21.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 15/1

A.

kadangi klimato kaita kelia didelę grėsmę skurdo mažinimui, žmogaus teisėms, taikai ir saugumui, aprūpinimui vandeniu ir maistu bei Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) įgyvendinimui daugelyje besivystančių šalių,

B.

kadangi kai kuriose besivystančiose šalyse kertami miškai ruošiant plotus, skirtus auginti augalams, iš kurių būtų gaunamas biokuras,

C.

kadangi pramoninės šalys istoriškai atsakingos už klimato kaitą ir moraliai įpareigotos prisidėti prie besivystančių šalių pastangų prisitaikyti prie klimato kaitos sukeltų padarinių,

D.

kadangi besivystančios šalys mažiausiai prisidėjo prie klimato kaitos, bet labiausiai kentės nuo jos padarinių, įskaitant nepakankamą aprūpinimą vandeniu ir maistu dėl sausrų ir dykumėjimo, kylantį jūros lygį, naujas žemės ūkio sektoriaus problemas, naują su sveikata susijusią riziką, ekstremalius meteorologinius įvykius ir migracijos problemas; kadangi besivystančios šalys taip pat bus mažiausiai pajėgios spręsti su minėtaisiais padariniais susijusias problemas,

E.

kadangi daugumoje pramoninių šalių priemonėms, skirtoms reaguoti į klimato kaitą ir mažinti su tuo susijusius pavojus, pastaruoju metu buvo skiriamas didelis dėmesys, o tokių priemonių neatidėliotinas poreikis mažas gyventojų pajamas turinčiose šalyse iš esmės buvo ignoruojamas,

F.

kadangi neteisėtas ir nenuoseklus medienos importas į ES ypač skatina miškų kirtimą, o toks naikinimas alinamoms šalims kasmet kainuoja milijardus EUR,

G.

kadangi su miškų kirtimu susiję 20 proc. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, o kasmet prarandama apie 13 mln. hektarų atogrąžų miško; toks miškų kirtimas atogrąžų zonoje kelia didelį pavojų biologinei įvairovei ir daugiau nei milijardui neturtingų asmenų, gyvenančių tokiuose miškuose ir iš tokių miškų,

H.

kadangi konkrečias klimato kaitos pasekmes dažnai turi spręsti vietos institucijos vietiniu lygmeniu; kadangi dėl šios priežasties, kuriant veiksmingas reagavimo į klimato kaitą ir poveikio mažinimo strategijas, būtina tinkamai susieti politikos formavimą tarptautiniu, nacionaliniu ir vietiniu lygmenimis; kadangi būtina atlikti didelio masto struktūrinius pokyčius, nepamirštant bendruomenių skurdo problemos,

I.

kadangi vis labiau pripažįstami klimato kaitos sukeliami pavojai saugumui, įskaitant konfliktus dėl nepakankamų gamtinių išteklių, klimato sukeltas stichines nelaimes ir plataus masto migracijos srautus; kadangi kurti strategijas, kurios leistų reaguoti į bendras klimato ir (arba) saugumo problemas, gyvybiškai svarbu, norint užtikrinti veiksmingą ir tinkamą atsaką besivystančiose šalyse,

J.

kadangi iki šiol tarptautinės priemonės prisitaikymo prie klimato kaitos ir nelaimių rizikos mažinimo (NRM) srityje buvo ribotos, suskaidytos, prastai koordinuojamos ir daugeliu atvejų sunkiai prieinamos besivystančioms šalims, o tai visiškai prieštarauja Europos konsensuso ir Paryžiaus deklaracijos tikslams,

K.

kadangi priemonės, skirtos prisitaikyti prie klimato kaitos, nelaimių rizikos mažinimas ir plėtrai skirtų pajėgumų telkimas yra glaudžiai susiję, tačiau iki šiol jie buvo silpnai integruojami į plėtros bendradarbiavimo agentūrų ir tarptautinių institucijų veiklą; kadangi norint sėkmingai įgyvendinti PKKA būtinas bendras ir nuoseklus požiūris,

L.

kadangi reikia sudaryti daugiadisciplininę kovos su nelaimėmis vykdytojų, vystymosi specialistų, planuotojų ir prisitaikymo prie klimato kaitos bei klimatologijos ekspertų komandą, kuri nustatytų pažangiąją patirtį regioninės plėtros srityje,

M.

kadangi akivaizdu, kad būtų rentabilu anksti imtis veiksmų prisitaikymo prie klimato kaitos ir NRM srityse; kadangi skaičiavimai rodo, kad vienas doleris, išleistas NRM, gali sutaupyti septynis dolerius reaguojant į nelaimę, ir kartu yra svarus argumentas iš anksto suteikti lėšas paramai,

N.

kadangi, atsižvelgiant į tai, reikėtų atmesti bet kokią galimybę dvigubai skaičiuoti tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) užduočių ir visų pagal JTBKKK duotų pažadų finansavimą,

O.

kadangi delsimas priimti aiškius sprendimus dėl priemonių, kurios būtinos norint mažinti klimato kaitos priežastis ir padarinius, lems daug didesnes išlaidas ateityje,

P.

kadangi dauguma aplinkos apsaugos problemų, įskaitant kylančias dėl klimato kaitos problemas, dar padidėja dėl gyventojų skaičiaus didėjimo ir didesnio jų skaičiaus, o gyventojų skaičiaus dinamika augimo, pasiskirstymo ir struktūros požiūriais sudaro neatsiejamą vystymosi proceso dalį, nes abu šiuos veiksnius veikia aplinkos kaita ir atvirkščiai; kadangi 1994 m. Kaire vykusios Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais metu aiškiai parodyta nauda, kurią teikia tikslinga, vietos lygmeniu vykdoma, nepriverstinė politika gyventojų klausimais, tačiau iki šiol gyventojų problemos dažnai būdavo neįtraukiamos į vystymosi arba reagavimo į kaitą planus,

Q.

kadangi siekiant į vystymosi politiką veiksmingai integruoti prisitaikymą prie klimato kaitos ir jos mažinimą, privalu spręsti visus su žemės ūkiu, vandeniu, miško išteklių valdymu, sveikata, infrastruktūra, švietimu ir gyventojų politika susijusius klausimus,

R.

kadangi korupcijos mažinimas padidintų pastangų reaguoti į klimato kaitą ir mažinti jos pasekmes efektyvumą,

S.

kadangi minėtojoje 2007 m. ES veiksmų plano dėl klimato kaitos ir vystymosi apžvalgoje, tiksliau sakant, šalies strategijos dokumentuose (ŠSD) ir regionų strategijos dokumentuose (RSD), matyti, kad klimato kaita į ES vystymosi politiką integruojama nepakankamai ir pernelyg lėtai,

T.

kadangi šiuo metu besivystančiose šalyse labai trūksta lėšų prisitaikymui prie klimato kaitos; kadangi nors apskaičiuotos kasmetinės prisitaikymo prie klimato kaitos išlaidos siekia nuo 50 iki 80 mlrd. JAV dolerių, pagal daugiašalius finansavimo mechanizmus 2007 m. viduryje skirtų lėšų bendra suma siekė mažiau nei 0,5 proc. šio skaičiaus,

U.

kadangi, net ES išsikėlus tikslą tapti lydere kovoje su klimato kaita, ES biudžete neatsispindi prioritetas, teikiamas ES politikai ir priemonėms, kurias ji patvirtino ir kurios yra skirtos kovai su klimato kaita,

V.

kadangi dalis lėšų PKKA bus skiriama iš Europos plėtros fondo (EPF) ir pagal teminę programą „Aplinka ir tvarus gamtos išteklių, įskaitant energiją, valdymas“ (ENRTP) (pagal reglamento dėl vystomojo bendradarbiavimo priemonės (VBP) 13 straipsnį (3)),

W.

kadangi Europos plėtros fondas daugiausiai buvo naudojamas naujoms iniciatyvoms finansuoti; kadangi Komisija turėtų laikytis savo įsipareigojimo rasti naujų finansavimo šaltinių, kas yra būtina norint išsaugoti Europos plėtros fondą; kadangi Vystymosi komitetas keletą kartų padarė išvadą, kad Europos plėtros fondą būtina integruoti į ES biudžetą, norint užtikrinti demokratinę fondo lėšų naudojimo kontrolę,

X.

kadangi pagal reglamento dėl VBP 21 straipsnį dėl strateginių dokumentų ir daugiamečių orientacinių programų priėmimo ir 35 straipsnio 2 dalį, Parlamentas turi teisę tikrinti Komisijos veiksmus, kaip išdėstyta Sprendimo 1999/468/EB 5a ir 7 straipsniuose,

Y.

kadangi švarios plėtros mechanizmas iki šiol buvo silpnai pritaikytas vargingiausių šalių investicijų į švarias technologijas poreikiui; kadangi Afrikoje vyksta mažiau nei 3 proc. visų švarios plėtros mechanizmo projektų, o 90 proc. vadinamųjų anglies kreditų (angl. CER) suteikiama Kinijoje, Indijoje, Korėjoje ir Brazilijoje vykdomiems projektams,

1.

pritaria Komisijos iniciatyvai sukurti PKKA, kuriuo bus pripažintas klimato kaitos poveikis vystymuisi; tačiau ragina Komisijai labiau paaiškinti konkrečią PKKA naudą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad koordinavimas ir bendradarbiavimas su kitais pagrindiniais dalyviais turi būti neatsiejama PKKA darbotvarkės dalis, siekiant užtikrinti, kad iniciatyvos optimaliai papildys viena kitą;

2.

mano, kad PKKA yra svarbus ES išorės veiksmų klimato kaitos srityje ramstis ir turi papildyti JTBKKK procesą ir Kioto protokolą ir juos remti, siekiant įgyvendinti JTBKKK, minėtąjį protokolą ir susijusius susitarimus;

3.

primena pirmiau minėtame dokumente dėl klimato kaitos ir tarptautinio saugumo pateikiamas nerimą keliančias išvadas, kuriose perspėjama, kad klimato kaita didina ES saugumui kylančią grėsmę ir gali dar labiau apsunkinti padėtį silpnose pasaulio šalyse ir regionuose, kuriuose kyla konfliktai, taip pat trukdo pasiekti TVT;

4.

pažymi, kad pastangos kovoti su klimato kaita išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse turi būti grindžiamos ne tik politinėmis iniciatyvomis, bet ir pilietinės visuomenės dalyvavimu; mano, kad reikėtų rengti visuomenės informavimo kampanijas ir švietimo programas mokyklose ir universitetuose, skirtas supažindinti piliečius su padėties, susidariusios dėl klimato kaitos, tyrimais ir vertinimais ir pasiūlyti tinkamų sprendimų, visų pirma susijusių su gyvenimo būdo keitimu, siekiant mažinti išlakų kiekį;

5.

pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turi labiau koordinuoti veiklą ir bendradarbiauti ES klimato kaitos ir vystymosi politikos srityje, kadangi PKKA – tai unikali galimybė gyventi pagal Europos konsensusą ir Paryžiaus deklaraciją, o taip pat 1994 m. Tarptautinės Kairo konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais veiksmų programą stiprinančius principus; be to, yra įsitikinęs, kad viena iš pagrindinių PKKA funkcijų turėtų būti „tarpuskaitos“ paslaugos, susijusios su įvairiomis valstybių narių iniciatyvoms;

6.

ragina Europos Sąjungą užtikrinti, kad klimato kaitos klausimas taptų svarbiausiu jos vystomojo bendradarbiavimo politikos aspektu; taip pat mano, kad kovojant su klimato kaita būtina spręsti struktūrines priežastis bei ragina sistemingai įvertinti klimato kaitos sukeliamą pavojų, taip pat visus politikos planavimo ir sprendimų priėmimo aspektus ES ir besivystančiose šalyse, įskaitant prekybą, žemės ūkį ir aprūpinimą maistu;

7.

pabrėžia, kad PKKA turėtų imtis konkrečių priemonių siekiant užtikrinti darną sprendžiant klausimus, susijusius, pirma, su klimato kaitos poveikiu vystymuisi (įskaitant ES žemės ūkio, prekybos ir žuvininkystės politiką) ir, antra, su eksporto subsidijomis (pvz. susieta pagalba, skolų našta, eksporto kreditai ir komercinis pagalbai skirto maisto naudojimas), priverstiniu privatizavimu ir gyvybiškai svarbių ekonomikos sektorių liberalizavimu;

8.

atkreipia dėmesį į tai, kad PKKA, kuriam 2008-2010 m. laikotarpiui numatyta 60 mln. EUR, turėtų papildyti JTBKKK procesą, todėl reikia vengti veiksmų dubliavimosi, o lėšos turi būti naudojamos veiksmams, kurie suteikia didžiausią naudą; mano, kad, sudarius klimato kaitos susitarimą laikotarpiui po 2012 m., atsižvelgiant į šiuos rezultatus reikia peržiūrėti PKKA tikslus ir finansavimą;

9.

mano, kad pagal JTBKKK lėšos, nenumatytos toje konvencijoje, negali būti laikomos išsivysčiusių šalių įsipareigojimų vykdymo dalimi;

10.

mano, kad iki šiol PKKA skirtų 60 mln. EUR visiškai nepakanka; ragina Komisiją nustatyti ilgalaikį PKKA finansavimo tikslą – kasmet iki 2010 m. skirti nors 2 mlrd. EUR, o iki 2020 m. – 5–10 mlrd. EUR;

11.

ragina Komisiją teikti išsamią informaciją apie nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis taikomas klimato kaitos ir vystymosi finansines priemones; ragina Komisiją remiantis šia informacija skubiai pasiūlyti, kokias priemones naudoti siekiant padidinti su klimato kaita ir vystymusi susijusią ES finansinę paramą, taip pat užtikrinti, kad ši parama būtų kuo labiau koordinuojama su esamomis iniciatyvomis ir jas papildytų;

12.

pabrėžia, kad norint į klimato kaitą reaguoti rimtai, įvairių biudžeto eilučių ir finansinių šaltinių pagalba būtina užtikrinti naują finansavimą, pasitelkiant humanitarinės pagalbos lėšas, skirtas kovai su klimato sukeltomis stichinėmis nelaimėmis, bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) lėšas ir Stabilumo priemonę, vykdant prevencinę saugumo politiką arba reaguojant į su klimato kaita susijusius pavojus saugumui ar konfliktus, taip pat, jei reikia, pasitelkiant kitas išorės veiksmams skirtas lėšas ir aplinkos mokesčius, viešojo ir privataus sektorių partnerystę (VPP) ir kitas naujoviškas šiam tikslui skirtas finansavimo priemones;

13.

su susidomėjimu pažymi 2008 m. birželio 19 ir 20 d. Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės išvadas ir jų padarinius biudžetui; mano, kad atitinkamus biudžeto poreikius galima patenkinti tik imantis priemonių, numatytų 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (4); dar kartą pabrėžia, kad norint įvykdyti naujas užduotis reikia naujų asignavimų;

14.

atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad tikslas iki 2010 m. padidinti ES oficialią vystymosi pagalbą (OVP) iki 0,56 % ES bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) vis dar nepasiektas ir neaišku, kaip ES sugebės įvykdyti visus įsipareigojimus, neieškodama naujų finansavimo šaltinių;

15.

ragina Komisiją padidinti tiesioginį PKKA finansavimą, ką pradžioje būtų galima įgyvendinti laikant tai ypatingos svarbos klausimu pagal ENRTP ir 10-ąjį EPF; kartu pabrėžia, kad reikalingos papildomos, ne OVP lėšos, skirtos prisitaikyti prie klimato kaitos ir pažangiems finansiniams mechanizmams šiuo tikslu kurti;

16.

primena Komisijai, kad, kalbant apie ENRTP ar EPF lėšų naudojimą PKKA finansuoti, šias vystymuisi skirtas lėšas galima naudoti tik veiksmams, derantiems EBPO Vystymosi pagalbos komiteto apibrėžta vystymosi pagalba, finansuoti; primygtinai reikalauja, kad tai būtų vienkartinis finansavimo šaltinis, o vėliau būtų naudojamos lėšos iš kitų šaltinių;

17.

ragina Komisiją užtikrinti, kad PKKA finansavimas iš ENRTP, įskaitant energiją, valdymo teminei programai skirtų lėšų ir Europos plėtros fondo, nevyktų kitų svarbių vystymosi politikos tikslų (pvz., švietimo, sveikatos apsaugos, lyčių lygybės ar aprūpinimo vandeniu tikslai) sąskaita;

18.

pabrėžia, kad valstybės narės privalo prisiimti didesnę atsakomybę dėl finansavimo ir savo vystymosi veiklos suderinimo su PKKA;

19.

ragina Komisiją ir valstybes nares pritarti pasiūlymui bent 25 proc. pajamų iš aukcionų, kurių tikimasi kitą prekybos laikotarpį pagal ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemos (ES-ETS), skirti PKKA ir kitoms klimato kaitos priemonėms finansuoti besivystančiose šalyse, įskaitant pastangas saugoti miškus bei mažinti su miškų kirtimu ir nykimu susijusių išlakų kiekį;

20.

ragina Komisiją pasinaudoti būsimu ES biudžeto persvarstymu kaip galimybe dar kartą įvertinti bendruosius ES lėšų naudojimo prioritetus ir nukreipti papildomas lėšas kovai su klimato kaita bei vystymui bendrai ir PKKA konkrečiai, be kita ko, perskirti bendrai žemės ūkio politikai skirtas lėšas;

21.

ragina Komisiją ir valstybes nares skubiai įgyvendinti pasaulio klimato kaitos finansavimo mechanizmo idėją, grindžiamą Tarptautinės imunizacijos finansavimo priemonės (angl. IFF) pavyzdžiu ir išankstinės paramos teikimo koncepcija, siekiant per gana trumpą laiką užtikrinti dideles PKKA finansavimo sumas;

22.

ragina Komisiją paskatinti privatųjį sektorių tapti artimu PKKA partneriu, suprantant, kad viešojo sektoriaus lėšos galėtų paskatinti investuoti ir suteikti galimybę patekti į rinkas bei naudotis technologijomis; ypač ragina Komisiją investuoti į VPP modelio plėtotę pagrindinėse srityse, pvz., pažeidžiamų sričių, kur itin trūksta lėšų, aprūpinimo vandeniu ir infrastruktūros plėtotę, kadangi klimato kaita daro poveikį daugeliui politikos sričių (aprūpinimas vandeniu, visuomenės sveikata, energijos tiekimas ir t. t.), o tai reikalauja valstybės bei vietos institucijų įsikišimo; primena, kad ES prioritetas turėtų būti viešojo sektoriaus pajėgumo imtis veiksmų šiose srityse didinimas;

23.

ragina Komisiją bendradarbiauti su privačiu draudimo sektoriumi ir ištirti būdus, kaip plėsti bandomąsias draudimo programas, skirtas prisitaikymui prie klimato kaitos ir NRM finansuoti, skiriant dėmesį ir nacionaliniam bei regioniniam, ir asmeniniam draudimo lygmenims;

24.

apgailestauja, kad besivystančių šalių vyriausybės, pilietinė visuomenė ir vietos institucijos apskritai nepakankamai dalyvavo PKKA planavimo procese; ragina Komisiją užtikrinti, kad priimant sprendimus detalizavimo, įgyvendinimo, lėšų skirstymo ir įvertinimo proceso metu būtų bendradarbiaujama su suinteresuotosiomis šalimis;

25.

ragina Komisiją naudotis PKKA, siekiant paremti ir didinti šalių parterių pajėgumą identifikuoti, valdyti ir švelninti pavojus saugumui, kuriuos kelia klimato kaita, taip pat ragina Komisiją šiam tikslui skirti papildomų lėšų; be to, ragina Komisiją užtikrinti, kad jos Išorės santykių generalinis direktoratas būtų visapusiškai įtraukiamas į visą PKKA programų kūrimo ir įgyvendinimo procesą, kas padėtų užtikrinti darną tarp vystomojo bendradarbiavimo, klimato kaitos ir užsienio bei saugumo politikos krypčių;

26.

ragina Komisiją pasinaudoti PKKA inicijuojant diskusijas su paramą teikiančiomis šalimis ir šalimis partnerėmis, skirtas didinti pasiruošimą netikėtiems atvejams, susijusiems su plataus masto migracija, jei dėl klimato kaitos kai kurie regionai taptų netinkami gyventi;

27.

atkakliai laikosi nuomonės, kad PKKA turi papildyti veiksminga atsiskaitymo tvarka, įskaitant išsamius pažangos rodiklius ir tolesnes programas;

28.

mano, kad konkreti PKKA teikiama nauda ir žinios galėtų susieti vietos lygmeniu vykdomų prisitaikymo veiksmus ir visuotines klimato ir vystymosi politikos sistemas; atsižvelgdamas į tai, pritaria PKKA veiklos aspektui, susijusiam su politiniu dialogu, nes tai – svarbus žingsnis norint susieti skurdo mažinimo darbotvarkę ir Tūkstantmečio vystymosi tikslus su klimato kaitos darbotvarke; tačiau pabrėžia, kad PKKA bus sėkmingas tik tuo atveju, jei taps ES derybų po 2012 m. bendros strategijos dalimi, didžiausią prioritetą teikiant paramai, skirtai pasekmių mažinimui ir prisitaikymo veiklai besivystančiose šalyse;

29.

skatina Komisiją naudoti politinį dialogą ir numatomą Europos Sąjungos/Mažiausiai išsivysčiusių šalių/Mažose salose esančių besivystančių valstybių bendrą deklaraciją kaip priemonę propaguoti visuotinį susitarimą, pagal kurį vystomojo bendradarbiavimo ir su klimato kaita susijusi veikla būtų glaudžiai susieta su aiškiai numatytu dėmesiu gyventojų rūpesčiams, kaip numato visuotinio Maršalo plano iniciatyva;

30.

pabrėžia, kad būtina sparčiau stengtis prisitaikymą prie klimato kaitos ir NRM bei veiksmus dėl gyventojų bei reprodukcinės sveikatos įtraukti ir į Komisijos, ir į valstybių narių vystymosi paramą, ypač įgyvendinimo tarpsniu, nes šios sritys svarbiausios sisteminiu požiūriu; ragina Komisiją pasinaudoti būsima laikotarpio vidurio ŠSD peržiūra siekiant pažangos šioje srityje;

31.

primygtinai teigia, kad Komisija kartu su PKKA turi toliau rengti atsaką į ES veiksmų plano dėl klimato kaitos ir vystymosi apžvalgą, kurioje yra daug svarbių išsaugotinų elementų, įskaitant vietoje teikiamų tarpuskaitos paslaugų teikimą siekiant geresnio koordinavimo ir prieigos prie informacijos;

32.

pabrėžia, kad, Pasaulio aplinkos fondo (PAF) lėšomis įgyvendinant ir plėtojant nacionalinių prisitaikymo veiksmų programas (NPVP), susiduriama su keletu trūkumų, kylančių dėl netinkamo finansavimo, nepakankamai įvertintų prisitaikymo išlaidų, silpnų sąsajų su žmogaus socialine raida, pernelyg biurokratiškų būdų gauti lėšų ir su projektais susijusio šališkumo; ragina Komisiją iš esmės išnagrinėti šiuos trūkumus per PKKA teikiant tolesnę paramą NPVP įgyvendinimui mažiausiai išsivysčiusiose šalyse (MIŠ) ir mažose besivystančiose salų valstybėse (MBSV); atsižvelgdamas į tai, pritaria Komisijos sumanymui išnagrinėti biudžeto paramą naudojančių valdymo institucijų su programa susijusių gebėjimų ugdymo klausimą;

33.

pabrėžia, kad, norint sėkmingai naudoti į vystymąsi nukreiptą prisitaikymo prie klimato kaitos biudžeto paramą, būtina tinkamai taikyti visas biudžeto paramos sistemų priemones, įskaitant diskusijas dėl politikos prioritetų, ilgalaikę stebėseną ir techninę paramą sudarant ir įgyvendinant biudžetą; be to, pabrėžia aktyvios pilietinės visuomenės ir vietos bendruomenių dalyvavimo svarbą; taip pat ragina Komisiją pasirengti naudoti papildomas priemones, kai biudžeto paramos nepakanka ar ji nepadeda pažeidžiamiausiems ir vargingiausiems gyventojams;

34.

ragina Komisiją užtikrinti, kad, atliekant numatomus PKKA mokslinius tyrimus, susijusius su prisitaikymu besivystančiose šalyse, būtų aiškiai vadovaujamasi nehierarchiniu principu, didžiausias dėmesys būtų skiriamas pažeidžiamiausiems ir vargingiausiems gyventojams, būtų atsižvelgiama į vietos bendruomenių poreikius, o moksliniai tyrimai būtų vykdomi bendradarbiaujant su suinteresuotais asmenimis; pabrėžia, kad svarbu perduoti tokių mokslinių tyrimų rezultatus tikslinėms grupėms, pasinaudojant joms prieinamais žiniasklaidos kanalais;

35.

ragina Komisiją skirti pakankamai lėšų moksliniams tyrimams, susijusiems su prisitaikymo besivystančiose šalyse ekonominiais aspektais, įskaitant geresnį supratimą apie būsimas išlaidas, susijusias su reikiamu prekybos, žemės ūkio ir saugumo politikos bei institucijų restruktūrizavimu; pripažįsta, kad šios srities žinių trūkumas trukdo efektyviems prisitaikymo veiksmams ir tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus atstovų išlaidoms;

36.

pabrėžia, kad svarbu perduoti žinias ir technologijas, įskaitant nelaimių rizikos mažinimo technologijas, PKKA šalims partnerėms; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją remti internetinę biblioteką, kurioje būtų kaupiami atitinkami duomenys apie prisitaikymą prie klimato kaitos, ir sudaryti sąlygas, kuriomis minėtosioms šalims būtų lengviau įgyvendinti prisitaikymo prie klimato kaitos ekspertų mainų programą;

37.

primena apie politikos darnos svarbą ir prašo Komisijos, atliekant ES biudžeto ir įvairių vystymosi priemonių laikotarpio vidurio peržiūrą, įtraukti klimato kaitą į skurdo mažinimo veiksmus;

38.

ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti klimato kaitos poveikiui žemės ūkiui ir miškininkystei, taip pat žemės ūkio ir miškininkystės prisitaikymui prie klimato kaitos; ragina Komisiją pasinaudojant PKKA remti aplinkai palankios žemės ūkio politikos kūrimą, teikiant pirmenybę pastangoms užtikrinti žmonių aprūpinimą maistu; taip pat ragina Komisiją padėti kurti tinkamą institucijų ir finansinę sistemą, skirtą neturtingiems kaimo gyventojams, kurie priklauso nuo žemės ūkio, nes jis yra jų pragyvenimo šaltinis;

39.

pabrėžia, kad žemės ūkiui skurdžiose besivystančiose šalyse tiesioginę didelę įtaką daro klimato kaita, o tai gali turėti didžiulių pasekmių aprūpinimui maistu; todėl ragina Komisiją pasinaudoti PKKA vystant žemės ūkio politiką ir gamybos metodus, kurie labiau atitiktų vietos gyventojų poreikius ir sudarytų ilgalaikį sprendimą reaguojant į kylančias maisto produktų kainas; ypač ragina Komisiją remti naujoviškus sprendimus, kaip pvz., „žaliąsias juostas“ aplink miestus, kuriomis būtų reaguojama į pagrindinius mieste gyvenančių besivystančių šalių gyventojų maisto poreikius;

40.

pritaria Komisijos sumanymui pasiūlyti ES NRM strategiją, kuri būtų svarbus žingsnis atotrūkiui tarp NRM, vystymosi ir pastangų prisitaikyti prie klimato kaitos sumažinti; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją paaiškinti, kaip PKKA gali praktiškai palengvinti šią integraciją;

41.

pabrėžia, kad NRM strategija neduos svarbių rezultatų, jei nebus konkretaus veiksmų plano, nebus perskirta daug biudžeto lėšų siekiant užtikrinti ilgalaikį NRM finansavimą, o prisitaikymas prie klimato kaitos netaps nuolatine vystymosi paramos dalimi, priešingai dabartinei padėčiai, kai prisitaikymas prie klimato kaitos yra trumpalaikis ir neturintis didelės svarbos humanitarinis klausimas;

42.

pabrėžia, kad būtini didesni papildomi žmogiškieji ištekliai biure „EuropeAid“ ir ES atstovybėse, norint užtikrinti sėkmingą PKKA veiklą; ragina Komisiją šiai sričiai 2009 m. ES biudžete skirti pakankamai išteklių; bendresne prasme taip pat ragina Komisiją skirti daug daugiau išteklių atitinkamų Komisijos generalinių direktoratų ir atstovybių personalo mokymui klimato kaitos ir NRM srityje, ypatingą dėmesį skiriant pastangoms gerinti praktinius įgūdžius;

43.

kadangi su PKKA susiję klimato kaitos mažinimo veiksmai, pabrėžia, kad reikia ugdyti gebėjimus ir teikti techninę paramą mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir mažoms besivystančioms salų valstybėms, kad jos galėtų labiau dalyvauti švarios plėtros mechanizme (ŠPM); be to, ragina Komisiją aktyviai dalyvauti tarptautinėse derybose dėl klimato kaitos, kurių metu siekiama stiprinti ŠPM, norint, kad šis mechanizmas papildytų tikslus vystymosi ir klimato srityse ir su jais derėtų; taip pat ragina Komisiją nesusitelkti vien tik į ŠPM, kaip pagrindinę politinę priemonę, bet taip pat teikti alternatyvią, skurdžiausioms šalims tinkamesnę, klimato kaitos mažinimo veiklai skirtą paramą, kartu atsižvelgiant į žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės (ŽNPKM) veiklos, taip pat į technologijų, kurias taikant išmetama mažai anglies junginių, svarbą;

44.

ragina Komisiją skubiai parengti plataus užmojo papildomas politines iniciatyvas, ypač miškų ir jūrų apsaugos, tvaraus gamtinių išteklių naudojimo ir bendradarbiavimo, susijusios su klimato kaitos mažinimo technologijomis, srityse, kai finansiniai poreikiai gerokai didesni už dabar PKKA teikiamą finansavimą; ypač ragina Komisiją aktyviai remti besivystančias šalis: teikti joms finansinę paramą ir techninę pagalbą, perduoti technologijas ir bendradarbiauti su tokiomis šalimis, kad būtų kuo anksčiau pradėtos naudoti technologijos, kurias taikant išmetama nedaug šiltnamio efektą sukeliančių dujų, taip pat būtų kuo anksčiau pradėti taikyti aplinkai nekenkiantys gamybos būdai;

45.

ragina Komisiją pakeisti savo pasiūlymą dėl biokurui taikomų tvarumo kriterijų, patvirtinant griežtesnius reikalavimus, susijusius su klimatui ir ekologinėms sistemoms teikiama nauda, o taip pat atsižvelgiant į netiesioginį žemės naudojimo paskirties keitimo ir vystymosi poveikį vietos bendruomenėms; pabrėžia, kad tvarumo kriterijai neturi tapti naujomis protekcionizmo priemonėmis, tačiau turėtų būti kuriami bendradarbiaujant su besivystančiomis šalimis;

46.

mano, kad pasiūlytas Pasaulinis efektyvaus energijos naudojimo ir atsinaujinančių energijos šaltinių fondas yra ypatinga priemonė, kuri galėtų būti itin svarbi energijos naudojimo efektyvumo projektams ir skatinimui naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių besivystančiose šalyse;

47.

ragina Komisiją nedelsiant parengti išsamią darbotvarkę, skirtą miškų naikinimui ir nykimui besivystančiose šalyse mažinti, įskaitant savanoriškų partnerystės susitarimų skatinimą pagal miškų teisės aktų vykdymo, valdymo ir prekybos (FLEGT) programas, miškininkystės įtraukimą į ES-ETS ir konkrečius pasiūlymus dėl finansavimo mechanizmų, teiktinus 2008 m. gruodžio mėn. Poznanėje vyksiančioje JTBKKK šalių konferencijoje (COP 14); dar kartą pabrėžia šių mechanizmų svarbą atlyginant ne tik už išvengtą šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, bet ir už miškų biologinę įvairovę ir plėtros priemones;

48.

apgailestauja, kad Komisija dar nepateikė aiškių ir griežtų pasiūlymų, pagal kuriuos būtų draudžiama į ES rinką importuoti neteisėtai kertamą medieną ir jos produktus; ragina Komisiją nedelsiant pateikti tokių pasiūlymų;

49.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.