27.1.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 24/14


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

2012 m. sausio 25 d.

dėl taisyklių, taikytinų veterinariniams patikrinimams, kurie turi būti atliekami iš trečiųjų šalių į tam tikrus Prancūzijos užjūrio departamentus įvežant gyvus gyvūnus ir gyvūninius produktus

(pranešta dokumentu Nr. C(2012) 222)

(Tekstas autentiškas tik prancūzų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

(2012/44/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvą 91/496/EEB, nustatančią gyvūnų, įvežamų į Bendriją iš trečiųjų šalių, veterinarinio patikrinimo organizavimo principus ir iš dalies pakeičiančią direktyvas 89/662/EEB, 90/425/EEB ir 90/675/EEB (1), ypač į jos 13 straipsnį,

atsižvelgdama į 1997 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvą 97/78/EB, nustatančią principus, reglamentuojančius iš trečiųjų šalių į Bendriją įvežamų produktų veterinarinių patikrinimų organizavimą (2), ypač į jos 18 straipsnį,

kadangi:

(1)

direktyvose 91/496/EEB ir 97/78/EB nurodyti specialūs visų Sąjungai skirtų gyvų gyvūnų ir gyvūninių produktų siuntų iš trečiųjų šalių veterinarinių patikrinimų, atliekamų Sąjungos patvirtintame pasienio kontrolės poste, reikalavimai;

(2)

Direktyvos 91/496/EEB 13 straipsniu leidžiama taikyti specialias patikrinimų, kurie turi būti atliekami į atokias valstybių narių dalis importuojant gyvus gyvūnus, skerstinus vietos gyventojų vartojimui, ir veislinius ar produkcinius gyvūnus, taisykles. Pagal šias taisykles reikalaujama, kad Komisijai būtų pateikiami planai, kuriuose aprašytas būtinų atlikti patikrinimų pobūdis. Šiuose planuose turi būti nurodyti patikrinimai, atliekami siekiant užtikrinti, kad į susijusius atokius regionus įvežti gyvūnai arba iš jų gauti produktai jokiu būdu nebūtų siunčiami į kitas Sąjungos teritorijos dalis;

(3)

Direktyvos 97/78/EB 18 straipsniu leidžiama taikyti specialias patikrinimų, kuriuos būtina atlikti į atokias, be kita ko, Prancūzijos Respublikos dalis importuojant gyvūninius produktus, skirtus vietos vartojimui, taisykles. Šiomis taisyklėmis reikalaujama, kad Komisijai būtų pateikiami planai, kuriuose aprašytas būtinų atlikti patikrinimų pobūdis. Šiuose planuose turi būti nurodyti patikrinimai, atliekami siekiant užtikrinti, kad į susijusius atokius regionus įvežti gyvūniniai produktai jokiu būdu nebūtų siunčiami į kitas Sąjungos teritorijos dalis;

(4)

2004 m. sausio 22 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 136/2004, nustatančiame produktų, importuojamų iš trečiųjų šalių, veterinarinių patikrinimų Bendrijos pasienio veterinarijos postuose tvarką (3), ir 2004 m. vasario 18 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 282/2004, nustatančiame gyvūnų, įvežamų į Bendriją iš trečiųjų šalių, deklaravimo ir veterinarinio patikrinimo dokumentą (4), nurodyta gyvūninių produktų ir gyvų gyvūnų deklaravimo ir veterinarinių patikrinimų tvarka ir bendrieji veterinarijos įvežimo dokumentai (toliau – BVĮD), kurie turi būti naudojami tokių siuntų veterinarinių patikrinimų rezultatams įforminti;

(5)

Prancūzijos valdžios institucijos Komisijai pateikė atitinkamus tam tikrų Prancūzijos užjūrio departamentų Gvadelupos, Martinikos ir Prancūzijos Gvianos įvežimo punktų planus;

(6)

Prancūzijos planuose nurodyta, kad visos importuoti skirtos gyvų gyvūnų ir gyvūninių produktų siuntos turi būti pristatytos paskirtuose departamentų įvežimo punktuose, kuriuose atliekami tų siuntų veterinariniai patikrinimai. Planuose nurodyta, kad juos įgyvendinus veiksmingai užkertamas kelias siuntų, neatitinkančių atitinkamų Sąjungos teisės aktų reikalavimų, siuntimui į kitas Sąjungos teritorijos dalis. Tai užtikrinama užantspauduojant importuoti į departamentus skirtų patvirtintų gyvų gyvūnų arba gyvūninių produktų BVĮD ir juose nurodant, kad minėti gyvūnai arba produktai yra skirti vartoti tik atitinkamo departamento teritorijoje. Importuotojams pranešama, kad šių gyvų gyvūnų, iš jų gautų produktų arba gyvūninių produktų negalima siųsti į kitas Sąjungos teritorijos dalis ir kad kompetentingos Prancūzijos užjūrio departamento valdžios institucijos tikrina, ar laikomasi šio reikalavimo, kai tvirtina vidaus prekybos pažymėjimus;

(7)

Prancūzijos planuose taip pat nurodyta patalpų infrastruktūra, kurią sudaro pakankamai didelės patalpos, kuriose galima higieniškai imti mėginius, ir įranga, reikalinga veterinariniams patikrinimams, kurie būtini siekiant patikrinti, ar gyvi gyvūnai ir gyvūniniai produktai atitinka Sąjungos visuomenės ir gyvūnų sveikatos reikalavimus, atlikti. Be to, esama patalpų ir šaldymo sandėlių, skirtų atrinktoms, sulaikytoms ar vietoje arba papildomai tikrinamoms gyvų gyvūnų siuntoms laikyti ir tinkamų patalpų jiems laikyti laukiant atliekamų patikrinimų rezultatų;

(8)

Prancūzijos planuose nurodyta, kad yra pakankamai veterinarijos ir techninių darbuotojų, kad būtų atlikti veterinariniai patikrinimai, kaip nustatyta direktyvų 91/496/EEB ir 97/78/EB 4 straipsniuose ir remiantis Reglamento (EB) Nr. 136/2004 I priedo ir Reglamento (EB) Nr. 282/2004 nuostatomis;

(9)

paprastai turi būtų atliekami visų gyvūninių produktų siuntų veterinariniai patikrinimai, tačiau pagal Direktyvos 97/78/EB 10 straipsnį tam tikrų gyvūninių produktų fizinius patikrinimus galima atlikti rečiau; šie fiziniai patikrinimai ir atitinkamas jų dažnumas nurodyti 1994 m. gegužės 20 d. Komisijos sprendimo 94/360/EB dėl tam tikrų siuntų iš trečiųjų šalių fizinių patikrinimų periodiškumo sumažinimo pagal Tarybos direktyvą 90/675/EEB (5) I ir II prieduose. Atsižvelgiant į veterinarinius patikrinimus Sąjungos pasieniuose, šie rečiau atliekami patikrinimai gali būti taikomi veterinarinėms siuntoms, skirtoms trims Prancūzijos užjūrio departamentams;

(10)

pagal 2004 m. kovo 30 d. Komisijos sprendimu 2004/292/EB dėl TRACES sistemos įdiegimo (6) nustatytą Sąjungos prekybos kontrolės ir ekspertizės sistemą (TRACES) valstybės narės turi įdiegti ir pradėti taikyti TRACES sistemą visų pirma iš ne Sąjungos šalių importuojamoms gyvų gyvūnų ir gyvūninių produktų siuntoms;

(11)

importuojamiems gyviems gyvūnams ir gyvūniniams produktams taikant TRACES sistemą turi būti išduoti kiekvienos įvežamos siuntos BVĮD. Šie dokumentai turėtų būti naudojami siekiant užtikrinti, kad tokios importuojamos gyvų gyvūnų arba gyvūninių produktų siuntos nebūtų siunčiamos į kitas Sąjungos teritorijos dalis ir kad jos būtų skirtos tik vietos vartojimui;

(12)

todėl šiame sprendime turėtų būti nustatyti Prancūzijos užjūrio departamentų Gvadelupos, Martinikos ir Prancūzijos Gvianos įvežimo punktai ir nurodyti jų veiklos reikalavimai;

(13)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinant Direktyvos 91/496/EEB 13 straipsnį ir Direktyvos 97/78/EB 18 straipsnį įgalioti Prancūzijos užjūrio departamentų Gvadelupos, Martinikos ir Prancūzijos Gvianos įvežimo punktai išvardyti šio sprendimo priede.

2 straipsnis

1.   Už visus priede išvardytus įvežimo punktus yra atsakinga kompetentinga valdžios institucija, savo žinioje turinti valstybinių veterinarijos gydytojų ir paskirtų technikų, jei būtina.

2.   Visi įvežimo punktai turi visas gyvų gyvūnų arba gyvūninių produktų siuntų, kurias jie paskirti priimti, veterinariniams patikrinimams atlikti reikalingas patalpas, įrangą ir darbuotojus.

3 straipsnis

Importuotojas arba jo atstovas privalo:

1.

iš anksto pranešti kompetentingai už įvežimo punktą atsakingai valdžios institucijai apie atvežamą produktų siuntą, užpildydamas pirmąją BVĮD dalį pagal Reglamento (EB) Nr. 136/2004 2 straipsnį ir naudodamasis TRACES sistema pagal Sprendimo 2004/292/EB 3 straipsnį;

2.

prieš vieną darbo dieną pranešti kompetentingai valdžios institucijai, kur gyvi gyvūnai turi būti pristatyti, ir nurodyti atvežimo numerį, pobūdį ir numatomą laiką, užpildydamas pirmąją BVĮD dalį pagal Reglamento (EB) Nr. 282/2004 1 straipsnį ir naudodamasis TRACES sistema pagal Sprendimo 2004/292/EB 3 straipsnį;

3.

tvarkyti kompetentingos valdžios institucijos patvirtintą registrą, kuriame nurodomas importuojamų produktų arba gyvūnų skaičius ir pirkėjo (-ų) pavadinimas (vardas, pavardė) ir adresas;

4.

pranešti pirkėjui (-ams), kad importuoti iš gyvūnų gauti produktai arba gyvūniniai produktai yra skirti tik vietos vartojimui ir kad veisliniai bei produkciniai gyvūnai jokiu būdu negali būti siunčiami į kitas Sąjungos teritorijas;

5.

pranešti pirkėjui (-ams), kad perpardavimo atveju pirkėjas (-ai) privalo pranešti naujam (-iems) pirkėjui (-ams), kai pastarasis (-ieji) yra komercinės veiklos vykdytojas (-ai), kad produktai skirti tik vietos vartojimui ir kad veisliniai bei produkciniai gyvūnai jokiu būdu negali būti siunčiami į kitas Sąjungos teritorijos dalis.

4 straipsnis

1.   Valstybinis veterinarijos gydytojas, kuriam padeda technikai, atlieka patikrinimus įvežimo punktuose, išvardytuose šio sprendimo priede, remdamasis direktyvų 91/496/EEB ir 97/78/EB 4 straipsniais ir Reglamento (EB) Nr. 136/2004 I priedo ir Reglamento (EB) Nr. 282/2004 nuostatomis.

2.   Tam tikrų gyvūninių produktų fiziniai patikrinimai gali būti atliekami Sprendimo 94/360/EB I ir II prieduose nustatytu dažnumu.

3.   Valstybiniai veterinarijos gydytojai užtikrina, kad visi BVĮD pateikti duomenys apie importuoti skirtus gyvus gyvūnus ir gyvūninius produktus būtų pateikti TRACES sistemoje pagal Sprendimo 2004/292/EB 3 straipsnio 2 dalį.

4.   Valstybiniai veterinarijos gydytojai užtikrina, kad atlikus veterinarinius patikrinimus būtų užantspauduotas išduotas atitinkamas BVĮD siekiant nurodyti, kad gyvūnai arba gyvūniniai produktai gali būti skirti tik vietos vartojimui ir jokiu atveju negali būti siunčiami į kitas Sąjungos teritorijos dalis.

5.   Valstybinis veterinarijos gydytojas reguliariai tikrina importuotų gyvūnų arba gyvūninių produktų laikymo vietas, kad patikrintų, ar laikomasi visuomenės ir gyvūnų sveikatos reikalavimų ir ar siuntos neišsiųstos į kitas Sąjungos teritorijos dalis.

5 straipsnis

Direktyvos 91/496/EEB nuostatos, išskyrus 6 straipsnio nuostatas, ir Direktyvos 97/78/EB nuostatos, išskyrus 6 straipsnio nuostatas, toliau taikomos.

6 straipsnis

Prancūzijos valdžios institucijos imasi atitinkamų administracinių arba baudžiamųjų priemonių fiziniam ar juridiniam asmeniui pažeidus šį sprendimą.

7 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja 2012 m. kovo 1 d.

8 straipsnis

Sprendimas skirtas Prancūzijos Respublikai.

Priimta Briuselyje 2012 m. sausio 25 d.

Komisijos vardu

John DALLI

Komisijos narys


(1)  OL L 268, 1991 9 24, p. 56.

(2)  OL L 24, 1998 1 30, p. 9.

(3)  OL L 21, 2004 1 28, p. 11.

(4)  OL L 49, 2004 2 19, p. 11.

(5)  OL L 158, 1994 6 25, p. 41.

(6)  OL L 94, 2004 3 31, p. 63.


PRIEDAS

ĮGALIOTŲ ĮVEŽIMO PUNKTŲ SĄRAŠAS

1

2

3

4

5

Gvadelupa – port de Baie-Mahault

FR09600

P

HC, NHC

 

Gvadelupa – aéroport des Abymes

FR09600

A

HC, NHC-NT

 

Martinika – port de Fort-de-France

FR09700

P

HC, NHC-T(CH), NHC-NT

 

Martinika – aéroport Aimé Césaire

FR09700

A

HC-T(CH), HC-NT, NHC-T(CH), NHC-NT

O, E

Prancūzijos Gviana – St Georges de l’Oyapock

FR09800

R

HC, NHC

O

Pastabos ir santrumpos:

1

=

pavadinimas

2

=

vietinio veterinarijos padalinio TRACES kodas

3

=

tipas: A = oro uostas, P = uostas, R = keliai

4

=

Produktai:

HC

=

Visi žmonėms vartoti skirti produktai

NHC

=

Kiti žmonėms neskirti vartoti produktai

NT

=

Nėra temperatūros reikalavimų

T

=

Užšaldyti ir (arba) atšaldyti produktai

T(FR)

=

Užšaldyti produktai

T(CH)

=

Atšaldyti produktai

5

=

Gyvi gyvūnai:

E

=

registruoti arkliniai, kaip apibrėžta Direktyvoje 90/426/EEB (1)

O

=

kiti gyvi gyvūnai (įskaitant zoologijos sodo gyvūnus) nei E ir U (kanopiniai gyvūnai, kaip antai galvijai, kiaulės, avys, ožkos, laukiniai ir naminiai neporakanopiai)


(1)  1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 90/426/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių arklinių šeimos gyvūnų importą iš trečiųjų šalių ir jų judėjimą (OL L 224, 1990 8 18, p. 42).