Konsoliduotas TEKSTAS: 31978L0318 — LT

TARYBOS DIREKTYVA

1977 m. gruodžio 21 d.

dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių stiklo valytuvus ir apliejiklius, suderinimo

(78/318/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač jos 100 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę ( 1 ),

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 2 ),

kadangi techniniai reikalavimai, kuriuos motorinės transporto priemonės turi atitikti pagal nacionalinius teisės aktus, inter alia, siejasi su motorinių transporto priemonių priekinio stiklo valytuvais ir apliejikliais;

kadangi šie reikalavimai pavienėse valstybėse narėse skiriasi; kadangi dėl to būtina, kad visos valstybės narės arba papildytų, arba vietoje galiojančių jose nuostatų priimtų vienodus reikalavimus, ypač siekdamos, kad EEB tipo patvirtinimo tvarka, kuri buvo svarstoma 1970 m. vasario 6 d. Tarybos direktyvoje 70/156/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimą, suderinimo ( 3 ) su pakeitimais, padarytais Direktyva 78/315/EEB ( 4 ), galėtų būti taikoma kiekvienam transporto priemonės tipui;

kadangi techninius reikalavimus pageidautina parengti taip, kad jais būtų siekiama tų pačių tikslų kaip ir šios srities JTO Europos ekonominės komisijos veikla;

kadangi tie reikalavimai taikomi M1 kategorijos motorinėms transporto priemonėms (tarptautinė motorinių transporto priemonių klasifikacija pateikta Direktyvos 70/156/EEB I priede);

kadangi derinant nacionalinius įstatymus, reglamentuojančius motorinėmis transporto priemones, abipusiškai pripažįstamos kiekvienos valstybės narės patikros, atliktos pagal bendrus reikalavimus;

kadangi priekinio stiklo valytuvų ir apliejiklių sistemos jau parduodamos ir atskirai, ir įrengtos transporto priemonėje; kadangi, jeigu stiklo valytuvus ir apliejiklius, prieš juos įrengiant transporto priemonėje, būtų galima patikrinti, tada laisvą tų įtaisų judėjimą būtų galima paspartinti įdiegiant tų sistemų EEB tipo patvirtinimą, atsižvelgiant į Direktyvos 70/156/EEB 9a straipsnyje apibrėžtą atskirąjį techninį mazgą,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Šioje direktyvoje „transporto priemonė“ – tai kiekviena turinti bent keturis ratus, skirta naudoti kelyje M1 kategorijos ( ►M1 apibrėžta Direktyvos 70/156/EEB II A priede ◄ ) motorinė transporto priemonė, kurios maksimalus konstrukcinis greitis viršija 25 km/h.

2 straipsnis

Jokia valstybė narė negali atsisakyti suteikti EEB tipo arba nacionalinį tipo patvirtinimą transporto priemonei dėl priežasčių, susijusių su jos priekinio stiklo valytuvais arba apliejikliais, jeigu:

— ta transporto priemonė atitinka ►M1 atitinkamų priedų ◄ reikalavimus dėl priekinio stiklo valytuvų ir apliejiklių,

— atskiruoju techniniu mazgu, ►M1 apibrėžtu (-am) Direktyvos 70/156/EEB 2 straipsnyje ◄ , laikomi priekinio stiklo apliejikliai atitinka atitinkamus I priede nustatytus reikalavimus,

— toje transporto priemonėje įrengti priekinio stiklo valytuvai ir apliejikliai, kuriems kaip atskirajam techniniam mazgui, ►M1 apibrėžtu (-am) Direktyvos 70/156/EEB 2 straipsnyje ◄ , buvo suteiktas tipo patvirtinimas ir kurie buvo įrengti pagal I priedo 6.2.5 punkte nustatytus reikalavimus.

3 straipsnis

1. Jokia valstybė narė negali atsisakyti arba uždrausti parduoti, registruoti, pradėti eksploatuoti ar naudoti jokios transporto priemonės dėl priežasčių, susijusių su:

— jos priekinio stiklo valytuvais ir apliejikliais, jeigu tie įtaisai atitinka ►M1 atitinkamuose prieduose ◄ nustatytus reikalavimus,

— jos priekinio stiklo valytuvais ir apliejikliais, jeigu jiems kaip atskirajam techniniam mazgui, ►M1 apibrėžtu (-am) Direktyvos 70/156/EEB 2 straipsnyje ◄ , buvo suteiktas tipo patvirtinimas ir jeigu jie buvo įrengti pagal I priedo 6.2.5 punkte nustatytus reikalavimus.

2. Jokia valstybė narė kokių nors priekinio stiklo valytuvų ir apliejiklių, kurie ►M1 pagal Direktyvos 70/156/EEB 2 straipsnyje pateiktą apibrėžimą ◄ laikomi atskiruoju techniniu mazgu, negali uždrausti pateikti į rinką, jeigu priekinio stiklo valytuvai ir apliejikliai atitinka tipo, kuriam, kaip apibrėžta 2 straipsnio 2 įtraukoje, buvo suteiktas tipo patvirtinimas, reikalavimus.

4 straipsnis

Tipo patvirtinimą suteikusi valstybė narė imasi būtinų priemonių, kad būtų užtikrinta, jog jai būtų pranešta apie kiekvieną I priedo ►M1 2.1 skirsnyje ◄ nurodyto sudėtinės dalies arba techninės charakteristikos pakeitimą. Tos valstybės narės kompetentingos institucijos sprendžia, ar su modifikuotu transporto priemonės tipu turėtų būti daromi nauji modifikuoto transporto priemonės tipo bandymai ir ar turėtų būti parengta nauja ataskaita. Jeigu tų bandymų metu nustatoma, kad šios direktyvos reikalavimų nesilaikoma, leidimas taikyti pakeitimą nesuteikiamas.

5 straipsnis

Visi būtini pakeitimai, kad ►M1 priedų ◄ reikalavimai būtų sutvarkyti taip, jog būtų atsižvelgta į technikos pažangą, priimami pagal Direktyvos 70/156/EEB 13 straipsnyje nustatytą tvarką.

Tačiau ta tvarka netaikoma pakeitimams, kuriais diegiami reikalavimai valytuvams ir apliejikams, išskyrus priekinio stiklo valytuvus.

6 straipsnis

1. Valstybės narės priima nuostatas, būtinas šios direktyvos įgyvendinimui, per 18 mėnesių nuo jos paskelbimo ir apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

2. Valstybės narės užtikrina, kad šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinių įstatymų nuostatų tekstai būtų perduoti Komisijai.

7 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

PRIEDŲ SĄRAŠAS

I priedas.	►M1 Taikymo sritis, apibrėžimai, paraiška dėl EEB tipo patvirtinimo, EEB tipo patvirtinimo suteikimas, specifikacijos, bandymo tvarka, ženklinimas, patvirtinimų pakeitimai, produkcijos atitiktis ◄ ►M1 ◄ .
II priedas.	Tvarka „H“ taškui ir tikrajam sėdynės atlošo kampui nustatyti bei santykinei R ir H taškų padėčiai bei skaičiuojamojo ir tikrojo sėdynės atlošo kampų santykiui patikrinti ►M1 ◄ .
III priedas.	Pirminių transporto priemonės atskaitos taškų ir trimačio koordinačių tinklelio matmenų santykių nustatymo metodas ►M1 ◄ .
IV priedas.	M1 kategorijos transporto priemonių priekinių stiklų regėjimo laukų nustatymo pagal V taškus metodika, atsižvelgiant į V taškus ►M1 ◄ .
V priedas.	Atliekant bandymus su priekinio stiklo valytuvais ir apliejikliais naudojamo mišinio aprašas ►M1 ◄ .
VI priedas.	►M1 Informacinis dokumentas (transporto priemonė) ◄ .
VII priedas.	►M1 Informacinis dokumentas (atskirasis techninis mazgas) ◄ .
▼M1
VIII priedas.	Tipo patvirtinimo liudijimas (transporto priemonė)
IX priedas.	Tipo patvirtinimo liudijimas (atskirasis techninis mazgas)
▼B

I PRIEDAS

TAIKYMO SRITIS, APIBRĖŽIMAI, PARAIŠKA DĖL EEB TIPO PATVIRTINIMO, EEB TIPO PATVIRTINIMO SUTEIKIMAS, SPECIFIKACIJOS, BANDYMO TVARKA, ŽENKLINIMAS, PATVIRTINIMŲ PAKEITIMAI, PRODUKCIJOS ATITIKTIS

1. TAIKYMO SRITIS

1.1.

Ši direktyva taikoma priekiniam M1 kategorijos transporto priemonių vairuotojų 180 o regėjmo laukui.

1.1.1.

Šios direktyvos tikslas – nurodant M1 kategorijos transporto priemonių priekinio stiklo valytuvų ir apliejiklių reikalavimus užtikrinti tinkamą matomumą esant nepalankioms sąlygoms.

1.1.2.

Šios direktyvos reikalavimai parengti taip, kad jie būtų taikomi M1 kategorijos transporto priemonėms, kuriose vairuotojas sėdi kairėje pusėje. M1 kategorijos transporto priemonėms, kuriose vairuotojas sėdi dešinėje pusėje, tie reikalavimai taikomi tam tikrais atvejais, tuos pačius kriterijus taikant priešingai sėdėjimo pusei.

2. APIBRĖŽIMAI

▼M1 —————

►M1 2.1. ◄ Transporto priemonės tipas atsižvelgiant į priekinio stiklo valytuvus ir apliejiklius

„Transporto priemonės tipas atsižvelgiant į priekinio stiklo valytuvus ir apliejiklius“ – tai transporto priemonės, kurios nesiskiria tokiais pagrindiniais požymiais:

►M1 2.1.1. ◄

išorinėmis ir vidinėmis 1 skirsnyje apibrėžto ploto formomis ir įtaisais, kurie gali turėti įtakos matomumui;

2.1.2.

priekinio stiklo forma ir matmenimis bei jo tvirtinimo priemonėmis, jei jos gali užstoti IV priede nurodytas matymo zonas;

►M1 2.1.3. ◄

techninėmis priekinio stiklo valytuvų ir apliejiklių charakteristikomis.

►M1 2.2. ◄ Trimatis koordinačių tinklelis

„Trimatis koordinačių tinklelis“ – tai iš vertikalios išilginės X-Z, horizontalios X-Y ir vertikalios skersinės plokštumos Y-Z sudaryta atskaitos sistema (žr. III priedo 2 paveikslą). Tinklelis taikomas skaičiuojamųjų taškų vietos brėžinyje ir tikrosios tų taškų vietos transporto priemonėje atstumų santykiui nustatyti. Transporto priemonės pastatymo tvarka, atsižvelgiant į koordinačių tinklelį, nustatyta III priede; visoms koordinatėms nurodyti, atsižvelgiant į nulinį atskaitos tašką, buvo remtasi parengta eksploatuoti transporto priemone (kaip apibrėžta Direktyvos 70/156/EEB I priedo 2.6 punkte), prie jos pridėjus priekinėje sėdynėje sėdinčio keleivio masę (75 kg ± 1 %).

►M1 2.2.1. ◄

Su leidžiančią transporto priemonės važiuoklės prošvaisą reguliuoti pakabos sistemą turinčiomis transporto priemonėmis bandymas atliekamas taikant įprastas eksploatavimo sąlygas, kurias yra nurodęs transporto priemonės gamintojas.

►M1 2.3. ◄ Pirminiai atskaitos taškai

„Pirminiai atskaitos taškai“ – tai transporto priemonės kėbulo angos, paviršiai, ženklai ir identifikavimo ženklai. Taikomo atskaitos ženklo tipą ir kiekvieno ženklo padėtį, atsižvelgiant į trimačio koordinačių tinklelio X, Y ir Z koordinates ir skaičiuojamąją pagrindinę plokštumą, nurodo transporto priemonės gamintojas. Tie ženklai surenkant kėbulą gali būti kėbulo kontroliniai taškai.

▼M1 —————

►M1 2.4. ◄ Tikrasis sėdynės ►M1 liemuo ◄ kampas

(Žr. II priedą).

►M1 2.5. ◄ Skaičiuojamasis sėdynės ►M1 liemuo ◄ kampas

(Žr. II priedą).

►M1 2.6. ◄ V taškai

„V taškai“ – tai keleiviui skirtos vietos taškai, kurie nustatomi vertikaliomis išilginėmis plokštumomis, kertančiomis tolimiausius priekinėje sėdynėje numatytus sėdinčio keleivio užimamų padėčių centrus, ir atsižvelgiant į R tašką bei skaičiuojamąjį sėdynės atlošo kampą, pagal kuriuos patikrinama, ar laikomasi regėjimo lauko reikalavimų (žr. IV priedą).

►M1 2.7. ◄ R taškas arba sėdynės atskaitos taškas

(Žr. II priedą).

►M1 2.8. ◄ H taškas

(Žr. II priedą).

►M1 2.9. ◄ Priekinio stiklo nulinės atskaitos taškai

„Priekinio stiklo nulinės atskaitos taškai“ – tai priekinio stiklo taškai, kuriuose jį kerta iš V taškų išeinančios ir išorinį priekinio stiklio paviršių kertančios linijos.

►M1 2.10. ◄ Skaidrusis priekinio stiklo plotas

„Skaidrusis priekinio stiklo plotas“ – tai priekinio transporto priemonės stiklo arba kito įstiklintojo paviršiaus plotas, kurio šviesos pralaidumo koeficientas, išmatuotas stačiu kampu į tą paviršių, ne mažesnis kaip 70 %.

►M1 2.11. ◄ Horizontalaus sėdynės reguliavimo intervalas

„Horizontalaus sėdynės reguliavimo intervalas“ – tai įprastų transporto priemonę vairuojančio vairuotojo padėčių, kurias yra numatęs transporto priemonės gamintojas, kad vairuotojo sėdynę būtų galima reguliuoti X ašyje (žr. 2.3 punktą), visuma.

►M1 2.12. ◄ Padidintas sėdynės reguliavimo intervalas

„Padidintas sėdynės reguliavimo intervalas“ - tai transporto priemonės gamintojo numatytas sėdynės reguliavimo X ašyje (žr. 2.3 punktą) intervalas, kuris viršija 2.16 punkte nurodytą įprastą transporto priemonę vairuojančio vairuotojo padėčių intervalą ir kuris taikomas sėdynes pertvarkant į lovas arba palengvinant lipimą į transporto priemonę.

►M1 2.13. ◄ Priekinio stiklo valytuvų sistema

„Priekinio stiklo valytuvų sistema“ – tai iš įtaiso išoriniam priekinio stiklo paviršiui valyti ir tam įtaisui įjungti bei jam išjungti būtinų priedų ir valdiklių sudaryta sistema.

►M1 2.14. ◄ Valomas priekinio stiklo plotas

„Valomas priekinio stiklo plotas“ – tai šlapias priekinio stiklo išorinio paviršiaus plotas, kurį valo to stiklo valytuvai.

►M1 2.15. ◄ Priekinio stiklo apliejiklių sistema

„Priekinio stiklo apliejiklių sistema“ – tai iš įtaiso skysčiui laikyti ir jam ant priekinio stiklo išorinio paviršiaus lieti bei tam įtaisui įjungti bei jam išjungti būtinų priedų ir valdiklių sudaryta sistema.

►M1 2.16. ◄ Priekinio stiklo apliejiklių valdiklis

„Priekinio stiklo apliejiklių valdiklis“ – tai įtaisas arba priedas priekinio stiklo apliejiklių sistemai įjungti ar jai išjungti. Apliejiklių įjungimą ir išjungimą galima derinti su priekinio stiklo valiklių veikimu arba apliejiklių valdymas su valytuvais gali būti visiškai nesusietas.

►M1 2.17. ◄ Priekinio stiklo apliejiklių siurblys

„Priekinio stiklo apliejiklių siurblys“ – tai įtaisas, kuriuo priekinio stiklo apliejiklių skystis iš talpyklos pilamas ant to stiklo išorinio paviršiaus.

2.18. Purkštukas

„Purkštukas“ – tai įtaisas, kuris priekinio stiklo apliejiklio skystį nukreipia ant stiklo.

►M1 2.19. ◄ Priekinio stiklo apliejiklių sistemos veikimas

„Priekinio stiklo apliejiklių sistemos veikimas“ – tai priekinio stiklo apliejiklių sistemos tinkamumas nustatytą to stiklo plotą aplieti skysčiu taip, kad, kai sistema eksploatuojama įprastu būdu, skystis nesisunktų pro apliejiklio sistemos vamzdelį arba kad tas vamzdelis neatsijungtų.

3. PARAIŠKA SUTEIKTI EEB TIPO PATVIRTINIMĄ

3.1. Paraiška transporto priemonės tipui, atsižvelgiant į jos priekinio stiklo valytuvus ir apliejiklius, suteikti EEB tipo patvirtinimą

3.1.1.

Paraišką, numatytą Direktyvos 70/156/EEB 3 straipsnio 4 dalyje, dėl transporto priemonės EB tipo patvirtinimo atsižvelgiant į jos priekinio stiklo valytuvų ir apliejiklių sistemas pateikia gamintojas.

3.1.2.

Informacinio dokumento pavyzdys pateiktas VI priede:

▼M1 —————

►M1 3.1.3. ◄

Už tipo patvirtinimo bandymų atlikimą atsakingai techninei tarnybai turi būti pristatyta patvirtintino tipo reikalavimus atitinkanti pavyzdinė transporto priemonė.

3.2. Paraiška priekinio stiklo apliejikliui, kaip atskirajam techniniam mazgui, suteikti EEB tipo patvirtinimą

3.2.1.

Paraišką, numatytą Direktyvos 70/156/EEB 3 straipsnio 4 dalyje, dėl priekinio stiklo valytuvų ir apliejiklių sistemų, kaip atskirųjų techninių mazgų, EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo, pateikia gamintojas.

3.2.2.

Informacinio dokumento pavyzdys pateiktas VII priede:

▼M1 —————

3.2.3.

Tipo patvirtinimo bandymus darančiai techninei tarnybai pateikiama viena tvirtintino tipo apliejiklio sistema. Jeigu reikia, techninė tarnyba gali pareikalauti pateikti papildomą bandinį. Ant bandinių turi būti aiškiai įskaitomai ir nenutrinamai užrašytas pareiškėjo prekės pavadinimas arba ženklas ir tipo identifikacija.

4. EEB TIPO PATVIRTINIMO SUTEIKIMAS

(4.1.)

Jei įtaisai atitinka taikomus reikalavimus, suteikiamas EEB tipo patvirtinimas, kaip nurodyta Direktyvos 70/156/EEB 4 straipsnio 3 dalyje ir 4 straipsnio 4 dalyje.

▼M1 —————

4.2.	EEB tipo patvirtinimo liudijimo pavyzdys pateiktas: 4.2.1. VIII priede – pateikiant 3.1 poskyryje nurodytas paraiškas; 4.2.2. IX priede – pateikiant 3.2 poskyryje nurodytas paraiškas.

4.3.

Kiekvienam patvirtintam transporto priemonių arba priekinio stiklo valytuvų sistemos tipui, laikantis Direktyvos 70/156/EEB VII priedo nuostatų, suteikiamas tipo patvirtinimo numeris. Ta pati valstybė narė negali priskirti to paties numerio kitų tipų transporto priemonėms arba priekinio stiklo valytuvų sistemoms.

▼M1 —————

5. TECHNINIAI REIKALAVIMAI

5.1. Priekinio stiklo valytuvai

5.1.1.

Kiekvienoje transporto priemonėje turi būti įrengtas bent 1 automatinis priekinio stiklo valytuvas, t. y., kai transporto priemonės variklis yra paleistas, valytuvas, galintis veikti be jokių vairuotojo veiksmų, išskyrus tuos, kuriais vairuotojas priekinio stiklo valytuvą įjungia arba jį išjungia.

5.1.2.

Priekinio stiklo valytuvas turi valyti ne mažiau kaip 80 % IV priedo 2.3 punkte apibrėžto regėjimo lauko B.

5.1.2.1.

Be to, priekinio stiklo valytuvu valomas plotas turi apimti ne mažiau kaip 98 % IV priedo 2.2 punkte apibrėžto regėjimo lauko A.

5.1.3.

Priekinio stiklo valytuvo šluostiklis turi švytuoti bent 2 dažniais:

5.1.3.1.

vienas dažnis – ne rečiau kaip 45 ciklai per minutę (ciklas – tai priekinio stiklo valytuvo judesys į priekį ir atgal);

5.1.3.2.

kitas dažnis – ne mažiau kaip 10 ir ne daugiau kaip 55 ciklai per minutę.

5.1.3.3.

Didžiausio ir bent vieno iš mažiausių stiklo valytuvo šluostiklio švytavimo dažnių skirtumas turi būti bent 15 ciklų per minutę.

5.1.4.

5.1.3 punkte nustatyti dažniai turi būti užtikrinti pagal 6.1.1–6.1.6 ir 6.1.8 punktus.

5.1.5.

Siekiant, kad būtų laikomasi 5.1.3 punkto reikalavimų, galima taikyti trūkiojo veikimo priekinio stiklo valytuvus, jeigu vienas iš tų valytuvų šluostiklio švytavimo dažnių atitinka 5.1.3.1 punkto reikalavimus ir jeigu vienas iš kitų dažnių, kai valytuvas negali veikti pagrindiniu dažniu, nėra mažesnis kaip 10 ciklų per minutę.

5.1.6.

Kai priekinio stiklo valytuvas išjungiamas valytuvo jungikliu, valytuvo šluostiklis automatiškai turi sugrįžti į pradinę padėtį.

5.1.7.

Stiklo valytuvo sistemos veikimą užblokavus 15 sekundžių, jis neturi sugesti. Leidžiama naudoti automatines grandinės apsaugos sistemas, jei joms suveikus grąžinti į pradinę padėtį nereikia naudotis jokiais valdymo įtaisais, išskyrus stiklo valytuvo valdymo įtaisą. Bandymo tvarka ir sąlygos nurodytos 6.1.7 punkte.

5.1.8.

Kai valytuvus bandant jų šluostiklių švytavimo dažnis pasirenkamas pagal 5.1.3.2 punkto nuostatas ir kai taikomos 6.1.10 punkte nustatytos sąlygos, priekinio stiklo valytuvu valomo stiklo plotas turi atitikti mažiausius 5.1.2 punkto reikalavimus.

5.1.9.

Aerodinaminių jėgų poveikis, atsižvelgiant į priekinio stiklo dydį ir formą, bei priekinio stiklo valytuvų veiksmingumas turi būti nustatomi taikant tokias sąlygas:

5.1.9.1.

Veikiami oro srautu, kurio santykinis greitis sudaro 80 % didžiausio transporto priemonės greičio, tačiau nėra didesnis kaip 160 km/h, didžiausiu dažniu veikiančios priekinio stiklo valytuvų sistemos 5.1.2.1 papunktyje apibrėžtą plotą tebeturi valyti taip pat veiksmingai ir tokiomis pat sąlygomis, kaip nurodyta 6.1.10.2 punkte.

5.1.10.

Valytuvo svirtis turi būti pritvirtinta taip, kad ją nuo priekinio stiklo būtų galima atitraukti ir stiklą nuvalyti ranka. ►M1 Šis reikalavimas netaikomas įtaisams, kurie pastačius transporto priemonę yra toje priekinio stiklo srityje, kurią užstoja transporto priemonės dalys (pvz., variklio dangtis, prietaisų skydelis ir kt.). ◄

5.1.11.

Priekinio stiklo valytuvai turi būti pritaikyti, esant 6.1.11 punkte nurodytoms sąlygoms, 2 minutes valyti sausą stiklą, kai aplinkos oro temperatūra yra – 18 ± 3 °C.

5.2. Priekinio stiklo apliejiklis

5.2.1.

Kiekvienoje transporto priemonėje turi būti įrengti priekinio stiklo apliejikliai, galintys išlaikyti apkrovą, kuri atsiranda užsikimšus apliejiklių purkštukams ir apliejiklius įjungiant pagal 6.2.1 ir 6.2.2 punktuose nustatytą tvarką.

5.2.2.

Priekinio stiklo apliejiklio sistemą veikiant 6.2.3 ir 6.2.4 punktuose nurodytu temperatūros režimu, jos eksploatacinės charakteristikos neturi pablogėti.

5.2.3.

Priekinio stiklo apliejikliai, esant šio priedo 6.2.5 punkte nustatytoms sąlygoms, turi būti tinkami, kad galėtų tiekti pakankamai skysčio, kurio užtektų nuvalyti 60 % IV priedo 2.2 punkte apibrėžto ploto.

5.2.4.

Rezervuaro skysčiui laikyti talpa neturi būti mažesnė kaip 1 litras.

6. BANDYMO METODIKA

6.1. Priekinio stiklo valytuvai

6.1.1.

Toliau aprašyti bandymai, jeigu nenurodyta kitaip, turi būti daromi taikant tokias sąlygas:

6.1.2.

aplinkos oro temperatūra neturi būti žemesnė kaip 10 °C arba aukštesnė kaip 40 °C.

6.1.3.

priekinis stiklas nuolatos turi būti šlapias;

6.1.4.

jei tai yra elektriniai priekinio stiklo valytuvai, turi būti taikomos tokios papildomos sąlygos:

6.1.4.1. akumuliatorių baterija turi būti visiškai įkrauta;

6.1.4.2. variklio sūkių skaičius turi būti 30 % to skaičiaus, kuriam esant variklis veikia didžiausia galia;

6.1.4.3. artimųjų priekinių šviesų žibintai turi būti įjungti;

6.1.4.4. jei įrengtos šildymo/ventiliavimo sistemos, jos turi veikti taip, kad vartotų didžiausią elektros energijos kiekį;

6.1.4.5. jei įrengtos stiklo šildymo ir aprasojimo pašalinimo sistemos, jos turi veikti taip, kad vartotų didžiausią elektros energijos kiekį.

6.1.5.

Suslėgtuoju oru arba vakuumu valdomi priekinio stiklo valytuvai, nesvarbu, koks variklio sūkių skaičius arba jo apkrova, neatsižvelgiant į variklio sūkių skaičių arba jo apkrovą, turi būti tinkami, kad jų šluostikliai galėtų nuolatos švytuoti nustatytu dažniu.

6.1.6.

Priekinio stiklo valytuvų šluostiklių švytavimo dažnis, kai tie valytuvai 20 minučių valė šlapią paviršių, turi atitikti 5.1.3 punkto reikalavimus.

6.1.7.

Priekinio stiklo valytuvų valdikliu nustačius, kad valytuvų šluostikliai švytuotų didžiausiu dažniu ir priekinio stiklo valytuvų svirtis 15 sekundžių išlaikius vertikalioje padėtyje, turi būti laikomasi 5.1.7 punkto reikalavimų.

6.1.8.

Nuo išorinio priekinio stiklo paviršiaus etilo spiritu arba kita riebalus tirpdančia medžiaga kruopščiai nuvalomi riebalai. Kai paviršius išdžiūva, jis apipilamas ne mažesnės kaip 3 % ir ne didesnės kaip 10 % koncentracijos amoniako tirpalu. Tada paviršius dar kartą išdžiovinamas ir nušluostomas sausu medvilnės skudurėliu.

6.1.9.

Išorinis priekinio stiklo paviršius tolygiai apipilamas bandymui atlikti taikomu mišiniu (žr. V priedą) ir išdžiovinamas.

6.1.10.

Norint išmatuoti 5.1.2 ir 5.1.2.1 punktuose nustatytą priekinio stiklo valytuvų valomą plotą, išorinis priekinio stiklo paviršius apdorojamas pagal 6.1.8 ir 6.1.9 punktų reikalavimus arba taikant kitą lygiavertį metodą.

6.1.10.1.

Norint patikrinti, ar laikomasi reikalavimų, nustatomos priekinio stiklo valytuvais valomos ploto ribos, kurios palyginamos su 5.1.2 ir 5.1.2.1 punktuose apibrėžtų regėjimo laukų ribomis.

6.1.10.2.

Kai priekinio stiklo išorinis paviršius yra paruoštas kaip aprašyta 6.1.8 ir 6.1.9 punktuose, visuose bandymuose galima naudoti priekinio stiklo apliejiklį.

6.1.11.

Transporto priemonę ne trumpiau kaip 4 valandas išlaikius aplinkoje, kurios oro temperatūra buvo – 18 ± 3 °C, turi būti laikomasi 5.1.11 punkto reikalavimų. Priekinio stiklo valytuvai turi būti nustatyti veikti pagal 6.1.4 punkte nustatytas sąlygas, kai valytuvų valdiklis perjungtas taip, kad jų šluostikliai švytuotų didžiausiu dažniu. Dėl valomo ploto jokie reikalavimai nenustatomi.

6.2. Priekinio stiklo apliejikliai

Bandymo sąlygos

6.2.1. 1 bandymas

6.2.1.1.

Į priekinio stiklo valytuvų sistemą pumpuojamas vanduo tol, kol jis visiškai užpildo sistemą, ne trumpiau kaip 4 valandas laikomą aplinkoje, kurios oro temperatūra 20 ± 2 °C. Prijungiami visi purkštukai ir priekinio stiklo apliejiklių valdiklis per minutę įjungiamas 6 kartus, kiekvieną kartą bent 3 sekundėms. Jeigu sistema įjungiama vairuotojo raumenų energija, naudota jėga turi atitikti toliau pateiktoje lentelėje nurodytas vertes:

Siurblio tipas	Naudotina jėga
rankinis	11–13,5 daN
kojinis	40–44,5 daN

6.2.1.2.

Jei tai yra elektrinis siurblys, bandymo įtampa neturi būti mažesnė negu vardinė ir už pastarąją neturi būti didesnė daugiau kaip 2 voltais.

6.2.1.3.

Bandymo pabaigoje priekinio stiklo apliejikliai turi veikti pagal 2.21 punkto reikalavimus.

6.2.2. 2 bandymas

6.2.2. Į priekinio stiklo valytuvų sistemą pumpuojamas vanduo, kol jis visiškai užpildo sistemą, ne trumpiau kaip 4 valandas laikomą aplinkoje, kurios oro temperatūra – 18 ± 3 °C. Naudojant 6.2.1 punkte nustatytą jėgą, priekinio stiklo apliejiklių valdiklis per minutę įjungiamas 6 kartus, kiekvieną kartą bent 3 sekundėms. Tada apliejiklių sistema aplinkoje, kurios oro temperatūra 20 ± 2 °C, laikoma tol, kol ledas visiškai ištirpsta. Paskui priekinio lango apliejiklių veikimas patikrinamas juos įjungiant pagal 6.2.1 punkto reikalavimus.

6.2.3. 3 bandymas (bandymas, kai sistema veikiama žema temperatūra)

6.2.3.1.

Į priekinio stiklo valytuvų sistemą pripilama vandens, kuris pumpuojamas tol, kol visiškai užpildo sistemą, ne trumpiau kaip 4 valandas laikomą aplinkoje, kurios oro temperatūra – 18 ± 3 °C, tam, kad visas apliejiklių sistemos vanduo užšaltų. ►M1 Tada apliejiklių sistema temperatūroje 20 ± 2 °C, laikoma tol, kol ledas visiškai ištirpsta, bet ne ilgiau kaip keturias valandas. ◄

6.2.3.2.

Priekinio stiklo apliejiklių sistema pripilama iš metanolio arba kito izopropilo alkoholio ir ne didesnio kaip 205 g/tonoje kietumo vandens paruošto priekinio stiklo apliejiklių atšaldyto 50 % skysčio, kuris pumpuojamas, kol užpildo visą sistemą.

6.2.3.2.1.

Apliejiklių sistema ne trumpiau kaip 4 valandas laikoma aplinkoje, kurios oro temperatūra – 18 ± 3 °C. Priekinio lango apliejiklių veikimas patikrinamas juos įjungiant pagal 6.2.1 punkto reikalavimus.

6.2.4. 4 bandymas (bandymas, kai sistema veikiama aukšta temperatūra)

6.2.4.1.

Į priekinio stiklo valytuvų sistemą pripilama vandens, kuris pumpuojamas, kol visiškai užpildo sistemą, ne trumpiau kaip 8 valandas laikomą aplinkoje, kurios oro temperatūra 80 ± 3 °C, o paskui aplinkoje, kurios oro temperatūra 20 ± 2 °C. Kai temperatūra nusistovi, priekinio lango apliejiklių veikimas patikrinamas juos įjungiant pagal 6.2.1 punkto reikalavimus.

6.2.4.2.

Jeigu priekinio stiklo apliejiklių sistemos dalis įrengta variklio skyriuje, sistema pripildoma vandens, kuris pumpuojamas, kol visiškai užpildo sistemą, ir ne trumpiau kaip 8 valandas laikoma aplinkoje, kurios oro temperatūra 80 ± 3 °C. Priekinio lango apliejiklių veikimas patikrinamas juos įjungiant pagal 6.2.1 punktą;

6.2.4.3

Jeigu jokia priekinio stiklo apliejiklių sistemos dalis variklio skyriuje neįrengta, sistema pripildoma vandens, kuris pumpuojamas, kol visiškai užpildo sistemą, ne trumpiau kaip 8 valandas laikomą aplinkoje, kurios oro temperatūra 60 ± 3 °C. Priekinio lango apliejiklių veikimas patikrinamas juos įjungiant pagal 6.2.1 punkto reikalavimus.

6.2.5. 5 bandymas (bandymas, kurio metu nustatomas priekinio stiklo apliejiklių gebėjimas atitikti 5.2.3 punkto reikalavimus)

6.2.5.1.

Priekinio stiklo valytuvų sistema pripilama vandens, kuris pumpuojamas, kol visiškai užpildo sistemą. ►M1 Stovinčios transporto priemonės purkštukas ar purkštukai, esant ramiam orui be vėjo, sureguliuojamas (-i) taip, kad būtų nukreipti į išorinį valomąjį priekinio stiklo paviršiaus plotą. ◄

6.2.5.2.

Išorinis priekinio stiklo paviršius apdorojamas pagal 6.1.8 ir 6.1.9 punktų reikalavimus.

6.2.5.3.

Tada priekinio stiklo apliejiklių sistema įjungiama tokiu būdu, kokį priekinio stiklo valytuvų automatinio veikimo 10 ciklų, kai valytuvų šluostikliai švytuoja didžiausiu dažniu, yra nurodęs gamintojas, ir tada išmatuojama IV priedo 2.2 punkte apibrėžta valomoji regėjimo lauko dalis.

6.3.

Visi 6.2.1–6.2.4 punktuose nustatyti bandymai su priekinio stiklo apliejikliais atliekami taikant tuos pačius transporto priemonėje, kuriai prašoma suteikti EEB tipo patvirtinimą, įrengtus apliejiklius arba neįrengtus transporto priemonėje apliejiklius, jeigu stiklo apliejiklių sistemai EEB tipo patvirtinimą prašoma suteikti kaip atskirajam techniniam mazgui.

7. ŽENKLINIMAS

7.1.	Ant kiekvienos pagal šią direktyvą patvirtintą atskirojo techninio mazgo tipą atitinkančios priekinio stiklo apliejiklio sistemos turi būti EEB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklas.

7.2.

Toks ženklas yra stačiakampyje įrašyta raidė „e“ ir skaičius ar raidės, žymintys tipo patvirtinimą suteikusią valstybę narę:

Vokietija

2	Prancūzija

Italija

4	Nyderlandai

Belgija

Vengrija

Čekija

Ispanija

11	Jungtinė Karalystė

13	Liuksemburgas

Danija

▼M2

Rumunija

Lenkija

21	Portugalija

Graikija

Slovėnija

Slovakija

Estija

Latvija

▼M2

Bulgarija

Lietuva

Kipras

IRL

Airija.

Malta.

Greta stačiakampio turi būti užrašytas „pagrindinis patvirtinimo numeris“ – sudarantis Direktyvos 70/156/EEB VII priede nurodyto tipo patvirtinimo numerio ketvirtąjį segmentą, o prieš jį – du skaitmenys, reiškiantys eilės numerį, priskirtą Direktyvos 78/318/EEB naujausiai esminei techninei pataisai, galiojančiai EEB tipo patvirtinimo suteikimo sudėtinei daliai datą. Eilės numeris pagal šią direktyvą yra 00.

7.3.	EEB tipo patvirtinimo ženklas turi būti uždėtas ant priekinio stiklo apliejiklio skysčio bakelio taip, kad būtų nenutrinamas ir aiškiai įskaitomas net įmontavus įtaisą transporto priemonėje.

7.4.	EEB tipo patvirtinimo ženklo pavyzdys pateiktas priedėlyje.

8. TIPO MODIFIKACIJOS IR PATVIRTINIMŲ PAKEITIMAI

8.1.	Modifikavus pagal šią direktyvą patvirtintus tipus, galioja Direktyvos 70/156/EEB 5 straipsnio nuostatos.

9. PRODUKCIJOS ATITIKTIS

9.1.	Priemonių produkcijos atitikčiai užtikrinti imamasi pagal Direktyvos 70/156/EEB 10 straipsnio nuostatas.

▼M1 —————

Priedėlis

EEB tipo patvirtinimo ženklo pavyzdys

Tokiu EEB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklu ženklinama Ispanijoje (e 9) pagal šią direktyvą patvirtinta priekinio stiklo apliejiklio sistema, kurios patvirtinimo numeris yra 0148. Skaičiai yra tik pavyzdiniai.

II PRIEDAS

TVARKA H TAŠKUI IR TIKRAJAM SĖDYNĖS ATLOŠO KAMPUI NUSTATYTI BEI SANTYKINEI R IR H TAŠKŲ PADĖČIAI BEI SKAIČIUOJAMOJO IR TIKROJO SĖDYNĖS ATLOŠO KAMPŲ SANTYKIUI PATIKRINTI

Taikomas Tarybos direktyvos 77/649/EEB III priedas.

III PRIEDAS

PIRMINIŲ TRANSPORTO PRIEMONĖS ATSKAITOS TAŠKŲ IR TRIMAČIO KOORDINAČIŲ TINKLELIO MATMENŲ SANTYKIŲ NUSTATYMO METODAS

1. PIRMINIŲ TRANSPORTO PRIEMONĖS ATSKAITOS TAŠKŲ IR TRIMAČIO KOORDINAČIŲ TINKLELIO SANTYKIS

Norint patikrinti konkrečius transporto priemonės, pristatytos, kad pagal šią direktyvą būtų patvirtintas jos tipas, matmenis arba matmenis toje transporto priemonėje, turi būti tiksliai nustatytas I priedo 2.3 punkte apibrėžto trimačių koordinačių tinklelio, kuris nustatomas pradiniame transporto priemonės projektavimo etape, ir pirminių I priedo 2.4 punkte apibrėžtų atskaitos taškų santykis tam, kad konkrečius transporto priemonės gamintojo pateiktų brėžinių taškus būtų galima identifikuoti pagal tuos brėžinius pagamintoje transporto priemonėje.

2. METODAS KOORDINAČIŲ TINKLELIO IR ATSKAITOS TAŠKŲ SANTYKIUI NUSTATYTI

Šiam tikslui parengiama ant žemės esanti atskaitos plokštuma, kuri pažymima X-X ir Y-Y matavimo sistemomis. Pagal šio priedo 3 paveikslą ant žemės įrengta atskaitos plokštuma – tai kietas, plokščias, lygus paviršius, ant kurio stovi transporto priemonė ir prie kurio stipriai pritvirtintos 2 liniuotės; jų skalė turi būti suskirstyta milimetrais, X-X liniuotė ne trumpesnė kaip 8, o Y-Y – ne trumpesnė kaip 4 metrai. Abi liniuotės, kaip parodyta šio priedo 3 paveiksle, tarpusavyje sujungiamos stačiu kampu. Tų liniuočių susikirtimo taškas – tai nulinis atskaitos taškas.

3. ATSKAITOS PLOKŠTUMOS PATIKRA

Norint, kad būtų atsižvelgta į mažus atskaitos plokštumos arba bandymo ploto lygio pokyčius, išilgai X ir Y liniuočių 250 mm intervalais to lygio nuokrypius nuo nulinio atskaitos taško būtina išmatuoti ir gautus rodmenis užregistruoti, kad transporto priemonę tikrinant būtų galima atlikti pataisas.

4. FAKTINĖ BANDYMŲ PADĖTIS

Norint, kad būtų numatyti nedideli pakabos aukščio pokyčiai ir t. t., būtina turėti priemones, kuriomis, prieš atliekant kitus matavimus, pirminius atskaitos taškus būtų galima nustatyti tiksliose koordinačių vietose, atsižvelgiant į pagal projekte numatytą transporto priemonės padėtį. Be to, turi būti įmanoma šoninę ir (arba) išilginę transporto priemonės padėtį šiek tiek reguliuoti, kad tą transporto priemonę būtų galima teisingai nustatyti atsižvelgiant į koordinačių tinklelį.

5. REZULTATAI

Transporto priemonę teisingai nustačius atsižvelgiant į koordinačių tinklelį ir pagal projekte numatytą jos padėtį, galima lengvai nustatyti priekinio matomumo reikalavimus atitinkančią tyrinėti būtinų taškų vietą. Apibrėžiant tuos reikalavimus, galima taikyti bandymo metodus, kuriuos atliekant pasitelkiami teodolitai, šviesos šaltinių arba šešėlių įtaisai, arba kokie kiti metodai, jeigu įrodoma, kad juos taikant gaunami lygiaverčiai rezultatai.

1 paveikslas

„V“ taškų nustatymas, kai sėdynės atlošo kampas 25 0

2 paveikslas

Trimatis koordinačių tinklelis

3 paveikslas

Vieta, kurioje atliekami niveliavimo darbai

IV PRIEDAS

M1 KATEGORIJOS TRANSPORTO PRIEMONIŲ PRIEKINIŲ STIKLŲ REGĖJIMO LAUKŲ NUSTATYMO TVARKA, ATSIŽVELGIANT Į V TAŠKUS

1. V TAŠKŲ VIETA

1.1.	V taškų vietos, atsižvelgiant į R tašką, nustatytos pagal trimačio koordinačių tinklelio XYZ koordinates ir nurodytos I ir IV lentelėse.

1.2.

I lentelėje nurodytos pagrindinės koordinatės, kai skaičiuojamasis sėdynės atlošo kampas yra 25 o. Teigiama koordinačių kryptis nurodyta III priedo 1 paveiksle.

I LENTELĖ

V taškas	X	Y	Z
V1	68 mm	– 5 mm	665 mm
V2	68 mm	– 5 mm	589 mm

1.3.

Pataisymas, kai skaičiuojamasis sėdynės atlošo kampas ne 25 o

1.3.1.

II lentelėje pateikti kiti kiekvieno V taško X ir Z koordinačių pataisymai, reikalingi, kai skaičiuojamasis sėdynės atlošo kampas yra ne 25 o. Teigiama koordinačių kryptis nurodyta III priedo 1 paveiksle.

II LENTELĖ

Sėdynės atlošo kampas (o)	Horizontalios koordinatės Δ X	Vertikalios koordinatės Δ Z	Sėdynės atlošo kampas (o)	Horizontalios koordinatės Δ X	Vertikalios koordinatės Δ Z
5	– 186 mm	28 mm	23	– 18 mm	5 mm
6	– 177 mm	27 mm	24	– 9 mm	3 mm
7	– 167 mm	27 mm	25	0 mm	0 mm
8	– 157 mm	27 mm	26	9 mm	– 3 mm
9	– 147 mm	26 mm	27	17 mm	– 5 mm
10	– 137 mm	25 mm	28	26 mm	– 8 mm
11	– 128 mm	24 mm	29	34 mm	– 11 mm
12	– 118 mm	23 mm	30	43 mm	– 14 mm
13	– 109 mm	22 mm	31	51 mm	– 18 mm
14	– 99 mm	21 mm	32	59 mm	– 21 mm
15	– 90 mm	20 mm	33	67 mm	– 24 mm
16	– 81 mm	18 mm	34	76 mm	– 28 mm
17	– 72 mm	17 mm	35	84 mm	– 32 mm
18	– 62 mm	15 mm	36	92 mm	– 35 mm
19	– 53 mm	13 mm	37	100 mm	– 39 mm
20	– 44 mm	11 mm	38	108 mm	– 43 mm
21	– 35 mm	9 mm	39	115 mm	– 48 mm
22	– 26 mm	7 mm	40	123 mm	– 52 mm

2. REGĖJIMO LAUKAI

2.1.	Pagal V taškus nustatomi du regėjimo laukai.

2.2.

A regėjimo laukas – tai iš V taškų į priekį nubrėžtomis 4 tokiomis plokštumomis apribotas priekinio stiklo išorinio paviršiaus plotas (žr. 1 paveikslą):

— V1 ir V2 taškus kertanti vertikali plokštuma, 13 o kampu pakreipta iš kairės X ašies pusės,

— V1 tašką kertanti su Y ašimi lygiagreti plokštuma, 3 o kampu pakreipta į viršų nuo X ašies,

— V2 tašką kertanti su Y ašimi lygiagreti plokštuma, 1 o kampu pakreipta į apačią nuo X ašies,

— V1 ir V2 taškus kertanti vertikali plokštuma, 20 o kampu pakreipta iš dešinės X ašies pusės.

2.3.

B regėjimo laukas – tai priekinio stiklo išorinio paviršiaus plotas, kuris nuo išorinio skaidriojo ploto krašto yra didesniu kaip 25 mm atstumu ir kurį apriboja išorinį priekinio stiklo paviršių kertančios 4 tokios plokštumos (žr. 2 paveikslą):

— V1 tašką kertanti su Y ašimi lygiagreti plokštuma, 7 o kampu pakreipta į viršų nuo X ašies,

— V2 tašką kertanti su Y ašimi lygiagreti plokštuma, 5 o kampu pakreipta į apačią nuo X ašies,

— V1 ir V2 taškus kertanti vertikali plokštuma, 17 o kampu pakreipta iš kairės X ašies pusės,

— pirmesnei plokštumai simetriška plokštuma, atsižvelgiant į vidurinę išilginę transporto priemonės plokštumą.

1 paveikslas

A regėjimo laukas

2 paveikslas

B regėjimo laukas

V PRIEDAS

SU PRIEKINIO STIKLO VALYTUVAIS IR APLIEJIKLIAIS DARANT BANDYMUS NAUDOJAMO SKYSČIO MIŠINIO APRAŠAS

I priedo 6.1.9 punkte nurodytas bandymui atlikti skirtas mišinys sudarytas iš (pagal tūrį): 92,5 % vandens (kietumas po išgarinimo mažesnis kaip 205 g/tonai), 5 % sočiojo druskos (natrio chlorido) vandens tirpalo ir 2,5 % dulkių, kurios paruoštos pagal I ir II lenteles.

I LENTELĖ

Bandymui atlikti skirtų dulkių analizė

Komponentas	Masės %
SiO2	67–69
Fe2O3	3–5
Al2O3	15–17
CaO	2–4
MgO	0,5–1,5
Šarmai	3–5
Kaitinimo nuostoliai	2–3

II LENTELĖ

Rupių dulkių dalelių granuliometrinė sudėtis

Dalelės dydis (μm)	Dalelių kiekis pagal dydį
0–5	12 ± 2
5–10	12 ± 3
10–20	14 ± 3
20–40	23 ± 3
40–80	30 ± 3
80–200	9 ± 3

VI PRIEDAS

Informacinis dokumentas Nr…

pagal Tarybos direktyvos 70/156/EEB I priedą dėl transporto priemonių EEB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo atsižvelgiant į valytuvų ir apliejiklių sistemą (Direktyva 78/318/EEB su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 94/68/EB)

Toliau nurodyta informacija (jei taikoma) turi būti pateikta trimis egzemplioriais ir turėti turinį. Kiekvienas būtinas brėžinys pagal atitinkamą mastelį turi būti nubraižytas A4 formato popieriuje arba pateiktas tokio paties formato aplanke. Pateikiamos nuotraukos turi būti pakankamai ryškios.

Jei sistemos, sudėtinės dalys ar atskirieji techniniai mazgai yra su elektroniniais valdymo įtaisais, būtina pateikti informaciją apie jų naudojimą.

0. BENDRIEJI TEIGINIAI

0.1.	Modelis (gamintojo prekės ženklas):

0.2.	Tipas ir bendras komercinis aprašymas (-ai):

0.3.

Tipo (jei transporto priemonė paženklinta jo ženklu) identifikavimo priemonės (b):

0.3.1.

Tokio ženklo vieta:

0.4.	Transporto priemonės kategorija (c):

0.5.	Gamintojo pavadinimas ir adresas:

0.8.	Surinkimo gamyklos (-ų) adresas (-ai):

1. PAGRINDINĖS TRANSPORTO PRIEMONĖS CHARAKTERISTIKOS:

1.1.	Nuotraukos ir (arba) pavyzdinės transporto priemonės brėžiniai.

2. MASĖ IR MATMENYS (e) (kg ir mm)

2.6.	Važiuoti parengtos transporto priemonės masė arba važiuoklės su kabina masė, jei gamintojas neprimontuoja kėbulo (įskaitant aušalą, alyvą ir degalus, įrankius, atsarginį ratą ir vairuotoją) (o) (kiekvieno varianto didžiausia ir mažiausia vertė):

3. VARIKLIS (q)

3.2.1.8.

Didžiausia grynoji galia (t):…kW, esant…min–1 variklio apsisukimų dažniui

3.2.5.

Elektros sistema

3.2.5.1.

Vardinė įtampa: …V, teigiamas/neigiamas įžeminimas ( 5 )

3.2.5.2.

Generatorius

3.2.5.2.1.

Tipas:

3.2.5.2.2.

Vardinė galia: …VA

4. TRANSMISIJA (v)

4.7.	Didžiausias transporto priemonės greitis ir pavara, kuria jis pasiekiamas (km/h) (w):

9. KĖBULAS

9.4.1.

Pakankamai išsami informacija apie pagrindinius atskaitos žymenis, kad juos būtų galima lengvai identifikuoti ir patikrinti kiekvieno jų tarpusavio padėtį ir padėtį taško „R“ atžvilgiu:

9.5.1.

Priekinis stiklas

9.5.1.2.

Sumontavimo būdas:

9.5.1.4.

Patvirtinimo numeris (-iai):

9.6.

Priekinio stiklo valytuvas (-ai):

9.6.1.

Išsamus techninis aprašymas (su nuotraukomis arba brėžiniais):

9.7.

Priekinio stiklo apliejiklis

9.7.1.

Išsamus techninis aprašymas (su nuotraukomis arba brėžiniais) arba, jei patvirtintas kaip atskiras techninis mazgas, tipo patvirtinimo numeris:

9.8.

Užšalimo ir aprasojimo pašalinimas

9.8.2.

Maksimali sunaudojama galia:…kW

9.10.

Vidaus įranga

9.10.3.

Sėdynės

9.10.3.5.

Taško „R“ koordinatės arba brėžinys (x)

9.10.3.5.1.

Vairuotojo sėdynė:

9.10.3.6.

Projektinis sėdynės atlošo kampas

9.10.3.6.1.

Vairuotojo sėdynė:

9.10.3.7.

Sėdynės reguliavimo ribos

9.10.3.7.1.

Vairuotojo sėdynė:

9.10.5.

Keleivių salono šildymo sistemos

9.10.5.3.

Maksimali imama galia:…kW

VII PRIEDAS

Informacinis dokumentas Nr…

dėl apliejiklių sistemų kaip atskirųjų techninių mazgų EEB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo (Direktyva 78/318/EEB su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 94/68/EB)

Jei sistemos, sudėtinės dalys ar atskirieji techniniai mazgai yra su elektroniniais valdymo įtaisais, būtina pateikti informaciją apie jų naudojimą.

0. BENDRIEJI TEIGINIAI

0.1.	Modelis (gamintojo prekės ženklas):

0.2.	Tipas ir bendras komercinis aprašymas (-ai):

0.5.	Gamintojo pavadinimas ir adresas:

0.7.	EEB tipo patvirtinimo ženklo vieta ant sistemų, sudėtinių dalių arba atskirųjų techninių mazgų bei tvirtinimo metodas:

0.8.	Surinkimo gamyklos (-ų) adresas (-ai):

1. ĮTAISO APRAŠYMAS

1.1.	Išsamus techninis aprašymas (su nuotraukomis arba brėžiniais), identifikuojantis sudėtines dalis, kurios gali būti sumontuotos variklio skyriuje.

1.2.	Galimi naudojimo apribojimai ir sumontavimo reikalavimai.