įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 573/2007/EB dėl 2008–2013 m. strateginių gairių priėmimo

(tekstas autentiškas tik anglų, bulgarų, čekų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis)

atsižvelgdama į 2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 573/2007/EB dėl Europos pabėgėlių fondo 2008–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo ir panaikinantį Tarybos sprendimą 2004/904/EB (1), ypač į jo 17 straipsnį,

2008–2013 m. laikotarpio daugiametės programos prioritetų ir specialiųjų prioritetų gairės apibrėžiamos priede.

Šis sprendimas skirtas Airijai, Austrijos Respublikai, Belgijos Karalystei, Bulgarijos Respublikai, Čekijos Respublikai, Estijos Respublikai, Graikijos Respublikai, Ispanijos Karalystei, Italijos Respublikai, Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei, Kipro Respublikai, Latvijos Respublikai, Lenkijos Respublikai, Lietuvos Respublikai, Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei, Maltos Respublikai, Nyderlandų Karalystei, Portugalijos Respublikai, Prancūzijos Respublikai, Rumunijai, Slovakijos Respublikai, Slovėnijos Respublikai, Suomijos Respublikai, Švedijos Karalystei, Vengrijos Respublikai, Vokietijos Federacinei Respublikai.

PRIEDAS

Toliau išdėstytos strateginės gairės turi būti suvokiamos atsižvelgiant į veiksmingesnį migracijos srautų valdymą visais etapais, numatytais Tamperės Vadovų Taryboje 1999 m.

Visais Sprendimo Nr. 573/2007/EB 3 straipsnio 1 dalyje nurodytais fondo tikslais gairėmis visų pirma įgyvendinami Bendrijos prioritetai, kad būtų skatinamas bendros Europos prieglobsčio sistemos (toliau – BEPS) įdiegimas.

Galutinis BEPS tikslas yra sudaryti vienodas sąlygas taikant sistemą, kuria būtų užtikrinta, kad asmenims, kuriems tikrai reikia apsaugos, būtų suteikta aukšto lygio apsauga lygiavertėmis sąlygomis visose valstybėse narėse, o nustačius, kad asmenims nereikia apsaugos, su jais būtų elgiamasi sąžiningai ir veiksmingai.

Tokiomis aplinkybėmis Europos pabėgėlių fondas (toliau – Fondas) kaip pagalbinė priemonė padeda valstybėms narėms įgyvendinti ES prieglobsčio politiką. Konkrečiau, šio Fondo lėšomis gali būti papildomas, skatinamas ir spartinamas siekiamų tikslų įgyvendinamas, mažinami skirtumai ir didinami standartai.

Rengdamos daugiamečių programų projektus, turimus šio Fondo išteklius valstybės narės turėtų skirti finansuoti bent dviem pirmiesiems toliau išvardytiems prioritetams, o trečiasis prioritetas yra pasirenkamas.

1 PRIORITETAS: Bendrijos acquis prieglobsčio srityje nustatytų principų ir priemonių, įskaitant su integracijos tikslais susijusias sritis, įgyvendinimas

Tai turėtų padėti užtikrinti tinkamas priėmimo sąlygas, sąžiningas ir veiksmingas procedūras bei visapusišką ir visiems galiojantį Ženevos konvencijos taikymą Fondo tikslinėms grupėms, remiantis šiais Bendrijos teisės aktais:

a)	2003 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 343/2003, nustatančiu valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus (Dublino reglamentas) (1);

b)	2000 m. gruodžio 11 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2725/2000 dėl Eurodac sistemos sukūrimo pirštų atspaudams lyginti siekiant veiksmingiau taikyti Dublino konvenciją (Eurodac reglamentas) (2);

c)	2002 m. vasario 28 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 407/2002, nustatančiu tam tikras taisykles įgyvendinant Reglamentą (EB) Nr. 2725/2000 dėl Eurodac sistemos sukūrimo pirštų atspaudams lyginti, siekiant veiksmingiau taikyti Dublino konvenciją (3);

2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą (Laikinos apsaugos direktyva) (4);

e)	2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva 2003/9/EB, nustatančia minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo (Priėmimo sąlygų direktyva) (5);

f)	2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyva 2003/86/EB dėl teisės į šeimos sujungimą (6), kiek atitinkamos nuostatos yra susijusios su pabėgėliais;

g)	2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų (Priskyrimo direktyva) (7);

h)	2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyva 2005/85/EB, nustatančia būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse (Prieglobsčio procedūrų direktyva) (8).

Šioje srityje Bendrijos įnašas galėtų būti padidintas iki 75 % projektams, skirtiems įgyvendinti šiuos specialiuosius prioritetus:

(1)

veiksmai, kuriais siekiama atsižvelgti į ypatingus pažeidžiamų žmonių, pirmiausia nelydimų mažamečių poreikius, ir specifiškesnės priemonės, kuriomis siekiama geriau apibrėžti sąvokas ir valstybių narių taikomą tvarką nustatant pažeidžiamesnius prieglobsčio prašytojus ir tinkamai reaguoti į tokius poreikius;

(2)	veiksmai, dėl kurių pagerės asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, nustatymas ir (arba) prieglobsčio prašymų pasienyje tvarkymas, pirmiausia plėtojant specialias mokymo programas.

2 PRIORITETAS: Orientacinių priemonių ir vertinimo metodikos kūrimas siekiant įvertinti ir pagerinti prašymų suteikti tarptautinę apsaugą nagrinėjimo tvarką ir remti administracines struktūras joms stengiantis spręsti uždavinius, kilusius dėl glaudesnio praktinio bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis narėmis.

Šioje srityje Bendrijos įnašas galėtų būti padidintas iki 75 % projektams, skirtiems įgyvendinti šiuos specialiuosius prioritetus:

(1)	priemonės, skirtos atlikti nepriklausomą nacionalinės prieglobsčio sistemos darbo ir galimybių ją patobulinti peržiūrą;

(2)	priemonių, kuriomis siekiama nacionaliniu lygiu nuosekliau priimti sprendimus dėl acquis taikymo, pvz., siekiant, kad prieigą prie teisminės praktikos duomenų bazių turėtų visos atitinkamos suinteresuotosios šalys, kūrimas;

(3)	priemonės, skirtos didinti nacionalinių prieglobsčio tarnybų pajėgumą bendradarbiauti su kitų valstybių narių prieglobsčio tarnybomis, ir ypač rinkti, analizuoti ir vertinti informaciją apie kilmės šalis arba kilmės regionus, kad tokia informacija būtų galima keistis su kitomis valstybėmis narėmis.

3 PRIORITETAS: Priemonės, padedančios stiprinti valstybių narių ir trečiųjų šalių dalijimąsi atsakomybe (neprivalomas).

Visų pirma tai yra valstybių narių savanoriškų pastangų rėmimas perkeliant trečiųjų asmenų piliečius arba asmenis be pilietybės iš trečiosios šalies į valstybę narę, kurioje jiems leidžiama gyventi turint pabėgėlio statusą arba statusą, pagal nacionalinę ir Bendrijos teisę suteikiantį tokias pačias teises ir privilegijas kaip ir pabėgėlio statusas, ir perkeliant prieglobsčio prašytojus arba tarptautine apsauga besinaudojančius asmenis iš vienos valstybės narės į kitą.

Šioje srityje Bendrijos įnašas galėtų būti padidintas iki 75 % projektams, skirtiems įgyvendinti šiuos specialiuosius prioritetus:

(1)	veiksmai, susiję su asmenų iš šalies ar regiono, kuriame numatyta įgyvendinti regioninę apsaugos programą, persikėlimu;

(2)	veiksmai, kuriais prieglobsčio prašytojus arba tarptautine apsauga besinaudojančius asmenis siekiama perkelti iš valstybių narių, kurių prieglobsčio sistemos patiria ypatingą spaudimą.

(1) OL L 50, 2003 2 25, p. 1.

(2) OL L 316, 2000 12 15, p. 1.

(3) OL L 62, 2002 3 5, p. 1.

(4) OL L 212, 2001 8 7, p. 12.

(5) OL L 31, 2003 2 6, p. 18.

(6) OL L 251, 2003 10 3, p. 12.

(7) OL L 304, 2004 9 30, p. 12.

(8) OL L 326, 2005 12 13, p. 13.