Europos maisto saugos tarnyba (EFSA): saugaus maisto ir pašarų užtikrinimas ES

DOKUMENTAI, KURIŲ SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras

Reglamentas (ES) 2019/1381 dėl ES vykdomo rizikos vertinimo maisto grandinėje skaidrumo ir tvarumo

KOKS ŠIO REGLAMENTO TIKSLAS?

Vadinamuoju reglamentu dėl bendrų maistui skirtų teisės aktų sugriežtinamos ES maisto ir pašarų saugos taisyklės.
Juo įsteigiama Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), kuri padeda atlikti maisto ir pašarų mokslinius tyrimus bei vertinimą.
Reglamentas netaikomas ūkio produkcijai, skirtai asmeniniam vartojimui, ir maisto tvarkymui namuose.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Negalima prekiauti jokiais maisto produktais, kurie yra pavojingi sveikatai arba netinkami vartoti. Reikia atsižvelgti į šiuos veiksnius:
- įprastas sąlygas, kuriomis vartotojas šį maistą vartoja;
- vartotojui suteiktą informaciją;
- trumpalaikį ir ilgalaikį poveikį sveikatai;
- susikaupusių toksinų poveikį;
- kai maisto produktas yra skirtas tam tikrai vartotojų grupei – į ypatingą tos grupės jautrumą.
Jei nesaugus maistas ar pašaras sudaro maisto ar pašaro partijos dalį, daroma prielaida, kad visa partija yra nesaugi.
Maisto produktus reglamentuojantys teisės aktai yra taikomi visiems maisto grandinės etapams – nuo gamybos, perdirbimo, transportavimo ir paskirstymo iki tiekimo. Visų pirma maisto verslo įmonės privalo:
- garantuoti galimybę visuose gamybos ir paskirstymo etapuose atsekti maisto produktą, pašarą bei maistui skirtą gyvūną,
- nedelsdamos pašalinti iš rinkos maisto produktą ar pašarą arba atsiimti rinkai jau pateiktus produktus, jei manoma, kad jie yra žalingi sveikatai,
- prireikus pranešti atitinkamoms valdžios institucijoms ir vartotojams.
EFSA teikia mokslinę ir techninę paramą Europos Komisijai ir ES šalims visose srityse, turinčiose poveikį maisto saugai. Ji taip pat atsako už rizikos įvertinimo koordinavimą, kylančių pavojų nustatymą ir konsultavimą krizių valdymo klausimais.
Jei atliekant sveikatos rizikos analizę nustatomas pavojus, ES šalys ir Komisija gali patvirtinti laikinas atsargumo priemones, kuriomis būtų užtikrintas aukštas sveikatos apsaugos lygis.
Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema (RASFF), kurioje dalyvauja ES šalys, Komisija ir EFSA, numatoma keistis informacija apie:
- priemones, skirtas apriboti maisto realizavimą ar jo pašalinimą iš rinkos;
- veiksmus, kurių buvo imtasi siekiant užkirsti kelią maisto produktų ar pašarų pateikimui rinkai arba galutiniam naudojimui, juos apriboti arba nustatyti tam tikras sąlygas;
- importuotų maisto produktų siuntos atmetimą.
Prireikus ši informacija turi būti prieinama ir plačiajai visuomenei.
Jei maisto produktas ar pašaras kelia rimtą pavojų sveikatai arba aplinkai, Komisija, kaip padarinių likvidavimo apsaugos priemonę, gali sustabdyti prekybą produktu ar jo importą. ES šalys gali imtis panašių priemonių, jei Komisija nesiima jokių veiksmų.
Kartu su EFSA ir ES šalimis Komisija turi parengti bendrą krizių valdymo planą, kuris apimtų situacijas, kai nepakanka standartinių skubių apsaugos priemonių. Nustačius tokį atvejį Komisija privalo nedelsdama sudaryti krizių valdymo grupę, kuri nustatytų galimybes, kaip apsaugoti žmonių sveikatą.
ES taip pat siekia apsaugoti vartotojus nuo nesąžiningos arba apgaulingos prekybos maisto produktais praktikos, kaip antai maisto klastojimo (primaišymo, pavyzdžiui, arkliena jautienos gaminiuose), ir sudaryti sąlygas vartotojams motyvuotai rinktis maisto produktus.

Reglamentu (ES) 2019/1381 dėl ES vykdomo rizikos vertinimo maisto grandinėje skaidrumo ir tvarumo daugiausia iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 178/2002. Juo siekiama:

užtikrinti didesnį skaidrumą. Visuomenei bus automatiškai suteikta galimybė susipažinti su visais tyrimais ir informacija, pateikta pagrindžiant bet kokį EFSA adresuotą prašymą, pavyzdžiui, su visais tyrimais, pagrindžiančiais maisto tvarkymo subjekto prašymą išduoti leidimą rizikos vertinimo proceso pradžioje. Tinkamai pagrįsta konfidenciali informacija nebus atskleista. Dėl šių pateiktų tyrimų taip pat bus konsultuojamasi su suinteresuotosiomis šalimis ir plačiąja visuomene. Gauti atsiliepimai suteikia EFSA galimybę naudotis kuo platesne įrodymų baze prieš pateikiant savo mokslines rekomendacijas;
didinti pateikiamų mokslinių tyrimų nepriklausomumą ir patikimumą. Prieš paraiškų pateikimą EFSA bus pranešama apie visus užsakomus tyrimus atsižvelgiant į būsimą paraiškų teikimo procedūrą. Tai garantuos, kad leidimo prašančios įmonės pateiks visą reikiamą informaciją ir nenuslėps nepalankių tyrimų. EFSA taip pat teiks bendras konsultacijas pareiškėjams, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, prieš pateikiant dokumentų rinkinį. Išskirtinėmis aplinkybėmis, kai kyla rimtų ginčų ar gaunami prieštaringi rezultatai, Komisija gali paprašyti EFSA užsakyti papildomų tyrimų patikros tikslais. Komisija taip pat vykdys faktų nustatymo misijas, kad patikrintų, ar laboratorijos, atlikdamos EFSA pateiktus tyrimus, laikėsi taikomų standartų. Faktų nustatymo misijų rezultatai pateikiami apžvalgos ataskaitoje;
stiprinti valdymą ir mokslinį bendradarbiavimą. ES šalys, pilietinė visuomenė ir Europos Parlamentas bus įtraukiami į EFSA valdymą, užtikrinant jiems tinkamą atstovavimą EFSA valdančiojoje taryboje. ES šalys skatins EFSA mokslinius gebėjimus plėtoti, pavyzdžiui, vykdant bendrus projektus ir dalijantis geriausia praktika, ir imsis reklaminės veiklos, kad užtikrintų geriausių nepriklausomų ekspertų įtraukimą į EFSA darbą;
plėtoti išsamią komunikaciją apie riziką. Bendrasis komunikacijos apie riziką planas bus priimtas įgyvendinimo aktu, siekiant užtikrinti išsamią komunikacijos apie riziką sistemą per visą rizikos analizės procesą kartu su atviru visų suinteresuotų šalių dialogu.

NUO KADA TAIKOMAS ŠIS REGLAMENTAS?

Reglamentas (EB) Nr. 178/2002 taikomas nuo 2002 m. vasario 21 d.

Naujosios taisyklės, pateiktos iš dalies keičiančiame Reglamente (ES) 2019/1381, taikomos nuo 2021 m. kovo 27 d.

KONTEKSTAS

Reglamentu (ES) 2019/1381 taip pat iš dalies keičiami kiti aštuoni sektoriniai dokumentai (t. y. konkretiems sektoriams skirti dokumentai) dėl juose nustatytų skaidrumo aspektų:

Direktyva 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką,
Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų,
Reglamentas (EB) Nr. 1831/2003 dėl maisto priedų,
Reglamentas (EB) Nr. 2065/2003 dėl kvapiųjų rūkymo medžiagų,
Reglamentas (EB) Nr. 1935/2004 dėl su maistu besiliečiančių medžiagų,
Reglamentas (EB) Nr. 1331/2008 dėl maisto priedų, fermentų ir kvapiųjų medžiagų bendros leidimų suteikimo procedūros,
Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų ir
Reglamentas (ES) 2015/2283 dėl naujų maisto produktų.

Daugiau informacijos žr.:

Maisto sauga: apžvalga (Europos Komisija).

PAGRINDINIAI DOKUMENTAI

2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1–24)

Vėlesni Reglamento (EB) Nr. 178/2002 daliniai pakeitimai buvo įterpti į pradinį dokumentą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1381 dėl ES vykdomo rizikos vertinimo maisto grandinėje skaidrumo ir tvarumo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 178/2002, (EB) Nr. 1829/2003, (EB) Nr. 1831/2003, (EB) Nr. 2065/2003, (EB) Nr. 1935/2004, (EB) Nr. 1331/2008, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) 2015/2283 ir Direktyva 2001/18/EB (OL L 231, 2019 9 6, p. 1–28)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/745 dėl medicinos priemonių, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2001/83/EB, Reglamentas (EB) Nr. 178/2002 ir Reglamentas (EB) Nr. 1223/2009, ir kuriuo panaikinamos Tarybos direktyvos 90/385/EEB ir 93/42/EEB (OL L 117, 2017 5 5, p. 1–175)

Žr. konsoliduotą versiją.

2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2283 dėl naujų maisto produktų, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 ir panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 258/97 ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1852/2001 (OL L 327, 2015 12 11, p. 1–22)

Žr. konsoliduotą versiją.

2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1–50)

Žr. konsoliduotą versiją.

2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1331/2008, nustatantis maisto priedų, fermentų ir kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūrą (OL L 354, 2008 12 31, p. 1–6)

Žr. konsoliduotą versiją.

2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, ir panaikinantis direktyvas 80/590/EEB ir 89/109/EEB (OL L 338, 2004 11 13, p. 4–17)

Žr. konsoliduotą versiją.

2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (OL L 268, 2003 10 18, p. 29–43)

Žr. konsoliduotą versiją.

2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (OL L 268, 2003 10 18, p. 1–23)

Žr. konsoliduotą versiją.

paskutinis atnaujinimas 01.07.2022

Top