasiūlyme apskritai neužsimenama apie grėsmę, kurią neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais kelia visuomenės sveikatai ir vietinėms gyvūnų ir augalų rūšims. Komitetas pabrėžia, kad pirmiau minėtos ženklinimo ir atsekamumo sistemos kartu su atitinkamu veterinarijos ir augalų sveikatos kontrolės mechanizmu gali padėti užkirsti kelią tokių ligų atsiradimui ir plitimui visame pasaulyje.

1.7.

Komitetas siūlo Komisijai daug daugiau dėmesio skirti elektroninės prekybos poveikiui neteisėtai prekybai laukiniais augalais ir gyvūnais ir įgyvendinti konkrečias priemones, kurių paskirtis būtų apsaugoti teisėtą ir tvarią prekybą laukiniais augalais ir gyvūnais nuo neteisėtos prekybos, vykdomos netinkamai naudojantis elektroninės prekybos interneto svetainėmis ir socialinės žiniasklaidos priemonėmis arba specialiais neteisėtais giliajame internete sukurtais tinklais.

1.8.

EESRK pabrėžia, koks svarbus būsimasis 17-asis Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (angl. CITES) šalių konferencijos susitikimas (angl. CoP17), ir primygtinai ragina ES užimti tvirtą poziciją remiant šio veiksmų plano tikslus. EESRK prašo Komisijos pritarti siūlymui uždrausti vidaus rinkoje prekiauti dramblio kaulu, nes tai iš esmės padėtų užkirsti kelią Afrikos dramblių išnykimo pavojui.

2.   Įžanga

2.1.

Neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais nėra naujas reiškinys (1), bet pastaraisiais metais jos mastas, pobūdis ir poveikis gerokai pasikeitė (2). Dėl spartaus ir didelio masto neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais augimo ši veiklos rūšis – kartu su prekyba žmonėmis, narkotikais ir ginklais – tapo viena iš sunkiausių organizuoto nusikalstamumo formų, kurios metinė apyvarta siekia 8–20 mlrd. EUR.

2.2.

Dėl didelės paklausos (3) ir mažos rizikos (susijusios su veiklos nustatymu ir sankcijomis) neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais tapo viena iš pelningiausių neteisėtos veiklos rūšių pasaulyje. Palyginti su kitų rūšių nusikaltimais, šiai veiklos rūšiai skiriama gerokai mažiau dėmesio, o kovai su ja – gerokai mažiau išteklių. Netgi ES valstybėse narėse taikomos nenuoseklios ir nevienodos sankcijos, todėl tarptautinės nusikalstamos organizacijos perkeliamos į tas šalis, kuriose taikomos švelnesnės bausmės arba kompetentingos institucijos veikia ne taip efektyviai.

2.3.

Neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais poveikį galima išmatuoti ir pamatyti ne tik aplinkos apsaugos požiūriu (4). Todėl biologinės įvairovės nykimas, miškų naikinimas (5), galimas didžiausią simbolinę reikšmę turinčių rūšių išnykimas (6) ir žuvų išteklių mažėjimas (7) yra tik keli šio vis pavojingesnio reiškinio padariniai.

2.4.

Kaip pabrėžiama neseniai pateiktoje Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (angl. UNODC) ataskaitoje (8), neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais glaudžiai susijusi su kitų rūšių neteisėta tarptautinių nusikalstamų organizacijų veikla, įskaitant pinigų plovimą ir korupciją.

2.5.

Dėl neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais kyla pavojus pasaulio saugumui. Tokia prekyba kursto konfliktus ir kelia grėsmę regioniniam ir nacionaliniam saugumui, nes ji yra karinių grupuočių ir teroristų tinklų finansavimo šaltinis (9).

2.6.

Neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais kelia grėsmę visuomenės sveikatai ir vietinėms gyvūnų ir augalų rūšims. Vengiant tinkamos augalų sveikatos kontrolės, vietinėms rūšims kyla didelė rizika užsikrėsti naujomis ligomis (10). Apskaičiuota, kad 75 % naujų infekcinių ligų sukelia gyvūnai ir kad daugumą jų platina laukinių gyvūnų rūšys (11).

2.7.

Kita aktuali problema, kuriai skiriama nepakankamai dėmesio, yra nykstančių rūšių gyvūnų vagystės. Nuo 2000 m. iš Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijai (12) priklausančių zoologijos sodų pavogti 739 gyvūnai, priklausantys 44 rūšims, ir daugumos iš jų nepavyko susigrąžinti. Daugiausia taikytasi pavogti nykstančių rūšių primatus ir paukščius; dėl tokių vagysčių įgyvendinant šių retų rūšių gyvūnų veisimo programas kyla su gerove ir biologine įvairove susijusių problemų.

2.8.

Kovojant su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais, labai svarbi Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija (angl. CITES). 2013 m. JT šiuo klausimu pradėjo didelę politinę kampaniją (13), kuri buvo baigta paskelbus pirmąją specialią 2015 m. liepos mėn. Generalinės Asamblėjos patvirtintą rezoliuciją (14). Todėl tarptautinė bendruomenė ėmėsi panašių veiksmų, kuriais buvo siekiama sukurti pasaulinį laukinės gamtos produktų kilmės, tranzito ir paskirties šalių aljansą. Šio proceso rezultatas – 2014 m. vasario mėn. pasirašyta Londono deklaracija (15).

2.9.

ES, kaip pagrindinė neteisėtų laukinės gamtos produktų paskirties rinka ir svarbiausias neteisėtos prekybos srautų iš Afrikos, Lotynų Amerikos ir Azijos centras, turi atlikti pagrindinį vaidmenį. 2014 m. Europos Parlamentas primygtinai paragino Komisiją parengti ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų planą (16). EESRK savo nuomonėje (17) tvirtai rėmė vėliau Komisijos pateiktą komunikatą dėl ES reagavimo į neteisėtą prekybą laukiniais augalais ir gyvūnais (18).

2.10.

Neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais daro tiesioginį arba netiesioginį poveikį verslo sektoriui: tiek įmonėms, vykdančioms teisėtos ir tvarios prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais veiklą (t. y. prabangos prekių sektorius, gyvūnų augintinių sektorius ir tradicinė kinų medicina), tiek su tokia veikla tiesiogiai nesusijusioms įmonėms (transporto, kurjerių paslaugų ir elektroninės prekybos įmonės). Tai pripažindamos, daugelis įmonių ėmėsi įvairių kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais iniciatyvų, pavyzdžiui, įdiegė sertifikavimo sistemas ir įgyvendino vienos ar kelių įmonių socialinės atsakomybės srities programas (19).

3.   Komisijos pasiūlymo santrauka

3.1.

Šiuo veiksmų planu siekiama gerinti visų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą, veiksmingiau naudotis esamomis priemonėmis ir politika ir stiprinti jų tarpusavio sąveiką. Įgyvendinant šį veiksmų planą pasiekti rezultatai bus įvertinti 2020 m.

3.2.

Nustatytos priemonės grindžiamos trimis prioritetais:

užkirsti kelią neteisėtai prekybai laukiniais augalais ir gyvūnais,

įgyvendinti galiojančias taisykles ir užtikrinti jų vykdymą,

stiprinti pasaulinę kilmės, vartojimo ir tranzito šalių partnerystę.

3.3.

Norint pašalinti neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais priežastis, ES daugiausia dėmesio bus skiriama keturioms sritims:

paklausos mažinimui,

kaimo bendruomenių įtraukimui į laukinės gamtos išsaugojimo veiklą,

aktyvesniam verslo sektoriaus dalyvavimui,

kovai su korupcija.

4.   Bendrosios pastabos

4.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą ir mano, kad ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų planas yra labai svarbi kovos su šiuo didelio masto ir pavojingu reiškiniu priemonė. Pridedamame tarnybų darbiniame dokumente pateikta esamų kovos su didėjančiu neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais mastu struktūrų trūkumų analizė turėtų padėti išsiaiškinti, ar ateityje prireiks papildomų vertinimų ir veiksmų (20).

4.2.

Komitetas džiaugiasi galėdamas pažymėti, kad į Komisijos pasiūlymą įtraukta keletas pagrindinių jo ankstesnėje nuomonėje dėl neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais (21) išdėstytų pasiūlymų.

4.3.

EESRK mano, kad, atsižvelgiant į sudėtingus daugialypius neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais aspektus, taip pat jos tiesioginį ir netiesioginį poveikį, holistinis požiūris turi būti kertinis ES veiksmų plano akmuo.

4.4.

EESRK sutinka, kad tokia strategija turi būti grindžiama galiojančių tarptautinių susitarimų (visų pirma CITES), įstatymų, reglamentų, politikos ir įgyvendinimo priemonių laikymusi, tobulinimu ir koordinavimu, labiau integruojant visus atitinkamus sektorius (aplinkos apsaugos, muitinio tikrinimo, teismų, verslo interesų, kovos su organizuotu nusikalstamumu ir kt.) ir užtikrinant veiksmingesnį laukinės gamtos produktų kilmės, tranzito ir galutinės rinkos šalių valdžios institucijų bendradarbiavimą.

4.5.

Komitetas mano, kad, kol nepasiekti tam tikri tikslai (nurodyti šio pasiūlymo priede), tol ES negalės veiksmingai kovoti su organizuotais nusikaltimais prieš laukinę gamtą. Šie tikslai yra:

užtikrinti, kad visos valstybės narės kuo greičiau pradėtų laikytis galiojančių ES laukinės gamtos teisės aktų,

patobulinti bendrą kompetentingų valstybių narių teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo, veiksmų koordinavimo, ryšių palaikymo ir duomenų srautų mechanizmą ir nustatyti konkrečią tarpvalstybinių operacijų ir tyrimų strategiją, be kita ko, sukurti bendrą prekeivių registrą,

įdiegti atitinkamą vienodo ir nuolatinio mokymo ir informuotumo didinimo sistemą, skirtą visai teisėtvarkos ir teisminių institucijų, dalyvaujančių kovojant su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais, grandinei, įskaitant kovos su organizuotu nusikalstamumu, elektroniniais nusikaltimais ir susijusiu neteisėtu kapitalo judėjimu ekspertus,

užtikrinti, kad valstybės narės suderintų savo teisės aktus su tarptautiniais susitarimais ir garantuotų, kad neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais būtų laikoma sunkiu nusikaltimu, už kurį skiriama ne mažiau kaip ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, ir priskiriama prie nusikaltimų, kuriems taikomos kovos su pinigų plovimu ir korupcija priemonės, kategorijos.

4.6.

Pasiūlymas sukurti pasaulinį kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais aljansą siekiant užmegzti struktūrinį dialogą ir pradėti bendradarbiauti su kilmės, tranzito ir vartojimo šalimis įtraukiant nacionalines Vyriausybes, vietos bendruomenes, pilietinę visuomenę ir privatųjį sektorių labai padės siekti šio plano tikslų.

4.7.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad įvairiais tiekimo neteisėtai prekybai grandinės lygmenimis reikia imtis skirtingų prioritetinių veiksmų:

Bendrijos lygmeniu pirmenybę reikia teikti informuotumo didinimui ir tvarių darbo vietų bei pajamų šaltinių kūrimui kilmės šalyse;

kovos su organizuotu nusikalstamumu lygmeniu pirmiausia reikia stiprinti bendros, veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios kontrolės ir sankcijų sistemą ir skirti išteklių policijos pajėgoms;

galutinės rinkos lygmeniu – tiek įmonių, tiek vartotojų požiūriu – pirmenybę reikia teikti informuotumo didinimui, atsekamumui ir ženklinimui. Tokį požiūrį reikėtų taikyti konkrečiai Europos lygmeniu;

teisminių institucijų lygmeniu pirmenybę reikia teikti vykdymo užtikrinimui – organizuoti kryptingą teisėjų mokymą, siekiant užtikrinti, kad bausmės būtų skiriamos nuosekliai ir proporcingai.

4.8.

EESRK sutinka, kad, norint kovoti su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais kilmės šalyse, reikia skirti daugiau lėšų ir įgyvendinti daugiau tikslinių iniciatyvų. Pavyzdžiui, EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui užtikrinti, kad kova su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais taptų būtina visų ES dvišalių ir daugiašalių prekybos susitarimų sąlyga.

4.9.

Komitetas mano, kad, kovojant su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais tiek kilmės, tiek galutinės rinkos šalyse ir siekiant užkirsti kelią tokiai prekybai, pilietinė visuomenė atlieka labai svarbų vaidmenį. Komitetas mano, kad, siekiant skatinti tvarų laukinės gamtos produktų tiekimą, itin svarbu, kad šiame procese aktyviai ir sąmoningai dalyvautų vartotojai ir privačiojo sektoriaus atstovai ir kad būtų įdiegta ženklinimo ir atsekamumo sistema.

4.10.

EESRK mano, kad kaimo gyventojus reikia įtraukti į veiksmingų vystymosi būdų paieškos procesą, kad jie galėtų pasinaudoti laukinės gamtos apsaugos (pavyzdžiui, ekologinio turizmo) teikiama nauda. Perėjimą prie tvarios ekonomikos trečiosiose šalyse pirmiausia reikės išmatuoti ir įvertinti atsižvelgiant į tokius kriterijus kaip gyvenimo kokybė ir galimybės įsidarbinti; šis procesas turės būti suderintas su JT Darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 m. ir su ja susijusiais darnaus vystymosi tikslais (DVT).

4.11.

EESRK pabrėžia būtinybę suteikti trečiųjų šalių gyventojams, įsitraukusiems į pirmuosius neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais etapus, alternatyvių tvarių pajamų šaltinių ir įsidarbinimo galimybių. Šį tikslą galima pasiekti plėtojant ekologinį turizmą arba iš tikrųjų suteikiant kuo daugiau vietos buveinių ir laukinės gamtos ekosistemos paslaugų grąžos galimybių.

4.12.

EESRK pabrėžia būtinybę bendradarbiauti su verslo sektoriumi, kad būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas abipusėms diskusijoms ir informacijos srautams ir taip užtikrinti, kad kovojant su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais verslo sektorius darytų teigiamą įtaką. Šių problemų įveikimo strategijos negalima įgyvendinti izoliuotai, neįtraukiant privataus verslo sektoriaus.

5.   Konkrečios pastabos

5.1.

EESRK siūlo, siekiant įtraukti vartotojus ir privatųjį sektorių į neteisėtų laukinės gamtos produktų pasiūlos ir paklausos mažinimo procesą, surengti plataus masto europinę informuotumo didinimo kampaniją. Kiek tai sietina su plačia neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais apibrėžtimi, Komitetas rekomenduoja daugiausia dėmesio skirti simbolinės reikšmės neturinčioms augalų ir gyvūnų rūšims (22), taip pat jų produktams (23).

5.2.

EESRK pakartoja, kad yra pasirengęs remti iniciatyvas, kurių ES gali norėti imtis, ir dalyvauti jas įgyvendinant, pavyzdžiui, pasinaudodamas Komitete įsteigtu ES ir Afrikos ekonominių ir socialinių suinteresuotųjų subjektu tinklu. EESRK palankiai vertintų bet kokią Komisijos iniciatyvą sukurti diskusijų šio veiksmų plano įgyvendinimo klausimais forumą, taip pat apsvarstytų galimybę surengti renginį šia tema.

5.3.

EESRK pritaria Londono deklaracijai, kurioje raginama imtis konkrečių priemonių siekiant užtikrinti, kad privatusis sektorius veiktų atsakingai, ir įdiegti ženklinimo ir atsekamumo sistemą, kuri padėtų užtikrinti prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais teisėtumą ir tvarumą tiek ekonominiu ir aplinkos apsaugos, tiek vietos bendruomenių požiūriu. Šiuo atveju kaip pavyzdžiais būtų galima pasinaudoti šiuo metu veikiančiomis prekybos ikrais ir atogrąžų mediena sistemomis (24). Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos naudojama Zoologinės informacijos valdymo sistema (angl. ZIMS) galėtų būti geras bendros gyvų gyvūnų atsekamumo sistemos pavyzdys.

5.4.

Komitetas apgailestauja, kad šiame Komisijos pasiūlyme iš viso neužsimenama apie grėsmę, kurią neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais kelia visuomenės sveikatai ir vietinėms gyvūnų ir augalų rūšims. Šis klausimas labai svarbus, todėl EESRK primygtinai ragina jį įtraukti į ES veiksmų planą. Komitetas pabrėžia, kad pirmiau minėta ženklinimo ir atsekamumo sistema kartu su atitinkamu veterinarijos ir augalų sveikatos kontrolės mechanizmu gali padėti užkirsti kelią tokių ligų atsiradimui ir plitimui visame pasaulyje. Reikėtų stiprinti bendradarbiavimą su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru (angl. ECDC).

5.5.

Elektroninė prekyba yra nauja neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais priemonė. EESRK pažymi, kad yra keletas neteisėtos elektroninės prekybos priemonių, kaip antai netinkamas naudojimasis prekybos interneto svetainėmis ir socialinės žiniasklaidos forumais arba ribotomis specializuotomis giliajame internete sukurtomis interneto platformomis. Kiek tai sietina su pirmuoju atveju, Komitetas atkreipia dėmesį į keletą geriausios patirties pavyzdžių, į kuriuos Europos Komisija turėtų atsižvelgti, pavyzdžiui, į 2013 m. birželio mėn. Italijos miškininkystės korpuso ir dviejų didžiausių internetinių skelbimų svetainių „eBay annunci“ ir „Subito.it“ (25) pasirašytą susitarimą, pagal kurį numatyta teikti daugiau vartotojams naudingos informacijos, taip pat galimybė skubiai pašalinti įtartinais laikomus pasiūlymus. Šiuo susitarimu taip pat sudaromos sąlygos kontroliuoti skelbimus naudojantis filtrais, kurie suteikia galimybę parduoti tik tuos produktus, kuriuos galima atsekti. Dėl giliojo interneto EESRK siūlo sukurti specialios paskirties grupę, kuriai padėtų elektroninių nusikaltimų srities ekspertai.

5.6.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, koks svarbus 2016 m. rugsėjo–spalio mėn. Pietų Afrikoje vyksiantis 17-asis CITES šalių konferencijos susitikimas (angl. CoP17). ES turi 28 balsus ir privalo atspindėti griežtą šiuo veiksmų planu užimtą poziciją. Kai kurie iš Komisijos jau pateiktų pasiūlymų, įskaitant galimybę į CITES sąrašą įtraukti daugiau atitinkamų rūšių, padės kovoti su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais. EESRK prašo Komisijos pritarti siūlymui uždrausti vidaus rinkoje prekiauti dramblio kaulu, nes tai iš esmės padėtų užkirsti kelią Afrikos dramblių išnykimo pavojui.

2016 m. liepos 14 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Georges DASSIS


(1)  Pagal apibrėžtį prie neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais priskiriama tarptautinė ir netarptautinė neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais, augalais ir jų produktais; tokia veikla glaudžiai susijusi su tokiais nusikaltimais kaip brakonieriavimas.

(2)  2007–2013 m. brakonieriavimo mastas išaugo tiek, kad perniek nuėjo per pastaruosius tris dešimtmečius dėtos pastangos atkurti nykstančias rūšis; taigi jis kelia tikrą grėsmę biologinės įvairovės išsaugojimui ir darniam vystymuisi. Pavyzdžiui, Afrikoje kasmet dėl dramblio kaulo nužudoma 20 000–25 000 dramblių, o vien tik 2010–2012 m. jų nužudyta 100 000.

(3)  Neteisėtos prekybos mastas auga dėl didėjančios tokių laukinės gamtos produktų kaip dramblio kaulas, raganosio ragai ir tigro kaulai paklausos, ypač tam tikrose Azijos šalyse (pvz., Kinijoje ir Vietname).

(4)  Neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais poveikis gamtai gali padidėti ir dėl kitų veiksnių, pvz., globalizuoto vartojimo, netvaraus žemės naudojimo, klimato kaitos, pernelyg intensyvaus vaistinių augalų naudojimo ir aktyvaus turizmo, įskaitant medžioklę.

(5)  Su neteisėta medienos ruoša susiję iki 30 % visos pasaulinės prekybos mediena srautų ir dėl jos Centrinėje Afrikoje, Amazonės baseine ir Pietryčių Azijoje išnaikinta daugiau kaip 50 % atogrąžų miškų. Todėl iš vietos gyventojų atimamos svarbios darnaus vystymosi galimybės.

(6)  2011 m. Tarptautinė gamtos ir gamtos išteklių apsaugos sąjunga (angl. IUCN) paskelbė, kad dėl brakonieriavimo išnyko Vakarų juodieji raganosiai.

(7)  Apskaičiuota, kad neteisėtos žvejybos laimikio vertė siekia 19 % deklaruojamos žvejybos laimikio vertės.

(8)  Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras, „Nusikaltimų prieš laukinę gamtą pasaulyje ataskaita. Neteisėta prekyba saugomomis rūšimis“, 2016 m.

(9)  Europos Komisijos komunikatas „Kovos su teroristų finansavimu stiprinimo veiksmų planas“, COM(2016) 50 final.

(10)  OL C 424, 2014 11 26, p. 52.

(11)  Pasaulio gamtos fondo (angl. WWF) ataskaita (http://awsassets.panda.org/downloads/wwffightingillicitwildlifetrafficking_lr.pdf).

(12)  Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacija (angl. EAZA) yra pagrindinė šioje srityje veikianti organizacija, kuriai priklauso 377 institucijos, veikiančios 43 Europos ir Artimųjų Rytų šalyse.

(13)  2013 m. JT Nusikaltimų prevencijos ir baudžiamosios justicijos komisijos patvirtintoje rezoliucijoje, kuriai pritarė JT Ekonominė ir Socialinė Taryba, neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais įvardijama kaip „rimtas organizuotas nusikalstamumas“, kurį vykdo tokios pat pasaulinės organizuotos nusikalstamos grupės kaip ir tos, kurios imasi prekybos žmonėmis, narkotikais ir šaunamaisiais ginklais.

(14)  2015 m. liepos 30 d. JT rezoliucija 69/314 dėl kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais.

(15)  Londono deklaraciją per 2014 m. vykusią konferenciją dėl neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais pasirašė 46 valstybių ar Vyriausybių vadovai, ministrai ir atstovai. Šioje deklaracijoje nustatyti nauji kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais standartai, be kita ko, iš dalies pakeisti galiojantys teisės aktai, siekiant brakonieriavimą ir neteisėtą prekybą laukiniais augalais ir gyvūnais priskirti prie sunkių nusikaltimų kategorijos, uždrausti naudoti nykstančias rūšis, stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir koordinuoti kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais tinklus.

(16)  2014 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl nusikaltimų laukinei gamtai (2013/2747(RSP)).

(17)  Žr. 10 išnašą.

(18)  Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui dėl ES reagavimo į neteisėtą prekybą laukiniais augalais ir gyvūnais, COM(2014) 64 final.

(19)  2015 m. konsultacinės įmonės „Ricardo Energy & Environment“ EK Aplinkos DG parengta ataskaita „Bendradarbiavimo su verslo sektoriais kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais srityje stiprinimas“ (angl. Strengthening cooperation with business sectors against illegal trade in wildlife).

(20)  Europos Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų plano analizė ir įrodymai“, SWD(2016) 38 final.

(21)  Žr. 10 išnašą.

(22)  Prie CITES pridėti trys priedėliai, kuriuose rūšys suskirstytos į kategorijas pagal joms reikalingos apsaugos lygį, t. y. grėsmės, kurią joms kelia tarptautinė prekyba, dydį. Į šiuos priedėlius įtraukta apytiksliai 5 600 gyvūnų ir 30 000 augalų rūšių, taip jas apsaugant nuo jų išteklių pereikvojimo vykdant tarptautinę prekybą. Tai reiškia, kad neteisėta prekyba kelia grėsmę ir mažiau žinomoms bei mažesnę simbolinę reikšmę turinčioms rūšims, pavyzdžiui, skujočiams, kurie yra viena iš dažniausiai neteisėtai parduodamų rūšių.

(23)  Gali būti neteisėtai prekiaujama ne tik gyvais gyvūnais ir augalais, bet ir įvairiais jų produktais, nes pastaruosius galima naudoti įvairioms reikmėms (kaip sudedamąsias tradicinės medicinos dalis, maistą, kurą, pašarą, statybines medžiagas, drabužius, papuošalus ir kt.), http://www.traffic.org/trade/.

(24)  CITES nustatyta universali ženklinimo sistema, kurios paskirtis – nustatyti ikrus, kuriuos galima importuoti tik gavus atitinkamus kompetentingų institucijų išduotus leidimus (www.cites.org/common/resource/reg_caviar.pdf). Dėl prekybos miškininkystės sektoriuje ES teisės aktais siekiama atgrasyti nuo neteisėtos prekybos atogrąžų mediena remiant nacionalinių atsekamumo sistemų diegimo procesus.

(25)  Svetainėse „eBay annunci“ ir „Subito.it“ administruojama 90 % Italijos elektroninės prekybos skelbimų (http://www.corpoforestale.it/flex/cm/pages/ServeBLOB.php/L/IT/IDPagina/7388).