Help Print this page 

Document JOL_2012_204_R_0018_01

Title and reference
2012/418/ES: 2011 m. gruodžio 21 d. Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Irako Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir laikino tam tikrų šio susitarimo nuostatų taikymo
Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Irako Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas

OJ L 204, 31.7.2012, p. 18–130 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
Multilingual display
Text

31.7.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 204/18


TARYBOS SPRENDIMAS

2011 m. gruodžio 21 d.

dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Irako Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir laikino tam tikrų šio susitarimo nuostatų taikymo

(2012/418/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 79 straipsnio 3 dalį, 91 straipsnį, 100 straipsnį, 192 straipsnio 1 dalį, 194 straipsnį, 207 straipsnį ir 209 straipsnį kartu su 218 straipsnio 5 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2006 m. kovo 23 d. Taryba įgaliojo Komisiją derėtis su Irako Respublika dėl Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo;

(2)

Komisijai pasiūlius, 2009 m. spalio 27 d. Taryba suteikė leidimą keisti derybų su Irako Respublika įgaliojimus, kad būtų sustiprintas susitarimo statusas, jo pavadinime terminą „prekyba“ pakeičiant terminu „bendradrabiavimas“ ir įsteigiant ministrų lygmeniu veikiančią Bendradarbiavimo tarybą;

(3)

Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Irako Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas (toliau – susitarimas) turėtų būti pasirašytas. Tam tikros šio susitarimo dalys turėtų būti taikomos laikinai, kol bus užbaigtos jo sudarymo procedūros;

(4)

į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo Trečiosios dalies V antraštinės dalies taikymo sritį patenkančios susitarimo nuostatos Jungtinei Karalystei ir Arijai privalomos ne kaip Europos Sąjungos valstybėms narėms, o kaip atskiroms Susitariančiosioms Šalims, nebent Europos Sąjunga kartu su Jungtine Karalyste ir (arba) Airija praneštų Irakui, kad Jungtinei Karalystei ir (arba) Airijai jos privalomos kaip Europos Sąjungos valstybėms narėms pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtą Protokolą Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės. Jei pagal Protokolo Nr. 21 4a straipsnį Jungtinei Karalystei ir (arba) Airijai šios nuostatos nustoja būti privalomos kaip Europos Sąjungos valstybėms narėms, Europos Sąjunga kartu su Jungtine Karalyste ir (arba) Airija nedelsdamos praneša Irakui apie bet kokį savo pozicijos pasikeitimą; tokiu atveju Susitarimo nuostatos išlieka joms privalomos kaip atskiroms Susitariančiosioms Šalims. Tai taikoma ir Danijai pagal prie tų Sutarčių pridedamą Protokolą Nr. 22 dėl Danijos pozicijos,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąjungos vardu patvirtinamas Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Irako Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo pasirašymas su sąlyga, kad bus sudarytas minėtas susitarimas.

Susitarimo tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) pasirašyti susitarimą Sąjungos vardu.

3 straipsnis

Kol bus baigtos reikiamos jo įsigaliojimo procedūros, susitarimo 2 straipsnis ir II, III bei V antraštinės dalys taikomi laikinai pagal susitarimo 117 straipsnį tiktai tiek kiek klausimai priklauso Sąjungos kompetencijai nuo pirmosios trečio mėnesio, einančio po dienos, kai Sąjunga ir Irakas vienas kitam pranešė, kad laikinam taikymui reikalingos procedūros yra baigtos, dienos.

4 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2011 m. gruodžio 21 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. DOWGIELEWICZ


EUROPOS SĄJUNGOS BEI JOS VALSTYBIŲ NARIŲ IR IRAKO RESPUBLIKOS

partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas

BELGIJOS KARALYSTĖ,

BULGARIJOS RESPUBLIKA,

ČEKIJOS RESPUBLIKA,

DANIJOS KARALYSTĖ,

VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA,

ESTIJOS RESPUBLIKA,

AIRIJA,

GRAIKIJOS RESPUBLIKA,

ISPANIJOS KARALYSTĖ,

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA,

ITALIJOS RESPUBLIKA,

KIPRO RESPUBLIKA,

LATVIJOS RESPUBLIKA,

LIETUVOS RESPUBLIKA,

LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ,

VENGRIJOS RESPUBLIKA,

MALTA,

NYDERLANDŲ KARALYSTĖ,

AUSTRIJOS RESPUBLIKA,

LENKIJOS RESPUBLIKA,

PORTUGALIJOS RESPUBLIKA,

RUMUNIJA,

SLOVĖNIJOS RESPUBLIKA,

SLOVAKIJOS RESPUBLIKA,

SUOMIJOS RESPUBLIKA,

ŠVEDIJOS KARALYSTĖ,

JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ,

Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo Susitariančiosios Šalys, toliau – valstybės narės, ir

EUROPOS SĄJUNGA, toliau – Sąjunga,

viena šalis, ir

IRAKO RESPUBLIKA, toliau – Irakas,

kita šalis,

toliau abi – Šalys,

ATSIŽVELGDAMOS į Sąjungą, jos valstybes nares ir Iraką siejančius ryšius ir jų puoselėjamas bendras vertybes,

PRIPAŽINDAMOS, kad Sąjunga, valstybės narės ir Irakas nori, vykdydami politinį dialogą, tokius ryšius stiprinti, plėsti tarpusavio prekybą ir bendradarbiauti,

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad Šalims svarbūs Jungtinių Tautų chartijos tikslai ir principai, pagarba žmogaus teisėms, demokratiniams principams ir politinėms bei ekonominėms laisvėms, kuriais grindžiama partnerystė,

DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS savo pasiryžimą paisyti demokratijos principų, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, nustatytų Jungtinių Tautų visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir kituose atitinkamuose tarptautiniuose su žmogaus teisėmis susijusiuose dokumentuose,

PRIPAŽINDAMOS didelę tvaraus socialinio vystymosi, kurio turėtų būti siekiama kartu su ekonomikos augimu, svarbą,

PRIPAŽINDAMOS glaudesnio jų bendradarbiavimo svarbą ir jų bendrą norą sutvirtinti, gilinti ir įvairinti tarpusavio ryšius abiem pusėms svarbiose srityse, laikantis suverenumo, lygybės, nediskriminavimo, teisinės valstybės, gero valdymo, natūralios gamtinės aplinkos saugojimo ir abipusės naudos principų,

PRIPAŽINDAMOS būtinybę remti Irako pastangas tęsti politines reformas, atkurti ekonomiką ir vykdyti ekonomines reformas, taip pat gerinti skurdžiai ir nepalankiausiomis sąlygomis gyvenančių visuomenės sluoksnių gyvenimo sąlygas,

PRIPAŽINDAMOS būtinybę stiprinti moterų vaidmenį politinėje, pilietinėje, socialinėje, ekonominėje ir kultūros srityse, taip pat kovą su diskriminacija,

SIEKDAMOS sudaryti palankias sąlygas padidinti Sąjungos ir Irako prekybos mastą bei įvairovę ir stiprinti bendradarbiavimą ekonomikos, prekybos, investicijų, mokslo bei technologijų ir kultūros srityse,

SIEKDAMOS skatinti prekybą bei investicijas ir darnius ekonominius Šalių santykius, grindžiamus rinkos ekonomikos principais,

ATSIŽVELGDAMOS į būtinybę sudaryti palankesnes sąlygas verslo ir investicijų aplinkai gerinti,

SUVOKDAMOS būtinybę gerinti sąlygas verslui ir investicijoms, taip pat sąlygas įmonių steigimo, užimtumo, paslaugų teikimo ir kapitalo judėjimo srityse,

ATSIŽVELGDAMOS į Šalių teisę savo teritorijose reguliuoti paslaugų teikimą ir užtikrinti teisėtų viešosios politikos tikslų įgyvendinimą,

ATSIŽVELGDAMOS į savo įsipareigojimą prekybą vykdyti pagal 1994 m. balandžio 15 d. Marakešo sutartį, kuria įsteigiama Pasaulio prekybos organizacija, (toliau – PPO sutartis) ir į abipusį norą, kad Irakas prisijungtų prie šios sutarties,

PRIPAŽINDAMOS ypatingus besivystančių šalių poreikius PPO,

PRIPAŽINDAMOS, kad terorizmas, organizuotas nusikalstamumas, pinigų plovimas ir prekyba narkotikais kelia didelę grėsmę tarptautiniam stabilumui ir saugumui, taip pat jų bendradarbiavimo tikslų įgyvendinimui,

PAŽYMĖDAMOS regioninio bendradarbiavimo skatinimo ir stiprinimo svarbą,

PATVIRTINDAMOS, kad šio susitarimo nuostatos, patenkančios į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo III dalies V antraštinės dalies taikymo sritį, yra privalomos Jungtinei Karalystei ir Airijai kaip atskiroms susitariančioms šalims, o ne kaip Europos Sąjungos daliai, jeigu Europos Sąjunga nepraneša Irakui, kad kuriai nors iš šių valstybių šios nuostatos tapo privalomos kaip Europos Sąjungos daliai pagal Protokolą (Nr. 21) dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo. Tas pats galioja ir Danijai pagal Protokolą (Nr. 22) dėl Danijos pozicijos, pridėtos prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Partnerystės užmezgimas

1.   Užmezgama Sąjungos bei jos valstybių narių ir Irako partnerystė.

2.   Partnerystės tikslai:

a)

sudaryti tinkamas sąlygas Šalių politiniam dialogui, kad jos galėtų plėtoti politinius tarpusavio ryšius;

b)

skatinti prekybą bei investicijas ir darnius ekonominius Šalių santykius, kad būtų sudarytos palankios sąlygos tvariam jų ekonomikos vystymuisi; ir

c)

sukurti teisinio, ekonominio, socialinio, finansinio ir kultūrinio bendradarbiavimo pagrindą.

2 straipsnis

Pagrindas

Pagarba Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir kituose atitinkamuose tarptautiniuose su žmogaus teisėmis susijusiuose dokumentuose išdėstytiems demokratiniams principams ir pagrindinėms žmogaus teisėms, taip pat teisinės valstybės principui, yra abiejų Šalių vidaus ir užsienio politikos pagrindas ir esminis šio susitarimo elementas.

I ANTRAŠTINĖ DALIS

POLITINIS DIALOGAS IR BENDRADARBIAVIMAS UŽSIENIO IR SAUGUMO POLITIKOS SRITYJE

3 straipsnis

Politinis dialogas

1.   Šalys veda nuolatinį politinį dialogą. Šiuo dialogu stiprinami Šalių santykiai, prisidedama prie partnerystės kūrimo ir stiprinamas savitarpio supratimas bei solidarumas.

2.   Politinis dialogas apima visus bendros svarbos klausimus, visų pirma susijusius su taika, užsienio ir saugumo politika, nacionaliniu dialogu ir sutaikinimu, demokratija, teisine valstybe, žmogaus teisėmis, geru valdymu, regiono stabilumu ir integracija.

3.   Politinis dialogas vedamas kasmet ministrų ir vyresniųjų pareigūnų lygmeniu.

4 straipsnis

Kova su terorizmu

Šalys dar kartą patvirtina kovos su terorizmu svarbą ir, atsižvelgdamos į tarptautines konvencijas, tarptautinę žmogaus teisių, humanitarinę ir pabėgėlių teisę, taip pat į nacionalinės teisės aktus bei kitas nuostatas, susitaria bendradarbiauti, siekdamos užkirsti kelią teroro aktams ir neleisti jų vykdyti. Visų pirma Šalys bendradarbiauja:

a)

visapusiškai įgyvendindamos JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1373 (2001) ir kitas atitinkamas JT rezoliucijas, JT kovos su terorizmu strategiją, tarptautines konvencijas ir priemones;

b)

pagal tarptautinę ir nacionalinę teisę keisdamosi informacija apie teroristų grupes ir jų paramos tinklus; ir

c)

keisdamosi nuomonėmis apie kovos su terorizmu priemones ir būdus, įskaitant techninių sričių ir mokymo priemones bei būdus, ir dalydamosi terorizmo prevencijos patirtimi.

Šalys tebėra įsipareigojusios kuo greičiau susitarti dėl JT Bendrosios konvencijos dėl tarptautinio terorizmo.

Šalys labai susirūpinusios dėl kurstymo vykdyti teroro aktus ir pabrėžia savo pasiryžimą imtis visų būtinų ir tinkamų priemonių pagal tarptautinę ir nacionalinę teisę, siekdamos sumažinti dėl tokio kurstymo kylančią grėsmę.

5 straipsnis

Kova su masinio naikinimo ginklų platinimu

Šalys mano, kad masinio naikinimo ginklų (MNG) ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimas tiek valstybiniams, tiek nevalstybiniams subjektams kelia vieną iš rimčiausių pavojų tarptautiniam stabilumui ir saugumui. Todėl Šalys susitaria bendradarbiauti ir prisidėti kovojant su MNG ir siuntimo į taikinį priemonių platinimu, visapusiškai laikydamosi ir nacionaliniu mastu įgyvendindamos įsipareigojimus, prisiimtus pagal tarptautines nusiginklavimo ir neplatinimo sutartis bei susitarimus ir kitus svarbius tarptautinius įsipareigojimus. Šalys susitaria, kad ši nuostata yra esminis šio susitarimo elementas.

Be to, Šalys susitaria bendradarbiauti ir prisidėti kovojant su MNG ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimu:

a)

imdamosi veiksmų, kad būtų pasirašyti ir ratifikuoti visi kiti susiję tarptautiniai dokumentai arba kad būtų prie jų prisijungta ir kad jie būtų visiškai įgyvendinti;

b)

sukurdamos veiksmingą nacionalinę eksporto kontrolės sistemą, skirtą su MNG susijusių prekių eksportui ir tranzitui kontroliuoti, įskaitant MNG dvejopo naudojimo technologijų galutinės paskirties kontrolę, ir veiksmingoms sankcijoms už eksporto kontrolės taisyklių pažeidimus užtikrinti.

Šalys susitaria vesti nuolatinį politinį dialogą, kuriuo papildomos ir įtvirtinamos šios nuostatos.

6 straipsnis

Šaulių ir lengvieji ginklai

1.   Šalys pripažįsta, kad neteisėta šaulių ir lengvųjų ginklų (ŠLG), įskaitant šaudmenis, gamyba, perdavimas ir platinimas, pernelyg didelių jų kiekių kaupimas, netinkamas tvarkymas, nepakankama atsargų apsauga ir nekontroliuojamas jų paleidimas į apyvartą toliau kelia didelę grėsmę taikai ir tarptautiniam saugumui.

2.   Šalys susitaria vykdyti ir visapusiškai įgyvendinti atitinkamus įsipareigojimus spręsti neteisėtos prekybos ŠLG, įskaitant šaudmenis, problemą pagal galiojančius tarptautinius susitarimus ir JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, taip pat įsipareigojimus pagal kitus šioje srityje taikytinus tarptautinius dokumentus, pavyzdžiui, JT veiksmų programą dėl neteisėtos prekybos šaulių ir lengvaisiais ginklais prevencijos, kovos su ja ir jos panaikinimo visais aspektais.

3.   Šalys įsipareigoja bendradarbiauti ir užtikrinti veiksmų koordinavimą, papildomumą bei sąveiką kovodamos su neteisėta prekyba ŠLG, įskaitant šaudmenis, pasauliniu, regioniniu, subregioniniu ir nacionaliniu lygmenimis ir susitaria vesti nuolatinį politinį dialogą, kuriuo bus papildomas ir remiamas šio įsipareigojimo įgyvendinimas.

7 straipsnis

Tarptautinis baudžiamasis teismas

1.   Šalys dar kartą patvirtina, kad asmenys, atsakingi už visai tarptautinei bendruomenei susirūpinimą keliančius sunkiausius nusikaltimus, neturėtų likti nenubausti ir kad jų baudžiamasis persekiojimas turėtų būti užtikrintas nacionalinėmis arba tarptautinėmis priemonėmis.

2.   Šalys pripažįsta, kad Irakas kol kas nėra Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto šalis, bet svarsto galimybę ateityje tokia tapti. Šiuo tikslu Irakas imsis veiksmų, siekdamas prisijungti prie Romos statuto ir susijusių dokumentų, juos ratifikuoti ir įgyvendinti.

3.   Šalys dar kartą patvirtina, kad yra pasiryžusios bendradarbiauti šiuo klausimu, be kita ko, dalytis patirtimi priimant teisės aktų pataisas, kurių reikia pagal galiojančią tarptautinę teisę.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

PREKYBA IR INVESTICIJOS

I   SKIRSNIS

Prekyba prekėmis

I   skyrius

Bendrosios nuostatos

8 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas Šalių prekybai prekėmis.

9 straipsnis

Muitai

Šiame skyriuje muitu laikomas bet koks muitas arba rinkliava, taikomi importuojamoms arba eksportuojamoms prekėms arba su jomis susiję, įskaitant nustatytą bet kokio pobūdžio papildomą mokestį ar papildomą rinkliavą, taikomus tokioms importuojamoms arba eksportuojamoms prekėms arba su jomis susijusius. Muitu nelaikomi:

a)

rinkliava, atitinkanti vidaus mokestį, taikomą pagal 11 straipsnį;

b)

muitas, taikomas pagal šio susitarimo II antraštinės dalies 1 skirsnio II skyrių;

c)

muitas, taikomas pagal 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (toliau – 1994 m. GATT) VI, XVI ir XIX straipsnius, PPO susitarimą dėl 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo, PPO susitarimą dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių, PPO susitarimą dėl apsaugos priemonių, PPO susitarimo dėl žemės ūkio 5 straipsnį arba PPO susitarimą dėl ginčų sprendimo taisyklių ir tvarkos (toliau – Susitarimas dėl ginčų sprendimo);

d)

mokestis ar kita rinkliava, taikomi pagal Šalies nacionalinę teisę ir pagal 1994 m. GATT VIII straipsnį, įskaitant jo pastabas ir papildomas nuostatas.

10 straipsnis

Didžiausio palankumo režimas

1.   Šalys viena kitai suteikia didžiausio palankumo statusą, laikydamosi 1994 m. GATT I.1 straipsnio, taip pat jo pastabų ir papildomų nuostatų.

2.   Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos:

a)

lengvatoms, kurios skiriamos, siekiant pagal 1994 m. GATT įsteigti muitų sąjungą ar laisvosios prekybos zoną arba įsteigus tokią muitų sąjungą ar laisvosios prekybos zoną;

b)

lengvatoms, kurios skiriamos konkrečioms šalims, laikantis 1994 m. GATT ir kitų tarptautinių susitarimų, kuriais sudaromos palankios sąlygos besivystančioms šalims.

11 straipsnis

Nacionalinis režimas

Pagal 1994 m. GATT III straipsnį, įskaitant jo pastabas ir papildomas nuostatas, kiekviena Šalis kitos Šalies prekėms taiko nacionalinį režimą. Šiuo tikslu 1994 m. GATT III straipsnis, taip pat jo pastabos ir papildomos nuostatos, mutatis mutandis įtraukiamos į šį susitarimą ir yra jo dalis.

12 straipsnis

Muitų tarifų politika

1.   Produktams, kurių kilmės šalis Irakas ir kurie importuojami į Sąjungą, taikomas Sąjungos DPS muitų tarifas. Muitai, viršijantys importui iš PPO narių pagal 1994 m. GATT I straipsnį taikomus muitus, netaikomi į Sąjungą importuojamiems produktams, kurių kilmės šalis Irakas.

2.   Į Iraką importuojamiems Sąjungos kilmės produktams netaikomi muitai, viršijantys šiuo metu importuojamoms prekėms taikomą 8 % atstatymo rinkliavą.

3.   Šalys susitaria, kad kol Irakas įstos į PPO, Šalys po abipusių jų konsultacijų gali keisti importui taikomų muitų dydį.

4.   Jei pasirašius šį susitarimą Irakas erga omnes sumažina bet kuriuos muitų tarifus importui, visų pirma, kai sumažinimas yra PPO vykusių derybų dėl muitų tarifų rezultatas, tokie sumažinti muitai taikomi Sąjungos kilmės importuojamoms prekėms ir nuo jų įsigaliojimo dienos jie pakeičia bazinį muitą arba atstatymo rinkliavos dydį.

13 straipsnis

Atitinkamų 1994 m. GATT nuostatų taikymas

Toliau nurodyti 1994 m. GATT straipsniai įtraukiami į šį susitarimą, tampa jo dalimi ir yra taikomi Šalims mutatis mutandis.

a)

V straipsnis, įskaitant jo pastabas ir papildomas nuostatas;

b)

VII straipsnio 1, 2, 3 dalys, 4 dalies a, b, d punktai ir 5 dalis, įskaitant jo pastabas ir papildomas nuostatas, ir PPO susitarimas dėl 1994 m. GATT VII straipsnio įgyvendinimo;

c)

VIII straipsnis, įskaitant jo pastabas ir papildomas nuostatas;

d)

IX straipsnis;

e)

X straipsnis.

14 straipsnis

Suderintas prekių aprašymas

Prekių, kuriomis tarpusavyje prekiauja Šalys, klasifikacija nustatoma pagal atitinkamą kiekvienos Šalies muitų tarifų nomenklatūrą, aiškinamą pagal 1983 m. birželio 14 d. Briuselyje pasirašytą Tarptautinę suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos konvenciją.

15 straipsnis

Laikinas prekių įvežimas

Nepažeisdamos teisių ir įsipareigojimų, kylančių iš tarptautinių konvencijų dėl laikino prekių įvežimo, kurios privalomos abiem Šalims, kiekviena Šalis atleidžia kitą Šalį nuo laikinai įvežamoms prekėms taikomų importo mokesčių ir muitų. Laikina įvežimo procedūra taikoma atsižvelgiant į sąlygas, kuriomis šios Šalys prisiėmė iš tokių konvencijų kylančius įsipareigojimus.

16 straipsnis

Kiekio ribojimo draudimas

Įsigaliojus šiam susitarimui, Sąjunga ir Irakas panaikina ir nepriima ar toliau tarpusavio prekyboje netaiko jokių importo ar eksporto ribojimų arba kitų lygiaverčio poveikio priemonių, kaip nustatyta 1994 m. GATT XI straipsnyje, įskaitant jo pastabas ir papildomas nuostatas. Šiuo tikslu 1994 m. GATT XI straipsnis, įskaitant jo pastabas ir papildomas nuostatas, mutatis mutandis įtraukiamos į šį susitarimą ir yra jo dalis.

17 straipsnis

Eksporto muitai

Nė viena Šalis negali toliau taikyti arba nustatyti muitų, mokesčių ar kitų rinkliavų į kitą Šalį eksportuojamoms arba su eksportu susijusioms prekėms. Nė viena Šalis negali toliau taikyti arba nustatyti vidaus mokesčių ir rinkliavų, taikomų į kitą Šalį eksportuojamoms prekėms, jei jie viršija vidaus rinkoje parduoti skirtoms panašioms prekėms taikomus mokesčius.

II   skirsnis

Prekybos apsaugos priemonės

18 straipsnis

Antidempingas

1.   Jokia šio susitarimo nuostata nekliudo Šalims priimti antidempingo arba kompensacines priemones pagal 1994 m. GATT VI straipsnį, įskaitant jo pastabas ir papildomas nuostatas, Susitarimą dėl 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo ir PPO susitarimą dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių.

2.   Šiam straipsniui netaikomos šio susitarimo II antraštinės dalies VI skirsnio nuostatos.

19 straipsnis

Apsaugos priemonės

1.   Jokia šio susitarimo nuostata nekliudo Šalims priimti priemones pagal 1994 m. GATT XIX straipsnį ir PPO susitarimą dėl apsaugos priemonių.

2.   Šiam straipsniui netaikomos šio susitarimo II antraštinės dalies VI skirsnio nuostatos.

III   skyrius

Išimtys

20 straipsnis

Bendrosios išimtys

1994 m. GATT XX straipsnio nuostatos, įskaitant jo pastabas ir papildomas nuostatas, ir 1994 m. GATT XXI straipsnis, kurie įtraukiami į šį susitarimą ir yra jo dalis, mutatis mutandis taikomi abiem Šalims.

IV   skyrius

Su muitų tarifais nesusiję klausimai

21 straipsnis

Pramonės standartai, atitikties vertinimas ir techniniai reglamentai

PPO susitarimo dėl techninių prekybos kliūčių (toliau – TPK susitarimas), kuris įtrauktas į šį susitarimą ir yra jo dalis, nuostatos mutatis mutandis taikomos abiem Šalims.

Šio skyriaus nuostatos taikomos rengiant, priimant ir taikant techninius reglamentus, standartus ir atitikties vertinimo procedūras, kaip apibrėžta TBT susitarime.

Šalių bendradarbiavimo techninių reglamentų, standartų ir atitikties vertinimo procedūrų srityse tikslai:

a)

išvengti techninių prekybos kliūčių arba jas sumažinti, siekiant palengvinti Šalių tarpusavio prekybą;

b)

gerinti produktų patekimo į kiekvienos iš Šalių rinką sąlygas, gerinant produktų saugumą, kokybę ir konkurencingumą;

c)

skatinti daugiau taikyti tarptautinius techninius reglamentus, standartus ir atitikties vertinimo procedūras, įskaitant konkretiems sektoriams skirtas priemones, ir labiau naudotis tarptautine geriausia praktika juos rengiant;

d)

atsižvelgiant į TPK susitarimo nuostatas, užtikrinti, kad standartai ir techniniai reglamentai būtų rengiami, priimami ir taikomi skaidriai, taip pat, kad nebūtų kuriama bereikalingų Šalių tarpusavio prekybos kliūčių;

e)

sukurti techninio reglamentavimo, standartizacijos, atitikties vertinimo, akreditavimo, metrologijos ir rinkos stebėsenos infrastruktūrą Irake;

f)

užmegzti Irako ir Sąjungos standartizacijos, atitikties vertinimo ir reguliavimo institucijų funkcinius ryšius;

g)

skatinti, kad Irako institucijos veiksmingai dalyvautų tarptautinių standartų nustatymo įstaigų ir PPO techninių prekybos kliūčių komiteto veikloje.

a)

Šalys užtikrina, kad techniniai reglamentai, standartai ir atitikties vertinimo procedūros nebūtų rengiami, priimami arba taikomi, siekiant sukurti bereikalingas Šalių tarpusavio prekybos kliūtis arba kad jie neturėtų tokio poveikio, atsižvelgiant į TPK susitarimo nuostatas.

b)

Šalys siekia, jeigu įmanoma, suderinti savo standartus, techninius reglamentus ir atitikties vertinimo procedūras.

a)

Šalims taikomos pareigos dalytis informacija apie techninius reglamentus, standartus ir atitikties vertinimo procedūras, kaip nustatyta TPK susitarime.

b)

Šalys susitaria per kontaktinius centrus keistis informacija, susijusia su klausimais, kurie gali būti svarbūs jų prekybos santykiams, įskaitant skubius įspėjimus, mokslines nuomones ir renginius.

c)

Šalys gali bendradarbiauti kuriant ir prižiūrint kontaktinius centrus, taip pat kuriant ir prižiūrint bendras duomenų bazes.

V   skirsnis

Sanitarinės ir fitosanitarinės priemonės

22 straipsnis

Sanitarinės ir fitosanitarinės priemonės

1.   Šalys bendradarbiauja sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių srityje, siekdamos palengvinti Šalių tarpusavio prekybą, kartu apsaugant žmonių, gyvūnų arba augalų gyvybę ar sveikatą. PPO susitarimo dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo (toliau – SFS susitarimas), kuris įtrauktas į šį susitarimą ir yra jo dalis, nuostatos mutatis mutandis taikomos abiem Šalims.

2.   Pareikalavus Šalys nustato ir sprendžia problemas, kylančias dėl konkrečių sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių taikymo, siekdamos rasti abiem Šalims priimtinus sprendimus.

II   SKIRSNIS

Prekyba paslaugomis ir įsisteigimas

23 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šiame skirsnyje nustatyta reikiama laipsniško Šalių tarpusavio prekybos paslaugomis ir įsisteigimo liberalizavimo tvarka.

2.   Šis skirsnis taikomas priemonėms, kurios turi poveikį prekybai paslaugomis ir įsisteigimui visose ūkinės veiklos srityse, išskyrus:

a)

branduolinių medžiagų kasybą, gamybą ir perdirbimą;

b)

ginklų, šaudmenų ir karinės paskirties medžiagų gamybą arba prekybą jais;

c)

garso bei vaizdo ir kultūros paslaugas;

d)

švietimo paslaugas;

e)

sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas;

f)

nacionalinį jūrų kabotažą;

g)

oro transporto paslaugas ir papildomas paslaugas, susijusias su oro transporto paslaugomis, išskyrus:

i)

orlaivių remonto ir priežiūros paslaugas, kurias teikiant orlaivis nenaudojamas;

ii)

oro transporto paslaugų pardavimą ir rinkodarą;

iii)

kompiuterinės rezervavimo sistemos paslaugas;

iv)

antžemines paslaugas;

v)

orlaivių (su įgulos samdymu) nuomos paslaugas;

vi)

oro uostų eksploatavimo paslaugas; ir

h)

kosminio transporto paslaugas.

3.   Jokia šio skirsnio nuostata negali būti aiškinama kaip reikalavimas nustatyti bet kokius įpareigojimus, susijusius su viešaisiais pirkimais.

4.   Šio skirsnio nuostatos netaikomos Šalių suteiktoms subsidijoms.

5.   Pagal šio skirsnio nuostatas kiekviena Šalis išlaiko teisę reglamentuoti ir nustatyti naujus reglamentus, siekiant teisėtų politikos tikslų.

24 straipsnis

Apibrėžtys

Šio skirsnio taikymo tikslais:

a)

Sąjungos fizinis asmuo – vienos iš Sąjungos valstybių narių pilietis, kaip apibrėžta tos valstybės narės teisės aktais; Irako Respublikos fizinis asmuo – Irako Respublikos pilietis, kaip apibrėžta Irako Respublikos nacionalinės teisės aktais;

b)

juridinis asmuo – kiekvienas tinkamai pagal taikytiną teisę pelnui gauti ar kitais tikslais įsteigtas arba kitaip sudarytas privatus arba valstybinis juridinis subjektas, įskaitant akcines bendroves, trestus, partnerystes, bendrąsias įmones, individualiąsias įmones arba asociacijas;

c)

Sąjungos juridinis asmuo arba Irako Respublikos juridinis asmuo – pagal, atitinkamai, Sąjungos valstybės narės arba Irako Respublikos įstatymus įsteigtas juridinis asmuo, turintis registruotą buveinę, pagrindinę administraciją arba pagrindinę verslo vietą teritorijoje, kurioje taikoma Europos Sąjungos sutartis ir Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, arba atitinkamai Irako Respublikos teritorijoje. Jeigu juridinis asmuo atitinkamai teritorijoje, kurioje taikoma Europos Sąjungos sutartis arba Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, arba Irako teritorijoje turi tik registruotą buveinę, pagrindinę administraciją arba pagrindinę verslo vietą, jis nebus laikomas atitinkamai Sąjungos juridiniu asmeniu arba Irako juridiniu asmeniu, jeigu jo veikla nėra faktiškai ir nuolatos susijusi su atitinkamai Sąjungos arba Irako ekonomika;

d)

neatsižvelgiant į c punktą, laivybos bendrovėms, kurios įsteigtos už Sąjungos arba Irako ribų ir kurias kontroliuoja atitinkamai Sąjungos valstybės narės arba Irako piliečiai, taip pat taikomos šio susitarimo nuostatos, jeigu jų laivai yra registruoti pagal atitinkamus teisės aktus toje Sąjungos valstybėje narėje arba Irake, ir kurie plaukioja su Sąjungos valstybės narės arba Irako vėliava;

e)

ūkinė veikla neapima veiklos, susijusios su valstybės valdžios įgyvendinimu, t. y. veiklos, kuri vykdoma nekomerciniais tikslais arba nekonkuruojant su vienu ar daugiau ūkinės veiklos vykdytojų;

f)

patronuojamoji įmonė – juridinis asmuo, tiesiogiai kontroliuojamas kito juridinio asmens;

g)

juridinio asmens filialas – nuolat veikianti, teisinio subjektiškumo neturinti įmonė, tokia kaip pirminės bendrovės skyrius su sava vadovybe ir materialia įranga vesti verslo deryboms su trečiaisiais asmenimis; tokiu būdu trečiosioms įmonėms nereikia tiesiogiai kreiptis į patronuojančiąją įmonę, jos gali sudaryti verslo sandorius patronuojančiosios įmonės skyriuje, nors ir žino, kad prireikus gali atsirasti teisinis santykis su patronuojančiąja įmone, kurios buveinė yra užsienyje.

h)

Šalies paslaugų teikėjas – bet kuris Šalies fizinis arba juridinis asmuo, kuris siekia teikti arba teikia paslaugą;

i)

prekyba paslaugomis – tai paslaugų teikimas tokiais būdais:

i)

iš vienos Šalies teritorijos į kitos Šalies teritoriją;

ii)

vienos Šalies teritorijoje kitos Šalies paslaugos vartotojui;

iii)

vienos Šalies paslaugos teikėjo, įsisteigusio kitos Šalies teritorijoje;

iv)

prekybą vienos Šalies paslaugos teikėjas vykdo per fizinius asmenis, esančius kitos Šalies teritorijoje.

j)

priemonė – bet kokia Šalies taikoma priemonė: įstatymas, kitas teisės aktas, taisyklė, procedūra, sprendimas, administracinis veiksmas ar kita;

k)

Šalies priimtos arba toliau taikomos priemonės – priemonės, kurių imasi:

i)

šalies, regioninė ar vietos valdžia ir jos institucijos; ir

ii)

nevyriausybinės organizacijos, turinčios šalies, regioninės arba vietos valdžios arba jos institucijų suteiktus įgaliojimus;

l)

paslaugos – visos bet kokiame sektoriuje teikiamos paslaugos, išskyrus tas, kurios teikiamos įgyvendinant valstybės valdžią;

m)

komercinis vienetas – bet kokio tipo verslo arba profesinė įmonė, kurios veikla vykdoma:

i)

per įsteigtą, įsigytą arba turimą juridinį asmenį arba

ii)

per įkurtą arba turimą filialą ar atstovybę

ūkinei veiklai Šalies teritorijoje vykdyti.

n)

Šalies investuotojas – bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, siekiantis vykdyti arba vykdantis ūkinę veiklą per įsteigtą komercinį vienetą;

o)

paslauga, teikiama įgyvendinant valstybės valdžią, – paslauga, kuri teikiama nekomerciniais pagrindais ir nekonkuruojant su vienu ar keliais paslaugų teikėjais;

25 straipsnis

1.   Įsigaliojus šiam susitarimui, Sąjunga Irako paslaugoms ir paslaugų teikėjams taiko režimą pagal Sąjungos ir valstybių narių pagal Bendrąjį susitarimą dėl prekybos paslaugomis (toliau – GTAS) prisiimtų konkrečių įsipareigojimų dėl nacionalinio režimo ir leidimo patekti į rinką sąrašą.

2.   Įsigaliojus šiam susitarimui ir laikantis 3 dalies, Irakas Sąjungos paslaugoms, paslaugų teikėjams, komerciniams vienetams ir investuotojams paslaugų ir kituose sektoriuose taiko ne mažiau palankų režimą nei tas, kuris taikomas Irako paslaugoms, paslaugų teikėjams, komerciniams vienetams ir investuotojams arba atitinkamoms bet kurios trečiosios šalies paslaugoms, paslaugų teikėjams, komerciniams vienetams ir investuotojams, atsižvelgiant į tai, kuris režimas palankesnis.

3.   Irakas gali keisti Sąjungos paslaugoms, paslaugų teikėjams, komerciniams vienetams ir investuotojams taikomą režimą, sudarydama sąlygas ir nustatydama apribojimus, dėl kurių režimas tampa mažiau palankus, nei jos pačios paslaugoms, paslaugų teikėjams, komerciniams vienetams ir investuotojams taikomas režimas. Darant tokius pakeitimus laikomasi šių sąlygų:

a)

Sąjungos paslaugoms, paslaugų teikėjams, komerciniams vienetams ir investuotojams taikomas režimas išlieka ne mažiau palankus, nei tas, kurį Irakas taiko atitinkamoms bet kurios trečiosios šalies paslaugoms, paslaugų teikėjams, komerciniams vienetams ir investuotojams.

b)

Irakas apie savo ketinimą praneša Europos Sąjungos Komisijai (toliau – Komisija) prieš keturis mėnesius iki numatomo tokių sąlygų įgyvendinimo. Komisijai paprašius, Irakas pateikia išsamią informaciją apie priežastis, kuriomis pateisinamas numatomas tokių sąlygų ir apribojimų nustatymas. Jeigu per aštuonias savaites Irakui nenusiunčiamas pranešimas, Sąjunga šias sąlygas ir apribojimus laiko priimtinais.

c)

Bet kuriai iš Šalių paprašius, siūlomos sąlygos ir apribojimai pateikiami Bendradarbiavimo komitetui išnagrinėti ir patvirtinti.

4.   Nedarant neigiamo poveikio naudai, kuri dėl pagal šio straipsnio 2 dalį taikomo režimo suteikiama Sąjungos paslaugoms, paslaugų teikėjams, komerciniams vienetams ir investuotojams, po įstojimo į PPO Irakas Sąjungos paslaugoms arba paslaugų teikėjams taip pat taiko režimą pagal GATS prisiimtų įsipareigojimų sąrašą.

26 straipsnis

1.   Didžiausio palankumo režimas, suteikiamas pagal šio skirsnio nuostatas, netaikomas mokesčių lengvatoms, kurias Šalys teikia arba suteiks ateityje, remdamosi susitarimais dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo ar kitais susitarimais mokesčių srityje.

2.   Jokia šio skirsnio nuostata neaiškinama kaip draudžianti šalims patvirtinti arba įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią mokesčių vengimui, vadovaujantis susitarimų dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo nuostatomis ar kitais mokesčių teisės susitarimais arba nacionaliniais mokesčių teisės aktais.

3.   Jokia šio skirsnio nuostata neaiškinama kaip draudžianti šalims narėms arba Irakui, taikant atitinkamas jų mokesčių teisės aktų nuostatas, išskirti mokesčių mokėtojus, kurių padėtis, ypač dėl jų gyvenamosios vietos, skiriasi.

27 straipsnis

Kiti susitarimai

Jokia šio skirsnio nuostata neribojamos Šalių investuotojų teisės pasinaudoti palankesniu režimu, nustatytu bet kokiu esamu arba būsimu tarptautiniu susitarimu, susijusiu su investicijomis, prie kurio Sąjungos valstybė narė ir Irakas yra prisijungę.

28 straipsnis

Skaidrumas

Kiekviena Šalis nedelsdama pateikia kitai Šaliai šios prašomą konkrečią informaciją apie savo taikomas bendro pobūdžio priemones arba tarptautinius susitarimus, susijusius su šiuo susitarimu arba turinčius jam poveikį. Kiekviena Šalis taip pat įsteigia vieną arba daugiau informacijos centrų, kurie, kai to paprašoma, teikia konkrečią informaciją visais šiais klausimais kitos Šalies paslaugų teikėjams. Tokie informacijos centrai išvardyti 3 PRIEDE. Informacijos centrai neprivalo būti įstatymų ir kitų teisės aktų saugyklos.

29 straipsnis

Išimtys

1.   Šio skirsnio nuostatoms taikomos šiame straipsnyje nurodytos išimtys. Atsižvelgiant į reikalavimą, kad tokių priemonių taikymas neturi sudaryti savavališkos ar nepateisinamos šalių, kuriose vyrauja panašios sąlygos, diskriminacijos arba paslėptų prekybos paslaugomis apribojimų, jokia šio skirsnio nuostata neaiškinama kaip neleidžianti Šaliai patvirtinti ar įgyvendinti priemonių, kurios:

a)

būtinos visuomenės saugumui užtikrinti ar visuomenės dorovei apsaugoti arba viešajai tvarkai palaikyti;

b)

būtinos žmogaus, gyvūnų ar augalų gyvybei ar sveikatai apsaugoti;

c)

būtinos užtikrinti, kad būtų laikomasi šio skirsnio nuostatas atitinkančių įstatymų ir kitų norminių aktų, įskaitant nuostatas, susijusias su:

i)

apgaulės ir sukčiavimo prevencija arba su paslaugų teikimo sutarčių nevykdymo padarinių šalinimu;

ii)

asmenų privatumo apsauga tvarkant ir teikiant asmens duomenis ir su asmens dokumentų ir sąskaitų slaptumo apsauga;

iii)

saugumu;

d)

neatitinka 25 straipsnio tikslų, jei taikant skirtingą režimą siekiama užtikrinti, kad kitos Šalies paslaugoms ar paslaugų tiekėjams būtų veiksmingai ar teisingai nustatomi arba už jas renkami tiesioginiai mokesčiai;

e)

neatitinka 25 straipsnio tikslų, jei taikant skirtingą režimą siekiama užkirsti kelią mokesčių vengimui arba slėpimui, vadovaujantis susitarimų dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo nuostatomis ar kitais mokesčių teisės susitarimais arba nacionaliniais mokesčių teisės aktais.

2.   Šio skirsnio nuostatos netaikomos atitinkamoms Šalių socialinės apsaugos sistemoms arba tokiai kiekvienos Šalies teritorijoje vykdomai veiklai, kuri net ir laikinai yra susijusi su viešosios valdžios funkcijų vykdymu.

3.   Šio skirsnio nuostatos netaikomas priemonėms, kurios turi įtakos Šalyje įsidarbinti siekiantiems fiziniams asmenims, taip pat priemonėms, susijusioms su pilietybe, nuolatine gyvenamąja vieta ar nuolatiniu darbu.

4.   Jokia šio skirsnio nuostata netrukdo Šaliai taikyti fizinių asmenų atvykimą ar laikiną buvimą jos teritorijoje reglamentuojančių priemonių, įskaitant priemones, kurios reikalingos jos sienų neliečiamumui apsaugoti ir tvarkingam fizinių asmenų judėjimui per sienas užtikrinti, jeigu tokios priemonės taikomos taip, kad jos nepanaikintų ar nesumažintų kitos Šalies dėl tam tikro konkretaus 25 straipsnyje nurodyto įsipareigojimo gaunamos naudos.

5.   Jokia šio skirsnio nuostata netaikoma centrinio banko arba monetarinės institucijos ar kito viešojo subjekto, vykdančio monetarinę arba valiutos kursų politiką, veiklai.

6.   Jokia šio skirsnio nuostata neaiškinama kaip draudžianti Šaliai, įskaitant jos viešuosius subjektus, savo teritorijoje išimtine teise užsiimti veikla arba teikti paslaugas Šalies arba jų viešųjų subjektų vardu, su jų teikiama garantija arba naudojantis jų finansiniais ištekliais.

7.   Šio skirsnio nuostatomis nė vienai Šaliai neužkertamas kelias taikyti bet kokias būtinas priemones, kuriomis neleidžiama pasinaudojant šio susitarimo nuostatomis apeiti su trečiųjų šalių patekimu į rinką susijusias priemones.

30 straipsnis

Saugumo užtikrinimo išimtys

Nė viena šio skirsnio nuostata neaiškinama kaip:

a)

reikalaujanti iš bet kurios Šalies pateikti informaciją, kurios atskleidimas, jos nuomone, prieštarauja jos esminiams saugumo interesams; arba

b)

trukdanti bet kuriai Šaliai imtis, jos nuomone, esminiams jos saugumo interesams užtikrinti būtų veiksmų, kurie:

i)

susiję su ūkine veikla, vykdoma, siekiant tiesiogiai arba netiesiogiai aprūpinti karinius objektus;

ii)

susiję su daliosiomis ir termobranduolinėmis daliosiomis medžiagomis arba medžiagomis, iš kurių šios gautos;

iii)

susiję su ginklų, šaudmenų ir karo technikos gamyba arba prekyba jais, taip pat su neteisėta prekyba kitomis prekėmis ir medžiagomis;

iv)

susiję su viešaisiais pirkimais, būtinais nacionalinio saugumo ar nacionalinės gynybos tikslais;

v)

vykdomi karo metu ar esant kitai ekstremaliai tarptautinių santykių padėčiai; arba

c)

trukdanti bet kuriai Šaliai imtis veiksmų vykdant įsipareigojimus pagal Jungtinių Tautų chartiją dėl tarptautinės taikos ir saugumo palaikymo.

31 straipsnis

Laipsniškas prekybos paslaugomis ir įsisteigimo liberalizavimas

Kai leidžia aplinkybės, be kita ko, atsižvelgiant į padėtį Irakui įstojus į PPO, Bendradarbiavimo taryba gali Šalims rekomenduoti palaipsniui plėsti tarpusavio prekybą paslaugomis bei liberalizuoti įsisteigimą ir užtikrinti visišką suderinamumą su GATS nuostatomis, ypač su jo V straipsniu. Kai tinkama, tos rekomendacijos galėtų būti įgyvendinamos sudarant Šalių susitarimus.

III   SKIRSNIS

Prekybos ir investicijų nuostatos

32 straipsnis

Investicijų skatinimas

Šalys skatina didinti abiem pusėms naudingas investicijas, sudarydamos palankesnę aplinką privačioms investicijoms.

33 straipsnis

Kontaktiniai centrai ir keitimasis informacija

Siekdamos palengvinti Šalių bendravimą visais su privačiomis investicijomis susijusiais prekybos klausimais, kiekviena Šalis paskiria kontaktinį centrą. Kiekvienos Šalies prašymu kitos Šalies kontaktinis centras nurodo už tą klausimą atsakingą įstaigą ar pareigūną ir teikia reikiamą paramą, kad palengvintų bendravimą su prašančiąja Šalimi.

IV   SKIRSNIS

Einamieji mokėjimai ir kapitalas

34 straipsnis

Tikslas ir taikymo sritis

1.   Šalys siekia liberalizuoti tarpusavio einamuosius mokėjimus ir kapitalo judėjimą, laikydamosi įsipareigojimų, prisiimtų tarptautinėms finansų įstaigoms.

2.   Šis skirsnis taikomas visiems Šalių tarpusavio einamiesiems mokėjimams ir kapitalo judėjimui.

35 straipsnis

Einamoji sąskaita

Šalys leidžia visus tarpusavio mokėjimus ir pervedimus į einamąją sąskaitą laisvai konvertuojama valiuta ir pagal Tarptautinio valiutos fondo steigimo sutarties straipsnius.

36 straipsnis

Kapitalo sąskaita

Įsigaliojus šiam susitarimui Šalys leidžia laisvą kapitalo judėjimą, susijusį su tiesioginėmis investicijomis, atliekamomis pagal priimančiosios šalies teisės aktus, ir investicijomis, atliekamomis pagal šio susitarimo nuostatas, ir tokio kapitalo bei su juo susijusio pelno likvidavimą ir repatriaciją.

37 straipsnis

Esamos padėties išlaikymas

Šalys nenustato naujų apribojimų einamiesiems mokėjimams ir kapitalo judėjimui tarp jų gyventojų ir negriežtina dabartinių susitarimų.

38 straipsnis

Apsaugos priemonės

1.   Jei išimtinėmis aplinkybėmis dėl kapitalo judėjimo tarp Sąjungos ir Irako kyla arba gali kilti rimtų sunkumų Sąjungoje arba Irake vykdyti valiutų kurso politiką arba pinigų politiką, atitinkamai Sąjunga ir Irakas gali ne ilgiau kaip šešis mėnesius taikyti su kapitalo judėjimu tarp Sąjungos ir Irako susijusias apsaugos priemones, jeigu tokios priemonės yra būtinai reikalingos.

2.   Šalis, priimanti apsaugos priemones, kaip galima greičiau praneša kitai Šaliai jų panaikinimo tvarkaraštį.

39 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

1.   Jokia šio skirsnio nuostata neribojamos Šalių ūkio subjektų teisės pasinaudoti bet kokiu palankesniu režimu, kuris gali būti nustatytas dvišaliuose arba daugiašaliuose susitarimuose, prie kurių jos yra prisijungusios.

2.   Šalys konsultuojasi siekdamos lengvinti kapitalo judėjimą tarp jų ir taip siekia šio susitarimo tikslų.

V   SKIRSNIS

Su prekyba susiję klausimai

I   skyrius

Valstybinės prekybos įmonės

40 straipsnis

1.   Šalys siekia laikytis 1994 m. GATT XVII straipsnio nuostatų, įskaitant jo pastabas ir papildomas nuostatas, ir PPO susitarimo dėl 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos XVII straipsnio aiškinimo nuostatų, kurios mutatis mutandis įtraukiamos į šį susitarimą ir yra jo dalis.

2.   Jeigu viena iš Šalių paprašo kitos Šalies pateikti informaciją apie konkrečias valstybines prekybos įmones, jų veiklos pobūdį ir poveikį dvišalei prekybai, Šalis, į kurią kreipiamasi, užtikrina kuo didesnį skaidrumą, nepažeisdama 1994 m. GATT XVII straipsnio 4 dalies d punkto dėl konfidencialios informacijos.

3.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad visos valstybinės prekybos įmonės, tiekiančios prekes arba teikiančios paslaugas, laikytųsi Šalies įsipareigojimų pagal šį susitarimą.

II   skyrius

Viešieji pirkimai

41 straipsnis

Įvadas

1.   Šalys pripažįsta, kad skaidriomis, konkurencingomis ir atviromis viešųjų pirkimų taisyklėmis prisidedama prie tvaraus ekonomikos vystymosi ir nustato tikslą siekti veiksmingo, abipusio ir laipsniško savo viešųjų pirkimų rinkos atvėrimo.

2.   Šio skyriaus taikymo tikslais:

a)

komercinės prekės arba paslaugos – prekės arba paslaugos, kurios paprastai parduodamos arba siūlomos parduoti komercinėje rinkoje nevyriausybiniams pirkėjams nevalstybiniais tikslais arba yra jų perkamos;

b)

statybų paslauga – paslauga, kuria siekiama įvairiais būdais atlikti civilinės inžinerijos ar pastatų statybos darbus, remiantis Jungtinių Tautų laikinojo svarbiausio produktų klasifikatoriaus (toliau – SPK) 51 skyriumi;

c)

dienos – kalendorinės dienos;

d)

elektroninis aukcionas – interaktyvus procesas, vykdomas elektroninėmis priemonėmis, kuriomis naudodamiesi tiekėjai praneša apie naujas kainas arba naujas ne kainomis grindžiamų kiekybiškai įvertinamų pasiūlymų elementų vertes, susijusias su vertinimo kriterijais, arba ir viena, ir kita; pagal šias naujas kainas ir vertes nustatoma arba peržiūrima pasiūlymų eilės tvarka;

e)

raštu arba raštiškai – žodžiais arba skaitmenimis pateikta informacija, kuri gali būti perskaityta, atgaminta ir vėliau perduota. Ji gali apimti elektroninėmis priemonėmis perduodamą ir saugomą informaciją;

f)

ribotas konkursas – viešųjų pirkimų būdas, kai perkantysis subjektas pats susisiekia su pasirinktu (-ais) tiekėju (-ais);

g)

priemonė – bet koks įstatymas, norminis teisės aktas, procedūra, administracinės gairės arba praktika, arba bet koks perkančiojo subjekto veiksmas, susijęs su viešuoju pirkimu pagal šį susitarimą;

h)

daugkartinis tiekėjų sąrašas - sąrašas, kuriame nurodomi tiekėjai, kuriuos perkantysis subjektas laiko atitinkančiais įtraukimo į sąrašą sąlygas, ir kuriuo jis ketina naudotis daugiau nei vieną kartą;

i)

pranešimas apie numatomą viešąjį pirkimą – perkančiojo subjekto paskelbtas pranešimas, kviečiantis suinteresuotuosius tiekėjus teikti paraiškas dalyvauti konkurse, konkurso pasiūlymus arba ir paraiškas, ir pasiūlymus;

j)

kompensacijos – bet kokios sąlygos ar įsipareigojimai, kuriais skatinamas vietos vystymasis arba gerinamas Šalies mokėjimų balansas, pavyzdžiui, šalies dalies nustatymas, technologijų licencijavimas, investicijos, priešpriešinė prekyba ir panašūs veiksmai arba reikalavimai;

k)

atviras konkursas – viešųjų pirkimų būdas, kai pasiūlymus gali teikti visi suinteresuotieji tiekėjai;

l)

asmuo – fizinis arba juridinis asmuo;

m)

perkantysis subjektas – šio susitarimo 1 PRIEDO I priedėlyje nurodytas Šalies subjektas;

n)

reikalavimus atitinkantis tiekėjas - tiekėjas, kurį perkantysis subjektas laiko atitinkančiu dalyvavimo sąlygas;

o)

atrankinis konkursas – viešųjų pirkimų būdas, kai perkantysis subjektas pasiūlymus kviečia pateikti tik dalyvavimo konkurse sąlygas atitinkančius tiekėjus;

p)

paslaugos apima statybos paslaugas, nebent nurodyta kitaip;

q)

standartas – pripažintos institucijos patvirtintas dokumentas, kuriame nustatytos visuotiniam ir daugkartiniam naudojimui skirtos taisyklės, gairės ar produktų arba paslaugų, arba susijusių procesų bei gamybos būdų savybės, kurių laikytis neprivaloma; standarte taip pat gali būti nurodyti arba pateikti vien terminologijos, simbolių, pakuotės, ženklinimo ar žymėjimo reikalavimai, kiek jie taikytini prekei, paslaugai, procesui ar gamybos būdui;

r)

tiekėjas – asmuo arba asmenų grupė, kurie tiekia ar gali tiekti prekes arba teikia ar gali teikti paslaugas; ir

s)

techninė specifikacija – konkurso reikalavimas, kuriame:

i)

išdėstytos įsigytinų prekių ar paslaugų savybės, įskaitant kokybę, paskirtį, saugumą ir matmenis, arba jų gamybos ir tiekimo procesai bei metodai; arba

ii)

nurodyti terminologijos, simbolių, pakuotės, ženklinimo ar žymėjimo reikalavimai, taikytini prekei arba paslaugai.

42 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šis skyrius taikomas visoms su viešuoju pirkimu pagal šį susitarimą susijusioms priemonėms. Šiame skyriuje – viešasis pirkimas pagal šį susitarimą – tai viešasis pirkimas valstybės reikmėms:

a)

prekių, paslaugų arba bet kokio jų derinio:

i)

kurios išsamiai nurodytos šio susitarimo 1 PRIEDO I priedėlyje pateiktuose kiekvienos Šalies papildomuose prieduose; ir

ii)

kurių viešieji pirkimai rengiami ne komerciniais arba perpardavimo tikslais, arba nesiekiant jų naudoti prekėms gaminti ar tiekti arba paslaugoms teikti komerciniais arba perpardavimo tikslais;

b)

visomis sutartinėmis formomis, įskaitant pirkimą, finansinę nuomą ir išperkamąją nuomą su galimybe pirkti arba be tokios galimybės;

c)

kai vertė pranešimo paskelbimo pagal 45 straipsnį dieną lygi atitinkamai ribinei vertei, nurodytai šio susitarimo 1 PRIEDO I priedėlyje pateiktuose kiekvienos Šalies papildomuose prieduose arba ją viršija;

d)

kurį atlieka perkantysis subjektas; ir

e)

kuris nėra viešasis pirkimas, dėl kokių nors priežasčių nepatenkantis į taikymo sritį.

2.   Išskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip, šis skyrius netaikomas:

a)

žemės, esamų pastatų arba kito nekilnojamojo turto ar su juo susijusių teisių įsigijimui arba nuomai;

b)

nesutartiniams susitarimams ar bet kokios formos paramai, kurią teikia Šalis, įskaitant bendradarbiavimo susitarimus, dotacijas, paskolas, kapitalo investicijas, garantijas ir fiskalines paskatas;

c)

fiskalinės įstaigos ar depozitoriumo paslaugų, likvidavimo ir valdymo paslaugų, skirtų reguliuojamoms finansų įstaigoms, ar valstybės skolos vertybinių popierių pardavimo, išpirkimo ir platinimo paslaugų, įskaitant paskolas ir vyriausybės obligacijas, vekselius ir kitus vertybinius popierius;

d)

valstybės tarnautojų darbo sutartims;

e)

viešiesiems pirkimams, vykdomiems:

i)

siekiant konkretaus tikslo suteikti tarptautinę paramą, įskaitant paramą vystymuisi;

ii)

laikantis konkrečios tvarkos ar sąlygų, nustatytų tarptautiniame susitarime, susijusiame su karinių dalinių dislokavimu arba su pasirašiusiųjų valstybių bendru projekto įgyvendinimu;

iii)

laikantis tarptautinės organizacijos konkrečios tvarkos ar sąlygų ar gaunant finansavimą tarptautinėmis dotacijomis, paskolomis ar kita parama, jei taikytina tvarka ar sąlygos prieštarauja šio skyriaus nuostatoms.

3.   Kiekviena Šalis šio susitarimo 1 PRIEDO I priedėlyje pateiktuose savo papildomuose prieduose apibrėžia ir nurodo šią informaciją:

a)

1 papildomas priedas – centrinės valdžios subjektai, kurių viešiesiems pirkimams taikomos šio skyriaus nuostatos;

b)

2 papildomas priedas – visi kiti subjektai, kurių viešiesiems pirkimams taikomos šio skyriaus nuostatos;

c)

3 papildomas priedas – paslaugos, išskyrus statybų paslaugas, kurioms taikomos šio skyriaus nuostatos;

d)

4 papildomas priedas – statybų paslaugos, kurioms taikomos šio skyriaus nuostatos;

e)

5 papildomas priedas – visos bendrosios pastabos.

4.   Jeigu perkantysis subjektas viešojo pirkimo pagal šį susitarimą atveju reikalauja, kad šio susitarimo 1 PRIEDO I priedėlyje pateiktuose Šalių papildomuose prieduose nenurodyti asmenys viešuosius pirkimus vykdytų laikydamiesi specialių reikalavimų, tokiems reikalavimas mutatis mutandis taikomas 43 straipsnis.

5.   Apskaičiuodamas viešojo pirkimo vertę, kai siekiama nustatyti, ar tai yra viešasis pirkimas pagal šį susitarimą, perkantysis subjektas neskaido viešojo pirkimo į atskirus viešuosius pirkimus ir nepasirenka ar nenaudoja konkretaus viešojo pirkimo vertės nustatymo metodo, siekdamas, kad viešajam pirkimui šio straipsnio nuostatos būtų visiškai arba iš dalies netaikomos.

6.   Jokia šio skyriaus nuostata nėra aiškinama kaip neleidžianti Šaliai imtis veiksmų arba neatskleisti jokios informacijos, kurią ji laiko būtina apginti savo svarbiausiems saugumo interesams, susijusiems su ginklų, šaudmenų ir karinės paskirties medžiagų viešaisiais pirkimais, arba viešaisiais pirkimais, būtinais nacionaliniam saugumui ar nacionalinei gynybai užtikrinti.

7.   Atsižvelgiant į reikalavimą, pagal kurį tokios priemonės negali būti taikomos savavališkai ar nepateisinamai diskriminuojant Šalis, kuriose vyrauja tokios pačios sąlygos, arba paslėptai ribojant tarptautinę prekybą, nė viena šio skyriaus nuostata nėra aiškinama kaip neleidžianti Šaliai nustatyti arba įgyvendinti priemonių, kurios:

a)

būtinos visuomenės dorovei apsaugoti, viešajai tvarkai palaikyti ir saugumui užtikrinti;

b)

būtinos žmogaus, gyvūnų ar augalų gyvybei ar sveikatai apsaugoti;

c)

būtinos intelektinei nuosavybei apsaugoti; arba

d)

susijusios su neįgaliųjų, labdaros įstaigų ar kalinių pagamintomis prekėmis arba teikiamomis paslaugomis.

43 straipsnis

Bendrieji principai

1.   Imdamasi bet kokių su viešaisiais pirkimais pagal šį susitarimą susijusių priemonių, kiekviena Šalis, įskaitant jos perkančiuosius subjektus, kitos Šalies prekėms ir paslaugoms ir kitos Šalies tiekėjams, tiekiantiems bet kurios Šalies prekes ar teikiantiems paslaugas, nedelsdama ir besąlygiškai taiko ne mažiau palankų režimą nei tas, kurį ta Šalis, įskaitant jos perkančiuosius subjektus, taiko savo vidaus prekėms, paslaugoms ir tiekėjams.

2.   Imdamasi bet kokių su viešaisiais pirkimais pagal šį susitarimą susijusių priemonių, Šalis, įskaitant jos perkančiuosius subjektus:

a)

jos teritorijoje įsisteigusiam tiekėjui netaiko mažiau palankaus režimo nei kitam vietoje įsisteigusiam tiekėjui dėl to, kad jį sieja tam tikri priklausomybės ar nuosavybės santykiai su užsienio asmeniu; nei

b)

nediskriminuoja vietoje įsisteigusio tiekėjo dėl to, kad to tiekėjo konkrečiam viešajam pirkimui siūlomos prekės arba paslaugos yra kitos Šalies prekės arba paslaugos.

3.   Laikydamasi įstatymų, norminių teisės aktų, procedūrų ir tvarkos, taikomų viešiesiems pirkimams bei konkretiems viešiesiems visų lygių valdžios institucijų vykdomiems pirkimams, kuriuose leidžiama dalyvauti trečiųjų šalių prekėms, paslaugoms ir tiekėjams, Irakas Sąjungos prekėms ir tiekėjams taiko ne mažiau palankų režimą, nei bet kurios kitos trečiosios šalies prekėms, paslaugoms ir tiekėjams.

4.   Vykdydamas viešuosius pirkimus pagal šį susitarimą elektroninėmis priemonėmis, perkantysis subjektas:

a)

užtikrina, kad viešieji pirkimai vyktų naudojant informacinių technologijų sistemas ir programinę įrangą, įskaitant su informacijos autentiškumo patvirtinimu bei šifravimu susijusias sistemas, kurios visuotinai prieinamos ir sąveikauja su kitomis visuotinai prieinamomis informacinių technologijų sistemomis bei programine įranga; ir

b)

prižiūri mechanizmus, kuriuos naudojant užtikrinamas dalyvavimo paraiškų ir pasiūlymų vientisumas, taip pat nustatomas jų gavimo laikas ir užkertamas kelias neleistinai prieigai prie jų.

5.   Perkantysis subjektas viešuosius pirkimus pagal šį susitarimą vykdo skaidriai ir nešališkai, vengdamas interesų konflikto, užkirsdamas kelią korupcijai ir laikydamasis šio skyriaus nuostatų.

6.   Vykdant viešuosius pirkimus pagal šį susitarimą nė viena Šalis negali iš kitos Šalies importuotoms arba kitos Šalies tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms taikyti kitokių kilmės taisyklių nei tos, kurios tuo pačiu metu vykdant įprastą prekybą taikomos iš tos Šalies importuojamoms ar tiekiamoms prekėms arba teikiamoms paslaugoms.

44 straipsnis

Informacijos apie viešąjį pirkimą skelbimas

1.   Kiekviena Šalis:

a)

nedelsdama paskelbia visus įstatymus, norminius teisės aktus, teismo sprendimus, visuotinai taikomus administracinius sprendimus bei procedūras, įstatymu arba norminiu teisės aktu nustatytas tipines sutarčių sąlygas, į kurias nuoroda pateikiama su viešuoju pirkimu pagal šį susitarimą susijusiuose pranešimuose ir konkurso dokumentuose bei procedūrose, ir visus jų pakeitimus oficialiai tam skirtose elektroninėse žiniasklaidos priemonėse ir leidiniuose, kurie kuo plačiau išplatinami ir yra lengvai prieinami visuomenei;

b)

bet kuriai Šaliai paprašius, pateikia šių aktų paaiškinimus;

c)

šio susitarimo 1 PRIEDO II priedėlyje pateikia elektroninių žiniasklaidos priemonių arba leidinių sąrašą, kuriuose skelbiama a punkte nurodyta informacija;

d)

šio susitarimo 1 PRIEDO III priedėlyje pateikia elektroninių žiniasklaidos priemonių, kuriose Šalis skelbia pagal 45 straipsnį, 47 straipsnio 4 dalį ir 55 straipsnio 2 dalį reikalaujamus pranešimus.

2.   Kiekviena Šalis nedelsdama praneša kitai Šaliai apie bet kokius šio susitarimo 1 PRIEDO II arba III priedėlyje pateiktų sąrašų pakeitimus.

45 straipsnis

Pranešimų skelbimas

1.   Kiekvieno viešojo pirkimo pagal šį susitarimą atveju, išskyrus esant 52 straipsnyje aprašytoms aplinkybėms, perkantysis subjektas šio susitarimo 1 PRIEDO III priedėlyje nurodytoje žiniasklaidos priemonėje paskelbia pranešimą apie numatomą viešąjį pirkimą. Kiekviename tokiame pranešime pateikiama informacija, nurodyta šio susitarimo 1 PRIEDO IV priedėlyje. Šie pranešimai yra prieinami elektroninėmis priemonėmis per vieną prieigos punktą ir yra nemokami.

2.   Kiekvieno numatomo viešojo pirkimo atveju perkantysis subjektas viena iš PPO kalbų paskelbia lengvai prieinamą sutrumpintą pranešimą, kuris skelbiamas tuo pačiu metu kaip ir pranešimas apie numatomą viešąjį pirkimą. Sutrumpintame pranešime turi būti bent tokia informacija:

a)

viešojo pirkimo dalykas;

b)

galutinis pasiūlymų pateikimo terminas arba, jei taikytina, visi paraiškų dalyvauti viešajame pirkime arba būti įtrauktiems į daugkartinį tiekėjų sąrašą galutiniai terminai; ir

c)

adresas, kuriuo galima gauti su viešuoju pirkimu susijusius dokumentus.

3.   Perkantieji subjektai raginami kiekvienais finansiniais metais kuo anksčiau paskelbti pranešimą apie planuojamus viešuosius pirkimus (toliau – pranešimas apie planuojamus viešuosius pirkimus). Pranešime turėtų būti nurodytas viešųjų pirkimų dalykas ir planuojama pranešimo apie numatomus viešuosius pirkimus paskelbimo data.

4.   Šio susitarimo 1 PRIEDO I priedėlio 2 papildomame priede esančiame sąraše nurodytas perkantysis subjektas pranešimą apie planuojamą viešąjį pirkimą gali naudoti kaip pranešimą apie numatomą viešąjį pirkimą, jeigu jame pateikiama kuo išsamesnė turima informacija, nurodyta šio susitarimo 1 PRIEDO IV priedėlyje, ir pareiškimas, kad suinteresuotieji tiekėjai perkančiajam subjektui turėtų pranešti apie savo susidomėjimą viešuoju pirkimu.

46 straipsnis

Dalyvavimo sąlygos

1.   Perkantysis subjektas taiko tik tas dalyvavimo viešajame pirkime sąlygas, kurios būtinos, siekiant užtikrinti, kad tiekėjas turėtų pakankamų teisinių ir finansinių išteklių ir komercinių bei techninių galimybių su atitinkamu viešuoju pirkimu susijusiems įsipareigojimams įvykdyti.

2.   Vertindamas, ar tiekėjas atitinka dalyvavimo sąlygas, perkantysis subjektas:

a)

įvertina tiekėjo finansines, komercines ir technines galimybes, atsižvelgdamas į tiekėjo verslo veiklą, tiek perkančiojo subjekto Šalies teritorijoje, tiek už jos ribų;

b)

nenustato sąlygos, kad tiekėjas, norintis dalyvauti viešajame pirkime, turėtų būti anksčiau sudaręs vieną ar daugiau sutarčių su atitinkamos Šalies perkančiuoju subjektu ar kad tas tiekėjas būtų anksčiau įgijęs darbo atitinkamos Šalies teritorijoje patirties; ir

c)

gali reikalauti atitinkamos anksčiau įgytos patirties, kuri būtina viešojo pirkimo reikalavimams įvykdyti.

3.   Atlikdamas vertinimą, perkantysis subjektas atsižvelgia į sąlygas, kurias jis iš anksto nurodė pranešimuose arba konkurso dokumentuose.

4.   Perkantysis subjektas turi pašalinti tiekėją iš konkurso dėl tokių priežasčių kaip, pavyzdžiui, bankrotas, melagingos deklaracijos, dideli trūkumai vykdant esminius reikalavimus ar įsipareigojimus pagal ankstesnę sutartį (-is), nuosprendžiai dėl sunkių nusikaltimų arba teismo sprendimai dėl sunkių deliktų, profesinis nusižengimas arba vengimas mokėti mokesčius.

47 straipsnis

Tiekėjų tinkamumo įvertinimas

1.   Jeigu perkantysis subjektas ketina rengti atrankinį konkursą, jis:

a)

į pranešimą apie numatomą viešąjį pirkimą įtraukia bent jau šio susitarimo 1 PRIEDO IV priedėlio 1, 2, 6, 7, 10 ir 11 punktuose nurodytą informaciją ir pakviečia tiekėjus teikti paraišką dalyvauti viešajame pirkime; ir

b)

reikalavimus atitinkantiems tiekėjams, kuriems jis apie tai praneša, kaip nustatyta šio susitarimo 1 PRIEDO VI priedėlio 2 dalies b punkte, iki konkurso pradžios pateikia bent jau šio susitarimo 1 PRIEDO IV priedėlio 3, 4, 5, 8 ir 9 punktuose nurodytą informaciją.

2.   Perkantysis subjektas reikalavimus atitinkančiais tiekėjais pripažįsta visus vietinius tiekėjus ir visus kitos Šalies tiekėjus, atitinkančius dalyvavimo konkrečiame viešajame pirkime sąlygas, nebent perkantysis subjektas pranešime apie numatomą viešąjį pirkimą nustato ribotą tiekėjų, kuriems bus leista dalyvauti konkurse, skaičių ir kriterijus, pagal kuriuos atrenkamas ribotas tiekėjų skaičius.

3.   Jeigu konkurso dokumentai nėra skelbiami viešai nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo paskelbimo dienos, perkantysis subjektas užtikrina, kad visi pagal šio straipsnio 2 dalį atrinkti reikalavimus atitinkantys tiekėjai tuos dokumentus gautų vienu metu.

4.   Šio susitarimo 1 PRIEDO I priedėlyje pateiktame 2 papildomame priede nurodyti perkantieji subjektai gali turėti daugkartinį tiekėjų sąrašą, su sąlyga, kad kiekvienais metais skelbiamas kvietimas suinteresuotiesiems subjektams teikti prašymus dėl įtraukimo į sąrašą, o kai kvietimas skelbiamas elektroninėmis priemonėmis, jis yra nuolatos prieinamas atitinkamoje žiniasklaidos priemonėje, nurodytoje šio susitarimo 1 PRIEDO III priedėlyje pateiktame sąraše. Tokiame kvietime pateikiama informacija, nurodyta šio susitarimo 1 PRIEDO V priedėlyje.

5.   Neatsižvelgiant į šio straipsnio 4 dalį, jeigu daugkartinis sąrašas galioja trejus metus arba mažiau, šio susitarimo 1 PRIEDO I priedėlyje pateiktame 2 papildomame priede nurodytas perkantysis subjektas toje dalyje minėtą kvietimą gali paskelbti tik vieną kartą sąrašo galiojimo termino pradžioje su sąlyga, kad tame kvietime nustatytas sąrašo galiojimo terminas ir kad daugiau kvietimų nebus skelbiama.

6.   Šio susitarimo 1 PRIEDO I priedėlyje pateiktame 2 papildomame priede nurodytas perkantysis subjektas leidžia tiekėjams bet kada pateikti prašymą dėl įtraukimo į daugkartinį sąrašą ir per pagrįstai trumpą laiką į sąrašą įtraukia visus reikalavimus atitinkančius tiekėjus.

Šio susitarimo 1 PRIEDO I priedėlyje pateiktame 2 papildomame priede nurodytas perkantysis subjektas kvietimą tiekėjams teikti prašymus dėl įtraukimo į daugkartinį sąrašą gali naudoti kaip pranešimą apie numatomą viešąjį pirkimą, jeigu:

a)

kvietimas skelbiamas atsižvelgiant į šio straipsnio 4 dalį, jame pateikiama informacija, reikalaujama pagal šio susitarimo 1 PRIEDO V priedėlį, taip pat kuo išsamesnė turima informacija, reikalaujama pagal šio susitarimo 1 PRIEDO IV priedėlį, ir pareiškimas, kad kvietimas yra pranešimas apie numatomą viešąjį pirkimą;

b)

subjektas nedelsdamas pateikia susidomėjimą dalyvauti subjekto rengiamame viešajame pirkime išreiškusiems tiekėjams tiek informacijos, kad jie galėtų įvertinti savo susidomėjimą viešuoju pirkimu, įskaitant visą kitą turimą informaciją, reikalaujamą pagal šio susitarimo 1 PRIEDO IV priedėlį.

7.   Šio susitarimo 1 PRIEDO I priedėlyje pateiktame 2 papildomame priede nurodytas perkantysis subjektas pagal šio straipsnio 6 dalį prašymą dėl įtraukimo į daugkartinį sąrašą pateikusiam tiekėjui gali leisti teikti paraišką dalyvauti atitinkamame viešajame pirkime, jeigu perkantysis subjektas turi pakankamai laiko išnagrinėti, ar tiekėjas atitinka dalyvavimo sąlygas.

8.   Šio susitarimo 1 PRIEDO I priedėlyje pateiktame 2 papildomame priede nurodytas perkantysis subjektas nedelsdamas informuoja visus paraišką dalyvauti viešajame pirkime arba prašymą dėl įtraukimo į daugkartinį sąrašą pateikusius tiekėjus apie perkančiojo subjekto sprendimą dėl jų paraiškos ar prašymo.

9.   Kai šio susitarimo 1 PRIEDO I priedėlyje pateiktame 2 papildomame priede nurodytas perkantysis subjektas paraišką dalyvauti viešajame pirkime arba prašymą būti įtrauktam į daugkartinį sąrašą atmeta, daugiau nebelaiko tiekėjo atitinkančiu reikalavimus arba tiekėją išbraukia iš daugkartinio sąrašo, subjektas apie tai nedelsdamas praneša tiekėjui ir, tiekėjui paprašius, nedelsdamas pateikia raštišką savo sprendimo motyvus.

48 straipsnis

Techninės specifikacijos

1.   Perkantysis subjektas neparengia, nepriima arba netaiko jokių techninių specifikacijų arba nenustato jokių atitikties vertinimo procedūrų, kuriomis būtų siekiama sukurti nereikalingų tarptautinės prekybos kliūčių arba kuriomis tokios kliūtys būtų sukuriamos.

2.   Nustatydamas perkamų prekių ar paslaugų technines specifikacijas, perkantysis subjektas prireikus:

a)

nustato technines specifikacijas, kuriose didesnė reikšmė teikiama rezultato apibūdinimo ir funkciniams reikalavimams, o ne dizaino ar aprašomosioms savybėms; ir

b)

pagrindžia technines specifikacijas tarptautiniais ar Europos standartais, jeigu tokių esama; kitais atvejais jos rengiamos remiantis nacionaliniais techniniais reglamentais, pripažintais nacionaliniais standartais arba statybos standartais.

3.   Jeigu techninėse specifikacijose pateikiamos dizaino arba aprašomosios savybės, perkantysis subjektas prireikus į konkurso dokumentus įtraukia tokius žodžius kaip „arba lygiavertis“ ir nurodo, kad jis nagrinės pasiūlymus dėl lygiaverčių prekių ar paslaugų, kurios akivaizdžiai atitinka dizaino ar aprašomąsias savybes.

4.   Perkantysis subjektas nenustato techninių specifikacijų, pagal kurias nustatomi reikalavimai ar pateikiamos nuorodos, susijusios su konkrečiu prekės ženklu ar pavadinimu, patentu, autoriaus teise, dizainu ar tipu, konkrečia kilme, gamintoju ar tiekėju, nebent nebūtų jokio kito būdo tiksliai ar suprantamai apibūdinti viešųjų pirkimų reikalavimų ir jeigu tokiais atvejais subjektas konkurso dokumentuose įrašo žodžius „arba lygiavertis“.

5.   Perkantysis subjektas jokia forma, kuri panaikintų konkurenciją, neprašo ir nepriima konsultacijų, kuriomis būtų galima pasinaudoti rengiant ar priimant bet kurias konkrečių pirkimų technines specifikacijas, iš asmens, galinčio turėti su pirkimais susijusių komercinių interesų.

6.   Kiekviena Šalis, įskaitant jos perkančiuosius subjektus, gali, laikydamosi šio straipsnio nuostatų, parengti, priimti arba taikyti technines specifikacijas, kuriomis skatinamas gamtos išteklių tausojimas arba aplinkos apsauga.

49 straipsnis

Konkurso dokumentai

1.   Perkantysis subjektas tiekėjams pateikia konkurso dokumentus su visa reikalinga informacija, kad tiekėjai galėtų parengti ir pateikti tinkamus pasiūlymus. Išskyrus tuos atvejus, kai tai nurodyta pranešimuose apie numatomą viešąjį pirkimą, tokiuose dokumentuose pateikiamas išsamus šio susitarimo 1 PRIEDO VIII priedėlyje nurodytų dalykų aprašas.

2.   Paprašius, perkantysis subjektas nedelsdamas pateikia konkurso dokumentus bet kuriam viešajame pirkime dalyvaujančiam tiekėjui ir atsako į visus pagrįstus viešajame pirkime dalyvaujančio tiekėjo prašymus suteikti susijusios informacijos, su sąlyga, kad žinodamas tokią informaciją tiekėjas neįgis pranašumo prieš tame viešajame pirkime dalyvaujančius konkurentus.

3.   Jeigu, prieš sudarant sutartį, perkantysis subjektas pakeičia pranešime apie numatomą viešąjį pirkimą arba viešajame pirkime dalyvaujantiems tiekėjams pateiktuose konkurso dokumentuose nurodytus kriterijus arba reikalavimus, arba iš dalies pakeičia pranešimą arba konkurso dokumentus, jis apie tokius pakeitimus arba iš naujo paskelbtą pranešimą ar konkurso dokumentus praneša:

a)

visiems tiekėjams, kurie informacijos keitimo metu dalyvauja viešajame pirkime, jeigu jie žinomi, ir visais kitais atvejais, tokiu pat būdu, kuriuo buvo pranešta pirminė informacija; ir

b)

palikdamas, jeigu reikia, pakankamai laiko tiekėjams pakeisti ir iš naujo pateikti iš dalies pakeistus pasiūlymus.

50 straipsnis

Terminai

Perkantysis subjektas, atsižvelgdamas į pagrįstus savo poreikius, suteikia tiekėjams pakankamai laiko parengti ir pateikti paraiškas dalyvauti viešajame pirkime bei tinkamus pasiūlymus, atsižvelgdamas į tokius veiksnius, kaip viešojo pirkimo pobūdis ir sudėtingumas, numatomas subrangos sutarčių mastas ir laikas pasiūlymams perduoti iš užsienio šalių, taip pat tam tikrų tos pačios šalies vietų tais atvejais, kai elektroninės priemonės nėra naudojamos. Tokie terminai, įskaitant visus jų pratęsimus, yra vienodi visiems suinteresuotiesiems ar viešajame pirkime dalyvaujantiems tiekėjams. Taikytini terminai nustatyti šio susitarimo 1 PRIEDO VI priedėlyje.

51 straipsnis

Derybos

1.   Šalis savo perkantiesiems subjektams gali numatyti galimybę surengti derybas:

a)

tų viešųjų pirkimų atveju, kai apie ketinimą rengti tokias derybas jie nurodė pranešime apie numatomą viešąjį pirkimą; arba

b)

kai atlikus vertinimą paaiškėja, kad pagal konkrečius vertinimo kriterijus, nustatytus skelbimuose arba konkurso dokumentuose, nėra kokio nors akivaizdžiai pranašiausio pasiūlymo.

2.   Perkantysis subjektas:

a)

užtikrina, kad derybose dalyvaujantys tiekėjai būtų atmetami vadovaujantis pranešimuose arba konkurso dokumentuose nustatytais kriterijais; ir

b)

pasibaigus deryboms visiems likusiems tiekėjams nustato bendrą terminą naujiems ar pakeistiems pasiūlymams pateikti.

52 straipsnis

Ribotas konkursas

Perkantysis subjektas gali vykdyti ribotą konkursą ir nuspręsti netaikyti 45–47, 49–51, 53 ir 54 straipsnių tik esant tokioms sąlygoms:

a)

jeigu:

i)

nepateikta nė vieno pasiūlymo arba nė vienas tiekėjas nepateikė paraiškos dalyvauti viešajame pirkime;

ii)

nepateikta nė vieno pasiūlymo, atitinkančio pagrindinius konkurso dokumentuose nustatytus reikalavimus;

iii)

nė vienas tiekėjas neatitiko dalyvavimo sąlygų; arba

iv)

pateikti pasiūlymai buvo suderinti,

su sąlyga, kad konkurso dokumentuose nustatyti reikalavimai nėra iš esmės pakeisti;

b)

jeigu prekes gali tiekti arba paslaugas teikti tik konkretus tiekėjas ir nėra tinkamų alternatyvių ar pakeičiamų prekių arba paslaugų, nes reikalavimas susijęs su meno kūriniu; dėl patentų, autorių teisių ar kitų išimtinių teisių apsaugos arba dėl techninių priežasčių nesusidarius konkurencijai;

c)

jeigu pirminis tiekėjas tiekia papildomas prekes ar paslaugas, kurios nebuvo įtrauktos į pirminį viešąjį pirkimą, kai tokių prekių ar paslaugų:

i)

negalima pakeisti dėl ekonominių ar techninių priežasčių, pavyzdžiui, dėl pakeičiamumo arba sąveikos su esama įranga, programine įranga, paslaugomis arba įrenginiais, įsigytais per pirminį viešąjį pirkimą; ir

ii)

jas pakeitus perkančiajam subjektui kiltų didelių nepatogumų arba dėl to labai padidėtų jo išlaidos;

d)

jeigu tai tikrai būtina, kai dėl itin didelės skubos priežasčių, atsiradusių dėl įvykių, kurių perkantysis subjektas negalėjo numatyti, prekės arba paslaugos negalėtų būti įsigytos laiku atviro ar atrankinio konkurso tvarka;

e)

prekėms, įsigytoms žaliavų rinkoje;

f)

jeigu perkantysis subjektas įsigyja prototipus ar pirmąjį gaminį arba paslaugą, kurie buvo pagaminti perkančiojo subjekto prašymu vykdant ar rengiantis vykdyti konkrečią tyrimų, bandymų, studijų ar kūrimo sutartį;

g)

pirkimams, atliktiems ypač palankiomis sąlygomis, atsirandančiomis labai trumpam, kai prekės išparduodamos neįprastomis sąlygomis, pavyzdžiui, likvidavimo, bankrutavimo ir turto perdavimo valdyti administratoriams atvejais, o ne įprastinio tiekimo iš nuolatinių tiekėjų būdu; ir

h)

jeigu sutartis sudaroma su projekto konkurso nugalėtoju, su sąlyga, kad konkursas surengtas šio skyriaus principus atitinkančiu būdu, o jo dalyvius vertina nepriklausoma komisija, siekdama sudaryti sutartį su nugalėtoju.

53 straipsnis

Elektroniniai aukcionai

Jeigu perkantysis subjektas ketina vykdyti viešąjį pirkimą pagal šį susitarimą elektroninio aukciono būdu, prieš prasidedant elektroniniam aukcionui subjektas kiekvienam dalyviui nurodo:

a)

automatinį vertinimo metodą, įskaitant matematinę formulę, kuriuo grindžiami konkurso dokumentuose nurodyti vertinimo kriterijai, kurie bus naudojami aukciono metu automatiškai nustatant arba peržiūrint pasiūlymų eilės tvarką;

b)

bet kokio jo pirminio pasiūlymo elementų vertinimo rezultatus, kai sutartis turi būti sudaryta, atsižvelgiant į naudingiausią pasiūlymą; ir

c)

visą kitą su aukciono vykdymu susijusią informaciją.

54 straipsnis

Pasiūlymų nagrinėjimas ir sutarčių sudarymas

1.   Perkantysis subjektas visus pasiūlymus gauna, vokus su jais atplėšia ir juos nagrinėja taikydamas tokias procedūras, kuriomis užtikrinamas sąžiningas bei nešališkas viešojo pirkimo procesas ir pasiūlymų konfidencialumas.

2.   Perkantysis subjektas nesukuria nepalankios padėties tiekėjui, kurio pasiūlymas gaunamas po nustatyto pasiūlymų gavimo termino, jeigu vėluojama tik dėl perkančiojo subjekto netinkamai atliekamo pasiūlymų tvarkymo.

3.   Jeigu perkantysis subjektas nuo vokų su pasiūlymais atplėšimo iki sutarties sudarymo tiekėjui suteikia galimybę ištaisyti netyčines formos klaidas, perkantysis subjektas tokią pat galimybę suteikia visiems dalyvaujantiems tiekėjams.

4.   Kad būtų svarstoma galimybė sudaryti sutartį dėl pasiūlymo, pasiūlymas turi būti pateiktas raštu, vokų atplėšimo metu jis turi atitikti pagrindinius pranešimuose ir konkurso dokumentuose nustatytus reikalavimus ir turi būti gautas iš dalyvavimo viešajame pirkime reikalavimus atitinkančio tiekėjo.

5.   Išskyrus tuos atvejus, kai perkantysis subjektas, atsižvelgdamas į visuomenės interesus, nusprendžia nesudaryti sutarties, subjektas sutartį sudaro su tuo tiekėju, kuris, perkančiojo subjekto nuomone, gali įvykdyti sutarties sąlygas ir, vertinant tik pagal pranešimuose ir konkurso dokumentuose nustatytus kriterijus, pateikė naudingiausią pasiūlymą arba, jeigu vienintelis kriterijus – kaina, pasiūlė mažiausią kainą.

6.   Jeigu perkančiajam subjektui pateikiamas pasiūlymas, kuriame siūloma kaina yra daug mažesnė negu kituose pateiktuose pasiūlymuose pasiūlytos kainos, jis gali patikrinti, ar tiekėjas atitinka dalyvavimo sąlygas ir ar jis gali įvykdyti sutarties sąlygas.

7.   Perkantysis subjektas nesinaudoja galimybėmis, neatšaukia viešojo pirkimo ir nekeičia sudarytų sutarčių, siekdamas išvengti įsipareigojimų pagal šį susitarimą.

55 straipsnis

Informacijos apie viešuosius pirkimus skaidrumas

1.   Perkantysis subjektas nedelsdamas, o paprašius – raštu, informuoja viešajame pirkime dalyvaujančius tiekėjus apie savo sprendimus dėl sutarčių sudarymo. Atsižvelgdamas į 56 straipsnio 2 ir 3 dalį perkantysis subjektas, paprašius, konkurso nelaimėjusiam tiekėjui motyvuoja, kodėl subjektas nepasirinko jo pasiūlymo, ir nurodo atitinkamus laimėjusio tiekėjo pasiūlymo pranašumus.

2.   Ne vėliau kaip per 72 dienas nuo kiekvienos pagal šio skyriaus nuostatas sudarytos sutarties sudarymo perkantysis subjektas III priedėlyje nurodytame atitinkamame leidinyje ar elektroninės žiniasklaidos priemonėje paskelbia pranešimą. Jeigu naudojamasi tik elektroninės žiniasklaidos priemone, visuomenei suteikiama galimybė per pakankamą laikotarpį susipažinti su informacija. Pranešime pateikiama bent jau šio susitarimo 1 PRIEDO VII priedėlyje nurodyta informacija.

56 straipsnis

Informacijos atskleidimas

1.   Kitai Šaliai paprašius, Šalis nedelsdama pateikia visą informaciją, kurios reikia nustatyti, ar viešasis pirkimas buvo vykdomas skaidriai, nešališkai ir laikantis šio skyriaus nuostatų, įskaitant informaciją apie konkursą laimėjusio pasiūlymo savybes ir atitinkamus pranašumus. Tais atvejais, kai tokios informacijos atskleidimas pažeistų konkurenciją būsimuosiuose konkursuose, informaciją gavusi Šalis jos neatskleidžia jokiems tiekėjams, išskyrus atvejus, kai su informaciją pateikusia Šalimi buvo tartasi ir buvo gautas jos sutikimas.

2.   Neatsižvelgiant į jokią kitą šio skyriaus nuostatą, Šalis, įskaitant jos perkančiuosius subjektus, jokiam tiekėjui neteikia informacijos, kuri gali pakenkti sąžiningai konkurencijai tarp jų.

3.   Jokia šio skyriaus nuostata nereikalaujama, kad Šalis, įskaitant jos perkančiuosius subjektus, valdžios ir peržiūros institucijas, atskleistų konfidencialią informaciją, kurią paviešinus būtų sutrukdyta taikyti įstatymus, galėtų būti pakenkta tiekėjų sąžiningai konkurencijai, būtų pažeisti konkrečių asmenų teisėti komerciniai interesai, įskaitant intelektinės nuosavybės apsaugą, arba būtų kitaip pažeisti visuomenės interesai.

57 straipsnis

Nacionalinės nagrinėjimo procedūros

1.   Kiekviena Šalis nustato laiku taikomas, veiksmingas, skaidrias ir nediskriminacines administracinės arba teisminės nagrinėjimo procedūras, kuriomis pasinaudodamas tiekėjas gali ginčyti:

a)

šio skyriaus nuostatų pažeidimą arba,

b)

jeigu pagal Šalies nacionalinę teisę tiekėjas neturi teisės tiesiogiai ginčyti šio skyriaus nuostatų pažeidimo, Šalies priemonių, kuriomis įgyvendinamas šis skyrius, nesilaikymą,

kai vykdomas viešasis pirkimas pagal šį susitarimą, kuriuo tiekėjas yra arba buvo išreiškęs susidomėjimą. Visiems ginčams taikomos procedūrinės taisyklės nustatytos raštu ir yra visuotinai prieinamos.

2.   Jeigu tiekėjas pateikia su viešuoju pirkimu pagal šį susitarimą, kuriuo jis yra arba buvo išreiškęs susidomėjimą, susijusį skundą dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo arba nesilaikymo, atitinkama Šalis savo perkantįjį subjektą ir tiekėją skatina skundą spręsti konsultuojantis. Perkantysis subjektas nešališkai ir tinkamu laiku svarsto bet kokį gautą skundą taip, kad tiekėjui nesutrukdytų dalyvauti vykstančiame arba ateityje vyksiančiuose viešuosiuose pirkimuose arba nebūtų pažeista jo teisė administracinės arba teisminės peržiūros tvarka siekti, kad būtų pritaikytos teisių gynimo priemonės.

3.   Kiekvienam tiekėjui suteikiamas pakankamas laikotarpis skundui parengti ir pateikti, kuris visais atvejais yra ne trumpesnis kaip dešimt dienų ir skaičiuojamas nuo tada, kai tiekėjas sužinojo arba pagrįstai turėjo sužinoti aplinkybes, dėl kurių teikia skundą.

4.   Kiekviena Šalis įsteigia arba paskiria bent vieną nešališką administracinę ar teisminę instituciją, nepriklausomą nuo jos perkančiųjų subjektų, kuri priimtų ir nagrinėtų tiekėjų skundus dėl viešųjų pirkimų pagal šį susitarimą.

5.   Jeigu skundą pirmiausia nagrinėja kita įstaiga, nei šio straipsnio 4 dalyje nurodyta institucija, Šalis užtikrina, kad tiekėjas pirminį sprendimą galėtų apskųsti nešališkai administracinei arba teisminei institucijai, nepriklausomai nuo perkančiojo subjekto, dėl kurio vykdomo viešojo pirkimo pateiktas skundas. Jei nagrinėjančioji institucija nėra teisminė, jos sprendimai peržiūrimi teisme arba turi būti užtikrinamos procedūrinės garantijos, kuriomis numatoma, kad:

a)

perkantysis subjektas pateikia raštišką atsakymą dėl skundo ir nagrinėjančiajai institucijai pateikia visus susijusius dokumentus;

b)

proceso dalyviai (toliau – dalyviai) turi teisę būti išklausyti prieš nagrinėjančiajai institucijai priimant sprendimą dėl skundo;

c)

dalyviai turi teisę būti atstovaujami ir lydimi;

d)

dalyviams leidžiama dalyvauti visuose posėdžiuose;

e)

dalyviai turi teisę prašyti, kad procesas vyktų viešai ir kad jame galėtų dalyvauti liudytojai, ir

f)

su tiekėjų skundais susiję sprendimai arba rekomendacijos per pagrįstą laiką pateikiami raštu, paaiškinant kiekvieno sprendimo arba rekomendacijos pagrindą.

6.   Kiekviena Šalis priima arba toliau taiko procedūras, kuriomis:

a)

numatomos skubios laikinosios priemonės, kuriomis išsaugoma tiekėjo galimybė dalyvauti viešajame pirkime. Dėl tokių laikinųjų priemonių gali būti sustabdytas viešojo pirkimo procesas. Pagal procedūras gali būti numatyta, kad priimant sprendimą dėl tokių priemonių taikymo gali būti atsižvelgta į neigiamas pasekmes svarbiausiems konkretiems interesams, įskaitant visuomenės interesus. Priežastys, dėl kurių nusprendžiama priemonių netaikyti, nurodomos raštu; ir

b)

jeigu nagrinėjančioji institucija nustato nuostatų pažeidimo arba priemonių nesilaikymo faktą, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, priimamas sprendimas dėl teisių gynimo priemonių arba kompensacijos už patirtus nuostolius ar žalą, kuriais gali būti laikomos tik pasirengimo konkursui išlaidos arba tik su skundu susijusios išlaidos, arba ir viena, ir kita.

58 straipsnis

Tolimesnės derybos

1.   Šalys kasmet peržiūri šio skyriaus nuostatų veikimą ir abipusį viešųjų pirkimų rinkos atvėrimą. Ne vėliau kaip po metų nuo šio susitarimo įsigaliojimo Šalys pradeda derybas dėl šio susitarimo 1 PRIEDO 1 priedėlio 1 ir 2 papildomuose prieduose esančio (-ių) subjektų sąrašo (-ų) papildymo.

2.   Irakas derybų dėl stojimo į PPO metu prisiima įsipareigojimą prisijungti prie daugiašalės Sutarties dėl viešųjų pirkimų (toliau – SVP).

59 straipsnis

Asimetriškas režimas ir pereinamojo laikotarpio priemonės

Atsižvelgiant į vystymosi, finansinius ir prekybos poreikius, Irakas naudojasi šiomis pereinamojo laikotarpio priemonėmis: Irakas gali numatyti laikiną lengvatinių kainų programą, pagal kurią prekėms ir paslaugoms nustatomas 5 % kainų skirtumas, o darbams – 10 % kainų skirtumas, taikomas tik Irako tiekėjų prekėms ir paslaugoms.

Lengvatinių kainų programa bus palaipsniui nutraukta per dešimt metų nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

III   skyrius

Intelektinės nuosavybės apsauga

60 straipsnis

Įsipareigojimų pobūdis ir taikymo sritis

1.   Pagal šio straipsnio ir šio susitarimo 2 PRIEDO nuostatas Irakas per penkerius metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo priima teisės aktus, kuriais užtikrinama tinkama ir veiksminga intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės teisių apsauga, vadovaudamasis griežčiausiais tarptautiniais standartais, įskaitant taisykles, nustatytas Sutartyje dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba, kuri pateikiama PPO susitarimo 1C priede (toliau – TRIPS sutartis), taip pat veiksmingas tokių teisių užtikrinimo priemones.

2.   Per trejus metus nuo susitarimo įsigaliojimo Irakas prisijungia prie šio susitarimo 2 PRIEDO 2 dalyje nurodytų daugiašalių intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės teisių konvencijų, prie kurių yra prisijungusios valstybės narės arba kurias valstybės narės taiko de facto, laikydamosi atitinkamų šių konvencijų nuostatų.

3.   Per trejus metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo Irakas laikosi šio susitarimo 2 PRIEDO 3 dalyje nurodytų daugiašalių intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės teisių konvencijų, prie kurių yra prisijungusi viena ar kelios valstybės narės arba kurias viena ar kelios valstybės narės taiko de facto, laikydamosi atitinkamų šių konvencijų nuostatų.

4.   Šalys nuolat peržiūri, kaip įgyvendinamos šio straipsnio ir šio susitarimo 2 PRIEDO nuostatos. Rengiant teisės aktus arba jeigu intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės srityje kyla problemų, apsunkinančių prekybos sąlygas, bet kurios iš dviejų Šalių prašymu skubiai surengiamos konsultacijos, siekiant rasti abiem šalims priimtinus sprendimus. Ne vėliau kaip per trejus metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo Šalys pradeda derybas dėl išsamesnių intelektinės nuosavybės teises reglamentuojančių nuostatų.

5.   Kiekviena Šalis kitos Šalies piliečiams taiko ne mažiau palankų intelektinės nuosavybės teisių apsaugos režimą nei tas, kurį ji taiko savo šalies piliečiams, atsižvelgdama į tarptautiniuose dokumentuose, kurie įtraukti arba vėliau gali būti įtraukti į šio susitarimo 2 PRIEDĄ, jau numatytas išimtis, nuo tos dienos, kai Šalis ratifikuoja tokius dokumentus.

6.   Įsigaliojus šiam Susitarimui, Irakas suteikia Sąjungos bendrovėms ir piliečiams ne mažiau palankų intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės pripažinimo ir apsaugos režimą nei tas, kurį pagal dvišalius susitarimus jis suteikė bet kuriai trečiajai šaliai.

VI   SKIRSNIS

Ginčų sprendimas

I   skyrius

Tikslas ir taikymo sritis

61 straipsnis

Tikslas

Šio skirsnio nuostatų tikslas – vengti Šalių ginčų ir juos spręsti, siekiant, jei įmanoma, abiem pusėms priimtinų sprendimų.

62 straipsnis

Taikymo sritis

Šio skirsnio nuostatos taikomos bet kuriam ginčui, kilusiam dėl šio susitarimo II antraštinės dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo, jei aiškiai nenustatyta kitaip.

II   skyrius

Konsultacijos

63 straipsnis

Konsultacijos

1.   Šalys siekia išspręsti visus ginčus dėl 62 straipsnyje nurodytų nuostatų aiškinimo ir taikymo ir surengusios konsultacijas stengiasi kuo skubiau rasti tinkamą ir abiem pusėms priimtiną sprendimą.

2.   Šalis kreipiasi dėl konsultacijų, pateikdama rašytinį prašymą kitai Šaliai ir nusiųsdama jo kopiją Bendradarbiavimo komitetui, ir nurodo ginčijamąją priemonę bei 62 straipsnyje nurodytas susitarimų nuostatas, kurios, jos nuomone, yra taikytinos.

3.   Konsultacijos surengiamos per 30 dienų nuo prašymo pateikimo dienos ir vyksta Šalies atsakovės teritorijoje, jei Šalys nesusitaria kitaip. Konsultacijos laikomos baigtomis per 30 dienų nuo prašymo pateikimo dienos, nebent abi Šalys sutinka tęsti konsultacijas. Visa per konsultacijas atskleista informacija išlieka konfidenciali.

4.   Skubos atvejais, įskaitant susijusius su greitai gendančiomis arba sezoninėmis prekėmis, konsultacijos surengiamos per 15 dienų nuo prašymo pateikimo dienos ir laikomos baigtomis per 15 dienų nuo prašymo pateikimo dienos.

5.   Jei konsultacijos nesurengiamos per šio straipsnio atitinkamai 3 arba 4 dalyje nustatytą laikotarpį arba jei konsultacijos baigtos ir nerastas abiem pusėms priimtinas sprendimas, Šalis pareiškėja gali pagal 64 straipsnį pateikti prašymą sudaryti arbitrų kolegiją.

III   skyrius

Ginčų sprendimo procedūros

64 straipsnis

Arbitražo procedūros inicijavimas

1.   Jei Šalims nepavyko išspręsti ginčo per konsultacijas, kaip numatyta 63 straipsnyje, Šalis pareiškėja gali pateikti prašymą sudaryti arbitrų kolegiją.

2.   Raštiškas prašymas sudaryti arbitrų kolegiją pateikiamas Šaliai atsakovei ir Bendradarbiavimo komitetui. Šalis pareiškėja prašyme nurodo konkrečią ginčytiną priemonę ir paaiškina, kaip tokia priemone pažeidžiamos 62 straipsnyje nurodytos nuostatos, taip, kad tai būtų pakankamas skundo teisinis pagrindas.

65 straipsnis

Arbitrų kolegijos sudarymas

1.   Arbitrų kolegiją sudaro trys arbitrai.

2.   Per dešimt dienų nuo prašymo sudaryti arbitrų kolegiją pateikimo Bendradarbiavimo komitetui Šalys konsultuojasi, siekdamos susitarti dėl arbitrų kolegijos sudėties.

3.   Šalims nepavykus susitarti dėl arbitrų kolegijos sudėties per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą laikotarpį, bet kuri Šalis gali prašyti Bendradarbiavimo komiteto pirmininko arba jo atstovo visus tris narius burtų keliu išrinkti iš sąrašo, sudaryto pagal 78 straipsnį: vieną narį iš asmenų, pasiūlytų Šalies pareiškėjos, vieną narį iš asmenų, pasiūlytų Šalies atsakovės, ir vieną narį iš asmenų, kuriuos Šalys išrinko pirmininkauti. Jei Šalys susitaria dėl vieno ar daugiau arbitrų kolegijos narių, likusieji nariai skiriami iš galimų kolegijos narių sąrašo, laikantis tokios pačios tvarkos.

4.   Bendradarbiavimo komiteto pirmininkas arba jo atstovas arbitrus išrenka per penkias dienas nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto bet kurios Šalies prašymo pateikimo dienos, dalyvaujant kiekvienos Šalies atstovui.

5.   Arbitrų kolegijos sudarymo diena yra diena, kai išrenkami visi trys arbitrai.

6.   Jei kuris nors iš 78 straipsnyje nurodytų sąrašų nėra sudarytas tuo metu, kai pagal šio straipsnio 3 dalį pateikiamas prašymas, arbitrai išrenkami burtų keliu iš asmenų, kuriuos oficialiai pasiūlė viena arba abi Šalys.

66 straipsnis

Tarpinė arbitrų kolegijos ataskaita

Ne vėliau kaip per 90 dienų nuo arbitrų kolegijos sudarymo dienos arbitrų kolegija paskelbia Šalims tarpinę ataskaitą, kurioje išdėstomi nustatyti faktai, nurodomas atitinkamų nuostatų taikymas, pagrindžiamos išvados ir rekomendacijos. Bet kuri Šalis gali pateikti arbitrų kolegijai rašytinį prašymą peržiūrėti konkrečius tarpinės atskaitos aspektus ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jos paskelbimo. Galutinio arbitrų kolegijos sprendimo išvadose išsamiai pagrindžiami per tarpinę peržiūrą pateikti argumentai ir aiškiai atsakoma į abiejų Šalių klausimus bei pastabas.

67 straipsnis

Arbitrų kolegijos sprendimas

1.   Arbitrų kolegija praneša savo sprendimą Šalims ir Bendradarbiavimo komitetui per 120 dienų nuo arbitrų kolegijos sudarymo dienos. Jei arbitrų kolegija mano, kad šio termino laikytis neįmanoma, arbitrų kolegijos pirmininkas privalo raštu pranešti apie tai Šalims ir Bendradarbiavimo komitetui, nurodydamas vėlavimo priežastis ir dieną, kurią arbitrų kolegija ketina užbaigti darbą. Sprendimas jokiu būdu negali būti paskelbtas vėliau nei praėjus 150 dienų nuo arbitrų kolegijos sudarymo dienos.

2.   Skubos atvejais, įskaitant atvejus, susijusius su greitai gendančiomis arba sezoninėmis prekėmis, arbitrų kolegija deda visas pastangas, kad sprendimas būtų paskelbtas per 60 dienų nuo jos sudarymo dienos. Sprendimas jokiu būdu negali būti paskelbtas vėliau nei per 75 dienas nuo arbitrų kolegijos sudarymo dienos. Arbitrų kolegija gali per 10 dienų nuo jos sudarymo dienos pateikti preliminarų sprendimą, ar atvejis laikomas skubiu.

68 straipsnis

Arbitrų kolegijos sprendimo įgyvendinimas

Kiekviena Šalis imasi visų priemonių, būtinų arbitrų kolegijos sprendimui sąžiningai įgyvendinti, be to, Šalys siekia susitarti dėl laikotarpio, per kurį tas sprendimas turi būti įgyvendintas.

69 straipsnis

Pagrįstos trukmės laikotarpis sprendimui įgyvendinti

1.   Ne vėliau kaip per 30 dienų nuo arbitrų kolegijos sprendimo pateikimo Šalims, Šalis atsakovė Šaliai pareiškėjai ir Bendradarbiavimo komitetui praneša terminą, kurio jai reikia sprendimui įgyvendinti (toliau – pagrįstos trukmės laikotarpis), jeigu neįmanoma sprendimo įgyvendinti nedelsiant.

2.   Šalims nesusitarus dėl pagrįstos trukmės laikotarpio arbitrų kolegijos sprendimui įgyvendinti, Šalis pareiškėja per 20 dienų nuo pagal šio straipsnio 1 dalį Šalies atsakovės pateikto pranešimo raštu paprašo pirmosios arbitrų kolegijos nustatyti pagrįstos trukmės laikotarpį. Apie tokį prašymą tuo pačiu metu pranešama kitai Šaliai ir Bendradarbiavimo komitetui. Arbitrų kolegija praneša savo sprendimą Šalims ir Bendradarbiavimo komitetui per 20 dienų nuo prašymo pateikimo dienos.

3.   Jei pirmoji arbitrų kolegija arba kai kurie iš jos narių negali toliau dirbti, laikomasi 65 straipsnyje nustatytos tvarkos. Terminas sprendimui pranešti yra 35 dienos nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto prašymo pateikimo dienos.

4.   Pagrįstos trukmės laikotarpis gali būti pratęstas Šalių abipusiu sutarimu.

70 straipsnis

Priemonių, kurių imtasi arbitrų kolegijos sprendimui įgyvendinti, peržiūra

1.   Iki pagrįstos trukmės laikotarpio pabaigos Šalis atsakovė praneša Šaliai pareiškėjai ir Bendradarbiavimo komitetui apie priemones, kurių ji ėmėsi arbitrų kolegijos sprendimui įgyvendinti.

2.   Jei Šalys nesutaria dėl priemonės, apie kurią pranešta pagal šio straipsnio 1 dalį, arba jos atitikties 62 straipsnyje nurodytoms nuostatoms, Šalis ieškovė gali pateikti rašytinį prašymą pirmajai arbitrų kolegijai priimti sprendimą šiuo klausimu. Tokiame prašyme nurodoma konkreti ginčijamoji priemonė ir paaiškinama, kodėl tokia priemonė nesuderinama su 62 straipsnyje nurodytomis nuostatomis. Arbitrų kolegija praneša savo sprendimą per 45 dienas nuo prašymo pateikimo dienos.

3.   Jei pirmoji arbitrų kolegija arba kai kurie iš jos narių negali toliau dirbti, laikomasi 65 straipsnyje nustatytos tvarkos. Terminas sprendimui pranešti yra 60 dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto prašymo pateikimo dienos.

71 straipsnis

Laikinosios teisių gynimo priemonės, kurių imamasi, jei neįgyvendinamas arbitrų kolegijos sprendimas

1.   Jei Šalis atsakovė iki pagrįstos trukmės laikotarpio pabaigos nepraneša apie jokią priemonę, kurios imtasi siekiant įgyvendinti arbitrų kolegijos sprendimą, arba jei arbitrų kolegija nusprendžia, kad priemonė, apie kurią pranešta pagal 70 straipsnio 1 dalį, nesuderinama su Šalies įsipareigojimais pagal 62 straipsnyje nurodytas nuostatas, Šalis atsakovė Šalies pareiškovės prašymu pateikia pasiūlymą dėl laikinos kompensacijos.

2.   Jei dėl kompensacijos nesutariama per 30 dienų nuo pagrįstos trukmės laikotarpio pabaigos arba nuo arbitrų kolegijos sprendimo pagal 70 straipsnį, kad priemonė, kurios imtasi, yra nesuderinama su 62 straipsnyje nurodytomis nuostatomis, Šalis pareiškėja įgyja teisę, apie tai pranešusi Šaliai atsakovei ir Bendradarbiavimo komitetui, sustabdyti visų įsipareigojimų vykdymą dėl bet kurios 62 straipsnyje nurodytos nuostatos, kurie yra lygiaverčiai dėl pažeidimo atsiradusiai žalai, susijusiai su naudos panaikinimu arba sumažinimu. Šalis pareiškėja gali sustabdyti įsipareigojimų vykdymą praėjus 10 dienų nuo pranešimo dienos, jei Šalis atsakovė nepaprašė arbitražo procedūros pagal šio straipsnio 3 dalį.

3.   Jei Šalis atsakovė mano, kad sustabdymo mastas neatitinka dėl pažeidimo atsiradusios žalos, susijusios su naudos panaikinimu arba sumažinimu, dydžio, ji gali raštu paprašyti pirmosios arbitrų kolegijos priimti sprendimą šiuo klausimu. Apie tokį prašymą Šaliai pareiškėjai ir Bendradarbiavimo komitetui pranešama iki šio straipsnio 2 dalyje nurodyto 10 dienų laikotarpio pabaigos. Pirmoji arbitrų kolegija apie sprendimą dėl įsipareigojimų vykdymo sustabdymo masto Šalims ir Bendradarbiavimo komitetui praneša per 30 dienų nuo prašymo pateikimo dienos. Įsipareigojimų vykdymas nesustabdomas, kol pirmoji arbitrų kolegija praneša apie sprendimą, o sustabdymas turi atitikti arbitrų kolegijos sprendimą.

4.   Jei pirmoji arbitrų kolegija arba kai kurie iš jos narių negali toliau dirbti, laikomasi 65 straipsnyje nustatytos tvarkos. Terminas sprendimui pranešti yra 45 dienos nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto prašymo pateikimo dienos.

5.   Įsipareigojimų vykdymas sustabdomas laikinai tik tol, kol 62 straipsnyje nurodytas nuostatas pažeidžianti priemonė yra atšaukiama arba iš dalies pakeičiama taip, kad atitiktų minėtas nuostatas, kaip nustatyta 72 straipsnyje, arba kol Šalys susitaria išspręsti ginčą.

72 straipsnis

Priemonių, kurių imtasi sprendimui įgyvendinti sustabdžius įsipareigojimų vykdymą, peržiūra

1.   Šalis atsakovė praneša Šaliai pareiškėjai ir Bendradarbiavimo komitetui apie bet kokią priemonę, kurios ji ėmėsi arbitrų kolegijos sprendimui įgyvendinti, ir apie savo prašymą nutraukti Šalies pareiškėjos įsipareigojimų vykdymo sustabdymą.

2.   Jei Šalys per 30 dienų nuo pranešimo pateikimo nesusitaria dėl priemonės, apie kurią pranešta, atitikties 62 straipsnyje nurodytoms nuostatoms, Šalis ieškovė pirmajai arbitrų kolegijai pateikia rašytinį prašymą priimti sprendimą šiuo klausimu. Apie tokį prašymą tuo pačiu metu pranešama Šaliai atsakovei ir Bendradarbiavimo komitetui. Apie arbitrų kolegijos sprendimą Šalims bei Bendradarbiavimo komitetui pranešama per 45 dienas nuo prašymo pateikimo dienos. Jei arbitrų kolegija nustato, kad priemonė sprendimui įgyvendinti atitinka 62 straipsnyje nurodytas nuostatas, įsipareigojimų sustabdymas nutraukiamas.

3.   Jei pirmoji arbitrų kolegija arba kai kurie iš jos narių negali toliau dirbti, laikomasi 65 straipsnyje nustatytos tvarkos. Terminas sprendimui pranešti yra 60 dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto prašymo pateikimo dienos.

73 straipsnis

Abiem pusėms priimtinas sprendimas

Pagal šį skirsnį Šalys bet kuriuo metu gali priimti abiem pusėms priimtiną sprendimą. Apie tokį sprendimą jos praneša Bendradarbiavimo komitetui ir arbitrų kolegijai. Pranešus apie abiem pusėms priimtiną sprendimą, arbitrų kolegija nutraukia savo darbą ir procedūra baigiama.

74 straipsnis

Darbo tvarkos taisyklės

1.   Pagal šį skirsnį vykdomoms ginčų sprendimo procedūroms taikomos Darbo tvarkos taisyklės ir Elgesio kodeksas, kuriuos priima Bendradarbiavimo komitetas.

2.   Šalys gali nuspręsti keisti Darbo tvarkos taisykles ir Elgesio kodeksą.

3.   Arbitrų kolegijos posėdžiai pagal Darbo tvarkos taisykles yra vieši.

75 straipsnis

Informacija ir techniniai patarimai

Arbitrų kolegija Šalies prašymu arba savo iniciatyva gali rinkti informaciją iš bet kurio šaltinio, kurį ji laiko tinkamu arbitrų kolegijos tyrimui, įskaitant ginčo Šalis. Arbitrų kolegija taip pat turi teisę savo nuožiūra prašyti ekspertų nuomonės. Taip gauta informacija turi būti atskleista abiem Šalims ir joms turi būti suteikta galimybė pateikti pastabas. Vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklėmis Šalių teritorijoje įsisteigusiems suinteresuotiesiems fiziniams ar juridiniams asmenims leidžiama arbitrų kolegijai pateikti trumpą amicus curiae informaciją.

76 straipsnis

Aiškinimo taisyklės

Arbitrų kolegija 62 straipsnyje nurodytas nuostatas aiškina vadovaudamasi įprastomis tarptautinės viešosios teisės, įskaitant Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės, aiškinimo taisyklėmis. Arbitrų kolegijos sprendimais negali būti nustatyta daugiau ar mažiau teisių ir pareigų nei nustatyta pagal 62 straipsnyje nurodytas nuostatas.

77 straipsnis

Arbitrų kolegijos sprendimai

1.   Arbitrų kolegija deda visas pastangas, kad visi sprendimai būtų priimami bendru sutarimu. Jeigu sprendimo negalima priimti bendru sutarimu, sprendimas dėl svarstomo klausimo priimamas balsų dauguma. Tačiau jokiais atvejais nėra skelbiamos atskirosios arbitrų nuomonės.

2.   Visi arbitrų kolegijos sprendimai yra privalomi Šalims, jais nenustatoma jokių teisių ar pareigų fiziniams ar juridiniams asmenims. Sprendime nurodomi nustatyti faktai, atitinkamų šio susitarimo nuostatų taikymas ir pagrindžiami kolegijos nustatyti faktai ir išvados. Bendradarbiavimo komitetas viešai skelbia visus arbitrų kolegijos sprendimus, išskyrus tuos atvejus, kai kolegija nusprendžia kitaip, siekdama užtikrinti slaptos verslo informacijos konfidencialumą.

IV   skyrius

Bendrosios nuostatos

78 straipsnis

Arbitrų sąrašas

1.   Bendradarbiavimo komitetas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio susitarimo įsigaliojimo sudaro 15 asmenų, pageidaujančių ir galinčių būti arbitrais, sąrašą. Kiekviena iš Šalių pasiūlo penkis asmenis būti arbitrais. Abi Šalys taip pat išrenka penkis asmenis, kurie nėra nei vienos Šalies piliečiai ir kurie turėtų eiti arbitrų kolegijos pirmininko pareigas. Bendradarbiavimo komitetas užtikrina, kad sąraše visuomet būtų tiek asmenų.

2.   Arbitrai turi specialiųjų teisės ir tarptautinės prekybos žinių arba patirties. Jie yra nepriklausomi, veikia asmeniškai ir nevykdo jokios organizacijos ar vyriausybės nurodymų, neturi ryšių su bet kurios iš Šalių vyriausybėmis ir laikosi Elgesio kodekso.

79 straipsnis

Ryšys su PPO įsipareigojimais

1.   Kol Irakas įstos į PPO, arbitrų kolegijos pateikia aiškinimą, kuris visiškai atitinka atitinkamus Pasaulio prekybos organizacijos Ginčų sprendimo institucijos sprendimus, jei priima sprendimą dėl įtariamo šio susitarimo 62 straipsnyje nurodytų nuostatų, kurios grindžiamos PPO sutarties nuostata arba kuriose daroma nuoroda į PPO sutarties nuostatas, pažeidimo.

2.   Irakui įstojus į PPO, taikomos 3–6 dalys.

3.   Šio skyriaus nuostatos dėl ginčų sprendimo taikomos nepažeidžiant galimybės imtis veiksmų pagal PPO tvarką, įskaitant ginčų sprendimo veiksmus.

4.   Tačiau jei Šalis pradėjo ginčo dėl tam tikros priemonės sprendimo procedūrą pagal šio Susitarimo 64 straipsnio 1 dalį arba pagal PPO sutartį, ji negali pradėti ginčo sprendimo procedūros dėl tos pačios priemonės kitame teisme, kol nebus baigta pirmoji procedūra. Be to, Šalis nesikreipia į du teismus žalai dėl pareigos, kuri tokia pati ir pagal šį susitarimą, ir pagal PPO sutartį, pažeidimo. Tokiu atveju, prasidėjus ginčo sprendimo procedūrai, Šalis neteikia kitam teismui prašymo dėl tokios pačios pareigos, nustatytos kitame susitarime, pažeidimo, nebent pirmasis teismas dėl procedūrinių ar jurisdikcijos priežasčių negali priimti sprendimo dėl prašymo.

5.   4 dalies taikymo tikslais:

a)

ginčų sprendimo procedūra pagal PPO sutartį laikoma inicijuota Šaliai pateikus prašymą sudaryti kolegiją pagal PPO susitarimo dėl ginčų sprendimo taisyklių ir tvarkos 6 straipsnį ir ji laikoma baigta, kai ginčų sprendimo institucija priima kolegijos ataskaitą ir atitinkamai apeliacinės institucijos ataskaitą pagal Susitarimo dėl ginčų sprendimo taisyklių ir tvarkos 16 straipsnį ir 17 straipsnio 14 dalį;

b)

ginčų sprendimo procedūra pagal šį skirsnį laikoma inicijuota Šaliai pateikus prašymą sudaryti arbitrų kolegiją pagal 64 straipsnio 1 dalį ir ji laikoma baigta, kai arbitrų kolegija paskelbia savo sprendimą Šalims bei Bendradarbiavimo komitetui pagal 67 straipsnį.

6.   Jokia šio skirsnio nuostata netrukdo Šaliai sustabdyti įsipareigojimų, kuriuos sustabdyti leido PPO ginčų sprendimo institucija, vykdymą. PPO sutartimi negali būti remiamasi siekiant sutrukdyti Šaliai sustabdyti įsipareigojimus pagal šio susitarimo II antraštinę dalį.

80 straipsnis

Terminai

1.   Visi šiame skirsnyje nustatyti terminai, įskaitant terminą arbitrų kolegijoms pranešti apie savo sprendimus, skaičiuojami kalendorinėmis dienomis nuo kitos dienos po veiksmo ar fakto, kurio atžvilgiu jie nustatyti.

2.   Kiekvienas šiame skirsnyje nurodytas terminas gali būti pratęstas Šalių tarpusavio susitarimu.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRADARBIAVIMO SRITYS

81 straipsnis

Finansinė ir techninė pagalba

1.   Siekiant šio susitarimo tikslų, Sąjunga teikia Irakui finansinę ir techninę pagalbą dotacijų forma, siekdama spartesnių ekonominių ir politinių pokyčių Irake.

2.   Ši parama skiriama pagal Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo sistemą, numatytą atitinkamuose Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose.

Sąjungos paramos tikslai ir sritys nustatomi orientacinėje programoje, kurioje nurodomi nustatyti prioritetai, dėl kurių abi Šalys turi susitarti, atsižvelgdamos į Irako vystymosi poreikius ir strategijas, jos sektorių galimybes įsisavinti paramą ir į reformos pažangą.

3.   Šalys užtikrina, kad Sąjungos teikiama techninė pagalba būtų glaudžiai koordinuojama su kitų šaltinių techninės pagalbos teikimu. Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo politika ir tarptautiniai veiksmai grindžiami Jungtinių Tautų Tūkstantmečio vystymosi tikslais ir JT bei kitų kompetentingų tarptautinių organizacijų pagrindiniais vystymosi tikslais bei principais. Įgyvendinant Sąjungos vystymosi politiką, visapusiškai atsižvelgiama į pagalbos veiksmingumo principus, taip pat į 2005 m. kovo 2 d. Paryžiaus deklaraciją ir Akros veiksmų darbotvarkę.

4.   Nepažeidžiant abipusės teisinės pagalbos nuostatų, Šalis, kuriai teikiama techninė pagalba arba finansinė parama, nedelsdama reaguoja į kitos Šalies kompetentingų institucijų prašymą vykdyti administracinį bendradarbiavimą, siekiant stiprinti kovą su sukčiavimu ir pažeidimais, susijusiais su Sąjungos teikiama pagalba.

5.   Irako Vyriausybė užtikrina, kad būtų paskirtas kovos su sukčiavimu kontaktinis centras. Šis kontaktinis centras atsako už veiksmingą bendradarbiavimą su Sąjungos institucijomis ir įstaigomis, įskaitant Europos Sąjungos Audito Rūmus ir Europos Sąjungos kovos su sukčiavimu tarnybą, visų pirma, kiek tai susiję su jų audito ir kontrolės priemonių įgyvendinimu Sąjungos finansinių interesų apsaugos srityje.

82 straipsnis

Žmogaus ir socialinė raida

Bendradarbiaujant šioje srityje bus patvirtintas socialinis globalizacijos aspektas ir prisiminta socialinės raidos sąsaja su ekonomikos augimu ir aplinkos požiūriu tvariu vystymusi. Taip pat bus pabrėžiama skurdo mažinimo, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visiems, įskaitant pažeidžiamas grupes ir perkeltuosius asmenis, propagavimo, taip pat pagrindinių sveikatos, švietimo ir užimtumo poreikių svarba. Bendradarbiaujant visose minėtose srityse visų pirma bus siekiama kuo daugiau dėmesio skirti gebėjimams ir institucijoms stiprinti, laikantis įtraukties, gero valdymo ir patikimo bei skaidraus vadovavimo principų.

83 straipsnis

Švietimas, mokymai ir jaunimo reikalai

1.   Šalys siekia skatinti bendradarbiavimą švietimo, mokymo ir jaunimo reikalų srityse, siekdamos bendros naudos, atsižvelgdamos į turimus išteklius ir skatindamos lyčių lygybę.

2.   Šalys visų pirma skatina keistis informacija, dalytis praktine patirtimi, vykdyti studentų, mokslininkų, jaunimo ir jaunų darbuotojų mainus, keistis techniniais ištekliais, taip pat stiprinti gebėjimus naudojantis vykdomų bendradarbiavimo programų priemonėmis ir abiejų Šalių šioje srityje įgyta patirtimi.

3.   Abi Šalys taip pat susitaria stiprinti aukštojo mokslo įstaigų bendradarbiavimą tokiomis priemonėmis, kaip Erasmus Mundus programa, siekdamos remti švietimo sistemų pažangą ir didinti jų tarptautines galimybes.

84 straipsnis

Užimtumas ir socialinė raida

1.   Šalys susitaria stiprinti bendradarbiavimą užimtumo ir socialinių reikalų srityje, įskaitant bendradarbiavimą socialinės sanglaudos, deramo darbo, darbuotojų sveikatos ir saugos, darbo teisės, socialinio dialogo, žmogiškųjų išteklių vystymo ir lyčių lygybės klausimais, siekdamos skatinti visišką ir našų užimtumą bei deramą darbą visiems, kuris yra svarbiausias tvaraus vystymosi, taip pat skurdo mažinimo elementas.

2.   Šalys dar kartą patvirtina savo įsipareigojimus skatinti ir veiksmingai įgyvendinti tarptautiniu mastu pripažįstamus darbo ir socialinius standartus. Šalys, vykdydamos veiklą pagal šį susitarimą, atsižvelgia į atitinkamų daugiašalių socialinių ir darbo susitarimų įgyvendinimą.

3.   Bendradarbiavimo formos gali apimti, inter alia, konkrečias programas ir projektus, dėl kurių susitaria abi Šalys, taip pat dvišalį ar daugiašalį dialogą, gebėjimų stiprinimą, bendradarbiavimą ir iniciatyvas abiem Šalims svarbiomis temomis.

4.   Šalys susitaria į dialogą ir bendradarbiavimą įtraukti socialinius partnerius ir kitus susijusius suinteresuotuosius subjektus.

85 straipsnis

Pilietinė visuomenė

Šalys pripažįsta, kad organizuota pilietinė visuomenė, visų pirma akademikai ir ekspertų grupių ryšiai, atlieka svarbų vaidmenį ir gali prisidėti prie pagal šį susitarimą vykdomo dialogo ir bendradarbiavimo proceso, ir susitaria skatinti veiksmingą dialogą su organizuota pilietine visuomene ir aktyvų jos dalyvavimą.

86 straipsnis

Žmogaus teisės

1.   Šalys susitaria bendradarbiauti propaguojant ir veiksmingai apsaugant žmogaus teises, be kita ko, ratifikuojant ir įgyvendinant tarptautinius žmogaus teisių dokumentus, taip pat teikiant atitinkamą techninę pagalbą, rengiant mokymus ir stiprinant gebėjimus. Šalys suvokia, kad bet kokios bendradarbiavimo ir vystymosi programos poveikis bus ribotas, jei ja nebus ginamos, stiprinamos ir gerbiamos žmogaus teisės.

2.   Bendradarbiavimas žmogaus teisių srityje gali apimti, inter alia:

a)

šioje srityje dirbančių valstybinių institucijų, susijusių su žmogaus teisėmis, ir nevyriausybinių organizacijų stiprinimą;

b)

žmogaus teisių propagavimą ir susijusį švietimą nacionaliniu bei vietos lygmeniu, visų pirma skirtą viešojo administravimo, teisminėms ir teisėsaugos įstaigomis, kiek tai susiję su moterų ir vaikų teisėmis;

c)

Irako teisės aktų, atitinkančių tarptautinę humanitarinę ir žmogaus teisių teisę, rengimą;

d)

bendradarbiavimą ir informacijos keitimąsi su žmogaus teisėmis susijusiose JT institucijose;

e)

paramą Irako Vyriausybės pastangoms užtikrinti tinkamą Irako piliečių gyvenimo lygį ir be diskriminacijos ginti jų politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises;

f)

paramą nacionaliniam susitaikymui ir kovai su nebaudžiamumu;

g)

išsamų dialogą žmogaus teisių tema.

87 straipsnis

Bendradarbiavimas pramonės politikos ir mažų ir vidutinių įmonių politikos srityje

1.   Bendradarbiaujant šioje srityje siekiama palengvinti Irako pramonės restruktūrizavimą ir modernizavimą, kartu didinant jos konkurencingumą ir skatinant augimą, taip pat sudaryti palankias sąlygas abiem pusėms naudingam Irako ir Sąjungos pramonės bendradarbiavimui.

2.   Bendradarbiaujant siekiama:

a)

skatinti išsamios Irako pramonės strategijos, kurioje atsižvelgiama į esamą viešajame ir privačiajame sektoriuose veikiančių pramonės įmonių padėtį, kūrimą;

b)

skatinti Iraką pertvarkyti ir modernizuoti savo pramonę tokiomis sąlygomis, kuriomis užtikrinama aplinkos apsauga, tvarus vystymasis ir ekonomikos augimas;

c)

skatinti aplinką, kurioje pirmenybė teikiama pramonės srityje vykdomoms privačioms iniciatyvoms, siekiant, kad būtų daugiau ir įvairesnių vidaus ir užsienio rinkoms skirtų produktų;

d)

skatinti pramonės gamybos augimui ir įvairinimui palankią aplinką, vadovaujantis tvaraus vystymosi perspektyva;

e)

siekti teikti informaciją, naudingą bendram bendradarbiavimui pramonės sektoriuose;

f)

skatinti naudoti Sąjungos ir tarptautiniuose techniniuose reglamentuose nustatytus standartus ir atitikties vertinimo procedūras, kad Irakui būtų lengviau integruotis į pasaulio ekonomiką; vykdyti nuolatinius abiejų Šalių standartizacijos ir norminimo institucijų mainus;

g)

bendradarbiauti kuriant tinkamą pramonės verslo aplinką;

h)

skatinti informacijos paslaugų, kurios yra svarbus verslo veiklos plėtros ir ekonomikos augimo elementas, gerinimą;

i)

užmegzti ryšius tarp Šalių pramonės subjektų (įmonių, specialistų, sektorių ar kitų verslo organizacijų, profesinių sąjungų ir kt.);

j)

skatinti bendrus pramonės projektus ir steigti bendras įmones bei informacijos tinklus.

3.   Atsižvelgdamos į savo atitinkamą ekonominę politiką ir tikslus, Šalys susitaria skatinti su pramonės politika susijusį bendradarbiavimą visose tam tinkamose srityse, siekiant gerinti mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) konkurencingumą.

4.   Šalys:

a)

siekia vystyti ir stiprinti MVĮ ir skatinti MVĮ bendradarbiavimą;

b)

plėtoti paramą, kurios reikia labai mažoms įmonėms bei MVĮ tokiose srityse, kaip finansavimas, įgūdžių ugdymas, technologijos ir rinkodara, naujovės, taip pat MVĮ steigimo reikalavimai, pavyzdžiui, verslo inkubatoriai, ir kitose vystymosi srityse;

c)

remti MVĮ veiklą sukuriant atitinkamus tinklus; ir

d)

palengvinti įmonių bendradarbiavimą remiant atitinkamą bendradarbiavimo veiklą, kurią vykdo abiejų pusių privatieji sektoriai, pasinaudodami atitinkamais Irako ir Sąjungos privačiojo sektoriaus subjektų ryšiais, siekiant gerinti informacijos perdavimą.

88 straipsnis

Bendradarbiavimas investicijų srityje

1.   Šalys bendradarbiauja siekdamos sukurti ir vidaus, ir užsienio investicijoms palankią aplinką, ir užtikrinti tinkamą investicijų, kapitalo pervedimo ir keitimosi informacija apie investavimo galimybes apsaugą.

2.   Šalys susitaria remti investicijų skatinimą ir apsaugą, remdamosi nediskriminavimo ir abipusiškumo principais.

3.   Šalys skatina keistis informacija apie investicijų srities įstatymus, kitus teisės aktus ir administracinę praktiką.

4.   Šalys įsipareigoja skatinti atitinkamų jų finansų įstaigų bendradarbiavimą, siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms.

5.   Siekdama sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms ir prekybai, Sąjunga, paprašius, yra pasirengusi padėti Irakui labiau priartinti jo teisinę ir reguliavimo sistemas, galiojančias srityse, kurioms taikomas šis susitarimas, su atitinkamomis Sąjungos sistemomis.

89 straipsnis

Pramonės standartai ir atitikties vertinimas

Šalys gali bendradarbiauti šiose standartų, techninių reglamentų bei atitikties vertinimo srityse ir:

1.

skatinti Šalių teritorijoje dažniau taikyti techniniuose reglamentuose ir atitikties vertinimo procedūrose nustatytus tarptautinius standartus, įskaitant konkretiems sektoriams skirtas priemones, taip pat skatinti Šalis glaudžiau bendradarbiauti atitinkamų tarptautinių institucijų ir organizacijų veiklos srityje;

2.

remti Irako gebėjimų stiprinimo iniciatyvas standartizavimo, atitikties vertinimo, akreditavimo, metrologijos ir rinkos stebėsenos srityse;

3.

remti ir skatinti dvišalį Irako ir Sąjungos institucijų, atsakingų už standartizavimą, atitikties vertinimą, akreditavimą, metrologiją ir rinkos stebėseną, bendradarbiavimą;

4.

siekti bendros nuomonės geros reguliavimo praktikos klausimu, įskaitant (bet neapsiribojant):

a)

skaidrumą rengiant, priimant ir taikant techninius reglamentus, standartus ir atitikties vertinimo procedūras;

b)

būtinybę taikyti reguliavimo priemones ir susijusias atitikties vertinimo procedūras, įskaitant tiekėjų atitikties deklaracijų naudojimą, bei visų jų proporcingumą;

c)

tarptautinių standartų, kuriais remiantis rengiami techniniai reglamentai, naudojimą, išskyrus atvejus, kai tarptautiniai standartai būtų neveiksmingi arba netinkami teisėtiems tikslams įgyvendinti;

d)

techninių reglamentų ir rinkos priežiūros veiksmų įgyvendinimo užtikrinimą.

5.

stiprinti bendradarbiavimą reguliavimo srityje, taip pat techninį ir mokslinį bendradarbiavimą, inter alia, keičiantis informacija, patirtimi ir duomenimis, siekiant pagerinti techninių reglamentų kokybę bei lygį ir veiksmingai pasinaudoti reguliavimo ištekliais;

6.

didinti suderinamumą ir vienodinimą su techniniais reglamentais, standartais ir atitikties vertinimo procedūromis.

90 straipsnis

Bendradarbiavimas žemės ūkio, miškininkystės ir kaimo vystymosi sektoriuose

Siekiama skatinti bendradarbiavimą žemės ūkio, miškininkystės ir kaimo vystymosi sektoriuose, kad būtų skatinama įvairinimas, aplinkai nežalinga praktika, tvarus ekonominis bei socialinis vystymąsis ir apsirūpinimo maistu saugumas. Todėl Šalys vertina:

a)

valstybės institucijų gebėjimų stiprinimą ir tokioms institucijoms skirtus mokymus;

b)

žemės ūkio produktų kokybės gerinimo priemones, gamintojų asociacijoms skirtas gebėjimų ugdymo priemones ir paramą prekybos skatinimo veiklai;

c)

aplinkos sveikatą, gyvūnų ir augalų sveikatos priemones ir kitus susijusius aspektus, atsižvelgdamos į abiejose Šalyse galiojančius teisės aktus ir jų derėjimą su PPO ir daugiašalių aplinkos susitarimų taisyklėmis;

d)

priemones, susijusias su tvariu ekonominiu ir socialiniu kaimo teritorijų vystymusi, įskaitant aplinkai nežalingą praktiką, miškininkystę, mokslinius tyrimus, praktinės patirties perdavimą, galimybes naudotis žeme, vandentvarką ir drėkinimą, tvarų kaimo vystymąsi ir apsirūpinimo maistu saugą;

e)

priemones, susijusias su tradicinių žemės ūkio srities žinių, kuriomis grindžiamas specifinis Šalių bendruomenių identitetas, išsaugojimu, įskaitant bendradarbiavimą geografinių nuorodų srityje, keitimąsi patirtimi vietos lygmeniu ir bendradarbiavimo tinklų kūrimą;

f)

žemės ūkio sektoriaus modernizavimą, įskaitant ūkininkavimo veiklą ir žemės ūkio produktų įvairinimą.

91 straipsnis

Energetika

1.   Šalys siekia stiprinti bendradarbiavimą energetikos sektoriuje, laikydamosi laisvos, konkurencingos ir atviros energetikos rinkos principų ir siekdamos:

a)

stiprinti energetinį saugumą, užtikrinant aplinkos tvarumą ir skatinant ekonomikos augimą;

b)

energetikos sektoriuje sukurti institucines, teisines ir reguliavimo sistemas, kad būtų užtikrintas veiksmingas energetikos rinkos veikimas ir skatinamos investicijos į energetiką;

c)

užmegzti ir skatinti Sąjungos ir Irako įmonių partnerystes energetikos sektoriaus tyrimų, gamybos, perdirbimo, transportavimo, paskirstymo ir paslaugų srityse;

d)

vesti nuolatinį ir veiksmingą Šalių tarpusavio, taip pat regiono lygmens dialogą energetikos klausimais, įskaitant, Europos ir Mašreko šalių dujų rinką ir kitas susijusias regiono iniciatyvas.

2.   Todėl Šalys susitaria skatinti abiem pusėms naudingus ryšius, siekdamos:

a)

remti tinkamos Irako energetikos politikos kūrimą, jos reguliavimo sistemą ir infrastruktūrą, grindžiamas aplinkos tvarumo bei patikimo energijos išteklių valdymo principais, taip pat laisvos, konkurencingos ir atviros rinkos principais;

b)

bendradarbiauti, kad būtų gerinami administraciniai ir teisiniai gebėjimai, ir sukurti stabilias bei skaidrias pamatines teisines sąlygas ekonominei veiklai ir tarptautinėms investicijoms į Irako energetikos sektorių skatinti;

c)

skatinti techninį bendradarbiavimą, kurio tikslas – žvalgyti Irako naftos ir gamtinių dujų atsargas ir plėsti telkinius, taip pat vystyti ir modernizuoti naftos ir dujų infrastruktūrą, įskaitant transportavimo ir tranzito į Mašreko regioną tinklus, taip pat kitas susijusias regiono iniciatyvas ir siekti patekti į Sąjungos rinką;

d)

didinti Irako elektros energijos tiekimo sistemos patikimumą;

e)

stiprinti bendradarbiavimą, siekiant didinti energetinį saugumą ir kovoti su klimato kaita, skatinant naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius, energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti deglo dujas;

f)

palengvinti keitimąsi praktine patirtimi, taip pat technologijų bei geriausios praktikos perdavimą ir specialistų mokymą;

g)

skatinti Iraką dalyvauti regiono energetikos rinkos integracijos procese.

92 straipsnis

Transportas

1.   Šalys stengiasi stiprinti bendradarbiavimą transporto sektoriuje, kad sukurtų tvarią ir veiksmingą transporto sistemą, siekdamos:

a)

stiprinti transporto plėtrą ir transporto linijų jungtis, užtikrinant aplinkos tvarumą ir skatinant ekonomikos augimą;

b)

visuose transporto sektoriuose sukurti institucines, teisines ir reguliavimo sistemas, kad būtų užtikrintas veiksmingas transporto rinkos veikimas ir skatinamos transporto investicijos;

c)

užmegzti ir skatinti Sąjungos ir Irako įmonių partnerystes transporto sektoriaus tyrimų, gebėjimų stiprinimo, infrastruktūros plėtros, transporto saugos ir saugumo ir paslaugų transporto paslaugų srityse;

d)

vesti nuolatinį ir veiksmingą Šalių tarpusavio, taip pat regiono lygmens dialogą, įskaitant, Europos ir Viduržemio jūros regiono bendradarbiavimą transporto srityje ir kitas susijusias regiono iniciatyvas.

2.   Todėl Šalys susitaria skatinti abiem pusėms naudingus ryšius, siekdamos:

a)

remti tinkamos transporto politikos, kuria siekiama vystyti visų rūšių transportą, ir tokios politikos reguliavimo sistemos kūrimą, taip pat Irako transporto infrastruktūros atkūrimą ir plėtrą, pabrėždamos tvarumo svarbą; užtikrinti visų transporto rūšių sąveiką ir integraciją; išnagrinėti galimybę dar labiau suderinti teisines ir reguliavimo sistemas su Sąjungos ir tarptautiniais standartais, visų pirma saugos bei saugumo srityje;

b)

bendradarbiauti gerinant ir (arba) iš naujo kuriant administracinius ir teisinius gebėjimus, siekiant parengti konkrečius prioritetinių sektorių planus ir sukurti stabilias bei skaidrias pamatines teisines sąlygas transporto sektoriaus ekonominei veiklai ir tarptautinėms transporto investicijoms Irake skatinti, remiantis Sąjungos politika ir praktika; taip pat sukurti būtinas nepriklausomas reguliavimo institucijas;

c)

skatinti techninį bendradarbiavimą, kurio tikslas – tirti ir plėsti visus Irako transporto sektorius, taip pat vystyti ir modernizuoti transporto infrastruktūrą, įskaitant jungtis su kitais Markešo regiono transporto tinklais, taip pat kitas susijusias regiono iniciatyvas ir siekti patekti į Sąjungos rinką;

d)

gerinti transporto srautų Irako kryptimi ir per Irako teritoriją patikimumą;

e)

palengvinti keitimąsi praktine patirtimi, taip pat technologijų bei geriausios praktikos perdavimą ir specialistų mokymą, nes tai yra svarbiausi bendradarbiavimo veiksmai ir jiems turėtų būti teikiama pirmenybė;

f)

skatinti Iraką dalyvauti regiono transporto sistemų sujungimo procese;

g)

įgyvendinti nacionalinę aviacijos politiką, be kita ko, plėtoti oro uostus, vystyti oro eismo valdymą, taip pat dar labiau stiprinti administracinius gebėjimus (be kita ko, įsteigti nepriklausomą Civilinės aviacijos administraciją, kuri atlieka konkrečias priežiūros institucijos funkcijas); derėtis dėl horizontaliojo transporto susitarimo, siekiant atkurti dvišalių oro paslaugų susitarimų teisinį tikrumą; ir išnagrinėti galimybes derėtis dėl išsamaus Sąjungos ir Irako susitarimo aviacijos srityje.

93 straipsnis

Aplinka

1.   Šalys susitaria, kad būtina daugiau ir intensyviau dirbti aplinkos apsaugos srityje, pavyzdžiui, sprendžiant klimato kaitos, tausaus gamtos išteklių valdymo ir biologinės įvairovės apsaugos klausimus, nes tai yra dabartinės ir būsimų kartų vystymosi pagrindas.

2.   Šalys susitaria, kad bendradarbiavimu šioje srityje turėtų būti skatinama aplinkos apsauga, siekiant tvaraus vystymosi. Šalys, vykdydamos veiklą pagal šį susitarimą, atsižvelgia į išvadas, dėl kurių susitarta Pasaulio vadovų susitikime dėl darnaus vystymosi.

3.   Bendradarbiaujant šioje srityje daugiausia dėmesio, inter alia, skiriama:

a)

keitimuisi informacija ir patirtimi aplinkos srityje (pavyzdžiui, miestų, gamtos apsaugos, vandens ir atliekų tvarkymo, nelaimių valdymo ir kitais klausimais);

b)

regiono lygmens bendradarbiavimo aplinkos apsaugos srityje skatinimui, įskaitant investicijų į aplinkosaugos projektus ir programas skatinimą;

c)

ekologinio sąmoningumo ir aktyvesnio vietos bendruomenių dalyvavimo aplinkos apsaugos ir tvaraus vystymosi veikloje skatinimui;

d)

gebėjimų stiprinimo aplinkos srityje rėmimui, pavyzdžiui, klimato kaitos padarinių sušvelninimui ir prisitaikymui prie klimato kaitos;

e)

bendradarbiavimui derantis dėl daugiašalių aplinkos apsaugos susitarimų ir juos įgyvendinant;

f)

keitimosi technine pagalba, rengiant aplinkosaugos programas ir įtraukiant aplinkos klausimus į kitas politikos sritis, skatinimui;

g)

aplinkos mokslinių tyrimų ir analizės rėmimui.

94 straipsnis

Ryšių technologijos

Šalys bendradarbiauja, siekdamos:

a)

skatinti aktyviau keistis informacija apie taikytinus teisės aktus ir ateityje numatomas ryšių technologijų sektoriaus teisines reformas, kad Šalys galėtų geriau suprasti viena kitos ryšių technologijų srities reguliavimo sistemas.

b)

keistis informacija apie informacinių ir ryšių technologijų bei standartų naujoves.

95 straipsnis

Mokslas ir technologija

1.   Šalys skatina bendradarbiavimą civiliniams tikslams skirtų mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros (MTTP) srityje, siekdamos abipusės naudos ir atsižvelgdamos į turimus išteklius bei į atitinkamas galimybes dalyvauti tam tikrose jų mokslinių tyrimų programose, taip pat užtikrindamos reikiamą intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės teisių apsaugą.

2.   Bendradarbiavimas mokslo ir technologijų srityje apima:

a)

mokslinių tyrimų ir techninio bendradarbiavimo mainų programas;

b)

bendrų mokslinių susitikimų organizavimą;

c)

bendrą mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veiklą;

d)

mokymo veiklą ir mobilumo programas, skirtas abiejų Šalių mokslininkams, tyrėjams ir specialistams, dalyvaujantiems mokslinių tyrimų ir technologijų plėtojimo veikloje.

3.   Toks bendradarbiavimas vykdomas pagal konkrečius susitarimus, dėl kurių turi būti deramasi, kurie turi būti sudaryti pagal kiekvienos Šalies procedūras ir kuriuose, inter alia, nustatomos atitinkamos intelektinės nuosavybės teisių nuostatos.

96 straipsnis

Bendradarbiavimas muitų ir mokesčių srityje

1.   Šalys pradeda bendradarbiauti muitų srityje, visų pirma mokymo, muitinės formalumų supaprastinimo, dokumentų rengimo ir procedūrų atlikimo, muitų taisyklių pažeidimų prevencijos, tyrimų ir persekiojimo srityse, siekdamos užtikrinti atitiktį visoms numatytoms priimti nuostatoms, susijusioms su prekyba, ir suderinti Irako muitų sistemą su Sąjungos sistema.

2.   Nepažeisdamos savo atitinkamos kompetencijos ir siekdamos stiprinti ir plėtoti ūkinę veiklą, taip pat atsižvelgdamos į būtinybę sukurti tinkamą reguliavimo sistemą, Šalys pripažįsta, kad turi būti įgyvendinami gero valdymo mokesčių srityje principai, visų pirma skaidrumo, keitimosi informacija ir sąžiningos konkurencijos mokesčių srityje, ir įsipareigoja jų laikytis. Šiuo tikslu Šalys pagal savo atitinkamą kompetenciją gerina tarptautinį bendradarbiavimą mokesčių srityje ir kuria veiksmingo minėtų principų įgyvendinimo priemones.

97 straipsnis

Bendradarbiavimas statistikos srityje

Šalys susitaria skatinti bendradarbiavimą statistikos srityje. Tokiu bendradarbiavimu siekiama kurti institucijas, stiprinti gebėjimus ir nacionalines statistikos sistemas, įskaitant statistinių metodų kūrimą, taip pat prekybos prekėmis ir paslaugomis ir apskritai visų sričių, kuriose remiami šiame susitarime numatyti nacionaliniai socialinės raidos ir ekonomikos augimo prioritetai ir kurių statistinius duomenis galima apdoroti, statistinių duomenų rengimą ir platinimą.

98 straipsnis

Makroekonominis stabilumas ir viešieji finansai

1.   Šalys susitaria, kad svarbu siekti Irako makroekonominio stabilumo, vykdant tvirtą pinigų politiką, kurios tikslas – pasiekti ir išlaikyti kainų stabilumą, taip pat vykdant fiskalinę politiką, kuria siekiama skolos tvarumo.

2.   Šalys susitaria, kad svarbu siekti veiksmingo ir skaidraus Irako viešųjų išlaidų naudojimo, už kurį turi būti atsiskaitoma, nacionaliniu ir vietos lygmeniu.

3.   Šalys susitaria bendradarbiauti, siekdamos, inter alia, gerinti Irako viešųjų finansų valdymo sistemą, kuria, be kita ko, siekiama išsamaus biudžeto planavimo ir vienos iždo sąskaitos.

99 straipsnis

Privačiojo sektoriaus vystymas

Šalys susitaria bendradarbiauti vystydamos Irako rinkos ekonomiką – sudaryti palankesnę aplinką investicijoms, įvairinti ūkinę veiklą, daryti pažangą įgyvendinant privatizavimo programą ir gerinti kitas sąlygas, kad privačiajame sektoriuje būtų sparčiau kuriamos darbo vietos.

100 straipsnis

Turizmas

1.   Šalys ragina stengtis gerinti bendradarbiavimą, kad būtų užtikrintas subalansuotas ir tvarus turizmo ir susijusių dalykų vystymasis.

2.   Todėl Šalys susitaria turizmo srityje vykdyti vystomąjį bendradarbiavimą ir visų pirma keistis informacija, dalytis patirtimi ir geriausia praktika, susijusia su turizmo sektoriaus institucinės sistemos organizavimu ir su bendra aplinka, kurioje veikia turizmo įmonės.

101 straipsnis

Finansinės paslaugos

Šalys bendradarbiauja, kad suderintų savo standartus ir taisykles, siekdamos:

a)

stiprinti Irako finansų sektorių;

b)

gerinti bankų, draudimo ir kitų Irako finansų sektorių apskaitos, priežiūros ir reguliavimo sistemas;

c)

keistis informacija apie atitinkamus šiuo metu galiojančius arba rengiamus teisės aktus;

d)

sukurti suderinamas audito sistemas.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

TEISINGUMAS, LAISVĖ IR SAUGUMAS

102 straipsnis

Teisinė valstybė

1.   Bendradarbiaudamos teisingumo, laisvės ir saugumo srityje, Šalys yra įsipareigojusios nuolatos laikytis teisinės valstybės principo, įskaitant teismų nepriklausomumą, teisę kreiptis į teismą ir teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, ir šį principą laiko ypatingai svarbiu.

2.   Šalys bendradarbiauja, siekdamos toliau plėtoti institucijų veiklą teisėsaugos ir teisingumo vykdymo srityse, be kita ko, stiprinant gebėjimus.

103 straipsnis

Teisinis bendradarbiavimas

1.   Šalys susitaria plėtoti teisminį bendradarbiavimą civilinėse bylose, visų pirma ratifikuodamos ir įgyvendindamos daugiašales teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose konvencijas, įskaitant Hagos konferencijos tarptautinės privatinės teisės konvencijas tarptautinio teisinio bendradarbiavimo bei ginčų sprendimo srityje ir vaiko teisių apsaugos konvencijas.

2.   Šalys susitaria, kai tik įmanoma, palengvinti ir skatinti ginčus civilinės ir komercinės teisės ginčus spręsti alternatyviais būdais, atsižvelgiant į galiojančius šios srities tarptautinius dokumentus.

3.   Kalbant apie baudžiamąsias bylas, Šalys siekia stiprinti tesiminį bendradarbiavimą tarpusavio teisinės pagalbos ir ekstradicijos srityse. Prireikus tai apima prisijungimą prie atitinkamų tarptautinių Jungtinių Tautų priemonių, įskaitant šio susitarimo 7 straipsnyje minimą Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą, ir jų įgyvendinimą.

104 straipsnis

Asmens duomenų apsauga

1.   Šalys susitaria bendradarbiauti siekdamos gerinti asmens duomenų apsaugą, kad jos lygis atitiktų aukščiausius tarptautinius standartus, pavyzdžiui, inter alia, Jungtinių Tautų kompiuterinių asmens duomenų bylų tvarkymo gaires (1990 m. gruodžio 14 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija Nr. 45/95).

2.   Bendradarbiavimas asmens duomenų apsaugos srityje gali apimti, inter alia, techninę pagalbą, teikiamą keičiantis informacija ir žiniomis.

105 straipsnis

Bendradarbiavimas migracijos ir prieglobsčio srityje

1.   Šalys dar kartą patvirtina svarbą, kurią jos teikia bendram migracijos srautų tarp jų teritorijų valdymui. Siekdamos stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą, jos veda visapusišką dialogą visais su migracija susijusiais klausimais, įskaitant neteisėtą migraciją, neteisėtą migrantų gabenimą ir prekybą žmonėmis, taip pat migracijos klausimų įtraukimą į nacionalines strategijas, skirtas regionų, iš kurių migrantai kilę, ekonomikos augimui ir socialinei raidai.

2.   Bendradarbiavimas grindžiamas konkrečių poreikių įvertinimu, kuris atliekamas Šalims tarpusavyje konsultuojantis, ir yra vykdomas pagal galiojančius Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus. Bendradarbiaujant daugiausia dėmesio skiriama:

a)

esminėms migracijos priežastims;

b)

tarptautinę apsaugą reglamentuojančių nacionalinės teisės aktų ir susijusios tvarkos rengimui ir įgyvendinimui, kad būtų laikomasi 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir jos 1967 m. protokolo bei visų kitų susijusių tarptautinių dokumentų nuostatų ir būtų užtikrintas „negrąžinimo“ principo laikymasis, tuo pat metu pripažįstant, kad Irakas dar nėra 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir 1967 m. protokolo šalis, tačiau svarsto galimybę ateityje prisijungti prie šių dokumentų;

c)

leidimo įvažiuoti taisyklėms, taip pat asmenų, kuriems leista įvažiuoti, teisėms ir statusui, vienodoms sąlygoms, taikomoms šalyje teisėtai gyvenantiems ne jos piliečiams ir jų integracijai, švietimui bei mokymui ir kovos su rasizmu ir ksenofobija priemonėms;

d)

veiksmingos neteisėtos migracijos, neteisėto migrantų gabenimo ir prekybos žmonėmis prevencijos politikos parengimui, įskaitant kovos su kontrabandininkų ir prekiautojų žmonėmis tinklais būdus ir tokios prekybos aukų apsaugos būdus;

e)

neteisėtai šalies teritorijoje gyvenančių asmenų grąžinimui humaniškomis ir oriomis sąlygomis, įskaitant jų savanoriško grįžimo skatinimą, ir jų readmisijai pagal šio straipsnio 3 dalį;

f)

vizų srities klausimams, kurie yra svarbūs abiem Šalims, vadovaujantis galiojančiu Šengeno acquis;

g)

sienų valdymo ir kontrolės sričiai, ypač klausimams, susijusiems su organizavimu, mokymais, geriausia praktika ir kitomis šioje srityje taikomomis operatyvinėmis priemonėmis ir, jei reikia, įrangos tiekimui, tuo pat metu atsižvelgiant į tokios įrangos dvejopo panaudojimo galimybę.

3.   Bendradarbiaudamos neteisėtos imigracijos prevencijos ir kontrolės srityje, Šalys taip pat susitaria priimti atgal savo neteisėtus migrantus. Šiuo tikslu:

a)

Irakas priima visus savo piliečius, kurie neatitinka arba nebeatitinka galiojančių atvykimo į Sąjungos valstybės narės teritoriją, buvimo ar gyvenimo joje sąlygų, tai valstybei narei paprašius ir be papildomų formalumų;

b)

ir kiekviena valstybė narė priima visus savo piliečius, kurie neatitinka arba nebeatitinka galiojančių atvykimo į Irako teritoriją, buvimo ar gyvenimo joje sąlygų, Irakui paprašius ir be papildomų formalumų;

4.   Tokiais tikslais Sąjungos valstybės narės ir Irakas suteikia savo piliečiams tinkamus jų tapatybę patvirtinančius asmens dokumentus. Jeigu grąžintinas asmuo neturi dokumentų ar kitų jo pilietybės įrodymų, atitinkamos valstybės narės arba Irako kompetentingos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, Irakui ar atitinkamai valstybei narei paprašius, surengia pokalbį su asmeniu, kad būtų nustatyta jo pilietybė.

5.   Šiomis aplinkybėmis šalys susitaria bet kurios Šalies prašymu, kaip nustatyta 122 straipsnyje, per kuo trumpesnį laiką sudaryti susitarimą dėl neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės, reglamentuojantį specialias procedūras ir įsipareigojimus, susijusius su readmisija, taip pat apimantį, jeigu abi Šalys mano, kad tai reikalinga, kitų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės readmisiją.

6.   Bendradarbiaujant šioje srityje visapusiškai laikomasi Šalių teisių, įsipareigojimų ir kompetencijos pagal atitinkamą tarptautinę teisę ir tarptautinę humanitarinę teisę.

106 straipsnis

Kova su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija

Šalys susitaria bendradarbiauti ir prisidėti prie kovos su organizuotu nusikalstamumu, ekonominiais bei finansiniais nusikaltimais ir korupcija, klastojimu ir neteisėtais sandoriais, visapusiškai laikydamosi galiojančių abipusių tarptautinių įsipareigojimų šioje srityje, taip pat susijusių su veiksmingu bendradarbiavimu siekiant susigrąžinti iš korupcinės veiklos gautą turtą ar lėšas. Šalys remia JT konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą bei jos papildomų protokolų ir JT konvencijos prieš korupciją įgyvendinimą.

107 straipsnis

Kova su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu

1.   Šalys susitaria, kad reikia dirbti ir bendradarbiauti siekiant užkirsti kelią naudoti jų finansų sistemas pinigams, gautiems iš bet kokios nusikalstamos veikos, pavyzdžiui, iš nusikaltimų, susijusių su neteisėta prekyba narkotikais ir korupcija, plauti ir terorizmui finansuoti.

2.   Šalys susitaria bendradarbiauti teikiant techninę ir administracinę pagalbą, kuria siekiama padėti rengti ir įgyvendinti teisės aktus, taip pat užtikrinti veiksmingą kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu mechanizmų veikimą. Šis bendradarbiavimas apima iš nusikalstamos veikos gauto turto ar lėšų susigrąžinimą.

3.   Bendradarbiavimu visų pirma siekiama sudaryti sąlygas keistis šios srities informacija, vadovaujantis atitinkamais teisės aktais, ir patvirtinti tinkamus kovos su pinigų plovimu bei terorizmo finansavimu reikalavimus, kurie yra lygiaverčiai Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF), Sąjungos ir šioje srityje veikiančių susijusių tarptautinių organizacijų patvirtintiems reikalavimams.

108 straipsnis

Kova su neteisėtais narkotikais

1.   Šalys pagal atitinkamus savo įstatymus ir kitus teisės aktus siekia mažinti neteisėtų narkotikų pasiūlą, neteisėtą prekybą jais ir jų paklausą, poveikį narkotikų vartotojams bei plačiajai visuomenei ir užtikrinti veiksmingesnę cheminių prekursorių naudojimo neteisėtai narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybai prevenciją. Bendradarbiaudamos Šalys užtikrina visapusišką ir suderintą požiūrį siekiant šio tikslo, pagrįstą teisiniu rinkos reguliavimu ir veiksmingu kompetentingų institucijų, įskaitant sveikatos, švietimo, socialines, teisėsaugos ir teismines institucijas, darbu ir jų veiksmų koordinavimu.

2.   Šalys susitaria dėl bendradarbiavimo priemonių šiems tikslams pasiekti. Veiksmai grindžiami bendrai sutartais principais, suderintais su atitinkamomis tarptautinėmis konvencijomis, politine deklaracija ir Specialiąja deklaracija dėl narkotikų paklausos mažinimo gairių, patvirtintų 1998 m. birželio mėn. dvidešimtojoje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos specialiojoje sesijoje narkotikų klausimais.

109 straipsnis

Bendradarbiavimas kultūros srityje

1.   Šalys įsipareigoja skatinti dvišalį bendradarbiavimą kultūros srityje, siekdamos didinti tarpusavio supratimą ir stiprinti Šalių kultūrinius ryšius.

2.   Šalys remia keitimąsi informacija ir žiniomis, taip pat iniciatyvas, kuriomis prisidedama prie spartesnio gebėjimų stiprinimo, visų pirma kultūros paveldo išsaugojimo srityje.

3.   Šalys aktyviau bendradarbiauja kovodamos su neteisėta prekyba kultūros vertybėmis, atsižvelgdamos į atitinkamas Irakui skirtas JT Saugumo tarybos rezoliucijas. Jos skatina ratifikuoti ir veiksmingai įgyvendinti atitinkamus tarptautinius susitarimus, įskaitant 1970 m. UNESCO nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo priemonių konvenciją.

4.   Šalys veda Sąjungos bei Irako pilietinei visuomenei atstovaujančių asmenų, kultūros institucijų ir organizacijų kultūrų dialogą.

5.   Šalys koordinuoja savo veiksmus tarptautiniuose forumuose, įskaitant UNESCO, ir (arba) kitose tarptautinėse institucijose, siekdamos skatinti kultūrų įvairovę, visų pirma su UNESCO konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo ratifikavimu ir įgyvendinimu susijusius veiksmus.

110 straipsnis

Regionų bendradarbiavimas

1.   Šalys susitaria, kad bendradarbiaujant turėtų būti lengviau siekti Irako stabilumo ir regiono integracijos ir kad šie veiksmai turėtų būti remiami. Šiuo tikslu jos susitaria skatinti veiklą, kuria siekiama stiprinti ryšius su Iraku, jo kaimyninėmis šalimis ir kitais regiono partneriais.

2.   Šalys susitaria, kad jų bendradarbiavimas gali apimti veiksmų, kurių imamasi pagal su kitomis to paties regiono šalimis sudarytus bendradarbiavimo susitarimus, jeigu tokiais veiksmais neprieštaraujama šiam susitarimui ir Šalių interesams.

3.   Neišskirdamos jokios srities Šalys susitaria ypatingą dėmesį skirti šiems veiksmams:

a)

prekybos regione skatinimui;

b)

regiono institucijų ir bendrų projektų bei iniciatyvų, kurias vykdo atitinkamos regioninės organizacijos, rėmimui.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

INSTITUCINĖS, BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

111 straipsnis

Bendradarbiavimo taryba

1.   Įsteigiama Bendradarbiavimo taryba, kuri prižiūri šio susitarimo įgyvendinimą. Ji susitinka ministrų lygmeniu kartą per metus. Ji nagrinėja visus svarbius klausimus, susijusius su šiuo susitarimu, ir visus kitus dvišalius ar tarptautinius abi Šalis dominančius klausimus, kad būtų pasiekti šio susitarimo tikslai. Bendradarbiavimo taryba taip pat gali teikti tinkamas rekomendacijas abipusiu Šalių susitarimu.

2.   Bendradarbiavimo tarybą sudaro Šalių atstovai.

3.   Bendradarbiavimo taryba nustato savo darbo tvarkos taisykles.

4.   Kiekviena Šalis gali kreiptis į Bendradarbiavimo tarybą dėl ginčo, susijusio su šio susitarimo taikymu ar aiškinimu.

5.   Bendradarbiavimo taryba gali išspręsti ginčą pateikdama rekomendaciją.

6.   Šio straipsnio nuostatos neturi jokios įtakos konkrečioms nuostatoms, reglamentuojančioms ginčų sprendimą pagal šio susitarimo II antraštinę dalį, ir jų nepažeidžia.

112 straipsnis

Bendradarbiavimo komitetas ir specialūs pakomitečiai

1.   Šiuo susitarimu įsteigiamas iš Šalių atstovų sudarytas Bendradarbiavimo komitetas, kuris padeda Bendradarbiavimo tarybai atlikti jos užduotis.

2.   Bendradarbiavimo taryba gali nuspręsti įkurti bet kokį kitą specialų pakomitetį ar įstaigą, kuri gali jai padėti atlikti užduotis, ir nustato tokių komitetų ar įstaigų sudėtį ir užduotis bei jų veiklos tvarką.

113 straipsnis

Parlamentinis bendradarbiavimo komitetas

1.   Įsteigiamas Parlamentinis bendradarbiavimo komitetas. Jame susitinka ir nuomonėmis keičiasi Irako Parlamento ir Europos Parlamento nariai.

2.   Parlamentinį bendradarbiavimo komitetą sudaro Europos Parlamento nariai ir Irako parlamento nariai.

3.   Parlamentiniam bendradarbiavimo komitetui pranešama apie Bendradarbiavimo tarybos rekomendacijas.

4.   Parlamentinis bendradarbiavimo komitetas gali teikti rekomendacijas Bendradarbiavimo tarybai.

114 straipsnis

Sąlygų sudarymas

Siekdamos palengvinti bendradarbiavimą pagal šį susitarimą, Šalys susitaria sudaryti būtinas sąlygas įgyvendinant bendradarbiavimą dalyvaujantiems tinkamai įgaliotiems pareigūnams ir ekspertams, kad jie galėtų vykdyti savo funkcijas pagal atitinkamas abiejų Šalių vidaus taisykles ir teisės aktus.

115 straipsnis

Teritorinis taikymas

Šis susitarimas taikomas teritorijai, kurioje galioja Europos Sąjungos sutartis ir Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo tose Sutartyse numatytomis sąlygomis, ir Irako teritorijai.

116 straipsnis

Įsigaliojimas ir atnaujinimas

1.   Šis susitarimas įsigalioja kito mėnesio pirmąją dieną po tos dienos, kai depozitaras gauna Šalių paskutinį pranešimą apie šiuo tikslu reikalingų procedūrų užbaigimą.

2.   Šis susitarimas sudaromas dešimties metų laikotarpiui. Jis automatiškai pratęsiamas metams, nebent viena iš Šalių denonsuoja jį bent prieš šešis mėnesius iki jo galiojimo pabaigos. Susitarimo nutraukimas įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams po to, kai kita Šalis gauna pranešimą. Susitarimo nutraukimas neturi poveikio vykdomiems projektams, pagal šį susitarimą pradėtiems iki pranešimo gavimo.

117 straipsnis

Laikinas taikymas

1.   Nepaisant 116 straipsnio, Sąjunga ir Irakas susitaria šio susitarimo 1 ir 2 straipsnius ir I, II, III ir V antraštines dalis taikyti nuo pirmosios trečio mėnesio, einančio po dienos, kai Sąjunga ir Irakas praneša vienas kitam, kad šiam susitarimui įsigalioti reikalingos procedūros yra baigtos, dienos. Pranešimai siunčiami Europos Sąjungos Tarybos Generaliniam Sekretoriatui, kuris yra šio susitarimo depozitaras.

2.   Jei vadovaudamosi šio straipsnio 1 dalimi Šalys taiko šio susitarimo nuostatą prieš jam įsigaliojant, nuoroda tokioje nuostatoje į šio susitarimo įsigaliojimo dieną laikoma nuoroda į dieną, nuo kurios Šalys susitaria taikyti tą nuostatą vadovaudamosi šio straipsnio 1 dalimi.

118 straipsnis

Nediskriminavimas

Šio susitarimo galiojimo srityje ir neprieštaraujant jokioms specialioms jo nuostatoms:

a)

reglamentavimais, kuriuos Irakas taiko Sąjungai, nediskriminuojamos valstybės narės, jų piliečiai arba bendrovės ar įmonės;

b)

reglamentavimais, kuriuos Sąjunga taiko Irakui, nediskriminuojami Irako piliečiai arba jo bendrovės ar įmonės.

119 straipsnis

Plėtros sąlygos

1.   Siekdamos sustiprinti bendradarbiavimą Šalys abipusiu sutarimu gali iš dalies pakeisti, peržiūrėti ir išplėsti šį susitarimą, įskaitant jo papildymą susitarimais ar protokolais dėl konkrečių sektorių ir veiklos.

2.   Įgyvendindama šį susitarimą bet kuri Šalis gali teikti pasiūlymus dėl bendradarbiavimo srities išplėtimo, atsižvelgdama į šio susitarimo taikymo metu įgytą patirtį. Sprendimą dėl bendradarbiavimo pagal šį susitarimą srities išplėtimo priima Bendradarbiavimo taryba.

120 straipsnis

Kiti susitarimai

1.   Nepažeidžiant atitinkamų Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatų, nei šis susitarimas, nei pagal jį vykdomi veiksmai neturi jokios įtakos valstybių narių galioms pradėti dvišalį bendradarbiavimą su Iraku ar prireikus sudaryti su Iraku naujus bendradarbiavimo susitarimus.

2.   Šis susitarimas neturi įtakos atitinkamų Šalių prisiimtų įsipareigojimų tretiesiems asmenims taikymui ar įgyvendinimui.

121 straipsnis

Susitarimo nevykdymas

1.   Šalys priima bet kokias bendras ar konkrečias priemones, būtinas jų įsipareigojimams pagal šį susitarimą vykdyti, ir užtikrina šiame susitarime nustatytų tikslų laikymąsi.

2.   Jeigu viena iš Šalių mano, kad kita Šalis neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šį susitarimą, ji gali imtis atitinkamų priemonių. Prieš tai ta Šalis turi per 30 dienų pateikti Bendradarbiavimo tarybai visą reikiamą informaciją, kad būtų galima išsamiai išnagrinėti padėtį, siekiant priimti abiem Šalims priimtiną sprendimą.

Renkantis šias priemones pirmenybė turi būti teikiama toms priemonėms, dėl kurių būtų mažiausiai sutrikdytas susitarimo veikimas. Apie šias priemones nedelsiant pranešama Bendradarbiavimo tarybai ir jos aptariamos Bendradarbiavimo taryboje, jeigu to prageidauja kita Šalis.

3.   Nukrypdama nuo 2 dalies, bet kuri Šalis gali pagal tarptautinę teisę nedelsdama imtis atitinkamų priemonių, jei:

a)

šis susitarimas denonsuojamas pažeidžiant bendrąsias tarptautinės teisės taisykles;

b)

kita Šalis pažeidžia pagrindinius šio susitarimo elementus, nurodytus 2 ir 5 straipsniuose.

Kita Šalis gali prašyti per 15 dienų sušaukti skubų susitikimą, kad abi Šalys susitiktų, išsamiai išnagrinėtų padėtį ir būtų rastas Šalims priimtinas sprendimas.

4.   Nukrypstant nuo 2 dalies, jei viena iš Šalių mano, kad kita Šalis neįvykdė įsipareigojimo pagal šio susitarimo II antraštinę dalį, ji turi išimtinę teisę pasinaudoti ginčų sprendimo procedūromis, nustatytomis šio susitarimo II antraštinės dalies VI skirsnyje, ir privalo jų laikytis.

122 straipsnis

Šalių sąvokos apibrėžtis

Šio susitarimo taikymo tikslais „Šalys“ - Sąjunga arba jos valstybės narės arba Sąjunga ir jos valstybės narės, atsižvelgiant į atitinkamas jų galias, ir Irakas.

123 straipsnis

Autentiški tekstai

Šis susitarimas sudarytas dviem egzemplioriais anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų, vokiečių ir arabų kalbomis; visi tekstai yra vienodai autentiški. Prieštaravimo atveju pirmenybė teikiama tai kalbai, kuria dėl šio susitarimo buvo vedamos derybos, t.y. anglų kalbai.

124 straipsnis

Priedai, priedėliai, protokolai ir pastabos

Šio susitarimo priedai, priedėliai, protokolai ir pastabos yra sudėtinė jo dalis.

Съставено в Брюксел на единадесети май две хиляди и дванадесета година.

Hecho en Bruselas, el once de mayo de dos mil doce.

V Bruselu dne jedenáctého května dva tisíce dvanáct.

Udfærdiget i Bruxelles den ellevte maj to tusind og tolv.

Geschehen zu Brüssel am elften Mai zweitausendzwölf.

Kahe tuhande kaheteistkümnenda aasta maikuu üheteistkümnendal päeval Brüsselis.

Έγινε στις Βρυξέλλες, στις ένδεκα Μαΐου δύο χιλιάδες δώδεκα.

Done at Brussels on the eleventh day of May in the year two thousand and twelve.

Fait à Bruxelles, le onze mai deux mille douze.

Fatto a Bruxelles, addì undici maggio duemiladodici.

Briselē, divi tūkstoši divpadsmitā gada vienpadsmitajā maijā.

Priimta du tūkstančiai dvyliktų metų gegužės vienuoliktą dieną Briuselyje.

Kelt Brüsszelben, a kétezer-tizenkettedik év május havának tizenegyedik napján.

Magħmul fi Brussell, fil-ħdax-il jum ta’ Mejju tas-sena elfejn u tnax.

Gedaan te Brussel, de elfde mei tweeduizend twaalf.

Sporządzono w Brukseli dnia jedenastego maja roku dwa tysiące dwunastego.

Feito em Bruxelas, em onze de maio de dois mil e doze.

Întocmit la Bruxelles la unsprezece mai două mii doisprezece.

V Bruseli dňa jedenásteho mája dvetisícdvanásť.

V Bruslju, dne enajstega maja leta dva tisoč dvanajst.

Tehty Brysselissä yhdentenätoista päivänä toukokuuta vuonna kaksituhattakaksitoista.

Som skedde i Bryssel den elfte maj tjugohundratolv.

Image

Voor het Koninkrijk België

Pour le Royaume de Belgique

Für das Königreich Belgien

Image

Deze handtekening verbindt eveneens de Vlaamse Gemeenschap, de Franse Gemeenschap, de Duitstalige Gemeenschap, het Vlaamse Gewest, het Waalse Gewest en het Brussels Hoofdstedelijk Gewest

Cette signature engage également la Communauté française, la Communauté flamande, la Communauté germanophone, la Région wallonne, la Région flamande et la Région de Bruxelles-Capitale.

Diese Unterschrift bindet zugleich die Deutschsprachige Gemeinschaft, die Flämische Gemeinschaft, die Französische Gemeinschaft, die Wallonische Region, die Flämische Region und die Region Brüssel- Hauptstadt.

За Република България

Image

Za Českou republiku

Image

For Kongeriget Danmark

Image

Für die Bundesrepublik Deutschland

Image

Eesti Vabariigi nimel

Image

Thar cheann Na hÉireann

For Ireland

Image

Гια την Eλληvιкή Δημoкρατία

Image

Por el Reino de España

Image

Pour la République française

Image

Per la Repubblica italiana

Image

Гια την Kυπριαкή Δημoкρατία,

Image

Latvijas Republikas vārdā –

Image

Lietuvos Respublikos vardu

Image

Pour le Grand-Duché de Luxembourg

Image

A Magyar Köztársaság részéről

Image

Għal Malta

Image

Voor het Koninkrijk der Nederlanden

Image

Für die Republik Österreich

Image

W imieniu Rzeczypospolitej Polskiej

Image

Pela República Portuguesa

Image

Pentru România

Image

Za Republiko Slovenijo

Image

Za Slovenskú republiku

Image

Suomen tasavallan puolesta

För Republiken Finland

Image

För Konungariket Sverige

Image

For the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland

Image

За Европейския съюз

Por la Unión Europea

Za Evropskou unii

For Den Europæiske Union

Für die Europäische Union

Euroopa Liidu nimel

Για την Ευρωπαϊκή Ένωση

For the European Union

Pour l'Union européenne

Per l'Unione europea

Eiropas Savienības vārdā –

Europos Sąjungos vardu

Az Európai Unió részéről

Għall-Unjoni Ewropea

Voor de Europese Unie

W imieniu Unii Europejskiej

Pela União Europeia

Pentru Uniunea Europeană

Za Európsku úniu

Za Evropsko unijo

Euroopan unionin puolesta

För Europeiska unionen

Image

Image

Image

1 PRIEDAS

VIEŠIEJI PIRKIMAI

I priedėlis

Viešieji pirkimai pagal šį susitarimą

1 papildomas priedas

Centrinės valdžios institucijos, vykdančios viešuosius pirkimus pagal šio susitarimo II antraštinės dalies V skirsnio II skyriaus nuostatas

Prekės

Ribinės vertės

130 000 SST

Paslaugos (nurodytos 3 papildomame priede)

Ribinės vertės

130 000 SST

Darbai (nurodyti 4 papildomame priede)

Ribinės vertės

5 000 000 SST

Irako įsipareigojimai

1.   Visi centrinės valdžios subjektai, įskaitant visus bet kokiam centrinės valdžios subjektui pavaldžius subjektus ir visus kitus subjektus, kurių viešųjų pirkimų politiką kontroliuoja centrinė valdžia, nuo kurios tokia politika priklausoma ir kuriai ji daro įtaką, ir visi kiti subjektai, kurių veiklą finansuoja arba valdymą prižiūri centrinė valdžia.

2.   Orientacinis šių subjektų sąrašas (tikslūs pavadinimai gali keistis):

 

Žemės ūkio ministerija

 

Susisiekimo ministerija

 

Nacionalinė ryšių ir žiniasklaidos komisija

 

Visuomenės vientisumo komisija

 

Kultūros ministerija

 

Gynybos ministerija

 

Migracijos ministerija

 

Švietimo ministerija

 

Elektros energijos ministerija

 

Aplinkos ministerija

 

Finansų ministerija

 

Užsienio reikalų ministerija

 

Sveikatos apsaugos ministerija

 

Aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų ministerija

 

Statybos ir būsto ministerija (ir visos jai pavaldžios valstybinės įmonės)

 

Žmogaus teisių ministerija

 

Pramonės ir mineralų ministerija (ir visos jai pavaldžios valstybinės įmonės)

 

Vidaus reikalų ministerija

 

Teisingumo ministerija

 

Darbo ir socialinių reikalų ministerija

 

Savivaldos ir viešųjų darbų ministerija

 

Naftos ministerija

 

Planavimo ir vystomojo bendradarbiavimo ministerija

 

Mokslo ir technologijų ministerija

 

Prekybos ministerija

 

Transporto ministerija

 

Vandens išteklių ministerija

 

Jaunimo reikalų ir sporto ministerija

 

Valstybinė turizmo ir paveldo ministerija

 

Valstybinė periferijos reikalų ministerija

 

Valstybinė moterų reikalų ministerija

 

Irako Centrinis bankas

 

Valstybiniai universitetai

Sąjungos įsipareigojimai

Sąjungos subjektai:

1.   Europos Sąjungos Taryba

2.   Europos KomisijaValstybių narių susitariančiosios institucijos:

1.   Visos centrinės valdžios ministerijos ir įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė

Kalbant apie Sąjungą, įstaiga, kurios veiklą reglamentuoja viešoji teisė – bet kuri įstaiga:

įsteigta konkretiems viešiesiems interesams, kurie nėra pramoninio ar komercinio pobūdžio, tenkinti ir

turinti teisinį subjektiškumą, ir

didžiąja dalimi finansuojama valstybės, regioninės ar vietos valdžios institucijų arba kitų įstaigų, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė, arba valdoma ar prižiūrima šių įstaigų, arba turinti administracinį, vadovaujantį arba priežiūros organą, kurio daugiau kaip pusę narių skiria valstybės, regioninės ar vietos valdžios institucijos arba kitos įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė.

2.   Nurodyti centrinės valdžios subjektai, pagal šio susitarimo II antraštinės dalies V skirsnio II skyriaus nuostatas vykdantys viešuosius pirkimus (orientacinis sąrašas):

SUSITARIANČIŲJŲ INSTITUCIJŲ, KURIOS YRA CENTRINĖS VALDŽIOS INSTITUCIJOS, KAIP APIBRĖŽTA EB VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ DIREKTYVOJE, ORIENTACINIS SĄRAŠAS:

Belgija

1.

Services publics fédéraux (Ministères):

1.

Federale Overheidsdiensten (ministeries):

SPF Chancellerie du Premier ministre;

FOD Kanselarij van de Eerste Minister;

SPF Personnel et organisation;

FOD Personeel en Organisatie;

SPF Budget et Contrôle de la Gestion;

FOD Budget en Beheerscontrole;

SPF Technologie de l’information et de la communication (Fedict);

FOD Informatie- en Communicatietechnologie (Fedict);

SPF Affaires étrangères, commerce extérieur et coopération au développement;

FOD Buitenlandse Zaken, Buitenlandse Handel en Ontwikkelingssamenwerking;

SPF Intérieur;

FOD Binnenlandse Zaken;

SPF Finances;

FOD Financiën;

SPF Mobilité et transports;

FOD Mobiliteit en Vervoer;

SPF Emploi, travail et concertation sociale;

FOD Werkgelegenheid, Arbeid en Sociaal overleg;

SPF Sécurité Sociale et institutions publiques de sécurité sociale;

FOD Sociale Zekerheid en Openbare Instellingen van Sociale Zekerheid;

SPF Santé publique, sécurité de la chaîne alimentaire et environnement;

FOD Volksgezondheid, Veiligheid van de Voedselketen en Leefmilieu;

SPF Justice;

FOD Justitie;

SPF Economie, PME, classes moyennes et energie;

FOD Economie, KMO, Middenstand en Energie;

Ministère de la Défense;

Ministerie van Defensie;

Service public de programmation Intégration sociale, lutte contre la pauvreté et économie sociale;

Programmatorische Federale Overheidsdienst Maatschappelijke Integratie, Armoedsbestrijding en Sociale Economie;

Service public fédéral de programmation Développement durable;

Programmatorische Federale Overheidsdienst Duurzame Ontwikkeling;

Service public fédéral de programmation Politique scientifique.

Programmatorische Federale Overheidsdienst Wetenschapsbeleid.


2.

Régie des Bâtiments:

2.

Regie der Gebouwen:

Office national de Sécurité sociale;

Rijksdienst voor Sociale Zekerheid;

Institut national d’Assurance sociales pour travailleurs indépendants;

Rijksinstituut voor de Sociale Verzekeringen der Zelfstandigen;

Institut national d’Assurance Maladie-Invalidité;

Rijksinstituut voor Ziekte- en Invaliditeitsverzekering;

Office national des Pensions;

Rijksdienst voor Pensioenen;

Caisse auxiliaire d’Assurance Maladie-Invalidité;

Hulpkas voor Ziekte-en Invaliditeitsverzekering;

Fond des Maladies professionnelles;

Fonds voor Beroepsziekten;

Office national de l’Emploi.

Rijksdienst voor Arbeidsvoorziening.

Bulgarija

Администрация на Народното събрание

Aдминистрация на Президента

Администрация на Министерския съвет

Конституционен съд

Българска народна банка

Министерство на външните работи

Министерство на вътрешните работи

Министерство на държавната администрация и административната реформа

Министерство на извънредните ситуации

Министерство на земеделието и храните

Министерство на здравеопазването

Министерство на икономиката и енергетиката

Министерство на културата

Министерство на образованието и науката

Министерство на околната среда и водите

Министерство на отбраната

Министерство на правосъдието

Министерство на регионалното развитие и благоустройството

Министерство на транспорта

Министерство на труда и социалната политика

Министерство на финансите

Įstatymu arba Ministrų Tarybos dekretu įsteigtos valstybinės agentūros, valstybinės komisijos, vykdomosios agentūros ir kitos valstybinės institucijos, kurių funkcija susijusi su vykdomosios valdžios įgaliojimų įgyvendinimu:

Агенция за ядрено регулиране

Висша атестационна комисия

Държавна комисия за енергийно и водно регулиране

Държавна комисия по сигурността на информацията

Комисия за защита на конкуренцията

Комисия за защита на личните данни

Комисия за защита от дискриминация

Комисия за регулиране на съобщенията

Комисия за финансов надзор

Патентно ведомство на Република България

Сметна палата на Република България

Агенция за приватизация

Агенция за следприватизационен контрол

Български институт по метрология

Държавна агенция „Архиви“

Държавна агенция „Държавен резерв и военновременни запаси“

Държавна агенция „Национална сигурност“

Държавна агенция за бежанците

Държавна агенция за българите в чужбина

Държавна агенция за закрила на детето

Държавна агенция за информационни технологии и съобщения

Държавна агенция за метрологичен и технически надзор

Държавна агенция за младежта и спорта

Държавна агенция по горите

Държавна агенция по туризма

Държавна комисия по стоковите борси и тържища

Институт по публична администрация и европейска интеграция

Национален статистически институт

Национална агенция за оценяване и акредитация

Националната агенция за професионално образование и обучение

Национална комисия за борба с трафика на хора

Агенция „Митници“

Агенция за държавна и финансова инспекция

Агенция за държавни вземания

Агенция за социално подпомагане

Агенция за хората с увреждания

Агенция по вписванията

Агенция по геодезия, картография и кадастър

Агенция по енергийна ефективност

Агенция по заетостта

Агенция по обществени поръчки

Българска агенция за инвестиции

Главна дирекция „Гражданска въздухоплавателна администрация“

Дирекция „Материално-техническо осигуряване и социално обслужване“ на Министерство на вътрешните работи

Дирекция „Оперативно издирване“ на Министерство на вътрешните работи

Дирекция „Финансово-ресурсно осигуряване“ на Министерство на вътрешните работи

Дирекция за национален строителен контрол

Държавна комисия по хазарта

Изпълнителна агенция „Автомобилна администрация“

Изпълнителна агенция „Борба с градушките“

Изпълнителна агенция „Българска служба за акредитация“

Изпълнителна агенция „Военни клубове и информация“

Изпълнителна агенция „Главна инспекция по труда“

Изпълнителна агенция „Държавна собственост на Министерството на отбраната“

Изпълнителна агенция „Железопътна администрация“

Изпълнителна агенция „Изпитвания и контролни измервания на въоръжение, техника и имущества“

Изпълнителна агенция „Морска администрация“

Изпълнителна агенция „Национален филмов център“

Изпълнителна агенция „Пристанищна администрация“

Изпълнителна агенция „Проучване и поддържане на река Дунав“

Изпълнителна агенция „Социални дейности на Министерството на отбраната“

Изпълнителна агенция за икономически анализи и прогнози

Изпълнителна агенция за насърчаване на малките и средни предприятия

Изпълнителна агенция по лекарствата

Изпълнителна агенция по лозата и виното

Изпълнителна агенция по околна среда

Изпълнителна агенция по почвените ресурси

Изпълнителна агенция по рибарство и аквакултури

Изпълнителна агенция по селекция и репродукция в животновъдството

Изпълнителна агенция по сортоизпитване, апробация и семеконтрол

Изпълнителна агенция по трансплантация

Изпълнителна агенция по хидромелиорации

Комисията за защита на потребителите

Контролно-техническата инспекция

Национален център за информация и документация

Национален център по радиобиология и радиационна защита

Национална агенция за приходите

Национална ветеринарномедицинска служба

Национална служба „Полиция“

Национална служба „Пожарна безопасност и защита на населението“

Национална служба за растителна защита

Национална служба за съвети в земеделието

Национална служба по зърното и фуражите

Служба „Военна информация“

Служба „Военна полиция“

Фонд „Републиканска пътна инфраструктура“

Авиоотряд 28

Čekija

Ministerstvo dopravy

Ministerstvo financí

Ministerstvo kultury

Ministerstvo obrany

Ministerstvo pro místní rozvoj

Ministerstvo práce a sociálních věcí

Ministerstvo průmyslu a obchodu

Ministerstvo spravedlnosti

Ministerstvo školství, mládeže a tělovýchovy

Ministerstvo vnitra

Ministerstvo zahraničních věcí

Ministerstvo zdravotnictví

Ministerstvo zemědělství

Ministerstvo životního prostředí

Poslanecká sněmovna PČR

Senát PČR

Kancelář prezidenta

Český statistický úřad

Český úřad zeměměřičský a katastrální

Úřad průmyslového vlastnictví

Úřad pro ochranu osobních údajů

Bezpečnostní informační služba

Národní bezpečnostní úřad

Česká akademie věd

Vězeňská služba

Český báňský úřad

Úřad pro ochranu hospodářské soutěže

Správa státních hmotných rezerv

Státní úřad pro jadernou bezpečnost

Česká národní banka

Energetický regulační úřad

Úřad vlády České republiky

Ústavní soud

Nejvyšší soud

Nejvyšší správní soud

Nejvyšší státní zastupitelství

Nejvyšší kontrolní úřad

Kancelář Veřejného ochránce práv

Grantová agentura České republiky

Státní úřad inspekce práce

Český telekomunikační úřad

Danija

Folketinget

Rigsrevisionen

Statsministeriet

Udenrigsministeriet

Beskæftigelsesministeriet

5 styrelser og institutioner (5 agentūros ir institucijos)

Domstolsstyrelsen

Finansministeriet

5 styrelser og institutioner (5 agentūros ir institucijos)

Forsvarsministeriet

5 styrelser og institutioner (5 agentūros ir institucijos)

Ministeriet for Sundhed og Forebyggelse

Adskillige styrelser og institutioner, herunder Statens Serum Institut (Kelios agentūros ir institucijos, įskaitant Statens Serum Institut)

Justitsministeriet

Rigspolitichefen, anklagemyndigheden samt 1 direktorat og et antal styrelser (Policijos komisaras, prokuroras, 1 direktoratas ir kelios agentūros)

Kirkeministeriet

10 stiftsøvrigheder (10 diecezinių įstaigų)

Kulturministeriet – Kultūros ministerija

4 styrelser samt et antal statsinstitutioner (4 agentūros ir kelios institucijos)

Miljøministeriet

5 styrelser (5 agentūros)

Ministeriet for Flygtninge, Indvandrere og Integration

1 styrelse (1 agentūra)

Ministeriet for Fødevarer, Landbrug og Fiskeri

4 direktorater og institutioner (4 direktoratai ir institucijos)

Ministeriet for Videnskab, Teknologi og Udvikling

Adskillige styrelser og institutioner, Forskningscenter Risø og Statens uddannelsesbygninger (Kelios agentūros ir institucijos, įskaitant Risø nacionalinę laboratoriją ir Danijos nacionalinius mokslinių tyrimų ir švietimo pastatus)

Skatteministeriet

1 styrelse og institutioner (1 agentūra ir kelios institucijos)

Velfærdsministeriet

3 styrelser og institutioner (3 agentūros ir kelios institucijos)

Transportministeriet

7 styrelser og institutioner, hereunder Øresundsbrokonsortiet (7 agentūros ir institucijos, įskaitant Øresundsbrokonsortiet)

Undervisningsministeriet

3 styrelser, 4 undervisningsinstitutioner og 5 andre institutioner (3 agentūros, 4 mokymo įstaigos, 5 kitos institucijos)

Økonomi- og Erhvervsministeriet

Adskillige styrelser og institutioner (Kelios agentūros ir institucijos)

Klima- og Energiministeriet

3 styrelser og institutioner (3 agentūros ir institucijos)

Vokietija

Auswärtiges Amt

Bundeskanzleramt

Bundesministerium für Arbeit und Soziales

Bundesministerium für Bildung und Forschung

Bundesministerium für Ernährung, Landwirtschaft und Verbraucherschutz

Bundesministerium der Finanzen

Bundesministerium des Innern (tik civilinės paskirties prekės)

Bundesministerium für Gesundheit

Bundesministerium für Familie, Senioren, Frauen und Jugend

Bundesministerium der Justiz

Bundesministerium für Verkehr, Bau und Stadtentwicklung

Bundesministerium für Wirtschaft und Technologie

Bundesministerium für wirtschaftliche Zusammenarbeit und Entwicklung

Bundesministerium der Verteidigung (ne karinės paskirties prekės)

Bundesministerium für Umwelt, Naturschutz und Reaktorsicherheit

Estija

Vabariigi Presidendi Kantselei;

Eesti Vabariigi Riigikogu;

Eesti Vabariigi Riigikohus;

Riigikontroll;

Õiguskantsler;

Riigikantselei;

Rahvusarhiiv;

Haridus- ja Teadusministeerium;

Justiitsministeerium;

Kaitseministeerium;

Keskkonnaministeerium;

Kultuuriministeerium;

Majandus- ja Kommunikatsiooniministeerium;

Põllumajandusministeerium;

Rahandusministeerium;

Siseministeerium;

Sotsiaalministeerium;

Välisministeerium;

Keeleinspektsioon;

Riigiprokuratuur;

Teabeamet;

Maa-amet;

Keskkonnainspektsioon;

Metsakaitse- ja Metsauuenduskeskus;

Muinsuskaitseamet;

Patendiamet;

Tarbijakaitseamet;

Riigihangete Amet;

Taimetoodangu Inspektsioon;

Põllumajanduse Registrite ja Informatsiooni Amet;

Veterinaar- ja Toiduamet;

Konkurentsiamet;

Maksu- ja Tolliamet;

Statistikaamet;

Kaitsepolitseiamet;

Kodakondsus- ja Migratsiooniamet;

Piirivalveamet;

Politseiamet;

Eesti Kohtuekspertiisi Instituut;

Keskkriminaalpolitsei;

Päästeamet;

Andmekaitse Inspektsioon;

Ravimiamet;

Sotsiaalkindlustusamet;

Tööturuamet;

Tervishoiuamet;

Tervisekaitseinspektsioon;

Tööinspektsioon;

Lennuamet;

Maanteeamet;

Veeteede Amet;

Julgestuspolitsei;

Kaitseressursside Amet;

Kaitseväe Logistikakeskus;

Tehnilise Järelevalve Amet.

Airija

President’s Establishment

Houses of the Oireachtas – Parlamentas

Department of the Taoiseach – Ministras Pirmininkas

Central Statistics Office

Department of Finance

Office of the Comptroller and Auditor General

Office of the Revenue Commissioners

Office of Public Works

State Laboratory

Office of the Attorney General

Office of the Director of Public Prosecutions

Valuation Office

Office of the Commission for Public Service Appointments

Public Appointments Service

Office of the Ombudsman

Chief State Solicitor’s Office

Department of Justice, Equality and Law Reform

Courts Service

Prisons Service

Office of the Commissioners of Charitable Donations and Bequests

Department of the Environment, Heritage and Local Government

Department of Education and Science

Department of Communications, Energy and Natural Resources

Department of Agriculture, Fisheries and Food

Department of Transport

Department of Health and Children

Department of Enterprise, Trade and Employment

Department of Arts, Sports and Tourism

Department of Defence

Department of Foreign Affairs

Department of Social and Family Affairs

Department of Community, Rural and Gaeltacht – [Gaelic speaking regions] Affairs

Arts Council

National Gallery.

Graikija

Υπουργείο Εσωτερικών·

Υπουργείο Εξωτερικών·

Υπουργείο Οικονομίας και Οικονομικών·

Υπουργείο Ανάπτυξης·

Υπουργείο Δικαιοσύνης·

Υπουργείο Εθνικής Παιδείας και Θρησκευμάτων·

Υπουργείο Πολιτισμού·

Υπουργείο Υγείας και Κοινωνικής Αλληλεγγύης·

Υπουργείο Περιβάλλοντος, Χωροταξίας και Δημοσίων Έργων·

Υπουργείο Απασχόλησης και Κοινωνικής Προστασίας·

Υπουργείο Μεταφορών και Επικοινωνιών·

Υπουργείο Αγροτικής Ανάπτυξης και Τροφίμων·

Υπουργείο Εμπορικής Ναυτιλίας, Αιγαίου και Νησιωτικής Πολιτικής·

Υπουργείο Μακεδονίας-Θράκης·

Γενική Γραμματεία Επικοινωνίας·

Γενική Γραμματεία Ενημέρωσης·

Γενική Γραμματεία Νέας Γενιάς·

Γενική Γραμματεία Ισότητας·

Γενική Γραμματεία Κοινωνικών Ασφαλίσεων·

Γενική Γραμματεία Απόδημου Ελληνισμού·

Γενική Γραμματεία Βιομηχανίας·

Γενική Γραμματεία Έρευνας και Τεχνολογίας·

Γενική Γραμματεία Αθλητισμού·

Γενική Γραμματεία Δημοσίων Έργων·

Γενική Γραμματεία Εθνικής Στατιστικής Υπηρεσίας Ελλάδος·

Εθνικό Συμβούλιο Κοινωνικής Φροντίδας·

Οργανισμός Εργατικής Κατοικίας·

Εθνικό Τυπογραφείο·

Γενικό Χημείο του Κράτους·

Ταμείο Εθνικής Οδοποιίας·

Εθνικό Καποδιστριακό Πανεπιστήμιο Αθηνών·

Αριστοτέλειο Πανεπιστήμιο Θεσσαλονίκης·

Δημοκρίτειο Πανεπιστήμιο Θράκης·

Πανεπιστήμιο Αιγαίου·

Πανεπιστήμιο Ιωαννίνων·

Πανεπιστήμιο Πατρών·

Πανεπιστήμιο Μακεδονίας·

Πολυτεχνείο Κρήτης·

Σιβιτανίδειος Δημόσια Σχολή Τεχνών και Επαγγελμάτων·

Αιγινήτειο Νοσοκομείο·

Αρεταίειο Νοσοκομείο·

Εθνικό Κέντρο Δημόσιας Διοίκησης·

Οργανισμός Διαχείρισης Δημοσίου Υλικού·

Οργανισμός Γεωργικών Ασφαλίσεων·

Οργανισμός Σχολικών Κτιρίων·

Γενικό Επιτελείο Στρατού·

Γενικό Επιτελείο Ναυτικού·

Γενικό Επιτελείο Αεροπορίας·

Ελληνική Επιτροπή Ατομικής Ενέργειας·

Γενική Γραμματεία Εκπαίδευσης Ενηλίκων·

Υπουργείο Εθνικής Άμυνας·

Γενική Γραμματεία Εμπορίου.

Ispanija

Presidencia del Gobierno

Ministerio de Asuntos Exteriores y de Cooperación

Ministerio de Justicia

Ministerio de Defensa

Ministerio de Economía y Hacienda

Ministerio del Interior

Ministerio de Fomento

Ministerio de Educación, Política Social y Deportes

Ministerio de Industria, Turismo y Comercio

Ministerio de Trabajo e Inmigración

Ministerio de la Presidencia

Ministerio de Administraciones Públicas

Ministerio de Cultura

Ministerio de Sanidad y Consumo

Ministerio de Medio Ambiente y Medio Rural y Marino

Ministerio de Vivienda

Ministerio de Ciencia e Innovación

Ministerio de Igualdad

Prancūzija

1)   Ministerijos

Services du Premier ministre

Ministère chargé de la santé, de la jeunesse et des sports

Ministère chargé de l’intérieur, de l’outre-mer et des collectivités territoriales

Ministère chargé de la justice

Ministère chargé de la défense

Ministère chargé des affaires étrangères et européennes

Ministère chargé de l’éducation nationale

Ministère chargé de l’économie, des finances et de l’emploi

Secrétariat d'État aux transports

Secrétariat d'État aux entreprises et au commerce extérieur

Ministère chargé du travail, des relations sociales et de la solidarité

Ministère chargé de la culture et de la communication

Ministère chargé du budget, des comptes publics et de la fonction publique

Ministère chargé de l’agriculture et de la pêche

Ministère chargé de l’enseignement supérieur et de la recherche

Ministère chargé de l’écologie, du développement et de l’aménagement durables

Secrétariat d'État à la fonction publique

Ministère chargé du logement et de la ville

Secrétariat d'État à la coopération et à la francophonie

Secrétariat d'État à l’outre-mer

Secrétariat d'État à la jeunesse, des sports et de la vie associative

Secrétariat d'État aux anciens combattants

Ministère chargé de l’immigration, de l’intégration, de l’identité nationale et du co-développement

Secrétariat d'État en charge de la prospective et de l’évaluation des politiques publiques

Secrétariat d'État aux affaires européennes

Secrétariat d'État aux affaires étrangères et aux droits de l’homme

Secrétariat d'État à la consommation et au tourisme

Secrétariat d’Etat à la politique de la ville

Secrétariat d'État à la solidarité

Secrétariat d'État en charge de l’industrie et de la consommation

Secrétariat d'État en charge de l’emploi

Secrétariat d'État en charge du commerce, de l’artisanat, des PME, du tourisme et des services

Secrétariat d'État en charge de l’écologie

Secrétariat d'État en charge du développement de la région-capitale

Secrétariat d'État en charge de l’aménagement du territoire

2)   Institucijos, nepriklausomos įstaigos ir teisminės institucijos

Présidence de la République

Assemblée nationale

Sénat

Conseil constitutionnel

Conseil économique et social

Conseil supérieur de la magistrature

Agence française contre le dopage

Autorité de contrôle des assurances et des mutuelles

Autorité de contrôle des nuisances sonores aéroportuaires

Autorité de régulation des communications électroniques et des postes

Autorité de sûreté nucléaire

Autorité indépendante des marchés financiers

Comité national d’évaluation des établissements publics à caractère scientifique, culturel et professionnel

Commission d’accès aux documents administratifs

Commission consultative du secret de la défense nationale

Commission nationale des comptes de campagne et des financements politiques

Commission nationale de contrôle des interceptions de sécurité

Commission nationale de déontologie de la sécurité

Commission nationale du débat public

Commission nationale de l’informatique et des libertés

Commission des participations et des transferts

Commission de régulation de l’énergie

Commission de la sécurité des consommateurs

Commission des sondages

Commission de la transparence financière de la vie politique

Conseil de la concurrence

Conseil des ventes volontaires de meubles aux enchères publiques

Conseil supérieur de l’audiovisuel

Défenseur des enfants

Haute autorité de lutte contre les discriminations et pour l’égalité

Haute autorité de santé

Médiateur de la République

Cour de justice de la République

Tribunal des Conflits

Conseil d'État

Cours administratives d’appel

Tribunaux administratifs

Cour des Comptes

Chambres régionales des Comptes

Cours et tribunaux de l’ordre judiciaire (Cour de Cassation, Cours d’Appel, Tribunaux d’instance et Tribunaux de grande instance)

3)   Nacionalinės valstybinės įstaigos

Académie de France à Rome

Académie de marine

Académie des sciences d’outre-mer

Académie des technologies

Agence centrale des organismes de sécurité sociale (ACOSS)

Agence de biomédicine

Agence pour l’enseignement du français à l’étranger

Agence française de sécurité sanitaire des aliments

Agence française de sécurité sanitaire de l’environnement et du travail

Agence nationale pour la cohésion sociale et l’égalité des chances

Agence nationale pour la garantie des droits des mineurs

Agences de l’eau

Agence nationale de l’Accueil des Etrangers et des migrations

Agence nationale pour l’amélioration des conditions de travail (ANACT)

Agence nationale pour l’amélioration de l’habitat (ANAH)

Agence nationale pour la Cohésion Sociale et l’Egalité des Chances

Agence nationale pour l’indemnisation des français d’outre-mer (ANIFOM)

Assemblée permanente des chambres d’agriculture (APCA)

Bibliothèque publique d’information

Bibliothèque nationale de France

Bibliothèque nationale et universitaire de Strasbourg

Caisse des dépôts et consignations

Caisse nationale des autoroutes (CNA)

Caisse nationale militaire de sécurité sociale (CNMSS)

Caisse de garantie du logement locatif social

Casa de Velasquez

Centre d’enseignement zootechnique

Centre d’études de l’emploi

Centre d’études supérieures de la sécurité sociale

Centres de formation professionnelle et de promotion agricole

Centre hospitalier des Quinze-Vingts

Centre international d’études supérieures en sciences agronomiques (Montpellier Sup Agro)

Centre des liaisons européennes et internationales de sécurité sociale

Centre des monuments nationaux

Centre national d’art et de culture Georges Pompidou

Centre national des arts plastiques

Centre national de la cinématographie

Centre national d'études et d’expérimentation du machinisme agricole, du génie rural, des eaux et des forêts (CEMAGREF)

Centre national du livre

Centre national de documentation pédagogique

Centre national des œuvres universitaires et scolaires (CNOUS)

Centre national professionnel de la propriété forestière

Centre national de la recherche scientifique (C.N.R.S)

Centres d’éducation populaire et de sport (CREPS)

Centres régionaux des œuvres universitaires (CROUS)

Collège de France

Conservatoire de l’espace littoral et des rivages lacustres

Conservatoire National des Arts et Métiers

Conservatoire national supérieur de musique et de danse de Paris

Conservatoire national supérieur de musique et de danse de Lyon

Conservatoire national supérieur d’art dramatique

École centrale de Lille

École centrale de Lyon

École centrale des arts et manufactures

École française d’archéologie d’Athènes

École française d’Extrême-Orient

École française de Rome

École des hautes études en sciences sociales

École du Louvre

École nationale d’administration

École nationale de l’aviation civile (ENAC)

École nationale des Chartes

École nationale d’équitation

École nationale du génie de l’eau et de l’environnement de Strasbourg

Écoles nationales d’ingénieurs

École nationale d’ingénieurs des industries des techniques agricoles et alimentaires de Nantes

Écoles nationales d’ingénieurs des travaux agricoles

École nationale de la magistrature

Écoles nationales de la marine marchande

École nationale de la santé publique (ENSP)

École nationale de ski et d’alpinisme

École nationale supérieure des arts décoratifs

École nationale supérieure des arts et techniques du théâtre

École nationale supérieure des arts et industries textiles Roubaix

Écoles nationales supérieures d’arts et métiers

École nationale supérieure des beaux-arts

École nationale supérieure de céramique industrielle

École nationale supérieure de l’électronique et de ses applications (ENSEA)

École nationale supérieure du paysage de Versailles

École nationale supérieure des Sciences de l’information et des bibliothécaires

École nationale supérieure de la sécurité sociale

Écoles nationales vétérinaires

École nationale de voile

Écoles normales supérieures

École polytechnique

École technique professionnelle agricole et forestière de Meymac (Corrèze)

École de sylviculture Crogny (Aube)

École de viticulture et d’œnologie de la Tour-Blanche (Gironde)

École de viticulture — Avize (Marne)

Établissement national d’enseignement agronomique de Dijon

Établissement national des invalides de la marine (ENIM)

Établissement national de bienfaisance Koenigswarter

Établissement public du musée et du domaine national de Versailles

Fondation Carnegie

Fondation Singer-Polignac

Haras nationaux

Hôpital national de Saint-Maurice

Institut des hautes études pour la science et la technologie

Institut français d’archéologie orientale du Caire

Institut géographique national

Institut National de l’origine et de la qualité

Institut national des hautes études de sécurité

Institut de veille sanitaire

Institut National d’enseignement supérieur et de recherche agronomique et agroalimentaire de Rennes

Institut national d'études Démographiques (I.N.E.D)

Institut National d’Horticulture

Institut National de la jeunesse et de l’éducation populaire

Institut national des jeunes aveugles — Paris

Institut national des jeunes sourds — Bordeaux

Institut national des jeunes sourds — Chambéry

Institut national des jeunes sourds — Metz

Institut national des jeunes sourds — Paris

Institut national de physique nucléaire et de physique des particules (I.N.P.N.P.P)

Institut national de la propriété industrielle

Institut national de la recherche agronomique (I.N.R.A)

Institut national de la recherche pédagogique (I.N.R.P)

Institut national de la santé et de la recherche médicale (I.N.S.E.R.M)

Institut national d’histoire de l’art (I.N.H.A.)

Institut national de recherches archéologiques préventives

Institut national des sciences de l’univers

Institut national des sports et de l’education physique

Institut national supérieur de formation et de recherche pour l’éducation des jeunes handicapés et les enseignements inadaptés

Instituts nationaux polytechniques

Instituts nationaux des sciences appliquées

Institut national de recherche en informatique et en automatique (INRIA)

Institut national de recherche sur les transports et leur sécurité (INRETS)

Institut de recherche pour le développement

Instituts régionaux d’administration

Institut des sciences et des Industries du vivant et de l’environnement (Agro Paris Tech)

Institut supérieur de mécanique de Paris

Instituts Universitaires de Formation des Maîtres

Musée de l’armée

Musée Gustave-Moreau

Musée national de la marine

Musée national J.-J.-Henner

Musée du Louvre

Musée du Quai Branly

Muséum national d’histoire naturelle

Musée Auguste-Rodin

Observatoire de Paris

Office français de protection des réfugiés et apatrides

Office national des anciens combattants et des victimes de guerre (ONAC)

Office national de la chasse et de la faune sauvage

Office National de l’eau et des milieux aquatiques

Office national d’information sur les enseignements et les professions (ONISEP)

Office universitaire et culturel français pour l’Algérie

Ordre national de la Légion d’honneur

Palais de la découverte

Parcs nationaux

Universités

4)   Kitos nacionalinės valstybinės institucijos

Union des groupements d’achats publics (UGAP)

Agence nationale pour l’emploi (A.N.P.E)

Caisse nationale des allocations familiales (CNAF)

Caisse nationale d’assurance maladie des travailleurs salariés (CNAMS)

Caisse nationale d’assurance-vieillesse des travailleurs salariés (CNAVTS)

Italija

1)   Perkančiosios įstaigos

Presidenza del Consiglio dei Ministri

Ministero degli Affari Esteri

Ministero dell’Interno

Ministero della Giustizia e Uffici giudiziari (esclusi i giudici di pace)

Ministero della Difesa

Ministero dell’Economia e delle Finanze

Ministero dello Sviluppo Economico

Ministero delle Politiche Agricole, Alimentari e Forestali

Ministero dell’Ambiente - Tutela del Territorio e del Mare

Ministero delle Infrastrutture e dei Trasporti

Ministero del Lavoro, della Salute e delle Politiche Sociali

Ministero dell’Istruzione, Università e Ricerca

Ministero per i Beni e le Attività culturali, comprensivo delle sue articolazioni periferiche

2)   Kitos nacionalinės valstybinės institucijos

CONSIP (Concessionaria Servizi Informatici Pubblici)

Kipras

Προεδρία και Προεδρικό Μέγαρο

Γραφείο Συντονιστή Εναρμόνισης

Υπουργικό Συμβούλιο

Βουλή των Αντιπροσώπων

Δικαστική Υπηρεσία

Νομική Υπηρεσία της Δημοκρατίας

Ελεγκτική Υπηρεσία της Δημοκρατίας

Επιτροπή Δημόσιας Υπηρεσίας

Επιτροπή Εκπαιδευτικής Υπηρεσίας

Γραφείο Επιτρόπου Διοικήσεως

Επιτροπή Προστασίας Ανταγωνισμού

Υπηρεσία Εσωτερικού Ελέγχου

Γραφείο Προγραμματισμού

Γενικό Λογιστήριο της Δημοκρατίας

Γραφείο Επιτρόπου Προστασίας Δεδομένων Προσωπικού Χαρακτήρα

Γραφείο Εφόρου Δημοσίων Ενισχύσεων

Αναθεωρητική Αρχή Προσφορών

Υπηρεσία Εποπτείας και Ανάπτυξης Συνεργατικών Εταιρειών

Αναθεωρητική Αρχή Προσφύγων

Υπουργείο Άμυνας

Υπουργείο Γεωργίας, Φυσικών Πόρων και Περιβάλλοντος

Τμήμα Γεωργίας

Κτηνιατρικές Υπηρεσίες

Τμήμα Δασών

Τμήμα Αναπτύξεως Υδάτων

Τμήμα Γεωλογικής Επισκόπησης

Μετεωρολογική Υπηρεσία

Τμήμα Αναδασμού

Υπηρεσία Μεταλλείων

Ινστιτούτο Γεωργικών Ερευνών

Τμήμα Αλιείας και Θαλάσσιων Ερευνών

Υπουργείο Δικαιοσύνης και Δημοσίας Τάξεως

Αστυνομία

Πυροσβεστική Υπηρεσία Κύπρου

Τμήμα Φυλακών

Υπουργείο Εμπορίου, Βιομηχανίας και Τουρισμού

Τμήμα Εφόρου Εταιρειών και Επίσημου Παραλήπτη

Υπουργείο Εργασίας και Κοινωνικών Ασφαλίσεων

Τμήμα Εργασίας

Τμήμα Κοινωνικών Ασφαλίσεων

Τμήμα Υπηρεσιών Κοινωνικής Ευημερίας

Κέντρο Παραγωγικότητας Κύπρου

Ανώτερο Ξενοδοχειακό Ινστιτούτο Κύπρου

Ανώτερο Τεχνολογικό Ινστιτούτο

Τμήμα Επιθεώρησης Εργασίας

Τμήμα Εργασιακών Σχέσεων

Υπουργείο Εσωτερικών

Επαρχιακές Διοικήσεις

Τμήμα Πολεοδομίας και Οικήσεως

Τμήμα Αρχείου Πληθυσμού και Μεταναστεύσεως

Τμήμα Κτηματολογίου και Χωρομετρίας

Γραφείο Τύπου και Πληροφοριών

Πολιτική Άμυνα

Υπηρεσία Μέριμνας και Αποκαταστάσεων Εκτοπισθέντων

Υπηρεσία Ασύλου

Υπουργείο Εξωτερικών

Υπουργείο Οικονομικών

Τελωνεία

Τμήμα Εσωτερικών Προσόδων

Στατιστική Υπηρεσία

Τμήμα Κρατικών Αγορών και Προμηθειών

Τμήμα Δημόσιας Διοίκησης και Προσωπικού

Κυβερνητικό Τυπογραφείο

Τμήμα Υπηρεσιών Πληροφορικής

Υπουργείο Παιδείας και Πολιτισμού

Υπουργείο Συγκοινωνιών και Έργων

Τμήμα Δημοσίων Έργων

Τμήμα Αρχαιοτήτων

Τμήμα Πολιτικής Αεροπορίας

Τμήμα Εμπορικής Ναυτιλίας

Τμήμα Οδικών Μεταφορών

Τμήμα Ηλεκτρομηχανολογικών Υπηρεσιών

Τμήμα Ηλεκτρονικών Επικοινωνιών

Υπουργείο Υγείας

Φαρμακευτικές Υπηρεσίες

Γενικό Χημείο

Ιατρικές Υπηρεσίες και Υπηρεσίες Δημόσιας Υγείας

Οδοντιατρικές Υπηρεσίες

Υπηρεσίες Ψυχικής Υγείας

Latvija

a)   Ministerijos, specialios paskirties ministrų sekretoriatai ir jiems pavaldžios institucijos

Aizsardzības ministrija un tās padotībā esošās iestādes

Ārlietu ministrija un tās padotībā esošās iestādes

Bērnu un ģimenes lietu ministrija un tās padotībā esošās iestādes

Ekonomikas ministrija un tās padotībā esošās iestādes

Finanšu ministrija un tās padotībā esošās iestādes

Iekšlietu ministrija un tās padotībā esošās iestādes

Izglītības un zinātnes ministrija un tās padotībā esošās iestādes

Kultūras ministrija un tās padotībā esošās iestādes

Labklājības ministrija un tās padotībā esošās iestādes

Reģionālās attīstības un pašvaldības lietu ministrija un tās padotībā esošās iestādes

Satiksmes ministrija un tās padotībā esošās iestādes

Tieslietu ministrija un tās padotībā esošās iestādes

Veselības ministrija un tās padotībā esošās iestādes

Vides ministrija un tās padotībā esošās iestādes

Zemkopības ministrija un tās padotībā esošās iestādes

Īpašu uzdevumu ministra sekretariāti un to padotībā esošās iestādes

Satversmes aizsardzības birojs

b)   Kitos valstybinės institucijos

Augstākā tiesa

Centrālā vēlēšanu komisija

Finanšu un kapitāla tirgus komisija

Latvijas Banka

Prokuratūra un tās pārraudzībā esošās iestādes

Saeimas kanceleja un tās padotībā esošās iestādes

Satversmes tiesa

Valsts kanceleja un tās padotībā esošās iestādes

Valsts kontrole

Valsts prezidenta kanceleja

Tiesībsarga birojs

Nacionālā radio un televīzijas padome

Citas valsts iestādes, kuras nav ministriju padotībā (Other state institutions not subordinate to ministries)

Lietuva

Prezidentūros kanceliarija

Seimo kanceliarija

Seimui atskaitingos institucijos:

Lietuvos mokslo taryba;

Seimo kontrolierių įstaiga;

Valstybės kontrolė;

Specialiųjų tyrimų tarnyba;

Valstybės saugumo departamentas;

Konkurencijos taryba;

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras;

Vertybinių popierių komisija;

Ryšių reguliavimo tarnyba;

Nacionalinė sveikatos taryba;

Etninės kultūros globos taryba;

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba;

Valstybinė kultūros paveldo komisija;

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga;

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija;

Valstybinė lietuvių kalbos komisija;

Vyriausioji rinkimų komisija;

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija;

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba

Vyriausybės kanceliarija

Vyriausybei atskaitingos institucijos:

Ginklų fondas;

Informacinės visuomenės plėtros komitetas;

Kūno kultūros ir sporto departamentas;

Lietuvos archyvų departamentas;

Mokestinių ginčų komisija;

Statistikos departamentas;

Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas;

Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba;

Viešųjų pirkimų tarnyba;

Narkotikų kontrolės departamentas;

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija;

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija;

Valstybinė lošimų priežiūros komisija;

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba;

Vyriausioji administracinių ginčų komisija;

Draudimo priežiūros komisija;

Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas;

Lietuvių grįžimo į Tėvynę informacijos centras

Konstitucinis Teismas

Lietuvos bankas

Aplinkos ministerija

Prie Aplinkos ministerijos įsteigtos įstaigos:

Generalinė miškų urėdija;

Lietuvos geologijos tarnyba;

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba;

Lietuvos standartizacijos departamentas;

Nacionalinis akreditacijos biuras;

Valstybinė metrologijos tarnyba;

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba;

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija

Finansų ministerija

Prie Finansų ministerijos įsteigtos įstaigos:

Muitinės departamentas;

Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnyba;

Valstybinė mokesčių inspekcija;

Finansų ministerijos mokymo centras

Krašto apsaugos ministerija

Prie Krašto apsaugos ministerijos įsteigtos įstaigos:

Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas;

Centralizuota finansų ir turto tarnyba;

Karo prievolės administravimo tarnyba;

Krašto apsaugos archyvas;

Krizių valdymo centras;

Mobilizacijos departamentas;

Ryšių ir informacinių sistemų tarnyba;

Infrastruktūros plėtros departamentas;

Valstybinis pilietinio pasipriešinimo rengimo centras

Lietuvos kariuomenė

Krašto apsaugos sistemos kariniai vienetai ir tarnybos

Kultūros ministerija

Prie Kultūros ministerijos įsteigtos įstaigos:

Kultūros paveldo departamentas;

Valstybinė kalbos inspekcija

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsteigtos įstaigos:

Garantinio fondo administracija;

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba;

Lietuvos darbo birža;

Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba;

Trišalės tarybos sekretoriatas;

Socialinių paslaugų priežiūros departamentas;

Darbo inspekcija;

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba;

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba;

Ginčų komisija;

Techninės pagalbos neįgaliesiems centras;

Neįgaliųjų reikalų departamentas

Susisiekimo ministerija

Prie Susisiekimo ministerijos įsteigtos įstaigos:

Lietuvos automobilių kelių direkcija;

Valstybinė geležinkelio inspekcija;

Valstybinė kelių transporto inspekcija;

Pasienio kontrolės punktų direkcija

Sveikatos apsaugos ministerija

Prie Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtos įstaigos:

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba;

Valstybinė ligonių kasa;

Valstybinė medicininio audito inspekcija;

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba;

Valstybinė teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnyba;

Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba;

Farmacijos departamentas;

Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras;

Lietuvos bioetikos komitetas;

Radiacinės saugos centras

Švietimo ir mokslo ministerija

Prie Švietimo ir mokslo ministerijos įsteigtos įstaigos:

Nacionalinis egzaminų centras;

Studijų kokybės vertinimo centras

Teisingumo ministerija

Prie Teisingumo ministerijos įsteigtos įstaigos:

Kalėjimų departamentas;

Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba;

Europos teisės departamentas

Ūkio ministerija

Prie Ūkio ministerijos įsteigtos įstaigos:

Įmonių bankroto valdymo departamentas;

Valstybinė energetikos inspekcija;

Valstybinė ne maisto produktų inspekcija;

Valstybinis turizmo departamentas

Užsienio reikalų ministerija

Diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos užsienyje bei atstovybės prie tarptautinių organizacijų

Vidaus reikalų ministerija

Prie Vidaus reikalų ministerijos įsteigtos įstaigos:

Asmens dokumentų išrašymo centras;

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba;

Gyventojų registro tarnyba;

Policijos departamentas;

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas;

Turto valdymo ir ūkio departamentas;

Vadovybės apsaugos departamentas;

Valstybės sienos apsaugos tarnyba;

Valstybės tarnybos departamentas;

Informatikos ir ryšių departamentas;

Migracijos departamentas;

Sveikatos priežiūros tarnyba;

Bendrasis pagalbos centras

Žemės ūkio ministerija

Prie Žemės ūkio ministerijos įsteigtos įstaigos:

Nacionalinė mokėjimo agentūra;

Nacionalinė žemės tarnyba;

Valstybinė augalų apsaugos tarnyba;

Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba;

Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba;

Žuvininkystės departamentas

Teismai:

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas;

Lietuvos apeliacinis teismas;

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas;

apygardų teismai;

apygardų administraciniai teismai;

apylinkių teismai;

Nacionalinė teismų administracija

Generalinė prokuratūra

Kiti centriniai viešojo administravimo subjektai (institucijos, įstaigos, tarnybos):

Aplinkos apsaugos agentūra;

Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija;

Aplinkos projektų valdymo agentūra;

Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnyba;

Miško sanitarinės apsaugos tarnyba;

Valstybinė miškotvarkos tarnyba;

Nacionalinis visuomenės sveikatos tyrimų centras;

Lietuvos AIDS centras;

Nacionalinis organų transplantacijos biuras;

Valstybinis patologijos centras;

Valstybinis psichikos sveikatos centras;

Lietuvos sveikatos informacijos centras;

Slaugos darbuotojų tobulinimosi ir specializacijos centras;

Valstybinis aplinkos sveikatos centras;

Respublikinis mitybos centras;

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras;

Trakų visuomenės sveikatos priežiūros ir specialistų tobulinimosi centras;

Visuomenės sveikatos ugdymo centras;

Muitinės kriminalinė tarnyba;

Muitinės informacinių sistemų centras;

Muitinės laboratorija;

Muitinės mokymo centras;

Valstybinis patentų biuras;

Lietuvos teismo ekspertizės centras;

Centrinė hipotekos įstaiga;

Lietuvos metrologijos inspekcija;

Civilinės aviacijos administracija;

Lietuvos saugios laivybos administracija;

Transporto investicijų direkcija;

Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija;

Pabėgėlių priėmimo centras

Liuksemburgas

Ministère d'État

Ministère des affaires étrangères et de l’immigration

Ministère de l’agriculture, de la viticulture et du développement rural

Ministère des classes moyennes, du tourisme et du logement

Ministère de la culture, de l’enseignement supérieur et de la recherche

Ministère de l'économie et du commerce extérieur

Ministère de l'éducation nationale et de la formation professionnelle

Ministère de l'égalité des chances

Ministère de l’environnement

Ministère de la famille et de l’intégration

Ministère des finances

Ministère de la fonction publique et de la réforme administrative

Ministère de l’Intérieur et de l’aménagement du territoire

Ministère de la justice

Ministère de la santé

Ministère de la sécurité sociale

Ministère des transports

Ministère du travail et de l’emploi

Ministère des travaux publics

Vengrija

Egészségügyi Minisztérium

Földművelésügyi és Vidékfejlesztési Minisztérium

Gazdasági és Közlekedési Minisztérium

Honvédelmi Minisztérium

Igazságügyi és Rendészeti Minisztérium

Környezetvédelmi és Vízügyi Minisztérium

Külügyminisztérium

Miniszterelnöki Hivatal

Oktatási és Kulturális Minisztérium

Önkormányzati és Területfejlesztési Minisztérium

Pénzügyminisztérium

Szociális és Munkaügyi Minisztérium

Központi Szolgáltatási Főigazgatóság

Malta

Uffiċċju tal-Prim Ministru (Office of the Prime Minister)

Ministeru għall-Familja u Solidarjetà Soċjali (Ministry for the Family and Social Solidarity)

Ministeru tal-Edukazzjoni Zgħazagħ u Impjiegi (Ministry for Education Youth and Employment)

Ministeru tal-Finanzi (Ministry of Finance)

Ministeru tar-Riżorsi u l-Infrastruttura (Ministry for Resources and Infrastructure)

Ministeru tat-Turiżmu u Kultura (Ministry for Tourism and Culture)

Ministeru tal-Ġustizzja u l-Intern (Ministry for Justice and Home Affairs)

Ministeru għall-Affarijiet Rurali u l-Ambjent (Ministry for Rural Affairs and the Environment)

Ministeru għal Għawdex (Ministry for Gozo)

Ministeru tas-Saħħa, l-Anzjani u Kura fil-Kommunità (Ministry of Health, the Elderly and Community Care)

Ministeru tal-Affarijiet Barranin (Ministry of Foreign Affairs)

Ministeru għall-Investimenti, Industrija u Teknologija ta' Informazzjoni (Ministry for Investment, Industry and Information Technology)

Ministeru għall-Kompetittivà u Komunikazzjoni (Ministry for Competitiveness and Communications)

Ministeru għall-Iżvilupp Urban u Toroq (Ministry for Urban Development and Roads)

Nyderlandai

Ministerie van Algemene Zaken

Bestuursdepartement

Bureau van de Wetenschappelijke Raad voor het Regeringsbeleid

Rijksvoorlichtingsdienst

Ministerie van Binnenlandse Zaken en Koninkrijksrelaties

Bestuursdepartement

Centrale Archiefselectiedienst (CAS)

Algemene Inlichtingen- en Veiligheidsdienst (AIVD)

Agentschap Basisadministratie Persoonsgegevens en Reisdocumenten (BPR)

Agentschap Korps Landelijke Politiediensten

Ministerie van Buitenlandse Zaken

Directoraat-generaal Regiobeleid en Consulaire Zaken (DGRC)

Directoraat-generaal Politieke Zaken (DGPZ)

Directoraat-generaal Internationale Samenwerking (DGIS)

Directoraat-generaal Europese Samenwerking (DGES)

Centrum tot Bevordering van de Import uit Ontwikkelingslanden (CBI)

Centrale diensten ressorterend onder de secretaris-generaal en de plaatsvervangend secretaris- generaal (S/PlvS) (Generalinio sekretoriaus ir generalinio sekretoriaus pavaduotojo pagalbinės tarnybos)

Buitenlandse Posten (ieder afzonderlijk)

Ministerie van Defensie — (Gynybos ministerija)

Bestuursdepartement

Commando Diensten Centra (CDC)

Defensie Telematica Organisatie (DTO)

Centrale directie van de Defensie Vastgoed Dienst

De afzonderlijke regionale directies van de Defensie Vastgoed Dienst

Defensie Materieel Organisatie (DMO)

Landelijk Bevoorradingsbedrijf van de Defensie Materieel Organisatie

Logistiek Centrum van de Defensie Materieel Organisatie

Marinebedrijf van de Defensie Materieel Organisatie

Defensie Pijpleiding Organisatie (DPO)

Ministerie van Economische Zaken

Bestuursdepartement

Centraal Planbureau (CPB)

SenterNovem

Staatstoezicht op de Mijnen (SodM)

Nederlandse Mededingingsautoriteit (NMa)

Economische Voorlichtingsdienst (EVD)

Agentschap Telecom

Kenniscentrum Professioneel & Innovatief Aanbesteden, Netwerk voor Overheidsopdrachtgevers (PIANOo)

Regiebureau Inkoop Rijksoverheid

Octrooicentrum Nederland

Consumentenautoriteit

Ministerie van Financiën

Bestuursdepartement

Belastingdienst Automatiseringscentrum

Belastingdienst

de afzonderlijke Directies der Rijksbelastingen (Atskiri mokesčių ir muitų administracijos skyriai Nyderlanduose)

Fiscale Inlichtingen- en Opsporingsdienst (isk. Economische Controle dienst (ECD))

Belastingdienst Opleidingen

Dienst der Domeinen

Ministerie van Justitie

Bestuursdepartement

Dienst Justitiële Inrichtingen

Raad voor de Kinderbescherming

Centraal Justitie Incasso Bureau

Openbaar Ministerie

Immigratie en Naturalisatiedienst

Nederlands Forensisch Instituut

Dienst Terugkeer & Vertrek

Ministerie van Landbouw, Natuur en Voedselkwaliteit

Bestuursdepartement

Dienst Regelingen (DR)

Agentschap Plantenziektekundige Dienst (PD)

Algemene Inspectiedienst (AID)

Dienst Landelijk Gebied (DLG)

Voedsel en Waren Autoriteit (VWA)

Ministerie van Onderwijs, Cultuur en Wetenschappen

Bestuursdepartement

Inspectie van het Onderwijs

Erfgoedinspectie

Centrale Financiën Instellingen

Nationaal Archief

Adviesraad voor Wetenschaps- en Technologiebeleid

Onderwijsraad

Raad voor Cultuur

Ministerie van Sociale Zaken en Werkgelegenheid

Bestuursdepartement

Inspectie Werk en Inkomen

Agentschap SZW

Ministerie van Verkeer en Waterstaat

Bestuursdepartement

Directoraat-generaal Transport en Luchtvaart

Directoraat-generaal Personenvervoer

Directoraat-generaal Water

Centrale diensten (Centrinės tarnybos)

Centrale diensten van de Organisatie Verkeer en Watersaat

Koninklijk Nederlands Meteorologisch Instituut KNMI

Rijkswaterstaat, Bestuur

de afzonderlijke regionale Diensten van Rijkswaterstaat (Atskiri regioniniai viešųjų darbų ir vandentvarkos generalinės direkcijos skyriai)

de afzonderlijke specialistische diensten van Rijkswaterstaat (Atskiros viešųjų darbų ir vandentvarkos generalinės direkcijos specialistų tarnybos)

Adviesdienst Geo-Informatie en ICT

Adviesdienst Verkeer en Vervoer (AVV)

Bouwdienst

Corporate Dienst

Data ICT Dienst

Dienst Verkeer en Scheepvaart

Dienst Weg- en Waterbouwkunde (DWW)

Rijksinstituut voor Kunst en Zee (RIKZ)

Rijksinstituut voor Integraal Zoetwaterbeheer en Afvalwaterbehandeling (RIZA)

Waterdienst

Inspectie Verkeer en Waterstaat, Hoofddirectie

Port state Control

Directie Toezichtontwikkeling Communicatie en Onderzoek (TCO)

Toezichthouder Beheer Eenheid Lucht

Toezichthouder Beheer Eenheid Water

Toezichthouder Beheer Eenheid Land

Ministerie van Volkshuisvesting, Ruimtelijke Ordening en Milieubeheer

Bestuursdepartement

Directoraat-generaal Wonen, Wijken en Integratie

Directoraat-generaal Ruimte

Directoraat-general Milieubeheer

Rijksgebouwendienst

VROM Inspectie

Ministerie van Volksgezondheid, Welzijn en Sport

Bestuursdepartement

Inspectie Gezondheidsbescherming, Waren en Veterinaire Zaken

Inspectie Gezondheidszorg

Inspectie Jeugdhulpverlening en Jeugdbescherming

Rijksinstituut voor de Volksgezondheid en Milieu (RIVM)

Sociaal en Cultureel Planbureau

Agentschap t.b.v. het College ter Beoordeling van Geneesmiddelen

Tweede Kamer der Staten-Generaal

Eerste Kamer der Staten-Generaal

Raad van State

Algemene Rekenkamer

Nationale Ombudsman

Kanselarij der Nederlandse Orden

Kabinet der Koningin

Raad voor de rechtspraak en de Rechtbanken

Austrija

Bundeskanzleramt

Bundesministerium für europäische und internationale Angelegenheiten

Bundesministerium für Finanzen

Bundesministerium für Gesundheit

Bundesministerium für Inneres

Bundesministerium für Justiz

Bundesministerium für Landesverteidigung und Sport

Bundesministerium für Land- und Forstwirtschaft, Umwelt und Wasserwirtschaft

Bundesministerium für Arbeit, Soziales und Konsumentenschutz

Bundesministerium für Unterricht, Kunst und Kultur

Bundesministerium für Verkehr, Innovation und Technologie

Bundesministerium für Wirtschaft, Familie und Jugend

Bundesministerium für Wissenschaft und Forschung

Österreichische Forschungs- und Prüfzentrum Arsenal Gesellschaft mbH

Bundesbeschaffung GmbH

Bundesrechenzentrum GmbH

Lenkija

Kancelaria Prezydenta RP

Kancelaria Sejmu RP

Kancelaria Senatu RP

Kancelaria Prezesa Rady Ministrów

Sąd Najwyższy

Naczelny Sąd Administracyjny

Wojewódzkie sądy administracyjne

Sądy powszechne – rejonowe, okręgowe i apelacyjne

Trybunał Konstytucyjny

Najwyższa Izba Kontroli

Biuro Rzecznika Praw Obywatelskich

Biuro Rzecznika Praw Dziecka

Biuro Ochrony Rządu

Biuro Bezpieczeństwa Narodowego

Centralne Biuro Antykorupcyjne

Ministerstwo Pracy i Polityki Społecznej

Ministerstwo Finansów

Ministerstwo Gospodarki

Ministerstwo Rozwoju Regionalnego

Ministerstwo Kultury i Dziedzictwa Narodowego

Ministerstwo Edukacji Narodowej

Ministerstwo Obrony Narodowej

Ministerstwo Rolnictwa i Rozwoju Wsi

Ministerstwo Skarbu Państwa

Ministerstwo Sprawiedliwości

Ministerstwo Infrastruktury

Ministerstwo Nauki i Szkolnictwa Wyższego

Ministerstwo Środowiska

Ministerstwo Spraw Wewnętrznych i Administracji

Ministerstwo Spraw Zagranicznych

Ministerstwo Zdrowia

Ministerstwo Sportu i Turystyki

Urząd Komitetu Integracji Europejskiej

Urząd Patentowy Rzeczypospolitej Polskiej

Urząd Regulacji Energetyki

Urząd do spraw Kombatantów i Osób Represjonowanych

Urząd Transportu Kolejowego

Urząd Dozoru Technicznego

Urząd Rejestracji Produktów Leczniczych, Wyrobów Medycznych i Produktów Biobójczych

Urząd do spraw Repatriacji i Cudzoziemców

Urząd Zamówień Publicznych

Urząd Ochrony Konkurencji i Konsumentów

Urząd Lotnictwa Cywilnego

Urząd Komunikacji Elektronicznej

Wyższy Urząd Górniczy

Główny Urząd Miar

Główny Urząd Geodezji i Kartografii

Główny Urząd Nadzoru Budowlanego

Główny Urząd Statystyczny

Krajowa Rada Radiofonii i Telewizji

Generalny Inspektor Ochrony Danych Osobowych

Państwowa Komisja Wyborcza

Państwowa Inspekcja Pracy

Rządowe Centrum Legislacji

Narodowy Fundusz Zdrowia

Polska Akademia Nauk

Polskie Centrum Akredytacji

Polskie Centrum Badań i Certyfikacji

Polska Organizacja Turystyczna

Polski Komitet Normalizacyjny

Zakład Ubezpieczeń Społecznych

Komisja Nadzoru Finansowego

Naczelna Dyrekcja Archiwów Państwowych

Kasa Rolniczego Ubezpieczenia Społecznego

Generalna Dyrekcja Dróg Krajowych i Autostrad

Państwowa Inspekcja Ochrony Roślin i Nasiennictwa

Komenda Główna Państwowej Straży Pożarnej

Komenda Główna Policji

Komenda Główna Straży Granicznej

Inspekcja Jakości Handlowej Artykułów Rolno-Spożywczych

Główny Inspektorat Ochrony Środowiska

Główny Inspektorat Transportu Drogowego

Główny Inspektorat Farmaceutyczny

Główny Inspektorat Sanitarny

Główny Inspektorat Weterynarii

Agencja Bezpieczeństwa Wewnętrznego

Agencja Wywiadu

<