Komisijos direktyva 96/46/EB

1996 m. liepos 16 d.

iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką

(tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvą 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką [1] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 96/12/EB [2], ypač į jos 18 straipsnį 2 dalį,

kadangi Direktyvos 91/414/EEB II ir III priedai nustato reikalavimus, taikomus atitinkamiems dokumentams, kuriuos turi pateikti pareiškėjai, kad veiklioji medžiaga būtų įrašyta į tos direktyvos I priedą ir kad būtų įregistruotas augalų apsaugos produktas;

kadangi būtina II ir III prieduose kaip galima tiksliau nurodyti pareiškėjams visas detales apie reikalaujamą informaciją, įskaitant tam tikrų duomenų gavimo aplinkybes, sąlygas ir techninius protokolus; kadangi šios nuostatos turėtų būti pateiktos kaip galima greičiau, kad pareiškėjai galėtų jomis naudotis rengdami savo dokumentus;

kadangi šiuo metu gali būti patikslinti duomenų reikalavimai dėl II priedo A dalies 4 skirsnyje numatytos veikliosios medžiagos analizės metodų;

kadangi šiuo metu gali būti patikslinti ir duomenų reikalavimai dėl III priedo A dalies 5 skirsnyje numatyto augalų apsaugos produkto analizės metodų;

kadangi šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Augalų sveikatos nuolatinio komiteto išvadas,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyva 91/414/EEB iš dalies keičiama taip:

1) II priedo A dalies skirsnis "4. Analizės metodai" pakeičiamas šios direktyvos I priedu;

2) III priedo A dalies skirsnis "5. Analizės metodai" pakeičiamas šios direktyvos II priedu.

2 straipsnis

Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 1997 m. balandžio 30 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja 1996 m. gegužės 1 d.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1996 m. liepos 16 d.

Komisijos vardu

Franz Fischler

Komisijos narys

[1] OL L 230, 1991 8 19, p. 1.

[2] OL L 65, 1996 3 15, p. 20.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

"4. ANALIZĖS METODAI

Įžanga

Šio skirsnio nuostatos taikomos tik analizės metodams, reikalingiems preparatų kontrolei ir monitoringui po registracijos.

Pareiškėjas turi pagrįsti, kodėl taikomas tam tikras analizės metodas šioje direktyvoje reikalaujamiems duomenims rinkti, arba kitais tikslais; jei būtina, remiantis tais pačiais reikalavimais, šių metodų pagrindu bus sukurta atskira metodika dėl kontrolės ir monitoringo po registracijos.

Turi būti pateikti metodų aprašymai, kurie turi apimti išsamų naudotos įrangos, medžiagų ir sąlygų aprašymą.

Šie metodai turi būti kiek galima lengviau pritaikomi ir pigesni, o jiems naudojama įranga turi būti visiems prieinama.

Šiame skirsnyje naudojamos sąvokos:

Priemaišos | Bet kuri sudėtinė medžiaga, išskyrus grynąją veikliąją medžiagą, gamykloje pagamintoje veikliojoje medžiagoje (įskaitant neaktyviuosius izomerus), atsirandanti gamybos proceso metu arba skylant saugojimo laikotarpiu |

Svarbios priemaišos | Priemaišos, svarbios toksikologiniu ir (arba) ekotoksikologiniu ar aplinkosauginiu požiūriu |

Daug priemaišų | Priemaišos, kurių kiekis gamykloje pagamintoje veikliojoje medžiagoje sudaro ≥ 1 g/kg |

Metabolitai | Metabolitus sudaro produktai, atsirandantys po veikliosios medžiagos skilimo ar reakcijos |

Svarbūs metabolitai | Metabolitai, svarbūs toksikologiniu ir (arba) ekotoksikologiniu ar aplinkos apsaugos požiūriu |

Pareikalavus, reikia pateikti šiuos pavyzdžius:

i) grynosios veikliosios medžiagos analizės standartus;

ii) gamykloje pagamintos veikliosios medžiagos pavyzdžius;

iii) atitinkamų metabolitų ir visų kitų sudedamųjų dalių, įeinančių į likučių apibrėžimą, analizės standartus;

iv) jei įmanoma, etaloninių medžiagų, naudojamų atitinkamoms priemaišoms nustatyti, pavyzdžius.

4.1. Gamykloje pagamintos veikliosios medžiagos analizės metodai

Šiame punkte taikomi šie sąvokų apibrėžimai:

i) specifiškumas

Specifiškumas yra metodu numatyta galimybė atskirti nustatomą analitę nuo kitų medžiagų.

ii) linijiškumas

Linijiškumas yra apibrėžiamas kaip galimybė, taikant šį metodą, tam tikrame diapazone gauti priimtiną linijinę koreliaciją tarp rezultatų ir analitės koncentracijos bandiniuose.

iii) tikslumas

Metodo tikslumas apibrėžiamas kaip laipsnis, kuriuo nustatytasis analitės dydis bandinyje atitinka priimtą kontrolinį dydį (pvz., ISO 5725).

iv) preciziškumas

Preciziškumas apibrėžiamas kaip nepriklausomų bandymų rezultatų, gautų nustatytomis sąlygomis, artumas.

Pakartojamumas: preciziškumas pakartojamumo sąlygomis, t. y., sąlygomis, kai praėjus nedideliam laiko tarpui toje pačioje laboratorijoje, tas pats operatorius, taikydamas tą patį metodą, bandymui naudodamas identišką medžiagą toje pačioje laboratorijoje, gauna nepriklausomų bandymų rezultatus.

Atkuriamumo nereikalaujama gamykloje pagamintai veikliajai medžiagai (atkuriamumo apibrėžimą žr. ISO 5725).

4.1.1. Reikia nurodyti visapusiškai apibūdintus metodus, kuriais būtų galima nustatyti grynąją veikliąją medžiagą gamykloje pagamintoje veikliojoje medžiagoje, kaip nurodyta dokumentuose, pateiktuose pagrįsti įrašymą į Direktyvos 91/414/EEB I priedą. Reikia informuoti, ar galima taikyti galiojančius Cipac metodus.

4.1.2. Taip pat reikia nurodyti metodus, taikomus nustatant svarbias ir (arba) atitinkamas priemaišas bei priedus (pvz., stabilizatorius) gamykloje pagamintoje veikliojoje medžiagoje.

4.1.3. Specifiškumas, linijiniškumas, tikslumas ir pakartojamumas

4.1.3.1. Reikia įrodyti nurodytų metodų specifiškumą ir apie tai pranešti. Be to, reikia nustatyti, kokią įtaką turi kitos medžiagos, esančios gamykloje pagamintoje veikliojoje medžiagoje, (pvz., izomerai, priemaišos ar priedai).

Vertinant metodų, siūlomų taikyti nustatant grynąją veikliąją medžiagą gamykloje pagamintoje veikliojoje medžiagoje, tikslumą, kitų sudėtinių dalių įsikišimus galima laikyti sistemingomis klaidomis, tačiau jei kitos sudėtinės dalys prisideda prie viso nustatyto kiekio daugiau negu ± 3 %, reikia paaiškinti, kodėl kiekvienas iš jų atsiranda. Taip pat reikia nurodyti, kokią įtaką kitos sudėtinės dalys daro metodams, taikomiems nustatant priemaišas.

4.1.3.2. Būtina nustatyti siūlomų metodų linijiniškumą tam tikrame diapazone ir apie jį pranešti. Nustatant grynąją veikliąją medžiagą, į kalibracinį diapazoną turi įeiti (mažiausiai 20 %) didžiausias ir mažiausias nominalus analitės kiekis atitinkamame analizės tirpale. Kalibruojant du kartus, kiekvieną kartą reikia tyrimus atlikti trijose ar daugiau koncentracijų. Alternatyviai, galima imti penkias koncentracijas, kiekvieną iš jų laikant atskiru matavimu. Pateikiamuose pranešimuose apie metodus turi būti kalibravimo linijos lygtis ir koreliacijos koeficientas, taip pat ir išsami bei reikiamai sužymėta analizės dokumentacija, pvz. chromatogramos.

4.1.3.3. Metodams, taikomiems nustatant grynąją veikliąją medžiagą svarbias ir (arba) atitinkamas priemaišas gamykloje pagamintoje veikliojoje medžiagoje, reikalingas tikslumas.

4.1.3.4. Metodo, taikomo iš esmės nustatyti grynąją veikliąją medžiagą, pakartojamumui nustatyti dažniausiai reikia atlikti bent penkis tyrimus. Reikia pranešti, koks gautas santykinis standartinis nuokrypis ( % RSD). Anomalines reikšmes, nustatytas reikiamu metodu (pvz. Dixons ir Grubbs bandymu), galima atmesti. Kai anomalinės reikšmės atmetamos, tai reikia aiškiai nurodyti. Reikia pasistengti paaiškinti atskirų anomalinių reikšmių atsiradimo priežastis.

4.2. Likučių nustatymo metodai

Metodai turi būti tokie, kad jais būtų galima nustatyti veikliąją medžiagą ir (arba) atitinkamus metabolitus. Eksperimentiniu būdu reikia nustatyti kiekvieno metodo ir kiekvienos atitinkamos matricos specifiškumą, preciziškumą, regeneravimą ir nustatymo ribą, ir apie tai pranešti.

Iš esmės, siūlomi likučių metodai turėtų būti įvairių rūšių likučių metodai; turi būti įvertintas standartinis metodas įvairių rūšių likučiams nustatyti ir pranešta apie jo tinkamumą likučiams nustatyti. Kai siūlomais likučių nustatymo metodais negalima nustatyti įvairių jų rūšių arba negalima suderinti su kitais metodais, reikia pasiūlyti alternatyvų metodą. Jei dėl šio reikalavimo reikia taikyti itin daug metodų atskiroms sudėtinėms medžiagoms nustatyti, galima taikyti bendrą vidurkio metodą.

Šiame skirsnyje taikomi šie sąvokų apibrėžimai:

i) specifiškumas

Specifiškumas yra metodu numatyta galimybė, kad nustatoma analitė bus atskirta nuo kitų medžiagų.

ii) preciziškumas

Preciziškumas apibrėžiamas kaip atskirų bandymo rezultatų, gautų nustatytomis sąlygomis, artumas.

Pakartojamumas: preciziškumas pakartojamumo sąlygomis, t. y., sąlygomis, kai praėjus nedideliam laiko tarpui toje pačioje laboratorijoje, tas pats operatorius, taikydamas tą patį metodą, bandymui naudodamas identišką medžiagą toje pačioje laboratorijoje, gauna nepriklausomų bandymų rezultatus.

Atkuriamumas: Kadangi apskritai atkuriamumo apibrėžimas atitinkamuose leidiniuose (pavyzdžiui, ISO 5725) nėra taikomas likučių analizės metodams, atkuriamumas šioje direktyvoje apibrėžiamas kaip regeneravimo atkuriamumo patvirtinimas pagal tipines matricas ir tipiniu lygiu bent vienoje laboratorijoje, kuri yra nepriklausoma nuo tos laboratorijos, kuri yra anksčiau patvirtinusi tyrimą (ši nepriklausoma laboratorija gali priklausyti tai pačiai įmonei) (nepriklausomos laboratorijos patvirtinimas).

iii) regeneravimas

Veikliosios medžiagos ar atitinkamų metabolitų kiekis (procentais), dedamas į pradinį atitinkamos matricos bandinį, kuriame nėra susekamo analitės lygio.

iv) nustatymo riba

Nustatymo riba (dažnai vadinama apskaičiavimo riba) apibrėžiama kaip mažiausia ištirta koncentracija, kurioje pasiekiamas priimtinas vidutinis regeneravimas (paprastai nuo 70 % iki 110 %, pageidautina esant santykiniam standartiniam nuokrypiui 20 %; tam tikrais pateisinamais atvejais gali būti priimtinos mažesnės ar didesnės vidutinio regeneravimo normos bei didesni santykiniai standartiniai nuokrypiai).

4.2.1. Likučiai augaluose, augaliniuose produktuose, maisto produktuose (augalinės ar gyvulinės kilmės), pašaruose ir (arba) ant jų.

Nurodyti metodai turi būti tinkami nustatyti visas sudėtines medžiagas, įtrauktas į likučių apibrėžimą, kuris nurodytas pagal 6 skirsnio 6.1. ir 6.2. punktų nuostatas, kad valstybės narės galėtų nustatyti, ar laikomasi nustatytų MRL arba nustatyti pašalinamus likučius.

Metodų specifiškumas turi sudaryti galimybę nustatyti visas sudėtines dalis, įtrauktas į likučių apibrėžimą, kuris turės būti nustatytas, jei reikia, taikant papildomą patvirtinamąjį metodą.

Turi būti nustatytas pakartojamumas ir apie jį pranešta. Kartotiniai bandiniai gali būti parengti iš bendro natūralioje lauke apdoroto bandinio, kuriame susidarė likučiai. Alternatyviai kartotiniai bandiniai gali būti parengti iš bendrai neapdoroto bandinio su kontroliniu variantu, įtvirtintu tam tikru lygiu.

Būtina pranešti rezultatus, kuriuos patvirtino nepriklausoma laboratorija.

Būtina nustatyti nustatymo ribą, įskaitant atskirą ir vidutinį regeneravimą, ir apie tai pranešti. Eksperimentu reikia nustatyti bendrą santykinį standartinį nuokrypį, taip pat ir kiekvieno sutvirtinimo lygio santykinį standartinį nuokrypį ir apie tai pranešti.

4.2.2. Likučiai dirvoje

Reikia nurodyti dirvos analizės metodus, taikomus nustatant junginius ir (arba) atitinkamus metabolitus.

Metodų specifiškumas turi sudaryti galimybę nustatyti pagrindinį junginį ir (arba) atitinkamus metabolitus, jei reikia, taikant papildomą patvirtinamąjį metodą.

Reikia nustatyti pakartojamumą, regeneravimą ir nustatymo ribą, įskaitant atskirą ir vidutinį regeneravimą, ir apie tai pranešti. Eksperimentu reikia nustatyti bendrą santykinį standartinį nuokrypį, taip pat kiekvieno sutvirtinimo lygio santykinį standartinį nuokrypį ir apie tai pranešti.

Siūloma nustatymo riba negali viršyti koncentracijos, svarbios poveikio atsitiktinai paveiktiems organizmams arba fitotoksinio poveikio požiūriu. Paprastai siūloma nustatymo riba neturėtų viršyti 0,05 mg/kg.

4.2.3. Likučiai vandenyje (įskaitant geriamąjį vandenį, gruntinį ir paviršinį vandenį)

Reikia nurodyti vandens analizės metodus pagrindiniams junginiams ir (arba) atitinkamiems metabolitams.

Metodų specifiškumas turi sudaryti galimybę nustatyti pagrindinį junginį ir (arba) atitinkamus metabolitus, jei reikia, taikant papildomą patvirtinamąjį metodą.

Reikia nustatyti pakartojamumą, regeneravimą ir nustatymo ribą, įskaitant atskirą ir vidutinį regeneravimą, ir apie tai pranešti. Eksperimentu reikia nustatyti bendrą santykinį standartinį nuokrypį, taip pat kiekvieno sutvirtinimo lygio santykinį standartinį nuokrypį ir apie tai pranešti.

Geriamajam vandeniui siūloma nustatymo riba neturi viršyti 0,1 g/l. Paviršinio vandens siūloma nustatymo riba neturi viršyti koncentracijos, kuri turi poveikį atsitiktinai paveiktiems organizmams.

4.2.4. Likučiai ore

Reikia nurodyti veikliosios medžiagos ir (arba) atitinkamų metabolitų, susiformavusių po panaudojimo ore, analizės metodus, jeigu negalima įrodyti, kad sąlytis su operatoriais, darbuotojais ar pašaliniais asmenimis nėra įmanomas.

Metodo specifiškumas turi sudaryti galimybę nustatyti pagrindinį junginį ir (arba) atitinkamus metabolitus, jei reikia, taikant papildomą patvirtinamąjį metodą.

Reikia nustatyti pakartojamumą, regeneravimą ir nustatymo ribą, įskaitant atskirą ir vidutinį regeneravimą, ir apie tai pranešti. Eksperimentu reikia nustatyti bendrą santykinį standartinį nuokrypį, taip pat kiekvieno sutvirtinimo lygio santykinį standartinį nuokrypį, ir apie tai pranešti.

Siūlant nustatymo ribą, reikia remtis atitinkamais ribiniais dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į sveikatos apsaugą, arba atitinkamus sąlyčio lygius.

4.2.5. Likučiai kūno skysčiuose ir audiniuose

Kai veiklioji medžiaga klasifikuojama kaip toksiška arba labai toksiška, reikia nurodyti atitinkamus analizės metodus.

Metodo specifiškumas turi sudaryti galimybę nustatyti pagrindinį junginį ir (arba) atitinkamus metabolitus, jei reikia, taikant papildomą patvirtinamąjį metodą.

Reikia nustatyti pakartojamumą, regeneravimą ir nustatymo ribą, įskaitant atskirą ir vidutinį regeneravimą, ir apie tai pranešti. Eksperimentu reikia nustatyti bendrą santykinį standartinį nuokrypį, taip pat kiekvieno sutvirtinimo lygio santykinį standartinį nuokrypį, ir apie tai pranešti."

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

"5. ANALIZĖS METODAI

Įžanga

Šio skirsnio nuostatos taikomos tik analizės metodams, reikalingiems preparatų kontrolei ir monitoringui po registracijos.

Pareiškėjas turi pagrįsti, kodėl taikomas tam tikras analizės metodas šioje direktyvoje reikalaujamiems duomenims rinkti, arba kitais tikslais; jei būtina, remiantis tais pačiais reikalavimais, šių metodų pagrindu bus sukurta atskira metodika dėl kontrolės ir monitoringo po registracijos.

Turi būti pateikti metodų aprašymai, kurie turi apimti išsamų naudotos įrangos, medžiagų ir sąlygų aprašymą.

Šie metodai turi būti kiek galima lengviau pritaikomi ir pigesni, o jiems naudojama įranga turi būti visiems prieinama.

Šiame skirsnyje naudojamos sąvokos:

Priemaišos | Bet kuri sudėtinė medžiaga, išskyrus grynąją veikliąją medžiagą, gamykloje pagamintoje veikliojoje medžiagoje (įskaitant neaktyviuosius izomerus), atsirandanti gamybos proceso metu arba skylant saugojimo laikotarpiu |

Svarbios priemaišos | Priemaišos, svarbios toksikologiniu ir (arba) ekotoksikologiniu ar aplinkosauginiu požiūriu |

Metabolitai | Metabolitus sudaro produktai, atsirandantys po veikliosios medžiagos skilimo ar reakcijos |

Svarbūs metabolitai | Metabolitai, svarbūs toksikologiniu ir (arba) ekotoksikologiniu ar aplinkos apsaugos požiūriu |

Pareikalavus, reikia pateikti šiuos pavyzdžius:

i) preparato pavyzdžius;

ii) grynosios veikliosios medžiagos analizės standartus;

iii) gamykloje pagamintos veikliosios medžiagos pavyzdžius;

iv) atitinkamų metabolitų ir visų kitų sudedamųjų dalių, įeinančių į likučių apibrėžimą, analizės standartus;

v) jei įmanoma, pamatinių medžiagų, naudojamų atitinkamoms priemaišoms nustatyti, pavyzdžius.

Sąvokų apibrėžimus žr. II priedo 4 skirsnio 4.1 ir 4.2 punktuose.

5.1. Preparato analizės metodai

5.1.1. Būtina nurodyti išsamiai apibūdintus metodus, taikomus nustatant veikliąją medžiagą preparate. Jei į preparato sudėtį įeina daugiau nei viena veiklioji medžiaga, turėtų būti nurodytas metodas, kuriuo būtų galima nustatyti kiekvieną veikliąją medžiagą. Jei bendras metodas nenurodytas, turi būti nurodytos techninės priežastys. Reikia pranešti, ar galima taikyti galiojančius Cipac metodus.

5.1.2. Metodus, taikomus atitinkamoms priemaišoms preparate nustatyti, reikia nurodyti tada, kai preparato sudėtis yra tokia, kad teoriškai galima numatyti, jog tokios priemaišos gali susidaryti gamybos procese arba skylant saugojimo metu.

Jei reikia, turi būti nurodyti metodai formuliantams ar formuliantų sudedamosioms dalims preparate nustatyti.

5.1.3. Specifiškumas, linijiniškumas, tikslumas ir pakartojamumas

5.1.3.1. Turi būti įrodytas nurodytų metodų specifiškumas ir apie tai pranešta. Be to, turi būti nustatytas kitų preparate esančių medžiagų atsiradimo mastas.

Vertinant siūlomų metodų tikslumą, kitų sudėtinių medžiagų poveikį galima laikyti sistemingomis klaidomis, tačiau jei kitos sudėtinės sudaro daugiau negu ± 3 % viso nustatyto kiekio, reikia paaiškinti, kodėl kiekvienas iš jų atsiranda.

5.1.3.2. Turi būti nustatytas siūlomų metodų linijiniškumas tam tikrame diapazone ir apie jį pranešta. Kalibracinis diapazonas turi apimti (mažiausiai 20 %) didžiausią ir mažiausią nominalų analitės kiekį atitinkamuose preparato analizės tirpaluose. Kalibruojant du kartus, kiekvieną kartą bandymus reikia atlikti trijose ar daugiau koncentracijų. Alternatyviai, galima imti penkias koncentracijas, kurių kiekviena laikoma atskiru matavimu. Pateikiamuose pranešimuose turi būti kalibravimo linijos lygtis ir koreliacijos koeficientas, taip pat ir išsami bei reikiamai sužymėta analizės dokumentacija, pvz. chromatogramos.

5.1.3.3. Tikslumo paprastai reikia tik tiems metodams, kurie taikomi nustatant grynąją veikliąją medžiagą ir svarbias priemaišas preparate.

5.1.3.4. Pakartojamumui, iš esmės, reikia atlikti bent penkis tyrimus. Reikia pranešti, koks gautas santykinis standartinis nuokrypis ( % RSD). Anomalines reikšmes, nustatytas reikiamu metodu (pvz., Dixons ir Grubbs bandymu), galima atmesti. Kai anomalinės reikšmės atmetamos, tai reikia aiškiai nurodyti. Reikia pasistengti paaiškinti atskirų anomalinių reikšmių atsiradimo priežastis.

5.2. Analizės metodai likučiams nustatyti

Analizės metodus, taikomus likučiams nustatyti, reikia nurodyti visais atvejais, jei neįmanoma įrodyti, kad galima taikyti jau nurodytus metodus pagal II priedo 4 skirsnio 4.2. punkto reikalavimus.

Taikomos II priedo 4 skirsnio 4.2. punkto nuostatos."

--------------------------------------------------