Help Print this page 
Title and reference
Sąjungos piliečių ir jų šeimų teisė laisvai keliauti ir gyventi valstybių narių teritorijose

Summaries of EU legislation: direct access to the main summaries page.
Multilingual display
Text

Sąjungos piliečių ir jų šeimų teisė laisvai keliauti ir gyventi valstybių narių teritorijose

Europos Sąjungos (ES) direktyvoje dėl ES piliečių teisės laisvai keliauti ir gyventi ES šalyse sujungtos visos šią sritį apibrėžiančios priemonės, kurios anksčiau buvo pateikiamos atskiruose įstatymuose. Šiomis priemonėmis, be kita ko, piliečiai skatinami naudotis savo teise laisvai keliauti ir gyventi ES šalių teritorijose, siekiama kuo labiau sumažinti administracinius formalumus, geriau apibrėžti šeimos narių statusą, mažinti sąlygas, kuriomis remiantis asmenys neįleidžiami į šalį arba jiems atimama teisė gyventi toje šalyje, ir įvesti naują teisę nuolat gyventi šalyje.

DOKUMENTAS

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB.

SANTRAUKA

Šioje direktyvoje į vieną dokumentą sujungti du reglamentai ir devynios direktyvos dėl ES piliečių teisės atvykti į valstybę ir joje gyventi. Tuo siekiama, kad piliečiams būtų lengviau naudotis savo teisėmis. Taip pat šios direktyvos tikslas yra kuo labiau sumažinti formalumus, kuriuos ES piliečiai ir jų šeimų nariai turi atlikti norėdami pasinaudoti teise gyventi kitoje valstybėje.

Bendrosios nuostatos

Šiuo pasiūlymu siekiama reguliuoti:

  • sąlygas, pagal kurias Europos Sąjungos piliečiai ir jų šeimų nariai, nepriklausomai nuo jų tautybės, naudojasi savo teisėmis laisvai keliauti ir gyventi ES šalių teritorijose;
  • teisę nuolat gyventi;
  • aukščiau išvardytų teisių apribojimus, atsižvelgiant į valstybinės politikos, visuomenės saugumo ar sveikatos apsaugos priežastis.

Teisė atvykti ir teisė gyventi šalyje iki 3 mėnesių

Visi ES piliečiai, turintys galiojančią tapatybės kortelę ar pasą, turi teisę atvykti į kitą ES šalį. Jokiomis aplinkybėmis negali būti reikalaujama atvykimo arba išvykimo vizos. Jei Sąjungos piliečiai neturi kelionės dokumentų, atitinkama šalis privalo suteikti jiems pagrįstą galimybę gauti arba pristatyti būtinus dokumentus.

Šeimos nariai, kurie nėra ES šalies piliečiai, turi tokias pačias teises, kaip ir pilietis, kurį jie lydi arba prisijungia prie jo. Jiems gali būti taikomas reikalavimas pateikti trumpalaikę vizą pagal Reglamento (EB) Nr. 539/2001 nuostatas. Leidimo gyventi šalyje kortelės, išduodamos pagal šią direktyvą, bus laikomos lygiavertėmis trumpalaikėms vizoms.

Norėdami gyventi kitos valstybės narės teritorijoje trumpiau nei 3 mėnesius, ES piliečiai ir jų šeimos nariai, kurie juos lydi arba prisijungia prie jų, privalo tik turėti galiojančią tapatybės kortelę arba pasą. Priimančioji šalis gali pareikalauti šių asmenų per pagrįstą ir nediskriminacinį laikotarpį pranešti apie savo buvimą valstybės teritorijoje.

Teisė gyventi šalyje ilgiau kaip 3 mėnesius

Teisei gyventi kitos valstybės narės teritorijoje ilgiau kaip 3 mėnesius taikomos tam tikros sąlygos. Teisė suteikiama, jei prašytojas:

  • yra darbuotojas ar savarankiškai dirbantis priimančiojoje šalyje;
  • arba turi pakankamai išteklių sau ir savo šeimos nariams, kad per savo gyvenimo šalyje laikotarpį netaptų našta priimančiosios šalies socialinės paramos sistemai, ir sveikatos draudimą. ES šalys neturi teisės savo nuožiūra nurodyti minimalios sumos ir privalo atsižvelgti į individualias aplinkybes;
  • arba kaip studentas turi pagrindinį studijų kurso baigimo tikslą, įskaitant profesinį rengimą, ir pakankamai išteklių bei visavertį sveikatos draudimą, kad per savo gyvenimo šalyje laikotarpį netaptų našta priimančiosios šalies socialinės paramos sistemai;
  • arba yra ES pilietį, kuris priklauso vienai iš aukščiau išvardytų grupių, lydintis ar kartu vykstantis šeimos narys.

ES piliečiai nebeprivalo gauti leidimo gyventi. Tačiau ES šalys turi teisę reikalauti piliečių užsiregistruoti atitinkamose institucijose per ne mažiau nei 3 mėnesių laikotarpį nuo atvykimo dienos. Registracijos sertifikatas turi būti išduodamas nedelsiant, pateikus:

  • tapatybės kortelę arba galiojantį pasą;
  • įrodymus, kad jie atitinka aukščiau nurodytas sąlygas (įrodymai, kuriuos turi pateikti piliečiai, pateikti šios Direktyvos 8 straipsnyje).

ES piliečio šeimos nariai, kurie nėra ES šalies piliečiai, privalo pateikti prašymą išduoti ES piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę (leidimo gyventi šalyje kortelės išdavimo sąlygos pateikiamos 10 straipsnyje). Šios kortelės galioja 5 metus nuo išdavimo datos.

Teisės gyventi šalyje išlaikymas

Paprastai ES piliečiai išlaiko savo teisę gyventi šalyje pirmus 3 mėnesius tol, kol jie netampa nepagrįsta našta priimančiosios valstybės narės socialinės paramos sistemai. Po 3 mėnesių jie turi ir toliau atitikti jų buvimui keliamas sąlygas (7 straipsnis), tačiau valstybė narė negali atlikti sisteminio patikrinimo, kad nustatytų, ar šių sąlygų laikomasi. Išsiuntimo iš šalies priemonė gali būti taikoma, tačiau ji nėra pasinaudojimo socialinės paramos sistema automatinė pasekmė.

Tam tikromis sąlygomis ES piliečio mirtis, jo arba jos išvykimas iš priimančiosios šalies, skyrybos, santuokos pripažinimas negaliojančia arba partnerystės nutraukimas neturi įtakos šeimos narių, kurie nėra ES šalies piliečiai, teisei toliau gyventi atitinkamoje šalyje. Darbuotojai ar savarankiškai dirbantys asmenys išlaiko savo statusą, jeigu, pavyzdžiui, asmuo laikinai negali dirbti dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo arba asmuo yra tinkamai užregistruotas bedarbis ne savo noru po to, kai išdirbo daugiau kaip 1 metus ir yra užregistruotas kaip ieškantis darbo (daugiau pavyzdžių pateikiama 7 straipsnio 3 dalyje).

Nuolatinio gyvenimo šalyje teisė

ES piliečiai ir jų šeimos nariai, kurie priimančiojoje šalyje teisėtai gyveno ištisinį 5 metų laikotarpį ir kurių atžvilgiu netaikoma priemonė išsiųsti iš šalies, turi nuolatinio gyvenimo toje šalyje teisę. Nuolatinio gyvenimo teisei nebetaikomos jokios sąlygos. Įgyta nuolatinio gyvenimo šalyje teisė gali būti prarasta tik išvykus iš priimančiosios šalies ilgesniam kaip 2 metai iš eilės laikotarpiui.

Specialiais atvejais asmenys gali įgyti nuolatinio gyvenimo ES šalyje teisę dar neišgyvenus toje šalyje 5 metų.

Teisės gyventi šalyje ir nuolatinio gyvenimo šalyje teisės bendros nuostatos

ES piliečiai, turintys teisę gyventi šalyje ir nuolatos gyventi šalyje, ir jų šeimų nariai Sutarties taikymo srityse traktuojami taip pat, kaip ir tos valstybės narės piliečiai. Tačiau priimančioji šalis neįpareigojama suteikti socialinės paramos teisės per pirmuosius 3 gyvenimo šalyje mėnesius, išskyrus darbuotojus arba savarankiškai dirbančiuosius ir jų šeimos narius. Taip pat priimančioji šalis neįpareigojama iki suteikdama nuolatinio gyvenimo šalyje teisę suteikti paramą studijoms, įskaitant profesinį rengimą, susidedančią iš studento stipendijų ar paskolų, tiems patiems asmenims. Šeimos nariai, nepriklausomai nuo jų tautybės, turi teisę dalyvauti ekonominėje veikloje arba dirbti savarankiškai.

Teisės atvykti į šalį ir teisės gyventi šalyje apribojimai dėl viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir sveikatos apsaugos priežasčių

ES piliečiai arba jų šeimų nariai gali būti išsiųsti iš priimančiosios šalies dėl viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir sveikatos apsaugos priežasčių. Sprendimas išsiųsti jokiomis aplinkybėmis negali būti grindžiamas ekonominėmis priežastimis. Priemonės, darančios poveikį judėjimo ir gyvenimo laisvei, turi atitikti proporcingumo principą ir turi būti grindžiamos tik atitinkamo asmens elgesiu. Toks elgesys turi kelti tikrą ir pakankamai rimtą pavojų, kenkiantį vienam iš pagrindinių visuomenės interesų.

Ankstesni kriminaliniai nusikaltimai patys savaime negali būti priežastis išsiųsti asmenį iš šalies. Šių priemonių negalima imtis ir vien dėl to, kad nebegalioja atitinkamo asmens pateikti atvykimo dokumentai.

Bet kuriuo atveju, prieš priimdama sprendimą išsiųsti asmenį, šalis privalo įvertinti įvairius veiksnius, kaip antai laikotarpį, kurį tas asmuo gyveno šalyje, jo arba jos amžių, sveikatos būklę, integracijos laipsnį ir šeiminę bei ekonominę padėtį priimančiojoje šalyje, taip pat ryšius su kilmės šalimi. Kuo ilgiau ES pilietis lieka ES šalyje, tuo didesnė apsauga nuo išsiuntimo iš šalies. Todėl jei ES pilietis gyveno priimančiojoje šalyje bent 10 metų (arba jei jis yra nepilnametis), sprendimas išsiųsti jį iš šalies gali būti išduotas tik tuomet, kai yra neginčijamų visuomenės saugumo priežasčių.

Visuomenės sveikata galima pateisinti judėjimo laisvės apribojimo priemones tik epideminį potencialą turinčių ligų (kurias apibrėžia Pasaulio sveikatos organizacija) ir kitų infekcinių ligų ar užkrečiamųjų parazitinių ligų atveju.

Asmenys, kuriems atsisakoma suteikti leidimą atvykti įES šalį arba joje gyventi, apie šiuos sprendimus informuojami raštu taip, kad galėtų suvokti jų turinį ir pasekmes. Būtina pateikti šio sprendimo priežastis ir informuoti atitinkamus asmenis apie galimybes teikti apeliaciją. Išskyrus neatidėliotinus atvejus, laikas, per kurį reikia palikti šalį, turi būti ne trumpesnis nei 1 mėnuo.

Jokiomis aplinkybėmis negalima išduoti nurodymo išsiųsti asmenį iš šalies visam gyvenimui. Asmenys, kurių atžvilgiu buvo išduotas nurodymas išsiųsti iš šalies, gali po 3 metų paprašyti peržiūrėti padėtį. Šioje direktyvoje taip pat numatytos kelios procedūrinės garantijos. Atitinkami asmenys turi teisę pasinaudoti teisminėmis ir, kai taikytina, administracinėmis peržiūros procedūromis priimančiojoje valstybėje narėje.

Baigiamosios nuostatos

ES šalys gali patvirtinti būtinas priemones atsisakyti, nutraukti ar panaikinti bet kokią šia direktyva suteiktą teisę, jei ja piktnaudžiaujama ar sukčiaujama, pvz., santuokos iš išskaičiavimo.

Ši direktyva neužkerta kelio nacionalinių teisės aktų arba administracinės tvarkos, pagal kurią sudaromos palankesnės sąlygos, taikymui.

NUORODOS

Dokumentas

Įsigaliojimo data

Perkėlimo į valstybių narių teisę terminas

Oficialusis leidinys

Direktyva 2004/38/EB

2004 4 30

2006 4 30

OL L 158, 2004 4 30

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2009 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl geresnio direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje nuostatų perkėlimo ir taikymo gairių ( KOM(2009) 313 galutinis - neskelbta Oficialiajame leidinyje).

Šiame komunikate pateikiamos gairės valstybėms narėms dėl geresnio direktyvos 2004/38/EB taikymo.

Šiose gairėse aiškinamos piliečių ir jų šeimų narių teisės ir valstybės narės informuojamos apie priemones, kurių gali imtis, ypač kovojant su piktnaudžiavimu teisėmis ir santuokomis iš išskaičiavimo.

Siekiant užtikrinti tinkamą Direktyvos 2004/38/EB taikymą, Komisija įsipareigoja įgyvendinti šias iniciatyvas:

  • atnaujinti vadovą piliečiams, kad jie geriau suprastų savo teises;
  • rengti dvišalius susitikimus su valstybėmis narėmis.

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis (OL L 128, 2014 4 30, p. 8-14).

04.08.2014

Top