52010DC0133

[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 14.4.2010

KOM(2010) 133 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Socialinė ir ekonominė romų integracija

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Socialinė ir ekonominė romų integracija

1. APLINKYBĖS

ES ir jos valstybės narės yra atsakingos už romus, gyvenančius valstybėse narėse, šalyse kandidatėse ir galimose šalyse kandidatėse. Pagrindinių teisių chartijoje išdėstytos vertybės, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga. Šios vertybės turi būti įgyvendinamos, kad romų – didžiausios ES etninės mažumos – padėtis pagerėtų.

Be to, romų įtrauktis atitinka strategijos „Europa 2020“ integracinio augimo prioritetą ir ypač jos pavyzdinę iniciatyvą „Europos kovos su skurdu planas“. Visiška romų integracija ekonomiškai bus labai naudinga mūsų visuomenei, ypač tose šalyse, kur gyventojų skaičius mažėja, dėl to būtina atsižvelgti į romus, nes jie sudaro didelę potencialios darbo jėgos dalį.

Vis dėlto didelės romų, kurių Europoje yra 10–12 milijonų, dalies atskirtis ir kaimo, ir miesto vietovėse yra ypač didelė, o socialinės ir ekonominės gyvenimo sąlygos – labai varganos. Romų patiriama diskriminacija, socialinė atskirtis ir segregacija kartu tampa dar didesnės. Romai turi ribotas galimybes gauti kokybišką išsilavinimą, patiria sunkumų integruodamiesi į darbo rinką, todėl jų pajamos mažos, o sveikata prasta – visa tai lemia, kad romų mirtingumas didesnis, o vidutinė gyvenimo trukmė trumpesnė, palyginti su ne romų. Dėl atskirties romai patiria ne tik dideles žmogiškas kančias, tai lemia dideles tiesiogines valstybių biudžetų išlaidas ir netiesiogines išlaidas dėl našumo nuostolių.

Dėl problemų sudėtingumo ir jų tarpusavio sąveikos reikalingi nuoseklūs sprendimai, kuriais taikant integruotą požiūrį būtų sprendžiami visi romų deprivacijos aspektai. Vienu metu turi būti sprendžiami įgyto žemo išsilavinimo, darbo rinkos kliūčių, skirtumų būsto ir kitose srityse, neigiamų pasekmių sveikatai klausimai.

Nuo 2007 m. daugelyje Tarybos išvadų ES pritarė Komisijos vertinimui, kad Europos Sąjunga turi stiprius teisinius, finansinius ir politikos derinimo pagrindus t. y. priemones, kuriomis jau dabar galima remti romų įtrauktį, tačiau galima dėti daugiau pastangų, kad šios priemonės būtų veiksmingesnės[1]. Taryba patvirtino, kad valstybės narės ir Europos Sąjunga bendrai atsako už tai, kad pagal jų atitinkamą ir platesnę kompetenciją būtų sprendžiama romų įtraukties problema, ir tvirtai nusprendė romų integracijos klausimą įtraukti formuojant ES politiką[2]. Dabartinės trys pirmininkaujančios šalys nustatė, kad socialinė ir ekonominė romų integracija yra vienas jų prioritetų[3].

Romų atskirties šalinimo priemonės turi būti nuosekliai įtrauktos į Europos lygybės, įtraukties ir ekonomikos augimo politikos sritis, o turimos teisinės ir finansinės priemonės kitai visuomenės daliai turi būti taikomos racionaliau. Bendras tikslas – integruota visuomenė, o ne nauja etninio susiskaidymo forma: visa pažanga, kuri gali būti padaryta romų įtraukties srityje, yra ir pažanga visų etninių mažumų įtraukties Europos Sąjungoje ir atvirkščiai srityje.

Šio komunikato tikslas, apibrėžtas dar iki 2-ojo aukščiausiojo lygio romų susitikimo, – nustatyti, kaip remiantis padaryta pažanga Europos Sąjungoje bus plėtojama parama visuotinei socialinei ir ekonominei romų integracijai.

2. PADARYTA PAžANGA

Iš pridedamos ataskaitos matyti[4], kad nuo 2008 m. valstybėse narėse ir Europos Sąjungoje padaryta pažanga.

2009 m. Europos Sąjungoje daugiau dėmesio skirta ne problemų analizei, o tyrimui, kaip esamas priemones būtų galima padaryti veiksmingesnes ir kaip romų padėties klausimą būtų galima nagrinėti išsamiau, atsižvelgiant į įvairių sričių, įskaitant užimtumo, socialinės įtraukties, sveikatos, švietimo, būsto, jaunimo ir kultūros, politiką.

Toliau buvo įgyvendinami ir kuriami nediskriminavimo, judėjimo laisvės, duomenų apsaugos ir kovos su rasizmu sričių ES teisės aktai. Be to, Komisija stebėjo atitinkamų acquis nuostatų perkėlimą šalyse kandidatėse ir galimose šalyse kandidatėse. Ši veikla papildyta, įtraukiant specifinį romų ateities klausimą į ES pagrindinių teisių agentūros darbą, lygybės užtikrinimo institucijų tinklą (EQUINET), praktikuojančių teisininkų mokymą ir Europos Komisijos informacinę kampaniją „Už įvairovę. Prieš diskriminaciją“.

Europos romų įtraukties forumas, kurio pagrindiniai dalyviai romų įtraukties srityje – ES institucijos, tarptautinės organizacijos, valstybių narių vyriausybės ir pilietinė visuomenė, pirmą kartą surengtas 2009 m. balandžio mėn., siekiant keistis gerąja patirtimi ir skatinti forumo dalyvių bendradarbiavimą. Forumo tikslas – didinti lygiagrečių politikos procesų nuoseklumą ir veiksmingumą nacionaliniu, Europos ir tarptautiniu lygiu, siekiant sudaryti sąlygas dirbti išvien. Bendri pagrindiniai romų įtraukties principai, nustatyti vykstant forumui ir pagrįsti sėkmingų romų įtraukties iniciatyvų patirtimi, – tai praktinis pagrindas, kuriuo remdamiesi visų lygių viešosios politikos formuotojai gali kurti ir įgyvendinti sėkmingas iniciatyvas[5].

Pavyzdžiui, antruoju iš dešimties principų grindžiamas 2009 m. Komisijos pasiūlymas keisti Europos regioninės plėtros fondo reglamentą. Tikslas – 27 valstybėse narėse teikti naudą ypač atskirtoms bendruomenėms, skiriant daug dėmesio romų, bet ne tik jų, bendruomenėms, bendrai (su Europos socialiniu fondu) finansuojant naujo ir atnaujinto būsto miesto ir kaimo vietovėse intervencijas, kaip integruoto požiūrio, kuris apima švietimo, užimtumo, socialinės rūpybos ir sveikatos priežiūros veiklą, dalį.

Daugelis valstybių narių nurodo skiriančios daugiau dėmesio vidaus koordinavimui ir romų bendruomenės įtraukčiai. Kai kurios valstybės narės pradėjo naudotis sudėtinio programavimo ir sanglaudos politikos priemonių derinimo teikiamomis galimybėmis.

Valstybės narės praneša norinčios spręsti romų problemas ir taikyti abipusį mokymąsi ir tarpusavio peržiūras, siekiant tobulinti iniciatyvas, skirtas segregacijai šalinti ir didesnėms galimybėms gauti švietimo, užimtumo ir pagrindines socialines paslaugas sudaryti. Tokių mainų forumas – struktūrinių fondų lėšomis remiamas Europos socialinės įtraukties ir romų tinklas (EURoma), kuriame siekiama keistis informacija ir patirtimi, dalytis strategijomis ir metodais bei kurti žinias.

Netrukus pasirodysiančioje Komisijos užsakymu 2009 ir 2010 m. atlikto tyrimo ataskaitoje „Veiksmai romų socialinės įtraukties ir nediskriminavimo politikos, programų ir projektų poveikiui Europos Sąjungoje gerinti“ bus nurodyti sėkmę lemiantys veiksniai ir geroji patirtis.

Daugelis šių veiksmų buvo remiami iš ES struktūrinių fondų, ypač ESF[6]. Atsižvelgdama į 2008 m. gruodžio mėn. Bendrųjų reikalų tarybos išvadas ir 2009 m. kovo mėn. Europos Parlamento rezoliuciją, Komisija sustiprino pastangas išnaudoti visą šių priemonių potencialą. Pavyzdžiui, Komisija prisiėmė dvišalius įsipareigojimus padėti valstybių narių vyriausybėms geriau naudoti ES struktūrinius fondus romų įtraukčiai remti. Be to, ESF veiksmingumas padidėjo pagerinus romų projektų stebėseną ir paspartinus jų vertinimą ir visoje Europoje skleidžiant priemones, kurios pasirodė esančios ypač veiksmingos.

Europos Komisija taip pat įgyvendina Europos Parlamento inicijuotą bandomąjį romų įtraukties projektą (2010–2012 m. skirta 5 mln. EUR), kuriuo sprendžiamos ikimokyklinio ugdymo, savarankiško darbo naudojant mikrokreditus ir visuomenės informavimo problemos šalyse, kuriose didelę gyventojų dalį sudaro romai. Bandomajame projekte taip pat bus išnagrinėti duomenų rinkimo ir faktų lyginimo metodai, taikytini vertinant intervencijų šiose trijose srityse poveikį.

3. ATEITIES UžDAVINIAI

Ankstesnė ES priemonių ir politikos analizė[7] ir 2008–2010 m. pažangos ataskaita[8] patvirtina, kad šios priemonės ir politika iš esmės tinka romų įtraukčiai remti net ir plačiu mastu. Svarbu rasti būdus jų potencialui išnaudoti.

Šiuo metu keletas Europos ir tarptautinių veikėjų vykdo lygiagrečius politinius veiksmus, kuriais siekiama integruoti romus. Tarp jų – ES romų įtraukties politika, ESBO veiksmų planas dėl romų ir sintų dalyvavimo viešajame ir politiniame gyvenime (priimtas 2003 m., jį pasirašė 55 valstybės)[9], Europos tarybos rekomendacijos bei Ministrų komiteto ir Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos[10] ir nacionaliniai veiksmų planai, kuriuos priėmė ir įgyvendino 12 šalių, dalyvaujančių programoje „Romų įtraukties dešimtmetis 2005–2015 m.“[11]. Šių veiksmų rezultatai skiriasi priklausomai nuo šalių teisinio pagrindo, priemonių, išteklių ir suinteresuotųjų šalių dalyvavimo masto. Be to, veiksmai labai mažai koordinuojami per neformalią Romų, sintų ir klajoklių tarptautinių organizacijų kontaktinę grupę[12].

Ateities uždaviniai:

- geresnis Europos, nacionalinių ir tarptautinių veikėjų ir romų bendruomenių atstovų bendradarbiavimas, pagrįstas įsipareigojimu dėl romų įtraukties, vykdomos paskutinius 5–10 metų;

- šiuo įsipareigojimu ir bendradarbiavimu grindžiami teigiami pokyčiai vietos lygiu; kartu turi būti stiprinama vietos administracijų, pilietinės visuomenės ir pačių romų atsakomybė ir didinami jų gebėjimai inicijuoti ir įgyvendinti projektus, programas ir įvairių sričių politiką;

- veiksmingiau skleisti informaciją apie romų įtraukties naudą vietos ir nacionalinio masto ekonominiam ir socialiniam vystymuisi[13]; socialinė ir ekonominė romų integracija yra abipusis procesas, kuriam užtikrinti reikalingas daugumos ir romų bendruomenių bei jų lyderių mąstymo pokytis;

- skatinti integruotai naudoti ES lėšas daugialypėms romų atskirties problemoms spręsti;

- formuoti nuoseklią segregacijos šalinimo politiką, ypač švietimo ir būsto sektoriuose ir ją remti struktūrinių fondų lėšomis;

- ypač daug dėmesio skirti nepalankiausioje padėtyje esantiems mikroregionams;

- romų įtraukties klausimus įtraukti į platesnes politikos sritis – švietimo, užimtumo, visuomenės sveikatos, infrastruktūros ir miestų planavimo, ekonomikos ir teritorinio vystymo sritis, o ne laikyti atskira politikos sritimi; geriau informuoti apie vykdant projektus sukauptą gerąją patirtį ir sėkmingus pavyzdžius ir užtikrinti, kad tai būtų neatskiriama politikos dalis.

Taigi, Komisija, valstybės narės ir kiti pagrindiniai veikėjai turi sutelkti pastangas ir siekti įgyvendinti šiuos uždavinius, didindami politikos veiksmingumą turinio ir vykdomų veiksmų požiūriu.

3.1. Veiksmingos romų įtraukties politikos priemonės

3.1.1. Finansinės priemonės

ES struktūrinių fondų, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (IPA) lėšos sudaro beveik pusę metinio Europos Sąjungos biudžeto ir yra svarbus pokyčių svertas.

Informacija apie šių priemonių įgyvendinimą rodo, kad apskritai esamų lėšų perspektyviai politikai ir programoms remti netrūksta. Vis dėlto yra nemažai kliūčių, dėl kurių kai kurios valstybės narės negali tų lėšų naudoti romų integracijai skirtiems veiksmams, kyla problemų rengiant planus ir programas ir tenka didesnė administracinė našta. Kaip dabar matyti iš sėkmingų pavyzdžių, integruotos romams skirtos strategijos, kuriomis stengiamasi spręsti problemų, dėl kurių romų bendruomenės atsiduria visuomenės užribyje, visumą yra gerokai veiksmingesnės už atskirus projektus, kuriais sprendžiama tik viena ar dvi problemos. Kliūtis yra ir vietos lygiu vyraujanti atskirtis, per mažas vietos administracijų ir romų bendruomenių politinis sąmoningumas ir gebėjimai. Šios kliūtys gali būti šalinamos paskatomis arba teikiant reikiamą paramą ir profesionalias konsultacijas, įskaitant techninę pagalbą iš ES struktūrinių fondų. Komisija palankiai vertina NVO iniciatyvas, kuriomis remiamas gebėjimų ugdymas (pvz., Atviros visuomenės instituto iniciatyva „Kuo efektyvesnis romams skirtų ES lėšų naudojimas“). Be to, paaiškėjo, kad įgaliojimų suteikimas romams ir ypač romų moterų, kurios užtikrina ryšį tarp šeimos ir visuomenės, dalyvavimas sprendimų priėmimo procese yra svarbūs veiksniai bet kokios priemonės sėkmei užtikrinti.

Siekdama remti valstybes nares įgyvendinant akivaizdų poveikį vietos lygiu turinčią politiką, 2009 m. Komisija valstybėse narėse pradėjo rengti aukšto lygio dvišalius susitikimus, kuriuose Europos ir valstybių lygiu susitinka sprendimus priimantys politikai, aukščiausi administracijų ir suinteresuotųjų šalių vadovai ir romų bendruomenių atstovai. Šiuose susitikimuose nustatant konkrečius ir aiškius prioritetus formuojamas susitarimo dėl geresnio ES fondų naudojimo romų įtraukčiai pagrindas.

Komisija skatino rengti platesnio masto integruotas programas, kuriose derinami veiksmai pagal kelias veiklos programas, vykdomas remiant įvairių sektorių tarpusavio sąveikos skatinimo intervencijas, skirtas romų bendruomenių problemoms spręsti. Komisija palankiai vertina valstybių narių iniciatyvas, kad segregacijos šalinimo priemonės taptų būtina sąlyga finansavimui iš struktūrinių fondų gauti, ir laikosi nuomonės, kad tai visiškai atitinka reikalavimą vengti bet kokios diskriminacijos naudojant fondų lėšas[14].

Be to, Komisija skatina valstybes nares įtraukti romų bendruomenę į fondų lėšų naudojimo planavimo procesą, praktiškai įgyvendinant partnerystės principą, kad romai dalyvautų visuose proceso etapuose nuo programos projekto iki vertinimo ir kad romų pilietinėje visuomenėje ir vietos administracijose būtų skatinama ugdyti gebėjimus. Komisija taip pat skatina dėti pastangas, kad būtų paprastinamos paraiškų teikimo procedūros, o išankstinės išmokos laimėjusiems pareiškėjams būtų išmokamos sistemingiau.

3.1.2. Integruotas požiūris ir vieningos krypties laikymasis

Nors daugelio romų bendruomenių gyvenimo sąlygoms būdingos daugialypės, dėl tarpusavio sąveikos dar aštresnės problemos, per daug dažnai priemonės šioms problemoms spręsti yra nesusiję su bendra švietimo, užimtumo, visuomenės sveikatos ar miestų modernizavimo politika. Vis dar vyrauja tendencija visą dėmesį skirti vienodo pobūdžio problemų, tokių kaip romų užimtumo skatinimo ar romų gyvenviečių atnaujinimo, sprendimams, įgyvendinamiems vykdant trumpalaikius projektus ir programas, kurie nėra nuolatiniai.

Kaip 2008 m. pabrėžė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas[15], perspektyviausias būdas įtraukčiai užtikrinti – romų problemas įtraukti į visas susijusias Europos ir nacionalinės politikos sritis. Konkretus tokio požiūrio pavyzdys – bendras darbas sveikatos priežiūros skirtumų mažinimo srityje laikantis Socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties strategijos ir ES sveikatos strategijos[16]. Atsižvelgdama į Lisabonos strategiją 2009 m. Komisija ypač atkreipė dėmesį į romus. Remiantis valstybių narių nacionalinėmis reformų programomis išanalizuota ir į 2008–2009 m. bendrą užimtumo ataskaitą įtraukta su romų integracija į darbo rinką susijusi valstybių veikla ir politikos formavimas. Vieningos krypties laikymasis neužkerta kelio tam, kad būtų skatinama taikyti integruotus ir individualius metodus, kuriais būtų atsižvelgiama į konkrečią romų bendruomenių valstybėse narėse padėtį.

Besiplečiantys nacionalinių administracijų patirties, kaip vykdyti sėkmingas romams skirtas programas, mainai gali būti plėtojami valstybėms narėms dalyvaujant struktūrinių fondų lėšomis remiamame Europos socialinės įtraukties ir romų tinkle (EURoma). Akademinis romų studijų tinklas, kurį remia Komisija ir Europos Taryba, gerins duomenų, kuriais grindžiamos romams skirtos iniciatyvos, bazę ir stiprins sąsają su politika.

Struktūrinis valstybių narių bendradarbiavimas taikant atvirojo koordinavimo metodus yra ypač svarbus pagrindinėse – švietimo, užimtumo ir socialinės įtraukties – srityse, kad romų problemos būtų įtrauktos į nacionalinę politiką. Komisija gali formuoti šį procesą, skatindama patirties ir gerosios praktikos mainus.

Politinių priemonių veiksmingumo didinimas

Komisija:

- toliau rengs aukšto lygio dvišalius susitikimus valstybėse narėse ir stebės tolesnius pokyčius. Iki 2013 m. pabaigos Komisija įvertins šių vizitų rezultatus;

- skatins valstybes nares imtis veiksmų, kuriais būtų užtikrinama, kad iš struktūrinių fondų finansuojamomis intervencijomis būtų skatinamos lygios galimybės ir šalinama segregacija;

- skatins valstybes nares naudotis EURoma tinklu ir keistis geriausiąja patirtimi;

- rems romų studijų tinklą, kad mokslinių tyrimų ir politikos sąsaja būtų stipresnė;

- skatins valstybes nares rengti vertinimui tinkamas priemones ir metodus, kuriuos būtų privalu taikyti formuojant įrodymais pagrįstą romų įtraukties politiką, remiantis patirtimi, įgyta taip pat ir vertinant bandomąjį romų įtraukties projektą;

- labiau koordinuos ERPF, ESF ir EŽŪFKP veiklą[17], ypač regionų ir vietos lygiu naudojant fondų lėšas integruotam požiūriui būsto (tai atitinka pakeisto ERPF reglamento 7 str. 2 dalį) ir kitose srityse skatinti ir puoselėti;

- teiks informaciją ir techninę pagalbą valstybėms narėms, kad struktūrinių fondų ir Kaimo plėtros fondo lėšos būtų veiksmingai naudojamos socialinei ir ekonominei romų atskirčiai mažinti;

- kurdama naujos kartos Europos Sąjungos struktūrinius fondus ir programas, atsižvelgs į rezultatus, gautus įvertinus romams skirtas ES struktūrinių fondų intervencijas, bandomąjį romų įtraukties projektą, sėkmingų romų įtraukties projektų, programų ir politikos tyrimą;

- atsižvelgs į romų įtraukties problemą plėtodama ir įgyvendindama pavyzdinę iniciatyvą „Europos kovos su skurdu planas“, kurią Komisija pasiūlė kaip strategijos „Europa 2020“ dalį;

- ragins valstybes nares atkreipti dėmesį į romų problemas, teikiant ataskaitas apie nacionalinės politikos įgyvendinimą visose su romų įtrauktimi susijusiose srityse (pavyzdžiui, švietimo, užimtumo, socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties ir sveikatos srityse), taikant atvirojo koordinavimo metodą ir atsižvelgiant į strategiją „Europa 2020“. Komisija ypač daug dėmesio skirs romų užimtumo klausimui vykdydama 2010–2011 m. abipusio mokymosi programą;

- atsižvelgdama į ES plėtrą peržiūrės savo su romais susijusią politiką ir programas, kad toliau plėtotų ir stiprintų atitinkamą finansinę paramą, teikiamą pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (IPA).

3.2. Politikos nuoseklumas

Tikras pokytis gali įvykti tik veiksmingai įgyvendinant politiką. Veiksminga politika turi būti nuosekliai planuojama. Nuosekliam planavimui užtikrinti būtinas visų susijusių suinteresuotųjų šalių dalyvavimas, politinė parama ir reikalingų išteklių skyrimas iš atitinkamų sprendimų priėmimo sluoksnių. Šios aplinkybės ir spręstinų problemų analizė rodo, kad būtina ryžtingiau ir veiksmingiau koordinuoti ir sutelkti pastangas.

Europos romų įtraukties forumas yra bendradarbiavimo šioje srityje galimybė, o per forumą parengti bendri pagrindiniai romų įtraukties principai – bendros veiklos gairės. Šiais principais akcentuojama, kad romams skirtose programose ir politikoje būtina atsižvelgti į kitų visuomenės grupių narius, esančius panašioje socialinėje ir ekonominėje padėtyje[18]. Principais taip pat pabrėžiama, kad programose ir politikoje turi būti laikomasi nuoseklumo, kad būtų išvengta romams skirtų intervencijų ir platesnių politikos sričių iniciatyvų atskirties[19]. Galiausiai šiais principais ypač atkreiptas dėmesys į tai, kad reikia stiprinti atsakomybę, įtraukiant vietos valdžios institucijas, NVO ir romų bendruomenes.

Siekiant romų problemas nuosekliai įtraukti į visų susijusių sričių nacionalinę ir Europos politiką bei sutelkti nuoseklios romų įtraukties priemones, įgyvendinimo stebėsenai ir ateities politikos ir priemonių planavimui reikalingos didelės pastangos ir ištekliai. Į visus šio proceso etapus ir lygius būtina įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas ir ypač romų organizacijas.

Veiklos veiksmingumo didinimas

Komisija:

- rems Tarybai iš eilės pirmininkaujančias šalis, kad šis forumas būtų veiksmingesnis. Komisija teiks paramą kiekvienai pirmininkaujančiai šaliai rengiant forumo susitikimą;

- rems pirmininkaujančias šalis organizuojant būsimus romų aukščiausio lygio susitikimus;

- rengdama, įgyvendindama ir vertindama su romų įtrauktimi susijusias politikos sritis, taikys bendrus pagrindinius romų įtraukties principus;

- ieškos veiksmingiausių būdų savo vidaus procedūrose užtikrinti, kad romų klausimai būtų nuosekliai įtraukiami į visų susijusių sričių politiką;

- sudarys sąlygas romams patiems daryti įtaką politiniams procesams, įskaitant bendrą operacijų, kurias vykdo romams atstovaujantis Europos masto tinklas, finansavimą.

4. PAVYZDINIų STRATEGIJų RENGIMAS

Europos Sąjungoje sukaupiama vis daugiau patirties, kokios politinės intervencijos yra veiksmingos, o kokios – ne. Tačiau visuomeninės politikos formuotojams šios žinios vis dar nėra lengvai prieinamos ir aiškios. Be to, žinios pateikiamos taip, kad įvairiose situacijose jomis negalima iš karto pasinaudoti. 27 šalių Europos Sąjungoje, šalyse kandidatėse ir galimose šalyse kandidatėse romų bendruomenės nėra vienalytės grupės. Todėl dėl šio įvairialypiškumo vienoda strategija neįmanoma: reikalingi įvairūs metodai, kuriuos taikant būtų atsižvelgiama į geografinę, ekonominę, socialinę, kultūrinę ir teisinę padėtį.

Nors kiekviena situacija yra ypatinga, galima apibrėžti keturis pagrindinius romų bendruomenių tipus:

- romų bendruomenės, gyvenančios prasčiausiuose, labai tankiai apgyvendintuose miestų ir priemiesčių rajonuose, dažnai netoli kitų etninių mažumų ir socialiai nuskriaustų visuomenės daugumos narių;

- romų bendruomenės, gyvenančios prasčiausiose miestelių ir kaimų dalyse kaimo vietovėse ir atskirtose kaimo gyvenvietėse, izoliuotose nuo daugumos miestų ir kaimų;

- mobilios romų bendruomenės, turinčios vienos šalies arba kitos ES šalies pilietybę;

- mobilios ir sėslios romų bendruomenės, kurių nariai yra trečiosios šalies gyventojai, pabėgėliai, pilietybės neturintys bendruomenės nariai arba prieglobsčio prašytojai.

Daugelyje valstybių narių yra kelių ar net visų šių tipų bendruomenių (nors mobilių bendruomenių dažniausiai būna sąlyginai mažiau nei sėslių). Įvairiose romų bendruomenėse moterims ir vaikams gresia ypač daug pavojų.

Svarbiausi socialiniai ir ekonominiai klausimai, tokie kaip galimybė patekti į darbo rinką ir savarankiško darbo galimybės, galimybė gauti vienodos kokybės išsilavinimą, būstą ir sveikatos priežiūros paslaugas, yra gyvybiškai svarbūs, siekiant užtikrinti visų romų (kaip ir visų kitų žmonių) įtrauktį. Vis dėlto kai kurie dalykai, pavyzdžiui, žemės nuosavybę įrodančių dokumentų ar asmens tapatybės dokumentų neturėjimas, yra būdingesni tik kai kurių tipų bendruomenėms.

Be to, vykdant visuomeninės politikos intervencijas, reikia atsižvelgti į miesto ar kaimo vietovių, kuriose gyvena bendruomenės, aplinką ir bendruomenių narių teisinį statusą. Pavyzdžiui, siekiant pagerinti galimybes romų vaikams mokytis paprastose (ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros) mokyklose, vienu atveju gali reikėti skirti papildomų išteklių atskiroms mokykloms, o kitais atvejais – keisti priėmimo į mokyklas tvarką, mokyklų aptarnaujamų rajonų teritoriją, viešojo transporto paslaugų teikimą, išduoti asmens tapatybės dokumentus tėvams ar pasitelkti tarpkultūrinių tarpininkų.

Todėl Komisija ketina padėti politikos formuotojams parengdama pavyzdinių strategijų rinkinį. Remiantis geriausiąja patirtimi kiekvienoje pavyzdinėje strategijoje turėtų būti atsižvelgiama į pagrindinių romų bendruomenių tipų, įskaitant ypač pažeidžiamus šių bendruomenių pogrupius, reikmes, šiuose modeliuose turėtų būti pasiūlytos tinkamiausios viešosios politikos interesus atitinkančios intervencijos. Kiekvienoje pavyzdinėje strategijoje turėtų būti nurodyti pagrindiniai veikėjai bei teisinės ir finansinės priemonės, reikalingos vietos, regiono ar valstybės integracijos planui įgyvendinti, ir pateikti galimų intervencijų metmenys, kad būtų gerinamos romų galimybės gauti išsilavinimą, darbą, sveikatos priežiūros paslaugas ir būstą. Pavyzdinės strategijos turėtų būti papildytos iniciatyvų, skirtų kovoti su diskriminavimu, taikyti lyčių lygybės principus ir užtikrinti ypač pažeidžiamų pogrupių apsaugą, sąrašu. Turėtų būti parengtos gairės, kaip vykdyti įgyvendinimo stebėseną ir kaip įvairių kategorijų suinteresuotosioms šalims pranešti apie pažangą.

Šių pavyzdinių strategijų taikymas neturėtų būti privalomas, tačiau valstybėms narėms formuojant savo romų įtraukties politiką, jos turėtų būti skatinamos atsižvelgti į vieną ar kelias pavyzdines strategijas. Komisija turėtų aptarti su valstybėmis narėmis, kaip šių pavyzdinių strategijų įgyvendinimas ir stebėsena galėtų būti įtraukti į esamus atvirojo koordinavimo metodus ir „Europos kovos su skurdu plano“ įgyvendinimą ir galėtų būti remiami pagal ES finansines priemones.

Komisija parengs šias pavyzdines strategijas pasitelkusi vidaus ir išorės ekspertus ir susijusių forumų, ypač Europos romų įtraukties forumo, dalyvius.

5. IšVADA

Siekdama remti geresnę socialinę ir ekonominę romų integraciją, Europos Sąjunga turi remtis labai sutelktomis ES institucijų, valstybių narių, tarptautinių organizacijų ir pilietinės visuomenės pastangomis.

Įvairių turimų priemonių veiksmingumą siekiant romų bendruomenių įtraukties galima padidinti glaudžiau bendradarbiaujant nacionaliniams, Europos ir tarptautiniams veikėjams. Europos romų įtraukties forumas ir bendri pagrindiniai principai yra tvirtas tokio bendradarbiavimo pagrindas.

Laikantis šių principų romų klausimai turėtų būti sistemingai ir nuosekliai įtraukiami į visų Europos ir atskirų valstybių susijusių sričių politiką. Politika, kuria sudaromos sąlygos išlaikyti ir skatinti romų bendruomenių atskirtį arba pagal kurią būsto, švietimo ir kitų paslaugų romams teikimo tvarka yra kitokia, turėtų būti nebevykdoma. Tačiau tai neužkerta kelio vykdyti tikslines ar teigiamą poveikį turinčias priemones, leidžiamas pagal atitinkamus ES teisės aktus.

Konkretus Komisijos valdymo kadencijos vidurio (2010–2012 m.) uždavinys – remtis patirtimi, sukaupta vertinant atskirų valstybių ir Europos lygio priemonių ir politikos poveikį. Be nurodytų įsipareigojimų, Komisija sieks įvykdyti šią užduotį visų pirma parengdama romų socialinės ir ekonominės integracijos pavyzdinių strategijų rinkinį ir, antra, užtikrindama, kad būtų parengtos strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo priemonės, o naujo finansavimo laikotarpio programose būtų numatyti konkretūs įvairių tipų romų bendruomenių problemų sprendimai.

[1] Pagal Komunikatą „Nediskriminavimas ir lygios galimybės: atnaujintas įsipareigojimas“, COM(2008)420.

[2] Europos Vadovų Tarybos: Tarybos dokumentai 16616/1/07 ir 11018/1/08 REV1; Bendrųjų reikalų taryba: Tarybos dokumentas 15976/1/08 REV 1, Užimtumo, socialinių reikalų, sveikatos ir vartotojų reikalų taryba: Tarybos dokumentai 9721/2/09 REV2 ir 10394/09.

[3] Tarybos dokumentas 16771/09.

[4] SEC(2010).

[5] Tarybos dokumentas 10394/09, priedas.

[6] Europos socialinis fondas (ESF) ir Europos regioninės plėtros fondas (ERPF).

[7] SEC(2008)2172.

[8] SEC (2010) ….

[9] ESBO sprendimas Nr. 3/30, Veiksmų planas dėl romų ir sintų padėties gerinimo ESBO erdvėje (MC.DEC/3/03).

[10] Visų pirma, Ministrų komiteto rekomendacijos 2006/10 (sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas); 2005/4 (būsto sąlygos); 2004/14 (klajoklių judėjimas ir stovyklavietės); 2001/17 (ekonomikos ir užimtumo padėtis); 2000/4 (romų ir čigonų vaikų švietimas); 1983/1 (neturintys pilietybės klajokliai ir nenustatytos tautybės klajokliai); 1975/13 (klajoklių socialinė padėtis).

[11] http://www.romadecade.org/decade_action_plans .

[12] Neformalią kontaktinę grupę kartu sudaro Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir Europos taryba. Grupę sudaro ES institucijų, tarptautinių organizacijų ir daugiašalių (JT organizacijų, Pasaulio banko, ESBO, „Romų įtraukties dešimtmečio 2005–2015 m.“) iniciatyvų, valstybių narių (kurioms atstovauja ankstesnės, dabartinės ir būsimos pirmininkaujančių valstybių) atstovai ir pilietinės visuomenės atstovai. Neformali kontaktinė grupė – forumas, kuriame dalijamasi informacija apie dalyvaujančių organizacijų kompetencijos srityse vykdomą veiklą.

[13] Specializuotoje spausdintinėje, garso ir vaizdo medžiagoje Komisijos perteikiama pagrindinė mintis –„Romai Europoje. Remti įtrauktį naudinga visiems“.

[14] Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 16 straipsnis.

[15] Tiriamoji nuomonė „Etninių mažumų (romų) integracija“, SOC(263), EESC 1207/2008, 5.3 dalis.

[16] Komunikatas „Solidarumas sveikatos srityje. Sveikatos priežiūros skirtumų mažinimas ES“, COM(2009)567.

[17] ES struktūrinių fondų bendrojo reglamento 9 str.

[18] Tarybos dokumentas 10394/09, priedas, ypač 2 bendras pagrindinis principas.

[19] Tarybos dokumentas 10394/09, priedas, ypač 4 bendras pagrindinis principas.