EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32014L0112

2014 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 2014/112/ES, kuria įgyvendinamas Europos baržų sąjungos (EBS), Europos laivavedžių organizacijos (ELO) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) sudarytas Europos susitarimas dėl tam tikrų vežimo vidaus vandens keliais sektoriaus darbo laiko organizavimo aspektų Tekstas svarbus EEE

OJ L 367, 23.12.2014, p. 86–95 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2014/112/oj

23.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 367/86


TARYBOS DIREKTYVA 2014/112/ES

2014 m. gruodžio 19 d.

kuria įgyvendinamas Europos baržų sąjungos (EBS), Europos laivavedžių organizacijos (ELO) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) sudarytas Europos susitarimas dėl tam tikrų vežimo vidaus vandens keliais sektoriaus darbo laiko organizavimo aspektų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 155 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

administracija ir darbuotojai (toliau – socialiniai partneriai) gali, laikydamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 155 straipsnio 2 dalies, kartu prašyti, kad Sąjungos lygmeniu jų sudaryti susitarimai dėl tų reikalų, kuriems taikomas SESV 153 straipsnis, būtų įgyvendinami remiantis Komisijos pasiūlymu priimtu Tarybos sprendimu;

(2)

2007 m. gruodžio 10 d. laišku Europos baržų sąjunga (toliau – EBS), Europos laivavedžių organizacija (toliau – ELO) ir Europos transporto darbuotojų federacija (toliau – ETF) pranešė Komisijai apie savo pageidavimą pradėti derybas pagal SESV 155 straipsnio 1 dalį siekiant Sąjungos lygmeniu sudaryti susitarimą;

(3)

2012 m. vasario 15 d. EBS, ELO ir ETF sudarė Europos susitarimą dėl tam tikrų vežimo vidaus vandens keliais sektoriaus darbo laiko organizavimo aspektų (toliau – Susitarimas);

(4)

į Susitarimą įtrauktas bendras prašymas, kad Susitarimas būtų įgyvendintas remiantis Komisijos pasiūlymu priimtu Tarybos sprendimu pagal SESV 155 straipsnio 2 dalį;

(5)

tinkama Susitarimo įgyvendinimo priemonė yra direktyva;

(6)

Komisija informavo Europos Parlamentą apie savo pasiūlymą;

(7)

remdamasi 1998 m. gegužės 20 d. Komunikatu dėl socialinio dialogo derinimo ir skatinimo Bendrijos lygmeniu, Komisija parengė pasiūlymą dėl direktyvos atsižvelgdama į Susitarimą pasirašiusiųjų šalių atstovaujamąjį statusą ir į kiekvienos Susitarimo dalies teisėtumą;

(8)

siekiant prisidėti prie nuoseklios teisinės sistemos, susijusios su darbo laiko organizavimu, įgyvendinant šią direktyvą turėtų būti atsižvelgiama į galiojančius Sąjungos teisės aktus, o atsižvelgiant į Susitarimo turinį – ypač į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/88/EB (1). Toje direktyvoje nustatyti būtiniausi sveikatos ir saugos reikalavimai, susiję su darbo laiko, įskaitant vežimo vidaus vandens keliais sektoriaus darbuotojų darbo laiką, organizavimu;

(9)

valstybės narės turėtų turėti galimybę pavesti socialiniams partneriams (jų bendru prašymu) įgyvendinti šią direktyvą, jei jos imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios direktyvos tikslai gali būti pasiekti;

(10)

Direktyvos 2003/88/EB 14 straipsnio tikslais šioje direktyvoje ir jos priede pateiktame Susitarime nustatyti konkretesni nei toje direktyvoje reikalavimai dėl vežimo vidaus vandens keliais sektoriaus mobiliųjų darbuotojų darbo laiko organizavimo;

(11)

ši direktyva turėtų būti taikoma nedarant poveikio bet kuriems Sąjungos teisės aktams, kurie yra konkretesni arba kuriais užtikrinamas aukštesnis vežimo vidaus vandens keliais sektoriaus mobiliųjų darbuotojų apsaugos lygis;

(12)

šia direktyva neturėtų būti naudojamasi siekiant pateisinti darbuotojų bendro apsaugos lygio sumažinimą srityse, kurioms taikomas Susitarimas;

(13)

šioje direktyvoje ir jos priede pateiktame Susitarime nustatomi būtiniausi standartai. Valstybės narės ir socialiniai partneriai turėtų galėti toliau taikyti ar įdiegti palankesnes nuostatas;

(14)

šioje direktyvoje laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač jos 31 straipsnyje, pripažintų pagrindinių teisių ir principų;

(15)

kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. apsaugoti daugiausia tarpvalstybinio sektoriaus darbuotojų sveikatą ir užtikrinti jų saugą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(16)

įgyvendinat Susitarimą padedama siekti SESV 151 straipsnyje numatytų tikslų;

(17)

remiantis nusistovėjusi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika (2), tai, kad valstybėje narėje dar nėra vykdoma direktyvoje nurodyta veikla, negali atleisti tos valstybės narės nuo pareigos priimti įstatymus ir kitus teisės aktus, kad būtų užtikrintas tinkamas visų direktyvos nuostatų perkėlimas. Tiek teisinio tikrumo principas, tiek būtinybė užtikrinti visišką direktyvų taikymą teisiškai, o ne tik faktiškai, reikalauja, kad visos valstybės narės atitinkamos direktyvos taisykles perkeltų pagal aiškią, tikslią ir skaidrią sistemą, kurioje numatomos privalomos teisės nuostatos. Tokia pareiga valstybėms narėms taikoma siekiant numatyti bet kokius jose esamos padėties pokyčius atitinkamu momentu ir siekiant užtikrinti, kad visi Bendrijos teisės subjektai, be kita ko, tose valstybėse narėse, kuriose konkreti direktyvoje nurodyta veikla nevykdoma, galėtų aiškiai ir tiksliai žinoti, kokios yra jų teisės ir pareigos visomis aplinkybėmis. Remiantis teismo praktika, tai neprivaloma tik tais atvejais, kai direktyvos perkėlimas yra netikslingas dėl geografinių priežasčių. Tokiais atvejais valstybės narės turėtų apie tai informuoti Komisiją;

(18)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. Bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (3) valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Šia direktyva įgyvendinamas 2012 m. vasario 15 d. Europos baržų sąjungos (EBS), Europos laivavedžių organizacijos (ELO) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) sudarytas Europos susitarimas dėl tam tikrų vežimo vidaus vandens keliais sektoriaus darbo laiko organizavimo aspektų, išdėstytas jos priede.

2 straipsnis

1.   Valstybės narės gali toliau taikyti arba įdiegti palankesnes nuostatas, nei nustatytos šioje direktyvoje.

2.   Šios direktyvos įgyvendinimu jokiu būdu nesuteikiama pakankamo pagrindo pateisinti darbuotojų bendro apsaugos lygio sumažinimą srityse, kurioms taikoma ši direktyva. Tai nedaro poveikio valstybių narių ir socialinių partnerių teisėms, atsižvelgiant į kintančias aplinkybes, nustatyti kitokias, nei galiojusios priimant šią direktyvą, teisėkūros, reguliavimo ar sutartines priemones, su sąlyga, kad bus laikomasi šioje direktyvoje nustatytų būtiniausių reikalavimų.

3.   Taikant ir aiškinant šią direktyvą nedaroma poveikio jokioms Sąjungos ar nacionalinėms nuostatoms, papročiams ar praktikai, pagal kuriuos atitinkamiems darbuotojams numatomos palankesnės sąlygos.

3 straipsnis

Valstybės narės nustato sankcijas, taikytinas pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalinės teisės nuostatas. Sankcijos yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

4 straipsnis

1.   Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 2016 m. gruodžio 31 d. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

5 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

6 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2014 m. gruodžio 19 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

S. GOZI


(1)  2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (OL L 299, 2003 11 18, p. 9).

(2)  Žr., inter alia, 2010 m. sausio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimą Komisija prieš Čekijos Respubliką, C-343/08, [2010], Rink. p. I-275.

(3)  OL C 369, 2011 12 17, p. 14.


PRIEDAS

Europos susitarimas dėl tam tikrų vežimo vidaus vandens keliais sektoriaus darbo laiko organizavimo aspektų

Kadangi:

(1)

Direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų nustatyti bendrieji būtiniausi standartai, kurie, išskyrus 20 straipsnio 1 dalyje nurodytas sritis (dienos poilsis, pertraukos, savaitės poilsis, naktinio darbo trukmė), taip pat taikomi darbo laiko organizavimui vežimo vidaus vandens keliais sektoriuje. Vis dėlto, kadangi tuose reikalavimuose nepakankamai atsižvelgiama į ypatingas vežimo vidaus vandens keliais sektoriaus darbuotojų darbo ir gyvenimo sąlygas, reikalingos konkretesnės taisyklės pagal Direktyvos 2003/88/EB 14 straipsnį.

(2)

Šiomis konkretesnėmis taisyklėmis turėtų būti užtikrinama vežimo vidaus vandens keliais sektoriaus darbuotojų aukšto lygio sveikatos apsauga ir sauga.

(3)

Vežimas vidaus vandens keliais yra tarptautinė vežimo forma, kuriai visų pirma būdinga tarpvalstybinė veikla Europos vežimo vidaus vandens keliais tinkle. Todėl Europos vežimo vidaus vandens keliais sektoriuje reikėtų siekti šio sektoriaus darbo rinkoje sudaryti vienodas pagrindines sąlygas ir užkirsti kelią nesąžiningai konkurencijai, atsirandančiai dėl skirtingų teisės aktais nustatytų darbo laiko organizavimo struktūrų.

(4)

Suvokdama transporto sektoriaus svarbą ekonominiam konkurencingumui, Europos Sąjunga siekia skatinti naudotis tų rūšių transportu, kuris naudoja mažiau energijos, yra palankesnis aplinkai arba saugesnis (1). Vežimo vidaus vandens keliais sektorius yra aplinkai palanki vežimo rūšis, turinti pajėgumų pasiekti, kad Europos keliais ir geležinkeliais būtų vežama gerokai mažiau krovinių.

(5)

Darbas sektoriuje organizuojamas nevienodai. Laivuose dirbančių darbuotojų skaičius ir darbo laikas skiriasi atsižvelgiant į darbo organizavimo būdą, atitinkamas įmones, veiklos geografinę vietovę, kelionės trukmę ir plaukiojančiosios priemonės dydį. Kai kurie laivai plaukioja nuolat, t. y. 24 valandas per parą, o įgula dirba pamainomis. Tačiau vidutinio dydžio įmonės paprastai savo laivus eksploatuoja 14 valandų per parą, penkias ar šešias dienas per savaitę. Vežimo vidaus vandens keliais sektoriuje laive dirbančio darbuotojo darbo laikas neatitinka plaukiojančiosios priemonės eksploatavimo laiko.

(6)

Vienas iš vežimo vidaus vandens keliais sektoriaus ypatumų – darbuotojai laive gali ne tik dirbti, bet ir nakvoti ar gyventi. Todėl darbuotojai dažnai leidžia poilsio laiką laive. Daugelis vežimo vidaus vandens keliais sektoriaus darbuotojų, ypač tie, kurie yra toli nuo namų, laive dirba kelias dienas paeiliui, kad sutaupytų kelionės laiko ir vėliau galėtų kelias dienas praleisti namie arba kitoje pasirinktoje vietoje. Pavyzdžiui, pagal modelį 1:1 dirbantis darbuotojas turi tiek pat poilsio ir darbo dienų. Todėl toks darbuotojas gali laive dirbti daugiau darbo dienų paeiliui ir gauti atitinkamai daugiau poilsio dienų, nei sausumoje dirbantis darbuotojas.

(7)

Paprastai nemažą vežimo vidaus vandens keliais sektoriaus darbuotojų vidutinio darbo laiko dalį sudaro budėjimo laikas (pvz., nenumatytai laukiama šliuzuose arba pakraunant ar iškraunant plaukiojančiąją priemonę), o tai gali vykti ir naktį. Todėl nurodytas ilgiausias dienos ir savaitės darbo laikas gali būti ilgesnis, nei nustatytasis Direktyvoje 2003/88/EB.

(8)

Taip pat reikia pripažinti, kad darbo krūviui vežimo vidaus vandens keliais sektoriuje įtakos turi keli veiksniai, pvz., triukšmas, vibracija ir darbo laiko organizavimas. Nepadarant poveikio 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvos 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (2) nuostatoms ir atsižvelgiant į ypatingas darbo sąlygas šiame sektoriuje, darbuotojams apsaugoti numatomas kasmetinis jų sveikatos patikrinimas.

(9)

Reikėtų atsižvelgti į papildomus reikalavimus naktinėje pamainoje dirbantiems įgulos nariams ir nustatyti didžiausią leidžiamą naktinio darbo valandų skaičių bei atitinkamai organizuoti darbą.

(10)

Vežimo vidaus vandens keliais sektoriuje dirba ne tik darbuotojai, bet ir savarankiškai dirbantys asmenys (3). Savarankiškai dirbančių asmenų statusas nustatomas pagal taikomą nacionalinę teisę.

(11)

Darbo ir gyvenimo sąlygos keleiviniuose laivuose skiriasi nuo kituose vežimo vidaus vandens keliais pasektoriuose dirbančių darbuotojų darbo ir gyvenimo sąlygų, todėl įdiegiamos specialios nuostatos. Dėl kitokios šio Europos vežimo vidaus vandens keliais pasektorio socialinės aplinkos, skirtingos darbinės veiklos ir sezoniškumo darbas jame organizuojamas kitaip.

Atsižvelgdamos į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 154 straipsnį ir 155 straipsnio 2 dalį, pasirašiusiosios šalys kartu prašo įgyvendinti šį ES lygmeniu sudarytą susitarimą remiantis Komisijos pasiūlymu priimtu Tarybos sprendimu. Pasirašiusiosios šalys susitarė:

1 dalis

Taikymo sritis

1.

Šis susitarimas taikomas judiesiems darbuotojams, valstybės narės teritorijoje plaukiojančioje komercinio vežimo vidaus vandens keliais sektoriaus plaukiojančiojoje priemonėje dirbantiems kaip navigacijos darbuotojai (įgulos nariai) arba atliekantiems kitas funkcijas (laive dirbantis personalas).

2.

Vidaus vandens kelių vežėjai pagal šį susitarimą darbuotojais nelaikomi, net jei savo įmonėje turi darbuotojo statusą.

3.

Šis susitarimas nedaro poveikio nacionalinėms ar tarptautinėms saugios laivybos nuostatoms, kurios yra taikomos judiesiems darbuotojams ir 1 dalies 2 punkte nurodytiems asmenims.

4.

Jei šio susitarimo nuostatos dėl judžiųjų darbuotojų poilsio laiko skiriasi nuo nacionalinių ar tarptautinių saugios laivybos nuostatų, pirmumas teikiamas toms nuostatoms, kuriomis užtikrinama aukštesnio lygio darbuotojų sveikatos apsauga ir sauga.

5.

Judiesiems darbuotojams, kurie dirba valstybės narės teritorijoje plaukiojančioje ne komercinio vežimo vidaus vandens keliais sektoriaus plaukiojančiojoje priemonėje ir kurių darbo sąlygos reglamentuojamos kolektyvinėmis derybomis ir darbdavių bei darbuotojų organizacijų sudarytomis sutartimis dėl darbo užmokesčio, šis susitarimas gali būti taikomas pasikonsultavus su tomis darbdavių ir darbuotojų organizacijomis ir gavus jų sutikimą, jei šio susitarimo nuostatos yra palankesnės darbuotojams.

2 dalis

Apibrėžtys

Šiame susitarime vartojamų terminų apibrėžtys:

a)   plaukiojančioji priemonė– laivas arba plūduriuojantis įrenginys;

b)   keleivinis laivas– vienadienių reisų laivas arba laivas su kajutėmis, pastatytas ir įrengtas vežti daugiau nei 12 keleivių;

c)   darbo laikas– laikas, kuriuo darbuotojas darbdavio ar jo atstovo pavedimu turi dirbti plaukiojančiojoje priemonėje ar ją aptarnauti arba turi būti pasirengęs atlikti darbą (budėjimo laikas);

d)   poilsio laikas– laikas, kuris nėra darbo laikas. Šis terminas apima poilsio laiką plaukiančioje arba stovinčioje plaukiojančiojoje priemonėje ir sausumoje. Trumpos pertraukos (iki 15 min.) į poilsio laiką neįskaitomos;

e)   poilsio diena– nepertraukiamas 24 valandų poilsio laikas, kurį darbuotojas praleidžia pasirinktoje vietoje;

f)   vidaus vandens kelių vežėjas– asmuo, vežimo vidaus vandens keliais sektoriuje savo naudai komerciniais tikslais eksploatuojantis laivus;

g)   darbo grafikas– darbdavio darbuotojui iš anksto nustatytas darbo ir poilsio dienų planas;

h)   naktis– laikas nuo 23:00 iki 06:00 val.;

i)   naktinės pamainos darbuotojas

aa)

darbuotojas, paprastai naktį dirbantis bent tris savo kasdienio darbo laiko valandas;

bb)

darbuotojas, tikriausiai naktį dirbsiantis tam tikrą savo metinio darbo laiko dalį, kuri atitinkamos valstybės narės nuožiūra nustatoma:

aaa)

nacionalinės teisės aktais, pasikonsultavus su abiem sektoriaus šalimis,

arba

bbb)

kolektyvinėmis sutartimis arba abiejų sektoriaus šalių nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu sudarytais susitarimais;

j)   pamainininkas– darbuotojas, kurio darbo grafikas yra pamaininio darbo dalis;

k)   laive dirbantis personalas– apibrėžiamas pagal Direktyvos 2006/87/EB II priedo 1.01 straipsnio 103 sąvoką (4);

l)   judusis darbuotojas– darbuotojas, kurį įmonė, teikianti keleivių ar prekių vežimo vidaus vandens keliais paslaugas, samdo keliaujančio personalo nariu; „darbuotojo“ sąvoka šiame susitarime suprantama atitinkamai;

m)   sezonas– ne ilgesnis kaip devynių paeiliui einančių mėnesių laikotarpis per metus, kuriuo vykdoma veikla dėl išorinių aplinkybių, pvz., oro sąlygų arba turistų gausos, yra susijusi su tam tikrais metų laikais.

3 dalis

Darbo laikas ir atskaitos laikotarpis

1.

Nedarant poveikio 4 dalies nuostatoms, standartinis darbo laikas grindžiamas aštuonių valandų darbo diena.

2.

Darbo laikas gali būti pailgintas pagal 4 dalį, jei per 12 mėnesių (atskaitos laikotarpį) neviršijamas 48 valandų savaitės vidurkis.

3.

Ilgiausias darbo laikas atskaitos laikotarpiu yra 2 304 valandos (skaičiavimo pagrindas: iš 52 savaičių atimamos mažiausiai keturios atostogų savaitės ir rezultatas padauginamas iš 48 valandų). Skaičiuojant vidurkį mokamų kasmetinių atostogų laikas ir laikinojo nedarbingumo atostogų laikas neįskaitomas arba nedaro įtakos. Taip pat atskaitomas dėl valstybinių švenčių darbuotojams priklausantis poilsio laikas.

4.

Jei darbo santykių trukmė yra trumpesnė nei atskaitos laikotarpis, ilgiausias leidžiamas darbo laikas apskaičiuojamas pro rata.

4 dalis

Dienos ir savaitės darbo laikas

1.

Darbo laikas negali būti ilgesnis nei:

a)

14 valandų per parą ir

b)

84 valandos per septynių dienų laikotarpį.

2.

Jei darbo grafike darbo dienų numatyta daugiau nei poilsio dienų, vidutinis savaitės darbo laikas keturių mėnesių laikotarpiu negali būti ilgesnis nei 72 valandos.

5 dalis

Darbo ir poilsio dienos

1.

Dirbti galima ne daugiau kaip 31 dieną paeiliui.

2.

Jei darbo grafike darbo dienų numatyta ne daugiau nei poilsio dienų, iškart po paeiliui dirbtų darbo dienų suteikiama tiek pat paeiliui einančių poilsio dienų. Leidžiama taikyti iškart suteiktinų paeiliui einančių poilsio dienų skaičiavimo išimtis, jeigu:

a)

dirbta ne ilgiau kaip 31 darbo dieną paeiliui;

b)

iškart po paeiliui dirbtų darbo dienų suteikiamas 3 dalies a, b arba c punkte nurodytas mažiausias skaičius paeiliui einančių poilsio dienų;

c)

už didesnį skaičių darbo dienų arba už darbo dienų sukeitimo laikotarpį kompensuojama per atskaitos laikotarpį.

3.

Jei darbo grafike darbo dienų numatyta daugiau nei poilsio dienų, iškart po paeiliui dirbtų darbo dienų paeiliui einančių poilsio dienų suteikiama mažiausiai:

a)

1–10 darbo diena paeiliui: po 0,2 poilsio dienos už kiekvieną paeiliui dirbtą darbo dieną (pvz., 10 paeiliui dirbtų darbo dienų = 2 poilsio dienos);

b)

11–20 darbo diena paeiliui: po 0,3 poilsio dienos už kiekvieną paeiliui dirbtą darbo dieną (pvz., 20 paeiliui dirbtų darbo dienų = 5 poilsio dienos);

c)

21–31 darbo diena paeiliui: po 0,4 poilsio dienos už kiekvieną paeiliui dirbtą darbo dieną (pvz., 31 paeiliui dirbta darbo diena = 9,4 poilsio dienos).

Pagal šį skaičiavimą poilsio dienos dalis pridedama prie mažiausio paeiliui einančių poilsio dienų skaičiaus ir suteikiama tik kaip visa diena.

6 dalis

Sezoninis darbas keleiviniuose laivuose

Nepaisant šio susitarimo 4 ir 5 dalių nuostatų, toliau pateikiamos nuostatos gali būti taikomos visiems darbuotojams, dirbantiems keleiviniame laive sezono metu.

1.

Darbo laikas negali būti ilgesnis nei:

a)

12 valandų per parą ir

b)

72 valandos per septynių dienų laikotarpį.

2.

Už vieną darbo dieną darbuotojui suteikiama 0,2 poilsio dienos. Kiekvienu 31 dienos laikotarpiu darbuotojui faktiškai suteikiamos bent dvi poilsio dienos. Likusios poilsio dienos suteikiamos pagal susitarimą.

3.

Atsižvelgiant į pirmesnį punktą ir į 3 dalies 4 punktą, poilsio dienos suteikiamos ir 48 valandų vidutinio darbo laiko reikalavimo pagal 3 dalį laikomasi remiantis kolektyvinėmis sutartimis ar abiejų sektoriaus šalių susitarimais, arba, jei jų nėra, – nacionalinės teisės aktais.

7 dalis

Poilsio laikas

Darbuotojams suteikiamas reguliarus, pakankamai ilgas ir nepertraukiamas poilsio laikas, kurio trukmė nurodoma laiko vienetais, siekiant užtikrinti, kad dėl nuovargio ar netolygių darbo modelių trumpuoju ar ilgesniu laikotarpiu darbuotojai nesusižeistų patys, nesužalotų savo bendradarbių ar kitų asmenų ir nepakenktų savo sveikatai.

Poilsio laikas negali būti trumpesnis nei:

a)

10 valandų per parą, iš kurių bent šešios valandos yra nepertraukiamo poilsio, ir

b)

84 valandos per septynių dienų laikotarpį.

8 dalis

Pertraukos

Jei darbuotojo dienos darbo laikas yra ilgesnis nei šešios valandos, jis turi teisę padaryti poilsio pertrauką; išsamesnės tokios pertraukos sąlygos, įskaitant trukmę ir suteikimo sąlygas, nustatomos kolektyvinėse sutartyse ar abiejų sektoriaus šalių susitarimuose arba, jei jų nėra, – nacionalinės teisės aktais.

9 dalis

Ilgiausias darbo laikas naktį

Remiantis septynių valandų nakties trukme, ilgiausias savaitės darbo laikas naktį yra 42 valandos per septynių dienų laikotarpį.

10 dalis

Kasmetinės atostogos

1.

Kiekvienas darbuotojas turi teisę į bent keturių savaičių mokamas kasmetines atostogas arba, jei dirba trumpiau nei vienus metus, į atitinkamą jų dalį pagal nacionalinės teisės aktais ir (arba) remiantis nacionaline praktika nustatytas teisės į tokias atostogas ir jų suteikimo sąlygas.

2.

Trumpiausio mokamų kasmetinių atostogų laiko negalima pakeisti kompensacija, nebent nutraukiami darbo santykiai.

11 dalis

Nepilnamečių apsauga

1.

Jaunesniems nei 18 metų darbuotojams taikomos Direktyvos 94/33/EB dėl dirbančio jaunimo apsaugos (5) nuostatos.

2.

Išimties tvarka valstybės narės, remdamosi teisės ar norminių aktų nuostatomis, gali leisti vyresniems nei 16 metų jaunuoliams, kuriems pagal nacionalinę teisę dieninis mokslas jau nėra privalomas, dirbti tokiu metu, kuriuo pagal Direktyvą 94/33/EB naktinis darbas yra draudžiamas, jei to reikia pripažintos mokymo programos tikslui pasiekti ir jei tiems jaunuoliams bus suteiktas atitinkamas kompensuojamasis poilsio laikas ir nekyla abejonių dėl Direktyvos 94/33/EB 1 straipsnyje nustatytų tikslų įgyvendinimo.

12 dalis

Patikrinimai

1.

Registruojamas kiekvieno darbuotojo dienos darbo ir poilsio laikas, kad būtų galima patikrinti, kaip laikomasi 3, 4, 5, 6, 7, 9, 10, 11 ir 13 dalių nuostatų.

2.

Tie įrašai laive saugomi bent iki atskaitos laikotarpio pabaigos.

3.

Atitinkamais laiko tarpais (ne vėliau kaip iki kito mėnesio pabaigos) darbdavys arba jo atstovas ir darbuotojas kartu patikrina ir patvirtina tuos įrašus.

4.

Įrašuose pateikiama ši būtiniausia informacija:

a)

laivo pavadinimas,

b)

darbuotojo vardas ir pavardė,

c)

atsakingo laivavedžio vardas ir pavardė,

d)

data,

e)

darbo ar poilsio diena,

f)

dienos darbo ar poilsio laiko pradžia ir pabaiga.

5.

Darbuotojams įteikiama su jais susijusių patvirtintų įrašų kopija. Darbuotojai šias kopijas saugo vienus metus.

13 dalis

Avarinės situacijos

1.

Laivavedys arba jo atstovas turi teisę reikalauti, kad darbuotojas dirbtų papildomų valandų, kiek yra būtina plaukiojančiosios priemonės, laive esančių asmenų ar krovinio saugai tiesiogiai užtikrinti arba pagalbai kitiems nelaimės ištiktiems laivams ar asmenims suteikti.

2.

Pagal 1 punktą laivavedys arba jo atstovas gali reikalauti, kad darbuotojas dirbtų tiek valandų, kiek yra būtina, kol bus atkurta normali padėtis.

3.

Kai tik tai bus įmanoma atkūrus normalią padėtį, laivavedys arba jo atstovas užtikrina, kad visiems darbuotojams, dirbusiems numatytu poilsio laiku, būtų suteikta pakankamai poilsio laiko.

14 dalis

Sveikatos patikrinimas

1.

Visi darbuotojai turi teisę į nemokamą kasmetinį sveikatos patikrinimą. Atliekant tokį patikrinimą ypatingas dėmesys kreipiamas į tai, kad būtų nustatyti simptomai ar būklės, kuriuos gali sukelti darbas laive taikant trumpiausio dienos poilsio laiko ir (arba) mažiausio poilsio dienų skaičiaus režimą pagal 5 ir 6 dalis.

2.

Naktinės pamainos darbuotojai, turintys sveikatos problemų, kurios, kaip pripažinta, yra susijusios su jų darbu naktį, kai tik įmanoma, perkeliami dirbti jiems tinkamo dieninio darbo.

3.

Atliekant nemokamą sveikatos patikrinimą, laikomasi duomenų apie sveikatos būklę konfidencialumo.

4.

Nemokamas sveikatos patikrinimas gali būti atliekamas naudojantis nacionaline sveikatos priežiūros sistema.

15 dalis

Sauga ir sveikatos apsauga

1.

Užtikrinama naktinės pamainos darbuotojų ir pamainininkų sauga ir sveikatos apsauga, atitinkanti jų darbo pobūdį.

2.

Atitinkamos naktinės pamainos darbuotojų ir pamainininkų saugos ir sveikatos apsaugos ir prevencijos paslaugos ar priemonės turi būti lygiavertės kitiems darbuotojams taikomoms paslaugoms ar priemonėms ir būti prieinamos bet kuriuo metu.

16 dalis

Darbo modelis

Darbdavys, ketinantis organizuoti darbą pagal tam tikrą modelį, atsižvelgia į bendrąjį darbo pritaikymo darbuotojui principą, visų pirma siekdamas palengvinti monotonišką ir nustatyto tempo darbą atsižvelgiant į veiklos rūšį, taip pat į saugos bei sveikatos reikalavimus, ypač susijusius su pertraukomis darbo metu.

17 dalis

Baigiamosios nuostatos

1.   Palankesnės nuostatos

Šiuo susitarimu nedaroma poveikio valstybių narių teisei

a)

toliau taikyti ar įdiegti teisės ar norminių aktų nuostatas, arba

b)

sudaryti palankesnes sąlygas arba leisti taikyti kolektyvines sutartis ar abiejų sektoriaus šalių susitarimus,

jei darbuotojų sveikatos apsaugai ir saugai jie yra palankesni nei šiame susitarime išdėstytos nuostatos.

2.   Draudimas bloginti sąlygas

Šio susitarimo įgyvendinimas jokiu būdu nesuteikia pakankamo pagrindo prastinti bendrą darbuotojų, kuriems taikomas šis susitarimas, apsaugos lygį.

3.   Vėlesni veiksmai dėl susitarimo

Abi sektoriaus šalys, vykdydamos vežimo vidaus vandens keliais sektoriaus dialogo komiteto veiklą, stebi, kaip įgyvendinamas ir taikomas šis susitarimas, ypač atsižvelgdamos į darbuotojų sveikatos klausimus.

4.   Peržiūra

Šalys peržiūri pirmiau išdėstytas nuostatas po dvejų metų nuo įgyvendinimo laikotarpio, nustatyto Tarybos sprendimu, kuriuo nustatoma šio susitarimo įsigaliojimo data, pabaigos.

Priimta Briuselyje 2012 m. vasario 15 d.

Europos baržų sąjunga (EBS)

Europos laivavedžių organizacija (ELO)

Europos transporto darbuotojų federacija (ETF)


(1)  Žr. Komisijos komunikatą dėl vidaus vandens kelių transporto skatinimo įgyvendinant „Naiades“, COM(2006) 6 final, 2006 1 17.

(2)  OL L 183, 1989 6 29, p. 1.

(3)  Žr. Komisijos komunikato „Užtikrintas laisvas darbuotojų judėjimas. Teisės ir pagrindiniai pokyčiai“, COM(2010) 373 final, 2010 7 13, 1.1 skyrių.

(4)  2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/87/EB, nustatanti techninius reikalavimus vidaus vandenų laivams ir panaikinanti Tarybos direktyvą 82/714/EEB (OL L 389, 2006 12 30, p. 1–260).

(5)  OL L 216, 1994 8 20, p. 12.


Top