4.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 299/92

1.1

Komitetas pritaria Europos Komisijos iniciatyvai ir mano, kad būtina persvarstyti ir pakoreguoti Europos Sąjungos politiką prieglobsčio srityje.

1.2

Komitetas laikosi nuomonės, kad šios politikos kertiniu akmeniu turi išlikti solidarumo principas, nors dėl valstybių narių skaičiaus, jų dydžio ir nevienodos padėties pabėgėlių srautų požiūriu susidaranti įvairovė labai komplikuoja politiką prieglobsčio srityje. Solidarumas neturi būti laikomas vien tik politikos veiksmingumą sustiprinančiu principu, bet ir pamatine vertybe, kuri pateisina ir sustiprina taikomas priemones.

1.3

Būtinos didelės pastangos siekiant užtikrinti, kad viešoji nuomonė, nacionalinė, vietos ir regionų administracija bei atsakingi politikai vieningai remtų pamatines prieglobsčio srities politikos vertybes – pagarbą pagrindinėms žmogaus teisėms, pagalbos teikimą kritinėje padėtyje esantiems asmenims, valstybių narių tarpusavio solidarumą ir pasitikėjimą.

1.4

Komitetas mano, kad paskatomis pagrįstas požiūris padėtų veiksmingai įgyvendinti prieglobsčio srities politiką, tačiau su sąlyga, kad bus tiksliai nustatytos tinkamiausios priemonės, kurios bus deramai (taip pat ir finansiniu požiūriu) remiamos.

1.5

Praktinio bendradarbiavimo srityje Komitetas ragina Europos prieglobsčio paramos biurą (angl. European Asylum Support Office – EASO) greičiau išvystyti savo operacinį pajėgumą. Skubiai reikalingas EASO pajėgumų stiprinimas turi vykti derinant šiuos veiksmus su Prieglobsčio ir migracijos fondo programavimu ir jo įgyvendinimo veikla.

1.6

Be to, Komitetas ragina tobulinti pabėgėlių integracijos priemones. Nors jau aišku, kad Europos Sąjungos prieglobsčio sistema, kurią norime sukurti, yra veiksminga, kai reikia skubiai ir tinkamai suteikti pabėgėlio statusą, ji gali neįstengti užtikrinti sėkmingos integracijos.

1.7

Prieglobsčio politika, be horizontalios struktūros, kuri jai jau suteikta, turi būti planuojama numatant visą prieglobsčio ciklą, ir pagrindiniais proceso subjektais turi būti asmenys, kuriems gresia pavojus. Šis būdas padės identifikuoti kliūtis ir nesklandumus.

1.8

Reikia priminti, kad solidarumo principas taikytinas ne tik valstybių narių lygmeniu – tai bendrasis principas, apsprendžiantis žmoniškąją asmenų ir jų grupių sąveiką. Žmogiškojo solidarumo dvasią, kaip Europos Sąjungos pamatinių vertybių sudedamąją dalį, reikia puoselėti ir skatinti nepaisant nei racionalumu grindžiamų argumentų, nei imigracijos ir prieglobsčio srities politikos daromo spaudimo.

1.9

Pilietinės visuomenės organizacijų ir Komiteto sukaupta veiklos šioje sityje patirtis gali padėti atlikti nuodugnesnį ir išsamesnį prieglobsčio politikos vertinimą.

2.1

Komisijos dokumente nurodyta, kad „Solidarumas – viena pagrindinių Europos Sąjungos vertybių ir vienas svarbiausių bendros Europos prieglobsčio politikos principų […]. Dabar jis įtvirtintas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 80 straipsnyje“.

2.2

Kaip pabrėžta Komisijos dokumente, prieglobsčio prašytojų srautų dydis pasikeitė, ir jei „2001 m. 27 ES valstybėse narėse pateikta daugiausia – 425 000 prašymų, 2006 m. jų gauta mažiau nei 200 000, o šiais metais tikimasi didelio šuolio“.

2.3

Komisija siūlo sustiprinti ES valstybių narių solidarumą prieglobsčio srityje šiais keturiais aspektais: „praktinis bendradarbiavimas ir techninė pagalba, finansinis solidarumas, atsakomybės paskirstymas ir prieglobsčio sistemos valdymo priemonių tobulinimas“.

2.4

Komisija savo komunikatu taip pat siekia „padėti galutinai parengti prieglobsčio teisės aktų paketą, atsižvelgiant į tai, kad ateinantys keletas mėnesių bus itin svarbūs siekiant įgyvendinti 2012 m. tikslą, kurio atžvilgiu solidarumo aspektas yra privalomas“.

3.1

Komitetas pritaria Europos Komisijos iniciatyvai ir laikosi nuomonės, jog būtina atlikti nuodugnų Europos Sąjungos politikos prieglobsčio srityje tyrimą siekiant ją iš esmės pakoreguoti, kad būtų pasiekti norimi tikslai.

3.2

Šiandien dėl pastaruoju metu Šiaurės Afrikos, Artimųjų ir Tolimųjų Rytų šalyse įvykusių svarbių politinių pokyčių Europos Sąjungoje persvarstoma prieglobsčio politika. Gausybė asmenų buvo priversti ieškoti prieglobsčio bėgdami į ES valstybes nares.

3.3

Komitetas mano, kad šios politikos kertiniu akmeniu turi išlikti solidarumo principas, nors valstybių narių skaičius, jų dydis bei jų padėtis pabėgėlių srautų požiūriu labai apsunkina praktinį solidarumo užtikrinimą ir veiksmų derinimą.

3.4

Kad būtų veiksminga pabėgėlių srautų pokyčių atžvilgiu, prieglobsčio sistema turi būti lanksti, bet kartu ir tvirta, kad institucinės procedūros ir kitos integravimo priemonės duotų konkrečių rezultatų.

3.5

Reikia taip pat priminti, kad solidarumo principas taikytinas ne tik valstybių narių lygmeniu – tai bendrasis principas, apsprendžiantis žmoniškąją asmenų ir jų grupių sąveiką. Žmogiškojo solidarumo dvasią, kaip Europos Sąjungos pamatinių vertybių sudedamąją dalį, reikia puoselėti ir skatinti nepaisant racionalumu grindžiamų argumentų ar imigracijos ir prieglobsčio srities politikos daromo spaudimo.

3.6

Komitetas palankiai vertina tai, kad Komisija pabrėžė pasitikėjimo svarbą. Solidarumo principą papildo pasitikėjimo principas, o tai padidina valstybių narių atsakomybę. Šios politikos sėkmė priklauso nuo kiekvienos valstybės narės dalyvavimo ir tarpusavio paramos. Kiekvienos valstybės narės veiksmus sąlygoja kitų valstybių narių veiksmai, ir todėl būtina ryžtingai tęsti veiksmų koordinavimą ir derinimą.

3.7

Tačiau Komitetas pažymi, kad prieglobsčio politika dar nei konsoliduota, nei veiksminga. Atskirų valstybių narių atvirumo ir pasirengimo priimti pabėgėlius lygis labai nevienodas, kaip ir jų pozicija Europos Sąjungos prieglobsčio politikos kūrimo atžvilgiu. Būtinos didelės pastangos siekiant užtikrinti, kad viešoji nuomonė, nacionalinė, vietos ir regionų administracija bei atsakingi politikai vieningai remtų pagrindines prieglobsčio srities politikos vertybes – pagarbą pagrindinėms žmogaus teisėms, pagalbos teikimą kritinėje padėtyje esantiems asmenims, valstybių narių tarpusavio solidarumą ir pasitikėjimą. Be to, daugiau dėmesio būtina skirti šios politikos įgyvendinimui. Praktinė patirtis rodo, kad tiek savo kilmės šalyje, tiek ir priimančioje šalyje pabėgėliai yra pažeidžiami.

3.8

Organizuota pilietinė visuomenė, kuri nuolat išdėsto nuomonę per savo atstovus Komitete, atkreipė dėmesį į prieglobsčio politikos spragas, susijusias su jos vizija, struktūra ir įgyvendinimu, ir pateikė daugelį rekomendacijų, kuriomis siekiama ją patobulinti. Iki šiol atliktas koregavimas – derinimas, specialių programų finansavimas ar institucinės reformos – nepadėjo konsoliduoti bendros prieglobsčio politikos. Būtina reformuoti šią politiką, ir Komitetas dar kartą patvirtina, kad yra pasiryžęs prisidėti vykdant šį procesą.

3.9

Komitetas laikosi nuomonės, kad atėjo laikas daug griežčiau įtvirtinti solidarumo ir pasitikėjimo principus. Konkrečiai jis siūlo veikti dviem papildomomis veiklos kryptimis. Pirmosios krypties tikslas – vidutinės trukmės ir ilgalaikėje perspektyvoje pakeisti – visų pirma vietos ir nacionalinio lygmens nuomonę formuojančių asmenų, sprendimus priimančių politikų ir viešosios valdžios pareigūnų – nuostatą ir požiūrį į prieglobsčio reiškinį.

3.10

Antrąja kryptimi iš dalies jau imtasi tam tikrų pastangų, tačiau ji turi būti geriau struktūruota ir apibrėžta. Šią veiklos kryptį įgyvendina solidarumo ir pasitikėjimo principus remiantys instituciniai mechanizmai, skatinantys nacionalinių, regionų ir vietos valdžios institucijų dalyvavimą. Paskatomis grindžiamas požiūris galėtų atverti kelią prieglobsčio politikai, bet su sąlyga, kad bus teisingai nustatytos geriausios priemonės, kurios gaus deramą (taip pat ir finansiniu požiūriu) paramą.

3.11

Komitetas taip pat ragina tobulinti pabėgėlių integracijos priemones. Organizacijų, veikiančių šioje srityje duomenimis, yra daug įrodymų, kad prieglobsčio prašytojai susiduria su diskriminacija, jiems nesuteikiama galimybė gauti pagrindines viešąsias paslaugas, jei susiduria su apgyvendinimo problemomis ir jiems sunku užsitikrinti asmeninę saugą. Nors procedūros, kuriomis greitai ir tinkamai suteikiamas pabėgėlio statusas, yra veiksmingos, mūsų kuriama Europos Sąjungos prieglobsčio sistema gali patirti pralaimėjimą integracijos užtikrinimo srityje.

3.12

Šiuo klausimu Komitetas rekomenduoja, kad be jau veikiančios horizontalios struktūros prieglobsčio politika būtų įvertinta ir viso prieglobsčio ciklo požiūriu, t. y., stebint asmenų, kuriems gresia pavojus, likimą nuo jų patekimo į Europos Sąjungos teritoriją, įskaitant prieglobsčio prašymo procedūras, taip pat taikomas integracijos priemones bei jų integravimosi perspektyvas vidutiniu ir ilgalaikiu laikotarpiu arba, kitu atveju, jų grįžimą į kilmės šalį. Jei rengiant šią politiką bus remiamasi viso kritinėje padėtyje esančio asmens prieglobsčio ciklo stebėjimu, sugebėsime geriau nustatyti kliūtis ir nesklandumus.

3.13

Patirtis, kurią šioje srityje yra sukaupusios pilietinės visuomenės organizacijos ir Komitetas, gali padėti įvykdyti nuodugnesnį ir išsamesnį prieglobsčio politikos tyrimą. Šią politiką būtina persvarstyti atsižvelgiant į neseniai įvykusius politinius pokyčius ES kaimyninėse šalyse. Komitetas mano, kad derėtų aiškiau apmąstyti, koks vaidmuo Komisijos komunikate tenka pilietinės visuomenės organizacijoms.

3.14

Komitetas taip pat palankiai vertina vietos valdžios institucijų ir Regionų komiteto dalyvavimą rengiant prieglobsčio politiką ir mano, kad subnacionalinės valdžios institucijos atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant sėkmingą šios politikos, ir visų pirma integracijos priemonių, įgyvendinimą. Subnacionalines valdžios institucijas būtina skatinti – visų pirma aktyviomis finansinėmis priemonėmis – atlikti aktyvesnį vaidmenį užtikrinant pabėgėlių integraciją.

4.1

Komitetas palankiai vertina tai, kad Europos Komisija pabrėžė su praktiniu bendradarbiavimu susijusių aspektų svarbą. Kaip ir būtini pakeitimai, kuriuos numatoma padaryti paketą sudarančiuose teisės aktuose, praktinis bendradarbiavimas užtikrins galimybę atlikti konkrečius prieglobsčio suteikimo procedūrų patobulinimus. Gerinant praktinį bendradarbiavimą reikėtų siekti sumažinti su prieglobsčio suteikimu susijusią biurokratiją ir sutrumpinti šias procedūras.

4.1.1

Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) sukūrimas yra sveikintina iniciatyva, kuri, nors jo veikla dar tik prasideda, rodo didžiulį valstybių narių bendradarbiavimo potencialą. Pirmieji EASO veiksmai yra teikti pagalbą ir mokymą. Komitetas ragina EASO skubiau vystyti savo operacinį pajėgumą. Skubiai reikalingas EASO pajėgumų stiprinimas turi vykti derinant šiuos veiksmus su Prieglobsčio ir migracijos fondo programavimu ir jo įgyvendinimo veikla. Darbuotojų komandiravimas ir skubių veiksmų vykdymas padėtų paskleisti informaciją apie šią struktūrą ir sustiprinti pasitikėjimą ja. Numatyta metinė ataskaita padėtų gauti tinkamų duomenų apie prieglobstį. Komitetas pageidauja, kad metinėje ataskaitoje būtų atsižvelgta į liudijimus, kurių daug galėtų pateikti šioje srityje dirbančios pilietinės visuomenės organizacijos.

4.1.2

Komitetas ragina EASO skubiai vystyti informacijos imigrantų kilmės šalyse rinkimo sistemą. Tai padėtų valstybėms narėms laiku gauti patikimus ir palyginamus duomenis, kurie galėtų palengvinti procedūrą pagreitindami ją ir (galbūt) padarydami ją teisingesnę. Taip pat būtina numatyti nepriklausomų vertintojų atliekamą šios informacijos tikrinimą.

4.1.3

Nors EASO stiprinimas yra sveikintina iniciatyva, valstybės narės neturėtų dėl jos nustoti vystyti savo prieglobsčio problemų valdymo institucijas ir sprendimo pajėgumus. Laikantis paskatų taikymo logikos, stiprinant EASO kartu turėtų būti diegiami mechanizmai, skirti užtikrinti aktyvesnį nacionalinių institucijų siekį bendradarbiauti Europos Sąjungos lygmeniu ir veiksmingai valdyti prieglobsčio srities problemas.

4.1.4

Krizės laikotarpiu atsiranda galimybė patikrinti institucinių sprendimų tinkamumą. Prieglobsčio politikos srityje jų rezultatai gana prieštaringi. Apskritai paėmus, Europos Sąjunga ir valstybės narės menkai pasirengusios priimti labai didelius pabėgėlių srautus, nors net paviršutiniškas padėties vertinimas rodo, kad tokie srautai tikėtini, bet jau įvažiavimo vietose. Komitetas rekomenduoja ypatingą dėmesį skirti valstybių narių, kurioms labiausiai gresia didelio ar įprasto masto pabėgėlių srautai, pajėgumui stiprinti.

4.1.5

Labai vertinga būtų tęsti ir plėtoti EASO bendradarbiavimą su kitomis specializuotomis ES agentūromis, tokiomis kaip FRONTEX. Komitetas primygtinai ragina biurą ypatingą dėmesį atkreipti į asmenų, su kuriais jam tenka tiesiogiai ar netiesiogiai susidurti, problemas, susijusias su pagrindinėmis jų teisėmis. Būtina bendradarbiauti su ES pagrindinių teisių agentūra, jei norime, kad prieglobsčio politikos priemonės struktūros ir operatyvumo požiūriu būtų tarpusavyje suderintos.

4.1.6

Komitetas pritaria pasiūlymui naudoti civilinės saugos mechanizmą, kai susiduriama su išskirtiniais migracijos srautais. Tačiau ši galimybė neturėtų susilpninti nacionalinių institucijų pasiryžimo kurti tvirtas prieglobsčio sistemas, gebančias susitvarkyti su pabėgėlių srautų pokyčiais.

4.1.7

Pirmiausia reikia naudoti šių finansinių metų lėšas, kad būtų veiksmingai įgyvendintas atnaujintas teisės aktų paketas. Vis dėlto Komitetas nori atkreipti dėmesį į tai, kad reikia ir toliau stiprinti pajėgumus tų valstybių narių, kuris susiduria su dideliais pabėgėlių srautais. Kadangi šalių, iš kurių atkeliauja šie srautai, geopolitinė padėtis išlieka nestabili, negalima tikėtis, kad pabėgėlių skaičius smarkiai sumažės. Todėl labai svarbu stiprinti šalių, į kurias patenka šie srautai, sistemas, kartu imantis pastangų suderinti teisės aktus bei juos įgyvendinti. Jau vykdomi projektai, kurių dauguma novatoriški, turi būti tęsiami ir tinkamai remiami Jei nebus pasiekta įtikinamų rezultatų, valstybių narių pasitikėjimas ES parama sumažės, o jų pasiryžimas ateityje dėti dar daugiau pastangų bus nuslopintas.

4.1.8

Nuo 2014 m. valstybės narės galės naudotis naujuoju Prieglobsčio ir migracijos fondu. Komitetas ragina Komisiją pradėti rimtą dialogą su valstybėmis narėmis siekiant tiksliai nustatyti nacionalinio lygmens poreikius ir prioritetus. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, kaip organizuotos pilietinės visuomenės atstovas, taip pat Regionų komitetas ir vietos valdžios institucijos būtinai privalo dalyvauti šiame dialoge. Fondo programavime turi būti aiškiai nurodyti tiek valstybių narių poreikiai ir prioritetai, tiek turimi ištekliai ir priemonės. Be to, Komitetas mano, kad, nustačius reikalavimą teikti metinę ataskaitą apie lėšų panaudojimą, valstybės narės bus įpareigotos prisiimti atsakomybę ir paskatintos ryžtingiau siekti prieglobsčio politikos tikslų.

4.1.9

Komitetas konstatuoja, kad pilietinės visuomenės organizacijoms sunkiai pavyksta gauti finansavimą, kuris reikalingas įgyvendinti projektams, galintiems turėti didelį poveikį vietos mastu. Reikia supaprastinti procedūras, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos dalyvauti pilietinei visuomenei ir prieglobsčio prašytojams.

4.1.10

Komitetas pritaria Europos Komisijos ketinimui turimas lėšas prioritetine tvarka naudoti šalims, kurios šiuo metu susiduria su dideliais pabėgėlių srautais. Ši priemonė paskatins tas šalis aktyviau veikti ir sutelkti turimus pajėgumus. Be to, tai bus puikus pagrindinio prieglobsčio politikos principo – solidarumo – praktinio įgyvendinimo pavyzdys.

4.1.11

Vadovaudamasis tuo pačiu požiūriu, Komitetas neabejodamas pritaria finansinėms paskatoms, kurias reikėtų suteikti valstybėms narėms. Panašias į tas, kurios šiuo metu naudojamos perkeliant konkrečių kategorijų pabėgėlius (pažeidžiamus asmenis ir jų grupes, kuriems taikomos regioninės apsaugos programos), siekiant atlyginti išlaidas valstybėms narėms, kurios sutinka priimti iš kitos valstybės narės perkeliamus asmenis, kuriems taikoma tarptautinė apsauga.

4.1.12

Turimas lėšas būtina papildyti ir iš kitų finansavimo šaltinių, tokių kaip Europos socialinis fondas ir Europos regioninės plėtros fondas. Be to, Komitetas rekomenduoja organizuotai pilietinei visuomenei ir vietos ir regionų valdžios institucijoms aktyviau įsitraukti į šių projektų vykdymą.

4.2

Komitetas pritaria pastangoms, kurių imamasi siekiant reformuoti Dublino reglamentą. Daugybė duomenų, ypač tų, kuriuos pateikia pilietinės visuomenės organizacijos, rodo, kad sistema neužtikrina norimų tikslų. Diskusijose dėl šio reglamento reformos, būtinose vidutinio laikotarpio ir ilgalaikėje perspektyvoje, lemiamą vaidmenį atlieka Europos žmogaus teisių teismo sprendimai ir rekomendacijos. Komitetas atviras diskusijoms ir pritaria kiekvienam veiksmui, kuriuo siekiama analizuoti, vertinti ir nustatyti tinkamiausius reglamentus ir poveikio priemones. Daugiau nei pageidautina, kad pagrindiniu Dublino sistemos vertinimo kriterijumi būtų sąsajos su pagrindinėmis teisėmis.

4.3

Tarptautinės apsaugos prašytojų perkėlimo klausimu Komitetas laikosi nuomonės, kad jis nėra būtinas, jei prašytojams sudaromos tinkamos gyvenimo sąlygos šalyse, kuriose jie pateikia savo prašymus ir kur prašymai skubiai išnagrinėjami. Reikia padidinti valstybių narių priėmimo pajėgumus. Priešingu atveju būtų galima taikyti savanorišką prašytojų perkėlimo mechanizmą, grindžiamą paskatomis.

4.3.1

Nors visuotinai sutariama, kad reikia perkelti tarptautinės apsaugos prašytojus, valstybės narės bendradarbiauja nenoriai. Europos Komisijos remiamas bandomasis projektas nepadėjo sukurti veiksmingo perkėlimo mechanizmo. Komitetas ragina Europos Komisiją, EASO ir valstybes nares tęsti bendradarbiavimą įgyvendinant šį projektą ir rekomenduoja paversti jį nuolatine programa, vykdoma savanoriškai. Taip pat labai svarbu nustatyti ir išplėtoti paskatas, kurios užtikrintų aktyvesnį valstybių narių dalyvavimą šioje nuolatinėje programoje. Paskatų mastas ir jų motyvacija turi būti pagrindiniu Komisijos planuojamo atlikti vertinimo elementu.

4.4

Bendras prieglobsčio prašymų nagrinėjimas galėtų būti naudinga priemonė siekiant įgyvendinti prieglobsčio politiką. Komitetas susidomėjęs laukia Europos Komisijos šiuo sudėtingu tiek teisės, tiek ir įvykdymo požiūriu klausimu atliekamo vertinimo rezultatų. Komiteto manymu, bendras prašymų nagrinėjimas galėtų būti tinkamas besikeičiančių prieglobsčio prašytojų srautų problemos sprendimas. Jis taip pat leistų sukurti standartinę procedūrą, kuria galėtų remtis valstybės narės vykdydamos savo veiklą šioje srityje. Komitetas mano, kad reikia skatinti bendrą prašymų nagrinėjimą ir kartu didinti nacionalinius pajėgumus, bet su sąlyga, kad bus atsižvelgta į minėtą poveikio vertinimą. Šie pajėgumai yra susiję su sudėtingesne veikla nei vien tik paprastas prašymų nagrinėjimas, taigi, valstybes nares reikia skatinti ir toliau atlikti aktyvų vaidmenį visose prieglobsčio politikos srityse.

4.5

Komitetas palankiai vertina galimybę pasinaudoti Laikinos apsaugos direktyvoje numatytu mechanizmu, jei tenkinamos sąlygosNors ir retai susiformuojantys, masiniai pabėgėlių srautai sukelia kritines padėtis, kurias privalo išmokti įveikti Europos ir nacionalinės institucijos. Be to, Komitetas atkreipia dėmesį į su gelbėjimo darbais susijusią praktiką ir dar kartą ragina griežtai laikytis negrąžinimo principo.

4.6

Komitetas palankiai vertina Graikijos atveju vykdytos prieglobsčio politikos brandumo ir pasiekimų lygį. Priemonės, kuriomis baudžiama už Europos teisės pažeidimus, turi būti taikomos kartu su paramos priemonėmis. Komitetas ragina Europos Komisiją ir kitas specializuotas agentūras laikytis iniciatyvaus ir prevencija grindžiamo požiūrio į tas valstybes nares, kurios privalo tobulinti jų prieglobsčio sistemos veikimą. Nors pagalbos teikimo Graikijai programa yra svarbus žingsnis į priekį, reikia ir toliau tinkamai ją finansuoti. Įvykiai Graikijoje (taip pat ir Maltoje) yra tikras prieglobsčio politikos išbandymas. Jei valstybėms narėms ir Europos Sąjungos institucijoms nepavyks konkrečiai įtvirtinti solidarumo su šalimis, susiduriančiomis su masiniais pabėgėlių srautais, principo, bendroji prieglobsčio politika žlugs, o šios nesėkmės pasekmės labai rimtai paveiks daugelį kritinėje padėtyje atsidūrusių asmenų. Pagalbą reikia įvairinti, sustiprinti ir suderinti.

4.7

Komitetas ragina stiprinti Dublino sistemą, visų pirma tobulinti stebėseną ir sukurti išankstinio įspėjimo mechanizmą. Šios priemonės padėtų valstybėms narėms geriau pasirengti priimti pabėgėlių srautus ir veiksmingai derinti prieglobsčio politiką. Jas reikia tiksliai apibrėžti, atsižvelgiant į valstybių narių poreikius ir laikantis reikalavimo gerbti pagrindines pabėgėlių teises.

4.8

Sustiprintas sienų valdymas ir tobulesnė vizų išdavimo politika galėtų padėti konsoliduoti prieglobsčio politiką. Komitetas palankiai vertina pažangą šioje srityje, tačiau mano, kad vizų apsaugos sąlyga, kuri leidžia laikinai sustabdyti bevizį asmenų iš trečiosios šalies judėjimą, gali kelti problemų, net jei ir reikalaujama pateikti duomenų, įrodančių, jog dėl vizų neturėjimo buvo piktnaudžiaujama prieglobsčio sistema.