17.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 423/72

1.

iš esmės palankiai vertina požiūrį, kuriuo grindžiamas Komisijos pasiūlymas, – išplėsti regionų teisę dalyvauti priimant sprendimus ir teisę savarankiškai juos priimti;

2.

vis dėlto šiuo konkrečiu atveju labai kritiškai vertina šios priemonės tikslingumą;

3.

nurodo, kad didelė dalis visuomenės į genetiškai modifikuotus organizmus žiūri skeptiškai ir nepritaria jų naudojimui. Į šį skepticizmą ir nepritarimą reikėtų atsižvelgti, be kita ko, taikant skaidresnę leidimų naudoti genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus išdavimo procedūrą;

4.

patvirtina, kad reikalingas aiškus ženklinimo reglamentavimas – vartotojai turi galėti sąmoningai nuspręsti, ar gaminį pirkti. Ženklinimas turi būti skaidrus – iš jo turi būti aišku ir tai, ar gyvūninių maisto produktų gamyboje naudoti genetiškai modifikuoti pašarai;

5.

šiuo klausimu nurodo Regionų komiteto nuomonę „Valstybių narių teisė spręsti dėl genetiškai modifikuotų kultūrų auginimo savo teritorijoje“ (CdR 338/2010 fin) (88-oji plenarinė sesija, 2011 m. sausio 27–28 d.) ir Rezoliuciją dėl Europos Komisijos 2016 m. darbo programos prioritetų (113-oji plenarinė sesija, 2015 m. liepos 9 d);

6.

atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjungoje sukurta išsami genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų leidimų išdavimo, atsekamumo ir ženklinimo teisinė sistema, kuri grindžiama Direktyva 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/220/EEB, 2003 m. rugsėjo 22 d. Reglamentu (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų ir 2003 m. rugsėjo 22 d. Reglamentu (EB) Nr. 1830/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir iš jų pagamintų maisto produktų ir pašarų susekamumo ir ženklinimo ir iš dalies pakeičiančiu Direktyvą 2001/18/EB;

7.

pažymi, kad siūlomoje teisinėje sistemoje numatyta, jog neturint išankstinio pagal atitinkamą teisinę sistemą išduodamo leidimo joks GMO ir genetiškai modifikuotas maisto produktas ar pašaras negali būti išleidžiamas į apyvartą;

8.

pažymi, kad pagal leidimų naudoti genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus išdavimo procedūrą Europos maisto saugos tarnyba (angl. EFSA), išnagrinėjusi prašymo dokumentus, turi pateikti galutinį mokslinį vertinimą;

9.

nurodo, kad Komisija, gavusi EFSA nuomonę, Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniame komitete paveda valstybėms narėms balsuoti dėl sprendimo, ar išduoti leidimą, projekto;

10.

atkreipia dėmesį į tai, kad tokiu atveju, kai nei Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniame komitete, nei apeliaciniame komitete nepasiekiami vienareikšmiai balsavimo rezultatai, pagal GMO reglamentuojančią teisinę sistemą ir Pagrindinių teisių chartiją sprendimą dėl prašymo išduoti leidimą privalo priimti Komisija;

11.

nurodo, kad Komisija savo 2015 m. darbo programoje paskelbė persvarstysianti sprendimų dėl GMO leidimų priėmimo procedūrą, taip atsakydama į piliečių ir valstybių narių susirūpinimą, susijusį su dabartiniu Komisijos teisiniu įsipareigojimu patvirtinti GMO leidimą net ir tais atvejais, kai nepasiekiama kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma „už“;

12.

stebisi, kad skelbtosios peržiūros rezultatas – tik vienas pasiūlymas dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų naudojimo, o ne principinė leidimų išdavimo procedūros peržiūra, kaip skelbta;

13.

atkreipia dėmesį į atskirų valstybių narių balsavimą, susijusį su šiuo metu taikoma leidimų išdavimo procedūra pagal Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų;

14.

apgailestauja, kad nuolatiniame ir apeliaciniame komitetuose valstybėms narėms balsuojant dėl atitinkamų pasiūlymų dėl sprendimo dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų paprastai nepasiekiama kvalifikuotos balsų daugumos nei „už“, nei „prieš“;

15.

nurodo, kad priežastys, kodėl valstybės narės susilaiko arba balsuoja „prieš“, dažnai būna ne tik su moksliniu EFSA rizikos vertinimu, bet ir su kitais aspektais susijusios abejonės;

16.

atkreipia dėmesį į tai, kad, esant dabartinei teisinei padėčiai, sprendimą dėl prašymų išduoti leidimą turi priimti Komisija;

17.

labai apgailestauja, kad dėl minėtos priežasties Komisija sprendimą de facto visada priima neturėdama valstybių narių balsavimu išreikšto palaikymo, o, EFSA pateikus teigiamą nuomonę, Komisija įprastai priima sprendimą leidimą išduoti;

18.

nepalankiai vertina tai, kad tokios praktikos pasekmė – priimant sprendimą dėl leidimo išdavimo dažniausiai neatsižvelgiama į vienos ar keleto valstybių narių per leidimo išdavimo procedūrą išsakytas abejones, pavyzdžiui, socialinės politikos aspektu;

19.

pabrėžia, kad, esant tokioms aplinkybėms, į leidimus, išduotus remiantis vien EFSA rizikos vertinimu, žvelgiama vis kritiškiau;

20.

pritaria valstybių narių nuomonei, kad GMO leidimų išdavimas arba atsisakymas juos išduoti yra svarbus viešojo intereso klausimas, todėl sprendimų priėmimo procese turi būti galima atsižvelgti ir į, pavyzdžiui, ne mokslinio pobūdžio abejones;

21.

apgailestauja, kad šiuo metu de facto taip nėra, nes dabartiniame procese dėl valstybių narių nuomonę nulemiančių skirtingų veiksnių, o kartu – nepakankamos balsų daugumos, Komisija sprendimą galiausiai priima remdamasi EFSA rizikos vertinimu;

22.

pritaria tam, kad, atlikus teisinį tyrimą ir neatmetant teiginių dėl pateikto pasiūlymo dėl reglamento, ateityje Komisija teigiamą sprendimą dėl leidimo išdavimo iš esmės galėtų priimti tik tokiu atveju, kai tam bent kvalifikuota balsų dauguma pritartų nuolatinis arba apeliacinis komitetas;

23.

mano, kad taip būtų galima labiau atsižvelgti į su kitais aspektais susijusias valstybių narių abejones ir būtų sustiprintas jų atsakomybės už savo balsavimą jausmas;

24.

nesutinka su Komisija, kad dabartinę teisinę sistemą reikėtų išlaikyti ir kad balsavimo taisyklių negalima keisti tik dėl to, kad jos taip pat taikomos kitose politikos srityse;

25.

todėl ragina Komisiją apsvarstyti, ar galima nepažeidžiant ES teisės pakeisti GMO srities leidimų išdavimo tvarką rizikos valdymo lygmeniu;

26.

sutinka su Komisija, kad turėtų būti viena rizikos vertinimo sistema;

27.

ragina Europos Komisiją ir nacionalines ar regionines GMO auginimo klausimais kompetentingas įstaigas glaudžiau bendradarbiauti;

28.

pabrėžia, kad taip būtų galima ne tik padidinti valstybių narių pritarimą rizikos vertinimui, bet ir pagerinti jo kokybę;

29.

pritaria tam, kad vykdant leidimų išdavimo procedūrą daugiau dėmesio reikia skirti geresniam aplinkos aspektų, kuriuos lemia genetiškai modifikuoti augalai, maistas ir pašarai, tyrimui;

30.

mano, kad būtina kuo skubiau į Direktyvos 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką priedus įtraukti sugriežtintas EFSA gaires dėl genetiškai modifikuotų augalų rizikos aplinkai vertinimo, kad jos taptų labiau teisiškai įpareigojančios;

31.

pažymi, kad Komisija savo Komunikate COM(2015) 176 apsvarstė leidimų išdavimo procedūros eigą, kurią ir pati Komisija laiko nepatenkinama, ir labai panašiai kaip Direktyvos (ES) 2015/412 (pasirinkimo auginti GMO galimybė) atveju, pateikė pasiūlymą dėl atitinkamo Reglamento dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų pakeitimo;

32.

mano, kad Komisijos siekiamą tikslą – labiau atsižvelgti į individualias valstybių narių abejones – lengviau pasiekti ne pateiktu pasiūlymu dėl reglamento, o nedelsiant persvarstant rizikos aplinkai vertinimą leidimų išdavimo procese, kaip neseniai nustatyta Direktyvos (ES) 2015/412 3 straipsniu;

33.

pažymi, kad pasiūlymu nesiekiama pakeisti vienodo saugos lygio, kuris pasiektas EFSA atliekant ES lygmens rizikos vertinimą. ES teisinėje sistemoje jau esama nuostatų, pagal kurias valstybės narės tais atvejais, kai, remiantis naujais įrodymais, genetiškai modifikuotas maisto produktas ar pašaras gali kelti rimtą riziką sveikatai arba aplinkai, gali uždrausti jį naudoti, kol bus atliktas naujas ES lygmens patikrinimas;

34.

pažymi, kad valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė nacionaliniu lygmeniu priimti sprendimus dėl GMO, kuriems išduotas ES leidimas, naudojimo maiste ar pašaruose apribojimo ar uždraudimo (pasirinkimo naudoti GMO galimybė);

35.

pažymi, kad tuomet valstybės narės vis dėlto turėtų užtikrinti, kad jų priemonės būtų suderinamos su ES teisės aktais, atsižvelgiant į proporcingumo principą ir draudimą diskriminuoti nacionalinius ir importuotus gaminius, bei su tarptautiniais ES įsipareigojimais PPO;

36.

nurodo, kad tokios priemonės turi būti suderinamos ne tik pasauliniu lygmeniu su PPO reikalavimais, bet ir vidaus rinkoje su laisvo prekių judėjimo principu pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 34 straipsnį, kuriuo draudžiamos bet kokios kiekybiniams importo apribojimams lygiaverčio poveikio priemonės;

37.

pažymi, kad valstybės narės, norinčios pasinaudoti draudimo galimybe, savo priemones turi pateisinti SESV 36 straipsnyje nurodytomis priežastimis ir privalomais bendrojo intereso pagrindais, remdamosi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, o jų draudimo motyvai negali prieštarauti EFSA atliktam rizikos žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai vertinimui;

38.

kritikuoja tai, kad, remiantis dabartinėmis žiniomis, valstybė narė, norėdama pasinaudoti draudimo galimybe ir nacionaliniu lygmeniu paskelbti atitinkamą draudimą, turi įveikti neproporcingai dideles kliūtis; tai kelia susirūpinimą dėl subsidiarumo ir rodo, kad pagal šį pasiūlymą bus akivaizdžiai pažeidžiamas proporcingumo principas;

39.

todėl apgailestauja, kad nėra pateiktas sąrašas argumentų kaip pavyzdžių, kuriais remdamosi valstybės narės galėtų pagrįsti nacionalinį draudimą, kartu užtikrindamos teisinį tikrumą. Toks sąrašas, kuris padėjo užtikrinti teisinį tikrumą, pateiktas, pavyzdžiui, Direktyvoje (ES) 2015/412, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2001/18/EB nuostatos dėl valstybių narių galimybės savo teritorijoje riboti ar drausti genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) auginimą;

40.

todėl labai apgailestauja, kad prie pasiūlymo nepridėtas poveikio vertinimas;

41.

apskritai kritikuoja tai, kad, nors Komisijos pasiūlymu valstybėms narėms suteikiama galimybė apriboti arba uždrausti maiste ar pašaruose naudoti GMO, kuriems išduotas ES leidimas, tačiau neparodoma, kaip tokį sprendimą būtų galima įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu, kartu užtikrinant teisinį tikrumą;

42.

mano, kad dėl minėtos priežasties ir daugybės įvykdytinų sąlygų kol kas labai sunku prognozuoti, kokiu mastu šia draudimo galimybe praktikoje apskritai bus naudojamasi;

43.

kritikuoja tai, kad, remiantis dabartinėmis žiniomis, dėl laisvo prekių judėjimo vidaus rinkoje, pasaulinių prekių srautų ir daugybės suinteresuotųjų subjektų pramoninės maisto ir pašarų gamybos procesų grandinėse nacionalinio naudojimo draudimo neįmanoma kontroliuoti priimtinomis sąnaudomis;

44.

mano, kad svarbiau yra labiau atsižvelgti į valstybių narių abejones pakeitus balsavimo komitetuose rezultatų vertinimą, o ne reglamentuoti nacionalinį draudimą. Draudimas nacionaliniu lygmeniu įmanomas tik įveikus dideles kliūtis ir to beveik neįmanoma kontroliuoti;

45.

šiuo požiūriu nepritaria Komisijos išvadai, kuria remdamasi ji pateikė šį reglamento projektą;

46.

todėl ragina reglamento projektui nepritarti.