Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė (2007–2013)

Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė (EKPP) yra finansinė Europos kaimynystės politikos (EKP) priemonė. Ji skirta EKP partnerėms šalims bei Rusijai ir siūlo bendrą finansavimą, skirtą valdymui ir tinkamam socialiniam ir ekonominiam vystymuisi stiprinti. EKPP taip pat palaiko tarpvalstybinį ir regionų bendradarbiavimą ir didėjančią Europos Sąjungos (ES) paramą gaunančių šalių ekonominę integraciją. Šis reglamentas nustato pamatinius EKPP veikimo principus, jos taikymo sritį ir paramos politikos programavimą.

DOKUMENTAS

2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1638/2006, išdėstantis bendrąsias nuostatas, kurios nustato Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę.

SANTRAUKA

Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė (EKPP) siekia palaikyti Europos kaimynystės politikos tikslų įgyvendinimą (EKP (EN) (FR)), kad ateityje būtų sukurta gerovės ir geros EKP ir Rusijos kaimynystės erdvė. EKPP yra papildoma finansavimo priemonė, kuria partnerystės su Komisija pagrindu finansuojami šalių partnerių veiksmai.

EKPP taikymo sritis

EKPP teikia ypatingą paramą:

• politinėms reformoms: institucinių ir administracinių pajėgumų pritaikymui ir įgyvendinimui; geram valdymui užtikrinti, teisinei valstybei, pagarbai žmogaus teisėms, pilietinės visuomenės dalyvavimui užtikrinti, daugiakultūriniam dialogui ir kovai su sukčiavimu, korupcija, organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu;
• ekonominėms reformoms: ekonominiam vystymuisi, rinkos ekonomikai, mainų intensyvinimui ir reglamentuotam suderinimui su ES bendros naudos srityse, siekiant laipsniškos ekonominės vidaus rinkos integracijos;
• socialinėms reformoms: integracijai, užimtumui, nediskriminavimui, kovai su skurdu;
• sektorių, ypač susijusių su bendra nauda, bendradarbiavimui skatinti: aplinkosaugos, darnaus vystymosi, energetikos, transporto, telekomunikacijų, sveikatos apsaugos, maisto produktų saugos, švietimo ir mokymo, tyrimų ir naujovių diegimo;
• regioniniam ir vietiniam vystymuisi bei regioninei (Viduržemio jūros šalių ir Rytų Europos regionai) ir subregioninei integracijai skatinti;
• dalyvavimui Bendrijos programose ir agentūrose skatinti.

Be to, EKPP gali teikti paramą rinkimų stebėjimo misijoms, pokrizinėmis ir ruošimosi katastrofoms situacijomis.

Valdymas ir įgyvendinimas

Vietoje įgyvendinamos programos sutampa su tikslaus planavimo procesu. Prioritetai ir orientacinės sumos pirmiausia numatomos daugiamečių nacionalinių, daugiašalių ir tarpvalstybinių (visam laikotarpiui) strategijų dokumentuose ir orientacinėse daugiametėse programose (trejiems metams). Remiantis šiuo pagrindu priimamos metinės veiklos programos ir bendros tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos (dažniausiai metinės), kuriose nurodomos konkrečios detalės, būdai, sumos ir įgyvendinimo kalendorius. Pastarosios tampa pagrindu vietoje įgyvendinamų programų, kaip antai:

• nacionalinės ir daugiašalės programos, susijusios su kiekviena šalimi partnere, regioniniu ir subregioniniu bendradarbiavimu. Specifinės šalies arba regiono ypatybės, partnerystė ir progresas, pasiektas apibrėžiant pobūdį;
• tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos, skirtos valstybėms narėms, kurios turi bendrą sausumos arba jūros sieną. Tarpvalstybinio bendradarbiavimo veiksmus šalys partnerės pristato bendros veiklos programose (BVP), kurias vėliau priima Komisija ir administruoja bendra valdymo institucija, dažniausiai įkurta valstybėje narėje.

Vis dėlto daugiašalės programos gali numatyti geografinių apribojimų nepaisantį valstybių narių ir šalių partnerių tarpregioninį bendradarbiavimą bendros naudos klausimais. Be to, tračiosios šalys ir teritorijos, besinaudojančios kita tarptautinės pagalbos priemone, irgi gali dalyvauti pasaulinio, regioninio arba tarpvalstybinio masto programose.

2007–2013 m. EKPP biudžetas padidėja iki 11 181 mln. eurų, iš kurių 95 % skiriami nacionalinėms ir daugiašalėms programoms, o 5 % – tarpvalstybinio bendradarbiavimo programoms.

EKPP finansuojamos priemonės daugiausia skirtos programų ir planų įgyvendinimui užtikrinti, techninei paramai ir administraciniam bendradarbiavimui skatinti (pvz., ekspertų siuntimas). Šios priemonės taikant reglamentą gali tapti paramos priemonėmis.

EKPP taip pat gali būti skiriama investicijoms ir mikroprojektams. Ja galima teikti paramą skaidriai, patikimai ir veiksmingai administruojamiems biudžetams, sektorių ir makroekonominei politikai įgyvendinti. Ja galima remti šalių partnerių dalyvavimą tarptautinėse finansų institucijose (TFI) arba regioninės plėtros bankuose. EKPP nenaudojama fiskalinėms priemonėms.

EKPP parama galima prisidėti prie Bendrijos, valstybių narių arba finansinių tarpininkų, kaip antai Europos investicijų banko (EIB (EN) (FR)) dispozicijai patikėtų lėšų.

Veikla gali tapti ES ir kitų paramos teikėjų bendro finansavimo objektu, nes ją gali finansuoti ES, o įgyvendinti – tarptautinė organizacija.

Vis dėlto, jei nepaisoma ES pamatinių vertybių ir jos santykių su partnerėmis, Taryba gali paramos teikimą nutraukti.

Reikalavimus gauti paramą atitinka decentralizuotos šalių ir regionų partnerių institucijos bei vienetai, bendri subjektai, tarptautinės ir regioninės organizacijos, TFI, tam tikru mastu Europos institucijos bei agentūros, taip pat ir nevalstybiniai subjektai.

Apibrėžtos ir dalyvavimo viešųjų pirkimų ir dotacijų sutarčių procedūrose taisyklės, numatančios galimybę jose dalyvauti fiziniams arba juridiniams asmenims iš šalies partnerės, valstybės narės, Europos ekonominės erdvės (EEE), pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (IPA) paramą gaunančių šalių, turinčių istorinių ryšių su šalimi partnere arba turinčių abipusę galimybę gauti išorės paramą. Taip pat sudarant viešųjų pirkimų arba dotacijų sutartis gali dalyvauti ir tarptautinės organizacijos.

EKPP įgyvendinimas turi užtikrinti paramos veiksmingumą, darną ir suderinamumą su tarptautine ES parama bei politika, su išsikeltų tikslų įgyvendinimu ir tarptautiniais įsipareigojimais. Įgyvendinant EKPP taip pat turi būti užtikrinta Bendrijos ekonominių interesų, kuriais rūpinasi Komisija ir Audito Rūmai, apsauga.

EKPP iš esmės administruoja Komisija, patariama komiteto, bet prireikus administravimas gali būti decentralizuotas. Komisija reguliariai vertina EKPP įgyvendinimą. Komisija iki 2010 m. gruodžio 31 d. pateikia ataskaitą, kurioje įvertinamas pirmųjų trejų metų reglamento įgyvendinimas ir siūlomi teisės aktų pakeitimai.

SUSIJĘ DOKUMENTAI

EKPP įgyvendinimas

2007 m. rugpjūčio 9 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 951/2007, nustatantis tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų, finansuojamų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1638/2006, išdėstantį bendrąsias nuostatas, kurios nustato Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę, įgyvendinimo taisykles [Oficialusis leidinys L 210, 2007 8 10].

Nacionalinio, regioninio ir tarpvalstybinio planavimo dokumentai (EN) (FR).

Europos partnerystės politika

2006 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos Komunikatas dėl Europos kaimynystės politikos stiprinimo [KOM(2006) 726 galutinis – Neskelbta Oficialiajame leidinyje]. Šiame komunikate Komisija ne tik įvertina EKP rezultatus, bet ir siūlo jos stiprinimo priemones. EKP turi potencialo, kurį verta geriau išnaudoti. Sukūrus valdymo priemonę, palaikančią veiklos planų ir Kaimynystės investavimo fondų (KIF), užtikrinančių TFI paskolas šalyse partnerėse, reformą, vertinant finansiniu aspektu parama turėtų tapti veiksmingesnė.

2006 m. gruodžio 4 d. Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui dėl bendro nusistatymo sudaryti galimybes EKP šalims partnerėms dalyvauti Bendrijos agentūrų veikloje ir Bendrijos programose [KOM/2006/0724 galutinis – Neskelbta Oficialiajame leidinyje].

Paskutinį kartą atnaujinta: 08.10.2007