[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 22.12.2005

KOM(2005) 706 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Dirbti kartu, dirbti geriau: naujoji Europos Sąjungos socialinės apsaugos ir integracijos politikos atvirojo koordinavimo sistema

1. ĮVADAS

Europos Sąjunga yra įsipareigojusi atnaujinti savo socialinį modelį, pagrįstą bendromis socialinio teisingumo vertybėmis ir aktyviu visų piliečių dalyvavimu ekonominiame ir socialiniame gyvenime. Neseniai Hampton Court įvykusiame neformaliame valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime Komisija dar kartą patvirtino, kad, norėdama užtikrinti socialinės apsaugos sistemų gyvybingumą ateityje, Europa turi jas atnaujinti. Vykdoma politika ir toliau turi būti skatinama socialinė sanglauda, lygios galimybes ir kartų solidarumas, taip pat turi būti tinkamiau reaguojama į ekonominius bei socialinius pokyčius ir skatinamas ekonomikos augimas bei užimtumas.

Pastaraisiais metais ES siekė skatinti valstybių narių veiklos koordinavimą ir valstybių mokymąsi apie politikos krypčių atnaujinimą ir gerinimą. Atvirasis koordinavimo metodas (AKM) leido Komisijai, valstybėms narėms ir kitiems subjektams konstruktyviai keistis nuomonėmis apie bendrus politikos tikslus, gerą praktiką ir gerą valdymą ir kartu paisyti subsidiarumo. AKM skatino valstybes nares aktyviau kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi ir keistis politikos nuostatomis kaip užtikrinti tinkamą ir tvarią pensijų sistemą ateityje.

Šiame komunikate pateikiami Komisijos pasiūlymai sukurti supaprastintą sistemą tolesnei tokių informacijos mainų raidai. Jame atsižvelgiama į iki šiol įgytą patirtį – kaip valstybės narės ir kiti subjektai neseniai įvertino AKM, kas šioje sistemoje veikia, o kas ne. Taip pat bus atsižvelgiama į platesnio pobūdžio pokyčius, ypač į Lisabonos strategijos peržiūrą. Šiuo dokumentu siekiama sukurti geriau funkcionuojantį ir labiau matomą AKM pabrėžiant politikos įgyvendinimo svarbą. Tai turės įtakos teigiamai sąveikai su peržiūrėta Lisabonos strategija, nes bus siekiama supaprastinti ataskaitų teikimą ir padidinti galimybes keistis informacija apie politiką.

1.1. Pagrindiniai faktai: AKM taikomas socialinei integracijai ir pensijoms

Šios srities AKM buvo sukurtas atsižvelgiant į 2000 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimo Lisabonoje strateginį tikslą – siekti „didesnės socialinės sanglaudos“. Tarybai pakvietus veikti ES lygmeniu „siekiant daryti reikšmingą poveikį panaikinant skurdą“ (32 punktas) ir norint, kad ateityje pensijų sistema būtų tinkama ir tvari (31 punktas), buvo sukurtas socialinės integracijos procesas ir AKM, skirtas tinkamai ir tvariai pensijų sistemai. Vėliau Europos Vadovų Taryba siekė išplėsti darbo sritį ir įtraukti sveikatos ir ilgalaikę priežiūrą.

Pagal atvirąjį koordinavimo metodą valstybės narės susitaria kartu nustatyti politikos kryptis, neįtraukdamos subsidiarumo klausimo. Tai lankstus metodas, leidžiantis keistis informacija ir koordinuoti veiksmus atsižvelgiant į konkrečią politikos sritį ta apimtimi, kuri yra tinkama. Šį metodą taikant socialinei integracijai ir pensijoms, jis apima susitarimą dėl bendrų tikslų, kuriais numatomi svarbūs ir bendri uždaviniai; nacionalinių veiksmų planų (NVP), skirtų socialinei integracijai, ir nacionalinės strategijos ataskaitų (NSA), skirtų pensijoms, rengimą. Šiuose dokumentuose valstybės narės pateikia sutarto laikotarpio savo politikos planus, kuriais siekiama bendrų tikslų; tų planų/strategijų vertinimą bendrose Komisijos/Tarybos ataskaitose; aprašo bendrą darbą nustatant rodiklius, kuriais pagrįstas tarpusavio supratimas ir vertinimas, bei prireikus nustatomi tikslai. AKM numato informacijos mainų ir valstybių mokymosi sistemą. Juo, kaip geresnės politikos kūrimo priemone, skatinamas atvirumas, skaidrumas ir Europos ir nacionalinio lygmens suinteresuotų šalių dalyvavimas[1].

Integracijos proceso pridėtinė vertė – išryškinti skurdo daugiaplaniškumą bei atskirtį ir iškilusią būtinybę pateikti visapusišką ir jungtinį politikos atsaką. Juo taip pat skatinamas geras valdymas, atvirumas ir suinteresuotų subjektų dalyvavimas. Pensijų procesas padėjo pasiekti sutarimą, kad pensijų reformos pagrindą turi sudaryti rūpestis dėl sistemų adekvatumo, tvarumo ir atnaujinimo. Abu procesai paskatino tarpusavio mokymąsi ir išryškino naujus dalykus, pavyzdžiui, poreikį kovoti su vaikų skurdu siekiant išsivaduoti iš nuolatinės atskirties, pereinančios iš kartos į kartą, ir poreikį skatinti ilgesnį darbingą gyvenimą, jeigu norima, kad pensijų sistemos būtų tvarios. Abu procesai ir toliau rutuliojasi, į juos sėkmingai įsitraukė naujosios valstybės narės, kurios 2004 m. liepos mėn. parengė pirmuosius NVP dėl integracijos ir 2005 m. liepos mėn. – pirmąsias NSA dėl pensijų.

1.2. Kam reikia supaprastinimo?

Jau 2003 m. gegužės mėn. Komisija pasiūlė supaprastinti darbą integracijos ir pensijų srityse bei planuojamą darbą sveikatos ir ilgalaikės priežiūros srityse bei integruoti abu procesus. Tikslas buvo dvejopas – sustiprinti procesą ir geriau prisiderinti prie Lisabonos proceso, ypač prie plačios apimties ekonominės politikos gairių (angl. Broad Economic Policy Guidelines, BEPGs ) ir Europos užimtumo strategijos[2]. Komisija pasiūlė visų trijų sričių ataskaitų teikimo ir vertinimo struktūrą ir tvarkaraštį, kuris buvo suderintas su BEPGs ir Užimtumo gairėmis. Valstybės narės iš esmės tiems veiksmams pritarė, nes pageidavo paprastesnės ataskaitų teikimo procedūros, o ne integracijos bei pensijų procesų išskirtinių ypatybių susilpnėjimo ir jų apimties susiaurėjimo. Buvo nutarta veikti palaipsniui įgyvendinant tam tikrus paketo elementus – pradėti darbą sveikatos ir ilgalaikės priežiūros srityse ir parengti bendrą metinę socialinės apsaugos ir socialinės integracijos ataskaitą. Šiuos darbus buvo numatyta vykdyti 2004–2005 m. Baigiamasis elementas – naujų bendrų tikslų, numatytų trims sritims, priėmimas ir naujos procedūros, taikytinos nuo 2006 m.[3], yra šio komunikato objektas. Todėl komunikatas grindžiamas bendru Komisijos ir valstybių narių susitarimu.

Jame taip pat atsižvelgiama į nuo 2003 m. įvykusius pokyčius – pradėtą darbą sveikatos ir ilgalaikės priežiūros srityse. 2005 m. balandžio mėn. valstybės narės pateikė preliminarius politikos metmenis ir jais remiantis buvo susitarta dėl svarstymui skirto dokumento. Valstybės narės pripažįsta, kad supaprastintas AKM gali būti naudingas šiai sričiai siekiant pagyvinti politikos kūrimą, išryškinti bendras problemas ir paskatinti tarpusavio mokymąsi.

Svarbiausia, kad 2005 m. kovo mėn. naujai pradėtas Lisabonos procesas išryškino kontekstą, kuriame privalu įtvirtinti darbą socialinės apsaugos ir integracijos srityse. Atnaujintoje Lisabonos strategijoje pagrindinis dėmesys skiriamas politikos kryptims, skatinančioms ekonomikos augimą ir užimtumą[4]. Strategija siekiama sumažinti įgyvendinimo atotrūkį, kuris buvo nustatytas peržiūrint Lisabonos strategiją. Ir toliau, vadovaujantis AKM, bus teikiamos atskiros ataskaitos apie socialinę apsaugą ir socialinę integraciją, o socialinės apsaugos klausimai, susiję su naujosiomis integruotomis gairėmis, taip pat bus nušviesti nacionalinėse reformos programose[5]. Kartu, atsižvelgiant į Europos Vadovų Tarybos viziją dėl „ekonomikos augimo ir užimtumo, padedančių kurti socialinę sanglaudą“, politikos kryptys vadovaujantis atnaujinta Lisabonos strategija padės socialinei sanglaudai ir integracijai. Taigi AKM turėtų būti lygiagretus procesas, glaudžiai derantis su atnaujinta Lisabonos strategija ir prisidedantis prie augimo ir užimtumo tikslų, o Lisabonos programomis turėtų būti prisidedama prie socialinės sanglaudos tikslų. AKM, kartu su kitomis Lisabonos proceso priemonėmis, turėtų sumažinti įgyvendinimo atotrūkio problemą.

1.3. Darbo vertinimas pagal AKM: valstybių narių ir politikos veikėjų nuomonės

Prieš pateikdama pasiūlymus darbui supaprastinti, Komisija siekė atsižvelgti į suinteresuotųjų šalių nuomones. Ji paprašė valstybių narių, socialinių partnerių, NVO ir socialinės apsaugos institucijų užpildyti klausimyną apie AKM ir taikomus darbo metodus. Buvo gauta labai daug atsakymų, kurie padėjo susidaryti išsamų vaizdą, ko pageidauja valstybės narės ir kitos suinteresuotosios šalys[6].

Aišku, kad suinteresuotosios šalys vertina AKM ir mano, kad metodas daro teigiamą įtaką politikos formavimui. Jos teigiamai vertina tai, kad jis rodo Sąjungos paramą bendroms vertybėms, kuriomis grindžiamos socialinės politikos kryptys, ir užtikrina socialinės politikos vaidmenį ES sprendimų priėmimo procese. Suinteresuotosios šalys nori, kad šis metodas išryškintų teigiamą vaidmenį, kurį vaidina gera socialinės apsaugos ir integracijos politika, ir remtų politikos krypčių atnaujinimą. Atitinkamai, supaprastintas AKM turėtų būti veiksmingesnis ir labiau pastebimas .

Suinteresuotosios šalys iš esmės remia patobulintą procesą, kuriam būdinga supaprastinta ataskaitų teikimo sistema, su sąlyga, kad jis nesumenkins pasiekimų. Supaprastinimas turėtų sujungti tris darbo sritis ir sudaryti sąlygas toliau tobulinti kiekvienai sričiai būdingas konkrečias ypatybes [7]. Nauji integruoti bendri tikslai neturėtų apriboti galimybių nuodugniai spręsti kiekvienos politikos srities problemas.

Suinteresuotosios šalys ypač vertina AKM kaip mokymosi ir informacijos apie politiką mainų priemonę. Jos vertina mainų mechanizmą, pavyzdžiui, tarpusavio vertinimų programą ir tarpvalstybinius projektus, kurie atsirado kartu su pagrindinėmis ataskaitų teikimo ir vertinimo užduotimis. Suinteresuotosios šalys teigiamai vertina tai, kad būsimoji biudžeto eilutė ateityje parems šią veiklą visose AKM srityse. Supaprastinimas turėtų paremti aktyvesnį valstybių tarpusavio mokymąsi ir geriau jį suderinti su ataskaitų teikimo ir vertinimo darbu.

Pabrėžiama gerų ryšių tarp AKM, skirto socialinei apsaugai bei socialinei integracijai, ir kitų ES lygmens procesų svarba. Akcentuojama gera sąveika su atnaujinta Lisabonos strategija ir naujai paskelbta tvarios plėtros strategija.

Gero valdymo ir politikos kūrimo atvirumo skatinimas vertinamas kaip svarbiausias tikslas. Supaprastintu procesu turėtų būti siekiama toliau įtraukti suinteresuotus subjektus, kurie iki šiol labiausiai pažengę integracijos srityje.

2. NAUJI BENDRI SUPAPRASTINTO AKM TIKSLAI SOCIALINėS APSAUGOS IR SOCIALINėS INTEGRACIJOS SRITYSE

Komisija siūlo šiuos bendrus supaprastinto AKM tikslus socialinės apsaugos ir socialinės integracijos srityse. Jie buvo suformuluoti remiantis Nicos tikslais integracijos srityje ir Laekene nustatytais pensijų sistemos tikslais siekiant išlaikyti abiejose srityse pasiektus rezultatus. Išlieka toks pagrindinis AKM uždavinys – skatinti tinkamą politikos kūrimą, skirtą aukšto lygio socialinei apsaugai ir socialinei sanglaudai, ir antra, užtikrinti gerą ryšį su atnaujintais Lisabonos prioritetais ekonomikos augimui ir užimtumui skatinti bei sumažinti įgyvendinimo atotrūkį, nurodytą Lisabonos programos peržiūroje. Visų pirma dėl socialinės integracijos – bendresnio pobūdžio tikslai turėtų leisti valstybėms narėms sutelkti dėmesį į politikos prioritetus, kurie yra svarbiausi atsižvelgiant į šalies kontekstą, pavyzdžiui, į benamystės problemą, vaikų skurdą ir jaunimo susvetimėjimą, imigrantus ir etnines mažumas, negalią, e-įtrauktį ar švietimo bei mokymo skirtumus[8]. Prioritetai atspindi patirtį, kuri išryškėjo išnagrinėjus 2005 m. nacionalinius socialinės integracijos veiksmų planus: integracijos tikslus reikia pritaikyti prie atitinkamų viešosios politikos krypčių, įskaitant struktūrinių fondų programas ir švietimo bei mokymo politikos kryptis; ir, kad geras valdymas stiprina politikos kūrimo procesą.

Pasiūlyme numatyti pamatiniai tikslai, kurie sudaro bendrą darbo pagrindą visose AKM srityse; be to, numatytos kiekvienos politikos srities trys tikslų grupės.

2.1. AKM pamatiniais tikslais socialinės apsaugos ir socialinės integracijos srityse siekiama:

1. skatinti socialinę sanglaudą ir visų lygias galimybes taikant tinkamas, prieinamas, finansiškai nuoseklias, pritaikomas bei veiksmingas socialinės apsaugos sistemas ir socialinės integracijos politikos kryptis.

2. glaudžios sąveikos su Lisabonos programos tikslais siekiant didesnio ekonomikos augimo ir daugiau bei geresnių darbo vietų ir su ES tvarios plėtros strategija.

3. tobulinti valdymą, skatinti skaidrumą ir suinteresuotųjų šalių dalyvavimą planuojant, įgyvendinant politiką ir vykdant jos stebėseną.

2.2. Šie tikslai taikomi skirtingoms darbo sritims:

2.2.1. daryti lemiamą įtaką skurdo panaikinimui ir socialinei atskirčiai:

4. užtikrinti aktyvią visų asmenų socialinę integraciją skatinant dalyvavimą darbo rinkoje ir kovojant su skurdu ir atskirtimi tarp labiausiai marginalizuotų asmenų bei grupių.

5. garantuoti visiems galimybę naudotis pagrindiniais ištekliais, teisėmis ir socialinėmis paslaugomis, kurių reikia dalyvaujant visuomenės gyvenime, ir kovoti su kraštutinėmis atskirties bei visomis diskriminacijos formomis, kurių rezultatas – atskirtis.

6. užtikrinti, kad socialinės integracijos politikos kryptys būtų gerai koordinuojamos ir į jas būtų įtraukti visų lygmenų valdžios atstovai ir atitinkami subjektai, įskaitant patiriančius skurdą žmones, tam, kad socialinės politikos kryptys būtų veiksmingos bei efektyvios ir integruotos į visas susijusias viešosios politikos sritis, tarp jų į ekonominės ir biudžeto, švietimo ir mokymo politikos sritis bei struktūrinių fondų (ypač ESF) programas, ir kad jose būtų atsižvelgiama į lyčių lygybės integravimo principą.

2.2.2. Numatyti tinkamą ir tvarią pensijų sistemą:

7. atsižvelgiant į solidarumo ir teisingumo principą tarp kartų, visiems garantuoti tinkamas pensijų pajamas ir teisę gauti pensiją, leidžiančią išėjusiems į pensiją žmonėms išlaikyti deramą gyvenimo lygį.

8. atsižvelgiant į patikimus viešuosius finansus, užtikrinti valstybinių ir privačių pensijų sistemų finansinį tvarumą, ypač: remiant ilgesnį darbinį amžių ir aktyvų senėjimą; užtikrinant tinkamą ir teisingą įmokų ir gaunamų išmokų pusiausvyrą ir skatinant prieinamumą bei užtikrinant valstybės ir privačių pensijų sistemų saugumą.

9. užtikrinti, kad pensijų sistemos būtų skaidrios, gerai pritaikytos prie moterų ir vyrų poreikių bei siekių ir šiuolaikinės visuomenės, demografinio senėjimo ir struktūrinių pokyčių reikalavimų, kad žmonės gautų reikalingos informacijos, padedančios planuoti išėjimą į pensiją, ir kad reformos būtų vykdomos remiantis kiek įmanoma didesniu sutarimu.

2.2.3. Užtikrinti prieinamą, aukštos kokybės ir tvarią sveikatos ir ilgalaikę priežiūrą:

10. garantuoti visiems galimybę naudotis tinkama sveikatos ir ilgalaikės priežiūros sistema ir užtikrinti, kad priežiūros poreikis netaptų skurdo ir finansinės priklausomybės priežastimi. Spręsti neteisingumo problemas, susijusias su teise į sveikatos priežiūrą ir su padariniais sveikatai.

11. skatinti teikti kokybiškas sveikatos ir ilgalaikės priežiūros paslaugas ir pritaikyti priežiūrą prie besikeičiančių poreikių ir visuomenės bei pavienių asmenų pasirinkimo, visų pirma nustatant kokybės standartus, atspindinčius geriausią tarptautinę praktiką, ir stiprinant sveikatos priežiūros specialistų, pacientų ir prižiūrimų asmenų atsakomybę.

12. užtikrinti, kad tinkama ir aukštos kokybės sveikatos ir ilgalaikės priežiūros sistema išliktų prieinama ir tvari, ir skatinti sveiką bei aktyvų gyvenimo būdą, gerus žmogiškuosius išteklius, skirtus priežiūros sektoriui, ir racionalų išteklių panaudojimą, ypač pasitelkiant tinkamas paskatas vartotojams ir paslaugų teikėjams, gerą valdymą ir priežiūros sistemų bei institucijų darbo koordinavimą.

3. PROCEDūROS IR DARBINIAI SUSITARIMAI, SKIRTI SUSTIPTINTAM AKM

3.1. Susitarimai dėl ataskaitų teikimo ir vertinimo

Vadovaujantis šiais bendrais tikslais, bus parengtos nacionalinės socialinės apsaugos ir socialinės integracijos strategijos, kuriomis siekiama spręsti konkrečias kiekvienos srities problemas parengiant aukšto lygio ir apibendrinančius pranešimus apie visą sektorių. Strategijų planus sudarys:

bendras skyrius, kuriame pateikiamas:

- socialinės padėties įvertinimas , nurodomos pagrindinės tendencijos ir problemos skurdo ir socialinės atskirties, pensijų ir sveikatos bei ilgalaikės priežiūros srityse ir

- bendrasis strateginis požiūris , skirtas socialinės apsaugos sistemai ir socialinės integracijos politikos kryptims atnaujinti.

Ši dalis bus parengta remiantis bendraisiais pamatiniais tikslais juos patvirtinant atitinkamais ES lygmens rodikliais.

Trys teminiai planai, apimantys socialinę integraciją, pensijas ir sveikatos priežiūrą. Jie turėtų būti nukreipti į ateitį ir juose turėtų būti nustatomi nacionalinių tikslų prioritetai , perkeliantys bendruosius tikslus į nacionalinius politikos planus. Kiekvienas iš jų taps nacionaliniu konkrečios politikos srities planu. Todėl, integracijos atveju, siekiama išlaikyti strateginio planavimo vaidmenį ir numatyti nacionalinių integracijos veiksmų planų tikslus, kurie visų pirma turėtų būti strateginiai, numatantys prioritetus ir įgyvendinimo politiką. Dėl pensijų – nacionalinės strategijos ataskaitos vaidmuo ir toliau turėtų išlikti toks: nustatyti pensijų sistemos atnaujinimo strategiją siekiant spręsti dabartinius ir ateities uždavinius. Praktiškai, jei valstybės narės pateikė nacionalines strategijos ataskaitas dėl pensijų 2005 m. liepos mėn., pirmieji pasiūlymai dėl pensijų 2006 m. turėtų būti labai glausti, pateikiantys tik atnaujintą informaciją. Sveikatos ir ilgalaikės priežiūros plane bus skiriamas dėmesys klausimams, dėl kurių gali vykti tarpusavio mainai ir mokymasis.

Komisija pateiks bendrą socialinės apsaugos ir socialinės integracijos ataskaitą, kurią turės patvirtinti Taryba/Komisija iki vėliau vykstančio Europos Vadovų Tarybos pavasario susitikimo. Ataskaitoje bus apibendrinti pagrindiniai klausimai bei tendencijos ir vertinama valstybių narių pažanga siekiant bendrų tikslų. Joje bus apžvelgiamas įnašas į Lisabonos strategiją ir pateikiamas vertinimas, kokį poveikį socialinei sanglaudai daro pažanga, padaryta siekiant Lisabonos užimtumo ir ekonomikos augimo tikslų.

Išsamesnis trijų politikos sričių pagrindinių klausimų ir geros praktikos nagrinėjimas bus pateiktas tam tikslui skirtose Komisijos tarnybų ataskaitose.

3.2. Ataskaitų teikimo ir vertinimo tvarkaraštis

Nacionalinėse socialinės apsaugos ir socialinės integracijos strategijose paprastai apžvelgiamas trejų ateinančių metų laikotarpis. Norint, kad jos būtų suderintos su nauju Lisabonos tvarkaraščiu, pirmąsias ataskaitas reikėtų pateikti 2006 m. rugsėjo mėn. Tai padėtų įtraukti susijusius klausimus, pavyzdžiui, kaip išmokų sistema skatina dalyvavimą darbo rinkoje, kaip pensijų sistema ir sveiko senėjimo strategija gali palaikyti norą ilgiau užsiimti darbine veikla. Šie klausimai turėtų būti įtraukti į nacionalines reformų programas, kurias reikia pateikti 2006 m. spalio mėn.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios ataskaitos bus pateiktos praėjus vieneriems iš trejų Lisabonos ciklo metų (2005–2008 m.), šiuo išimtiniu atveju ataskaitos turės apimti tik dvejų metų laikotarpį (2006–2008 m.).

Tais metais, kai reikės pateikti tik atnaujintus duomenis, o ne išsamią ataskaitą, valstybėms narėms nacionalinės strategijos pateikti nereikės. Valstybės narės gali, jei pageidauja, teikti ataskaitas apie naujas iniciatyvas arba apie pažangą, padarytą įgyvendinant strategiją[9]. AKM tais metais, kai nereikia teikti išsamios ataskaitos, o ją tik atnaujinti, bus nukreiptas į nuoseklų konkrečių klausimų nagrinėjimą ir politikos rezultatų sklaidą. Tais metais bendrose socialinės apsaugos ir socialinės integracijos atnaujinimo ataskaitose gali būti pranešama apie: bendruosius ir nacionalinius rodiklius, kuriais vertinama pažanga; politikos pokyčius, apie kuriuos praneša valstybės narės; sąveikos su Lisabonos procesu peržiūrą ir konkrečių politikos klausimų nagrinėjimą.

3.3. Darbiniai susitarimai: remti tolesnį tarpusavio mokymąsi

Vienas iš aiškiausių vertinimo rezultatų – vertė, kurią suinteresuotosios šalys teikia praktikos ir mokymosi vieniems iš kitų mainams, pavyzdžiui, tarpusavio vertinimo programai, tarpvalstybiniams mainų projektams, metiniam apskritajam stalui, skirtam skurdo ir socialinės atskirties problemoms aptarti, ir metiniam susitikimui su žmonėmis, patiriančiais skurdą. Planuojama biudžeto eilute ateityje bus remiami panašūs mainai visose AKM srityse. Būsimame AKM mainams reikėtų skirti daugiau dėmesio ir juos geriau integruoti į ataskaitas ir vertinimą. Komisija siūlo pasinaudoti pirmiau nurodytu nauju tvarkaraščiu siekiant skatinti tarpusavio mokymąsi ir geros praktikos mainus, visų pirma tais metais, kai nereikia teikti išsamios ataskaitos.

3.4. Darbiniai susitarimai: subjektų ir valdymo įtraukimas

Supaprastintas AKM turėtų skirti dvigubai daugiau dėmesio geram valdymui, skaidrumui ir suinteresuotų subjektų įtraukimui skatinti. Suinteresuotųjų šalių įtraukimas į procesą jį sustiprins ir padarys labiau matomu, skatins numatyti ambicingus tikslus ir daugiau dėmesio skirti politikos įgyvendinimui.

Atitinkamai, aktyvesnis suinteresuotųjų šalių įtraukimas socialinės integracijos srityje galėtų būti išplėtotas į kitas sritis nuolatos atsižvelgiant į sričių skirtumus. Maža to, kaip numato trečiasis pamatinis tikslas, AKM galėtų skatinti gerą valdymą, skaidrumą ir suinteresuotųjų šalių įtraukimą ne tik savo veiklos srityje, bet ir kaip bendresnio pobūdžio socialinės politikos kūrimo tikslą. Tai pareikalaus skirti daugiau dėmesio įvairiems klausimams skirtingose srityse. Integracijos srityje – turėtų būti pabrėžiamas dalyvavimas priimant sprendimus ir užtikrinant politikos koordinavimą tarp sričių ir valdžios lygmenų bei įtraukiant kovą su skurdu ir atskirtimi į nacionalinio planavimo procesą. Dėl pensijų – svarbi užduotis padaryti pensijų sistemą suprantama ir teikti piliečiams informaciją, kurios jiems reikia planuojant išėjimą į pensiją. Sveikatos apsaugos srityje – tikėtina, kad prioritetu taps atskirų sistemos dalių politikos koordinavimas ir tinkamos informacijos piliečiams teikimas.

3.5. Darbiniai susitarimai: rodikliai

Kaip nurodyta 3.1 punkte, nacionalines socialinės apsaugos ir socialinės integracijos strategijas pamatinio tikslo lygmeniu galima paremti bendrais rodikliais, atspindinčiais pagrindines socialines tendencijas ir bendro pobūdžio tikslus, bei išsamesniais kiekvienos politikos srities rodikliais.

2006 m. Komisija ir valstybės narės galėtų dirbti siekdamos racionaliau ir paprasčiau naudoti rodiklius naujiems bendriesiems tikslams pagrįsti ir atsižvelgti į konkrečius tikslus, politikos prioritetus, metodiką ir padėtį trijose politikos srityse. Darbas su rodikliais turėtų būti nukreiptas į tai, kaip geriau pagrįsti politikos rezultatų stebėseną, įskaitant, kokį poveikį jie daro moterims, vyrams ir šeimoms. Taip pat reikėtų tobulinti rodiklius, kuriais paremta nepritekliaus stebėsena. Pereinamuoju laikotarpiu, kol bus pradėti taikyti Europos statistiniai duomenys apie pajamas ir gyvenimo sąlygas (angl . ES-SILC ), trūks palyginamųjų duomenų apie pajamas ir gyvenimo sąlygas, kuriais remiasi daugelis rodiklių. Todėl Komisija ir valstybės narės turės apgalvoti, kaip įvertinti pažangą ir kaip palyginti to laikotarpio visų šalių rodiklius.

Reikėtų iš naujo akcentuoti su skurdu ir socialine atskirtimi susijusių tikslų nustatymo reikšmę. Tikslų nustatymas visuomet buvo socialinės integracijos proceso dalimi, suderinta su Europos Tarybos reikalavimu, pateiktu Lisabonoje – „turėti lemiamos įtakos skurdo panaikinimui“, ir kvietimu, pateiktu valstybėms narėms 2002 m. kovo mėn. Barselonoje, – nustatyti tikslus „siekiant gerokai sumažinti žmonių, kuriems kyla skurdo ir socialinės atskirties pavojus, skaičių“. Tikslai buvo įgyvendinami nenukrypstamai, bet lėtai. Taip pat neseniai valstybės narės pasikeitė nuomonėmis apie tai, kaip formuluoti tikslus, juos įgyvendinti ir vertinti; šiuos nuomonių mainus reikėtų tęsti toliau.

Vertinant AKM, buvo pateikta daug pasiūlymų dėl naujų rodiklių ir galimų tikslų, pavyzdžiui, 2005 m. birželio mėn. Liuksemburgo pirmininkavimo metu surengtoje konferencijoje „Toliau įgyvendinti ES socialinės integracijos procesą“[10]. Darbas turėtų būti grindžiamas šiais pasiūlymais.

3.6. Didinti AKM matomumą

Didesnis AKM matomumas padėtų pasiekti keletą tikslų. Jis suteiktų informacijos piliečiams apie ES remiamą susidomėjimą socialinės apsaugos ir integracijos politikos kryptimis. Bendrieji tikslai ir pagal AKM vykdomi politikos mainai galėtų turėti teigiamo poveikio visose valstybėse narėse vykstantiems politikos debatams.

Pasinaudojant planuojamu ne tokiu griežtu ataskaitų ir vertinimų grafiku, daugiau dėmesio galėtų būti skiriama AKM viešinimui. Iki šiol nacionalinių seminarų organizavimas, kuriuose gali dalyvauti visos suinteresuotosios šalys, buvo vertinamas tik kaip nacionalinių planų sudarymo proceso dalis. Tais metais, kai nereikia teikti išsamios ataskaitos, tokių seminarų galėtų būti rengiama daugiau, kad patirtis, įgyta taikant AKM, turėtų poveikio šalyse vykstančioms diskusijoms.

Europos Parlamentas dažnai nurodo, kad jis pageidautų aktyviau dalyvauti AKM procesuose. Komisija ir valstybės narės kartu su Parlamentu turėtų išnagrinėti galimybes, kaip tai būtų galima padaryti.

4. IšVADA: SUSTIPRINTAS AKM

Europos socialinės apsaugos sistemoms ir socialinės integracijos politikai tenka sudėtingi uždaviniai. Darbas, atliktas vadovaujantis AKM socialinės integracijos ir pensijų srityse, buvo labai naudingas išryškinant uždavinius. Atsakymai į vertinimo anketos klausimus rodo, kad tie, kurie aktyviai taikė AKM, jį vertina. Klausimą reikėtų formuluoti ne taip, ar AKM buvo naudingas, bet reikėtų klausti, ar AKM pakanka susidariusioms problemoms spręsti. Lisabonos proceso tarpinė peržiūra tiesiai pareikalavo, kad visi ES socialiniai ir ekonominiai procesai būtų labiau orientuoti į įgyvendinimą ir geriau matomi. Dabar vykstantys debatai apie Europos ateities socialinį modelį politiniu požiūriu labai išryškino socialinės apsaugos ir socialinės integracijos politikos kryptis.

Šiame dokumente pateikiamais pasiūlymais dėl naujos sistemos siekiama sutvirtinti AKM ir padaryti jį labiau matomu, geriau integruoti į Lisabonos strategiją ir sudaryti daugiau galimybių mokytis vieniems iš kitų, keistis informacija ir vykdyti politikos sklaidą. Proceso dalyviai visa tai vertina. Tačiau, norint išspręsti kai kuriuos svarbiausius uždavinius, pavyzdžiui, sumažinti atotrūkį tarp tikslų nustatymo ir politikos įgyvendinimo, reikės ne vien tik pakeisti procedūras. Tikimasi, kad valstybių ir vyriausybių vadovams ruošiantis sutelkti dėmesį į Sąjungos socialinę sritį, siūlomas toks AKM suprastinimas gali gauti stiprią politinę paramą, kurios reikia siekiant, kad AKM būtų sėkmingas.

[1] Norėdami susipažinti su abiejų procesų vertinimu, įskaitant bendrus tikslus, nacionalines ataskaitas, bendras Tarybos/Komisijos ataskaitas, tyrimus ir papildomą veiklą, žr. šiuos socialinei integracijai skirtus interneto tinklalapius: http://europa.eu.int/comm/employment_social/social_inclusion/index_en.htm ; dėl pensijų: http://europa.eu.int/comm/employment_social/social_inclusion/index_en.htm ;

[2] Dabar šios abi strategijos yra sujungtos ir sudaro 2005–2008 m. integruotas gaires, skirtas darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui.

[3] 2006 m. buvo pasirinkti todėl, kad būtų galima suderinti su tuometiniu BEPGs ir Europos užimtumo strategijos (EUS) tvarkaraščiu.

[4] 2005 m. kovo 22–23 d. Europos Vadovų Taryba, pirmininkavimo išvados.

[5] Komisijos tarnybų darbo dokumentas, 2005 m. gegužės mėn. SEC (2005) 622.

[6] Išsami santrauka ir išvados pateikiami Komisijos tarnybų ataskaitoje, kuri pridedama prie šio komunikato. Pasisakymai apie vertinimą spausdinami internete adresu http://europa.eu.int/comm/employment_social/social_inclusion/index_fr.htm

[7] Į vertinimą neįtraukiamas su sveikatos ir ilgalaike priežiūra susijęs darbas. Nepaisant to, remiantis 1.2 dalyje aptariamomis nuostatomis galima daryti išvadą, kad AKM turėtų atspindėti konkrečią kiekvienos srities padėtį.

[8] Žr. pagrindinius politikos prioritetus, numatytus 2004 m. bendroje Tarybos/Komisijos ataskaitoje dėl socialinės integracijos bei 2005 m. ataskaitos dėl socialinės integracijos 10-yje naujų valstybių narių ir valstybėms narėms numatytus ateities uždavinius, nurodytus 2005 m. bendroje socialinės apsaugos ir socialinės integracijos ataskaitoje.

[9] Jos tai gali padaryti metinėse nacionalinėse Lisabonos reformos programose.

[10] Išsamesnės informacijos apie konferenciją, įskaitant akademinę studiją, galima rasti adresu http://www.ceps.lu/eu2005%5Flu/inclusion .