19.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 211/40

1.1

EESRK pritaria Komisijai, kad aplinkosauginių tikrinimų valstybėse narėse sistema turėtų įgauti rekomendacijos formą. Tačiau reikėtų iš dalies pakeisti rekomendaciją, kad būtų lengviau ją įgyvendinti ir ji taptų veiksmingesnė. Pagal teisės aktus, skirtus konkretiems sektoriams, tikrinimai, jų mastas ir vykdymas šiose pagrindinėse srityse yra teisiškai įpareigojantys visoje Bendrijoje.

1.2

Norint rekomendaciją taikyti veiksmingai, nepaprastai svarbu, kad ji būtų suprantama ir aiški. Todėl būtina aiškiai apibrėžti aplinkosauginių tikrinimų, atliekamų nustačius problemas, taikymo sritį.

1.3

Derinant tikrinimus Bendrijos teritorijoje ir sudarant vienodas sąlygas įmonėms labai svarbu apibrėžti, išaiškinti ir suvienodinti terminus. Bendrijos teisėje galima rasti kitokių šių terminų pavartojimo atvejų, ir jų apibrėžtys įvairiuose teisės aktuose gali skirtis. Todėl reikėtų apskritai juos panagrinėti išsamiau.

1.4

Be to, nepaprastai svarbu nustatyti aplinkosauginių tikrinimų planavimo, vykdymo, tolesnių priemonių taikymo ir ataskaitų rengimo kriterijus.

1.5

Naudojantis tikrinimų valdymo sistema reikia rekomenduoti taikyti šiuolaikinius vadybos metodus. Jie padeda nukreipti tikrinimus į pagrindines, aplinkosaugos požiūriu aktualias sritis, gerinti planavimą ir gali padėti nuolat gerinti aplinkos apsaugą.

1.6

Būtina dar labiau suvienodinti prieigos prie informacijos galimybes, kaip tai numatyta galiojančiuose Bendrijos teisės aktuose. Pateikiama informacija turėtų padėti susidaryti bendrą vaizdą apie tikrinimų metu nustatytą faktinę padėtį, paskirtas korekcines priemones ir jų įgyvendinimą.

1.7

Siekiant dar labiau sustiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir užtikrinti didesnį tikrinimo ir vykdymo standartų suderinimą būtina remti IMPEL tinklo veiklą.

2.1

Įgyvendinti Bendrijos aplinkos apsaugos teisės aktus ir užtikrinti jų vykdymą labai padeda tikrinimai. 2001 m. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Rekomendaciją 2001/331/EB, nustatančią minimalius aplinkosauginių tikrinimų valstybėse narėse kriterijus (1).

2.2

Rekomendacijoje pateikti neįpareigojantys aplinkosauginių tikrinimų planavimo, vykdymo, tolesnių priemonių taikymo ir ataskaitų rengimo kriterijai. Ja siekiama, kad būtų labiau laikomasi Bendrijos teisės aktų ir kad visose valstybėse narėse tie teisės aktai būtų nuosekliai įgyvendinami ir taikomi.

2.3

Komisija atliko tyrimą dėl šios rekomendacijos įgyvendinimo ir taikymo. Remiantis šio tyrimo rezultatais bus parengta nauja rekomendacijos versija, kuri bus pateikta 2008 m.

2.4

Visos valstybės narės pateikė rekomendacijos įgyvendinimo ataskaitas ir ataskaitas apie tai, kaip joms sekėsi tą rekomendaciją taikyti. Tenka konstatuoti, kad rekomendacijos taikymo procesas labai skiriasi ES valstybėse narėse. Nors rekomendaciją iš dalies įgyvendino beveik visos valstybės narės, tačiau tik keletas ją įgyvendino visiškai. Be to, ir aplinkosauginiai tikrinimai Bendrijoje vyksta labai skirtingai. Dėl šių skirtumų iškraipoma įmonių konkurencija.

2.5

Pagrindinių skirtumų, kuriuos reikėtų šalintini, daugiausia yra šiose srityse:

2.5.1.1

Dabartinė rekomendacija taikoma pramonės ir atliekų apdorojimo įrenginiams, bet netaikoma daugeliui Bendrijos aplinkos apsaugos teisės aktais reglamentuojamos veiklos sričių. Visų pirma, rekomendacijoje nenumatyti atliekų vežimui taikomi tikrinimo kriterijai. Tarpvalstybinį atliekų vežimą ES reglamentuoja Atliekų vežimo reglamentas (2). Šio reglamento įgyvendinimas yra vienas svarbiausių Komisijos prioritetų.

2.5.1.2

Rekomendacijoje taip pat nenustatyti Natura 2000 teritorijų tikrinimo kriterijai. Todėl Komisija teigiamai vertina iniciatyvą sukurti Teisės aktų vykdymo užtikrinimo žaliąjį tinklą (angl. Green Enforce Network), skatinantį valstybes nares bendradarbiauti, keistis patirtimi ir taip palengvinantį gamtos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimą. Šiuo metu svarstoma galimybė šiam tinklui prisidėti prie aplinkosauginių tikrinimų tobulinimo nustatant Natura 2000 teritorijų tikrinimo kriterijus.

2.5.1.3

Rekomendacija netaikoma ir kitiems aplinkos apsaugos teisės aktams, reglamentuojantiems cheminių medžiagų registravimą ir autorizavimą (REACH (3)), tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimą įvairiuose gaminiuose (pvz., pavojingos medžiagos elektros ir elektroninėje įrangoje (4)), prekybą nykstančiomis rūšimis (5), su genetiškai modifikuotais organizmais susijusią veiklą bei gamintojo atsakomybės sistemas.

2.5.2

Apibrėžčių paaiškinimas. Kai kuriuos rekomendacijoje vartojamus terminus valstybės narės interpretuoja skirtingai. Nevienodai interpretuojami visų pirma šie terminai:

2.5.3

Planavimo, vykdymo, tolesnių priemonių taikymo ir ataskaitų rengimo kriterijai. Rekomendacijos tikslas — užtikrinti, kad kontroliuojami įrenginiai kuo labiau atitiktų aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimus, ir siekti aukšto lygio aplinkos apsaugos. Kad būtų galima įgyvendinti minėtus tikslus, rekomendacijoje nustatyti aplinkosauginių tikrinimų planavimo, vykdymo, tolesnių priemonių taikymo ir ataskaitų rengimo kriterijai.

2.5.4

Ataskaitų rengimas. Pirmosios ataskaitos suteikė daug informacijos apie rekomendacijos įgyvendinimą ir taikymą valstybėse narėse. Tačiau šių duomenų vis dar negalima palyginti. Kad būtų galima tai padaryti, reikės nustatyti labai aiškią ir vienodą ataskaitų rengimo sistemą.

2.5.5

Galimybė susipažinti su informacija. Rekomendacijoje numatyta, kad tikrinimų planai ir ataskaitos skelbiami vadovaujantis galiojančiomis Bendrijos direktyvomis. Iš pateiktų ataskaitų matyti, kad keletas valstybių narių tikrinimo planų ir ataskaitų neskelbia. Su aplinkosauginiais tikrinimais susijusiai informacijai taikomi Direktyvos 2003/4/EB reikalavimai, taigi valstybės narės jau yra teisiškai įpareigotos sudaryti galimybę susipažinti su informacija. Minėtoje direktyvoje taip pat nurodyta pakankamai argumentų, kuriais remiantis informacijos galima neviešinti tais atvejais, kai reikia apsaugoti svarbesnius interesus. Todėl reikės parengti tinkamus mechanizmus, kurie sudarys sąlygas naudotis šia teise.

2.6.1

Rekomendacijos persvarstymas. Rekomendacija turėtų tapti valstybių narių aplinkosauginių tikrinimų sistemų bendru pagrindu. Joje nustatomi bendro pobūdžio kriterijai. Kadangi šie kriterijai yra bendro ir aprašomojo pobūdžio, jie neturėtų tapti teisiškai įpareigojančiais. Tačiau norint rekomendaciją geriau ir veiksmingiau įgyvendinti, reikėtų ją iš dalies pakeisti.

2.6.2

Atskiriems sektoriams taikomi tikrinimo reikalavimai. Be rekomendacijoje nustatytų bendrųjų aplinkosauginių tikrinimų vykdymo reikalavimų, į atskiriems sektoriams skirtus teisės aktus reikėtų įtraukti specialius teisiškai įpareigojančius tam tikrų įrenginių arba veiklos tikrinimo reikalavimus. Šiuos teisiškai įpareigojančius reikalavimus būtina nustatyti tam, kad tikrinimų vykdymas būtų didesnis politinis prioritetas ir kad visoje Bendrijoje būtų užtikrinamas geresnis aplinkos apsaugos teisės aktų įgyvendinimas. Atskiriems sektoriams nustatyti tikrinimo reikalavimai gali papildyti rekomendaciją arba gali būti taikomi įrenginiams ar veiklai, kuriems netaikoma rekomendacija.

2.6.2.1

Persvarstydama TIPK direktyvą (7) (kaip numatyta 2007 m. Komisijos teisėkūros darbo programoje) ir remdamasi šio teisės akto įgyvendinimo analize, Komisija apsvarstys, kaip būtų galima užtikrinti geresnę teisės aktų laikymosi sistemą, kuri valstybėms narėms leistų nuosekliau ir užtikrinčiau tikrinti įrenginius, kuriems taikoma TIPK direktyva.

2.6.2.2

Komisija svarsto galimybę pasiūlyti specialias teisiškai įpareigojančias atliekų vežimo tikrinimo taisykles. Reikėtų nustatyti specialius kriterijus, kad būtų vykdoma pakankamai tikrinimų ir kad jie būtų kokybiški. Taip pat reikėtų numatyti, kad valdžios institucijose būtų rengiami atitinkami mokymai ir kad jos galėtų tarpusavyje bendradarbiauti.

2.6.3

Gairių rengimas ir valstybių narių bendradarbiavimas. IMPEL tinklas sudarė ilgą projektų, kuriais siekiama sustiprinti valstybių narių bendradarbiavimą ir paskatinti jas keistis informacija apie aplinkosauginius tikrinimus, sąrašą (8). Komisija aktyviai remia šiuos projektus ir juose dalyvauja. Visomis minėtomis iniciatyvomis buvo prisidedama prie Bendrijoje vykdomų tikrinimų griežtinimo, todėl reikėtų skatinti, kad IMPEL ir toliau įgyvendintų tokius projektus.

3.1

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą persvarstyti Rekomendaciją 2001/331/EB, nustatančią minimalius aplinkosauginių tikrinimų valstybėse narėse kriterijus, ir vertina įdėtas pastangas (9) vykdant tyrimą dėl rekomendacijos taikymo.

3.2

Aplinkosauginiai tikrinimai yra labai svarbus kiekvienos valstybės vykdomosios valdžios institucijų darbas aplinkos apsaugos srityje. Reikėtų, kad jos rūpintųsi, kaip taikomi ne tik nacionalinės, bet ir Bendrijos politikos bendrieji principai aplinkos srityje, ir tai reikėtų daryti kiek įmanoma panašiau, neatsižvelgiant į tai, kokiam juridiniam asmeniui pavesta atlikti patikrinimus tam tikroje valstybėje narėje.

3.3

EESRK suvokia, jog būtina užtikrinti, kad būtų labiau laikomasi Bendrijos aplinkos apsaugos teisės aktų, padėti nuosekliai juos taikyti ir įgyvendinti visose valstybėse narėse, kad nustatyti ir taikomi minimalūs kriterijai padėtų ateityje sukurti vienodas sąlygas, visų pirma ekonominės konkurencijos srityje.

3.4

EESRK nuomone, būtina surengti papildomas diskusijas su suinteresuotomis šalimis komunikacijos tema, kadangi šios diskusijos suteiktų žinių, reikalingų norint sukurti optimalią tikrinimų sistemą, kuri būtų aiški ir tinkamai taikoma visoje Bendrijoje.

4.1

Norint rekomendaciją taikyti veiksmingai, nepaprastai svarbu, kad ji būtų suprantama ir aiški. Todėl EESRK džiaugiasi, kad Komisija atkreipė į tai dėmesį.

4.1.1

EESRK nuomone, būtina tinkamai apibrėžti aplinkosauginių tikrinimų taikymo sritį nepamirštant pagrindinių probleminių sričių, tačiau reikėtų nepakenkti tikrinimų sistemos lankstumui ir konkretiems valstybių narių taikomiems metodams. Tačiau reikėtų taikyti tik tuos konkrečius nacionalinius metodus, kurių reikia konkretiems nacionaliniams tikslams aplinkos apsaugos srityje pasiekti.

4.1.2

Jeigu specialiuose Bendrijos teisės aktuose yra numatyti tikrinimai, reikėtų, kad juos reguliuotų vienas konkretus teisės aktas, kad nesusidarytų pagrindas skirtingoms interpretacijoms.

4.1.3

Iš komunikato matyti, kad derinant tikrinimus Bendrijos teritorijoje ir sudarant vienodas sąlygas įmonėms labai svarbu apibrėžti, išaiškinti ir suvienodinti terminus. Norint užtikrinti, kad rekomendacija būtų vienodai taikoma Europos Sąjungoje, nepaprastai svarbu patikslinti pagrindinių terminų apibrėžtis. Tai padės suderinti veiksmus ir nustatyti sąsajas su kitais teisės aktais.

4.1.4

Šiuo klausimu EESRK pabrėžia, kad Bendrijos teisėje galima rasti kitokių šių terminų pavartojimo atvejų, ir jų apibrėžtys įvairiuose teisės aktuose gali skirtis. Todėl reikėtų apskritai jas panagrinėti išsamiau.

4.2

Be to EESRK mano, kad būtina nustatyti aplinkosauginių tikrinimų planavimo, vykdymo, tolesnių priemonių taikymo ir ataskaitų rengimo kriterijus, išlaikant reikalingą lankstumą vykdant specialius tikrinimus. Reikėtų sukurti kuo paprastesnę ir aiškesnę ataskaitų rengimo sistemą, kuri leistų gauti palyginamą informaciją apie tai, kaip veikia tikrinimo sistemos ir kaip įgyvendinami tikslai, kuriais siekiama užtikrinti, kad būtų labiau laikomasi Bendrijos aplinkos apsaugos teisės aktų.

4.3

Naudojantis tikrinimų valdymo sistema reikia rekomenduoti taikyti šiuolaikinius vadybos metodus, kuriuos kai kurios valstybės narės jau sėkmingai pritaikė. Jie padeda nukreipti tikrinimus į pagrindines, aplinkosaugos požiūriu aktualias sritis ir padeda gerinti planavimą. Tokie metodai gali padėti ir nuolat gerinti aplinkos apsaugą.

4.4

EESRK pasisako už tai, kad būtų labiau suvienodintos galimybės susipažinti su informacija, kaip tai numatyta galiojančiuose Bendrijos teisės aktuose dėl prieigos prie tam tikro informacijos kiekio valstybėse narėse. Reikėtų, kad pateikta informacija nekenktų tikrinimų veiksmingumui ir padėtų susidaryti bendrą vaizdą apie tikrinimų metu nustatytą faktinę padėtį, paskirtas korekcines priemones ir jų įgyvendinimą.

4.5

EESRK pritaria Komisijai, kad aplinkosauginių tikrinimų valstybėse narėse sistema turėtų įgauti rekomendacijos formą. Kadangi šie kriterijai yra bendro ir aprašomojo pobūdžio, jie neturėtų tapti teisiškai įpareigojančiais. Tačiau norint rekomendaciją geriau ir veiksmingiau įgyvendinti, reikėtų ją iš dalies pakeisti.

4.6

Be to, šioje nuomonėje atsižvelgiama ir į tai, kad daugelis galiojančių ir rengiamų Bendrijos teisės aktų numato tikrinimų vykdymo konkrečiame sektoriuje sąlygas ir kriterijus. Vadovaujantis šiais teisės aktais, tikrinimai, jų mastas ir vykdymas yra teisiškai įpareigojantys visoje Bendrijoje.

4.7

EESRK mano, kad siekiant sustiprinti tarptautinį bendradarbiavimą būtina remti IMPEL tinklo veiklą. Šis tinklas padėjo parengti daug dokumentų, kuriuose pateikiamos gairės, kaip reikėtų planuoti ir vykdyti tikrinimus. Be to, tinklas organizavo inspektorių keitimąsi informacija ir patirtimi. Specializuota IMPEL tinklo veikla gali labai prisidėti šioje srityje konkrečiais projektais, kaip tai jau buvo daryta praeityje. IMPEL galėtų būti naudingas organizuojant bendras mokymo ir profesinio tobulinimo priemones. Taip pat naudinga būtų įsteigti duomenų rinkimo centrą, kuriame būtų kaupiami Europos statistiniai duomenys ir kiti informacijos šaltiniai apie tikrinimo priemones ir jų vykdymą Europoje.