21.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 169/2

1.

2007 m. vasario mėn. 15 valstybių narių ėmėsi iniciatyvos siekdamos priimti Tarybos sprendimą dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje (3). Iniciatyva skirta su asmens duomenų tvarkymu susijusiems klausimams. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas turi konsultuoti dėl šios iniciatyvos, nes tai priskiriama užduočiai, kuri jam patikėta, visų pirma Reglamento (EB) Nr. 45/2001 41 straipsniu. EDAPP pateikia šią nuomonę ex officio, nes jam nebuvo atsiųstas joks prašymas dėl konsultacijos (4). EDAPP mano, kad ši nuomonė turėtų būti paminėta Tarybos sprendimo preambulėje (5).

2.

Šios iniciatyvos istorija yra unikali, atsižvelgiant į bendradarbiavimą trečiojo ramsčio srityse. Iniciatyva siekiama, kad 2005 m. gegužės 27 d. septynių valstybių narių pasirašytos Priumo sutarties (6) esminės dalys būtų taikomos visoms valstybėms narėms. Kai kurios iš šių septynių valstybių narių jau ratifikavo šias esmines dalis, o likusiose šiuo metu vyksta ratifikavimo procesas. Todėl akivaizdžiai neketinama keisti šių esminių dalių esmės (7).

3.

Pagal iniciatyvos konstatuojamąsias dalis ji turi būti laikoma prieinamumo principo, kuris 2004 m. Hagos programoje buvo nurodytas kaip tarpvalstybinio keitimosi teisėsaugos informacija novatoriškas būdas, įgyvendinimu (8). Iniciatyva pateikta kaip alternatyva pasiūlymui dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl keitimosi informacija pagal prieinamumo principą, dėl kurio EDAPP pateikė nuomonę 2006 m. vasario 28 d. (9) ir dėl kurio Taryboje nebuvo debatų siekiant jį priimti.

4.

Iniciatyvoje laikomasi iš esmės kito požiūrio nei pirmiau nurodytame pasiūlyme dėl Tarybos pamatinio sprendimo. Šiuo pasiūlymu numatoma tiesioginė prieiga prie turimos informacijos, o iniciatyva siekiama netiesioginės prieigos naudojantis informaciniais duomenimis. Be to, iniciatyva reikalaujama, kad valstybės narės rinktų ir saugotų tam tikrą informaciją, net tuo atveju, jei pagal nacionalinę jurisdikciją ji dar neprieinama.

5.

Svarbu, kad iniciatyvoje skiriama daug dėmesio valstybių narių policijos ir teisminių institucijų keitimuisi biometrine informacija, visų pirma DNR analizės duomenų rinkmenų ir automatinių daktiloskopinės informacijos sistemų (sistemų, kuriose saugomi pirštų atspaudai (10)) duomenimis.

6.

Iniciatyvos 6 skyriaus antraštė — „Bendrosios nuostatos dėl duomenų apsaugos“. Šiame skyriuje nurodyta keletas duomenų apsaugos priemonių, pritaikytų prie juo reglamentuojamo keitimosi duomenimis konkretaus pobūdžio (11). 6 skyriuje taip pat daroma nuoroda į Europos Tarybos konvenciją Nr. 108 (12) ir susijusius Europos Tarybos dokumentus, kurie, nepriėmus Tarybos pamatinio sprendimo dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos (13), sudaro duomenų apsaugos bendrą sistemą.

7.

Šioje nuomonėje bus atsižvelgta į iniciatyvos unikalų pobūdį, konkrečiau į tai, kad nenumatomi svarbūs nuostatų esmės pakeitimai. Todėl EDAPP skirs daugiausia dėmesio keletui bendresnio pobūdžio su iniciatyva ir jos aplinkybėmis susijusių klausimų. EDAPP siūlomais pakeitimais siekiama patobulinti tekstą, nekeičiant pačios keitimosi informacija sistemos.

8.

Pirmasis klausimas yra procedūrinio pobūdžio. Iniciatyva reiškia, kad nedaug valstybių narių nustato visų valstybių narių politikos galimybes srityje, kuriai taikomos ES sutarties nuostatos, visų pirma ES sutarties VI antraštinės dalies nuostatos (trečiasis ramstis). Nebuvo laikytasi VI antraštinėje dalyje numatytų glaudesnio bendradarbiavimo procedūrų.

9.

Antrasis klausimas susijęs su prieinamumo principu. Nors iniciatyva turi būti vertinama kaip šio principo įgyvendinimas, ji neužtikrina prieinamumo, o yra tik dar vienas žingsnis siekiant teisėsaugos informacijos prieinamumo nepaisant valstybių narių sienų. Tai dalis laipsniško požiūrio, kuriuo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas keistis teisėsaugos informacija.

10.

Trečiasis klausimas gali būti apibūdintas kaip proporcingumo klausimas. Sunku įvertinti, ar iniciatyvos dėl Tarybos sprendimo nuostatas pateisina poreikis kovoti su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu. EDAPP primena, kad Priumo konvencija buvo parengta kaip tarpvalstybinio keitimosi informacija, visų pirma DNR analizės duomenų rinkmenomis ir pirštų atspaudais, „laboratorija“. Tačiau ši iniciatyva pateikta prieš veiksmingai praktiškai pritaikant keitimosi informacija bandymus (14).

11.

Ketvirtasis klausimas susijęs su biometrinių duomenų naudojimu. Pagal iniciatyvą reikalaujama rinkti, saugoti DNR analizės duomenų rinkmenas ir pirštų atspaudus ir (ribotai) jais keistis. Biometrinių duomenų naudojimas teisėsaugos srityje kelia konkrečius pavojus duomenų subjektams, todėl reikia papildomų apsaugos priemonių jų teisėms apsaugoti.

12.

Penktasis klausimas susijęs su tuo, kad Tarybos sprendime turėtų būti remiamasi tinkama duomenų apsaugos trečiojo ramsčio srityse bendra sistema, kuri ES lygiu dar nėra sukurta. Šioje nuomonėje EDAPP paaiškins tokios bendros sistemos, kuri yra teisėsaugos institucijų keitimosi asmens duomenimis pagal šią iniciatyvą conditio sine quan non, svarbą.

13.

Priumo sutartis dėl akivaizdžių priežasčių dažnai lyginama su 1985 m. Šengeno susitarimu ir 1990 m. Šengeno konvencija. Dalyvauja beveik tos pačios šalys, tema panaši ir yra glaudus ryšys su bendradarbiavimu ES (15). Tačiau yra esminis skirtumas palyginti su Šengenu. Šiuo metu egzistuoja Europos teisinė sistema, kuri įgalina Europos Sąjungą reglamentuoti atitinkamus klausimus, ir buvo faktinių planų ja pasinaudoti sprendžiant (pagrindinius) klausimus, kuriems taikoma Priumo sutartis. Konkrečiau, tuo metu, kai buvo sudaroma Priumo sutartis, Komisija rengė pasiūlymą dėl Tarybos pamatinio sprendimo (16).

14.

Nepaisant to, valstybės narės nusprendė sudaryti daugiašalę sutartį, sudarančią jiems galimybę išvengti trečiojo ramsčio teisės aktų vieningam priėmimui būdingo erškėčiais nukloto kelio. Jie taip pat išvengė glaudesnio bendradarbiavimo esminių ir procedūrinių reikalavimų, įtrauktų į ES sutarties 40, 40a, 43 ir 43a straipsnius (17). Tai ypač svarbu, nes glaudesnio bendradarbiavimo procedūra buvo privaloma, jei dalyvavo mažiausiai aštuonios valstybės narės. Tačiau Priumo sutartį pasirašė tik septynios valstybės narės, kurios vėliau paragino kitas valstybes nares prisijungti. Būtų galima teigti, kad dėl pirmiau nurodytų priežasčių Priumo konvencija pažeidžia Europos Sąjungos teisę. Tačiau šis argumentas yra daugiau teorinio pobūdžio, atsižvelgiant į tai, kad pagal trečiąjį ramstį Komisijai suteikiamos ribotos galios užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi Europos Sąjungos teisės, o Europos Teisingumo Teismo ir kitų teismų kompetencija yra ribota.

15.

Šiuo metu iniciatyvos, kuria siekiama pakeisti Priumo sutartį Tarybos sprendimu, ėmėsi 15 valstybių narių. Nors esminių nuostatų pakeitimų galimybė formaliai neatmetama ir negali būti formaliai atmesta, iniciatyvą pateikusių valstybių narių tikslas akivaizdžiai yra neleisti daryti esminių pakeitimų. Šis tikslas matyti iš to, kad septynios „Priumo valstybės“ neseniai įgyvendino Priumo sutartį nacionalinėje teisėje (arba jau toli pažengė ją įgyvendindamos) ir nenori vėl keisti savo nacionalinių nuostatų. Tikslas matyti ir iš Tarybai pirmininkaujančios Vokietijos veikimo būdo. Pavyzdžiui, priėmimo tvarkaraštis labai suspaustas ir iniciatyva nebus nagrinėjama Tarybos darbo grupėje, o tik 36 straipsnio komitete (iš vyresniųjų pareigūnų sudarytame koordinavimo komitete, įsteigtame pagal ES sutarties 36 straipsnį).

16.

Todėl kitoms valstybėms narėms nesuteikiama reali galimybė pasisakyti dėl taisyklių pasirinkimo. Jos gali tik nuspręsti dalyvauti arba nedalyvauti. Kadangi trečiojo ramsčio srityse sprendimai turi būti priimami vieningai, jei viena valstybė narė nepritartų tekstui, gali būti, kad kitos valstybės narės vykdys veiklą pagal glaudesnio bendradarbiavimo procedūrą.

17.

Šios aplinkybės taip pat turi įtakos iniciatyvos demokratiniam teisėtumui, nes Europos Parlamento nuomonė pagal ES sutarties 39 straipsnį vargu ar galėtų turėti įtakos taisyklių pasirinkimui. Šios nuomonės poveikis taip pat gali būti tik ribotas.

18.

EDAPP manymu, nėra gerai, kad buvo laikytasi šios procedūros. Ji atmeta demokratinio ir skaidraus teisėkūros proceso poreikį, nes nesilaikoma net ir taip jau labai ribotų pagal trečiąjį ramstį numatytų prerogatyvų. Šiame etape EDAPP pripažįsta, kad buvo pasirinkta būtent ši procedūra, todėl šioje nuomonėje toliau daugiausia dėmesio bus skiriama iniciatyvos esmei.

19.

Galiausiai EDAPP atkreipė dėmesį į tai, kad iniciatyvoje numatytas dokumentas yra Tarybos sprendimas, o ne Tarybos pamatinis sprendimas, nors iniciatyva susijusi su valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų derinimu. Šis dokumento pasirinkimas galėtų būti susijęs su galimybe įgyvendinimo priemones priimti kvalifikuota balsų dauguma, kaip tai daroma Tarybos sprendimų pagal ES sutarties 34 straipsnio 2 dalies c punktą atveju. Šioms įgyvendinimo priemonėms skirtas iniciatyvos 34 straipsnis.

20.

EDAPP rekomenduoja į iniciatyvos dėl Tarybos sprendimo 34 straipsnį įtraukti tokį sakinį: „Prieš priimdama tokią įgyvendinimo priemonę, Taryba konsultuojasi su EDAPP“. Šio pakeitimo priežastis akivaizdi. Įgyvendinimo priemonės dažniausiai turės įtakos asmens duomenų tvarkymui. Tačiau jei Komisija nesiima iniciatyvos dėl tokių priemonių, Reglamento (EB) Nr. 45/2001 28 straipsnio 2 dalis netaikoma.

21.

Atsižvelgiant į tai pažymėtina, kad septynios Priumo sutartį pasirašiusios valstybės narės 2006 m. gruodžio 5 d. sudarė įgyvendinimo susitarimą, kuriame pateikiamos Sutarties administraciniam bei techniniam įgyvendinimui ir taikymui būtinos nuostatos (18). Galima daryti prielaidą, kad šis įgyvendinimo susitarimas taps įgyvendinimo priemonių pagal iniciatyvos dėl Tarybos sprendimo 34 straipsnį modeliu. Šioje nuomonėje į šį įgyvendinimo susitarimą bus daromos nuorodos tik tokiu mastu, kiek tai galėtų padėti geriau suprasti pačią iniciatyvą.

22.

Prieinamumo principas gali būti vertinamas kaip svarbi priemonė įgyvendinant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę be vidaus sienų. Teisėsaugos institucijų laisvas keitimasis informacija yra svarbus žingsnis siekiant pašalinti teritorinius apribojimus kovojant su nusikalstamumu, kurie egzistuoja dėl to, kad vykdant tyrimą reikia paisyti vidaus sienų.

23.

Pagal Hagos programą šis principas reiškia, „kad Sąjungoje vienos valstybės narės teisėsaugos pareigūnas, kuriam informacija reikalinga pareigoms vykdyti, gali gauti ją iš kitos valstybės narės, ir kitos valstybės narės teisėsaugos institucija, turinti tokią informaciją, suteikia ją minėtam tikslui (...)“. Be to, programoje pabrėžiama, kad „keitimosi informacija metoduose turėtų būti visapusiškai naudojamos naujos technologijos ir šie metodai turi būti pritaikyti kiekvienai informacijos rūšiai, kur tinka naudojantis tarpusavio prieiga ar nacionalinių duomenų bazių tarpusavio sąveika (...) remiantis tiesiogine (operatyvia) prieiga“.

24.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iniciatyva žengiamas tik nedidelis žingsnelis. Jos užmojai daug mažesni nei Komisijos pasiūlymo dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl keitimosi informacija pagal prieinamumo principą. Iniciatyva gali būti apibūdinta kaip žingsnis prieinamumo link, tačiau stricto sensu neįgyvendina prieinamumo principo. Ji papildo kitas priemones, kurių tikslas — sudaryti palankesnes sąlygas keistis teisėsaugos informacija, pavyzdžiui, 2006 m. gruodžio 18 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2006/960/JAI dėl keitimosi informacija ir žvalgybos informacija tarp Europos Sąjungos valstybių narių teisėsaugos institucijų supaprastinimo (19), kuris turi užtikrinti, jog gavus prašymą kitų valstybių narių valdžios institucijoms bus teikiama informacija ir žvalgybinė informacija.

25.

Savo nuomonėje dėl šio Komisijos pasiūlymo EDAPP teigė, kad prieinamumo principas turėtų būti įgyvendinamas atsargesniu, laipsnišku būdu. Taikant tokį būdą duomenų, kuriais keičiamasi pagal prieinamumo principą, rūšys turėtų būti ribotos ir turėtų būti suteikiama tik netiesioginė prieiga naudojant rodyklės duomenis (20). Toks laipsniškas būdas įgalina suinteresuotus subjektus stebėti keitimosi informacija teisėsaugos tikslais veiksmingumą, taip pat pasekmes piliečių asmens duomenų apsaugai.

26.

Šios pastabos yra pagrįstos ir šiuo atveju. EDAPP palankiai vertina tai, kad šioje iniciatyvoje numatomas atsargesnis, laipsniškas prieinamumo principo įgyvendinimo būdas.

27.

Šio būdo pavyzdžiais galima laikyti iniciatyvos 5 ir 10 straipsnius. Juose aptariamas kitų asmens duomenų (ir kitos informacijos) teikimas nustačius DNR charakteristikų ir atitinkamai pirštų atspaudų tarpusavio atitikimą. Abiem atvejais taikoma prašymą pateikusios valstybės narės teisė, įskaitant teisinės pagalbos taisykles. Abiejų šių straipsnių teisinis poveikis yra ribotas. Jie yra teisės kolizijos norma (aiškinamojo pobūdžio; nekeičia dabartinės padėties), tačiau neįgyvendina prieinamumo principo (21).

28.

Veiksmingas keitimasis teisėsaugos informacija yra vienas iš svarbiausių policijos ir teisminio bendradarbiavimo srities klausimų. Kuriant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę be vidaus sienų būtina, kad informacija būtų teikiama per nacionalines sienas. Norint palengvinti keitimąsi, reikia tinkamos teisinės sistemos.

29.

Visai kitas dalykas yra nustatyti, ar šios iniciatyvos nuostatas pateisina poreikis kovoti su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu, kitaip tariant, ar jos yra būtinos ir proporcingos.

30.

Pirma, Europos Sąjungos lygiu buvo priimta nemažai priemonių, kuriomis siekiama palengvinti keitimąsi teisėsaugos informacija. Kai kuriais atvejais šios priemonės apima centrinės organizacijos, tokios kaip Europolas ar Eurojustas, arba centrinės informacinės sistemos, tokios, kaip Šengeno informacinė sistema, sukūrimą. Kitos priemonės (pavyzdžiui, ši iniciatyva) susijusios su valstybių narių tiesioginiu keitimusi informacija. Tik neseniai buvo priimtas Tarybos pamatinis sprendimas 2006/960/JAI, kuris yra keitimuisi teisėsaugos informacija supaprastinti skirta priemonė.

31.

Iš esmės nauji teisiniai dokumentai dėl policijos ir teisminio bendradarbiavimo turėtų būti priimami tik įvertinus jau galiojančias teisines priemones ir padarius išvadą, kad tos galiojančios priemonės yra nepakankamos. Šios iniciatyvos konstatuojamosiose dalyse nepateikiama įrodymų, kad buvo išsamiai įvertintos galiojančios priemonės. Jose minimas Tarybos pamatinis sprendimas 2006/960/JAI ir nurodoma, kad turėtų būti naudojamasi visomis naujomis technologijomis ir kad turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos abipusei prieigai prie nacionalinių duomenų bazių. Tikslia informacija turėtų būti keičiamasi greitai ir efektyviai. Tai viskas. Nedaroma nuoroda, pavyzdžiui, į valstybių narių keitimąsi informacija naudojantis Šengeno informacine sistema, kuri yra valstybių narių keitimosi informacija esminė priemonė.

32.

EDAPP apgailestauja dėl to, kad ši iniciatyva pateikta tinkamai neįvertinus galiojančių priemonių dėl keitimosi teisėsaugos informacija, ir ragina Taryba įtraukti tokį įvertinimą į priėmimo procedūrą.

33.

Antra, EDAPP primena, kad Priumo konvencija buvo parengta kaip tarpvalstybinio keitimosi informacija, visų pirma DNR ir pirštų atspaudais, „laboratorija“. Ji sudarė galimybę atitinkamoms valstybėms narėms išbandyti šį keitimąsi. Šios iniciatyvos dėl Tarybos sprendimo pateikimo metu bandymai nebuvo veiksmingai platesniu mastu pritaikyti praktiškai, išskyrus pirmąjį Vokietijos ir Austrijos keitimąsi informacija (22).

34.

EDAPP nėra įsitikinęs, kad šio riboto keitimosi — trumpą laikotarpį ir dalyvaujant tik dviem valstybėms narėms — pirmieji rezultatai, kad ir kokie įdomūs jie būtų, gali būti naudojami kaip pakankamas empirinis pagrindas taikyti visą sistemą visoms valstybėms narėms.

35.

Keitimosi informacija sistemos, kurioje dalyvauja kelios valstybės narės, jau turinčios patirties DNR duomenų bazių srityje, sukūrimo ir visos ES sistemos, kurioje dalyvauja ir visai patirties neturinčios valstybės narės, sukūrimo mastas skiriasi. Be to, nedidelis mastas sudaro sąlygas dalyvaujančioms valstybėms narėms glaudžiai palaikyti ryšius; šiais ryšiais taip pat galėtų būti naudojamasi stebint atitinkamų asmenų asmens duomenų apsaugai kylančius pavojus. Be to, nedidelio masto keitimąsi daug lengviau prižiūrėti. Taigi, net jei pati Priumo konvencija būtų būtina ir proporcinga, tai savaime nereiškia, kad ši iniciatyva turėtų būti vertinama taip pat.

36.

Trečia, kaip bus toliau pademonstruota šioje nuomonėje, valstybių narių nacionaliniai įstatymai, susiję su biometrinių duomenų rinkimu ir naudojimu teisėsaugos tikslais, labai skiriasi. Be to, nėra suderinta nacionalinė praktika. Todėl pažymėtina, kad dar nėra priimta suderinta duomenų apsaugos trečiojo ramsčio srityse teisinė sistema.

37.

Iniciatyva nederinami joje nurodytų įvairių rūšių duomenų rinkimo ir keitimosi jais esminiai aspektai. Pavyzdžiui, iniciatyvoje nėra tiksliai nurodyti rinkimo ir keitimosi tikslai. Ar nuostatos dėl DNR charakteristikų taikomos visiems nusikaltimams, ar valstybė narė gali apriboti jų naudojimą tik sunkesniais nusikaltimais? Iniciatyvoje taip pat nėra aiškiai nurodyta, kokiam duomenų subjektų ratui daro poveikį rinkimas ir keitimasis. Ar duomenų bazėse saugoma tik įtariamų ir (arba) nuteistų asmenų (biometriniai) duomenys, ar taip pat ir kitų duomenų subjektų, pavyzdžiui, liudytojų ir kitų asmenų, kurie buvo netoli nusikaltimo įvykdymo vietos, duomenys? EDAPP manymu, būtų buvę pageidautina bent minimaliai suderinti šiuos esminius dalykus, taip pat užtikrinti būtinumo ir proporcingumo principų laikymąsi.

38.

EDAPP daro toliau išvardytas išvadas. Yra aiškių požymių, kad tikėtina, jog ši iniciatyva bus naudinga policijos bendradarbiavimo priemonė. Šie požymiai dar aiškesni atsižvelgiant į pirmąją su Priumo sutartimi susijusią patirtį Vokietijoje ir Austrijoje. Tačiau nėra lengva išnagrinėti, ar ši iniciatyva būtina ir proporcinga. EDAPP apgailestauja dėl to, kad šios iniciatyvos imtasi neatlikus tinkamo poveikio įvertinimo atsižvelgiant į šioje nuomonės dalyje pateikiamas pastabas. Jis ragina Tarybą įtraukti tokį įvertinimą į priėmimo procedūrą ir atliekant šį įvertinimą išnagrinėti kitas — galbūt susijusias su mažesniu kišimusi į privatų gyvenimą — politikos alternatyvas (23).

39.

EDAPP taip pat siūlo įtraukti į iniciatyvos 7 skyrių (Įgyvendinimo ir baigiamosios nuostatos) nuostatą dėl vertinimo. Tokia nuostata dėl vertinimo galėtų būti formuluojama taip: „Ne vėliau kaip po trejų metų nuo Tarybos sprendimo įsigaliojimo Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio Tarybos sprendimo taikymo įvertinimą siekiant nustatyti, ar būtina iš dalies keisti šio Tarybos sprendimo nuostatas.“

40.

Tokia nuostata dėl vertinimo esamomis aplinkybėmis yra ypač naudinga priemonė, nes šios iniciatyvos būtinumas ir proporcingumas (dar) nėra aiškiai nustatytas, o ja nustatoma visos ES keitimosi informacija sistema remiantis ribota patirtimi.

41.

2 skyriuje „Operatyvi prieiga ir prašymų nagrinėjimas“ išskiriami trijų rūšių duomenys: DNR charakteristikos, pirštų atspaudai ir transporto priemonių registracijos duomenys. Dėl šio skirstymo galima padaryti dvi bendro pobūdžio pastabas.

42.

Pirma, pažymėtina, kad visi pagal Tarybos sprendimą tvarkomi duomenys, išskyrus 13 straipsnyje nurodytus duomenis (24), yra asmens duomenys, kaip apibrėžta Direktyvoje 95/46/EB (25) ir kituose Bendrijos teisės aktuose. Pagal direktyvos 2 straipsnio a punktą „asmens duomenys“ reiškia bet kurią informaciją, susijusią su fiziniu asmeniu, kurio tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta; asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta, yra tas asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta tiesiogiai ar netiesiogiai, ypač pasinaudojus nurodytu asmens identifikavimo kodu arba vienu ar keliais to asmens fizinei, fiziologinei, protinei, ekonominei, kultūrinei ar socialinei tapatybei būdingais veiksniais. Ta pati apibrėžtis vartojama ir pasiūlyme dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos, kuris jį priėmus būtų taikomas keitimuisi informacija pagal šią iniciatyvą. EDAPP apgailestauja, kad iniciatyvoje neapibrėžiama asmens duomenų sąvoka ir siūlo teisinio aiškumo sumetimais įtraukti tokią apibrėžtį į 24 straipsnį.

43.

Bet kuriuo atveju pagal pirmesniame punkte nurodytą apibrėžimą duomenų bazės, kuriose saugomos tik DNR charakteristikos ir informaciniai duomenys iš DNR analizės duomenų rinkmenų bei pirštų atspaudų identifikavimo sistemų, be jokios abejonės visiškai ar daugiausia laikomos asmens duomenų rinkiniais.

44.

Antra, keitimosi duomenimis tikslas trijų asmens duomenų rūšių (DNR charakteristikų, pirštų atspaudų ir transporto priemonių registracijos duomenų) atveju yra skirtingas. DNR atveju valstybės narės užveda ir saugo nacionalines DNR analizės duomenų rinkmenas nusikaltimų tyrimo tikslais (2 straipsnio 1 dalis), pirštų atspaudų atveju jos užtikrina galimybę naudotis nacionalinių automatinių pirštų atspaudų identifikavimo sistemų rinkmenų, sukurtų nusikaltimų tyrimo ir prevencijos tikslais, informaciniais duomenimis (8 straipsnis), o transporto priemonių registracijos duomenų atveju keitimasis apima ne tik nusikaltimų prevenciją ir tyrimą, bet ir tam tikras kitas veikas (ne nusikaltimus), taip pat viešosios tvarkos ir saugumo palaikymo tikslais (12 straipsnio 1 dalis).

45.

Keitimuisi DNR ir pirštų atspaudų duomenimis ir prieigai prie jų taip pat taikomos griežtesnės garantijos nei keitimuisi transporto priemonių registracijos duomenimis ir prieigai prie jų. DNR ir pirštų atspaudų duomenų atveju prieiga visų pirma ribojama galimybe gauti informacinius duomenis, pagal kuriuos negalima tiesiogiai nustatyti duomenų subjekto. Iniciatyvoje nurodytas dviejų skirtingų duomenų bazių atskyrimo principas: vienoje saugomi biometriniai duomenys, o kitoje — tekstiniai identifikavimo duomenys. Prieiga prie antrosios duomenų bazės įmanoma tik tuo atveju, jei pirmojoje atlikta paieška buvo rezultatyvi. Transporto priemonių registracijos atveju tokio duomenų bazių atskyrimo nėra, suteikiama automatinė tiesioginė prieiga ir nereikalaujama dvigubos duomenų bazės.

46.

EDAPP pritaria tokiai gradacijai ir laiko ją naudinga priemone apsaugant duomenų subjektą: kuo duomenys konfidencialesni, tuo labiau ribojami tikslai, kuriais galima juos naudoti, ir tuo labiau ribojama prieiga prie jų. Konkrečiu DNR, turbūt pačių konfidencialiausių iš asmens duomenų, kuriems taikoma ši iniciatyva, atveju duomenimis galima keistis tik patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, bet ne prevencinių policijos priemonių, tikslais. Be to, charakteristikos nustatomos tik iš nekoduojančios DNR dalies.

47.

Dėl DNR duomenų galima daryti nuorodą į ankstesnes EDAPP nuomones (26). Labai svarbu, kas būtų aiškiai apibrėžta DNR duomenų sąvoka ir daromas skirtumas tarp DNR charakteristikų ir DNR duomenų, iš kurių galima gauti informaciją apie asmens genetines savybes ir (arba) jo sveikatos būklę. Taip pat turi būti atsižvelgta į mokslo pažangą: tai, kas tam tikru metu laikoma „nekalta“ DNR charakteristika, vėliau gali atskleisti daug daugiau informacijos nei tikėtasi ir reikalinga.

48.

Pagal iniciatyvą galima naudoti tik DNA charakteristikas, kurios nustatytos naudojantis nekoduojančia DNR dalimi. Tačiau iniciatyvos tekste nėra pateikiama tikslaus DNR charakteristikų apibrėžimo, taip pat ir procedūros tokiems bendriems apibrėžimams nustatyti atsižvelgiant į naujausius mokslo laimėjimus. Priumo sutarties įgyvendinimo susitarime (27) nekoduojanti dalis apibrėžiama taip: chromosomų zonos, neteikiančios genetinės informacijos, t. y. nėra žinoma, kad jos suteiktų informacijos apie konkrečias paveldimas savybes. EDAPP siūlo įtraukti nekoduojančios dalies apibrėžimą į pačią iniciatyvą, taip pat numatyti procedūrą, kuria būtų užtikrinta, kad tikrai — nei dabar, nei vėliau — naudojantis nekoduojančia dalimi nebus galima atskleisti daugiau informacijos.

49.

Iniciatyva grindžiama prielaida, kad DNA charakteristikų atitikmenų paieška yra svarbiausia policijos bendradarbiavimo priemonė. Todėl visos valstybės narės baudžiamojo teisingumo tikslais turi sukurti DNR duomenų bazes. Atsižvelgiant į šių duomenų bazių sąnaudas ir riziką duomenų apsaugos požiūriu, reikia išsamaus šios priemonės veiksmingumo ex ante įvertinimo. Nepakanka ribotos Vokietijos ir Austrijos keitimosi DNR duomenimis patirties.

50.

Šiuo požiūriu EDAPP atkreipia dėmesį į tai, kad pagal iniciatyvą visos valstybės narės įpareigojamos sukurti nacionalines DNR analizės rinkmenas. Svarbu pažymėti, kad kelios valstybės narės jau sukūrė nacionalines DNR duomenų bazes, tačiau kitos valstybės narės šioje srityje turi mažai ar neturi jokios patirties. Jungtinės Karalystės DNR duomenų bazė yra geriausia Europoje (ir visame pasaulyje). Joje yra daugiau nei 3 milijonai įrašų — tai yra stambiausias DNR charakteristikų rinkinys. Bazėje sukaupti asmenų, nuteistų už nusikalstama veiką, suimtų, taip pat savanoriškai pateikusių savo duomenų pavyzdžius eliminavimo tikslais, duomenys (28). Kitose šalyse padėtis yra kitokia. Pavyzdžiui, Vokietijoje laikomos tik nuteistų už sunkias nusikalstamas veikas asmenų charakteristikos. Galima būtų netgi daryti prielaidą, kad Vokietijoje DNR duomenų rinkimas kitokiais tikslais būtų nesuderinamas su Konstitucinio teismo praktika (29).

51.

EDAPP apgailestauja, kad iniciatyvoje neapibrėžtos asmenų, kurių duomenys bus įtraukti į DNR duomenų bazes, kategorijos. Jas apibrėžus, būtų ne tik suderintos nacionalinės nuostatos šioje srityje — o tai galėtų pagerinti tarpvalstybinio bendradarbiavimo veiksmingumą, — bet ir galėtų pagerinti šių asmens duomenų rinkimo ir keitimosi jais proporcingumą, su sąlyga, kad šios asmenų kategorijos būtų ribotos.

52.

Duomenų saugojimo DNR analizės rinkmenose laikotarpis yra susijęs klausimas, kuris paliekama išspręsti nacionalinėje valstybių narių teisėje. Nacionalinėje teisėje gali būti numatyta, kad tose rinkmenose sukurtos charakteristikos būtų saugomos iki duomenų subjekto mirties neatsižvelgiant į teisminio proceso rezultatus; joje taip pat galėtų būti numatyta, kad charakteristikos būtų saugomos, išskyrus atvejus, jeigu asmeniui nebuvo pateikti kaltinimai ir todėl jis nebuvo nuteistas, arba kad reikėtų reguliariai peržiūrėti, ar būtina toliau duomenis saugoti (30).

53.

Galiausiai EDAAP nurodo 7 straipsnį dėl ląstelinės medžiagos rinkimo ir DNR charakteristikų teikimo. Panaši nuostata dėl pirštų atspaudų nėra numatyta. Pagal šią nuostatą valstybė narė, gavusi kitos valstybės narės prašymą ir vykdant tyrimą ar nagrinėjant baudžiamąją bylą, tam tikromis sąlygomis privalo surinkti asmens ląstelinę medžiagą ir pateikti tai valstybei narei DNR charakteristiką. Šis straipsnis gana drąsus. Jame valstybė narė įpareigojama aktyviai rinkti (ir analizuoti) asmens biometrinę medžiagą, su sąlyga, kad toks ląstelinės medžiagos surinkimas ir analizė būtų leidžiami prašančiojoje valstybėje narėje (b sąlyga).

54.

Ši nuostata yra ne tik drąsi, bet ir neapibrėžta. Viena vertus, nėra apribojimų, susijusių su sunkesniais nusikaltimais ir netgi įtariamaisiais padarius nusikaltimą; kita vertus, prašančiosios valstybės narės teisės reikalavimai turi būti įvykdyti (c sąlyga) nenurodžius, kokie tai galėtų būti reikalavimai. EDAPP nuomone, reikia padaryti šį straipsnį aiškesnį, geriausia sukonkretinant straipsnio tekstą. Bet kuriuo atveju pagal proporcingumo principą reikia labiau roboto šio straipsnio aiškinimo.

55.

Šioje nuomonės dalyje bus nagrinėjami šie su duomenų apsauga susiję klausimai:

56.

Iš pradžių EDAPP atkreipia dėmesį, kad iniciatyvos 1 straipsnyje, kuriame apibūdinamas tikslas ir taikymo sritis, nėra nuorodos į 6 skyrių, nors Tarybos sprendimuose esama skyriaus, susijusio su duomenų apsauga. Todėl EDAPP rekomenduoja papildyti tekstą tokia nuoroda.

57.

Kaip jau minėta kelis kartus (31), EDAPP labai svarbu, kad specialios teisinės priemonės, kurios palengvina keitimąsi teisėsaugos informacija, pavyzdžiui, ši iniciatyva dėl Tarybos sprendimo, nebūtų priimtos anksčiau nei Taryba patvirtins duomenų apsaugos sistemą, užtikrinančią tinkamą duomenų apsaugos lygį pagal EDAPP išvadas, pateiktas dviejose nuomonėse dėl Komisijos pasiūlymo dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl asmens duomenų apsaugos trečiojo ramsčio srityse (32).

58.

Duomenų apsaugos teisinė sistema yra teisėsaugos institucijų keitimosi asmens duomenimis conditio sine qua non, kaip reikalaujama ES sutarties 30 straipsnio 1 dalies b punkte ir pripažįstama keliuose ES strateginiuose dokumentuose. Tačiau praktiškai teisės aktai, kuriais supaprastinamas keitimasis duomenimis, yra priimami prieš užtikrinant tinkamą duomenų apsaugos lygį. Turėtų būti atvirkščiai.

59.

Tai padaryti yra svarbu ir dėl to, kad šioje iniciatyvoje pateikiamos išsamesnės duomenų apsaugos taisyklės gali prieštarauti būsimam bendram pamatiniam sprendimui dėl duomenų apsaugos trečiojo ramsčio srityse, kuris vis dar svarstomas. Tai pat nėra veiksminga pradėti įgyvendinti šios iniciatyvos nuostatas dėl duomenų apsaugos (jos apima duomenų apsaugos standartų ir administracinių procedūrų patvirtinimą, taip pat kompetentingų institucijų paskyrimą) prieš priimant pamatinį sprendimą dėl duomenų apsaugos, kuriame gali būti pateikti skirtingi reikalavimai ir todėl būtų reikalinga pakeisti ką tik priimtas nacionalines nuostatas.

60.

Šios iniciatyvos 25 straipsnio 1 dalyje daroma nuoroda į Europos Tarybos konvenciją Nr. 108, jos 2001 m. lapkričio 8 d. Papildomą protokolą ir Rekomendaciją Nr. R (87) 15 dėl asmens duomenų naudojimo policijos sektoriuje. Šiuose Europos Tarybos priimtuose dokumentuose turėtų būti numatytas būtiniausias asmens duomenų apsaugos lygis. Tačiau, kaip EDAPP jau anksčiau teigė (33), Konvencijai, kurios privalo laikytis visos valstybės narės, nėra būdingas būtinas tikslumas — tai buvo pripažinta priimant Direktyvą 95/46/EB. Rekomendacija dėl savo pobūdžio nėra privaloma.

61.

Visų pirma iniciatyvos 6 skyriaus nuostatas ketinama pagrįsti bendra duomenų apsaugos sistema (žr. iniciatyvos 25 straipsnį). Nuostatos turi būti suvokiamos kaip lex specialis, taikomas duomenims, teikiamiems laikantis šio Tarybos sprendimo. Deja, dabartinė bendra sistema, kurią sudaro Europos Tarybos konvencija Nr. 108 ir susiję dokumentai, yra nepatenkinama. Tačiau pats toks ketinimas savaime parodo, kad yra reikalinga tinkama bendra sistema, nustatyta Tarybos pamatiniu sprendimu. Bet tai ne vienintelis pavyzdys, kad tokia sistema reikalinga.

62.

Antra, iniciatyva taikoma tik daliai asmens duomenų tvarkymo teisėsaugos tikslais ir keitimosi tokiais duomenimis tarp valstybių narių. Iniciatyvos 6 skyrius dėl savo pobūdžio yra skirtas tik tvarkymui, susijusiam su iniciatyvoje numatytu keitimusi informacija. Todėl skyriuje nekalbama apie kitokį keitimąsi policijos ir teismine informacija, kuriai taikoma ši iniciatyva, visų pirma informacija, nesusijusia su DNR charakteristikomis, pirštų atspaudais ir transporto priemonių registracijos duomenimis. Kitas pavyzdys, rodantis, kad 6 skyrius apima tik dalį iniciatyvos, yra susijęs su prieiga prie privačių bendrovių surinktų duomenų teisėsaugos tikslais, kadangi iniciatyva siekiama, kad būtų informacija keistųsi tarnybos, atsakingos už nusikalstamų veikų prevenciją ir tyrimą (iniciatyvos 1 straipsnis).

63.

Trečia, tekstas, susijęs su 6 skyriaus nuostatų taikymo sritimi, yra dviprasmiškas, jam trūksta teisinio aiškumo. Pagal iniciatyvos 24 straipsnio 2 dalį šios nuostatos taikomos duomenims, kurie yra ar buvo suteikti laikantis šio Tarybos sprendimo. EDAPP nuomone, šia formuluote užtikrinama tai, kad iniciatyva taikoma tiesioginei prieigai prie DNR charakteristikų, pirštų atspaudų ir transporto priemonių registracijos duomenų, taip pat ir konkrečiai situacijai, numatytai iniciatyvos 7 straipsnyje (34). Be to, neabejotina, kad iniciatyva taikoma taip pat asmens duomenų teikimui pagal 14 straipsnį (didelio masto renginiai) ir 16 straipsnį (teroristinių nusikaltimų prevencija).

64.

Tačiau nėra aišku, ar 6 skyrius taikomas tik asmens duomenims, kuriais keičiasi ar pasikeitė valstybės narės, ar taikomas taip pat ir DNR medžiagos bei pirštų atspaudų rinkimui ir tvarkymui valstybėje narėje pagal šios iniciatyvos 2 ir 8 straipsnius. Kitaip tariant, ar 6 skyrius taikomas asmens duomenims, kurie buvo surinkti pagal Tarybos sprendimą, bet (dar) nebuvo suteikti kitos valstybės narės institucijoms? Be to, neaišku, ar iniciatyva taikoma tolesniam duomenų teikimui po to, kai rastas DNR charakteristikos ar pirštų atspaudų atitikmuo, kadangi viena vertus pagal 11 konstatuojamąją dalį tolesnis informacijos teikimas (pagal tarpusavio pagalbos procedūras) patenka į Tarybos sprendimo taikymo sritį, tačiau kita vertus 5 ir 10 straipsniuose pabrėžiama, kad tokį teikimą reglamentuoja nacionalinė teisė. Galiausiai buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad 24 straipsnio 2 dalyje pateikiama 6 skyriaus taikymo išimtis. Nuostatos taikomos, „jeigu pirmesniuose skyriuose nenumatoma kitaip“. EDAPP nuomone, šios sąlygos vertė nėra pakankama — EDAPP nepastebėjo, kas pirmesniuose skyriuose būtų prieštaraujančių nuostatų, tačiau dėl to nuostatos tekstas, susijęs su 6 skyriaus taikymu, gali tapti dviprasmiškesnis.

65.

EDAPP rekomenduoja, kad 24 straipsnio 2 dalyje būtų nurodyta, jog 6 skyrius taikomas DNR medžiagos ir pirštų atspaudų rinkimui ir tvarkymui valstybėje narėje, o tolesnis asmens duomenų teikimas taip pat įeina į sprendimo taikymo sritį. Be to, sąlyga „jeigu pirmesniuose skyriuose nenumatoma kitaip“ turėtų būti išbraukta. Šie paaiškinimai užtikrintų, kad 6 skyriaus nuostatų pasekmės būtų pakankamos.

66.

Ketvirta, pačių 6 skyriaus nuostatų dėl duomenų apsaugos, kurios grindžiamos tradicine tarpusavio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose samprata, pobūdis rodo, kad bendra sistema yra būtina. Keičiantis informacija reikalinga nors minimaliai suderinti pagrindines duomenų apsaugos taisykles ar bent pripažinti kitų valstybių narių nacionalinę teisę, kad skirtingų valstybių narių teisės skirtumai nekenktų bendradarbiavimo veiksmingumui.

67.

Iniciatyvoje numatyta suderinti kai kuriuos svarbius duomenų apsaugos teisės aspektus, tačiau kitais svarbiais aspektais 6 skyriaus nuostatomis dėl duomenų apsaugos nacionalinė teisė nėra derinama, taip pat nereikalaujama tarpusavio pripažinimo. Vietoje to jos grindžiamos dviejų (ar daugiau) teisinių sistemų taikymu vienu metu: teikti informaciją gana dažnai leidžiama tik tada, kai laikomasi ir teikiančiosios, ir gaunančiosios valstybės narės įstatymų. Kitaip tariant, iniciatyva neprisidedama prie laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės be vidaus sienų kūrimo, tačiau suteikiamas pagrindas tradicinei tarpusavio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose sistemai, pagrįstai nacionaliniu suverenumu (35).

68.

EDAPP nuomone, toks 6 skyriaus pobūdis nepalengvina keitimosi duomenimis, bet daro jį sudėtingesnį, turint galvoje, kad iniciatyva siekiama, kad Priumo sutarties sistemą būtų galima taikyti visose 27 valstybėse narėse, o bendra duomenų apsaugos sistema dar nėra priimta. Pavyzdžiui, 26 straipsnio 1 dalyje leidžiama tvarkyti duomenis kitais tikslais tik tuo atveju, kai tai leidžiama ir pagal teikiančiosios, ir pagal gaunančiosios valstybės narės nacionalinę teisę. Kitas pavyzdys — 28 straipsnio 3 dalis, kurioje nurodoma, kad asmens duomenys, kurie neturėtų būti teikiami (ar gauti), ištrinami. Tačiau kaip gaunančioji valstybė narė gali žinoti, kad šie duomenys nebuvo teisėtai suteikti pagal teikiančiosios valstybės narės teisę? Dėl to gali iškilti sunkumų, jeigu tokie klausimai iškiltų nacionaliniuose teismuose nagrinėjamose bylose.

69.

Penkta, bendra duomenų apsaugos sistema tuo svarbesnė, kad valstybės narės turi labai skirtingą baudžiamąją materialinę teisę ir su teismo procedūra baudžiamosiose bylose susijusią teisę. Šie skirtumai ne tik daro poveikį valstybių narių institucijų bendradarbiavimui, bet ir tiesiogiai paveikia duomenų subjektus tais atvejais, kai su jais susijusiais duomenimis pasikeičia dviejų ar daugiau valstybių narių institucijos. Pavyzdžiui, veiksmingi jų teisių gynimo būdai gali skirtis skirtingose valstybėse narėse.

70.

Baigiant —pasiūlyme suderinami kai kurie keitimosi duomenimis tarp kompetentingų institucijų elementai ir dėl tos priežasties įtraukiamas skyrius apie duomenų apsaugą, tačiau visos duomenų apsaugos garantijos toli gražu nesuderinamos. Nuostatos nėra išsamios (o tokia turėtų būti bendra sistema, lex generalis) ar pakankamos (kadangi trūksta svarbių elementų, kaip bus parodyta 75 punkte).

71.

Akivaizdu, kad už iniciatyvos taikymo srities ribų reikalinga viena bendra duomenų apsaugos sistema. Pilietis turi teisę tikėtis bent minimaliai suderinto duomenų apsaugos lygio nepaisant to, kurioje Europos Sąjungos vietoje teisėsaugos tikslais būtų tvarkomi su juos susiję duomenys.

72.

Tačiau tokia bendra sistema yra reikalinga ir iniciatyvos taikymo srityje. Iniciatyva apima inter alia potencialiai konfidencialių biometrinių duomenų, pavyzdžiui, DNR medžiagos, rinkimą, tvarkymą ir keitimąsi jais. Be to, duomenų subjektų, kurie gali būti įtraukti į šią sistemą, ratas neapsiriboja asmenimis, kurie įtariami (ar nuteisti) dėl konkrečių nusikaltimų. Šiomis aplinkybėmis asmuo turėtų tuo labiau tikėtis aiškios ir adekvačios duomenų apsaugos sistemos.

73.

Todėl būtina dar kartą pakartoti, kad šios iniciatyvos ir jos 6 skyriaus taikymo sritis nėra aiškiai apibrėžta. Todėl dėl teisinio saugumo yra svarbu, kad asmens duomenys būtų gerai apsaugoti, neatsižvelgiant į tai, ar ir kokiomis aplinkybėmis jie patenka į taikymo sritį. Dėl tų pačių priežasčių turėtų būti užtikrintas taisyklių, taikomų iniciatyvos taikymo srityje ir už jos ribų, nuoseklumas.

74.

Šios iniciatyvos 6 skyriaus nuostatos dėl duomenų apsaugos taikomos duomenims, kurie yra ar buvo teikiami pagal sprendimą. Nuostatos, kuriomis reglamentuojami svarbūs klausimai, buvo rūpestingai parengtos kaip konkrečios nuostatos, papildančios bendrą duomenų apsaugos sistemą. EDAPP daro išvadą, kad bendrai paėmus pagal šias nuostatas suteikiama iš esmės tinkama apsauga.

75.

Tačiau, be to, kas buvo pirmiau pasakyta apie 6 straipsnio nuostatų pobūdį, EDAP nustatė keletą kitų 6 skyriaus nuostatų trūkumų (36):

76.

EDAPP rekomenduoja Tarybai panaikinti šiuos trūkumus iš dalies pakeičiant iniciatyvos tekstą ir (arba) įtraukiant šiuos elementus į Tarybos pamatinį sprendimą dėl asmens duomenų apsaugos trečiojo ramsčio srityse. EDAPP nuomone, pasirinkus pirmąją galimybę nebūtina keisti pačios keitimosi informacija sistemos, ta galimybė nėra nesuderinama su 15 valstybių narių, kurios pateikė iniciatyvą, ketinimu nekeisti esminių Priumo sutarties dalių.

77.

Šioje nuomonėje atsižvelgiama į unikalų iniciatyvos pobūdį, konkrečiau į tai, kad nenumatomi svarbūs nuostatų esmės pakeitimai. EDAPP siūlomais pakeitimais siekiama patobulinti tekstą, nekeičiant pačios keitimosi informacija sistemos.

78.

EDAPP palankiai vertina tai, kad šioje iniciatyvoje numatomas atsargesnis, laipsniškas prieinamumo principo įgyvendinimo būdas. Tačiau jis apgailestauja, kad iniciatyvoje nederinami joje nurodytų įvairių rūšių duomenų rinkimo ir keitimosi jais esminiai aspektai ir neužtikrinamas būtinumo ir proporcingumo principų laikymasis.

79.

EDAPP apgailestauja, kad iniciatyva yra pateikta neatlikus tinkamo poveikio įvertinimo, ir ragina Tarybą įtraukti tokį įvertinimą į priėmimo procedūrą ir atliekant šį įvertinimą išnagrinėti kitas — galbūt susijusias su mažesniu kišimusi į privatų gyvenimą — politikos alternatyvas.

80.

EDAPP palaiko iniciatyvos požiūrį dėl skirtingų asmens duomenų rūšių: kuo duomenys konfidencialesni, tuo labiau ribojami tikslai, kuriais galima juos naudoti, ir tuo labiau ribojama prieiga prie jų.

81.

EDAPP apgailestauja, kad iniciatyvoje neapibrėžtos asmenų, kurių duomenys bus įtraukti į DNR duomenų bazes, kategorijos ir kad joje neribojamas duomenų saugojimo laikotarpis.

82.

Tarybos sprendimas neturėtų būti priimtas anksčiau nei Tarybos pamatinis sprendimas dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos pagal kurį suteikiamas tinkamas apsaugos lygis.

83.

Iniciatyvos 6 skyriaus nuostatos dėl duomenų apsaugos nepalengvina keitimosi asmens duomenimis, bet daro jį dar sudėtingesnį, kadangi yra grindžiamos tradicine tarpusavio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose samprata.

84.

EDAPP rekomenduoja atlikti tokius iniciatyvos teksto pakeitimus:

85.

Bendrai paėmus, EDAPP rekomenduoja Tarybai panaikinti iniciatyvos trūkumus iš dalies pakeičiant iniciatyvos tekstą ir (arba) įtraukiant šiuos elementus į Tarybos pamatinį sprendimą dėl asmens duomenų apsaugos trečiojo ramsčio srityse. EDAPP nuomone, pasirinkus pirmąją galimybę (susijusią su pirmesniame punkte nurodytais elementais) nebūtina keisti pačios keitimosi informacija sistemos, ta galimybė nėra nesuderinama su 15 valstybių narių, kurios pateikė iniciatyvą, ketinimu nekeisti esminių Priumo sutarties dalių.

86.

Galiausiai ši nuomonė turėtų būti paminėta Tarybos sprendimo preambulėje.