Įvadas

2010 m. buvo pradėta įgyvendinti strategija „Europa 2020“ – integruota ilgalaikė ES darbo vietų kūrimo ir augimo strategija. Kad būtų užtikrintas pažangus, tvarus ir integracinis augimas, strategijoje iškelti penki pagrindiniai tikslai užimtumo, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, klimato ir energetikos, švietimo, kovos su skurdu ir socialine atskirtimi srityse. Tuos tikslus kiekviena valstybė narė sukonkretina kaip savo nacionalinius tikslus. Strategija yra įgyvendinama ir stebima, kaip Europos semestro dalis. Be to, įvairiose ES ir nacionalinio lygmens politikos srityse ja naudotasi kaip visaapimančiais metmenimis. Visų pirma į strategiją atsižvelgta rengiant ir programuojant 2014–2020 m. Europos struktūrinius ir investicijų fondus.

Praėjus keleriems strategijos įgyvendinimo metams ir pasiekus pusiaukelę link 2020 m. termino, Komisija, norėdama apibendrinti, kaip iki šiol sekėsi įgyvendinti strategijos tikslus, paskelbė viešas konsultacijas. Tai, kad pirmieji strategijos „Europa 2020“ metai sutapo su sunkia finansų ir ekonomikos krize, gerokai paveikė strategijos tikslų įgyvendinimo pažangą. Dėl tos pačios priežasties trumpalaikiai politikos sumetimai dažnai neišvengiamai imdavo viršų prieš ilgalaikes priemones. Naujausios „Eurobarometro“ apklausos apie strategiją „Europa 2020“[1] rezultatai rodo, kad ES piliečiai pritaria bendrai krypčiai, kurią ES pasirinko reaguodama į krizę: respondentų, kurie mano, kad ES tinkamais būdais ieško išeities iš krizės ir kovoja su jos padariniais, yra beveik dvigubai daugiau nei tų, kurie tam nepritaria.

Šiame komunikate pateikiamos pagrindinės išvados, padarytos 2014 m. gegužės–spalio mėn. surengus viešas konsultacijas, per kurias gautos suinteresuotųjų šalių nuomonės apie strategijos „Europa 2020“ modelį ir rezultatus. Kartu pateikiama naujausia ataskaita apie tai, kas pasiekta įgyvendinant „Europos 2020“ tikslus[2].

Santrauka

Viešos konsultacijos dėl strategijos „Europa 2020“ vyko nuo 2014 m. gegužės 5 d. iki 2014 m. spalio 31 d. Jų tikslas – sužinoti suinteresuotųjų šalių nuomones, kad būtų galima padaryti praktines išvadas apie pirmuosius strategijos įgyvendinimo metus ir jomis pasinaudoti strategiją persvarstant.

Iš viso gauti 755 laiškai iš 29 šalių. Labiausiai atstovauta respondentų kategorija – socialiniai partneriai, interesų grupės ir nevyriausybinės organizacijos. Toliau rikiuojasi valstybių narių vyriausybės ir valdžios institucijos, pavieniai piliečiai, idėjų kalvės, akademinė bendruomenė, fondai ir įmonės.

Pagrindinės viešų konsultacijų išvados:

- strategija „Europa 2020“ laikoma tinkamais bendraisiais darbo vietų kūrimo ir augimo skatinimo ES ir nacionaliniu lygmeniu metmenimis. Jos tikslai ir prioritetai yra prasmingi, turint omenyje esamus ir būsimus uždavinius;

- penki pagrindiniai strategijos tikslai yra svarbiausi darbo vietų kūrimo ir augimo katalizatoriai, kurie padeda išlaikyti strategijos kryptį;

- dauguma pavyzdinių iniciatyvų buvo įgyvendinamos taip, kaip numatyta, tačiau jų matomumas liko menkas;

- strategijos įgyvendinimą įmanoma ir reikia patobulinti padidinant atsakomybę ir įsitraukimą vietoje.

1. Viešų konsultacijų apie strategiją „Europa 2020“ kontekstas

2014 m. kovo mėn. Europos Komisija paskelbė komunikatą „Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ rezultatų įvertinimas“[3], kuriame siekta įvertinti, kiek ES ir jos valstybės narės nuveikė įgyvendindamos strategiją per ketverius metus nuo jos paskelbimo, ir pasirengti strategiją persvarstyti.

Praėjus pusei laikotarpio iki 2020 m. termino, darbo vietų ir augimo tikslų įgyvendinimo rezultatai varijuoja, visų pirma dėl krizės poveikio. Krizės padariniai iki šiol skaudžiai juntami, ypač darbo rinkose (ES lygmeniu nedarbo lygis lieka labai aukštas), o situacija įvairiose valstybės narėse labai skiriasi. Tarp labiausiai nerimą keliančių reiškinių yra tai, kad jaunimo nedarbas keliose valstybėse lieka aukštas, o ilgalaikis nedarbas didėja. Socialinėje srityje dėl krizės vis daugiau žmonių susiduria su skurdu, socialine atskirtimi ir didėjančia nelygybe. Padėtis ypač sunki tam tikrose valstybėse narėse, kuriose išaugo itin didelis materialinis nepriteklius ir namų ūkių, kuriuose nė vienas narys neturi darbo, dalis. Krizės įkarštyje dėl būtinybės suvaldyti viešąsias išlaidas keliose valstybėse narėse buvo sumažintas mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros finansavimas. Dabar, kai dėmesys pamažu krypsta nuo krizės aktualijų į pastangas kurti tvirtą darbo vietų ir augimo pamatą, svarbu, kad valstybės narės nustatytų augimą skatinančių išlaidų prioritetus, tokius kaip investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą. Augimą taip pat nesiliauja veikę nemažai ilgalaikių tendencijų, pavyzdžiui, demografinės permainos, globalizacija ir konkurencija su tarptautiniais partneriais, našumo didinimo ir skaitmeninimo uždavinys, auganti išteklių paklausa ir susirūpinimas aplinka.

Krizė taip pat paveikė pažangą siekiant „Europos 2020“ pagrindinių tikslų. Krizė turėjo akivaizdžios neigiamos įtakos užimtumui ir skurdo lygiui ir pristabdė kelių kitų tikslų įgyvendinimo pažangą, išskyrus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimą. Nepaisant krizės, atsirado teigiamesnių struktūrinių tendencijų, pavyzdžiui, kito švietimo lygiai, formuotas tvaresnis energijos rūšių derinys ir mažintas taršos anglies dioksidu intensyvumas ekonomikoje. Todėl ES apskritai turėtų pasiekti švietimo, klimato ir energetikos tikslus ar labai prie jų priartėti. To negalima pasakyti apie užimtumą, mokslinius tyrimus ir plėtrą, skurdo mažinimą – sritis, kuriose krizės poveikis juntamas skaudžiausiai. Visose srityse pastangas reikia dėti toliau, kad pažanga sutvirtėtų ir vyktų toliau.

„Europos 2020“ tikslai yra politiniai įsipareigojimai[4]. Tikslų politinis pobūdis yra neatsiejamas nuo strategijos ir reiškia, kad svarbiausias vaidmuo įgyvendinant strategiją turėtų pagal subsidiarumo principą tekti nacionalinėms vyriausybėms. Tačiau daugelyje sričių nacionalinių tikslų užmojis nėra pakankamas, kad juos susumavus būtų pasiektas ES lygmens užmojis. Pavyzdžiui, jei visos valstybės narės pasiektų savo individualius nacionalinius tikslus, susumuotos investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą ES lygmeniu 2020 m. siektų 2,6 % BVP, o tai mažiau nei ES išsikeltas tikslas – 3 %. Kokie skirtingi yra prisiimti įsipareigojimai, taip pat rodo nevienodo masto politikos atsakas ir užmojai Europos Sąjungoje.

Tai, kad „Europos 2020“ tikslų siekimo pažanga tokia nevienoda, iš dalies galima sieti su laiko tarpsniu, kuris turi praeiti, kol mūsų ekonomikose išryškės visas struktūrinių reformų poveikis. Nors struktūrinių reformų tempas ir kokybė valstybėse narėse nevienodi, dauguma valstybių narių ėmėsi svarbių struktūrinių reformų darbo rinkose, kad ateityje įgytų atsparumo; prekių ir paslaugų rinkose – kad jos veiktų sklandžiau ir padėtų veiksmingai paskirstyti išteklius; viešojo administravimo reformų – kad padidėtų jo efektyvumas. Tačiau reikia laiko, kol tos reformos subrandins vaisius ir taps regimos, todėl būtina jas kuo sparčiau ir nuosekliau įgyvendinti.

Pažangą siekiant „Europos 2020“ tikslų stabdė vis didėjantys skirtumai tarp valstybių narių ir dažnai – pačiose valstybėse. Užuot sulaukus norėtos mūsų šalių ekonomikos konvergencijos, krizė dar labiau padidino atotrūkį tarp geriausių ir prasčiausių rezultatų pasiekiančių valstybių narių. Didėjo ir atotrūkis tarp regionų valstybių narių viduje ir skirtingose valstybėse narėse. Pavyzdžiui, 2013 m. geriausius ir kukliausius 20–64 metų gyventojų užimtumo lygio rezultatus skyrė 26,9 procentinio punkto: užimtumo lygis svyravo nuo 52,9 % Graikijoje iki 79,8 % Švedijoje. Tai galima lyginti su padėtimi 2000 m., kai mažiausią ir didžiausią rezultatą skyrė 22,7 procentinio punkto: Bulgarijoje užimtumo lygis siekė 55,3 %, o Danijoje – 78,0 %.

ES LYGMENS „EUROPOS 2020“ TIKSLAI || NAUJAUSI DUOMENYS

20–64 m. gyventojų užimtumo lygio padidinimas mažiausiai iki 75 % || 68,4 % (2013 m.)

Investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą padidinimas iki 3 % BVP || 2,02 % (2013 m.)

Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas bent 20 %, palyginti su 1990 m. || Sumažinimas 17,9 % (2012 m.)

Atsinaujinančiosios energijos dalies padidinimas iki 20 % visos suvartojamos energijos || 14,1 % (2012 m.)

Pastangos padidinti energijos vartojimo efektyvumą 20 % (matuojant pagal pirminės energijos suvartojimą ir galutinės energijos suvartojimą). || Pirminės energijos suvartojimas: energijos vartojimo efektyvumas padidėjo 11,9 % (2013 m.) Galutinės energijos suvartojimas: energijos vartojimo efektyvumas padidėjo 12,8 % (2013 m.)

Mokyklos ir mokymo įstaigų nebaigusių asmenų skaičiaus sumažinimas iki mažiau nei 10 % || 12,0 % (2013 m.)

30–34 m. amžiaus gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, dalies padidinimas mažiausiai iki 40 % || 36,9 % (2013 m.)

Skurdo ir socialinės atskirties rizikos panaikinimas bent 20 mln. žmonių (tolygu 96,6 mln. tikslui) || 121,6 mln. žmonių kyla skurdo ir socialinės atskirties rizika (2013 m.)[5]

Šaltinis: Europos Komisija

Tokiomis aplinkybėmis vienas iš viešų konsultacijų dėl strategijos „Europa 2020“ tikslų buvo geriau susipažinti, kaip strategija vykdoma vietoje. Kadangi strategija yra ES ir jos valstybių narių partnerystė, jos sėkmė iš esmės priklauso nuo nacionalinių vyriausybių, parlamentų, vietos ir regionų valdžios institucijų, socialinių partnerių, kitų suinteresuotųjų šalių ir pilietinės visuomenės ryžto ir įsitraukimo. Todėl buvo svarbu sužinoti visų strategijos įgyvendinimo dalyvių nuomones ir pasimokyti iš jų patirties bei gerosios praktikos.

2. Pagrindiniai viešų konsultacijų apie strategiją „Europa 2020“ skaičiai

Nuomonę per viešas konsultacijas dėl strategijos „Europa 2020“ buvo galima pareikšti nuo 2014 m. gegužės 5 d. iki 2014 m. spalio 31 d. Siekiant pagerinti konsultacijų matomumą ir pritraukti daugiau dalyvių, pasinaudota įvairiomis priemonėmis. Apie viešas konsultacijas paskelbta svetainėje „Tavo balsas Europoje“; be to, galimybė užpildyti klausimyną arba pateikti pozicijos dokumentą buvo suteikta tam skirtoje svetainėje[6], kurioje buvo pateiktos nuorodos į pagrindinius su strategija „Europa 2020“ susijusius dokumentus. Komisija parengė šį klausimyną, siekdama sužinoti nuomones apie pirmuosius strategijos įgyvendinimo metus ir idėjas apie galimą jos plėtotę. Svetainėje taip pat yra skyrius, kuriame skelbiamos gautos nuomonės[7].

Viešose konsultacijos dalyvavo 755 respondentai. Jų pasiskirstymas pagal šalis rodo, kad vyravo respondentai iš Belgijoje, kurioje įsisteigusios Europos lygmens interesų grupės. Dalyvavimo nuošimtis labai mažas Centrinės ir Rytų Europos šalyse. Trečiųjų šalių dalyviai rašė iš Norvegijos, Šveicarijos, Kanados ir JAV. Dalyviai atstovauja plačiam strategija „Europa 2020“ suinteresuotų šalių spektrui. Labiausiai atstovauta respondentų kategorija – socialiniai partneriai, interesų grupės ir nevyriausybinės organizacijos (41 %). Toliau rikiuojasi valstybių narių vyriausybės ir valdžios institucijos, įskaitant vietos ir regioninės valdžios įstaigas (20 %), pavieniai piliečiai (19 %), idėjų kalvės, akademinė bendruomenė ir fondai (14 %). Įmonės sudaro maždaug 6 % respondentų, o tai gana mažas rodiklis. Šiokią tokią atsvarą sudaro didesnis joms atstovaujančių interesų grupių skaičius.

Respondentų pasiskirstymas pagal suinteresuotųjų šalių kategoriją

Šaltinis: Europos Komisija

Aptartų sričių pasiskirstymas atspindi integracinį strategijos „Europa 2020“ pobūdį. Dauguma dalyvių atsakymuose aptarė visas strategijos sritis, įskaitant ekonomikos ir finansų reikalus, konkurencingumą, pramonę, bendrąją rinką, užimtumą, mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas, skaitmeninę ekonomiką, klimato klausimus, energetiką ir išteklių vartojimo efektyvumą, švietimą ir mokymą, skurdą ir socialinę atskirtį. Vienai konkrečiai sričiai skirtų nuomonių pasiskirstymas iš esmės subalansuotas.

ES ir nacionalinės institucijos ne tik pateikė oficialius atsakymus į viešų konsultacijų klausimus, bet ir dalyvavo diskusijoje dėl strategijos persvarstymo. Tarybai pirmininkaujančios Italijos iniciatyva strategijos persvarstymą aptarė daugumos sektorinių sudėčių Taryba. Remdamasi tų diskusijų rezultatais, 2014 m. gruodžio mėn. Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė pateikė apžvalgą Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje[8]. Nuo strategijos paskelbimo reikšmingas vaidmuo teko Europos Parlamentui, įskaitant tai, kad jis davė postūmį nacionaliniams parlamentams imtis savo vaidmens. Pastaraisiais mėnesiais su nacionaliniais parlamentais keletą kartų keistasi nuomonėmis apie strategiją „Europa 2020“ ir jos tolesnę plėtrą.

Strategijos „Europa 2020“ persvarstymo aptarimas sulaukė didelio dėmesio ir pritraukė suinteresuotąsias šalis, kurios dalyvauja įgyvendinant strategiją. Regionų komitetas (per savąją stebėjimo platformą) ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas buvo ypač aktyvūs ir surengė keitimosi nuomonėmis renginių bei diskusijų strategijos „Europa 2020“ temomis. Panašiai nemažai renginių visos strategijos ar kurios nors jos dalies klausimais suorganizuota valstybėse narėse, padedant Europos Komisijos Europos semestro pareigūnams. Tie renginiai praturtino dialogą su visais suinteresuotaisiais subjektais, padėjo megzti skirtingų suinteresuotųjų šalių tinklų tarpusavio ryšius ir panaudoti vietoje sukauptą patirtį ir gerąją praktiką rengiant strategijos persvarstymą.

3. Pagrindinės viešų konsultacijų apie strategiją „Europa 2020“ išvados

3.1 Strategijos „Europa 2020“ aprėptis ir tikslai nenustojo aktualumo

ES darbo vietų kūrimo ir augimo strategijai masiškai pritariama. Didžioji respondentų dauguma (86 %) mano, kad artimiausiais metais Europai reikės visapusiškos ir kompleksinės vidutinės trukmės darbo vietų kūrimo ir augimo strategijos; tuo abejoja ar su tuo nesutinka tik 14 % respondentų. Pastarieji, dažniausiai pavieniai piliečiai, mano, kad ES turėtų sutelkti jėgas įgyvendindama esamas priemones arba kad vystymasis socialiniu, ekonominiu ir aplinkos aspektais savaime svarbesnis už augimą, arba kad įstatymų leidėjai turėtų atsisakyti begalinio augimo idėjos. Didžioji dauguma dalyvių strategiją susiejo su savo veiklos baru ir vertina tai, kad ji yra visaapimančio pobūdžio. Vyrauja nuomonė, kad tikslinga vartoti trilypį apibūdinimą – „pažangus, tvarus ir integracinis augimas“.

Strategija „Europa 2020“ sprendžiami šiandienos ir rytdienos uždaviniai. Atsakymai į viešų konsultacijų klausimus rodo glaudžias sąsajas tarp sričių, kurias kaip prioritetines nurodė dalyviai, ir tų, kurias aprėpia strategija „Europa 2020“.

3.2 Dabartiniai penki pagrindiniai tikslai yra aktualūs ir vienas kitą papildo

Respondentai labai plačiai pritarė teiginiui, kad tikslai yra naudinga strategijos įgyvendinimo priemonė. Dauguma respondentų (87 %) tikslus laiko naudinga strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo ir jo stebėjimo priemone, nes tikslai naudojami kaip orientaciniai rodikliai, kurie padeda sutelkti dėmesį į kelias pagrindines sritis. Kai kurie (10 %) nurodė, kaip juos galima patobulinti, sykiu pripažindami, kad tikslai yra vertinga priemonė. Kai kuriose nuomonėse pabrėžiama, kad svarbu neišsikelti pernelyg daug tikslų ir taip koncentruoti pastangas. Tik nedaugelis atsiliepusiųjų (3 %) manė, kad tikslai nereikalingi. Be to, kai kurie respondentai pabrėžia, kad bet kokį kiekybinį tikslų siekimo pažangos vertinimą svarbu papildyti kokybine analize. Komisija taip pat mano, kad svarbu atlikti kokybinę analizę ir vertinimą – tai atliekama Europos semestro kontekste.

Tvirtai pritarta nuostatai išsaugoti esamus penkis pagrindinius tikslus be pakeitimų. Didžioji dauguma respondentų (78 %) mano, kad esamų tikslų pakanka. Kai kurie atsiliepusieji siūlo pridurti naujų tikslų, kiti abejoja su tretiniu išsilavinimu susijusio tikslo aktualumu ir pabrėžia, kad svarbu pritaikyti įgūdžius prie darbo rinkos poreikių, kad būtų išvengta neatitikimo. Svarbu prisiminti, kad tikslai neturi atspindėti visų ES politikos sričių ar užmojų – jie yra pavyzdiniai rodikliai, kuriais nurodoma, kokio tipo pokyčių siekti raginama strategijoje „Europa 2020“. Kai kurie atsakiusiųjų nurodyti tikslai, tokie kaip išteklių naudojimo efektyvumo ir pramonės dalies BVP tikslai, jau integruoti į kitas ES politikos kryptis. Galiausiai pasakytina, kad per viešas konsultacijas aiški tikslų hierarchija neišsikristalizavo. Maždaug pusė respondentų laikosi nuomonės, kad tikslai yra vienodai svarbūs, vienas nuo kito priklausomi, vienas kitą stiprinantys ir apskritai prisideda prie darbo vietų kūrimo ir augimo.

3.3 Pavyzdinės iniciatyvos įgyvendinamos taip, kaip numatyta

Pavyzdinės iniciatyvos apskritai įgyvendinamos taip, kaip numatyta, ir veikla kiekvienos iš jų srityje turi būti tęsiama kitomis formomis. Apskritai dalyviai suvokia, kad pavyzdinėmis iniciatyvomis gerinami ES rezultatai siekiant „Europos 2020“ tikslų. Tačiau nemažai konsultacijų dalyvių (32 %), įskaitant vyriausybes ir atstovaujamąsias organizacijas, pateikė nevienareikšmį vertinimą: laikyta, kad pavyzdinės iniciatyvos įgyvendinamos taip, kaip numatyta, nes davė postūmį įvairiems prioritetiniams veiksmams, tačiau jų pridėtinę vertę nustelbė informuotumo stygius ir besidubliuojantys politikos veiksmai, kurie dėl to tapo nereikalingi. Kai kurie respondentai nurodo, kad pagrindinės iniciatyvos yra atsietos nuo su jomis susijusių platesnių politikos sričių, o kiti įžiūri, kad ribos tarp jų tirpsta, nes kai kurie aspektai dubliuojasi ir nepakankamai gerai nustatomi pavyzdinių iniciatyvų prioritetai. Todėl jie teigia, kad pavyzdinės iniciatyvos turėtų būti pakeistos nuosekliau sumodeliuotomis ir visa apimančiomis politikos programomis.

3.4 Tobulinti strategijos vykdymą ir įgyvendinimą svarbu ir pageidautina

Strategiją „Europa 2020“ įmanoma vykdyti geriau. Paklausti, ar „Europa 2020“ turėjo realios įtakos, dauguma respondentų (60 %) atsakė teigiamai; vis dėlto nemažai (40 %) atsakė neigiamai ir pabrėžė kai kurias įgyvendinimo spragas ir jų šalinimo būdus.

Strategijos įgyvendinimo sėkmei neigiamą poveikį padarė informuotumo, įsitraukimo ir vykdymo užtikrinimo spragos. Pirma, atsakymuose į viešų konsultacijų klausimus tiesiogiai (kai respondentai nurodė negalį atsakyti į kai kuriuos klausimus) arba netiesiogiai (kai atsakymuose neteisingai suprastas strategijos turinys arba tikslas) atsiskleidė informuotumo apie strategiją spraga. Antra, mažiau nei pusė respondentų (46 %) teigia, kad jie prisideda prie strategijos, o trys ketvirtadaliai (77 %) pareiškė norą prie jos prisidėti labiau. Tam tikros naudingos gerosios praktikos sužinota iš nuomonių, kurias pateikė, pavyzdžiui, Danijos vyriausybės įsteigtas Suinteresuotųjų šalių komitetas, kuris vienija maždaug 30 organizacijų: nuo verslo asociacijų ir profesinių sąjungų iki savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų. Respondentai pritaria tvirtesnei vykdymo užtikrinimo sistemai, kurios reikėtų, kad strategija atneštų rezultatų: tam tikslui reikėtų tinkamo užmojo ir vykdymo užtikrinimo priemonių. Daugiau nei pusė respondentų (58 %) mano, kad svarbu ir tikslinga turėti nacionalinius tikslus, o beveik trečdalis (28 %) jų pabrėžia, kad tie tikslai turėtų būti pakankamai didelio užmojo ir kad ES turėtų padidinti valstybių narių įsipareigojimus, sustiprindama stebėjimo procesą.

Respondentai pabrėžia būdus, kuriais būtų galima patobulinti strategijos „Europa 2020“ vykdymą. Konsultacijų dalyviai labiausiai pritarė tokiems variantams: imtis tinkamiau orientuotos komunikacijos ir informavimo, intensyviau keistis patirtimi ir gerąja praktika tarp valstybių narių, įtraukti visų svarbių lygmenų suinteresuotąsias šalis, atidžiai stebėti pažangą ir sukurti paskatas, kurios palaikytų ryžtą siekti strategijos tikslų.

3.5 Sukauptos svarbiausios patirties apibendrinimas

Remdamasi gautomis nuomonėmis, Komisija išskiria tokias strategijos „Europa 2020“ stipriąsias ir silpnąsias puses, galimybes ir grėsmes.

STIPRIOSIOS PUSĖS • Masinis pritarimas ES masto darbo vietų kūrimo ir augimo strategijai • „Europos 2020“ aprėpiamų sričių derėjimas su uždaviniais, kuriuos reikia spręsti • Aktualūs ir vienas kitą stiprinantys tikslai • Tam tikra jau apčiuopiama pažanga: ES yra bepasiekianti švietimo, klimato ir energetikos tikslus arba prie jų labai artėja || SILPNOSIOS PUSĖS • Pavyzdinių iniciatyvų matomumo stoka • Poreikis pagerinti strategijos vykdymą ir įgyvendinimą • Nepakankamas svarbių suinteresuotųjų šalių įsitraukimas • Labai atsiliekama nuo užimtumo, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, skurdo mažinimo tikslų

GALIMYBĖS • Proceso dalyviai nori aktyviai prisidėti prie strategijos • Atidus strategijos stebėjimas Europos semestro procese • „Europos 2020“ suderinimas su Komisijos prioritetais (darbo vietų kūrimo, augimo ir investicijų) || GRĖSMĖS •  Krizė padidino atotrūkį tarp valstybių narių ir jų viduje •  Politinis tikslų pobūdis ir valstybių narių užmojų kuklumas

Išvada

Komisija atsižvelgs į viešų konsultacijų rezultatus, toliau svarstydama, kaip reikėtų toliau įgyvendinti strategiją „Europa 2020“. Komisija pasinaudos ne tik viešų konsultacijų rezultatais, bet ir nuomonėmis, gautomis iš Europos Parlamento, Tarybos, nacionalinių parlamentų, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Regionų komiteto. Ji taip pat užtikrins, kad visi pasiūlymai visapusiškai derėtų su vykdomu darbu, kuriuo stiprinama ekonominė ir pinigų sąjunga.

Kaip numatyta 2015 m. Komisijos darbo programoje, Komisija iki metų pabaigos pateiks strategijos „Europa 2020“ persvarstymo pasiūlymus.

[1] 2014 m. pavasario standartinė „Eurobarometro“ apklausa Nr. 81 („Europos 2020“ ataskaita).

[2] „Pažangesnė, ekologiškesnė, labiau integracinė? Strategijos „Europos 2020“ remiamieji rodikliai“, 2015 m. leidinys, Eurostatas.

[3] COM(2014) 130 final.

[4] Ryški išimtis – šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo ir atsinaujinančiosios energijos naudojimo tikslai. Jie pagrįsti ES lygmeniu teisiškai privaloma sistema, kurioje taip pat nurodytos nacionaliniu lygmeniu būtinos pasiekti vertės.

[5] Matuojama, kaip tikslo siekia ES-27, nes nėra Kroatijos duomenų apie 2008 m. – bazinius tikslo apskaičiavimo metus.

[6] http://ec.europa.eu/europe2020/public-consultation/index_en.htm. Nuomonės skelbiamos bendrojoje strategijos „Europa 2020“ interneto svetainėje.

[7] http://ec.europa.eu/europe2020/public-consultation/contributions/index_lt.htm

[8] http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-16559-2014-INIT/lt/pdf